Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018PC0375

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės

COM/2018/375 final - 2018/0196 (COD)

Strasbūras, 2018 05 29

COM(2018) 375 final

2018/0196(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą 1 . Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų, taip pat ex post vertinime ir viešose konsultacijose administracinis supaprastinimas nurodytas kaip vienas pagrindinių tikslų. Patirtis rodo, kad įvairių fondų ir finansavimo formų taisyklės yra pernelyg sudėtingos ir skirtingos, dėl to nereikalinga našta tenka programų valdytojams ir galutiniams paramos gavėjams.

Šiame Bendrų nuostatų reglamento (BNR) pasiūlyme bus nustatytos septyniems pasidalijamojo valdymo fondams bendros nuostatos. Šiuo pasiūlymu nebus pakeistas dabartinis Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, juo bus toliau reglamentuojamos 2014–2020 m. patvirtintos programos. Pasiūlymu sumažinami taisyklių skirtumai ir užtikrinamas bendras šiems septyniems fondams taikomų pagrindinių taisyklių rinkinys:

·SF:        Sanglaudos fondui

·EJRŽF:    Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui

·ERPF:        Europos regioninės plėtros fondui

·ESF+:        „Europos socialiniam fondui +“ 2

·PMIF:        Prieglobsčio ir migracijos fondui 3

·SVVP:        Sienų valdymo ir vizų priemonei 4

·VSF:        Vidaus saugumo fondui

Atitinkamuose pasiūlymuose numatyta taikymo pradžios data – 2021 m. sausio 1 d., jie teikiami 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą apie jos ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 317 straipsnyje nustatyta, kad Komisija vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, laikydamasi pagal SESV 322 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų. SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos finansinio pobūdžio taisyklės, pirmiausia nurodančios biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito tvarką. Subsidiarumo principas finansinėms taisyklėms netaikomas, nes aišku, kad tik Sąjunga gali arba net turi imtis veiksmų.

ES veikla, susijusi su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, yra pagrįsta SESV 174 straipsnyje nustatytais tikslais. Teisė imtis veiksmų įtvirtinta SESV 175 straipsnyje, kuriame Sąjunga tiesiogiai raginama įgyvendinti politiką panaudojant struktūrinius fondus, kartu su 177 straipsniu, kuriame nustatomas Sanglaudos fondo vaidmuo. ESF, ERPF ir Sanglaudos fondo tikslai nustatyti atitinkamai SESV 162, 176 ir 177 straipsniuose. Su žuvininkyste susiję veiksmai grindžiami SESV 39 straipsniu.

SESV 174 straipsnyje nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. Prie pastarųjų priskiriami labai retai apgyvendinti toliausiai į šiaurę esantys regionai bei salų, pasienio ir kalnuotos vietovės.

SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad reikia patvirtinti konkrečias priemones siekiant atsižvelgti į atokiausių regionų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų tam tikri konkretūs ypatumai, labai ribojantys šių regionų plėtrą.

Reglamentas, kuriuo sukuriamas Prieglobsčio ir migracijos fondas, grindžiamas SESV 78 straipsnio 2 dalimi ir 79 straipsnio 2 bei 4 dalimis. Reglamentas, kuriuo kaip Integruoto sienų valdymo fondo dalis sukuriama sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė, grindžiamas SESV 77 straipsnio 2 dalimi. Reglamentas, kuriuo sukuriamas Vidaus saugumo fondas, grindžiamas SESV 82 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu ir 87 straipsnio 2 dalimi. SESV 317 straipsnyje nustatytas biudžeto vykdymo bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bendro taisyklių rinkinio teisinis pagrindas. SESV 322 straipsnyje nustatyta jo taikymo sritis ir jo nustatymo procedūros.

Su nurodytais atskirais fondais susiję subsidiarumo ir proporcingumo principai išdėstyti kiekvieno fondo aiškinamajame memorandume. Tačiau BNR papildomai prisidedama prie šių principų įgyvendinimo.

·Prie subsidiarumo principo – nes skatinamas pasidalijamasis valdymas: Europos Komisija tiesiogiai nevaldo programų, jos pagal partnerystės principą įgyvendinamos kartu su valstybėmis narėmis.

·Prie proporcingumo principo – nes suvienijamos ir konsoliduojamos taisyklės (ir taip sumažinama suinteresuotųjų šalių našta).

SESV 11 straipsnyje teigiama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turėtų būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus, visų pirma siekiant skatinti tvarią plėtrą, į tai šiame reglamente atsižvelgta.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Atlikti atskiri įvairių fondų vertinimai, daugelis išvadų aktualiausios atitinkamiems konkretiems reglamentams. Toliau pateikiamos pagrindinės BNR taikytinos išvados.

1. Supaprastinimas. Poreikis mažinti administracinę naštą. Tokia buvo pagrindinė ir pasikartojanti visų fondų vertinimo išvada.

·Atlikus ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimą nustatyta, kad valdymo, kontrolės ir audito sistemos buvo pernelyg sudėtingos. Tai tapo administracinio netikrumo ir įgyvendinimo vėlavimo priežastimi. Sistemų sudėtingumas kėlė problemų visų pirma ES 15 šalyse, kuriose finansavimas buvo palyginti mažesnis, todėl atsirado poreikis užtikrinti jų proporcingumą.

·ESF vertinime nustatyta, kad reikia supaprastinti tiek finansavimo aplinką (t. y. priemonių mastą ir įvairovę), tiek įgyvendinimo procesą.

·Atlikus EJRŽF vertinimą taip pat nustatyta, kad administracinė našta pernelyg didelė. Tai atgrasė nuo paraiškų teikimo atitinkamame etape. Tam tikrų projektų sudėtingumas taip pat atgrasė potencialius paramos gavėjus, ypač tais atvejais, kai dalyvaudavo didelis partnerių tinklas.

·Atlikus tarpinį vertinimą taip pat paaiškėjo, kad reikia supaprastinti atitinkamus PMF, SVVP ir VSF komponentus. Itin rekomenduota taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą.

Į šį aspektą atsižvelgta visame BNR. Paminėtini tokie pavyzdžiai: V antraštinė dalis (pvz., supaprastintas išlaidų apmokėjimas, sąlygų įvykdymu grindžiami mokėjimai, specialių taisyklių didelės apimties projektams panaikinimas) ir VI antraštinė dalis (supaprastinta ir proporcingesnė kontrolė ir auditas).

2. Lankstumo būtinybė siekiant tenkinti naujus poreikius.

·Atlikus ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimą nustatyta, kad programų pritaikymas prie ekonomikos krizės sąlygų buvo viena iš 2007–2013 m. sėkmės istorijų; ja reikėtų remtis ir ateityje.

·ESF ex post vertinime nurodyta, kad vienas pagrindinių tobulintinų aspektų – lankstumas.

·Iš PMIF, SVVP ir VSF pirmtakų tarpinių vertinimų matyti, kad šiais fondais tinkamai atsižvelgta į migracijos ir saugumo krizes. Vis dėlto reikia lankstesnių paramos skirstymo mechanizmų.

Šis klausimas aptariamas III antraštinėje dalyje (pagal kurią leidžiama atlikti palyginti nedidelius perkėlimus nereikalaujant iš dalies keisti programų) ir II antraštinėje dalyje (programos asignavimai nustatomi pirmiesiems 5 metams, o po to paskutiniuosius 2 metus lėšos paskirstomos remiantis peržiūros rezultatais). PMIF, SVVP ir VSF taikomos papildomumo taisyklės nustatytos konkretiems fondams skirtuose reglamentuose. Be to, valstybėms narėms daugiau lankstumo suteikia galimybė naudotis garantijų priemone „InvestEU“.

3. Finansinių priemonių (FP) galimybės.

·Atlikus ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimą nustatyta, kad FP gali būti veiksmingesnės investicijų į kai kurias politikos sritis finansavimo priemonės, tačiau įgyvendinimas vėluoja ir populiarinti jų naudojimą nelengva.

·Atlikus Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) laikotarpio vidurio vertinimą nustatyta, kad dėl skirtingų taisyklių sunku naudotis fondų tarpusavio papildomumu. Vertinime rekomenduota supaprastinti ir suderinti FP taisykles.

Į šį aspektą atsižvelgta V antraštinėje dalyje, kurioje supaprastinamas FP įgyvendinimas, daugelis nuostatų suderinamos su dotacijoms taikomomis nuostatomis.

Viešos konsultacijos

Komisija surengė šias viešas konsultacijas:

·dėl ES lėšų sanglaudos politikos srityje (nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d.);

·su suinteresuotosiomis šalimis, susijusias su EJRŽF ex post vertinimu (2016 m. vasario–gegužės mėn.);

·dėl ES lėšų migracijos politikos srityje (nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d.);

·dėl ES lėšų saugumo politikos srityje (nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d.).

Per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis gauta panašių pastabų į pateiktąsias ex post vertinimuose: pagrindinė svarbi išvada dėl BNR buvo ta, kad reikia siekti supaprastinimo (ypač audito ir kontrolės procedūrų) ir lankstumo.

·Per konsultacijas dėl sanglaudos politikos suinteresuotosios šalys teigė, kad sudėtingos procedūros yra pagrindinė sėkmingos veiklos kliūtis. Kitos kliūtys – griežti audito ir kontrolės reikalavimai, lankstumo trūkumas, sunkumai užtikrinti finansinį tvarumą ir mokėjimų vėlavimas.

·Kalbant apie EJRŽF, sudėtingas administracinis įgyvendinimas laikomas didžiausiu trūkumu, ir daugelis suinteresuotųjų šalių ragina iš esmės supaprastinti procedūras ir užtikrinti lankstumą. Laikoma, kad intervencinė logika yra pernelyg griežta ir neleidžia valstybėms narėms atsižvelgti į jų ypatumus.

·Per konsultacijas migracijos ir saugumo klausimais paaiškėjo, kad respondentai labai pritarė paprastesniam įgyvendinimui ir didesniam lankstumui (konkrečiai kalbant apie gebėjimą reaguoti į migracijos ir su saugumu susijusias krizes).

Suinteresuotosioms šalims susirūpinimą keliantys klausimai sprendžiami įvairiomis supaprastinimo priemonėmis visame BNR (žr. toliau).

Ekspertų ir administracinės išlaidos

Kalbant apie ekspertus, sanglaudos politikos supaprastinimo klausimui aptarti buvo sušaukta aukšto lygio ekspertų grupė. Padaryta išvada, kad reikia imtis toliau nurodytų veiksmų 5 .

·Suderinti ES fondų taisykles. Šis susirūpinimą keliantis klausimas iš dalies sprendžiamas šio reglamento taikymo sritimi.

·Parengta mažiau, aiškesnių ir trumpesnių taisyklių. Kaip minėta, šiame reglamente numatyta įvairių supaprastinimų.

·Užtikrinti tikrą subsidiarumą ir proporcingumą: labiau pasikliauti nacionalinėmis valdymo ir kontrolės sistemomis ir procedūromis. Tai nustatyta VI antraštinėje dalyje (žr. toliau).

·Sukurti stabilią, tačiau lanksčią sistemą: kitam programavimo laikotarpiui institucijų dar kartą paskirti nereikia. Be to, turėtų būti įmanoma lengviau keisti programas. Tai nustatyta atitinkamai VI ir III antraštinėse dalyse.

·Vieno audito principas: plačiau taikyti vieno audito principą. Tai nustatyta VI antraštinėje dalyje.

Iš tiesų yra įrodymų, kad patiriama didelių su ERPF ir Sanglaudos fondu susijusių administracinių išlaidų. Neseniai atliktame tyrime 6 apskaičiuota, kad jos siekia 3 proc. vidutinių programos išlaidų ERPF atveju ir 2,2 proc. Sanglaudos fondo atveju. Administracinė našta paramos gavėjams (įskaitant MVĮ) yra didesnė.

Daugelį BNR supaprastinimų sunku finansiškai įvertinti iš anksto, tačiau tyrime pateikiami toliau nurodyti įverčiai.

·Platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo (arba sąlygų įvykdymu grindžiamų mokėjimų) taikymas ERPF ir Sanglaudos fondo atveju galėtų padėti gerokai sumažinti visas administracines išlaidas: 20–25 proc., jeigu tai būtų taikoma visose srityse.

·Proporcingesnis požiūris į kontrolę ir auditą reikštų, kad labai sumažėtų patikrinimų ir audito našta mažos rizikos programų atveju, taigi visos ERPF ir Sanglaudos fondo administracinės išlaidos sumažėtų 2–3 proc., o susijusių programų išlaidos – daug daugiau.

Poveikio vertinimas

Paties BNR poveikis nevertintas, nes jame nustatytos bendros kitų politikos sričių taisyklės ir įgyvendinimo mechanizmas. Atliktas atskiras kiekvieno susijusio fondo poveikio vertinimas.

E. sanglauda ir keitimasis duomenimis

Pagal 2014–2020 m. programas, išskyrus PMIF, SVVP ir VSF pirmtakų atveju, buvo reikalaujama, kad paramos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, taip pat įvairios valdymo ir kontrolės sistemų institucijos tarpusavyje duomenimis keistųsi elektroniniu būdu per atitinkamą sistemą. Šiame reglamente tuo remiamasi ir toliau plėtojami tam tikri duomenų rinkimo aspektai. Visi būtini programų įgyvendinimo pažangos stebėsenos duomenys, įskaitant programų veiklos rezultatus, dabar Komisijai bus perduodami elektroniniu būdu ir kas du mėnesius; taigi atvirųjų duomenų platforma bus naujinama beveik realiuoju laiku.

Paramos gavėjo ir veiksmų duomenys taip pat bus skelbiami elektronine forma specialioje interneto svetainėje, kurią tvarko vadovaujančioji institucija. Taip bus užtikrintas didesnis pasiekimų matomumas ir sudarytos sąlygos geresnei komunikacijai.

Pagrindinės teisės

Į šį reglamentą įtraukiama reikiama sąlyga – laikytis ES pagrindinių teisių chartijos, taigi visų septynių fondų valdymo srityje reglamentas turės teigiamą poveikį visų pagrindinių teisių laikymuisi ir apsaugai.

Teisinės valstybės principo laikymasis numatytas atskirame reglamente, kuris grindžiamas SESV 322 straipsniu.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikai numatyta skirti 330 mlrd. EUR.

2021–2027 m. ERPF, SF ir ESF+ finansiniai paketai, mln.

Iš viso sanglaudos politikai

330 624 

Europos regioninės plėtros fondui (ERPF)

200 629

·Investicijoms į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą

190 752

·Europos teritoriniam bendradarbiavimui

8 430

·Atokiausiems regionams ir retai apgyvendintoms vietovėms

1 447

Sanglaudos fondui (SF)

41 349

·iš jo įnašas EITP transporto sektoriui

10 000

„Europos socialiniam fondui +“ (1)

88 646

1) Į šią suma neįtrauktos sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms skirta suma (1 042 mln. EUR).

Tai yra didžiausios finansinės išlaidų kategorijos, kurioms taikomas BNR. Komisijos pasiūlymas dėl EJRŽF, PMIF, SVVP ir VSF finansavimo bus įtrauktas į konkretiems fondams skirtus reglamentus.

5.REGLAMENTO TURINIO SANTRAUKA

Toliau išdėstyti pagrindiniai siūlomos BNR struktūros ir nuostatų tikslai.

1.Gerokai sumažinti nereikalingą paramos gavėjų ir vadovaujančiųjų institucijų administracinę naštą, kartu išlaikant aukštą teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo lygį. Tai pagrindinis reformos principas; įtraukta įvairių visų reglamentų supaprastinimų ir suderinimų, visų pirma šiose srityse:

i.valdymo ir kontrolės sistemų (ir kitų priemonių, kurios padeda pradėti programą) pratęsimo. Platesnio proporcingos tvarkos, pagal kurią mažesnės rizikos programos gali būti labiau grindžiamos nacionalinėmis sistemomis, taikymo;

ii.supaprastinto išlaidų apmokėjimo ir sąlygų įvykdymu grindžiamų mokėjimų taikymo;

iii.finansinių priemonių.

2.Padidinti galimybes lanksčiau koreguoti programos tikslus ir išteklius atsižvelgiant į kintančias aplinkybes, taip pat suteikti daugiau lankstumo, kiek tai susiję su savanoriškais įnašais į tiesiogiai valdomas ES lygmens priemones.

3.Programas labiau suderinti su ES prioritetais ir padidinti jų rezultatyvumą. Tam reikia:

i.intervencinę logiką ir ataskaitų teikimą suderinti su DFP išlaidų kategorijomis ir sustiprinti reikalavimą dėmesį telkti į prioritetines sritis;

ii.stiprinti glaudesnę sąsają su Europos semestro procesu;

iii.nustatyti reikšmingesnes reikiamas sąlygas, kurios turi galioti visą įgyvendinimo laikotarpį.

I antraštinė dalis. Tikslai ir bendroji parama

BNR aprėpia septynis Europos fondus, veikiančius pagal pasidalijamojo valdymo principą. Siekiama sukurti bendrą supaprastintų ir konsoliduotų taisyklių rinkinį ir taip sumažinti programos institucijų ir paramos gavėjų administracinę naštą.

Didelis dėmesys skiriamas pasidalijamajam valdymui ir partnerystei; tai aktualu visuose reglamentuose. 5 straipsnis yra pasidalijamojo valdymo pagrindas, 6 straipsnis – partnerystės su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, miesto ir viešojo sektoriaus institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir įstaigomis, skatinančiomis socialinę įtrauktį, puoselėjančiomis pagrindines teises, lyčių lygybę, nediskriminavimą ir neįgaliųjų teises, pagrindas.

Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos nustatytas platesnio užmojo bendras klimato aspekto integravimo į visas ES programas tikslas: numatyta 25 proc. ES išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Šios programos indėlis siekiant šio bendro tikslo bus stebimas tinkamu suskirstymo lygmeniu pasitelkus ES klimato srities rodiklių sistemą, įskaitant tikslesnių metodikų taikymą, jei tokių bus. Komisija kasmet teiks informaciją apie įsipareigojimų asignavimus rengiant metinio biudžeto projektą.

Siekdama padėti visapusiškai išnaudoti programos galimybes prisidėti prie klimato srities tikslų, Komisija atitinkamus veiksmus sieks nustatyti rengiant programą, ją įgyvendinant, peržiūrint ir vertinant.

II antraštinė dalis Strateginis požiūris

Vienuolika teminių tikslų, kurių siekta 2014–2020 m., buvo supaprastinti – šiame reglamente nustatyti penki aiškūs politikos tikslai:

1.Pažangesnė Europa – novatoriška ir pažangi ekonomikos pertvarka.

2.Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa.

3.Geriau sujungta Europa – judumas ir regionų IRT jungtys.

4.Socialiai atsakingesnė Europa – Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas.

5.Piliečiams artimesnė Europa – tvari ir integruota miestų, kaimų ir pakrančių rajonų plėtra ir vietos iniciatyvos.

Be to, PMIF, SVVP ir VSF politikos tikslai nustatyti konkretiems fondams skirtuose reglamentuose.

Šis supaprastinimas leidžia užtikrinti įvairių vieno tikslo krypčių sąveiką ir lankstumą, nes pašalinamas dirbtinis skirtingų politikos sričių, kuriomis prisidedama prie to paties tikslo, atskyrimas. Jame taip pat nustatytas ERPF ir ESF paramos telkimo pagal temas pagrindas.

2014–2020 m. laikotarpio „ex ante sąlygos“ pakeičiamos „reikiamomis sąlygomis“. Jų mažiau, jos labiau orientuotos į atitinkamo fondo tikslus ir, priešingai nei 2014–2020 m. laikotarpiu, stebimos ir galioja visą laikotarpį. Šis principas bus stiprinamas: valstybės narės negalės deklaruoti su konkrečiais tikslais susijusių išlaidų, kol nebus įvykdyta reikiama sąlyga. Taip bus užtikrinta, kad visi bendrai finansuojami veiksmai atitiks ES politikos sistemą.

Siekiant remtis gerąja orientavimosi į veiklos rezultatus praktika, siūloma užtikrinti, kad veiklos peržiūros planas būtų paprastesnis ir aiškesnis. Su Europos semestru susijusi sąlyga taip pat išlaikoma, tačiau supaprastinama. Visų pirma programavimo laikotarpiu bent du kartus bus atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas: programavimo laikotarpio pradžioje ir laikotarpio vidurio peržiūroje.

Išlaikomos patikimo ekonomikos valdymo skatinimo priemonės. Tačiau, siekiant nedidinti ekonomikos krizių, sustabdymas bus siejamas tik su įsipareigojimais, o ne su mokėjimais.

BNR užtikrinamas ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lankstumas. Iš pradžių bus programavimas apims tik pirmuosius penkerius metus. Asignavimai paskutiniams dvejiems metams bus skiriami remiantis esmine ir išsamia laikotarpio vidurio peržiūra, pagal kurią 2025 m. bus vykdomas atitinkamas perprogramavimas. Bus peržiūrimi pradiniai programų prioritetai ir tikslai, atsižvelgiant į: iki 2024 m. pabaigos siekiant tikslų padarytą pažangą; socialinės ir ekonominės padėties pokyčius; naujus uždavinius, nustatytus konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Tai grindžiama veiklos peržiūros plano ir veiklos lėšų rezervo koncepcija, be to, dar labiau sustiprinamas politikos veiklos rezultatų aspektas, be kita ko, vykdant perprogramavimą. Vis dėlto veiklos lėšų rezervas nebetaikomas.

Vykdant strateginį planavimo procesą, pagal kurį bus nustatomi bendri tikslai ir bendros įvairių programų veiklos sritys, bus skatinama įvairių ES priemonių sąveika, pvz., su bendra žemės ūkio politika (BŽŪP); programa „Europos horizontas“; Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP); Skaitmeninės Europos programa (SEP); programa „Erasmus+“; fondu „InvestEU“; programa LIFE; programa „Erasmus+“ ir išorės priemone.

III antraštinė dalis. Programavimas

Programų turinys bus racionalesnis ir strategiškesnis. Siekiant suderinti ir paspartinti programavimo ir įgyvendinimo procesą laikotarpio pradžioje, prie šio reglamento pridedamas bendras ERPF, Sanglaudos fondo, ESF+ ir EJRŽF programų šablonas ir atskiras PMIF, SVVP ir VSF programų šablonas. Siekiant, kad programavimas būtų lankstesnis, prioritetų lygmeniu bus nustatyta 5 proc. riba, iki kurios bus galima koreguoti programai skirtus asignavimus ir nereikės formaliai iš dalies keisti programos.

Siekiant spręsti konkrečius uždavinius subregioniniu ir vietos lygmeniu, BNR nustatytas supaprastintas požiūris į bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (įskaitant galimybę paskirti pagrindinį fondą ir sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą). BNR taip pat suderintas požiūris į kitas teritorines priemones, įskaitant esamas integruotas teritorines investicijas.

Į BNR taip pat įtraukta nuostatų, pagal kurias siekiant pasinaudoti ES lygmens biudžeto garantijų mechanizmu leidžiama savanoriškai perkelti išteklių penkioms „InvestEU“ priemonių politikos linijoms. Be to, valstybės narės gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą pasidalijamojo valdymo fondą arba į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę. Tai turėtų padėti siekti programų tikslų jas įgyvendinant.

Supaprastintas požiūris į valstybių narių techninę paramą. Nustatomas fiksuotųjų normų taikymo mechanizmas, pagal kurį kiekvieną tarpinį mokėjimą galima papildyti 2,5–6 proc. procentine dalimi priklausomai nuo fondo, taip ES mokėjimai techninei paramai susiejami su įgyvendinimo pažanga. Be to, administracinių pajėgumų stiprinimo veiksmai gali būti tęsiami sąlygų įvykdymu grindžiamų mokėjimų forma.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS Stebėsena, vertinimas, informavimas ir komunikacija

Elektroniniai duomenys sudaro sąlygas drauge užtikrinti supaprastinimą ir skaidrumą. 2014–2020 m. laikotarpiu, išskyrus PMIF, SVVP ir VSF pirmtakų atveju, buvo reikalaujama, kad paramos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, taip pat įvairios valdymo ir kontrolės sistemų institucijos tarpusavyje duomenimis keistųsi elektroniniu būdu per atitinkamą sistemą. Šiame reglamente tuo remiamasi ir toliau plėtojami tam tikri duomenų rinkimo aspektai. Visi būtini programų įgyvendinimo pažangos stebėsenos duomenys, įskaitant programų veiklos rezultatus, dabar bus perduodami elektroniniu būdu ir kas du mėnesius; tai reiškia, kad atvirųjų duomenų platforma naujinama beveik realiuoju laiku.

Siūloma stebėsenos komitetams suteikti svarbesnį vaidmenį prižiūrint programos veiklos rezultatus ir visus jiems įtakos turinčius veiksnius. Siekiant skaidrumo bus reikalaujama, kad stebėsenos komitetams pateikti dokumentai būtų skelbiami viešai.

Visų fondų metinė veiklos rezultatų peržiūra suteiks progą užmegzti politinį dialogą pagrindiniais programų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų klausimais. Dažnas duomenų perdavimas padeda supaprastinti veiklos rezultatų peržiūros procesą. Taigi sanglaudos politikos fondų atveju tai leidžia atsisakyti metinės ataskaitos dokumento – metiniame peržiūros posėdyje bus peržiūrimi naujausi rezultatai ir nedidelis pateiktos kokybinės informacijos rinkinys.

Padidinta tiek programos institucijų, tiek paramos gavėjų atsakomybė matomumo ir komunikacijos srityse. Bendri komunikacijos, skaidrumo ir matomumo reikalavimai užtikrina nuoseklesnius, rezultatyvesnius ir veiksmingesnius komunikacijos veiksmus.

Vertinimai bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo 7 22 ir 23 punktus, kuriuose trys institucijos patvirtino, kad esamų teisės aktų ir politikos vertinimai turėtų būti tolesnių galimų veiksmų poveikio vertinimų pagrindas. Vertinimuose bus įvertintas programos poveikis vietoje remiantis programos rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, taip pat išsamia programos svarbos, rezultatyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės ir suderinamumo su kitomis ES politikos kryptimis analize. Bus vertinama įgyta patirtis, problemos ir galimybės toliau tobulinti veiksmus ir jų poveikį.

V antraštinė dalis. Finansinė parama

Siekiant sumažinti administracinę naštą, BNR susistemina ir padidina supaprastinto išlaidų apmokėjimo, t. y. atlyginimo taikant fiksuotąsias normas, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų sumų, naudojimą. Kad šį apmokėjimą būtų lengviau taikyti, BNR supaprastinamos taisyklės ir skaičiavimo metodai ir pateikiama daugiau jau parengtų galimybių, remiantis Komisijos pasiūlymu „Omnibus“ 8 .

Sąlygų įvykdymu grindžiami mokėjimai taip pat padės orientuotis į veiklos rezultatus, nes mokėjimus bus galima atlikti, atsižvelgiant į pasiektus ir patikrintus veiklos rezultatus.

Finansinės priemonės bus vienas pagrindinių 2021–2027 m. investicijų įgyvendinimo mechanizmų, padėsiantis gauti pajamų ar sutaupyti lėšų; jų naudojimo nuostatos supaprastintos ir atnaujintos, siekiant užtikrinti geresnį ir paprastesnį įgyvendinimą, taip pat greitesnį sukūrimą.

·Finansinės priemonės bus geriau integruotos į programavimo ir įgyvendinimo procesą nuo pat pradžių, o ex ante vertinimas bus atitinkamai supaprastintas;

·vadovaujančiosios institucijos turės tas pačias pagrindines lanksčias įgyvendinimo galimybes – valdymo, už kurį atsakinga vadovaujančioji institucija, arba vadovaujančiosios institucijos vykdomo tiesioginio valdymo – tačiau susijusios sąlygos supaprastintos;

·bus galima derinti ES išteklius, jiems taikant vieną taisyklių rinkinį; panašioms situacijoms nebebus taikoma daug skirtingų taisyklių;

·siūloma užtikrinti galimybę lanksčiai derinti dotacijas ir finansines priemones;

·patikslintos tinkamumo finansuoti taisyklės, supaprastintos valdymo išlaidų ir mokesčių taisyklės, tačiau, siekiant paskatinti veiksmingą valdymą, jos toliau grindžiamos veiklos rezultatais;

·mokėjimų taisyklės buvo gerokai supaprastintos, tačiau išsaugota itin svarbi mokėjimų finansinėms priemonėms ir atitinkamų išmokų galutiniams gavėjams sąsaja;

·Grįžtamosios lėšos ir antrinis lėšų panaudojimas paprastai kodifikuoti, kad būtų galima sklandžiau pereiti iš vieno laikotarpio į kitą.

·Papildomų atskirų ataskaitų apie finansines priemones nebus, nes jos įtrauktos į ataskaitų apie visų kitų formų finansavimą teikimo sistemą.

Tarp kitų supaprastinimų:

·skirtingų fondų ir finansinių priemonių bei dotacijų derinimas kodifikuotas paprastomis taisyklėmis;

·investicijoms, iš kurių gaunama pajamų, nebebus taikomos specialios taisyklės;

·nebus didelės apimties projektų proceso (strateginių projektų įgyvendinimą stebės stebėsenos komitetas).

·Finansavimas bus supaprastintas, pavyzdžiui, taikant žymėjimo pažangumo ženklu metodą.

Kad būtų išvengta lėšų švaistymą lemiančio varžymosi dėl subsidijų, sugriežtintos įmonių perkėlimo nuostatos.

VI antraštinė dalis. Valdymas ir kontrolė

Aiškiau nustatytos įvairių valdymo ir kontrolės sistemos subjektų užduotys ir atsakomybė. Nereikalaujama atlikti skyrimo procedūros; nuostatomis skatinamas esamų sistemų pratęsimas ir paprastesnės naujų subjektų nustatymo taisyklės.

Tinkamumo reikalavimai padės užtikrinti, kad siekiant gauti paramą būtų teikiami tik kokybiški veiksmai, labiausiai padedantys siekti sutartų tikslų ir padedantys užtikrinti geriausią išlaidų ir naudos santykį. Taip pat siūloma sistemingai tikrinti, ar veiksmas yra finansiškai tvarus ir ar jo patikra aplinkosaugos požiūriu buvo pagrįsta naujausiais reikalavimais.

Patikrinimų ir auditų skaičius bus gerokai sumažintas. Tai sumažins programų institucijų ir paramos gavėjų administracinę naštą. Be pirmesnėse antraštinėse dalyse pateikiamų nuostatų, kuriomis sumažinama audito našta, šioje antraštinėje dalyje ji sumažina dar labiau, nes:

·plačiau taikomas vieno audito principas;

·taikoma mažiau kontrolės priemonių;

·atsižvelgiant į gerai veikiančią nacionalinę sistemą, programoms, kurių klaidų lygis yra žemas, taikomas proporcingesnių priemonių metodas; patikinimo tikslais pakanka taikyti būtiniausias audito nuostatas.

Projektų pasiūlymams, kuriems pagal programą „Horizontas Europa“ suteiktas pažangumo ženklas, nereikės kito paraiškos ir atrankos proceso, jei jie atitiks programos pažangiosios specializacijos strategiją. Taigi sumažėja našta tiek valdytojams, tiek paramos gavėjams. Šis metodas galėtų būti taikomas ir kitoms ES priemonėms, kaip antai programai LIFE+ arba „Erasmus+“.

VII antraštinė dalis. Finansų valdymas, sąskaitų pateikimas ir tikrinimas ir finansinės pataisos

Išlaikoma metinių sąskaitų sistema, įskaitant 10 proc. nuo sumų, deklaruotų atliekant tarpinius mokėjimus, sulaikymą. Mokėjimų prašymai bus teikiami laikantis reguliaraus tvarkaraščio keturis kartus per metus. Nulinės vertės sąskaitų atveju atitinkama procedūra nebus atliekama.

Šiame skirsnyje taip pat nustatytos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės. Kadangi dėl supaprastinimo bus lengviau sumažinti programų vėlavimą, siekiant skatinti patikimą finansų valdymą ir įgyvendinimą laiku, BNR numatyta taisyklė „n+2“. Dėl tos pačios priežasties išankstinio finansavimo lygis sumažintas iki 0,5 proc. dydžio metinės išmokos, atsižvelgiant į visas fondų paramos lėšas. Todėl, siekiant užtikrinti pakankamus išteklius, gali prireikti peržiūrėti 2014–2020 m. metinę išankstinio finansavimo tvarką, taikomą ERPF, ESF+, Sanglaudos fondui ir EJRŽF.

VIII antraštinė dalis. Finansinė programa

Šioje antraštinėje dalyje nustatyti finansiniai asignavimai ir bendras finansavimas pagal regionų kategorijas, ji taikoma ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondui.

Be to, BNR šių trijų fondų bendro finansavimo normos grąžintos iki lygio, kuris buvo taikomas iki finansų krizės. 2007–2013 m. laikotarpiu šių trijų fondų ES bendro finansavimo normos buvo padidintos. Taip buvo reaguojama į finansų krizę, siekiant išlaikyti esmines investicijas ribotų valstybės biudžeto išteklių laikotarpiu. Didelių ES bendro finansavimo normų nebereikia, o mažesnės normos didina atsakomybę. Mažesnės ES bendro finansavimo normos taip pat didina bendrą sanglaudos politikos biudžetą, atsižvelgiant į nacionalinius įnašus. Tai taip pat padeda didinti valstybių narių finansinį lankstumą, nes galima lanksčiai nustatyti bendro finansavimo normas programų ir prioritetų lygmeniu.

IX antraštinė dalis. Deleguotieji įgaliojimai, įgyvendinimo, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

Siekiant užtikrinti ankstyvą įgyvendinimo pradžią kitu laikotarpiu, į teisės aktų rinkinį (BNR arba konkretiems fondams skirtus reglamentus) bus įtrauktos visos būtinos teisės aktų nuostatos.

Visų pirma gerokai (iki minimumo) sumažintas įgaliojimų skaičius. Taip bus išvengta galimo vėlavimo rengiant ir priimant antrinės teisės aktus. Tai taip pat padės suinteresuotosioms šalims užtikrinti teisės aktų nuostatų nuoseklumą ir nuspėjamumą, nes visos taikytinos ES taisyklės bus nustatytos vienoje vietoje.

Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo dėl sąlygų, kuriomis priimtinas veiksmų įgyvendinimas etapais, nustatytos įgyvendinimo etapais sąlygos.

2018/0196 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnį, 322 straipsnio 1 dalies a punktą ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 10 ,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę 11 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsniu nustatyta, kad, norėdama stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų atsilikimą, ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. SESV 175 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga šių tikslų turi siekti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Orientavimo skyriaus, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko veiksmais ir kitomis priemonėmis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos finansinės taisykles, pagal kurias nustatoma priimtina biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito, taip pat finansų pareigūnų atsakomybės patikros procedūra;

(2)siekiant, kad pasidalijamojo valdymo Sąjungos fondai, būtent Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondas, pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) priemonės, Prieglobsčio ir migracijos fondas (PMIF), Vidaus saugumo fondas (VSF) ir Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), būtų toliau įgyvendinami koordinuotai ir darniai, reikia nustatyti finansines taisykles, grindžiamas SESV 322 straipsniu, aiškiai nurodant atitinkamų nuostatų taikymo sritį; Be to, pagal SESV 177 straipsnį turėtų būti nustatytos bendros nuostatos, taikomos ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF nustatytoms politikos įgyvendinimo taisyklėms;

(3)atsižvelgiant į kiekvieno fondo ypatumus, konkrečios taisyklės, taikomos kiekvienam fondui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) pagal ERPF, turėtų būti nustatytos atskiruose reglamentuose (toliau – konkretiems fondams skirti reglamentai), siekiant papildyti šio reglamento nuostatas;

(4)atokiausiems regionams ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams turėtų būti taikomos konkrečios priemonės ir papildomas finansavimas pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnį;

(5)įgyvendinant fondų paramą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą pagal jos 9 straipsnį ir Sąjungos teisės aktus, kuriais suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

(6)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(7)jeigu nustatomas terminas, per kurį Komisija turi imtis veiksmų valstybių narių atžvilgiu, Komisija turėtų laiku ir veiksmingai atsižvelgti į visą būtiną informaciją ir dokumentus. Kai valstybių narių pateikta informacija yra neišsami arba neatitinka šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų reikalavimų ir todėl Komisija negali imtis tinkamai informacija pagrįstų veiksmų, tas terminas turėtų būti sustabdytas, kol valstybės narės pradės laikytis reguliavimo reikalavimų;

(8)siekiant prisidėti prie Sąjungos prioritetų įgyvendinimo, fondų parama turėtų būti skiriama ribotam skaičiui politikos tikslų, atsižvelgiant į konkrečių fondų siekius pagal Sutartimi pagrįstus jų tikslus. PMIF, VSF ir SVVP politikos tikslai turėtų būti nustatyti atitinkamuose konkretiems fondams skirtuose reglamentuose;

(9)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti;

(10)dalį Sąjungos biudžeto, skirto fondams, turėtų vykdyti Komisija pagal pasidalijamojo valdymo principą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] 12 (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos pasidalijamojo valdymo fondų paramą turėtų laikytis Finansiniame reglamente nurodytų principų, kaip antai patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo;

(11)įgyvendinant fondų paramą labai svarbus partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopiu valdymo principu ir užtikrinantis pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą. Siekiant užtikrinti partnerystės organizavimo tęstinumą, turėtų būti toliau taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 13 ; 

(12)Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę;

(13)valstybės narės turėtų nustatyti, kaip rengiant programavimo dokumentus turėtų būti atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu (toliau – programavimo laikotarpis) valstybės narės stebėsenos komitetui ir Komisijai turėtų reguliariai teikti programų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Atlikdamos laikotarpio vidurio peržiūrą valstybės narės, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti programą, atsižvelgiant į nuo programavimo laikotarpio pradžios priimtas arba iš dalies pakeistas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(14)valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto, kuris turi būti parengtas pagal Reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo 14 , turinį ir proceso, po kurio pateikiamos Sąjungos rekomendacijos dėl šių planų, poveikį jų programoms, taip pat finansiniams poreikiams, skirtiems investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas;

(15)kiekvienos valstybės narės parengta partnerystės sutartis turėtų būti strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos Komisijos ir atitinkamos valstybės narės derybos dėl programų rengimo. Siekiant sumažinti administracinę naštą, programavimo laikotarpiu iš dalies keisti partnerystės sutarčių neturėtų būti būtina. Siekiant palengvinti programavimą ir išvengti programavimo dokumentų dubliavimo, partnerystės sutartys gali būti įtraukiamos kaip programos dalis;

(16)kiekviena valstybė narė turėtų turėti lanksčią galimybę skirti įnašą į „InvestEU“, kad investicijoms toje valstybėje narėje galėtų teikti biudžeto garantijas;

(17)siekiant užtikrinti rezultatyviam ir veiksmingam iš fondų teikiamos Sąjungos paramos naudojimui būtinas išankstines sąlygas, reikėtų sudaryti ribotą reikiamų sąlygų sąrašą ir glaustą baigtinį objektyvių jų vertinimo kriterijų rinkinį. Kiekviena reikiama sąlyga turėtų būti susieta su konkrečiu tikslu ir turėtų būti automatiškai taikoma, kai atrenkamas konkretus remtinas tikslas. Jei tos sąlygos neįvykdytos, išlaidos, susijusios su veiksmais, numatytais pagal susijusius konkrečius tikslus, neturėtų būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas. Siekiant išlaikyti palankią investavimo sistemą, turėtų būti reguliariai stebima, ar vykdomos reikiamos sąlygos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad atrinkti remtini veiksmai būtų įgyvendinami laikantis esamų strategijų ir planavimo dokumentų, kuriais grindžiamos įvykdytos reikiamos sąlygos, o drauge – kad visi bendrai finansuojami veiksmai atitiktų Sąjungos politikos sistemą;

(18)valstybės narės turėtų parengti kiekvienos programos veiklos peržiūros planą, apimantį visus rodiklius, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, skirtus programos veiklos rezultatams stebėti ir vertinti;

(19)valstybė narė turėtų atlikti kiekvienos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamos programos vidurio laikotarpio peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti numatomas visapusiškas programų veiklos rezultatais pagrįstas programų patikslinimas, taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atsižvelgti į naujus uždavinius ir atitinkamas 2024 m. pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Be to, 2024 m. Komisija, vykdydama techninį patikslinimą 2025 metams, turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus pagal sanglaudos politikos investicijų į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslą 2025, 2026 ir 2027 metams, taikydama atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytą asignavimo metodą. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus turėtų būti iš dalies pakeista programa – finansiniai asignavimai 2025, 2026 ir 2027 metams;

(20)turėtų būti dar patobulinti mechanizmai, kuriais užtikrinamas Sąjungos finansavimo politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo ryšys, kad Komisija galėtų pateikti pasiūlymą Tarybai sustabdyti visų arba dalies įsipareigojimų dėl vienos ar daugiau atitinkamos valstybės narės programų vykdymą, jei ta valstybė narė nesiima rezultatyvių ekonomikos valdymo proceso veiksmų. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus siekiant užtikrinti rezultatyvius ekonomikos valdymo proceso veiksmus, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;

(21)būtina nustatyti bendrus programų turinio reikalavimus, atsižvelgiant į kiekvieno fondo specifinį pobūdį. Tuos bendrus reikalavimus galima papildyti konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [XXX] 15 (toliau – ETB reglamentas) turėtų būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programų turinio;

(22)siekiant užtikrinti programų įgyvendinimo lankstumą ir sumažinti administracinę naštą, reikėtų leisti ribotą finansinį perkėlimą tarp tos pačios programos prioritetų, nereikalaujant Komisijos sprendimo, kuriuo būtų iš dalies keičiama programa. Tam, kad būtų užtikrinta naujausia informacija apie finansinius asignavimus kiekvienam prioritetui, Komisijai turėtų būti teikiamos patikslintos finansinės lentelės;

(23)siekiant stiprinti integruoto teritorijos vystymo metodą, investicijos, teikiamos teritorinių priemonių forma, pavyzdžiui, integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI), bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP) ar bet kokios kitos teritorinės priemonės, vykdomos pagal piliečiams artimesnės Europos politikos tikslą, kuriomis remiamos valstybės narės iniciatyvos, susijusios su ERPF programoms, turėtų būti grindžiamos teritorinėmis ir vietos plėtros strategijomis. ITI ir valstybių narių sukurtų teritorinių priemonių reikmėms reikėtų nustatyti teritorinių strategijų turinio minimalius reikalavimus. Už tų teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą turėtų būti atsakingos atitinkamos institucijos ir subjektai. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant teritorines strategijas dalyvautų atitinkamos valdžios institucijos ar subjektai, tos institucijos ar subjektai turėtų būti atsakingi už remtinų veiksmų atranką arba dalyvauti toje atrankoje;

(24)siekiant geriau sutelkti vietos lygmens potencialą, būtina stiprinti ir lengvinti BIVP. Ją vykdant turėtų būti atsižvelgiama į vietos poreikius ir potencialą, taip pat į atitinkamas socialines ir kultūrines ypatybes. Turėtų būti numatyta struktūrinių pokyčių, didinamas bendruomenės pajėgumas ir skatinamos inovacijos. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo reikmėms turėtų būti stiprinamas glaudus bendradarbiavimas ir integruotas fondų naudojimas. Už BIVP strategijų rengimą ir įgyvendinimą turėtų būti iš esmės atsakingos vietos veiklos grupės, atstovaujančios bendruomenės interesams. Siekiant palengvinti koordinuotą skirtingų fondų paramą BIVP strategijoms ir palengvinti jų įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinta galimybė lengviau taikyti pagrindinio fondo metodą;

(25)siekiant sumažinti administracinę naštą, valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama turėtų būti įgyvendinama taikant fiksuotąsias normas, remiantis programos įgyvendinimo pažanga. Ta techninė parama gali būti papildoma tikslinėmis administracinių gebėjimų stiprinimo priemonėmis, taikant atlyginimo metodus, nesusijusius su išlaidomis. Dėl veiksmų ir rezultatų, taip pat atitinkamų Sąjungos mokėjimų gali būti sutariama veiksmų plane ir jais galima remtis atliekant mokėjimus už rezultatus vietoje;

(26)tikslinga išaiškinti, kad tais atvejais, kai pagal valstybės narės pasiūlymą Komisijai programos ar jos dalies prioritetas remiamas pagal finansavimo sistemą, nesiejamą su išlaidomis, sutarti veiksmai, rezultatai ir sąlygos turėtų būti siejami su konkrečiomis investicijomis, vykdomomis pagal pasidalijamojo valdymo programas toje valstybėje narėje ar regione;

(27)siekdama išnagrinėti programų rezultatus valstybė narė turėtų įsteigti stebėsenos komitetus. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju metinės įgyvendinimo ataskaitos turėtų būti pakeistos metiniu struktūriniu politiniu dialogu, grindžiamu naujausia programos įgyvendinimo informacija ir duomenimis, kuriuos pateikia valstybė narė;

(28)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 16 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti fondus remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondų poveikį vietoje;

(29)siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama išsami naujausia informacija apie programos įgyvendinimą, turėtų būti reikalaujama dažniau teikti kiekybinių duomenų ataskaitas;

(30)kad padėtų rengti susijusias programas ir kito programavimo laikotarpio veiklą, Komisija turėtų atlikti fondų vidurio laikotarpio vertinimą. Programavimo laikotarpio pabaigoje Komisija turėtų atlikti fondų retrospektyvius vertinimus, kuriuose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas fondų poveikiui;

(31)programos institucijos, paramos gavėjai ir suinteresuotosios šalys valstybėse narėse turėtų didinti savo informuotumą apie Sąjungos finansavimo paskatintus laimėjimus ir atitinkamai informuoti plačiąją visuomenę. Siekiant, kad Sąjungos veiksmai būtų matomi vietoje, labai svarbu vykdyti skaidrumo, komunikacijos ir matomumo didinimo veiklą, grindžiamą tikra, tikslia ir atnaujinta informacija. Tam, kad būtų galima užtikrinti šių reikalavimų vykdymą, programos institucijos ir Komisija turėtų galėti taikyti taisomąsias priemones reikalavimų nesilaikymo atveju;

(32)vadovaujančiosios institucijos turėtų skelbti susistemintą informaciją apie atrinktus veiksmus ir paramos gavėjus programos interneto svetainėje, kurioje teikiama veiksmo įgyvendinimo parama, kartu atsižvelgdama į asmens duomenų apsaugos reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 17 ;

(33)siekiant supaprastinti fondų naudojimą ir sumažinti klaidų riziką, tikslinga nustatyti Sąjungos įnašo valstybėms narėms formas ir valstybių narių paramos gavėjams teikiamos paramos formas;

(34)kalbant apie paramos gavėjams skiriamas dotacijas, valstybės narės turėtų vis dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Su privalomu supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijusi riba turėtų būti siejama su visomis veiksmo išlaidomis, kad visiems veiksmams, kuriais neviršijama viršutinė riba, būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar parama yra viešoji, ar privati;

(35)kad būtų galima nedelsiant taikyti fiksuotąsias normas, bet kokia 2014–2020 m. laikotarpiu valstybių narių nustatyta fiksuotoji norma, pagrįsta sąžiningu, teisingu ir patikrinamu apskaičiavimo metodu, turėtų būti toliau taikoma panašiems veiksmams, remiamiems pagal šį reglamentą, nereikalaujant naujo skaičiavimo metodo;

(36)siekiant užtikrinti kuo optimalesnį bendrai finansuojamų investicijų į aplinką įsisavinimą, turėtų būti užtikrinta sąveika su Aplinkos ir klimato politikos programa LIFE, visų pirma įgyvendinant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus;

(37)siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, tikslinga nustatyti išlaidų, susijusių su veiksmais, kurie pagal šį reglamentą remiami fondų lėšomis, tinkamumo finansuoti laikotarpį ir apriboti paramą užbaigtiems veiksmams. Taip pat reikėtų išaiškinti, nuo kurios dienos išlaidoms galima skirti fondų paramą, kai tvirtinamos naujos programos arba keičiamos programos, įskaitant išskirtinę galimybę tinkamumo finansuoti laikotarpį pradėti skaičiuoti nuo gaivalinės nelaimės pradžios, jei reikia skubiai sutelkti išteklių, kad būtų galima reaguoti į tokią nelaimę;

(38)siekiant užtikrinti fondų rezultatyvumą, teisingumą ir tvarų poveikį, reikėtų numatyti nuostatas, kurios garantuotų, kad investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos būtų ilgalaikės ir neleistų naudojantis fondų parama įgyti nederamo pranašumo. Vadovaujančiosios institucijos atrinkdamos veiksmus turėtų atidžiai siekti neremti perkėlimo ir neteisėtą lėšų išmokėjimą už veiksmus, neatitinkančius tęstinumo reikalavimų, laikyti pažeidimais;

(39)siekiant padidinti papildomumą ir supaprastinti įgyvendinimą, reikėtų numatyti galimybes derinti Sanglaudos fondo ir ERPF paramą su ESF+ parama bendrose programose pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą;

(40)siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę, sąveikos; tą sąveiką reikėtų pasiekti taikant pagrindinius mechanizmus, t. y. pripažįstant fiksuotąsias normas tinkamoms finansuoti programos „Horizontas Europa“ išlaidoms panašaus veiksmo reikmėms ir sudarant galimybę derinti finansavimą pagal skirtingas Sąjungos priemones to paties veiksmo reikmėms, jei išvengiama dvigubo finansavimo. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomo finansavimo fondų lėšomis taisyklės;

(41)finansinės priemonės neturėtų būti naudojamos refinansavimo veiklai remti (pavyzdžiui, esamoms paskolų sutartims pakeisti) arba kitaip finansuoti investicijų, kurios jau buvo fiziškai užbaigtos arba visiškai įgyvendintos sprendimo dėl investavimo dieną. Jos turėtų būti naudojamos bet kokios rūšies naujoms investicijoms, atitinkančioms pagrindinius politikos tikslus, remti;

(42)sprendimas finansuoti paramos priemones naudojant finansines priemones turėtų būti priimamas remiantis ex ante vertinimu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti minimalūs privalomi ex ante vertinimo elementai, o valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti prireikus atnaujintu 2014–2020 m. laikotarpio ex ante vertinimu, kad būtų išvengta administracinės naštos ir vėlavimų nustatant finansines priemones;

(43)siekiant palengvinti tam tikrų rūšių finansinių priemonių įgyvendinimą, kai numatoma papildomai skirti paramą dotacija, finansinių priemonių taisykles galima taikyti jų deriniui viename finansinės priemonės veiksme. Reikėtų nustatyti konkrečias sąlygas, kad tokiais atvejais būtų užkirstas kelias dvigubam finansavimui;

(44)visapusiškai laikydamosi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jau išaiškintų taikytinų valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių, vadovaujančiosios institucijos turėtų galėti nuspręsti dėl tinkamiausių finansinių priemonių įgyvendinimo galimybių konkretiems tikslinių regionų poreikiams tenkinti;

(45)pagal pasidalijamojo valdymo principą ir taisykles valstybės narės ir Komisija turėtų būti atsakingos už programų valdymą ir kontrolę ir užtikrinti teisėtą bei tvarkingą fondų naudojimą. Kadangi už tokį valdymą ir kontrolę pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės ir kadangi jos turėtų užtikrinti, kad fondų lėšomis remiami veiksmai atitiktų taikytiną teisę, turėtų būti nustatyti atitinkami jų įpareigojimai. Taip pat reikėtų nustatyti susijusius Komisijos įgaliojimus ir atsakomybės sritis;

(46)siekiant paankstinti programos įgyvendinimo pradžią, reikėtų sudaryti palankias sąlygas pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo tvarką. Ankstesniu programavimo laikotarpiu jau sukurta kompiuterizuota sistema turėtų būti toliau naudojama (prireikus ją galima pritaikyti), nebent prireiktų naujų technologijų;

(47)siekiant supaprastinti programų valdymo funkcijas, PMIF, VSF ir SVPVP lėšomis remiamų programų reikmėms apskaitos funkcijos ir vadovaujančiosios institucijos funkcijos turėtų toliau būti integruotos; ši galimybė turėtų būti numatyta ir kitiems fondams;

(48)kadangi vadovaujančioji institucija prisiima pagrindinę atsakomybę už veiksmingą ir rezultatyvų fondų paramos įgyvendinimą ir todėl atlieka įvairiais esmines funkcijas, turėtų būti išsamiai išdėstytos jos funkcijos, susijusios su projektų atranka, programų valdymu ir parama stebėsenos komitetui. Atrinkti veiksmai turėtų atitikti horizontaliuosius principus;

(49)siekiant optimizuoti fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas;

(50) siekiant užtikrinti tinkamą rezultatyvaus bei veiksmingo fondų paramos įgyvendinimo ir susijusių administracinių išlaidų bei naštos pusiausvyrą, valdymo patikrinimų dažnumas, mastas ir aprėptis turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, kuriame atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip įgyvendinamų veiksmų rūšis, paramos gavėjai ir rizikos lygis, nustatytas per ankstesnius valdymo patikrinimus ir auditus;

(51)audito institucija turėtų atlikti auditą ir užtikrinti, kad Komisijai teikiama audito nuomonė būtų patikima. Toje audito nuomonėje Komisija turėtų būti patikinama dėl trijų punktų, t. y. deklaruotų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo ir sąskaitų išsamumo, tikslumo bei teisingumo;

(52)turėtų būti įmanoma sumažinti patikrinimų ir audito reikalavimus, jei užtikrinama, kad programa pastaruosius dvejus metus iš eilės veikė rezultatyviai, nes tai rodo, kad fondai rezultatyviai ir veiksmingai įgyvendinami ilgą laiką;

(53)siekiant sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą ir administracines išlaidas, fondams turėtų būti nustatytas konkretus vieno audito principo taikymas;

(54)siekiant pagerinti finansų valdymą, turėtų būti numatyta supaprastinta išankstinio finansavimo sistema. Išankstinio finansavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybė narė turėtų priemonių teikti paramą paramos gavėjams nuo programos įgyvendinimo pradžios;

(55)siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, turėtų būti nustatytas privalomas ketvirtinių mokėjimo paraiškų tvarkaraštis. Iki metinio sąskaitų balanso išmokėjimo, kai Komisija gali padaryti išvadą, kad sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, Komisijos mokėjimams toliau reikėtų taikyti 10 proc. sulaikymą;

(56)siekiant sumažinti administracinę naštą, metinio sąskaitų priėmimo procedūra turėtų būti supaprastinta numatant paprastesnes mokėjimų ir lėšų susigrąžinimo taisykles, kai Komisija ir valstybė narė sutaria;

(57)siekiant apsaugoti finansinius interesus ir Sąjungos biudžetą, valstybių narių ir Komisijos lygmeniu reikėtų nustatyti ir įgyvendinti proporcingas priemones. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė nutraukti mokėjimų atlikimo terminus, sustabdyti tarpinius mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jeigu įvykdomos atitinkamos sąlygos. Komisija turėtų laikytis proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir dažnumą bei jų finansinį poveikį Sąjungos biudžetui;

(58)valstybės narės taip pat turėtų veiksmingai užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos nustatyti ir imtis atitinkamų veiksmų. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 18 ir reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 19 bei Nr. 2185/96 20 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant administracinius patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 21 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/1371 22 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises; Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir apie atitinkamus savo tolesnius veiksmus, taip pat tolesnius veiksmus po OLAF tyrimų;

(59)siekiant skatinti finansinę drausmę, tikslinga nustatyti biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo programos lygmeniu tvarką;

(60)siekiant propaguoti SESV įtvirtintus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti remiami visi regionai. Kad teikiama parama būtų subalansuota, laipsniška ir atitiktų ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį, ERPF ir ESF+ išteklius pagal tą tikslą reikėtų skirti remiantis paskirstymo formule, kuri iš esmės grindžiama BVP vienam gyventojui. Valstybės narės, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės kaip 90 proc. Sąjungos vidurkio, turėtų gauti paramą Sanglaudos fondo lėšomis pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą;

(61)turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi fondų lėšomis tinkami finansuoti regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 23 , iš dalies pakeistu Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014 24 , nustatyta regionų klasifikavimo sistema;

(62)siekdama nustatyti tinkamą ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų metinį paskirstymą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą drauge su tinkamų finansuoti regionų sąrašu, taip pat asignavimus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG). Atsižvelgdama į tai, kad nacionaliniai asignavimai valstybėms narėms turėtų būti nustatomi remiantis 2018 m. turimais statistiniais duomenimis ir prognozėmis, taip pat atsižvelgdama į prognozavimo neapibrėžtumą, Komisija 2024 m. turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus, remdamasi tuo metu prieinama naujausia statistika ir, jei bendras nuokrypis didesnis nei ± 5 proc., Komisija turėtų pakoreguoti 2025–2027 m. asignavimus, kad programos pakeitimuose drauge atsispindėtų ir laikotarpio vidurio peržiūros, ir techninio patikslinimo rezultatai;

(63)transeuropinių transporto tinklų projektai pagal Reglamentą (ES) Nr. [naująjį EITP reglamentą] 25 ir toliau bus finansuojami pagal pasidalijamojo valdymo principą iš Sanglaudos fondo ir tiesioginio valdymo principą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Remiantis sėkmingu 2014–2020 m. programavimo laikotarpio metodu, šiuo tikslu 10 000 000 000 EUR iš Sanglaudos fondo turėtų būti perkelta EITP reikmėms;

(64)tam tikra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių suma turėtų būti skiriama Europos miestų iniciatyvai, kurią Komisija turėtų įgyvendinti pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą;

(65)siekiant užtikrinti tinkamą asignavimų paskirstymą pagal regionų kategorijas, iš principo valstybėms narėms skiriamų visų asignavimų mažiau išsivysčiusiems, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusiems regionams neturėtų būti galima perkelti iš vienos kategorijos į kitą. Vis dėlto tam, kad valstybės narės turėtų galėti spręsti konkrečius uždavinius, jos turėtų turėti galimybę prašyti labiau išsivysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams skirtus asignavimus perkelti mažiau išsivysčiusių regionų reikmėms; tokį pasirinkimą jos turėtų pagrįsti. Siekiant užtikrinti pakankamus finansinius išteklius mažiau išsivysčiusiems regionams, turėtų būti nustatyta labiau išsivysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams perkeliamų asignavimų viršutinė riba. Perkelti išteklių tarp tikslų neturėtų būti įmanoma;

(66)atsižvelgiant į ypatingas specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, nauja pasienio programa „PEACE PLUS“ turėtų būti tęsiama tarp Airijos pasienio grafysčių ir Šiaurės Airijos ir turėtų būti grindžiama ankstesnėmis programomis „Peace“ ir INTERREG. Atsižvelgiant į šios programos praktinę svarbą, ją reikėtų remti skiriant specialų asignavimą, kad būtų galima toliau remti taikos ir susitaikymo veiksmus. Programai taip pat reikėtų skirti tinkamą dalį Airijos asignavimų pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG);

(67)reikia nustatyti didžiausias bendro finansavimo normas sanglaudos politikos srityje pagal regionų kategoriją, siekiant užtikrinti, kad bendro finansavimo principo būtų laikomasi taikant tinkamą viešosios ar privačios nacionalinės paramos lygį. Tos normos turėtų atspindėti regionų ekonominio išsivystymo lygį pagal BVP vienam gyventojui, palyginti su ES 27 vidurkiu;

(68)siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį įgaliojimai priimti teisės aktus iš dalies keisti tam tikrus toliau nurodytus šio reglamento priedų elementus turėtų būti deleguoti Komisijai: intervencinių priemonių rūšių matmenis ir kodus, partnerystės sutarčių ir programų šablonus, duomenų perdavimo šablonus, Sąjungos emblemos naudojimą, finansavimo sutarčių ir strateginių dokumentų elementus, audito seką, elektronines keitimosi duomenimis sistemas, taip pat valdymo ir kontrolės sistemos aprašymo, valdymo pareiškimų, audito nuomonių, metinių kontrolės ataskaitų, audito strategijų, mokėjimo paraiškų, sąskaitų, taip pat finansinių pataisų dydžio nustatymo šablonus;

(69)be to, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pažeidimų atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, kriterijų nustatymo, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir su išlaidomis visoms valstybėms narėms nesusijusio finansavimo, taip pat dėl standartizuotos jau parengtos imties sudarymo metodikos nustatymo; 

(70)ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(71)siekiant užtikrinti vienodas partnerystės sutarčių patvirtinimo, programų patvirtinimo ir dalinio keitimo, taip pat finansinių pataisų taikymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pranešimų apie pažeidimus forma, registruotinais ir saugotinais elektroniniais duomenimis ir galutinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonu, turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 182/2011 26 ; Nors šie teisės aktai yra bendro pobūdžio, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra, nes juose nustatomi tik techniniai aspektai, formos ir šablonai. Įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo finansinių asignavimų paskirstymo nustatymu, turėtų būti priimami be komitologijos procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad jie tik atspindi iš anksto parengtos apskaičiavimo metodikos taikymą;

(72)kadangi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 27 arba bet kuris 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui taikytinas teisės aktas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio fondų lėšomis remiamoms programoms ir veiksmams. Kadangi numatoma, kad Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 įgyvendinimo laikotarpis tęsis ir programavimo laikotarpiu, kuriam taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti tam tikrų tuo reglamentu patvirtintų veiksmų įgyvendinimo tęstinumą, reikėtų nustatyti laipsniško vykdymo nuostatas; Kiekvienas atskiras laipsniškai vykdomo veiksmo etapas, kuriuo siekiama to paties bendro tikslo, turėtų būti įgyvendinamas laikantis programavimo laikotarpio, pagal kurį jam suteikiamas finansavimas, taisyklių;

(73)valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir nustatyti bendrų Sąjungos biudžeto dalies, įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, finansinių taisyklių, dėl, viena vertus, regionų išsivystymo lygio skirtumų ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo, taip pat valstybių narių ir regionų finansinių išteklių ribotumo ir, kita vertus, dėl poreikio sukurti nuoseklią įgyvendinimo sistemą, kuri apimtų kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo principas; Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(74)šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
Paramos tikslai ir bendrosios taisyklės

I SKYRIUS
Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomos:

(a)Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Sanglaudos fondui, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondui (PMIF), Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonei (SVVP) (toliau — fondai) taikomos finansinės taisyklės;

(b)ERPF, ESF+, Sanglaudos fondui ir EJRŽF taikomos bendros nuostatos.

2.Šis reglamentas netaikomas ESF+ užimtumo bei socialinių inovacijų ir sveikatos kryptims, taip pat EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP tiesioginio ar netiesioginio valdymo komponentams, išskyrus Komisijos iniciatyva teikiamą techninę paramą.

3.II antraštinės dalies III skyriaus 4 ir 10 straipsniai, III antraštinės dalies II skyrius ir VIII antraštinė dalis netaikomi PMIF, VSF ir SVVP.

4.VIII antraštinė dalis netaikoma EJRŽF.

5.II antraštinės dalies II skyriaus 11 straipsnis ir III skyriaus 15 straipsnis, III antraštinės dalies I skyrius, IV antraštinės dalies I skyriaus 33–36 straipsniai ir 38 straipsnio 1–4 dalys, II skyriaus 39 straipsnis, III skyriaus 45 straipsnis, VI antraštinės dalies II skyriaus 67, 71, 73 ir 74 straipsniai bei III skyrius netaikomi INTERREG programoms.

6.Toliau išvardytuose konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatyta šį reglamentą papildančių ir jam neprieštaraujančių taisyklių. Jei kyla abejonių dėl šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų taikymo, šis reglamentas turi viršenybę:

(a)Reglamentas (ES) [...] (toliau – ERPF ir SF reglamentas) 28 ;

(b)Reglamentas (ES) [...] (toliau – ESF+ reglamentas) 29 ;

(c)Reglamentas (ES) [...] (toliau – ETB reglamentas) 30 ;

(d)Reglamentas (ES) [...] (toliau – EJRŽT reglamentas) 31 ;

(e)Reglamentas (ES) Nr. [...] (toliau – PMIF reglamentas) 32 ;

(f)Reglamentas (ES) [...] (toliau – VSF reglamentas) 33 ;

(g)Reglamentas (ES) [...] (toliau – SVVP reglamentas) 34 ;

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtos rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias tikslinga spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, patenkančias į fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkretiems fondams skirtuose reglamentuose, ir atitinkamos rekomendacijos, priimtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [naujojo Energetikos sąjungos valdymo reglamento numeris] [XX] straipsnį; 

(2)taikytina teisė – Sąjungos teisė ir su jos taikymu susijusi nacionalinė teisė;

(3)veiksmas –

(a)projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamas programas;

(b)finansinių priemonių atveju – programos įnašas finansinei priemonei, ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;

(4)strateginės svarbos veiksmas – veiksmas, labai padedantis siekti programos tikslų, kuriam taikomos specialios stebėsenos ir komunikacijos priemonės;

(5)prioritetas – PMIF, VSF ir SVVP atveju tai konkretus tikslas; EJRŽF atveju tai paramos sričių rūšis, nurodyta EJRŽF reglamento III priede pateiktoje nomenklatūroje;

(6)konkretus tikslas – EJRŽF atveju suprantamas kaip EJRŽF reglamento III priede nurodytos paramos sritys;

(7)tarpinė institucija – viešosios ar privatinės teisės subjektas, kuris yra pavaldus vadovaujančiajai institucijai arba atlieka funkcijas ir užduotis tokios institucijos vardu;

(8)paramos gavėjas –

(a)viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;

(b)viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) atveju – VPSP veiksmą inicijuojantis viešosios teisės subjektas arba tam veiksmui įgyvendinti pasirinktas privatusis partneris;

(c)valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis ūkio subjektas;

(d)finansinių priemonių atveju – kontroliuojantįjį fondą valdantis subjektas arba, jeigu kontroliuojančiojo fondo struktūros nėra, specialųjį fondą valdantis subjektas, arba, jei finansinę priemonę administruoja vadovaujančioji institucija, ta vadovaujančioji institucija;

(9)mažų projektų fondas – INTERREG programos veiksmas, kuriuo siekiama atrinkti ir įgyvendinti nedidelės finansinės apimties projektus;

(10)siektina reikšmė – iš anksto sutarta vertė, kuri, atsižvelgiant į rodiklį, susijusį su konkrečiu tikslu, turi būti pasiekta programavimo laikotarpio pabaigoje;

(11)tarpinė reikšmė – tarpinė vertė, kuri, atsižvelgiant į rodiklį, susijusį su konkrečiu tikslu, turi būti pasiekta tam tikru programavimo laikotarpio momentu;

(12)produkto rodiklis – rodiklis, pagal kurį matuojami pasiekti konkretūs intervencinių priemonių rezultatai; 

(13)rezultato rodiklis – rodiklis, pagal kurį matuojamas remiamų intervencinių priemonių poveikis trumpuoju laikotarpiu, visų pirma tiesioginiams adresatams, tikslinei grupei ar infrastruktūros naudotojams;

(14)VPSP veiksmas – vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę pagal VPSP sutartį įgyvendinamas veiksmas, kuriuo siekiama teikti viešąsias paslaugas dalijantis rizika, sutelkiant privačiojo sektoriaus kompetenciją arba papildomų kapitalo šaltinių; 

(15)finansinė priemonė – struktūra, kuria naudojantis teikiami finansiniai produktai;

(16)finansinis produktas – investicijos į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, paskolos ir garantijos, apibrėžtos Reglamento (ES, Euratomas) [...] (toliau – Finansinis reglamentas) 2 straipsnyje;

(17)galutinis gavėjas – juridinis arba fizinis asmuo, gaunantis paramą iš fondų per mažų projektų fondo lėšų gavėją arba pagal finansinę priemonę;

(18)programos įnašas – fondų parama ir bendras nacionalinis ir privatusis finansavimas, jei jis yra, teikiami finansinei priemonei;

(19)finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas – viešosios arba privatinės teisės subjektas, atliekantis kontroliuojančiojo fondo ar specialiojo fondo užduotis;

(20)kontroliuojantysis fondas – pagal vieną ar kelias programas vadovaujančiosios institucijos įsteigtas fondas finansinėms priemonėms įgyvendinti naudojant vieną ar daugiau specialiųjų fondų;

(21)specialusis fondas – vadovaujančiosios institucijos arba kontroliuojančiojo fondo įsteigtas fondas finansiniams produktams galutiniams gavėjams teikti;

(22)sverto poveikis – galutiniams gavėjams suteikiama atlygintino finansavimo suma, padalyta iš fondų įnašo sumos;

(23)dauginamasis koeficientas – garantijos priemonių atveju tai santykis tarp pagrindinių išmokėtų naujų paskolų, investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą vertės ir programos įnašo sumos, atidėtos, kaip susitarta garantijų sutartyse, dėl tų naujų paskolų ir investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą patirtiems numatytiems ir nenumatytiems nuostoliams padengti;

(24)valdymo išlaidos – tiesioginės arba netiesioginės išlaidos, atlyginamos įrodžius, kad jos patirtos įgyvendinant finansines priemones;

(25)valdymo mokesčiai – suteiktų paslaugų kaina, nustatyta vadovaujančiosios institucijos ir kontroliuojantįjį fondą arba specialųjį fondą valdančio subjekto ir, kai taikoma, kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto ir specialųjį fondą valdančio subjekto finansavimo sutartyje;

(26)perkėlimas – tos pačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas, kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 35 , kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant SESV 107 ir 108 straipsnius, 2 straipsnio 61a punkte;

(27)viešasis įnašas – įnašas veiksmams finansuoti, skiriamas iš nacionalinių, regioninių arba vietos viešojo sektoriaus institucijų biudžeto, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG), įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 36 , biudžeto arba iš Sąjungos biudžeto, skirto fondams, viešosios teisės subjektų biudžeto arba viešojo sektoriaus institucijų ar viešosios teisės subjektų asociacijų biudžeto ir, siekiant nustatyti ESF+ programų ar prioritetų bendro finansavimo normą, gali apimti darbdavių ir darbuotojų bendrai sutelktus finansinius išteklius; 

(28)ataskaitiniai metai – laikotarpis nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d., išskyrus pirmuosius programavimo laikotarpio ataskaitinius metus, kurie yra laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios dienos iki 2022 m. birželio 30 d.; paskutiniai ataskaitiniai metai –laikotarpis nuo 2029 m. liepos 1 d. iki 2030 m. birželio 30 d.;

(29)pažeidimas – įgyvendinant fondų paramą padarytas taikytinos teisės pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala;

(30)didelis trūkumas – programos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvaus veikimo trūkumas, dėl kurio reikia labai pagerinti valdymo ir kontrolės sistemas, kai nustatoma, kad vienas iš pagrindinių X priede nurodytų 2, 4, 5, 9, 12, 13 ir 15 reikalavimų arba du ar daugiau iš kitų pagrindinių reikalavimų priskirtini prie to priedo 3 ir 4 kategorijų;

(31)bendras klaidų lygis – prognozuojamų atsitiktinių klaidų ir, jei taikoma, sisteminių klaidų bei neištaisytų anomalių klaidų suma, padalyta iš aibės;

(32)likutinis klaidų lygis – bendras klaidų lygis, atėmus valstybių narių taikomas finansines pataisas, kuriomis siekiama sumažinti audito institucijos atliekant veiksmų auditus nustatytą riziką;

(33)užbaigtas veiksmas – fiziškai užbaigtas arba visiškai įgyvendintas veiksmas, dėl kurio paramos gavėjai yra atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą viešąjį įnašą;

(34)imties vienetas – vienas iš vienetų, į kuriuos imties reikmėms dalijama aibė; tai gali būti veiksmas, veiksmo projektas arba paramos gavėjo mokėjimo prašymas;

(35)sąlyginio deponavimo sąskaita – VPSP veiksmo atveju tai banko sąskaita, reglamentuojama rašytiniu paramos gavėjo, kuris yra viešojo sektoriaus subjektas, ir privačiojo partnerio, patvirtinto vadovaujančiosios institucijos arba tarpinės institucijos, susitarimu, naudojama mokėjimams tinkamumo finansuoti laikotarpiu ir (arba) jam pasibaigus;

(36)dalyvis – fizinis asmuo, kuriam veiksmas naudingas, tačiau kuris negauna fondų finansinės paramos;

(37)atsparumo klimato kaitai didinimas – procesas, kuriuo užtikrinama, kad infrastruktūra būtų atspari neigiamam klimato poveikiui pagal nacionalines taisykles ir gaires, jei tokių yra, arba pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

3 straipsnis
Terminų, per kuriuos Komisija turi imtis veiksmų, apskaičiavimas

Jeigu nustatytas terminas, per kurį Komisija turi imtis veiksmų, tas terminas pradedamas skaičiuoti, kai valstybė narė pateikia visą informaciją, laikydamasi šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatytų reikalavimų.

Tas terminas sustabdomas nuo kitos dienos po tos, kurią Komisija valstybei narei išsiunčia savo pastabas arba prašymą pateikti patikslintus dokumentus, iki valstybė narė pateikia atsakymą Komisijai.

II SKYRIUS
Fondų paramos politikos tikslai ir principai

4 straipsnis
Politikos tikslai

1.ERPF, ESF+, Sanglaudos fondu ir EJRŽF remiami šie politikos tikslai:

(a)pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką;

(b)žalesnės ir mažo anglies dioksido kiekio Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą;

(c)geriau sujungtos Europos, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis;

(d)socialiai atsakingesnės Europos, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;

(e)piliečiams artimesnės Europos, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas.

2.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondas padeda įgyvendinti Sąjungos veiksmus, kuriais stiprinama jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda pagal SESV 174 straipsnį ir siekiama šių tikslų:

(a)investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą valstybėse narėse ir regionuose – šis tikslas remiamas ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis, ir

(b)Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) – šis tikslas remiamas ERPF lėšomis.

3.Valstybės narės teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais.

4.Valstybės narės ir Komisija užtikrina fondų ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose.

5 straipsnis
Pasidalijamasis valdymas

1.Valstybės narės ir Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, skirtą pasidalijamojo valdymo fondams, vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (toliau – Finansinis reglamentas) [63] straipsniu.

2.Tačiau Komisija įgyvendina Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) iš Sanglaudos fondo perkeltą paramą, Europos miestų iniciatyvą, tarpregioninės plėtros investicijas, iš ESF+ tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms perkeltą paramą, įnašui į „InvestEU“ 37 skirtas sumas ir techninę paramą savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą vadovaudamasi Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktais].

3.Komisija atokiausių regionų bendradarbiavimą siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) gali vykdyti taikydama netiesioginio valdymo principą.

6 straipsnis
Partnerystė ir daugiapakopis valdymas

1.Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystė užmezgama bent su šiais partneriais:

(a)miesto ir kitomis viešojo sektoriaus institucijomis;

(b)ekonominiais ir socialiniais partneriais;

(c)atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, aplinkos apsaugos srities partneriais ir subjektais, atsakingais už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

2.Pagal daugiapakopio valdymo principą valstybė narė tuos partnerius įtraukia rengiant partnerystės sutartis bei rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant jų dalyvavimą stebėsenos komitetuose pagal 34 straipsnį.

3.Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 38 .

4.Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
Strateginis požiūris

I SKYRIUS
Partnerystės sutartis

7 straipsnis
Partnerystės sutarties rengimas ir teikimas

1.Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatoma veiksmingo ir rezultatyvaus fondų naudojimo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarka.

2.Valstybė narė partnerystės sutartį Komisijai pateikia prieš pateikdama pirmąją programą arba jos teikimo metu.

3.Partnerystės sutartis gali būti teikiama kartu su atitinkama metine nacionaline reformų programa.

4.Valstybė narė partnerystės sutartį rengia pagal II priede pateiktą šabloną. Partnerystės sutartį ji gali įtraukti į vieną iš savo programų.

5.INTERREG programos Komisijai gali būti pateikiamos prieš pateikiant partnerystės sutartį.

8 straipsnis
Partnerystės sutarties turinys

Į partnerystės sutartį įtraukiami šie elementai:

(a)atrinkti politikos tikslai – nurodoma, kuriais fondais ir programomis bus naudojamasi jų siekiant, ir pateikiamas atitinkamas pagrindimas, taip pat prireikus pagrindimas, kodėl naudojamasi „InvestEU“, atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

(b)apie kiekvieną iš a punkte nurodytų atrinktų politikos tikslų:

i) kiekvieno fondo atveju pasirinktų politikos priemonių ir pagrindinių numatomų rezultatų, be kita ko, prireikus naudojantis „InvestEU“, santrauka;

ii) fondų koordinavimas, atskyrimas ir papildomumas ir prireikus nacionalinių ir regioninių programų koordinavimas;

iii) fondų ir kitų Sąjungos priemonių, įskaitant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus, tarpusavio papildomumas;

(c)preliminarus finansinis asignavimas iš kiekvieno fondo pagal politikos tikslus nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečiam fondui taikomas paramos telkimo pagal temas taisykles;

(d)prireikus pagal regionų kategoriją, nustatytą pagal 102 straipsnio 2 dalį, suskirstyti finansiniai ištekliai ir asignavimų sumos, kurias pagal 105 straipsnį siūloma perkelti tarp regionų kategorijų;

(e)sumos, kurios turi būti skirtos įnašui į „InvestEU“, suskirstytos pagal fondą ir pagal regionų kategoriją;

(f)planuojamų fondų programų sąrašas su atitinkamais preliminariais finansiniais asignavimais, suskirstytais pagal fondą, ir atitinkamu nacionaliniu įnašu pagal regionų kategoriją;

(g)veiksmų, kurių atitinkama valstybė narė imasi, kad sustiprintų savo administracinius fondų paramos įgyvendinimo gebėjimus, santrauka.

Nurodant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), partnerystės sutartyje pateikiamas tik planuojamų programų sąrašas.

9 straipsnis
Partnerystės sutarties tvirtinimas

1.Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.

2.Pastabas Komisija gali pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia partnerystės sutartį.

3.Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri partnerystės sutartį.

4.Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis, priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pateikė tą partnerystės sutartį. Partnerystės sutartis nekeičiama.

5.Jeigu pagal 7 straipsnio 4 dalį partnerystės sutartis įtraukiama į programą, Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama ta programa, priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pateikė tą programą.

10 straipsnis
ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų, skiriamų per „InvestEU“ fondą, naudojimas

1.Partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą valstybės narės gali tam tikrą ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų sumą skirti įnašui į „InvestEU“ ir ją panaudoti biudžeto garantijoms. Suma, skiriama įnašui į „InvestEU“, turi neviršyti 5 proc. viso kiekvieno fondo asignavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Tokie įnašai nėra išteklių perkėlimas pagal 21 straipsnį.

2.Partnerystės sutarties atveju gali būti skiriami einamųjų ir būsimų kalendorinių metų ištekliai. Prašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.

3.1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.

4.Jei [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir partnerystės sutartyje skirta suma, nesudaromas iki 2021 m. gruodžio 31 d., valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą arba programas, kad galėtų panaudoti atitinkamą sumą.

Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti programą skirta suma, sudaromas tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa.

5.Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo sudarytas per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, perkeliami atgal į programą ar programas ir valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti programą.

6.Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo visapusiškai įgyvendintas per ketverius metus nuo susitarimo dėl garantijos pasirašymo, valstybė narė gali prašyti, kad susitarime dėl garantijos numatytoms sumoms, neapimančioms pagrindinių paskolų ar kitų rizikingų priemonių, būtų taikoma 5 dalis.

7.Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į „InvestEU“ ir suteiktų pasinaudojus biudžeto garantijomis, arba su jomis susiję ištekliai pateikiami valstybei narei ir panaudojami siekiant to paties tikslo ar tikslų finansinių priemonių forma teikiamai paramai.

8.Tais metais, kuriais patvirtintas atitinkamos programos pakeitimas, įnašui į „InvestEU“ skirtas, bet nepanaudotas sumas Komisija pakartotinai įtraukia į biudžetą. Sumos pakartotinai į biudžetą gali būti įtraukiamos tik iki 2027 m.

Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 99 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įnašas buvo pakartotinai įtrauktas į biudžetą.

II SKYRIUS
Reikiamos sąlygos ir veiklos peržiūros planas

11 straipsnis
Reikiamos sąlygos

1.Šiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos).

III priede nustatytos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

IV priede nustatytos su ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF+ susijusios teminės reikiamos sąlygos ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

2.Rengdama programą arba nustatydama naują konkretų tikslą, kai iš dalies keičia programą, valstybė narė įvertina, ar įvykdytos su atrinktu konkrečiu tikslu susijusios reikiamos sąlygos. Reikiama sąlyga įvykdoma, kai patenkinami visi susiję kriterijai. Valstybė narė kiekvieną kartą teikdama programą arba iš dalies keisdama programą nustato įvykdytas ir neįvykdytas reikiamas sąlygas, ir, kai mano, kad reikiama sąlyga įvykdyta, pateikia pagrindimą.

3.Jeigu tvirtinant programą arba iš dalies keičiant programą reikiama sąlyga dar neįvykdyta, valstybė narė Komisijai praneša, kai tik mano, kad reikiama sąlyga jau įvykdyta, ir pateikia pagrindimą.

4.Komisija per tris mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo atlieka vertinimą ir praneša valstybei narei, jeigu sutinka, kad sąlyga įvykdyta.

Jeigu Komisija nesutinka su valstybės narės vertinimu, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį pateikti pastabų.

5.Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, negali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį.

Pirma pastraipa netaikoma veiksmams, kuriais prisidedama prie atitinkamų reikiamų sąlygų įvykdymo.

6.Valstybė narė užtikrina, kad reikiamos sąlygos būtų vykdomos ir taikomos visą programavimo laikotarpį. Ji praneša Komisijai apie visus pakeitimus, turinčius įtakos reikiamų sąlygų įvykdymui.

Jeigu Komisija mano, kad reikiama sąlyga nebevykdoma, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį pateikti pastabų. Jei Komisija padaro išvadą, kad reikiama sąlyga ir toliau nevykdoma, su konkrečiu atitinkamu tikslu susijusios išlaidos negali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas nuo dienos, kurią Komisija atitinkamai apie tai praneša valstybei narei.

7.IV priedas netaikomas EJRŽF remiamoms programoms.

12 straipsnis
Veiklos peržiūros planas

1.Valstybė narė parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus.

Veiklos peržiūros planą sudaro:

(a)produkto ir rezultato rodikliai, susiję su konkrečiais tikslais, nustatytais konkretiems fondams skirtuose reglamentuose;

b)    iki 2024 m. pabaigos pasiektinos produkto rodiklio tarpinės reikšmės ir

c) iki 2029 m. pabaigos pasiektinos produkto ir rezultato rodiklių siektinos reikšmės.

2.Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatomos kiekvienam konkrečiam programos tikslui, išskyrus techninę paramą ir konkretų tikslą šalinti materialinio nepritekliaus problemą, nustatytą ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje].

3.Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turi būti tokios, kad Komisija ir valstybė narė galėtų įvertinti pažangą, padarytą siekiant konkrečių tikslų. Jie turi atitikti Finansinio reglamento [33 straipsnio 3 dalyje] nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis
Veiklos peržiūros plano rengimo metodika

1.Veiklos peržiūros plano rengimo metodiką sudaro:

(a)kriterijai, kuriuos valstybė narė taiko atrinkdama rodiklius;

(b)naudojami duomenys ar įrodymai, duomenų kokybės užtikrinimo ir apskaičiavimo metodas;

(c)veiksniai, kurie gali turėti įtakos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimui; nurodoma, kaip į juos buvo atsižvelgta.

2.Valstybė narė Komisijos prašymu leidžia susipažinti su šia metodika.

14 straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra

1.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdama į šiuos elementus:

(a)2024 m. priimtose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius;

(b)atitinkamos valstybės narės ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį;

(c)siekiant tarpinių reikšmių padarytą pažangą;

(d)kai taikoma, 104 straipsnio 2 dalyje nurodyto techninio patikslinimo rezultatus.

2.Valstybė narė iki 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį. Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais.

Į peržiūrėtą programą įtraukiami:

(a)finansinių išteklių asignavimai pagal prioritetus, įskaitant 2026 ir 2027 m. sumas;

(b)peržiūrėtos arba naujos siektinos reikšmės;

(c)patikslinti finansinių išteklių asignavimai, kuriuos lemia techninis patikslinimas, kaip nustatyta 104 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, jei taikoma, sumas 2025, 2026 ir 2027 metams.

3.Jei po peržiūros pateikiama nauja programa, finansavimo plane pagal 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktį nurodomas visas kiekvieno fondo finansinis asignavimas nuo programos patvirtinimo metų.

III SKYRIUS
Priemonės, susijusios su patikimu ekonomikos valdymu

15 straipsnis
Priemonės, kuriomis fondų rezultatyvumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu

1.Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti atitinkamas programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, kai to reikia atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui palengvinti.

Toks prašymas gali būti pateikiamas šiais tikslais:

a)norint padėti įgyvendinti atitinkamai konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, priimtą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamai valstybei narei skirtą atitinkamą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį;

b)norint padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 39 7 straipsnio 2 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, jeigu tie pakeitimai būtini, siekiant padėti pašalinti makroekonominius skirtumus.

2.Komisijos prašymas valstybei narei pagal 1 dalį turi būti pagrįstas, nurodant būtinybę padėti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas, ir jame turi būti nurodytos programos arba prioritetai, kurie, jos manymu, turi būti peržiūrėti, ir numatomų pakeitimų pobūdis.

3.Valstybė narė savo atsakymą į 1 dalyje nurodytą prašymą pateikia per du mėnesius nuo jo gavimo, nurodydama atitinkamų programų pakeitimus, kurie, jos manymu, būtini, tokių pakeitimų priežastis, nurodydama atitinkamas programas ir apibūdindama pasiūlytų pakeitimų pobūdį ir numatomą jų poveikį rekomendacijų ir fondų paramos įgyvendinimui. Prireikus Komisija per vieną mėnesį nuo to atsakymo gavimo pateikia pastabų.

4.Valstybė narė pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamas programas pateikia per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto atsakymo pateikimo dienos.

5.Komisijai nepateikus pastabų arba jei Komisija mano, kad į visas pateiktas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, ji per [19 straipsnio 4 dalyje] nustatytą terminą priima sprendimą dėl atitinkamų programų pakeitimų patvirtinimo.

6.Jei valstybė narė nesiima rezultatyvių veiksmų atsiliepdama į prašymą, pateiktą pagal 1 dalį, per 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus, Komisija pagal 91 straipsnį gali sustabdyti visus arba dalį atitinkamoms programoms ar prioritetams skirtų mokėjimų.

7.Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai sustabdyti valstybės narės vienos ar daugiau programų visų arba dalies įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymą, jeigu:

(a)pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 126 straipsnio 11 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė rezultatyvių veiksmų perviršiniam deficitui panaikinti,

(b)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 40 8 straipsnio 3 dalį per tą pačią disbalanso procedūrą Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą,

(c)pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį per tą pačią disbalanso procedūrą Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų;

(d)Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, nurodytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 41 , ir todėl nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos,

(e)Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 42 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir svarbaus nesilaikymo atveju. Mokėjimų sustabdymas taikomas mokėjimo paraiškoms, kurios dėl atitinkamų programų pateiktos po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo datos.

Komisija, atsižvelgdama į išskirtines ekonomines aplinkybes arba gavusi Komisijai skirtą pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, per 10 dienų nuo pirmesnėje pastraipoje nurodyto sprendimo ar rekomendacijos priėmimo, gali rekomenduoti Tarybai panaikinti toje pačioje pastraipoje nurodytą sustabdymą.

8.Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.

Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikomas fondų įsipareigojimams atitinkamai valstybei narei nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.

Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo, remdamasi 7 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu.

9.Įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymo sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, juos nustatant užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties lygį palyginti su Sąjungos vidurkiu ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Sustabdymo poveikis programoms, kurios ypatingai svarbios siekiant įveikti nepalankias ekonomines ar socialines sąlygas, yra ypatingas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

10.Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas taikant mažesnę iš toliau nurodytų viršutinių ribų: ne daugiau kaip 25 proc. fondams kitais kalendoriniais metais numatytų įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 proc. nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:

(a)kai pirmą kartą nesilaikoma 7 dalies a punkte nurodytos perviršinio deficito procedūros;

(b)kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 7 dalies b punkte;

(c)kai nesiimama rekomenduojamų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 7 dalies c punkte;

(d)kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, kaip nurodyta 7 dalies d ir e punktuose.

Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdomas taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatyti pirmoje pastraipoje .

11.Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų vykdymo sustabdymą 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu:

(a)perviršinio deficito procedūra sustabdoma pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 43 9 straipsnį arba Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo;

(b)Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;

(c)Komisija nusprendė, kad valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002;

(d)Komisija nusprendė, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytą koregavimo programą arba priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Tarybai panaikinus įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, Komisija įsipareigojimus, kurių vykdymas sustabdytas, pakartotinai įtraukia į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) [[…] (DFP reglamentas)] [8] straipsnį.

Įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, negali būti pakartotinai įtraukti į vėlesnį nei 2027 m. biudžetą.

Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 99 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, buvo pakartotinai įtraukti į biudžetą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo, kai įvykdytos pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos.

12.Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai valstybė narė atitinka vieną iš 7 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie fondus ir programas, kurioms galėtų būti taikomas įsipareigojimų vykdymo sustabdymas.

Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą.

Komisija pateikia pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai.

13.1–12 dalys netaikomos prioritetams ar programoms, kuriais siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto v papunkčio ii papunktyje] nurodyto tikslo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
Programavimas

I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos dėl fondų

16 straipsnis
Programų rengimas ir teikimas

1.Valstybės narės parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas.

2.Valstybės narės pateikia programas Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo partnerystės sutarties pateikimo.

3.Valstybės narės rengia programas pagal V priede pateiktą programos šabloną.

PMIF, VSF ir SVVP atveju valstybės narės rengia programas pagal VI priede pateiktą programos šabloną.

17 straipsnis
Programų turinys

1.Kiekvienoje programoje išdėstoma strategija, kaip programa padės siekti politikos tikslų ir kaip bus pranešama apie jos rezultatus.

2.Programą sudaro prioritetai. Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą arba techninę paramą. Prioritetą, atitinkantį politikos tikslą, sudaro vienas ar daugiau konkrečių tikslų. Tą patį politikos tikslą gali atitikti daugiau nei vienas prioritetas.

EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju kiekvienas prioritetas gali atitikti vieną ar daugiau politikos tikslų. Konkretūs tikslai atitinka paramos sritis, kaip apibrėžta EJRŽF reglamento [III] priede.

PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju programą sudaro konkretūs tikslai.

3.Kiekvienoje programoje išdėstoma:

(a)pagrindinių uždavinių santrauka, atsižvelgiant į:

i) ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, išskyrus EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju;

ii)rinkos nepakankamumo problemas, investicijų poreikius ir papildomumą su kitų formų parama;

iii)konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir valstybei narei skirtose kitose atitinkamose Sąjungos rekomendacijose nurodytus uždavinius;

iv)su administraciniais gebėjimais ir valdymu susijusius uždavinius;

v)ankstesnės patirties išvadas;

vi)makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, kai valstybės narės ir regionai dalyvauja įgyvendinant tokias strategijas;

vii)PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju – susijusio Sąjungos acquis ir veiksmų planų įgyvendinimo pažangą;

(b)atrinktų politikos tikslų, atitinkamų prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų pagrindimas;

(c)kiekvienam prioritetui, išskyrus techninę paramą, – konkretūs tikslai;

(d)kiekvienam konkrečiam tikslui:

i)susijusių rūšių veiksmus, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, ir numatomas jų įnašas siekiant tų konkrečių tikslų, taip pat, jei tinkama, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas;

ii)produkto rodikliai ir rezultato rodikliai su atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;

iii)pagrindinės tikslinės grupės;

iv)konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą integruotų teritorinių investicijų, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ar kitų teritorinių priemonių naudojimą;

v)tarpregioniniai ir tarptautiniai veiksmai drauge su paramos gavėjais, įsisteigusiais bent vienoje kitoje valstybėje narėje;

vi)planuojamas finansinių priemonių naudojimas;

vii)intervencinių priemonių rūšys ir preliminarus programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencinės priemonės rūšį arba paramos sritį;

(e)planuojamas techninės paramos panaudojimas pagal 30–32 straipsnius ir atitinkamos intervencinių priemonių rūšys;

(f)finansavimo planas, kuriame pateikiama:

i)lentelė, kurioje nurodomi visi finansiniai asignavimai kiekvienam fondui ir kiekvienai regionų kategorijai visam programavimo laikotarpiui ir pagal metus, įskaitant visas sumas, perkeltas pagal 21 straipsnį;

ii)lentelė, kurioje nurodomi visi finansiniai asignavimai kiekvienam prioritetui, suskirstyti pagal fondą ir regiono kategoriją bei nacionalinis įnašas, ir patikslinama, ar jį sudaro viešojo ir privačiojo sektorių įnašas;

iii)EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju – lentelė, kurioje kiekvienai paramos srities rūšiai nurodoma fondo paramai skirtų visų finansinių asignavimų suma ir nacionalinis įnašas;

iv)PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju – lentelė, kurioje pagal konkretų tikslą nurodomi visi finansiniai asignavimai pagal veiklos rūšį bei nacionalinis įnašas, ir patikslinama, ar jį sudaro viešojo ir privačiojo sektorių įnašas;

(g)veiksmai, kurių imtasi siekiant į programos rengimą įtraukti atitinkamus 6 straipsnyje nurodytus partnerius, ir partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant;

(h)kiekvienai reikiamai sąlygai, nustatytai pagal 11 straipsnį, III priedą ir IV priedą, – įvertinimas, ar programos pateikimo dieną reikiama sąlyga yra įvykdyta;

(i)numatomas programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas: nustatomi programos tikslai, tikslinės auditorijos, komunikacijos kanalai, veikla socialiniuose tinkluose, planuojamas biudžetas ir atitinkami stebėsenos ir vertinimo rodikliai;

(j)vadovaujančioji institucija, audito institucija ir subjektas, gaunantis Komisijos išmokas.

Šios dalies c ir d punktai netaikomi ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje] nurodytam konkrečiam tikslui.

4.Nukrypstant nuo 3 dalies d punkto, kiekvienam konkrečiam PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų tikslui pateikiama:

(a)pradinės padėties, uždavinių ir fondo lėšomis remiamų sprendimų aprašymas;

(b)veiklos tikslai;

(c)preliminarus veiksmų sąrašas ir numatomas jų indėlis siekiant konkrečių ir veiklos tikslų;

(d)kai taikoma, PMIF reglamento [16 ir 17] straipsniuose nurodytų veiklos paramos, konkrečių veiksmų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir veiksmų pagrindimas;

(e)produkto ir rezultato rodikliai su atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;

(f)orientacinis programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį.

5.Intervencinių priemonių rūšys grindžiamos I priede pateikta nomenklatūra. PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju intervencinių priemonių rūšys grindžiamos konkretiems fondams skirtuose reglamentuose pateikta nomenklatūra. 

6.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 m. sumos.

7.Valstybė narė praneša Komisijai apie visus 3 dalies j punkte nurodytos informacijos pakeitimus, tačiau dėl to programos iš dalies keisti nereikia.

18 straipsnis
Programų tvirtinimas

1.Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.

2.Pastabas Komisija gali pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą.

3.Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą.

4.Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikė tą programą.

19 straipsnis
Programų dalinis keitimas

1.Valstybė narė gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti programą drauge su iš dalies pakeista programa, nurodydama numatomą to dalinio pakeitimo poveikį tikslų įgyvendinimui.

2.Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per tris mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo.

3.Valstybė narė peržiūri iš dalies pakeistą programą ir atsižvelgia į Komisijos pastabas.

4.Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia.

5.Valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 5 proc. prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 3 proc. programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui. ERPF ir ESF+ lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus.

Tokie perkėlimai neturi poveikio ankstesniems metams. Jie laikomi nereikšmingais ir nereikalauja Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama programa. Tačiau jie turi atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą lentelę, nurodytą atitinkamai 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje, f punkto iii papunktyje arba f punkto iv papunktyje.

6.Siekiant atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio taisymus, neturinčius įtakos programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus.

7.EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju programų pakeitimų, susijusių su rodiklių įvedimu, Komisija tvirtinti neturi.

20 straipsnis
Bendra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama

1.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis gali būti bendrai remiamos programos, kuriomis siekiama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.

2.Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 10 proc. kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui.

21 straipsnis
Išteklių perkėlimas

1. Valstybės narės gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą pasidalijamojo valdymo fondą arba į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę.

2. Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles, o perkėlimo į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones atveju – atitinkamos valstybės narės naudai.

3.Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma visa suma, kuri kiekvienais metais perkeliama, pagal fondą ir, kai tinkama, pagal regiono kategoriją, prašymai tinkamai pagrindžiami ir drauge pateikiama peržiūrėta programa arba programos, iš kurių išteklius ketinama perkelti pagal 19 straipsnį, nurodant, į kurį kitą fondą arba priemonę perkeliamos sumos.

4. Komisija gali paprieštarauti perkėlimui susijusiame programos daliniame pakeitime, jeigu tai pakenktų programos, iš kurios išteklius ketinama perkelti, tikslų įgyvendinimui.

5. Gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.

II SKYRIUS
Teritorijos vystymas

22 straipsnis
Integruotas teritorijos vystymas

Valstybė narė remia integruotą teritorijos vystymą pagal teritorijos ir vietos vystymo strategijas bet kuria iš šių formų:

(a)integruotomis teritorinėmis investicijomis;

(b)bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

(c)kita teritorine priemone, kuria remiamos valstybės narės iniciatyvos, sukurtos tam, kad būtų panaudotos ERPF lėšos, kurias numatyta investuoti siekiant 4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto politikos tikslo.

23 straipsnis
Teritorinės strategijos

1.Pagal 22 straipsnio a arba c punktą įgyvendinamose teritorinėse strategijose pateikiami šie elementai:

(a)geografinė vietovė, kuriai taikoma strategija;

(b)vystymo poreikių ir vietovės potencialo analizė;

(c)integruoto metodo, kuriuo tenkinami nustatyti vystymo poreikiai ir išnaudojamas potencialas, aprašymas;

(d)partnerių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant strategiją pagal 6 straipsnį aprašymas.

Jose taip pat gali būti pateikiamas remtinų veiksmų sąrašas.

2.Už teritorinių strategijų rengimą atsako atitinkamos miesto, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai.

3.Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos miesto, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant.

Atrinkti veiksmai turi atitikti teritorinę strategiją.

4.Kai miesto, vietos ar kita teritorinė institucija arba subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją.

5.Gali būti teikiama parama teritorinėms strategijoms rengti ir planuoti.

24 straipsnis
Integruotos teritorinės investicijos

1.Jei pagal 23 straipsnį įgyvendinama strategija apima investicijas, kurioms teikiama vieno arba kelių fondų parama, pagal daugiau nei vieną programą arba daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą, veiksmai gali būti vykdomi kaip integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI).

2.Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad programos ar programų elektroninė sistema leistų nustatyti veiksmus ir produktą bei rezultatą, kuriais prisidedama prie ITI.

25 straipsnis
Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

1.ERPF, ESF+ ir EJRŽF lėšomis gali būti remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

2.Valstybė narė užtikrina, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra:

(a)būtų vykdoma subregioninėse vietovėse;

(b)būtų vykdoma vadovaujant vietos veiklos grupėms, sudarytoms iš viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų;

(c)būtų vykdoma taikant integruotas strategijas pagal 26 straipsnį;

(d)padėtų kurti tinklus, remtų vietos inovacijų aspektus ir, kai tinkama, bendradarbiavimą su kitais teritoriniais subjektais.

3.Jeigu parama 2 dalies c punkte nurodytoms strategijoms teikiama iš daugiau nei vieno fondo, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos surengia bendrą kvietimą toms strategijoms atrinkti ir įsteigia bendrą visų atitinkamų fondų komitetą, kad šis stebėtų tų strategijų įgyvendinimą. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų, kurio lėšomis būtų dengiamos visos pasirengimo, valdymo ir aktyvaus taikymo išlaidos, nurodytos 28 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

4.Kai įgyvendinant tokią strategiją teikiama daugiau nei vieno fondo parama, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų kaip pagrindinį fondą.

5.Tai strategijai taikomos pagrindinio fondo taisyklės. Kitų fondų institucijos remiasi kompetentingos pagrindinio fondo institucijos sprendimais ir valdymo patikrinimais.

6.Pagrindinio fondo institucijos teikia kitų fondų institucijoms informaciją, būtiną mokėjimams stebėti ir atlikti pagal konkrečiam fondui skirtame reglamente nustatytas taisykles.

26 straipsnis
Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos

1.Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad kiekvienoje 25 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoje strategijoje būtų išdėstyti šie elementai:

(a)geografinė vietovė ir gyventojai, kuriems taikoma strategija;

(b)bendruomenės dalyvavimas rengiant strategiją;

(c)vystymo poreikių ir vietovės potencialo analizė;

(d)tos strategijos tikslai, įskaitant išmatuojamas rezultato siektinas reikšmes ir atitinkamus planuojamus veiksmus;

(e)valdymo, stebėsenos ir vertinimo tvarka, iš kurios būtų matyti vietos veiklos grupės pajėgumas įgyvendinti tą strategiją;

(f)finansinis planas, įskaitant numatytus asignavimus iš kiekvieno atitinkamo fondo ir pagal kiekvieną atitinkamą programą.

2.Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos nustato tų strategijų atrankos kriterijus, įsteigia jų atrankos komitetą ir patvirtina to komiteto atrinktas strategijas.

3.Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos atlieka pirmąjį strategijų atrankos etapą ir užtikrina, kad atrinktos vietos veiklos grupės per 12 mėnesių nuo atitinkamos programos patvirtinimo dienos arba, jei strategijos remiamos daugiau nei vieno fondo lėšomis, per 12 mėnesių nuo dienos, kurią buvo patvirtinta paskutinė atitinkama programa, galėtų įvykdyti 27 straipsnio 3 dalyje joms nustatytas užduotis.

4.Sprendime, kuriuo patvirtinama strategija, nurodomas kiekvieno atitinkamo fondo ir programos asignavimas ir nustatoma atsakomybė už programos arba programų valdymo ir kontrolės užduotis.

27 straipsnis
Vietos veiklos grupės

1.Vietos veiklos grupės rengia ir įgyvendina 25 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas strategijas.

2.Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą.

3.Tik vietos veiklos grupės vykdo visas šias užduotis:

(a)stiprina vietos subjektų pajėgumus rengti ir įgyvendinti veiksmus;

(b)rengia nediskriminuojamojo pobūdžio ir skaidrią atrankos procedūrą ir kriterijus, kuriais išvengiama interesų konfliktų, ir užtikrina, kad nė viena interesų grupė nekontroliuotų atrankos sprendimų;

(c)rengia ir skelbia kvietimus teikti pasiūlymus;

(d)atrenka veiksmus ir nustato paramos sumą arba prieš patvirtinant pasiūlymus teikia juos už galutinį tinkamumo finansuoti vertinimą atsakingai institucijai;

(e)stebi pažangą, padarytą siekiant strategijos tikslų;

(f)vertina strategijos įgyvendinimą.

4.Jeigu vietos veiklos grupės atlieka 3 dalyje nenurodytas užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija arba mokėjimo agentūra, tas vietos veiklos grupes pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles vadovaujančioji institucija nurodo kaip tarpines institucijas.

5.Vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėja ir gali įgyvendinti veiksmus pagal strategiją.

28 straipsnis
Fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai

1.Valstybė narė užtikrina, kad fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai padėtų:

(a)stiprinti gebėjimus ir vykdyti parengiamuosius veiksmus, kuriais remiamas strategijų rengimas ir būsimas įgyvendinimas;

(b)įgyvendinti pagal vietos plėtros strategiją atrinktus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimo veiklą, ir juos rengti;

(c)valdyti, stebėti ir vertinti strategiją ir ją aktyviai taikyti.

2.1 dalies a punkte nurodyta parama yra tinkama finansuoti, nepaisant to, ar strategiją po to pasirenkama finansuoti.

1 dalies c punkte nurodyta parama neviršija 25 proc. viso strategijai skirto viešojo įnašo .

III SKYRIUS
Techninė parama

29 straipsnis
Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

1.Komisijos iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami parengiamieji, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo, komunikacijos, įskaitant institucijų komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, matomumo, taip pat visi administracinės ir techninės paramos veiksmai, reikalingi šiam reglamentui įgyvendinti, prireikus su trečiosiomis valstybėmis.

2.Tokie veiksmai gali apimti būsimus ir ankstesnius programavimo laikotarpius.

3.Komisija išdėsto savo planus, kai pagal Finansinio reglamento [110] straipsnį numatomas fondų įnašas.

4.Atsižvelgiant į tikslą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti finansuojami kaip veiklos arba administracinės išlaidos.

30 straipsnis
Valstybių narių techninė parama

1.Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami veiksmai, kurie gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais, reikalingi siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus.

2.Iš kiekvieno fondo galima finansuoti techninės paramos veiksmus, kurie tinkami finansuoti bet kurio kito fondo lėšomis.

3.Kiekvienoje programoje techninė parama nurodoma kaip prioritetas, susijęs su vienu fondu.

31 straipsnis
Valstybių narių techninės paramos finansavimas taikant fiksuotąsias normas

1.Techninė parama kiekvienai programai atlyginama pagal fiksuotąją normą, 2 dalyje nustatytas procentines dalis taikant tinkamoms finansuoti išlaidoms, įtrauktoms į kiekvieną mokėjimo paraišką pagal atitinkamai 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktą.

2.Fondams nustatomos tokios techninės paramos atlyginimo procentinės dalys:

(a)ERPF paramos siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Sanglaudos fondo paramos: 2,5 proc.;

(b)ESF+ paramos: 4 proc.; programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo: 5 proc.;

(c)EJRŽF paramos: 6 proc.;

(d)PMIF, VSF ir SVVP paramos: 6 proc.

3.Konkrečios INTERREG programoms taikomos techninės paramos teikimo taisyklės nustatomos ETB reglamente.

32 straipsnis
Finansavimas, nesusijęs su valstybių narių techninės paramos išlaidomis

Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų valstybės narės valdžios institucijų, paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių pajėgumus, būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus.

Parama šiems veiksmams teikiama pagal 89 straipsnį skiriant finansavimą, nesusijusį su išlaidomis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
Stebėsena, vertinimas, komunikacija ir matomumas

I SKYRIUS
Stebėsena

33 straipsnis
Stebėsenos komitetas

1.Valstybė narė per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas).

Valstybė narė gali įsteigti vieną stebėsenos komitetą daugiau nei vienai programai stebėti.

2.Kiekvienas stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

3.Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus ir svarsto visus klausimus, darančius poveikį programoje nustatytų tikslų įgyvendinimui.

4.Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis bei informaciją, kuriais su stebėsenos komitetu dalijamasi, valstybė narė skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

5.1–4 dalys netaikomos programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vi papunktyje] nurodyto tikslo ir susijusiai techninei paramai.

34 straipsnis
Stebėsenos komiteto sudėtis

1.Valstybė narė sprendžia dėl stebėsenos komiteto sudėties ir užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valstybės narės institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 6 dalyje nurodytų partnerių atstovams.

Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

Valstybė narė stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

2.Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis.

35 straipsnis
Stebėsenos komiteto funkcijos

1.Stebėsenos komitetas nagrinėja:

(a)pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių;

(b)visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams išspręsti;

(c)programos įnašą sprendžiant atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytus uždavinius;

(d)ex ante vertinimo elementus, išvardytus 52 straipsnio 3 dalyje, ir strateginį dokumentą, nurodytą 53 straipsnio 2 dalyje;

(e)vertinimų pažangą, vertinimų santraukas ir veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į išvadas;

(f)komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

(g)kai tinkama, strateginės svarbos veiksmų įgyvendinimo pažangą;

(h)reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį;

(i)kai tinkama, viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinių pajėgumų stiprinimo pažangą.

2.Stebėsenos komitetas tvirtina:

(a)veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, po konsultacijų su Komisija pagal 67 straipsnio 2 dalį, nepažeidžiant 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų;

(b)EJRŽF, PMF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų metines veiklos rezultatų ataskaitas ir ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą;

(c)vertinimo planą ir jo pakeitimus;

(d)visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus iš dalies pakeisti programą, be kita ko, susijusius su perkėlimais pagal 19 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį.

36 straipsnis
Metinė veiklos rezultatų peržiūra 

1.Siekiant apžvelgti kiekvienos programos veiklos rezultatus rengiami metiniai Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai.

Metiniams peržiūros posėdžiams pirmininkauja Komisija arba, valstybės narės prašymu, bendrai pirmininkauja valstybė narė ir Komisija.

2.AMIF, ISF ir SVVP lėšomis remiamų programų peržiūros posėdžiai rengiami bent du kartus per programavimo laikotarpį.

3.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki metinio peržiūros posėdžio Komisijai pateikia informaciją apie 35 straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus.

Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nurodyto tikslo, atveju teiktina tik 35 straipsnio 1 dalies a, b, e, f ir h punktuose nurodyta informacija.

4.Metinio peržiūros posėdžio rezultatai įrašomi į patvirtintą protokolą.

5.Valstybės narės imasi tolesnių veiksmų dėl Komisijos iškeltų klausimų ir per tris mėnesius praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi.

6.EJRŽF, PMF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė pateikia metinę veiklos rezultatų ataskaitą pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus.

37 straipsnis
Duomenų perdavimas

1.Vadovaujančioji institucija iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda kiekvienos programos suminius duomenis pagal VII priede pateiktą šabloną.

Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. sausio 31 d., o paskutinis – iki 2030 m. sausio 31 d.

Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d.

2.Su kiekvienu prioritetu susiję duomenys suskirstomi pagal konkretų tikslą ir regionų kategoriją; nurodoma:

(a)atrinktų veiksmų skaičius, visos tinkamos finansuoti išlaidos, fondų įnašas ir vadovaujančiajai institucijai paramos gavėjų deklaruotos visos tinkamos finansuoti išlaidos; viskas suskirstoma pagal intervencinių priemonių rūšis;

(b)atrinktų veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir įgyvendinant veiksmus pasiektos vertės.

3.Finansinių priemonių atveju taip pat pateikiami šie duomenys:

(a)tinkamos finansuoti išlaidos pagal finansinio produkto rūšį;

(b)valdymo išlaidų ir mokesčių, deklaruotų kaip tinkamos finansuoti išlaidos, suma;

(c)be fondų, papildomai sutelktų privačių ir viešųjų išteklių suma pagal finansinio produkto rūšį;

(d)palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš fondų paramos 54 straipsnyje nurodytoms finansinėms priemonėms, ir fondų paramai priskirtini grąžinti ištekliai, kaip nurodyta 56 straipsnyje.

4.Pagal šį straipsnį teikiami patikimi naujausi mėnesio, einančio prieš pateikimo mėnesį, pabaigos duomenys.

5.Vadovaujančioji institucija visus Komisijai perduotus duomenis skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

6.EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisija priima įgyvendinimo aktą, kad nustatytų šio straipsnio įgyvendinimo tikslais naudotiną šabloną.

38 straipsnis
Galutinė veiklos rezultatų ataskaita

1.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai galutinę programos veiklos rezultatų ataskaitą.

2.Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje įvertinama siekiant programos tikslų padaryta pažanga, remiantis 35 straipsnio 1 dalyje išvardytais elementais, išskyrus informaciją, pateiktą pagal 35 straipsnio 1 dalies d punktą.

3.Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir per penkis mėnesius nuo galutinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos praneša vadovaujančiajai institucijai apie bet kokias pastabas. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su tomis pastabomis susijusią informaciją ir atitinkamais atvejais per tris mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi. Komisija praneša valstybei narei apie ataskaitos priėmimą.

4.Vadovaujančioji institucija galutines veiklos rezultatų ataskaitas skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

5.Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 108 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

II SKYRIUS
Vertinimas

39 straipsnis
Valstybės narės atliekami vertinimai

1.Programos vertinimą atlieka vadovaujančioji institucija. Kiekvieną kartą įvertinamas programos rezultatyvumas, veiksmingumas, aktualumas, suderinamumas ir ES pridėtinė vertė, kad programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos kokybiškiau.

2. Be to, vadovaujančioji institucija iki 2029 m. birželio 30 d., kad įvertintų kiekvienos programos poveikį, atlieka jų vertinimą.

3.Vadovaujančioji institucija vertinimus atlikti paveda funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.

4.Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė užtikrina, kad būtų nustatytos būtinos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.

5.Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė parengia vertinimo planą. Tas vertinimo planas gali apimti daugiau nei vieną programą. PMIF, VSF ir SVVP atveju į tą planą įtraukiamas laikotarpio vidurio vertinimas, kuris turi būti atliktas iki 2024 m. kovo 31 d.

6.Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per metus nuo programos patvirtinimo.

7.Vadovaujančioji institucija visus vertinimus skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

40 straipsnis
Komisijos atliekamas vertinimas

1.Komisija atlieka laikotarpio vidurio vertinimą, kad iki 2024 m. pabaigos įvertintų kiekvieno fondo rezultatyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę. Komisija gali naudotis visa aktualia jau prieinama informacija pagal Finansinio reglamento [128] straipsnį.

2.Komisija iki 2031 m. gruodžio 31 d. atlieka retrospektyvų vertinimą, kad įvertintų kiekvieno fondo rezultatyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę.

III SKYRIUS
Matomumas, skaidrumas ir komunikacija

I skirsnis
Fondų paramos matomumas

41 straipsnis
Matomumas

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

(a)parama būtų matoma vykdant bet kokią veiklą, susijusią su fondų lėšomis remiamais veiksmais, visų pirma strateginės svarbos veiksmus;

(b)Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie fondų paskirtį ir pasiekimus per bendrą interneto portalą, kuriame galima rasti informacijos apie visas programas, kuriose dalyvauja ta valstybė narė.

42 straipsnis
Sąjungos emblema

Vykdydamos matumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą valstybės narės, vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjai naudoja Europos Sąjungos emblemą, kaip nurodyta VIII priede.

43 straipsnis
Už komunikaciją atsakingi pareigūnai ir tinklai

1.Kiekviena valstybė narė paskiria komunikacijos veiklos koordinatorių, atsakingą už matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą, susijusią su fondų parama, įskaitant programas, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kurių vadovaujančioji institucija yra toje valstybėje narėje. Komunikacijos veiklos koordinatorius koordinuoja visų programų komunikacijos ir matomumo didinimo priemones.

Komunikacijos veiklos koordinatorius į matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą įtraukia šiuos subjektus:

(a)Europos Komisijos atstovybes ir Europos Parlamento ryšių biurus valstybėse narėse; „Europe Direct“ informacijos centrus ir kitus tinklus; švietimo ir mokslinių tyrimų institucijas;

(b)kitus susijusius partnerius ir subjektus.

2.Kiekviena vadovaujančioji institucija nustato už kiekvienos programos komunikaciją atsakingą pareigūną (toliau – už programos komunikaciją atsakingas pareigūnas).

3.Komisija valdo tinklą, kurį sudaro komunikacijos veiklos koordinatoriai, už programos komunikaciją atsakingi pareigūnai ir Komisijos atstovai, kuriame keičiamasi informacija apie matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą.

II skirsnis
Fondų paramos įgyvendinimo skaidrumas ir komunikacija apie programas

44 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos pareigos

1.Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie programas, už kurias ji atsako, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai.

2.Vadovaujančioji institucija likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje paskelbia trumpą planuojamų ir paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus santrauką, kurioje pateikiama ši informacija:

(a)geografinė vietovė, kurią apima kvietimas teikti pasiūlymus;

(b)atitinkamas politikos tikslas arba konkretus tikslas;

(c)reikalavimus atitinkančių pareiškėjų rūšis;

(d)bendra kvietimui skiriama paramos suma;

(e)kvietimo pradžios ir pabaigos data.

3.Vadovaujančioji institucija sudaro fondų paramai gauti atrinktų veiksmų sąrašą, jį paskelbia interneto svetainėje bent viena oficialiąja Sąjungos kalba ir atnaujina ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Kiekvienam veiksmui suteikiamas unikalus kodas. Sąraše pateikiami šie duomenys:

(a)teisės subjektų atveju – paramos gavėjo pavadinimas;

(b)jei paramos gavėjas yra fizinis asmuo – vardas ir pavardė;

(c)EJRŽF veiksmų, susijusių su žvejybos laivu, atveju – Sąjungos žvejybos laivyno registro identifikavimo numeris, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/218 44 ;

(d)veiksmo pavadinimas;

(e)veiksmo tikslas ir jo pasiekimai;

(f)veiksmo pradžios data;

(g)numatoma ar faktinė veiksmo užbaigimo data;

(h)visos veiksmo išlaidos;

(i)susijęs fondas;

(j)susijęs konkretus tikslas;

(k)Sąjungos bendro finansavimo norma;

(l)atitinkamo veiksmo ar šalies vietos nuoroda arba geografinė padėtis;

(m)mobiliųjų veiksmų arba kelias vietas apimančių veiksmų atveju – paramos gavėjo vieta, kai paramos gavėjas yra teisės subjektas; arba NUTS 2 lygio regionas, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo;

(n)su veiksmu susijusios intervencinės priemonės rūšis pagal 67 straipsnio 3 dalies g punktą.

Pirmos pastraipos b, c ir k punktuose nurodyti duomenys pašalinami praėjus dvejiems metams nuo pirminio paskelbimo interneto svetainėje dienos.

EJRŽF remiamų programų atveju pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyti duomenys skelbiami, tik jei toks jų skelbimas atitinka nacionalinės asmens duomenų apsaugos teisės nuostatas.

4.2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys skelbiami interneto svetainėje atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB 45 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti.

5.Prieš paskelbdama pagal šį straipsnį duomenis, vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėjus, kad duomenys bus skelbiami viešai.

6.Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms paprašius būtų suteikta galimybė susipažinti su visa komunikacijos ir matomumo didinimo medžiaga, įskaitant informaciją paramos gavėjų lygmeniu, ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises pagal VIII priedą.

45 straipsnis
Paramos gavėjų pareigos

1.Paramos gavėjai ir finansines priemones įgyvendinantys subjektai veiksmui suteiktą fondų paramą, įskaitant pagal 56 straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, nurodo tokiais būdais:

(a)paramos gavėjo profesinėje interneto svetainėje arba socialinės žiniasklaidos svetainėse, jei tokių yra, pateikia trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą, proporcingą gautos paramos dydžiui, ir kuriame paskelbia apie gautą Sąjungos finansinę paramą;

(b)visuomenei ar dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusiuose su veiksmo įgyvendinimu, aiškiai paskelbia apie gautą fondų paramą;

(c)kai tik veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis ar įrangos pirkimu, pradedami fiziškai vykdyti, viešai iškabina lenteles ar informacines lentas apie:

i)ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamus veiksmus, kurių visos išlaidos viršija 500 000 EUR;

ii)ESF+, EJRŽF, VSF, PMIF ir SVVP lėšomis remiamus veiksmus, kurių visos išlaidos viršija 100 000 EUR;

(d)veiksmus, kuriems netaikomas c punktas, atveju viešai iškabina bent vieną spausdintą ar elektroninį ne mažesnio nei A3 formato pranešimą, kuriame pateikiama informacija apie veiksmą ir paskelbiama apie gautą fondų paramą;

(e)strateginės svarbos veiksmų ir veiksmų, kurių visos išlaidos viršija 10 000 000 EUR, atveju surengia informacinį renginį ir laiku įtraukia Komisiją ir atsakingą vadovaujančiąją instituciją.

Šis reikalavimas netaikomas veiksmams, remiamiems siekiant konkretaus tikslo, nurodyto ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje.

2.Mažų projektų fondų atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų.

3.Jei paramos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal 42 straipsnį arba šio straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybė narė taiko finansinę pataisą ir panaikina iki 5 proc. fondų paramos, skiriamos atitinkamam veiksmui.

V antraštinė dalis
Fondų finansinė parama

I SKYRIUS
Sąjungos įnašo formos

46 straipsnis
Programoms skiriamo Sąjungos įnašo formos

Sąjungos įnašas gali būti šių formų:

(a)finansavimas, nesusijęs su atitinkamų veiksmų išlaidomis pagal 89 straipsnį ir pagrįstas viena iš šių sąlygų:

i)sąlygos įvykdytos;

ii)rezultatai pasiekti;

(b)tinkamų finansuoti išlaidų, kurias faktiškai patyrė paramos gavėjai arba privatusis VPSP veiksmų partneris, ir kurios sumokėtos įgyvendinant veiksmus, atlyginimas;

(c)vieneto įkainiai pagal 88 straipsnį, pagal kuriuos, apmokamos visų ar tam tikrų iš anksto aiškiai nustatytų, nurodant sumą už vienetą, specialių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos;

(d)fiksuotosios sumos pagal 88 straipsnį, pagal kurias apskritai apmokamos visų ar tam tikrų iš anksto aiškiai nustatytų specialių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos;

(e)finansavimas taikant fiksuotąją normą pagal 88 straipsnį, pagal kurį, taikant procentinį dydį, apmokamos tam tikrų iš anksto aiškiai nustatytų specialių kategorijų tinkamos finansuoti išlaidos;

(f)a–e punktuose nurodytų formų derinys.

II SKYRIUS
Valstybių narių teikiamos paramos formos

47 straipsnis
Paramos formos

Valstybės narės naudoja fondų įnašus, kad suteiktų paramą paramos gavėjams dotacijų, finansinių priemonių ar apdovanojimų forma arba jų deriniu.

I skirsnis
Dotacijų formos

48 straipsnis
Dotacijų formos

1.Valstybės narės dotacijas paramos gavėjams gali teikti taip:

(a)atlygindamos tinkamas finansuoti išlaidas, kurias faktiškai patyrė paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris, ir kurios sumokėtos įgyvendinant veiksmus, įskaitant nepiniginius įnašus ir nusidėvėjimą;

(b)pagal vieneto įkainius;

(c)pagal fiksuotąsias sumas;

(d)teikdamos finansavimą taikant fiksuotąją normą;

(e)derinant a–d punktuose nurodytas formas, jei kiekviena tų formų taikoma skirtingos kategorijos išlaidoms arba jei formos yra taikomos skirtingiems veiksmą sudarantiems projektams arba nuosekliems veiksmo etapams.

Jei visos veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR, paramos gavėjui įnašas iš ERPF, ESF+, PMIF, VSF ir SVVP teikiamas taikant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, išskyrus veiksmus, kurie remiami valstybės pagalba. Jei finansuojama taikant fiksuotąsias normas, tik išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma, gali būti atlyginamos pagal pirmos pastraipos a punktą.

Be to, pagal pirmos pastraipos a punktą gali būti atlyginamos dalyviams išmokamos išmokos ir atlyginimai.

2.1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų sumos nustatomos vienu iš šių būdų:

(a)sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu:

i) statistiniais duomenimis, kita objektyvia informacija arba ekspertų vertinimu;

ii) patikrintais ankstesniais atskirų paramos gavėjų duomenimis;

iii) įprasta atskirų paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika;

(b)biudžeto projektu, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriam ex ante pritarė veiksmus atrenkantis subjektas, kai visos veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR;

(c)vadovaujantis taisyklėmis, kurios Sąjungos politikos srityse įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams, fiksuotosioms sumoms ir fiksuotosioms normoms;

(d)vadovaujantis taisyklėmis, kurios pagal vien tik valstybės narės finansuojamas dotacijų programas įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams, fiksuotosioms sumoms ir fiksuotosioms normoms;

(e)šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatytomis fiksuotosiomis normomis arba specialiais metodais.

49 straipsnis
Netiesioginių išlaidų finansavimas taikant fiksuotąsias normas dotacijų atveju

Kai netiesioginėms veiksmo išlaidoms padengti taikoma fiksuotoji norma, ji apskaičiuojama vienu iš šių būdų:

(a)taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 7 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti;

(b)taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti;

(c)taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, su sąlyga, kad norma apskaičiuojama pagal 48 straipsnio 2 dalies a punktą.

Be to, jei valstybė narė fiksuotąją normą apskaičiavo pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 5 dalies a punktą, ta fiksuotoji norma gali būti taikoma panašiam veiksmui taikant c punktą.

50 straipsnis
Tiesioginės personalo išlaidos dotacijų atveju

1.Veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus to veiksmo tiesiogines personalo išlaidas, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti, su sąlyga, kad į veiksmo tiesiogines išlaidas nebus įtrauktos viešojo darbų pirkimo sutartys arba prekių ar paslaugų pirkimo sutartys, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 46 4 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 47 15 straipsnyje nurodytas vertės ribas.

PMIF, VSF ir SVVP atveju išlaidos, kurioms taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, ir to veiksmo tiesioginės personalo išlaidos neįtraukiamos apskaičiuojant fiksuotąją normą.

2.Nustatant tiesiogines personalo išlaidas, valandinis įkainis gali būti apskaičiuojamas vienu iš šių būdų:

(a)vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš 1 720 valandų visą darbo laiką dirbančių darbuotoju atveju arba iš atitinkamai 1 720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų atveju;

(b)vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal darbo sutartyje nurodytus taikytinus nacionalinės teisės aktus.

3.Taikant pagal 2 dalį apskaičiuotą valandinį įkainį, visas deklaruotų valandų skaičius vienam asmeniui per atitinkamus metus ar mėnesį neviršija valandų skaičiaus, naudojamo tam valandiniam įkainiui apskaičiuoti.

4.Jeigu duomenų apie metines bendrąsias darbo išlaidas nėra, jos gali būti nustatomos remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo išlaidomis arba darbo sutartimis, tinkamai pakoregavus tas išlaidas 12 mėnesių laikotarpiui.

5.Personalo išlaidos, susijusios su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji bendrųjų darbo išlaidų procentinė dalis, atitinkanti fiksuotąją įgyvendinant veiksmą per mėnesį dirbto laiko procentinę dalį, neįpareigojant įdiegti atskiros darbo laiko registravimo sistemos. Darbdavys parengia darbuotojams skirtą dokumentą, kuriame nurodoma ta fiksuotoji procentinė dalis.

51 straipsnis
Tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, finansavimas taikant fiksuotąsias normas dotacijų atveju

1.Fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti naudojama likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms atlyginti. Nereikalaujama, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.

2.PMIF, VSF, SVVP, ESF+ ir ERPF lėšomis remiamų veiksmų atveju dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą.

3.Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotoji norma netaikoma personalo išlaidoms, apskaičiuotomis remiantis 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotąja norma.

II skirsnis
Finansinės priemonės

52 straipsnis
Finansinės priemonės

1.Vadovaujančiosios institucijos gali skirti programos įnašą pagal vieną ar daugiau programų nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu sukurtoms finansinėms priemonėms, kurias valdo arba už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija ir kurios padeda siekti konkrečių tikslų.

2.Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik naujoms investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių.

3.Fondų parama naudojant finansines priemones grindžiama ex ante vertinimu, parengtu vadovaujančiosios institucijos atsakomybe. Ex ante vertinimas baigiamas anksčiau nei vadovaujančioji institucija priima sprendimą dėl programos įnašų skyrimo finansinėms priemonėms.

Į ex ante vertinimą įtraukiami bent šie elementai:

(a)siūloma finansinei priemonei skiriamo įnašo suma ir numatomas sverto poveikis;

(b)finansiniai produktai, kuriuos numatoma siūlyti, įskaitant galimą poreikį investuotojams taikyti skirtingas sąlygas;

(c)siūloma tikslinė galutinių gavėjų grupė;

(d)numatomas finansinės priemonės indėlis siekiant konkrečių tikslų.

Ex ante vertinimas gali būti peržiūrimas arba atnaujinamas ir gali apimti dalį valstybės narės teritorijos arba ją visą ir gali būti pagrįstas esamais arba atnaujintais ex ante vertinimais.

4.Parama galutiniams gavėjams gali būti derinama su bet kokiu kitu Sąjungos įnašu, be kita ko, teikiamu iš to paties fondo ir gali būti skiriama toms pačioms išlaidoms. Tokiu atveju fondų finansinės priemonės parama, kuri yra finansinės priemonės veiksmo dalis, nedeklaruojama Komisijai siekiant gauti paramą kita forma, iš kito fondo ar pagal kitą Sąjungos priemonę.

5.Finansinės priemonės gali būti derinamos su papildoma programos parama dotacijų forma kaip vienas finansinės priemonės veiksmas pagal vieną finansavimo sutartį, kai finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas teikia abiejų skirtingų formų paramą. Tokiu atveju finansinėms priemonėms taikomos taisyklės taikomos tam vienam finansinės priemonės veiksmui.

6.Jei parama derinama pagal 4 ir 5 dalis, vedama atskira paramos iš kiekvieno šaltinio apskaita.

7.Visų formų derinamos paramos suma neviršija visos atitinkamų išlaidų sumos. Dotacijos nenaudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, atlyginti. Finansinės priemonės nenaudojamos negautoms dotacijoms iš anksto finansuoti.

53 straipsnis
Finansinių priemonių įgyvendinimas

1.Pagal vadovaujančiosios institucijos valdomas finansines priemones gali būti teikiamos tik paskolos arba garantijos. Vadovaujančioji institucija strategijos dokumente nustato finansinei priemonei skiriamo programos įnašo sąlygas, įskaitant visus IX priede nustatytus elementus.

2.Finansinės priemonės, už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija, gali būti sukurtos, kaip:

(a)programos išteklių investicijos į teisės subjekto kapitalą arba

(b)atskiri finansų ar patikos sąskaitų blokai institucijoje.

Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą.

Kai vadovaujančiosios institucijos atrinktas subjektas valdo kontroliuojantįjį fondą, tas subjektas gali toliau atrinkti kitus subjektus specialiajam fondui valdyti.

3.Finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms pagal 2 dalį, skiriamų programos įnašų sąlygos nustatomos finansavimo sutartyse tarp:

(a) tinkamai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos atstovų ir kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto, kai taikoma;

(b)tinkamai įgaliotų vadovaujančiosios institucijos atstovų arba, kai taikoma, kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto ir specialųjį fondą valdančio subjekto.

Į tas finansavimo sutartis įtraukiami visi IX priede nustatyti elementai.

4.Vadovaujančiosios institucijos finansinis įsipareigojimas neviršija sumos, kurią vadovaujančioji institucija įsipareigojo skirti finansinei priemonei pagal atitinkamas finansavimo sutartis.

5.Atitinkamas finansines priemones įgyvendinantys subjektai arba garantijų atveju subjektas, teikiantis pagrindines paskolas, atrenka galutinius gavėjus, tinkamai atsižvelgdami į programos tikslus ir galimą finansinį investicijų perspektyvumą, kaip pagrįsta verslo plane arba lygiaverčiame dokumente. Galutinių gavėju atrankos procesas yra skaidrus, pagrįstas veiksmo pobūdžiu ir dėl jo nekyla interesų konflikto.

6.Nacionalinį bendrą programos finansavimą gali teikti vadovaujančioji institucija arba jis gali būti teikiamas kontroliuojančiųjų fondų lygmeniu, specialiųjų fondų lygmeniu arba investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Kai nacionalinis bendras finansavimas teikiamas investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu, finansines priemones įgyvendinantis subjektas saugo patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagrindinės išlaidos yra tinkamos finansuoti.

7.Vadovaujančioji institucija, valdydama finansinę priemonę pagal 2 dalį, arba finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas, valdydamas finansinę priemonę pagal 3 dalį, tvarko atskiras sąskaitas arba turi kiekvieno prioriteto ir kiekvienos regiono kategorijos apskaitos kodą visiems programos įnašams ir atskirai ištekliams, nurodytiems atitinkamai 54 ir 56 straipsniuose.

54 straipsnis
Palūkanos ir kitas pelnas, gauti iš fondų paramos finansinėms priemonėms

1.Finansinėms priemonėms sumokėta fondų parama yra laikoma finansinių įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse, palūkanas duodančiose sąskaitose, ir valdoma laikantis aktyvaus iždo valdymo ir patikimo finansų valdymo principų.

2.Palūkanos ir kitas pelnas iš finansinėms priemonėms sumokėtos fondų paramos panaudojami tam pačiam tikslui arba tikslams kaip pradinė fondų parama arba toje pačioje finansinėje priemonėje, arba, pabaigus naudoti finansinę priemonę, kitose finansinėse priemonėse arba kitų formų paramai iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.

3.2 dalyje nurodytos palūkanos ir kitas pelnas, nepanaudoti pagal tą nuostatą, išskaičiuojami iš tinkamų finansuoti išlaidų.

55 straipsnis
Skirtingų sąlygų taikymas investuotojams

1.Į galutinius gavėjus investuota fondų parama finansinėms priemonėms, taip pat bet kokios iš tų investicijų gautos pajamos, kurios priskiriamos prie fondų paramos, gali būti naudojamos taikant skirtingas sąlygas investuotojams, veikiantiems pagal rinkos ekonomikos principą, tinkamai padalijant riziką ir pelną. 

2.Tokių skirtingų sąlygų taikymo lygis neviršija to, kas būtina siekiant sukurti paskatas pritraukti privačiųjų išteklių, kaip nustatyta konkurencingu procesu arba nepriklausomu vertinimu. 

56 straipsnis
Fondų paramai priskirtinų išteklių pakartotinis panaudojimas

1. Ištekliai, kurie iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų į galutinius gavėjus, arba grąžinami ištekliai, kurie buvo atidėti, kaip susitarta garantijų sutartyse, įskaitant kapitalo grąžinimą ir kitas gautas pajamas, kurie priskiriami fondų paramai, pakartotinai panaudojami įgyvendinant tą pačią ar kitas finansines priemones tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus siekiant to paties konkretaus tikslo arba tikslų ir bet kokioms valdymo išlaidoms ir mokesčiams, susijusiems su tokiomis tolesnėmis investicijomis.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad 1 dalyje nurodyti ištekliai, grąžinami finansinėms priemonės bent per aštuonerius metus nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, būtų pakartotinai panaudojami siekiant programos ar programų, pagal kurias jos sukurtos, politikos tikslų, įgyvendinant tą pačią finansinę priemonę arba, nutraukus tuos išteklius finansinei priemonei, – kitą finansinę priemonę arba kitų formų paramą.

III SKYRIUS
Tinkamumo finansuoti taisyklės

57 straipsnis
Tinkamumas finansuoti

1.Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose arba jais remiantis nustatomos konkrečios taisyklės.

2.Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš fondų, jeigu paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris jas patyrė ir jos sumokėtos įgyvendinant veiksmus per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Jeigu išlaidos atlyginamos pagal 48 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, veiksmai, kurių išlaidos atlyginamos, vykdomi per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.

3.ERPF atveju išlaidos, susijusios su veiksmais, apimančiais daugiau kaip vieną regiono kategoriją valstybėje narėje, kaip nustatyta 102 straipsnio 2 dalyje, atitinkamoms regionų kategorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais.

ESF+ atveju su veiksmais susijusios išlaidos padeda siekti konkrečių programos tikslų.

4.Visas veiksmas arba jo dalis gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų, su sąlyga, kad veiksmas padeda siekti programos tikslų.

5.48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju išlaidos, kurios yra tinkamos finansuoti iš fondų, yra lygios sumoms, apskaičiuotoms pagal 48 straipsnio 2 dalį. 

6.Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.

7.Išlaidos, kurios iš dalies pakeitus programą tampa tinkamomis finansuoti, yra tinkamos finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.

ERPF ir Sanglaudos fondo atveju, tai taikoma, kai į programą įtraukiama nauja intervencinės priemonės rūšis, nurodyta I priedo 1 lentelėje, o PMIF, VSF ir SVVP atveju – konkretiems fondams skirtuose reglamentuose.

Kai programa iš dalies keičiama siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes, programoje gali būti numatyta, kad su tokiu pakeitimu susijusios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė.

8.Kai pagal 14 straipsnį atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinama nauja programa, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.

9.Veiksmui gali būti skiriama vieno ar daugiau fondų arba vienos ar daugiau programų ir kitų Sąjungos priemonių parama. Tokiais atvejais su vienu iš fondų susijusioje mokėjimo paraiškoje deklaruotos išlaidos, nedeklaruojamos siekiant:

(a)paramos iš kito fondo arba Sąjungos priemonės;

(b)paramos iš to paties fondo pagal kitą programą.

Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į fondo mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienam fondui ir atitinkamai programai ar programoms pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

58 straipsnis
Netinkamos finansuoti išlaidos

1.Šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš fondų:

(a)skolos palūkanos, išskyrus susijusios su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;

(b)žemės pirkimas už sumą, viršijančią 10 proc. visų atitinkamo veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų; apleistų ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovių, kuriose yra pastatų, atveju ta riba padidinama iki 15 proc. garantijų atveju tie procentiniai dydžiai taikomi pagrindinės paskolos sumai;

(c)pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus veiksmus, kurių visos išlaidos mažesnės nei 5 000 000 EUR.

b punkto atveju šios ribos netaikomos veiksmams, susijusiems su aplinkos apsauga.

2.Konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatytos papildomos išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti iš kiekvieno fondo.

59 straipsnis
Veiksmų tęstinumas

1.Valstybė narė grąžina fondų įnašą, skirtą veiksmui, kurį sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, jeigu per penkerius metus nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui arba per valstybės pagalbos taisyklėse, jei jos taikomos, nustatytą laikotarpį, įvyksta kuris nors iš šių su veiksmu susijusių pokyčių:

(a)gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama;

(b)pasikeičia infrastruktūros objekto nuosavybės teisės, todėl įmonė arba viešojo sektoriaus subjektas įgyja nepagrįstą pranašumą;

(c)iš esmės pasikeičia veiksmo pobūdis, tikslai arba įgyvendinimo sąlygos ir tai pakenkia pradiniams jo tikslams.

Valstybė narė gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų atvejais, susijusiais su investicijų tęstinumo išlaikymu arba MVĮ sukurtomis darbo vietomis.

2.Įgyvendinant ESF+ lėšomis remiamus veiksmus ESF+ parama grąžinama tik tada, kai jiems taikoma prievolė išlaikyti investicijų tęstinumą pagal valstybės pagalbos taisykles.

3.1 ir 2 dalys netaikomos veiksmui, jeigu su juo susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.

60 straipsnis
Perkėlimas

1.Išlaidos, kuriomis remiamas perkėlimas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 26 dalyje, nėra tinkamos finansuoti iš fondų.

2.Jeigu fondų įnašas yra valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija įsitikina, kad tuo įnašu neremiamas perkėlimas pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnio 16 dalį.

61 straipsnis
Specialiosios dotacijų tinkamumo finansuoti taisyklės

1.Nepiniginiai įnašai, kai įvykdomi darbai, suteikiamos prekės, paslaugos, žemė ir nekilnojamasis turtas, už kuriuos neatlikti piniginiai mokėjimai, pagrįsti sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, gali būti tinkami finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a)veiksmui sumokėta viešoji parama, kurią taip pat sudaro nepiniginiai įnašai, baigiant įgyvendinti veiksmą neviršija visų tinkamų finansuoti išlaidų, neįskaitant nepiniginių įnašų;

(b)nepiniginiams įnašams priskiriama vertė nėra didesnė už atitinkamas rinkoje paprastai pripažįstamas išlaidas;

(c)nepiniginių įnašų vertę ir suteikimą galima nepriklausomai įvertinti ir patikrinti;

(d)jeigu suteikiama žemė arba nekilnojamasis turtas, išperkamosios nuomos susitarimo tikslais gali būti kasmet sumokama nominali suma, neviršijanti vieno valstybės narės valiutos vieneto dydžio;

(e)jeigu nepiniginius įnašus sudaro neapmokamas darbas, to darbo vertė nustatoma atsižvelgiant į patikrintą jam skirtą laiką ir atlygio už lygiavertį darbą dydį.

Žemės arba nekilnojamojo turto, nurodyto šio straipsnio pirmos pastraipos d punkte, vertę patvirtina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba tinkamai įgaliota oficiali įstaiga, ir ta vertė neviršija 58 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ribos.

2.Nusidėvėjimo išlaidos, dėl kurių neatlikta mokėjimų, pagrįstų sąskaitomis faktūromis, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a)tai leidžiama pagal programos tinkamumo finansuoti taisykles;

(b)išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta patvirtinamaisiais dokumentais, kurių įrodomoji galia prilygsta tinkamų finansuoti išlaidų sąskaitų faktūrų įrodomajai galiai, jei tos išlaidos atlyginamos 48 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta forma;

(c)išlaidos susijusios tik su laikotarpiu, kurį veiksmui skiriama parama;

(d)nudėvimam turtui įsigyti nebuvo panaudotos viešosios dotacijos.

62 straipsnis
Specialiosios finansinių priemonių tinkamumo finansuoti taisyklės

1.Finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa programos įnašo suma, sumokėta finansinei priemonei arba garantijų atveju atidėta, kaip susitarta garantijų sutartyse, pagal finansinę priemonę tinkamumo finansuoti laikotarpiu, jei ta suma atitinka:

(a)mokėjimus galutiniams gavėjams paskolų ir investicijų į nuosavą kapitalą bei kvazinuosavą kapitalą atveju;

(b)atidėtus išteklius, kaip susitarta garantijų sutartyse, dar nesumokėtus arba jau sulaukusius mokėjimo termino, siekiant apmokėti galimus nuostolius pagal garantiją, apskaičiuotus pagal dauginamąjį koeficientą, apimantį daug pagrindinių išmokėtų naujų paskolų ir investicijas į galutinių gavėjų nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

(c)mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai, jei finansinės priemonės derinamos su kitu Sąjungos įnašu įgyvendinant vieną finansinės priemonės veiksmą pagal 52 straipsnio 5 dalį;

(d)valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, atlyginimą.

2.1 dalies b punkte minimas dauginamasis koeficientas apskaičiuojamas remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu ir dėl jo susitariama atitinkamoje finansavimo sutartyje. Dauginamasis koeficientas gali būti peržiūrėtas, jei tai būtina dėl vėliau pasikeitusių rinkos sąlygų. Tokia peržiūra neturi atgalinio poveikio.

3.1 dalies d punkte minimi valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Jei kontroliuojantįjį fondą ir (arba) specialiuosius fondus valdantys subjektai pagal 53 straipsnio 3 dalį atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma ne didesnė kaip 5 proc. visos programos įnašų, sumokėtų galutiniams gavėjams kaip paskolos ir investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą arba atidėtų, kaip susitarta garantijų sutartyse, sumos viršutinė riba. 

Ta riba netaikoma, jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni.

4.Jei administravimo mokesčiai arba jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.

5.Pagal 1 dalį tinkamos finansuoti deklaruotos išlaidos neviršija taikant tą dalį sumokėtos visos fondų paramos ir atitinkamo nacionalinio bendro finansavimo sumos.

VI antraštinė dalis
Valdymas ir kontrolė

I SKYRIUS
Bendrosios valdymo ir kontrolės taisyklės

63 straipsnis
Valstybių narių pareigos

1.Valstybės narės turi savo programų valdymo ir kontrolės sistemas pagal šią antraštinę dalį ir užtikrina, kad jos veiktų pagal patikimo finansų valdymo principus ir pagrindinius X priede išvardytus reikalavimus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų, ištaisytų ir apie juos praneštų.

3.Komisijos prašymu valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų valdymo ir kontrolės sistemų veikimas ir Komisijai pateiktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. Jei tas veiksmas – auditas, jame gali dalyvauti Komisijos pareigūnai arba jų įgalioti atstovai.

4.Valstybės narės užtikrina stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybę ir patikimumą.

5.Valstybės narės turi sistemas ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visi XI priede nurodyti audito sekai reikalingi dokumentai būtų saugomi laikantis 76 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

6.Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų veiksmingą su fondais susijusių skundų nagrinėjimą. Komisijos prašymu jos nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų programų taikymo sritį, ir informuoja Komisiją apie nagrinėjimo rezultatus.

Šiame straipsnyje skundai apima visus galimų ir atrinktų paramos gavėjų ginčus dėl siūlomo ar atrinkto veiksmo ir visus ginčus su trečiosiomis šalimis dėl programos ar pagal ją vykdomų veiksmų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į tai, kaip nacionalinėje teisėje apibrėžiamos teisių gynimo priemonės.

7.Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą.

EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamoms programoms pirma pastraipa taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.

Pirma pastraipa netaikoma programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nurodyto tikslo.

8.Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija su Komisija būtų oficialiai dalijamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistema pagal XIII priedą.

9.Kiekviena valstybė narė po programos patvirtinimo, ne vėliau kaip iki pirmųjų ataskaitinių metų galutinės mokėjimo paraiškos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. pateikia valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą pagal XIV priede pateiktą šabloną. Ji tą aprašymą atnaujina, atsižvelgdama į visus vėlesnius pakeitimus.

10.Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma šio straipsnio 2 dalis, nustatant pažeidimo atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, ir duomenų, kurie turi būti pateikti, nustatymo kriterijus.

11.Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, Komisija pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pranešimams apie pažeidimus naudotina forma.

64 straipsnis
Komisijos įgaliojimai ir pareigos

1.Komisija įsitikina, kad valstybės narės turi šio reglamento reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir kad tos sistemos veiksmingai veikia programų įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija parengia rizikos vertinimu pagrįstą audito strategiją ir audito planą.

Komisija ir audito institucijos derina savo audito planus.

2.Komisija atlieka auditus ne vėliau kaip per trejus kalendorinius metus po sąskaitų, į kurias įtrauktos atitinkamos išlaidos, priėmimo. Šis laikotarpis netaikomas veiksmams, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo.

3.Audito tikslais Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji jų atstovai turi teisę susipažinti su visais būtinais bet kokioje laikmenoje laikomais įrašais, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su fondų remiamais veiksmais arba valdymo ir kontrolės sistemomis, ir gauna kopijas konkrečiu paprašytu formatu.

4.Auditams vietoje taip pat taikomos šios nuostatos:

(a)Komisija praneša apie auditą kompetentingai programos institucijai bent prieš 12 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą;

(b)jei taikant nacionalines nuostatas tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirti atstovai, Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai turi teisę susipažinti su tokiu būdu gauta informacija, nedarant poveikio nacionalinių teismų kompetencijai ir visapusiškai gerbiant atitinkamų teisės subjektų pagrindines teises;

(c)Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paskutinės audito dienos perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai preliminarias audito išvadas bent viena oficialiąja Sąjungos kalba;

(d)Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo išsamaus kompetentingos valstybės narės institucijos atsakymo dėl preliminarių audito išvadų gavimo dienos perduoda audito ataskaitą bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

Komisija gali pratęsti c ir d punktuose nurodytus terminus dar trimis mėnesiais. 

65 straipsnis
Programos institucijos

1.Taikant Finansinio reglamento [63 straipsnio 3 dalį] valstybė narė nustato kiekvienos programos vadovaujančiąją instituciją ir audito instituciją. Jei valstybė narė naudojasi 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe, atitinkamas subjektas laikomas programos institucija. Tos pačios institucijos gali būti atsakingos už daugiau nei vieną programą.

2.Audito institucija yra viešojo sektoriaus institucija, funkciškai nepriklausoma nuo audituojamų subjektų.

3.Vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, kurios vykdytų tam tikras užduotis, už kurias ji atsakinga. Atitinkami vadovaujančiosios institucijos ir tarpinių institucijų susitarimai įforminami raštu.

4.Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi funkcijų atskyrimo tarp programos institucijų ir jų viduje principo.

5.Subjektą, įgyvendinantį bendro finansavimo programą, kaip nurodyta Reglamento ES (…) [11] straipsnyje [programoje „Europos horizontas“ nustatytos dalyvavimo taisyklės], atitinkamos programos vadovaujančioji institucija pagal 3 dalį paskiria tarpine institucija.

II SKYRIUS
Standartinės valdymo ir kontrolės sistemos

66 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

1.Vadovaujančioji institucija atsako už programos valdymą siekiant programos tikslų. Visų pirma, jos funkcijos yra:

(a)atrinkti veiksmus pagal 67 straipsnį;

(b)vykdyti programos valdymo užduotis pagal 68 straipsnį;

(c)padėti dirbti stebėsenos komitetui pagal 69 straipsnį;

(d)prižiūrėti tarpines institucijas;

(e)elektroninėje sistemoje įrašyti ir saugoti kiekvieno veiksmo duomenis, reikalingus stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, patikrinimams ir auditams, ir užtikrinti duomenų saugumą, vientisumą ir konfidencialumą bei naudotojų autentiškumo patvirtinimą.

2.Valstybė narė gali patikėti 70 straipsnyje nurodytą apskaitos funkciją vykdyti vadovaujančiajai institucijai arba kitam subjektui.

3.PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju apskaitos funkciją vykdo arba už jų vykdymą atsako vadovaujančioji institucija.

4.Siekdama užtikrinti vienodas 1 dalies e punkte nurodytų elektroninių duomenų įrašymo ir saugojimo sąlygas, Komisija įgyvendinimo aktą priima pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 109 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

67 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos vykdoma veiksmų atranka

1.Vadovaujančioji institucija veiksmų atrankai nustato ir taiko nediskriminuojančius, skaidrius ir lyčių lygybę užtikrinančius kriterijus ir atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą bei Sąjungos aplinkos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.

Kriterijais ir procedūromis užtikrinamas atrenkamų veiksmų išrikiavimas prioritetine tvarka, siekiant užtikrinti kuo didesnį Sąjungos finansavimo įnašą įgyvendinant programos tikslus.

2.Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į jos pastabas prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui ir prieš atlikdama bet kokius tolesnius tų kriterijų pakeitimus.

3.Atrinkdama veiksmus vadovaujančioji institucija:

(a)užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų programą ir padėtų veiksmingai siekti jos konkrečių tikslų;

(b)užtikrina, kad atrinkti veiksmai derėtų su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti reikiamas sąlygas;

(c)užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų sukuriama geriausias paramos sumos, vykdomos veiklos ir tikslų įgyvendinimo sąsaja;

(d)patikrina, ar paramos gavėjas turi finansinių išteklių ir priemonių, reikalingų veiksmo ir priežiūros išlaidoms padengti;

(e)užtikrina, kad dėl atrinktų veiksmų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES 48 , būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba patikrinimo procedūra, remiantis toje direktyvoje su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES 49 , nustatytais reikalavimais;

(f)jei veiksmai pradėti vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, patikrina, ar laikytasi taikytinos teisės;

(g)užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo fondo taikymo sritį ir būtų priskirti kokiai nors intervencinių priemonių rūšiai arba EJRŽF atveju paramos sričiai;

(h)užtikrina, kad veiksmai neapimtų veiklos, kuri buvo dalis veiksmo, susijusio su perkėlimu pagal 60 straipsnį, arba kurią vykdant gamybinė veikla perkelta pagal 59 straipsnio 1 dalies a punktą;

(i)užtikrina, kad dėl atrinktų veiksmų nebūtų daromas poveikis Komisijos pagrįstai nuomonei dėl pažeidimo pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurio kyla rizika išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui arba veiksmų rezultatams;

(j)užtikrina, kad investicijomis į infrastruktūrą būtų didinamas atsparumas klimato kaitai numatomu bent penkerių metų laikotarpiu.

4.Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriame išdėstomos paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygos, taip pat konkretūs reikalavimai dėl teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino ir, kai taikoma, metodas, pagal kurį nustatomos veiksmo išlaidos, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

5.Dėl pažangumo ženklu pažymėtų veiksmų arba veiksmų, atrinktų pagal bendro finansavimo programą taikant programą „Europos horizontas“, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF arba ESF+ su sąlyga, kad tokie veiksmai dera su programos tikslais.

Taikoma pažangumo ženklą teikiančių priemonių arba bendro finansavimo programų bendro finansavimo norma, ir ji nustatoma 4 dalyje nurodytame dokumente.

6.Kai vadovaujančioji institucija atrenka strateginės svarbos veiksmą, ji iš karto apie tai informuoja Komisiją ir jai pateikia visą svarbią su veiksmu susijusią informaciją.

68 straipsnis
Vadovaujančiosios institucijos vykdomas programos valdymas

1.Vadovaujančioji institucija:

(a)atlieka valdymo patikrinimus, kad patikrintų, ar bendrai finansuojami produktai ir paslaugos buvo suteikti, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę, programą ir paramos veiksmui sąlygas, taip pat:

i)jei išlaidos turi būti atlygintos pagal 48 straipsnio 1 dalies a punktą, ar paramos gavėjų deklaruota su tomis išlaidomis susijusių išlaidų suma buvo sumokėta ir ar paramos gavėjai turi atskirus visų su veiksmu susijusių sandorių apskaitos įrašus;

ii)jei išlaidos turi būti atlygintos pagal 48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus, ar buvo įvykdytos išlaidų atlyginimo paramos gavėjui sąlygos;

(b)jei turima lėšų, užtikrina, kad paramos gavėjas gautų visą jam priklausomą sumą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos dienos, kurią jis pateikia mokėjimo prašymą;

(c)atsižvelgdama į nustatytą riziką parengia veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones ir procedūras;

(d)užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso;

(e)patvirtina, kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos;

(f)parengia valdymo pareiškimą pagal XV priede pateiktą šabloną;

(g)pagal VII priedą pateikia prognozę dėl sumos, kurią numatyta nurodyti einamųjų ir ateinančių kalendorinių metų mokėjimo paraiškose iki sausio 31 d. ir liepos 31 d.

Pirmos pastraipos b punkto atveju neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis ar kitas lygiavertį poveikį turintis mokestis, kuris sumažintų paramos gavėjams skirtas sumas.

VPSP veiksmų atveju vadovaujančioji institucija atlieka mokėjimus į tam tikslui paramos gavėjo vardu atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą naudojimui pagal VPSP sutartį.

2.1 dalies a punkte nurodyti valdymo patikrinimai yra pagrįsti rizika ir proporcingi nustatytai rizikai, kaip apibrėžta rizikos valdymo strategijoje.

Atliekant valdymo patikrinimus, be kita ko, atliekami paramos gavėjų mokėjimo prašymų administraciniai patikrinimai ir veiksmų patikrinimai vietoje. Jie atliekami ne vėliau kaip iki sąskaitų parengimo pagal 92 straipsnį.

3.Jeigu vadovaujančioji institucija pagal programą taip pat yra paramos gavėja, valdymo patikrinimų tvarka užtikrinamas funkcijų atskyrimas.

4.Nukrypstant nuo 2 dalies, EBT reglamentu gali būti nustatytos konkrečios valdymo patikrinimų taisyklės, taikytinos INTERREG programoms.

69 straipsnis
Vadovaujančios institucijos parama stebėsenos komiteto darbui

Vadovaujančioji institucija:

(a)laiku pateikia stebėsenos komitetui visą informaciją, būtiną jo užduotims atlikti;

(b)užtikrina, kad atsižvelgiant į stebėsenos komiteto sprendimus ir rekomendacijas būtų imtasi veiksmų.

70 straipsnis
Apskaitos funkcija

1.Vykdant apskaitos funkciją atliekamos šios užduotys:

(a)pagal 85 ir 86 straipsnį parengiamos ir Komisijai pateikiamos mokėjimo paraiškos;

(b)pagal 92 straipsnį parengiamos sąskaitos ir elektroninėje sistemoje saugomi su visais sąskaitų elementais susiję įrašai;

(c)kita valiuta patirtų išlaidų sumos konvertuojamos į eurus pagal Komisijos nustatytą mėnesio apskaitinį kursą tą mėnesį, kurį išlaidos įrašomos subjekto, atsakingo už šiame straipsnyje nustatytų užduočių atlikimą, apskaitos sistemose.

2.Apskaitos funkcija neapima patikrinimų paramos gavėjų lygmeniu.

3.Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto ETB reglamente gali būti nustatytas kitoks kita valiuta patirtų išlaidų konvertavimo į eurus būdas.

71 straipsnis
Audito institucijos funkcijos

1.Audito institucija atsako už sistemų audito, veiksmų audito ir sąskaitų audito atlikimą, kad pateiktų Komisijai nepriklausomą patikinimą dėl veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo ir išlaidų, įtrauktų į Komisijai pateiktas sąskaitas, teisėtumo ir tvarkingumo.

2.Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

3.Audito institucija parengia ir Komisijai pateikia:

(a)metinę audito nuomonę pagal Finansinio reglamento [63 straipsnio 7 dalį] ir XVI priede pateiktą šabloną, kuri pagrįsta visu atliktu audito darbu ir apima šiuos atskirus komponentus:

i)sąskaitų išsamumą, teisingumą ir tikslumą;

ii)į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą;

iii)veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemos veikimą;

(b)metinę kontrolės ataskaitą, parengtą pagal Finansinio reglamento [63 straipsnio 5 dalies b punkte] nustatytus reikalavimus ir XVII priede pateiktą šabloną, kuria patvirtinama a punkte nurodyta audito nuomonė ir pateikiama išvadų santrauka, įskaitant sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, taip pat siūlomus ir įvykdytus taisomuosius veiksmus ir atitinkamą į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktų išlaidų bendrą klaidų lygį ir likutinį klaidų lygį.

4. Jei programos sugrupuojamos veiksmų audito tikslais pagal 73 straipsnio 2 dalį, 3 dalies b punkte nurodyta informacija gali būti grupuojama vienoje ataskaitoje.

Jei audito institucija šia galimybe pasinaudoja PMIF, VSF ir SVVP remiamų programų atveju, 3 straipsnio b punkte nurodytą informaciją pateikia fondas.

5.Audito institucija perduoda Komisijai sistemos audito ataskaitas, kai tik su atitinkamais audituojamais subjektais užbaigiama prieštaravimų procedūra.

6.Komisija ir audito institucijos reguliariai ir bent kartą per metus rengia susitikimus, jeigu nesusitarta kitaip, per kuriuos nagrinėja audito strategiją, metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomonę, derina savo audito planus ir metodus ir keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų gerinimu susijusiais klausimais.

72 straipsnis
Audito strategija

1.Audito institucija, atsižvelgdama į 63 straipsnio 9 dalyje numatytą valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, parengia audito strategiją, pagrįstą rizikos vertinimu, apimančią sistemų auditus ir veiksmų auditus. Į audito strategiją įtraukiami naujai paskirtų vadovaujančiųjų institucijų ir už apskaitos funkciją atsakingų institucijų sistemos auditai per devynis mėnesius po pirmųjų jų veiklos metų. Audito strategija parengiama pagal XVIII priede pateiktą šabloną ir kasmet atnaujinama po to, kai Komisijai pateikiama pirmoji metinė kontrolės ataskaita ir audito nuomonė. Ji gali būti taikoma vienai arba daugiau programų.

2.Paprašius audito strategija pateikiama Komisijai.

73 straipsnis
Veiksmų auditas

1.Atliekant veiksmų auditą tikrinamos ataskaitiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos remiantis imtimi. Ta imtis yra reprezentatyvi ir pagrįsta statistinės atrankos metodais.

2.Jei aibę sudaro mažiau kaip 300 imties vienetų, audito institucija gali priimti profesinį sprendimą naudoti nestatistinį imties sudarymo metodą. Tokiais atvejais imties dydis turi būti pakankamas, kad audito institucija galėtų parengti pagrįstą audito nuomonę. Nestatistinis imties sudarymo metodas apima bent 10 proc. atsitiktinai atrinktų ataskaitinių metų aibės imties vienetų.

Statistinė imtis gali apimti vieną ar daugiau programų, remiamų ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF+ lėšomis, ir, kai tinkama, remiantis sluoksniavimo procedūra, vieną ar daugiau programavimo laikotarpių pagal profesinį audito institucijos sprendimą.

PMIF, VSF, SVVP ir EJRŽF lėšomis remiamų veiksmų imtis apima atskirai kiekvieno fondo remiamus veiksmus.

3.Veiksmų auditai apima veiksmo fizinio įgyvendinimo patikrinimus vietoje tik tuo atveju, kai tai būtina dėl atitinkamo veiksmo rūšies.

ESF+ reglamente gali būti nustatytos specialios programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nustatyto tikslo, taikomos nuostatos.

4.Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriais papildomas šis straipsnis, nustatant standartizuotą jau parengtą imties sudarymo metodiką ir būdus, siekiant apimti vieną ar daugiau programavimo laikotarpių.

74 straipsnis
Vieno audito tvarka

1.Atlikdamos auditą Komisija ir audito institucijos tinkamai atsižvelgia į vieno audito ir proporcingumo principus, kiek tai susiję su rizikos Sąjungos biudžetui lygiu. Jos vengia nepagrįstai dubliuoti tų pačių Komisijai deklaruotų išlaidų auditus, kad kuo labiau sumažintų valdymo patikrinimų ir auditų išlaidas ir paramos gavėjų administracinę naštą.

Komisija ir audito institucijos pirmiausia naudoja visą informaciją ir įrašus, esančius 66 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoje elektroninėje sistemoje, įskaitant valdymo patikrinimų rezultatus, ir atitinkamų paramos gavėjų prašo pateikti ir gauna papildomus dokumentus ir audito įrodymus, tik jei remiantis jų profesiniu sprendimu to reikia tvirtoms audito išvadoms pagrįsti.

2.Jeigu Komisija padaro išvadą, kad gali remtis audito institucijos nuomone apie programas ir atitinkama valstybė narė dalyvauja palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą dėl Europos prokuratūros, pačios Komisijos auditai apribojami ir audituojama tik audito institucijos veikla.

3.Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos ERPF ir Sanglaudos fondo atveju neviršija 400 000 EUR, ESF+ atveju – 300 000 EUR ir EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP atveju – 200 000 EUR, auditas atliekamas tik vieną kartą, jį audito institucija arba Komisija atlieka anksčiau nei pateikiamos ataskaitinių metų, kuriais veiksmas buvo užbaigtas, ataskaitos.

Kitų veiksmų auditas atliekamas tik kartą per ataskaitinius metus, jį audito institucija arba Komisija atlieka anksčiau nei pateikiamos ataskaitinių metų, kuriais veiksmas buvo užbaigtas, ataskaitos. Komisija ar audito institucija veiksmų audito neatlieka tais metais, kuriais auditą jau atliko Audito Rūmai ir jeigu Audito Rūmų atlikto tokių veiksmų audito rezultatus audito institucija arba Komisija gali panaudoti atitinkamoms savo užduotims atlikti.

4.Neatsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, veiksmų auditas gali būti atliekamas daugiau kaip vieną kartą, jei audito institucija, remdamasi savo profesiniu sprendimu, padaro išvadą, kad neįmanoma parengti pagrįstos audito nuomonės.

5.2 ir 3 dalys netaikomos, jei:

(a)yra konkrečios pažeidimo rizikos arba sukčiavimo požymių;

(b)yra poreikis audito institucijai atlikti pakartotinį auditą siekiant gauti patikinimą dėl jos veiksmingo veikimo; 

(c)yra duomenų, iš kurių matyti, kad audito institucijos veikloje esama didelių trūkumų.

75 straipsnis
Valdymo patikrinimai ir finansinių priemonių auditai

1.Vadovaujančioji institucija atlieka valdymo patikrinimus vietoje pagal 68 straipsnio 1 dalį tik finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu.

2.Vadovaujančioji institucija neatlieka patikrinimų vietoje Europos investicijų banko (EIB) arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė valstybė narė yra, lygmeniu.

Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, vadovaujančiajai institucijai pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas.

3.Vadovaujančioji institucija atlieka sistemų auditus ir veiksmų auditus pagal 71, 73 arba 77 straipsnius finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu.

4.Audito institucija neatlieka auditų EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė valstybė narė yra, lygmeniu, susijusių su jų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis.

Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos Komisijai ir audito institucijai pateikia išorės auditorių parengtą metinę audito ataskaitą. Į šią ataskaitą įtraukiami XVII priede nurodyti elementai.

5.EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos pateikia programos institucijoms visus dokumentus, būtinus, kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

76 straipsnis
Galimybė susipažinti su dokumentais

1.Nedarant poveikio taisyklėms, kuriomis reglamentuojama valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visi su fondo lėšomis remiamu veiksmu susiję patvirtinamieji dokumentai būtų tinkamu lygmeniu saugomi penkerius metus nuo metų, kuriais vadovaujančioji institucija atliko paramos gavėjui paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 d.

2.Šis laikotarpis pertraukiamas dėl teismo proceso arba Komisijos prašymu.

III SKYRIUS
Naudojimasis nacionalinėmis valdymo sistemomis

77 straipsnis
Proporcingesnės priemonės

Kai įvykdytos 78 straipsnyje nustatytos sąlygos, valstybės narės gali programos valdymo ir kontrolės sistemai taikyti šias proporcingesnes priemones:

(a)nukrypstant nuo 68 straipsnio 1 dalies a punkto ir 68 straipsnio 2 dalies, vadovaujančioji institucija gali atlikti valdymo patikrinimus tik pagal nacionalines procedūras;

(b)nukrypstant nuo 73 straipsnio 1 ir 3 dalių, audito institucija gali apriboti atitinkamos programos ar programų grupės auditą ir naudoti 30 imties vienetų statistinę imtį;

(c)Komisija apriboja savo pačios auditus ir peržiūri audito institucijos darbą atlikdama pakartotinį auditą tik jos lygmeniu, nebent iš turimos informacijos matyti, kad audito institucijos darbe yra didelių trūkumų.

Taikant b punktą, jei aibę sudaro mažiau nei 300 imties vienetų, audito institucija gali taikyti nestatistinį imties sudarymo metodą pagal 73 straipsnio 2 dalį.

78 straipsnis
Proporcingesnių priemonių taikymo sąlygos

1.Valstybė narė gali bet kuriuo programavimo laikotarpio metu taikyti 77 straipsnyje nustatytas proporcingesnes priemones, jei Komisija paskelbtose metinėse pastarųjų dvejų metų iki valstybės narės sprendimo taikyti šio straipsnio nuostatas veiklos ataskaitose patvirtino, kad programos valdymo ir kontrolės sistema veiksmingai veikia ir bendras kiekvienų metų klaidų lygis yra mažesnis nei 2 proc. Vertinama, ar programos valdymo ir kontrolės sistema veikia veiksmingai, Komisija atsižvelgia į atitinkamos valstybės narės dalyvavimą palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą dėl Europos prokuratūros.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, ji praneša Komisijai apie 77 straipsnyje nustatytų proporcingų priemonių taikymą, kuris prasideda nuo kitų ataskaitinių metų pradžios.

2.Programavimo laikotarpio pradžioje valstybė narė gali taikyti 77 straipsnyje nurodytas priemones, jeigu įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, susijusios su panašia 2014–2020 m. įgyvendinta programa, ir jei 2021–2027 m. programos valdymo ir kontrolės priemonės iš esmės pagrįstos ankstesnės programos valdymo ir kontrolės priemonėmis. Tokiais atvejais proporcingesnės priemonės taikomos nuo programos pradžios.

3.Valstybė narė parengia arba atitinkamai atnaujina valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą ir audito strategiją, aprašytus 63 straipsnio 9 dalyje ir 72 straipsnyje.

79 straipsnis
Koregavimas per programavimo laikotarpį

1.Jei Komisija arba audito institucija, remdamosi atliktais auditais ir metine kontrolės ataskaita, padaro išvadą, kad nebevykdomos 78 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija paprašo audito institucijos atlikti papildomą audito darbą pagal 63 straipsnio 3 dalį ir imtis taisomųjų veiksmų.

2.Jei paskesnėje metinėje kontrolės ataskaitoje patvirtinama, kad sąlygos toliau nevykdomos, todėl apribojamas Komisijai teikiamas patikinimas dėl veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo bei išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, Komisija paprašo audito institucijos atlikti sistemos auditą.

3.Komisija, suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabų, jai praneša, kad 77 straipsnyje nustatytos proporcingesnės priemonės nebetaikomos.

VII antraštinė dalis
Finansų valdymas, sąskaitų pateikimas ir tikrinimas ir finansinės pataisos

I SKYRIUS
Finansų valdymas

I skirsnis
Bendrosios apskaitos taisyklės

80 straipsnis
Biudžetiniai įsipareigojimai

1.Sprendimas, kuriuo pagal 18 straipsnį patvirtinama programa, yra finansavimo sprendimas pagal Finansinio reglamento [110 straipsnio 3 dalį], ir pranešus apie jį susijusiai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu.

Tame sprendime nurodomas Sąjungos įnašas kiekvienam fondui per metus.

2.Sąjungos biudžetinius įsipareigojimus dėl kiekvienos programos 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Komisija vykdo kiekvienam fondui skirtomis metinėmis išmokomis.

3.Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 111 straipsnio 2 dalies, Komisijai patvirtinus programą prisiimami pirmosios išmokos biudžetiniai įsipareigojimai.

81 straipsnis
Euro naudojimas

Viso programose nustatytos sumos, apie kurias valstybės narės pranešė ar kurias deklaravo Komisijai, yra nurodomos eurais.

82 straipsnis
Grąžinimas

1.Visos Sąjungos biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki termino, nurodyto pagal [Finansinio reglamento 98 straipsnį] parengtame vykdomajame rašte sumoms susigrąžinti. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto priėmimo diena.

2.Uždelsus grąžinti sumą nustatomos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino iki faktinio sumokėjimo dienos. Tokių palūkanų norma apskaičiuojama prie Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5 procentinio punkto.

II skirsnis
Mokėjimų valstybėms narėms taisyklės

83 straipsnis
Mokėjimų rūšys

Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, tarpiniai ir ataskaitinių metų sąskaitų likučio mokėjimai.

84 straipsnis
Išankstinis finansavimas

1.Komisija sumoka išankstinio finansavimo sumą pagal visą fondų paramos sumą, nustatytą sprendime, kuriuo patvirtinama programa, pagal 17 straipsnio 3 dalies f punkto i papunktį.

2.Kiekvieno fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis iki kiekvienų metų liepos 1 d., kaip toliau nurodyta, jei turima lėšų:

(a)2021 m.: 0,5 proc.;

(b)2022 m.: 0,5 proc.;

(c)2023 m.: 0,5 proc.;

(d)2024 m.: 0,5 proc.;

(e)2025 m.: 0,5 proc.;

(f)2026 m.: 0,5 proc.

Jei programa patvirtinta 2021 m. liepos 1 d. arba vėliau, ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo metais.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, konkrečios INTERREG programų išankstinio finansavimo taisyklės nustatomos EBT reglamente.

4.Sumokėta išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose patvirtinama ne vėliau kaip paskutiniais ataskaitiniais metais.

5.Visos iš išankstinio finansavimo gautos palūkanos panaudojamos atitinkamai programai taip pat kaip ir fondų lėšos ir įtraukiamos į paskutinių ataskaitinių metų sąskaitas.

85 straipsnis
Mokėjimo paraiškos

1.Valstybė narė pateikia ne daugiau kaip keturias su viena programa, vienu fondu ir vienais ataskaitiniais metais susijusias mokėjimo paraiškas. Kasmet kiekvienos mokėjimo paraiškos pateikimo terminas – balandžio 30 d., liepos 31 d., spalio 31 d. ir gruodžio 26 d.

Paskutinė iki liepos 31 d. pateikta mokėjimo paraiška laikoma galutine ataskaitinių metų, pasibaigusių birželio 30 d., mokėjimo paraiška.

2.Mokėjimo paraiškos nėra priimtinos, kol nepateikiamas paskutinis patikinimo dokumentų rinkinys.

3.Mokėjimo paraiškos teikiamos Komisijai pagal XIX priede pateiktą šabloną ir apie kiekvieną prioritetą ir regiono kategoriją jose nurodoma:

(a)visa paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma, įtraukta į apskaitos funkciją vykdančio subjekto sistemą;

(b)techninės paramos suma, apskaičiuota pagal 31 straipsnio 2 dalį;

(c)visa sumokėta ar mokėtina viešojo įnašo suma, įtraukta į apskaitos funkciją vykdančio subjekto apskaitos sistemas.

4.Nukrypstant nuo 3 dalies a punkto, taikomos šios nuostatos:

(a)jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio a punktą, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, pagrįstos sąlygų įvykdymo arba rezultatų siekimo pažanga, pagal 89 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą;

(b)jei Sąjungos įnašas skiriamas pagal 46 straipsnio c, d ir e punktus, į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra sumos, nustatytos pagal 88 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą;

(c) 48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos yra taikytinu pagrindu apskaičiuotos išlaidos.

5.Nukrypstant nuo 3 dalies c punkto, pagalbos schemų pagal SESV 107 straipsnį atveju viešąjį įnašą, atitinkantį į mokėjimo paraišką įtrauktas išlaidas, paramos gavėjams sumoka pagalbą teikianti institucija.

86 straipsnis
Specialieji mokėjimo paraiškų elementai finansinių priemonių atveju

1.Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 2 dalį, mokėjimo paraiškose, pateiktose pagal XIX priedą, nurodomos visos vadovaujančiosios institucijos galutiniams gavėjams, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, išmokėtos sumos arba garantijų atveju sumos, atidėtos, kaip susitarta garantijų sutartyse.

2.Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 3 dalį, mokėjimo paraiškos, į kurias įtrauktos finansinių priemonių išlaidos, pateikiamos laikantis šių sąlygų:

(a)į pirmą mokėjimo paraišką įtraukta suma yra sumokėta finansinėms priemonėms ir neviršija 25 proc. visos pagal atitinkamą finansavimo sutartį finansinėms priemonėms įsipareigotos skirti programos įnašų sumos, atsižvelgiant, kai taikoma, į susijusį prioritetą ir regiono kategoriją;

(b)į vėlesnes mokėjimo paraiškas, pateiktas tinkamumo finansuoti laikotarpiu, įtraukta suma apima tinkamas finansuoti išlaidas, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalyje.

3.Į pirmąją mokėjimo paraišką įtraukta 2 dalies a punkte nurodyta suma Komisijos sąskaitose patvirtinama ne vėliau kaip paskutiniais ataskaitiniais metais.

Ji mokėjimo paraiškose nurodoma atskirai.

87 straipsnis
Bendros mokėjimų taisyklės

1.Atsižvelgdama į turimas lėšas Komisija tarpinius mokėjimus atlieka ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią Komisija gavo mokėjimo paraišką.

2.Kiekvienas mokėjimas priskiriamas pirmiausiam dar neįvykdytam atitinkamo fondo ir regiono kategorijos biudžetiniam įsipareigojimui. Tarpiniais mokėjimais Komisija atlygina 90 proc. į mokėjimo paraišką įtrauktos sumos, gautos kiekvieno prioriteto visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba atitinkamai viešajam įnašui pritaikius bendro finansavimo normą. Komisija, apskaičiuodama sąskaitų likutį pagal 94 straipsnį, nustato likusias sumas, kurios turi būti atlyginamos arba susigrąžinamos.

3.Fondų parama, mokama prioritetui kaip tarpiniai mokėjimai, neviršija fondų paramos sumos, mokamos prioritetui, nustatytos Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa.

4.Jei Sąjungos įnašas yra 46 straipsnio a punkte nurodytos formos arba jei dotacija yra 48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos formos, Komisija sumoka ne didesnę nei valstybės narės prašomą sumą.

5.Be to, fondų parama, mokama prioritetui kaip paskutinių ataskaitinių metų mokėjimo likutis, neviršija šių sumų:

(a)mokėjimo paraiškose deklaruoto viešojo įnašo;

(b)paramos gavėjams sumokėtos fondų paramos;

(c)valstybių narių prašomos sumos.

6. Valstybės narės prašymu tarpiniai mokėjimai gali būti padidinti, prie kiekvienam fondų prioritetui taikomos bendro finansavimo normos pridėjus 10 proc., jei valstybė narė po [šio reglamento priėmimo dienos] tenkina vieną iš šių sąlygų:

(a)valstybė narė gauna paskolą iš Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010;

(b)    valstybė narė gauna vidutinės trukmės finansinę paramą pagal ESM, sukurtą 2012 m. vasario 2 d. ESM steigimo sutartimi, arba, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 50 , su sąlyga, kad įgyvendinama makroekonominio koregavimo programa;

(c)    valstybei narei teikiama finansinė parama su sąlyga, kad įgyvendinama makroekonominio koregavimo programa, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 472/2013 51 .

Padidinta norma negali viršyti 100 proc. ir yra taikoma mokėjimo paraiškoms, pateiktoms iki kalendorinių metų, kuriais nustojama teikti susijusią finansinę paramą, pabaigos.

7. 6 dalis netaikoma INTERREG programoms.

88 straipsnis
Tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

1.Komisija gali atlyginti Sąjungos įnašą programai, remdamasi vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis, taikomais Sąjungos įnašo į programą atlyginimui.

2.Siekdamos pasinaudoti Sąjungos įnašu į programą, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis, kaip nurodyta 46 straipsnyje, valstybės narės pateikia pasiūlymą Komisijai pagal V ir VI prieduose pateiktus šablonus, kaip programos dalį arba prašymą ją iš dalies pakeisti.

Valstybės narės pasiūlytos sumos ir normos nustatomos 4 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu arba remiantis:

(a)sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu bet kuriuo iš šių elementų:

i) statistiniais duomenimis, kita objektyvia informacija arba ekspertų vertinimu;

ii) patikrintais ankstesniais duomenimis;

iii) taikoma įprasta išlaidų apskaitos praktika;

(b)biudžeto projektais;

(c)taisyklėmis, kurios pagal Sąjungos politikos srityse įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms;

(d)taisyklėmis, kurios pagal vien tik valstybės narės finansuojamas dotacijų programas įgyvendinant panašaus pobūdžio veiksmą taikomos vieneto įkainiams ir fiksuotosioms sumoms.

3.Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa arba jos pakeitimai, nustatomos veiksmų, už kuriuos atlyginama remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis, rūšys, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų bei fiksuotųjų normų apibrėžimas ir dydžiai, ir sumų koregavimo metodai.

Valstybės narės naudoja vieną iš 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų dotacijų formų veiksmams, kurių išlaidas Komisija atlygina pagal šį straipsnį, finansuoti.

Atliekant Komisijos arba valstybių narių auditus išimtinai siekiama patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlyginti išlaidas.

4.Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis straipsnis, nustatant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas, jų dydžius ir koregavimo metodus, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje.

89 straipsnis
Su išlaidomis nesusijęs finansavimas

1.Siekdama pasinaudoti Sąjungos įnašu į visą programos prioritetą arba jo dalis remiantis su išlaidomis nesusijusiu finansavimu, valstybė narė kaip programos dalį arba prašymą ją iš dalies pakeisti pateikia pasiūlymą Komisijai pagal V ir VI prieduose pateiktus šablonus. Pasiūlyme pateikiama ši informacija:

(a)nurodomas atitinkamas prioritetas ir visa suma, kuriai teikiamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas; aprašoma programos dalis ir veiksmo rūšis, kuriems teikiamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas;

(b)aprašomos sąlygos, kurias reikia įvykdyti, arba rezultatai, kuriuos reikia pasiekti, ir terminai;

(c)tarpiniai rezultatai, kuriuos pasiekus Komisija atlygina išlaidas;

(d)matavimo vienetai;

(e)tvarkaraštis, pagal kurį Komisiją atlygins išlaidas, ir atitinkamos sumos, susijusios su sąlygų vykdymo arba rezultatų siekimo pažanga;

(f)tarpinių rezultatų ir sąlygų vykdymo bei rezultatų siekimo tikrinimo tvarka;

(g)kai taikoma, sumų koregavimo metodai;

(h)audito sekos pagal XI priedą užtikrinimo tvarka, parodanti, kad įvykdytos sąlygos arba pasiekti rezultatai.

2.Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, arba prašyme jį iš dalies pakeisti, išdėstomi visi 1 dalyje išvardyti elementai.

3.Valstybės narės naudoja vieną iš 48 straipsnio 1 dalyje nurodytų dotacijų formų veiksmams, kurių išlaidas Komisija atlygina pagal šį straipsnį, finansuoti.

Atliekant Komisijos arba valstybių narių auditus išimtinai siekiama patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlyginti išlaidas, arba ar pasiekti rezultatai.

4.Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis straipsnis, nustatant su išlaidomis nesusijusio finansavimo sumas pagal veiksmo rūšį, sumų koregavimo metodai ir sąlygos, kurias reikia įvykdyti, arba rezultatai, kuriuos reikia pasiekti.

III skirsnis
Nutraukimas arba sustabdymas

90 straipsnis
Mokėjimo termino nutraukimas

1.Komisija gali nutraukti mokėjimų, išskyrus išankstinį finansavimą, atlikimo terminą, ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

(a)yra duomenų, iš kurių matyti, kad esama didelių trūkumų, ir dėl jų nesiimta taisomųjų priemonių;

(b)Komisija turi atlikti papildomus patikrinimus, nes gavo informacijos, kad mokėjimo paraiškoje nurodytos išlaidos gali būti susijusios su pažeidimu.

2.Valstybė narė gali sutikti nutraukimo laikotarpį pratęsti trimis mėnesiais.

3.Komisija nutraukimą taiko tik tai išlaidų daliai, kuriai turėjo poveikio 1 dalyje nurodyti elementai, išskyrus atvejus, kai susijusios išlaidų dalies nustatyti neįmanoma. Komisija raštu informuoja valstybę narę apie nutraukimo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Komisija atšaukia nutraukimą, kai tik imtasi priemonių, kuriomis ištaisomi 1 dalyje nurodyti elementai.

4.Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus mokėjimų nutraukimo pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.

91 straipsnis
Mokėjimų sustabdymas

1.Komisija gali sustabdyti visus mokėjimus ar jų dalį, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę pateikti pastabas, jei įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

(a)valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl kurios pagal 90 straipsnį nutraukti mokėjimai;

(b)esama didelių trūkumų;

(c)mokėjimo paraiškose pateiktos išlaidos susijusios su pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas;

(d)Komisija yra paskelbusi pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurio kyla rizika išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui;

(e)valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų pagal 15 straipsnio 6 dalį.

2.Komisija atšaukia visų arba dalies mokėjimų sustabdymą, jei valstybė narė ėmėsi priemonių, kuriomis ištaisomi 1 dalyje nurodyti elementai.

3.Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus mokėjimų sustabdymo pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.

II SKYRIUS
Sąskaitų pateikimas ir tikrinimas

92 straipsnis
Sąskaitų turinys ir pateikimas

1.Dėl kiekvienų ataskaitinių metų, dėl kurių pateiktos mokėjimo paraiškos, valstybė narė iki vasario 15 d. pateikia Komisijai šiuos dokumentus (toliau – patikinimo dokumentų rinkinys), kuriuose pateikiami ankstesnių ataskaitinių metų duomenys, kaip apibrėžta 2 straipsnio 28 dalyje:

(a)sąskaitas pagal XX priede pateiktą šabloną;

(b)valdymo pareiškimą, nurodytą 68 straipsnio 1 dalies f punkte, pagal XV priede pateiktą šabloną;

(c)audito nuomonę, nurodytą 71 straipsnio 3 dalies a punkte, pagal XVI priede pateiktą šabloną;

(d)metinę kontrolės ataskaitą, nurodytą 71 straipsnio 3 dalies b punkte, pagal XVII priede pateiktą šabloną.

2.Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, 1 dalyje nurodytą terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

3.Į sąskaitas įtraukiami šie kiekvieno prioriteto ir, kai taikoma, kiekvieno fondo ir regiono kategorijos duomenys:

(a)visa į apskaitos funkciją vykdančio subjekto apskaitos sistemą įvesta tinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri buvo nurodyta galutinėje ataskaitinių metų mokėjimo paraiškoje, ir visa atitinkamo sumokėto arba mokėtino viešojo įnašo suma;

(b)ataskaitiniais metais anuliuotos sumos;

(c)viešojo įnašo, sumokėto kiekvienai finansinei priemonei, sumos;

(d)dėl kiekvieno prioriteto – pagal a punktą deklaruotų sumų ir tų pačių ataskaitinių metų mokėjimo paraiškose deklaruotų sumų skirtumų paaiškinimas.

4.Sąskaitos nėra priimtinos, jei valstybės narės neatliko būtinų pataisymų, kad iki mažiau nei 2 proc. sumažintų likutinę riziką, susijusią su į sąskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu.

5.Valstybės narės iš sąskaitų pirmiausia atima:

(a)netvarkingas išlaidas, dėl kurių atliktos finansinės pataisos pagal 97 straipsnį;

(b)išlaidas, kurių teisėtumas ir tvarkingumas tebėra vertinami;

(c)kitas sumas siekiant iki 2 proc. sumažinti sąskaitose deklaruotų išlaidų likutinį klaidų lygį.

Valstybė narė gali įtraukti pirmos pastraipos b punkte nurodytas išlaidas į mokėjimo paraišką kitais ataskaitiniais metais, kai patvirtinamas jų teisėtumas ir tvarkingumas.

6.Valstybė narė gali pakeisti pateikus sąskaitas nustatytas netvarkingas sumas, atitinkamai pakoreguodama tų ataskaitinių metų sąskaitas, kuriose nustatytos tos netvarkingos sumos, nedarant poveikio 98 straipsniui.

7.Kaip patikinimo dokumentų rinkinio dalį valstybė narė pateikia paskutinių ataskaitinių metų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą, nurodytą 38 straipsnyje, arba paskutinę metinę EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP paramos įgyvendinimo ataskaitą.

93 straipsnis
Sąskaitų tikrinimas

Komisija iki metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 31 d., įsitikina, kad ataskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, nebent taikomas 96 straipsnis.

94 straipsnis
Likučio apskaičiavimas

1.Nustatydama iš fondų už ataskaitinius metus mokėtiną sumą ir atitinkamus koregavimus, susijusius su mokėjimais valstybei narei, Komisija atsižvelgia į:

(a)95 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas į sąskaitas įtrauktas sumas, kurioms turi būti taikoma bendro finansavimo norma pagal kiekvieną prioritetą;

(b)visą Komisijos per tuos ataskaitinius metus atliktų tarpinių mokėjimų sumą.

2.Iš valstybės narės susigrąžintinos sumos atveju reikalingas Komisijos išduotas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti, kuris vykdomas, jei įmanoma, tą sumą išskaitant iš valstybei narei mokėtinų sumų atliekant paskesnius mokėjimus tai pačiai programai. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo nėra mažinama fondų parama programai. Pagal Finansinio reglamento [177 straipsnio 3 dalį] susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.

95 straipsnis
Sąskaitų tikrinimo procedūra

1.96 straipsnyje nustatyta procedūra taikoma šiais atvejais:

(a)audito institucija pateikė sąlyginę arba neigiamą audito nuomonę dėl priežasčių, susijusių su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu;

(b)Komisija turi duomenų, dėl kurių kyla abejonių dėl besąlyginės audito nuomonės patikimumo.

2.Visais kitais atvejais Komisija apskaičiuoja iš fondų mokėtinas sumas pagal 94 straipsnį ir iki liepos 1 d. atlieka atitinkamus mokėjimus arba susigrąžina sumas. Sumos išmokėjimas arba susigrąžinimas reiškia sąskaitų priėmimą.

96 straipsnis
Sąskaitų tikrinimui taikoma prieštaravimų procedūra

1.Jeigu audito institucija pateikia audito nuomonę, kuri yra sąlyginė dėl priežasčių, susijusių su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu, Komisija paprašo valstybės narės per vieną mėnesį peržiūrėti sąskaitas ir iš naujo pateikti 92 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.

Jei iki pirmoje pastraipoje nustatyto termino:

(a)audito nuomonė yra besąlyginė, taikomas 94 straipsnis ir Komisija per du mėnesius sumoka visą papildomai mokėtiną sumą arba pradeda susigrąžinimo procedūrą;

(b)audito nuomonė tebėra sąlyginė arba valstybė narė iš naujo nepateikė dokumentų, taikomos 2, 3 ir 4 dalys.

2.Jei audito nuomonė tebėra sąlyginė dėl priežasčių, susijusių su sąskaitų išsamumu, tikslumu ir teisingumu, arba jei audito nuomonė tebėra nepatikima, Komisija informuoja valstybę narę apie iš fondų už ataskaitinius metus mokėtiną sumą.

3.Jei valstybė narė per vieną mėnesį sutinka su šia suma, Komisija per du mėnesius sumoka visą papildomai mokėtiną sumą arba pradeda susigrąžinimo procedūrą pagal 94 straipsnį.

4.Jei valstybė narė nesutinka su 2 dalyje nurodyta suma, Komisija nustato iš fondo už ataskaitinius metus mokėtiną sumą. Toks veiksmas nėra finansinė pataisa ir dėl jo nėra mažinama fondų parama programai. Komisija per du mėnesius sumoka visą papildomai mokėtiną sumą arba pradeda susigrąžinimo procedūrą pagal 94 straipsnį.

5.Kiek tai susiję su paskutiniais ataskaitiniais metais, Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius nuo galutinės veiklos rezultatų ataskaitos priėmimo dienos, kaip nurodyta 38 straipsnyje, sumoka arba susigrąžina ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų metinį sąskaitų likutį.

III SKYRIUS
Finansinės pataisos

97 straipsnis
Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

1.Valstybės narės saugo Sąjungos biudžetą ir taiko finansines pataisas, panaikindamos visą fondų paramą veiksmui arba programai arba jos dalį, jei nustatoma, kad Komisijai deklaruotos išlaidos yra netvarkingos.

2.Finansinės pataisos įtraukiamos į ataskaitinių metų, kuriais priimtas sprendimas dėl panaikinimo, sąskaitas.

3.Panaikintą fondų paramą valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamai programai, išskyrus veiksmą, kuriam taikyta finansinė pataisa, arba, jei finansinė pataisa taikyta dėl sisteminio pažeidimo, – bet kurį to sisteminio pažeidimo paveiktą veiksmą.

4.Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus valstybių narių atliekamų finansinių pataisų pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.

5.Nukrypstant nuo 1–3 dalių, veiksmų, kuriuose naudojamos finansinės priemonės, atveju, įnašas, dėl pavienio pažeidimo panaikintas pagal šį straipsnį, gali būti dar kartą panaudotas tam pačiam veiksmui šiomis sąlygomis:

(a)jei pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, yra nustatytas galutinio gavėjo lygmeniu: tik kitiems galutiniams gavėjams pagal tą pačią finansinę priemonę;

(b)jei pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, yra nustatytas specialųjį fondą valdančio subjekto lygmeniu arba jeigu finansinė priemonė įgyvendinama pasitelkiant struktūrą su kontroliuojančiuoju fondu: tik kitiems specialiuosius fondus valdantiems subjektams.

Jeigu tas pažeidimas, dėl kurio panaikintas įnašas, yra nustatytas kontroliuojantįjį fondą valdančio subjekto lygmeniu arba specialųjį fondą valdančio subjekto lygmeniu, kai finansinė priemonė įgyvendinama pasitelkiant struktūrą be kontroliuojančiojo fondo, panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas tam pačiam veiksmui.

Jeigu finansinė pataisa atlikta dėl sisteminio pažeidimo, panaikintas įnašas negali būti dar kartą panaudotas jokiam sisteminio pažeidimo paveiktam veiksmui.

6.Finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai atlygina valstybėms narėms programos įnašus, kuriuos naudojant padaryta pažeidimų, kartu su palūkanomis ir kitu iš tų įnašų gautu pelnu.

Finansines priemones įgyvendinantys subjektai neatlygina pirmoje pastraipoje nurodytų sumų valstybėms narėms, jeigu tie subjektai įrodo, kad konkretus pažeidimas padarytas visomis toliau nurodytomis sąlygomis:

(a)pažeidimas padarytas galutinio gavėjo lygmeniu arba kontroliuojančiojo fondo atveju – specialiuosius fondus valdančių subjektų arba galutinių gavėjų lygmeniu;

(b)finansines priemones įgyvendinantys subjektai savo įsipareigojimus, susijusius su programos įnašais, kuriuos naudojant padaryta pažeidimų, vykdė vadovaudamiesi taikytina teise ir veikė laikydamiesi profesinio atidumo, skaidrumo ir kruopštumo principų, kurių, kaip tikimasi, laikosi profesinė organizacija, turinti finansinių priemonių įgyvendinimo patirties;

(c)sumų, kurioms pažeidimas turėjo poveikio, nebuvo galima susigrąžinti nepaisant to, kad finansines priemones įgyvendinantys subjektai su deramu stropumu ėmėsi visų galimų sutartinių ir teisinių priemonių.

98 straipsnis
Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1.Komisija atlieka finansines pataisas, sumažindama fondų paramą programai, jei nustato, kad:

(a)esama didelių trūkumų, dėl kurių kilo rizika fondų paramai, kuri jau sumokėta programai;

(b)priimtose sąskaitose nurodytos išlaidos yra netvarkingos, ir jų valstybė narė nenustatė ir apie jas nepranešė;

(c)prieš Komisijai pradedant taikyti šioje dalyje nustatytą finansinių pataisų procedūrą valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 91 straipsnį.

Jeigu Komisija taiko fiksuotąją normą arba ekstrapoliuotas finansines pataisas, tai daroma pagal XXI priedo nuostatas. 

2.Prieš priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija informuoja valstybę narę apie savo išvadas ir suteikia valstybei narei galimybę per du mėnesius pateikti savo pastabas.

3.Jeigu valstybė narė nesutinka su Komisijos išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją ir pastabas išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo pagrįsti.

4.Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl finansinės pataisos per 12 mėnesių nuo posėdžio arba nuo papildomos informacijos, kurios paprašė Komisija, pateikimo dienos.

Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgia į visą pateiktą informaciją ir pastabas.

Jeigu valstybė narė 1 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais sutinka su finansine pataisa iki 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, valstybė narė gal dar kartą panaudoti susijusias sumas. Ši galimybė netaikoma finansinei pataisai, susijusiai su 1 dalies b punkte nurodytais atvejais.

5.Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytas specialus Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagrindas, susijęs su pagal bendrą žuvininkystės politiką taikomų taisyklių nesilaikymu.

IV SKYRIUS
Įsipareigojimų panaikinimas

99 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo principai ir taisyklės

1.Komisija panaikina visas programai numatytas įsipareigojimų sumas, kurios iki antrųjų kalendorinių metų po tų metų, kuriais prisiimti 2021–2026 m. biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 26 d. nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui pagal 84 straipsnį arba dėl kurių nepateikta mokėjimo paraiška pagal 85 ir 86 straipsnius.

2.Su 2021 m. biudžetiniu įsipareigojimu susijusi suma, kuri turėtų būti padengta išankstiniu finansavimu arba nurodyta mokėjimo paraiškose iki 1 dalyje nustatyto termino, yra 60 proc. to įsipareigojimo. 10 proc. 2021 m. biudžetinio įsipareigojimo pridedama prie kiekvieno 2022–2025 m. įsipareigojimo siekiant apskaičiuoti finansuotinas sumas.

3.Dalis 2029 m. gruodžio 31 d. tebegaliojančių įsipareigojimų panaikinama, jeigu iki 38 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino Komisijai nepateiktas ESF+, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų patikinimo dokumentų rinkinys ir galutinė veiklos rezultatų ataskaita.

100 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo taisyklių išimtys

1.Iš panaikinamų įsipareigojimų atimamos sumos atitinka tą biudžetinių įsipareigojimų dalį:

(a)kurios veiksmai sustabdyti dėl teismo proceso arba sustabdomąjį poveikį turinčio administracinio skundo arba

(b)dėl kurios nebuvo įmanoma pateikti mokėjimo paraiškos dėl force majeure aplinkybių, kurios labai paveikė visos programos ar jos dalies įgyvendinimą.

Force majeure aplinkybes nurodančios nacionalinės valdžios institucijos įrodo tiesioginį force majeure poveikį visos programos arba jos dalies įgyvendinimui.

2.Valstybė narė iki sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją apie išimtis dėl sumų, kurios turėjo būti deklaruotos iki gruodžio 26 d.

101 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo procedūra

1.Komisija, remdamasi iki sausio 31 d. gauta informacija, informuoja valstybę narę apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta atsižvelgiant į tą informaciją.

2.Valstybė narė per vieną mėnesį pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.

3.Valstybė narė iki birželio 30 d. pateikia Komisijai patikslintą finansavimo planą, kuriame atsižvelgiama į sumažintą atitinkamų kalendorinių metų vieno arba daugiau programos prioritetų paramos sumą. Iš daugiau nei vieno fondo remiamų programų atveju kiekvieno fondo paramos suma sumažinama proporcingai pagal panaikintų įsipareigojimų sumas, kurios nepanaudotos atitinkamais kalendoriniais metais.

Jei toks planas nepateikiamas, Komisija peržiūri finansavimo planą, sumažindama atitinkamų kalendorinių metų fondų įnašą. Šis įnašas sumažinamas kiekvienam prioritetui proporcingai pagal panaikintų įsipareigojimų sumas, kurios nepanaudotos atitinkamais kalendoriniais metais.

4.Komisija ne vėliau kaip spalio 31 d. iš dalies keičia sprendimą, kuriuo patvirtinama programa.

VIII antraštinė dalis
Finansinė programa

102 straipsnis
Geografinė paramos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui aprėptis

1.ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, iš dalies pakeistame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/2014, nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių, priskiriami prie 2 lygio regionų (NUTS 2 lygio regionai).

2.ERPF ir ESF+ lėšos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui paskirstomos tarp šių trijų NUTS 2 lygio regionų kategorijų:

(a)mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – mažiau išsivystę regionai);

(b)pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–100 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – pereinamojo laikotarpio regionai);

(c)labiau išsivysčiusius regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 100 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – labiau išsivystę regionai).

Regionų klasifikacija pagal vieną iš trijų regionų kategorijų nustatoma palyginant kiekvieno regiono BVP vienam gyventojui, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą pagal 2014–2016 m. Sąjungos rodiklius, su ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BVP vidurkiu.

3.Iš Sanglaudos fondo parama skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios BNP, išreikštos PGS ir apskaičiuotos pagal 2014–2016 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės nei 90 proc. ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BNP vienam gyventojui vidurkio.

4.Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame paskelbia regionų, kurie atitinka vieno iš trijų regionų kategorijų kriterijus, ir valstybių narių, kurios atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą. Tas sąrašas galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

103 straipsnis
Ištekliai ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai

1.Biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiu ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skiriami ištekliai siekia a 330 624 388 630 EUR 2018 m. kainomis. 

Lėšas programuojant ir vėliau įtraukiant į Sąjungos biudžetą, ši suma yra indeksuojama 2 proc. per metus.

2.Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei pagal regionų kategoriją kasmet paskirsto visus išteklius pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, laikydamasi XXII priede nustatytos metodikos.

Tame sprendime taip pat nustatomas metinis visų išteklių kiekvienai valstybei narei pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) paskirstymas.

3.Atskaičius paramą EITP, nurodytą 104 straipsnio 4 dalyje, 0,35 proc. visų išteklių skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.

104 straipsnis
Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai

1.Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama 97,5 proc. visų išteklių (t. y. iš viso 322 194 388 630 EUR) ir jos paskirstomos taip:

(a)61,6 proc. (t. y. iš viso 198 621 593 157 EUR) – mažiau išsivysčiusiems regionams;

(b)14,3 proc. (t. y. iš viso 45 934 516 595 EUR) – pereinamojo laikotarpio regionams;

(c)10,8 proc. (t. y. iš viso 34 842 689 000 EUR) – labiau išsivysčiusiems regionams;

(d)12,8 proc. (t. y. iš viso 41 348 556 877 EUR) – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms;

(e)0,4 proc. (t. y. iš viso 1 447 034 001 EUR) – kaip papildomas finansavimas SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

2.2024 m. Komisija, atlikdama 2025 m. techninį patikslinimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) [[…] [(Daugiametės finansinės programos reglamentas)] [6] straipsnį, peržiūri kiekvienai valstybei narei 2025–2027 m. pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą skiriamą visą asignavimų sumą.

Komisija, atlikdama peržiūrą, taiko XXII priede nustatytą paskirstymo metodą, remdamasi tuo metu turimais naujausiais statistiniais duomenimis.

Komisija, atlikusi techninį koregavimą, iš dalies pakeičia įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas patikslintas 103 straipsnio 2 dalyje nurodytas metinis išteklių paskirstymas.

3.Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ESF+ skiriama 88 646 194 590 EUR suma.

Papildomo ESF+ skirto finansavimo atokiausiems regionams, nurodytiems 1 dalies e punkte, suma yra 376 928 934 EUR.

4.Iš Sanglaudos fondo į EITP perkeltina paramos suma yra 10 000 000 000 EUR. Ji panaudojama tik valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, siekiant remti transporto infrastruktūros projektus skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) [naujojo EITP reglamento numeris].

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma iš kiekvienos valstybės narės Sanglaudos fondo asignavimų į EITP perkeltinų lėšų suma, kuri nustatoma proporcingai visam laikotarpiui.

Sanglaudos fondo asignavimai kiekvienai valstybei narei atitinkamai sumažinami.

Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje pastraipoje nurodytą Sanglaudos fondo paramą, nuo 2021 biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas EITP biudžeto eilutes.

30 proc. į EITP perkeltų išteklių valstybės narės, galinčios gauti Sanglaudos fondo paramą, gali naudoti iš karto po perkėlimo transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas].

Transporto sektoriui pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas] taikomos taisyklės taikomos konkretiems pirmoje pastraipoje nurodytiems kvietimams teikti paraiškas. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. išteklių, perkeltų į EITP.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. į EITP perkeltus išteklius, dėl kurių nebuvo įsipareigota, visos valstybės narės, galinčios gauti Sanglaudos fondo paramą, gali naudoti transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas].

5.Iš investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo išteklių 500 000 000 EUR skiriama Europos miestų iniciatyvai, Komisijai taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.

6.Iš ESF+ išteklių, skiriamų investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui, 175 000 000 EUR skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami novatoriški sprendimai, taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.

7.Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai sudaro 2,5 proc. visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. numatytų lėšų (t. y. iš viso 8 430 000 000 EUR).

105 straipsnis
Išteklių perkeliamumas

1.Komisija gali sutikti su valstybės narės pasiūlymu, pateiktu partnerystės sutartyje arba atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, perkelti:

(a) ne daugiau kaip 15 proc. visų mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų asignavimų – pereinamojo laikotarpio arba labiau išsivysčiusiems regionams ir iš pereinamojo laikotarpio regionų labiau išsivysčiusiems regionams;

(b)iš labiau išvysčiusiems regionams arba pereinamojo laikotarpio regionams skirtų asignavimų – mažiau išsivysčiusiems regionams.

2.Visų asignavimų, skirtų kiekvienai valstybei narei siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), tarp šių tikslų perkelti negalima.

106 straipsnis
Bendro finansavimo normų nustatymas

1.Komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima fondų paramos kiekvienam prioritetui suma.

2.Dėl kiekvieno prioriteto Komisijos sprendime nurodoma, ar tam prioritetui nustatyta bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

(a)visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašą;

(b)viešajam įnašui.

3.Bendro finansavimo norma investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip:

(a)70 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams;

(b)55 proc. pereinamojo laikotarpio regionams;

(c)40 proc. labiau išsivysčiusiems regionams.

a punkte nustatytos bendro finansavimo normos taip pat taikomos atokiausiems regionams.

Bendro finansavimo norma Sanglaudos fondui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip 70 proc.

ESF+ reglamentu gali būti nustatytos didesnės bendro finansavimo normos prioritetams, kuriais remiami novatoriški veiksmai pagal to reglamento [14] straipsnį.

4.Bendra INTERREG programų finansavimo norma negali būti didesnė kaip 70 proc.

ETB reglamentu gali būti nustatytos didesnės bendro finansavimo normos išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG).

5.Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.

IX antraštinė dalis
Deleguotieji įgaliojimai, įgyvendinimo, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

I SKYRIUS
Deleguotieji įgaliojimai ir įgyvendinimo nuostatos

107 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 108 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai, išskyrus III, IV, X ir XXII priedus, siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu padarytus ne esminių šio reglamento nuostatų pakeitimus.

108 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje ir 89 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 63 straipsnio 10 dalį, 73 straipsnio 4 dalį, 88 straipsnio 4 dalį, 89 straipsnio 4 dalį ir 107 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

109 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

II SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

110 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 1303/2013 ar bet kuris kitas aktas, taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, toliau taikomas programoms ir veiksmams, kurie tą laikotarpį remiami ERPF, ESF+. Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšomis.

111 straipsnis
Veiksmų, kuriems taikomas įgyvendinimas etapais, sąlygos

1.Vadovaujančioji institucija gali pradėti atranką veiksmo, kuris yra veiksmo, atrinkto paramai gauti ir pradėto pagal Reglamentą (EB) Nr. 1303/2013, antrasis etapas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)veiksmas, atrinktas paramai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1303/2013 gauti, turi du finansiniu požiūriu identifikuojamus etapus su atskiromis audito sekomis;

(b)visos veiksmo išlaidos viršija 10 mln. EUR;

(c)į mokėjimo paraišką, susijusią su pirmuoju etapu, įtrauktos išlaidos nėra įtrauktos į jokias kitas su antruoju etapu susijusias mokėjimo paraiškas;

(d)antrasis veiksmo etapas atitinka taikytiną teisę ir reikalavimus gauti ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo paramą pagal šio reglamento arba konkretiems fondams skirtų reglamentų nuostatas;

(e)valstybė narė galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje, pateiktoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 141 straipsnį, įsipareigoja per programavimo laikotarpį užbaigti galutinį antrąjį etapą ir užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas.

2.Šio reglamento nuostatos taikomos antrajam veiksmo etapui.

112 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

Sanglauda ir vertybės

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauja priemone 

 nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 52  

X esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

 vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

2019 m. – reglamento priėmimas

2020 m. – derybos dėl programų

2021 m. sausio 1 d. – naujų programų įgyvendinimo pradžia

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

ES veiksmai dėl Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP, grindžiami SESV 174 straipsnyje nustatytais tikslais. Teisė imtis veiksmų įtvirtinta SESV 175 straipsnyje, kuriame Sąjunga tiesiogiai raginama įgyvendinti politiką panaudojant struktūrinius fondus, kartu su 177 straipsniu, kuriame nustatomas Sanglaudos fondo vaidmuo. ESF, ERPF ir Sanglaudos fondo tikslai nustatyti atitinkamai SESV 162, 176 ir 177 straipsniuose. Su žuvininkyste susiję veiksmai grindžiami SESV 39 straipsniu.

SESV 174 straipsnyje nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. Prie pastarųjų priskiriami labai retai apgyvendinti toliausiai į šiaurę esantys regionai bei salų, pasienio ir kalnuotos vietovės.

SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad reikia patvirtinti konkrečias priemones siekiant atsižvelgti į atokiausių regionų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų tam tikri konkretūs ypatumai, labai ribojantys šių regionų plėtrą.

Tikėtina papildoma Sąjungos nauda (ex post)

Veiksmingumas ir efektyvumas. ES veiksmai padeda geriau pasiekti rezultatų. Pavyzdžiui, daugelyje šalių sanglaudos politika sudaro apie 50 proc. viešųjų investicijų – šios valstybės narės kitaip neturėtų finansinių galimybių atlikti tokias investicijas. Be to, daugumoje regionų, nesvarbu, ar labiau ar mažiau išsivysčiusių, be ERPF nebūtų pažangiosios specializacijos strategijų (RIS3) ir jos nebūtų taikomos.

Indėlis siekiant ES piliečiams svarbių tikslų. Darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimas, ekologiškai tvarus ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimas, socialinė įtrauktis ir migrantų integracija ir tinkamą sienų priežiūra – visi šie klausimai svarbūs piliečiams. Be to, taikant reikiamas sąlygas, skatinamos struktūrinės reformos ir administravimo sistemos modernizavimas.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1) Supaprastinimas. Poreikis mažinti administracinę naštą. Tai buvo viena pagrindinių pasikartojančių išvadų. Pernelyg sudėtingos valdymo, kontrolės ir audito sistemos buvo administracinio netikrumo ir vėlavimo įgyvendinti priežastis ir neskatino prašyti paramos. Itin rekomenduota taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą.

2) Lankstumas siekiant tenkinti naujus poreikius. Pavyzdžiui, atlikus ERPF ir Sanglaudos fondo ex post vertinimą nustatyta, kad programų pritaikymas prie ekonomikos krizės sąlygų buvo viena iš 2007–2013 m. sėkmės istorijų; ja reikėtų remtis ir ateityje.

3) Finansinių priemonių (FP) galimybės. Atlikus vertinimą nustatyta, kad FP gali būti veiksmingesnės investicijų į kai kurias politikos sritis finansavimo priemonės, tačiau įgyvendinimas vėluoja ir populiarinti jų naudojimą nelengva.

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Atsižvelgiant į paramos pobūdį, didžiausia sąveika yra su programa „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų rėmimo priemone.

Programa „Europos horizontas“ daugiausia dėmesio bus skiriama „Europos kompetencijai“ (naujų žinių kūrimui ir panaudojimui, pažangiesiems moksliniams tyrimams), o ERPF lėšomis bus remiama „regionų svarba“ (turimų žinių ir technologijų sklaida vietovėse, kuriose jų reikia, įtvirtinant jas vietoje pasitelkiant pažangiosios specializacijos strategijas ir kuriant vietos inovacijų strategijas).

Siekiant suderinamumo su Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – EITP), didesnės tarpusavio sąveikos ir papildomumo bus pasiekta, jeigu EITP visų pirma bus remiamas „pagrindinis tinklas“, o ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis taip pat bus remiamas „visuotinis tinklas“, įskaitant galimybių regionų ir vietos mastu naudotis šiais tinklais ir transporto jungtimis miestų teritorijose užtikrinimą.

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

   galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

X    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 iki 2029 m.

 trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 53  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

   vykdomųjų įstaigų.

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

EIB ir Europos investicijų fondui;

įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

viešosios teisės subjektams;

privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Stebėsenos sistema grindžiama geriausia 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio praktika ir bus toliau grindžiama pasidalijamojo valdymo sistema. Kiekvienai programai įsteigtiems stebėsenos komitetams bus suteiktas svarbesnis vaidmuo prižiūrint programos įgyvendinimo rezultatus ir visus jiems įtakos turinčius veiksnius. Siekiant skaidrumo bus reikalaujama, kad stebėsenos komitetams pateikti dokumentai būtų skelbiami viešai. Sistemą papildo metiniai Komisijos valstybių narių veiklos rezultatų peržiūros posėdžiai. Reikalavimas teikti metines įgyvendinimo ataskaitas bus panaikintas, vietoj to naujausi duomenys bus teikiami dažniau. Toliau bus taikomas reikalavimas teikti galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Nustačius bendrai taikytinus rodiklius bus lengviau gauti stebėsenos informaciją ir ją apibendrinti Sąjungos lygmeniu.

Elektroniniai duomenys sudaro sąlygas drauge užtikrinti supaprastinimą ir skaidrumą. 2014–2020 m. laikotarpiu buvo reikalaujama, kad paramos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, taip pat įvairios valdymo ir kontrolės sistemų institucijos tarpusavyje duomenimis keistųsi elektroniniu būdu per sukurtą atitinkamą sistemą. Šiame reglamente tuo remiamasi ir toliau plėtojami tam tikri duomenų rinkimo aspektai. Dabar visi įgyvendinimo pažangai stebėti reikalingi duomenys, įskaitant programų veiklos rezultatus, bus perduodami elektroniniu būdu. Kas du mėnesius bus atnaujinama atvirųjų duomenų platforma, o tai reiškia, kad veiklos rezultatai bus matomi beveik realiuoju laiku.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

Atsižvelgiant į teigiamus rezultatus gautus mažinant Europos Audito Rūmų nurodytų klaidų lygį (ir netikrumą, atsirandantį dėl to, kad sistema nebuvo įdiegta visą programų įgyvendinimo ciklą, taigi negalima padaryti galutinių išvadų dėl visų jos aspektų), būtina toliau taikyti esamus pagrindinius valdymo ir kontrolės sistemų principus ir finansines valdymo taisykles, nustatytas 2014–2020 m. laikotarpiui.

Tačiau būtina pripažinti, kad vėluota pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. programas ir kartais dėl kai kurių reikalavimų sukurta nereikalinga administracinė našta. Todėl siūloma, kad įvairių valdymo ir kontrolės sistemų subjektų užduotys ir pareigos būtų išdėstytos aiškiau, visų pirma kiek tai susiję su veiksmų atranka ir reikalavimais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principų.

Siekiant užtikrinti nuspėjamumą, į teisės akto tekstą įtraukta visa išsami informacija ir antrinės taisyklės, nustatytos antrinės teisės aktuose. Nereikalaujama atlikti skyrimo procedūros; nuostatomis skatinamas esamų sistemų pratęsimas. Siūloma taikyti paprastesnę tvarką programoms, turinčioms gerai veikiančią valdymo ir kontrolės sistemą ir gerus rezultatus. Taip pat patikslinti reikalavimai dėl rizika pagrįstų valdymo patikrinimų, vieno audito tvarkos, taip pat būtiniausi mažesnėms programoms taikomi reikalavimai, kai gali reikėti naudoti nestatistinius imties sudarymo metodus.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Pakeitimais ir supaprastinimo galimybėmis, kurias Komisija svarstė laikotarpiui po 2020 m., atsižvelgiama į įvairias Audito Rūmų rekomendacijas rengiant teisės aktus, kurie bus taikomi po 2020 m., visų pirma rekomendacijas, kuriomis raginama apsvarstyti fondų paramos įgyvendinimo mechanizmo modelį (audito Nr. 2015/AUD/0195 rekomendacija Nr. 1), atsižvelgiant į aukšto lygio grupės pasiūlymus.

Didelis klaidų lygis anksčiau dažnai buvo susijęs su nepakankamu teisiniu netikrumu ir skirtingu tų pačių taisyklių, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų srityje, aiškinimu. Komisija naujojo BNR pasiūlyme pristato keletą naujų aspektų: rizika pagrįstus valdymo patikrinimus, rizika pagrįstą audito strategiją, taisykles dėl proporcingo statistinės imties sudarymo poreikio ir konkrečias nuostatas dėl kontrolės priemonių proporcingumo ir nacionalinių sistemų naudojimo ir kt.

Parengti išsamūs priedai dėl atitinkamų valdymo ir kontrolės sistemų aspektų siekiant suteikti teisinį tikrumą be poreikio priimti tolesnių antrinės teisės aktų ar ilgų gairių, kurios paprastai rengiamos po to, kai priimamas BNR.

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Dažnai kritikuojama (įskaitant Audito Rūmų kritiką), kad dabartinis pasidalijamojo valdymo įgyvendinimo mechanizmas yra pernelyg sudėtingas, jį taikant dažnai daroma klaidų ir jis yra susiję susijęs su didelėmis sąnaudomis visais kontrolės lygmenimis. Komisija atidžiai išnagrinėjo visus šiuos svarbius elementus, kad rastų tinkamą atskaitomybės, supaprastinimo ir veiksmingumo pusiausvyrą.

Supaprastintos procedūros numatytos siekiant išvengti paramos gavėjų kontrolės, atliekamos įvairiais lygmenimis, dubliavimo ir valdymo ir kontrolės sistemos funkcijų sutapimo. Pavyzdžiui, po 2020 m. sertifikavimo institucijos (šiuo metu daugiau 210) bus pakeistos apskaitos funkcija, kuri ateityje negalės dubliuoti kontrolės priemonių. Be to, siūloma racionalizuoti audito veiklą sumažinant paramos gavėjų lygmeniu atliekamų veiksmų auditų skaičių. Iš tiesų numatytos konkrečios nuostatos dėl geresnių proporcingų priemonių, atsižvelgiant į tai, ar programos valdymo ir kontrolės sistema anksčiau veiksmingai veikė.

Kalbant apie tikslinį patikinimo lygį, teisėkūros pasiūlymų etape siekiama, kad klaidų lygis būtų mažesnis už 2 proc. reikšmingumo ribinę vertę. Dėl kitokios reikšmingumo ribinės vertės gali būti tariamasi tik kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į diskusijas dėl teisės aktų, visų pirma, kai teisėkūros institucija (iki galo) nepritaria pasiūlytam programos supaprastinimui ir (arba) apriboja kontrolės priemones ir dėl to būtų daromas poveikis numatomam klaidų lygiui.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Komisija toliau svarstys galimybes po 2020 m. sustiprinti vadovaujančiųjų institucijų įdiegtas sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemones.

Vadovaujančios institucijos turės toliau taikyti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones ir procedūras, konkrečiai atsižvelgdamos į nustatytą sukčiavimo riziką.

E. sanglauda ir interaktyvios IT sistemos tebebus pagrindiniai reikalavimai ateityje. Vadovaujančios institucijos galės toliau taikyti įdiegtus pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos procesus ir sistemas.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA 54 .

ELPA šalių 55

šalių kandidačių 56

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]

02 Sanglauda ir vertybės

05 02 – Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

05 03 – Sanglaudos fondas

05 03 YY – Įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP)

07 02 – Europos socialinis fondas (ESF)

DA

NE

NE

NE

NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR dabartinėmis kainomis (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

02

Sanglauda ir vertybės

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Po 2027 m.

IŠ VISO

05 02 – Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

Įsipareigojimai

29 440,110

30 327,771

31 279,590

35 259,611

33 267,540

34 307,819

35 425,598

226 308,000

Mokėjimai

1 164,755

1 341,699

12 834.033

16 236,551

29 081,391

38 297,376

38 210,997

89 204,236

226 308,000

05 03 – Sanglaudos fondas

Įsipareigojimai

4 522,388

4 684,978

4 862,038

5 044,652

5 232,977

5 428,152

5 631,603

35 407,000

Mokėjimai

175,643

200,023

3 490,734

3 019,315

4 914,058

5 243,048

4 989,748

13 374,217

35 407,000

05 03 YY – Įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP)

Įsipareigojimai

1 441,457

1 493,281

1 549,717

1 607,923

1 667,949

1 730,159

1 795,007

11 285,000

Mokėjimai

83,293

504,603

528,852

548,807

569,400

590,655

612,703

7 847,181

11 285,000

07 02 – Europos socialinis fondas (ESF)

Įsipareigojimai

12 983,946

13 384,351

13 814,025

14 256,194

14 711,141

15 181,257

15 669,085

100 000,000 57

Mokėjimai

511,825

592,614

5 940,557

7 241,014

12 930766

16 995,138

16 806,577

38 981,508

100 000,000

Iš kurių administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 58  

Įsipareigojimai = Mokėjimai

40 300

40 600

35 900

36 200

36 500

36 800

37 100

263 400

IŠ VISO 59 asignavimų programos paketui

Įsipareigojimai

48 388,000

49 891,000

51 506,000

53 169,000

54 880,000

56 648,000

58 522,000

373 000,000

Mokėjimai

1 935,516

2 638,939

22 794,176

27  045,687

47 432,616

61 126,217

60 620,025

149 407,142

373 000,000



Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

EMPL GD

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Po 2027 m.

IŠ VISO

Žmogiškieji ištekliai 60  

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

599,599

Kitos administracinės išlaidos 61  

IŠ VISO asignavimų pagal 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ – EMPL GD

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

599,599

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

REGIO GD

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Po 2027 m.

IŠ VISO

Žmogiškieji ištekliai

80,506

82,116

83,758

85,433

87,141

88,883

90,660

598,497

Kitos administracinės išlaidos

2,370

2,417

2,465

2,514

2,564

2,615

2,667

17,612

IŠ VISO asignavimų pagal 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ – REGIO GD

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

82,876

84,533

86,223

87,947

89,705

91,498

93,327

616,019

mln. EUR dabartinėmis kainomis (tūkstantųjų tikslumu)

IŠ VISO EMPL IR REGIO

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Po 2027 m.

IŠ VISO

Žmogiškieji ištekliai

166,163

167,773

169,415

171,090

172,798

174,540

176,317

1 198,006

Kitos administracinės išlaidos

2,370

2,417

2,465

2,514

2,564

2,615

2,667

17,612

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

168,533

170,190

171,880

173,604

175,362

177,155

178,984

1 215,618

mln. EUR dabartinėmis kainomis (tūkstantųjų tikslumu)

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Po 2027 m.

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
visose daugiametės finansinės programos
IŠLAIDŲ KATEGORIJOSE

Įsipareigojimai

48 556,533

50 061,190

51 677,880

53 332,604

55 055,362

56 825,155

58 700,984

374 215,618

Mokėjimai

2 104,049

2 809,129

22 966,056

27 219,291

47 607,978

61 303,372

60 799,009

149 407,142

374 215,618

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR dabartinėmis kainomis (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

IŠ VISO

EMPL GD

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai 62  

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

599,599

Kitos administracinės išlaidos 63

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

85,657

599,599

REGIO GD

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

80,506

82,116

83,758

85,433

87,141

88,883

90,660

598,497

Kitos administracinės išlaidos

2,370

2,417

2,465

2,514

2,564

2,615

2,667

17,612

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

82,876

84,533

86,223

87,947

89,705

91,498

93,327

616,019

IŠ VISO EMPL IR REGIO

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

166,163

167,773

169,415

171,090

172,798

174,540

176,317

1 198,006

Kitos administracinės išlaidos

2,370

2,417

2,465

2,514

2,564

2,615

2,667

17,612

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

168,533

170,190

171,880

173,604

175,362

177,155

178,984

1 215,618

EMPL GD

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 64
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Žmogiškieji ištekliai

 5,000

 5,000

 5,000

 5,000

 5,000

 5,000

 5,000

35,000

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

20,000

20,000

15,000

15,000

15,000

15,000

15,000

115,000

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

25,000

25,000

20,000

20,000

20,000

20,000

20,000

150,000

REGIO GD

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 65
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Žmogiškieji ištekliai

4,400

4,500

4,600

4,700

4,800

4,900

5,000

32,900

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

10,900

11,100

11,300

11,500

11,700

11,900

12,100

80,600

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

15,300

15,600

15,900

16,200

16,500

16,800

17,100

113,400

IŠ VISO EMPL IR REGIO

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 66
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Žmogiškieji ištekliai

9,400

9,500

9,600

9,700

9,800

9,900

10,000

67,900

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

30 900

31 100

26 300

26 500

26 700

26 900

27 100

195 500

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

40 300

40 600

35 900

36 200

36 500

36 800

37 100

263 400

IŠ VISO

208 833

210 790

207 780

209 804

211 862

213 955

216 084

1 479 108

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

EMPL

Metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

Komisijos būstinė ir atstovybės 67  

599

599

599

599

599

599

599

Delegacijos

Moksliniai tyrimai

Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES 68

7 išlaidų kategorija

Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 

- būstinėje

- delegacijose

Finansuojama iš programos paketo lėšų 69

- būstinėje

99

99

99

99

99

99

99

- delegacijose

Moksliniai tyrimai

Kita (nurodyti)

IŠ VISO

698

698

698

698

698

698

698

REGIO

Metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

Komisijos būstinė ir atstovybės 70  

542

542

542

542

542

542

542

Delegacijos

Moksliniai tyrimai

Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES 71

7 išlaidų kategorija

Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 

- būstinėje

38,5

38,5

38,5

38,5

38,5

38,5

38,5

- delegacijose

Finansuojama iš programos paketo lėšų 72

- būstinėje

71

71

71

71

71

71

71

- delegacijose

Moksliniai tyrimai

Kita (nurodyti)

IŠ VISO

651,5

651,5

651,5

651,5

651,5

651,5

651,5

EMPL ir REGIO

IŠ VISO etatų plano pareigybių (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

Komisijos būstinė ir atstovybės

1 141

1 141

1 141

1 141

1 141

1 141

1 141

Delegacijos

0

0

0

0

0

0

0

Moksliniai tyrimai

0

0

0

0

0

0

0

IŠ VISO išorės darbuotojų (etatų vienetais)

208,5

208,5

208,5

208,5

208,5

208,5

208,5

BENDRA SUMA

1 349,5

1349,5

1349,5

1349,5

1349,5

1349,5

1349,5

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

·Prisidėti prie programų ir (arba) projektų pasiūlymų analizės, derybų, keitimo ir (arba) rengimo patvirtinimui valstybėse narėse.

·Prisidėti prie patvirtintų programų arba projektų įgyvendinimo valdymo, stebėsenos ir vertinimo.

·Užtikrinti programų taisyklių laikymąsi.

Išorės darbuotojai

·Idem ir (arba) administracinė parama.

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

   numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

IŠ VISO

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

   nuosaviems ištekliams

    kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 73

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2018) 322 final, 2018 5 2.
(2)    Išskyrus programą „Užimtumas ir socialinės inovacijos“ ir sveikatos srityje.
(3)    Tik pasidalijamojo valdymo komponentams.
(4)    Integruoto sienų valdymo fondą sudaro Sienų valdymo ir vizų priemonė bei Muitinio tikrinimo įrangos priemonė.
(5)    Visas aukšto lygio grupės rekomendacijų tekstas:     http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/newsroom/pdf/simplification_proposals_key.pdf.
(6)    Spatial Foresight & t33, „Naujas administracinių išlaidų ir naštos įgyvendinant ESI fondų paramą vertinimas, preliminarūs rezultatai“ (angl. „New assessment of administrative costs and burden in ESI Funds, preliminary results“).
(7)    2016 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(8)    http://ec.europa.eu/budget/mff/lib/COM-2016-603/COM-2016-605_en.pdf
(9)    OL C […], […], p. […].
(10)    OL C […], […], p. […].
(11)    OL C […], […], p. […].
(12)    OL L […], […], p. […].
(13)    2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
(14)    Reglamentas dėl energetikos sąjungos valdymo kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM/2016/0759 final/2 - 2016/0375 (COD)].
(15)    Reglamentas (ES) [...] dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (OL L […], […], p. […]).
(16)    OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
(17)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(18)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(19)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(20)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(21)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(22)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(23)    2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(24)    2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 241, 2014 8 13, p. 1).
(25)    [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [...] dėl [EITP] (OL L [...], [...], p. […])].
(26)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(27)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(28)    OL L, , p. .
(29)    OL L, , p. .
(30)    OL L, , p. .
(31)    OL L, , p. .
(32)    OL L, , p. .
(33)    OL L, , p. .
(34)    OL L, , p. .
(35)    2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(36)    2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
(37)    [Reglamentas (ES) Nr. [...] dėl [...] (OL L [...], [...], p. […])].
(38)    2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
(39)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).
(40)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).
(41)    2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę paramą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23).
(42)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).
(43)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).
(44)    2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).
(45)    2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).
(46)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(47)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(48)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(49)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
(50)    2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).
(51)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).
(52)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(53)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  
(54)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(55)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(56)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(57)    Ši suma neapima sveikatos, užimtumo ir socialinių inovacijų sumos (1 174 mln. EUR).
(58)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. Šis suma yra įtraukta į pirmiau įtrauktas sumas pagal fondą; jis apima tik REGIO techninę paramą. Dėl EMPL daugiau informacijos pateikta atskirame pasiūlyme COM(2018) 382 final. Techninė parama, skirta EITP, neįtraukta į šią finansinę pažymą.
(59)    Bendros sumos dėl suapvalinimo neatitinka atskirų sumų.
(60)    Identiški skaičiai taip pat nurodyti atskirame pasiūlyme COM(2018) 382 final.
(61)    Žr. atskirą pasiūlymą COM(2018) 382 final.
(62)    Identiški skaičiai taip pat nurodyti atskirame pasiūlyme COM(2018) 382 final.
(63)    Žr. atskirą pasiūlymą COM(2018) 382 final.
(64)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(65)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(66)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(67)    Skaičiai pagrįsti 2018 m. skirtu asignavimu (SEC(2017) 528), iš kurio išskaičiuoti darbuotojai, skirti EGF, atsižvelgiant į atskirtą pasiūlymą (COM(2018 382 final).
(68)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).
(69)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(70)    Skaičiai pagrįsti 2018 m. skirtu asignavimu (SEC(2017) 528). Dėl PNPP III skirtų darbuotojų žr. COM(2018) 382 final.
(71)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).
(72)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(73)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.
Top

Strasbūras, 2018 05 29

COM(2018) 375 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės


I PRIEDAS

ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo intervencinių priemonių rūšių matmenys ir kodai – 17 straipsnio 5 dalis

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIES MATMENS KODAI

INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS

Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas

Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas

1 politikos tikslas: pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką

001

Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą

0 %

0 %

002

Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių s mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą

0 %

0 %

003

Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą

0 %

0 %

004

Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

005

Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių s mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

006

Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

007

Labai mažų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos)

0 %

0 %

008

Mažųjų ir vidutinių įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką

0 %

0 %

009

Viešųjų mokslinių tyrimų centrų, aukštojo mokslo ir kompetencijos centrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos)

0 %

0 %

010

MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

0 %

0 %

011

Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos

0 %

0 %

012

Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai

0 %

0 %

013

e. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai)

0 %

0 %

014

MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas)

0 %

0 %

015

MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas

0 %

0 %

016

Pažangiajai specializacijai, pramonės pareinamajam laikotarpiui ir verslumui skirtas gebėjimų ugdymas

0 %

0 %

017

MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas)

0 %

0 %

018

Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams

0 %

0 %

019

Parama inovacijų grupėms ir verslo tinklai, visų pirma naudingi MVĮ

0 %

0 %

020

Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos)

0 %

0 %

021

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

0 %

0 %

022

Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai bei prisitaikymui prie jos, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

100 %

40 %

023

Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių žiedinei ekonomikai, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

40 %

100 %

2 politikos tikslas: žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą

024

MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės

100 %

40 %

025

Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės

100 %

40 %

026

Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės

100 %

40 %

027

Parama įmonėms, teikiančioms paslaugas, kuriomis prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai

100 %

40 %

028

Atsinaujinančioji energija: vėjo energija

100 %

40 %

029

Atsinaujinančioji energija: saulės energija

100 %

40 %

030

Atsinaujinančioji energija: biomasės energija

100 %

40 %

031

Atsinaujinančioji energija: jūrų energija

100 %

40 %

032

Kita atsinaujinančioji energija (įskaitant geoterminę energiją)

100 %

40 %

033

Žemoje ir vidutinėje įtampoje veikiančios pažangios energijos skirstymo sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir su jomis susijęs kaupimas

100 %

40 %

034

Didelio efektyvumo kogeneracija, centralizuotas šilumos ir vėsinimo tiekimas

100 %

40 %

035

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras)

100 %

100 %

036

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: gaisrai (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras)

100 %

100 %

037

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: kita, pvz., audros ir sausra (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras)

100 %

100 %

038

Su klimatu nesusijusių gamtinių pavojų (pvz., žemės drebėjimų) ir su žmogaus veikla susijusios rizikos (pvz., technologinių avarijų) prevencija ir valdymas, įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras

0 %

100 %

039

Žmonės vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas)

0 %

100 %

040

Vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas (įskaitant upių baseinų valdymą, specialias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pakartotinį naudojimą, nuotėkių mažinimas)

40 %

100 %

041

Nuotekų surinkimas ir valymas

0 %

100 %

042

Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo ir perdirbimo priemonės

0 %

100 %

043

Namų ūkių atliekų tvarkymas: mechaninis biologinis apdorojimas, šiluminis apdorojimas

0 %

100 %

044

Komercinių, pramonės ar pavojingų atliekų tvarkymas

0 %

100 %

045

Skatinimas perdirbtąsias medžiagas naudoti kaip žaliavą

0 %

100 %

046

Pramoninių vietovių ir užterštos žemės atkūrimas

0 %

100 %

047

Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti

40 %

40 %

048

Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės

40 %

100 %

049

„Natura 2000“ teritorijų apsauga, atkūrimas ir tvarus naudojimas

40 %

100 %

050

Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra

40 %

100 %

3 politikos tikslas: geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis

051

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas)

0 %

0 %

052

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginiams iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose)

0 %

0 %

053

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginiams iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje namuose ir verslo patalpose)

0 %

0 %

054

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginiams iki bazinės stoties pažangiam belaidžiam ryšiui)

0 %

0 %

055

IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą)

0 %

0 %

056

Naujai nutiesti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas

0 %

0 %

057

Naujai nutiesti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas

0 %

0 %

058

Naujai nutiesti TEN-T kelių tinklo antriniai jungiamieji keliai ir mazgai

0 %

0 %

059

Naujai nutiesti kiti nacionaliniai, regioniniai ir vietos prieigos keliai

0 %

0 %

060

Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas

0 %

0 %

061

Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas

0 %

0 %

062

Kiti rekonstruoti ar pagerinti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai)

0 %

0 %

063

Transporto skaitmeninimas: kelias

40 %

0 %

064

Naujai nutiesti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas

100 %

40 %

065

Naujai nutiesti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas

100 %

40 %

066

Kiti naujai nutiesti geležinkeliai

100 %

40 %

067

Rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas

0 %

40 %

068

Rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas

0 %

40 %

069

Kiti rekonstruoti ar pagerinti geležinkeliai

0 %

40 %

070

Transporto skaitmeninimas: geležinkelis

40 %

0 %

071

Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

0 %

40 %

072

Mobilūs geležinkelio objektai

40 %

40 %

073

Švaraus miesto transporto infrastruktūra

100 %

40 %

074

Švaraus miesto transporto riedmenys

100 %

40 %

075

Dviračių infrastruktūra

100 %

100 %

076

Miesto transporto skaitmeninimas

40 %

0 %

077

Alternatyviųjų degalų infrastruktūra

100 %

40 %

078

Daugiarūšis transportas (TEN-T)

40 %

40 %

079

Daugiarūšis transportas (ne miesto)

40 %

40 %

080

Jūrų uostai (TEN-T)

40 %

0 %

081

Kiti jūrų uostai

40 %

0 %

082

Vidaus vandenų keliai ir uostai (TEN-T)

40 %

0 %

083

Vidaus vandenų keliai ir uostai (regioniniai ir vietos)

40 %

0 %

084

Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai

40 %

0 %

4 politikos tikslas: socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį

085

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra

0 %

0 %

086

Pradinio ir vidurinio ugdymo infrastruktūra

0 %

0 %

087

Tretinio mokslo infrastruktūra

0 %

0 %

088

Profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo infrastruktūra

0 %

0 %

089

Būstų infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą

0 %

0 %

090

Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims, nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą)

0 %

0 %

091

Kita socialinė infrastruktūra, kuria padedama siekti socialinės įtraukties bendruomenėje

0 %

0 %

092

Sveikatos infrastruktūra

0 %

0 %

093

Sveikatos priežiūros įranga

0 %

0 %

094

Sveikatos priežiūros mobilieji ištekliai

0 %

0 %

095

Sveikatos priežiūros skaitmeninimas

0 %

0 %

096

Laikino priėmimo infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą

0 %

0 %

097

Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės įsidarbinti

0 %

0 %

098

Priemonės, kuriomis gerinamos ilgalaikių bedarbių galimybės įsidarbinti

0 %

0 %

099

Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai

0 %

0 %

100

Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui

0 %

0 %

101

Parama socialinei ekonomikai ir socialinėms įmonėms

0 %

0 %

102

Priemonės, kuriomis modernizuojamos ir stiprinamos darbo rinkos institucijos ir paslaugos siekiant įvertinti ir numatyti bei užtikrinti laiku prie poreikių pritaikytą pagalbą

0 %

0 %

103

Parama darbo rinkos poreikių tenkinimui ir pokyčiams

0 %

0 %

104

Parama darbuotojų judumui

0 %

0 %

105

Priemonės, skirtos skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti segregaciją pagal lytis darbo rinkoje

0 %

0 %

106

Priemonės, kuriomis skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros ir išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis

0 %

0 %

107

Sveikos ir gerai pritaikytos darbo aplinkos priemonės, skirtos sveikatos sutrikimo rizikai mažinti, įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą

0 %

0 %

108

Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui

0 %

0 %

109

Parama darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymui prie pokyčių

0 %

0 %

110

Priemonės, kuriomis skatinamas aktyvus ir sveikas senėjimas

0 %

0 %

111

Parama ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

112

Parama pradiniam ir viduriniam ugdymui (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

113

Parama tretiniam mokslui (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

114

Parama suaugusiųjų švietimui (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

115

Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje

0 %

0 %

116

Būdai integruoti palankių sąlygų neturinčius asmenis ir grąžinti juos į darbo rinką;

0 %

0 %

117

Priemonės skirtos pagerinti marginalizuotų grupių, tokių kaip romai, galimybes gauti išsilavinimą, darbą ir skatinti jų socialinę įtrauktį

0 %

0 %

118

Parama pilietinei visuomenei, bendradarbiaujančiai su marginalizuotomis bendruomenėmis, tokiomis kaip romai

0 %

0 %

119

Konkretūs veiksmai, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą darbo rinkoje

0 %

0 %

120

Trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos priemonės

0 %

0 %

121

Priemonės, kuriomis gerinamos lygios galimybės laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis

0 %

0 %

122

Priemonės, kuriomis gerinamas šeima ir bendruomene grindžiamų priežiūros paslaugų teikimas

0 %

0 %

123

Priemonės, kuriomis gerinamas sveikatos priežiūros sistemų prieinamumas, veiksmingumas ir atsparumas (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

124

Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis ilgalaike priežiūra (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

125

Priemonės, kuriomis modernizuojamos socialinės apsaugos sistemos, įskaitant galimybių gauti socialinę apsaugą skatinimą

0 %

0 %

126

Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinės integracijos skatinimas

0 %

0 %

127

Materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant papildomas priemones

0 %

0 %

5 politikos tikslas: piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas 1

128

Viešųjų turizmo išteklių ir susijusių turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas

0 %

0 %

129

Kultūros paveldo ir kultūros srities paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas

0 %

0 %

130

Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo apsauga, plėtojimas ir skatinimas

0 %

100 %

131

Viešųjų erdvių fizinis atnaujinimas ir saugumas

0 %

0 %

Kiti su 1–5 politikos tikslais susiję kodai

132

Programų įgyvendinimo institucijų ir įstaigų, susijusių su fondų paramos įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimas

0 %

0 %

133

Bendradarbiavimo su partneriais valstybėje narėje ir už jos ribų stiprinimas

0 %

0 %

134

Kryžminis finansavimas iš ERPF (parama ESF tipo veiksmams, būtiniems iš ERPF remiamai veiksmo daliai įgyvendinti ir su ja tiesiogiai susijusiems)

0 %

0 %

135

Viešojo sektoriaus institucijų ir suinteresuotųjų šalių institucinių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektus ir iniciatyvas tarpvalstybiniu, tarptautiniu, jūrų ir tarpregioniniu lygmenimis

0 %

0 %

136

Atokiausi regionai: visų papildomų išlaidų, patirtų dėl prieigos trūkumo ir teritorinio susiskaldymo, kompensavimas

0 %

0 %

137

Atokiausi regionai: konkretūs veiksmai, skirti papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl rinkos dydžio veiksnių, kompensuoti

0 %

0 %

138

Atokiausi regionai: parama, skirta papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl klimato sąlygų ir pagalbos teikimo sunkumų, kompensuoti

40 %

40 %

139

Atokiausi regionai: oro uostai

0 %

0 %

Techninė parama

140

Informavimas ir komunikacija

0 %

0 %

141

Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

0 %

0 %

142

Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

0 %

0 %

143

Valstybių narių institucijų, paramos gavėjų ir susijusių partnerių gebėjimų stiprinimas

0 %

0 %

2 LENTELĖ. FINANSAVIMO FORMŲ MATMENS KODAI

FINANSAVIMO FORMA

01

Dotacija

02

Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: nuosavas kapitalas arba kvazinuosavas kapitalas

03

Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: paskola

04

Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: garantija

05

Naudojantis finansinėmis priemonėmis teikiama parama: papildoma parama

06

Apdovanojimas

3 LENTELĖ. TERITORINĖS PARAMOS PASKIRSTYMO PRIEMONĖS IR TERITORINĖS KRYPTIES MATMENS KODAI

TERITORINĖS PARAMOS PASKIRSTYMO PRIEMONĖ IR TERITORINĖ KRYPTIS

Integruota teritorinė investicija (ITI)

Į tvarią miestų plėtrą orientuota ITI

11

Priemiesčiai

x

12

Miestai, miesteliai ir apylinkės

x

13

Funkcinės miesto zonos

x

14

Kalnuotos vietovės

15

Salos ir pakrančių rajonai

16

Retai apgyvendintos vietovės

17

Kitų rūšių tikslinės teritorijos



Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)

Į tvarią miestų plėtrą orientuota BIVP



21

Priemiesčiai

x

22

Miestai, miesteliai ir apylinkės

x

23

Funkcinės miesto zonos

x

24

Kalnuotos vietovės

25

Salos ir pakrančių rajonai

26

Retai apgyvendintos vietovės

27

Kitų rūšių tikslinės teritorijos




Kitos rūšies pagal 5 politikos tikslą taikoma teritorinė priemonė

Į tvarią miestų plėtrą orientuota kitos rūšies teritorinė priemonė



31

Priemiesčiai

x

32

Miestai, miesteliai ir apylinkės

x

33

Funkcinės miesto zonos

x

34

Kalnuotos vietovės

35

Salos ir pakrančių rajonai

36

Retai apgyvendintos vietovės

37

Kitų rūšių tikslinės teritorijos

Kiti metodai 2  

41

Priemiesčiai

42

Miestai, miesteliai ir apylinkės

43

Funkcinės miesto zonos

44

Kalnuotos vietovės

45

Salos ir pakrančių rajonai

46

Retai apgyvendintos vietovės

47

Kitų rūšių tikslinės teritorijos

48

Be teritoriškumo



4 LENTELĖ. EKONOMINĖS VEIKLOS MATMENS KODAI

EKONOMINĖ VEIKLA

01

Žemės ūkis ir miškininkystė

02

Žuvininkystė

03

Akvakultūra

04

Kiti mėlynosios ekonomikos sektoriai

05

Maisto produktų ir gėrimų gamyba

06

Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba

07

Transporto įrangos gamyba

08

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

09

Kiti nenurodyti gamybos pramonės sektoriai

10

Statyba

11

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

12

Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas

13

Vandentieka, nuotekų ir atliekų tvarkymas ir valymas

14

Transportas ir saugojimas

15

Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikacijas

16

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

17

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

18

Finansinė ir draudimo veikla

19

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo paslaugų veikla

20

Viešasis administravimas

21

Švietimas

22

Žmonių sveikatos priežiūros veikla

23

Socialinis darbas, bendruomenė, socialinės ir asmeninės paslaugos

24

Su aplinka susijusi veikla

25

Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis

26

Kitos nenurodytos paslaugos



5 LENTELĖ. VIETOVĖS MATMENS KODAI

VIETOVĖ

Kodas

Vietovė

Regionui ar teritorijai, kuriame vyksta ir (arba) yra vykdomas veiksmas, taikomas kodas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 3 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014, priede pateiktame bendrame teritorinių statistinių vienetų (NUTS) klasifikatoriuje

6 LENTELĖ. ESF ANTRINĖS TEMOS KODAI

ESF ANTRINĖ TEMA

Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas

01

Pagalba plėtojant žaliuosius įgūdžius ir kuriant žaliąsias darbo vietas bei žaliąją ekonomiką

100 %

02

Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų kūrimas

0 %

03

Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir pažangiąsias specializacijas

0 %

04

Investicijos į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ)

0 %

05

Nediskriminavimas

0 %

06

Lyčių lygybė

0 %

07

Socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas

0 %

08

Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas

0 %

09

Netaikoma

0 %

7 LENTELĖ. MAKROREGIONINIŲ IR JŪRŲ BASEINŲ STRATEGIJŲ KODAI

MAKROREGIONINĖS IR JŪRŲ BASEINŲ STRATEGIJOS

11

Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija

12

Alpių regiono strategija

13

Baltijos jūros regiono strategija

14

Dunojaus regiono strategija

21

Arkties vandenynas

22

Atlanto vandenyno strategija

23

Juodoji jūra

24

Viduržemio jūra

25

Šiaurės jūra

26

Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies strategija

30

Indėliai įgyvendinant makroregionines ar jūrų baseinų strategijas neteikiami

II PRIEDAS

Partnerystės sutarties šablonas – 7 straipsnio 4 dalis

CCI

[15 ženklų]

Pavadinimas

[255]

Redakcija

Pirmieji metai

[4]

Paskutiniai metai

[4]

Komisijos sprendimo numeris

Komisijos sprendimo data

1. Politikos tikslų atranka

Nuoroda: BNR 8 straipsnio a dalis, PMIF, VSF ir SVVP reglamentų 3 straipsnis

1 lentelė. Politikos tikslų atranka ir pasirinkimo pagrindimas

Pasirinktas politikos tikslas

Programa

Fondas

Pasirinkto politikos tikslo pagrindimas

[3 500 vienam politikos tikslui]

2. Pasirinktos politikos priemonės, koordinavimas ir papildomumas

Nuoroda: BNR 8 straipsnio b dalies i–iii punktai

Teksto laukas [60 000]

3. Indėlis į biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ ir pagrindimas

Nuoroda: BNR 8 straipsnio e dalis, BNR 10 straipsnio a dalis

2 lentelė. Lėšų perkėlimas į „InvestEU“

Regionų kategorija*

1 sritis

2 sritis

3 sritis

4 sritis

5 sritis

Suma

a

b

c

d

e

f=a+b+c+d+e

ERPF

Labiau išsivystęs

Mažiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti

ESF+

Labiau išsivystęs

Mažiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Atokiausi

SF

EJRŽF

PMIF

VSF

SVVP

Iš viso

Teksto laukas [3500] (pagrindimas)

4. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų ir pagrindimas

Nuoroda: BNR 8 straipsnio d dalis, 105 straipsnis

3 lentelė. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų

Regionų kategorija

Asignavimas pagal regiono kategoriją*

Perkelta į:

Perkelta suma

Pradinio asignavimo perkelta dalis

Asignavimas pagal regiono kategoriją po perkėlimo

a

b

c

d

g=d/b

h=b-d

Mažiau išsivystęs

Labiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Labiau išsivystęs

Mažiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

* Pradinis asignavimas pagal regiono kategoriją, kaip nurodė Komisija atlikus 2-4 lentelėse nurodytus perkėlimus; taikoma tik ERPF ir ESF+.

Teksto laukas [3500] (pagrindimas)

5. Preliminarus finansinis asignavimas pagal politikos tikslą

Nuoroda: BNR 8 straipsnio c dalis

4 lentelė. Preliminarus finansinis asignavimas iš ERPF, SF, ESF+, EJRŽF pagal politikos tikslą*

Politikos tikslai

ERPF

Sanglaudos fondas

ESF+

EJRŽF

Iš viso

1 politikos tikslas

2 politikos tikslas

3 politikos tikslas

4 politikos tikslas

5 politikos tikslas

Techninė parama

Asignavimas 2026–2027 m.

Iš viso

*Politikos tikslai pagal BNR 4 straipsnio 1 dalį. ERPF, SF ir ESF+ – 2021–2025 metai; EJRŽF – 2021–2027 metai.

Teksto laukas [3500] (pagrindimas)

5 lentelė. Preliminarus finansinis asignavimas iš PMIF, VSF ir SVVP pagal politikos tikslą*

Politikos tikslas

Asignavimas

[PMIF reglamento] 3 straipsnyje nurodytas politikos tikslas

[VSF reglamento] 3 straipsnyje nurodytas politikos tikslas

[SVVP reglamento] 3 straipsnyje nurodytas politikos tikslas

Techninė parama

Iš viso

* EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP fondų politikos tikslai pagal konkretiems fondams taikomus reglamentus; asignavimas 2021–2027 m.

6. Programų sąrašas

Nuoroda: BNR 8 straipsnio f dalis, 104 straipsnis

6 lentelė. Programų sąrašas su preliminariais finansiniais asignavimais*

Pavadinimas [255]

Fondas

Regionų kategorija

ES įnašas

Nacionalinis įnašas**

Iš viso

1 programa

ERPF

Labiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

Atokiausi ir šiauriniai retai apgyvendinti

1 programa

SF

1 programa

ESF+

Labiau išsivystęs

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

Atokiausi

Iš viso

ERPF, SF, ESF+

2 programa

EJRŽF

3 programa

PMIF

4 programa

VSF

5 programa

SVVP

Iš viso

Visi fondai

*Politikos tikslai pagal BNR 4 straipsnio 1 dalį. ERPF, SF ir ESF+ – 2021–2025 metai; EJRŽF – 2021–2027 metai.

** Pagal 106 straipsnio 2 dalį dėl bendro finansavimo normų nustatymo.

Nuoroda: BNR 8 straipsnis

7 lentelė. INTERREG programų sąrašas

1 programa

1 pavadinimas [255]

2 programa

1 pavadinimas [255]

7. Veiksmų, kurių turi būti imtasi siekiant sustiprinti administracinius gebėjimus, santrauka

Nuoroda: BNR 8 straipsnio g dalis

Teksto laukas [4 500]



III PRIEDAS

Horizontaliosios reikiamos sąlygos – 11 straipsnio 1 dalis

Taikytinos visiems konkretiems tikslams

Reikiamų sąlygų pavadinimas

Įvykdymo kriterijai

Veiksmingi viešųjų pirkimų rinkos stebėsenos mechanizmai

Nustatyti stebėsenos mechanizmai, apimantys visas procedūras pagal viešųjų pirkimų srities nacionalinės teisės aktus, be kita ko:

1.Veiksmingų, patikimų ir išsamių duomenų ir rodiklių kaupimo vienoje IT sistemoje arba sąveikių sistemų tinkle, siekiant laikytis vienkartinio duomenų pateikimo principo ir sudaryti palankias sąlygas vykdyti įsipareigojimus teikti Direktyvos 2014/24/ES 83 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas pagal e. viešųjų pirkimų reikalavimus ir Direktyvos 2014/24/ES 84 straipsnį, užtikrinimo tvarka. Duomenys ir rodikliai turi apimti bent šiuos elementus:    

a.konkurencijos kokybė ir intensyvumas: konkurso laimėtojų ir pradinių konkurso dalyvių pavadinimai, atrinktų konkurso dalyvių skaičius, sutartinė kaina pagal pirminį biudžeto asignavimą ir, kai įmanoma naudojantis sutarčių registrais, galutinė kaina užbaigus projektą;

b.MVĮ kaip tiesioginių konkurso dalyvių dalyvavimas;

c.pateikti skundai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų, įskaitant bent jų skaičių, laiką, kurio reikia priimti sprendimą pirmąja instancija, ir antrajai instancijai perduotų sprendimų skaičius;

d.visų sutarčių, skirtų vadovaujantis taisyklėmis dėl viešųjų pirkimų taisyklių netaikymo, sąrašas nurodant konkrečią taikytą nuostatą.

2.Paskirtų kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pakankamų gebėjimų stebėti ir analizuoti duomenis užtikrinimo tvarka.

3.Duomenų ir rodiklių, taip pat analizių rezultatų viešinimo naudojant patogius naudoti atviruosius duomenis tvarka.

4.Užtikrinimo, kad kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms būtų sistemingai teikiama visa informacija apie įtariamus viešųjų pirkimų klastojimo atvejus, tvarka.

Veiksmingo valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonės ir gebėjimai

Vadovaujančiosios institucijos turi priemonių ir gebėjimų, kad galėtų patikrinti, ar laikomasi valstybės pagalbos taisyklių, naudojantis:

1.Paprasta ir visapusiška prieiga prie nuolat atnaujinamos informacijos apie sunkumus patiriančias įmones ir įmones, kurioms pateiktas reikalavimas grąžinti lėšas.

2.Galimybe valstybės pagalbos klausimais konsultuotis su ekspertais ir gauti ekspertų gaires, kurias teikia vietos ar nacionaliniai ekspertų centrai, koordinuojami nacionalinių valstybės pagalbos institucijų, nustatant tvarką, pagal kurią būtų užtikrinta, kad dėl ekspertinių žinių būtų veiksmingai konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis.



Veiksmingas ES pagrindinių teisių chartijos taikymas ir įgyvendinimas

Taikomi veiksmingi mechanizmai siekiant užtikrinti atitiktį ES pagrindinių teisių chartijai, be kita ko:

1.Veiksmų, remiamų Pagrindinių teisių chartijos fondų lėšomis, atitikties tikrinimo užtikrinimo tvarka.

2.Ataskaitų dėl veiksmų, remiamų fondų lėšomis, atitikties chartijai teikimo stebėsenos komitetui tvarka.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ir taikymas pagal Tarybos sprendimą 2010/48/EB

Yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo nacionalinė sistema, kurią sudaro:

1.Išmatuojamų siekinių tikslai, duomenų rinkimo ir stebėsenos mechanizmas.

2.Tvarka, kuria užtikrinama, kad prieinamumo politika, teisės aktai ir standartai yra tinkamai atspindėti rengiant ir įgyvendinant programas.

IV PRIEDAS

Teminės reikiamos sąlygos, taikytinos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondui – 11 straipsnio 1 dalis

Politikos tikslas

Konkretus tikslas

Reikiamos sąlygos pavadinimas

Reikiamos sąlygos įvykdymo kriterijai

1. Pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką

ERPF:

visi konkretūs tikslai pagal šiuos politikos tikslus

Nacionalinės ar regioninės pažangiosios specializacijos strategijos geras valdymas

Pažangiosios specializacijos strategija (-os) remiama (-os) taip:

1.Inovacijų skleidimo, įskaitant skaitmeninimą, trukdžių naujausia analizė

2.Yra kompetentinga regioninė / nacionalinė institucija ar subjektas, atsakinga už pažangiosios specializacijos strategijos valdymą

3.Stebėsenos ir vertinimo priemonės, kuriomis matuojami rezultatai siekiant strategijos tikslų

4.Veiksmingai veikiantis verslininkystės galimybių paieškos procesas

5.Veiksmai, būtini siekiant pagerinti nacionalines ar regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas

6.Veiksmai, kuriais valdomas pramonės pereinamasis laikotarpis

7.Tarptautinio bendradarbiavimo priemonės

2. žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą

ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.1 Skatinimas naudoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Strateginė politikos programa, kuria remiama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų renovacija siekiant efektyvaus energijos vartojimo

1.Priimama nacionalinė ilgalaikė renovacijos strategija, kuria remiama nacionalinio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacija vadovaujantis Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo nustatytais reikalavimais, kurioje:

a.nustatytos 2030 m. ir 2040 m. preliminarios tarpinės reikšmės ir 2050 m. siekiniai;

b.pateikiama preliminari biudžeto išteklių, kuriais remiamas strategijos įgyvendinimas, struktūra;

c.apibrėžiami veiksmingi investicijų į pastatų renovaciją skatinimo mechanizmai

2.Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kuriomis siekiama sutaupyti reikiamą energiją

ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.1 Skatinimas naudoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

2.2 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas investuojant į gamybos pajėgumus

Energetikos sektoriaus valdymas

Priimamas nacionalinis energetikos ir klimato sričių planas, kurį sudaro:

1.Visi elementai, kurių reikalaujama pagal Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo 4 I priedo šablone

2.Preliminari numatytų finansinių išteklių ir priemonių, kuriomis skatinama mažo anglies dioksido kiekio energija, mechanizmų struktūra

ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.2 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimas investuojant į gamybos pajėgumus

Veiksmingas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo visuose sektoriuose ir visoje ES skatinimas

Taikomos priemonės, kuriomis užtikrinama:

1.Atitiktis 2020 m. nacionaliniam privalomam atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo tikslui ir pagal šią pradinę reikšmę tikslui iki 2030 m. pagal Direktyvos 2009/28/EB naują redakciją 5

2.Atsinaujinantieji energijos išteklių šildymo ir aušinimo sektoriuje dalies didinimas 1 procentiniu punktu per metus iki 2030 m.

ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.4 Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir atsparumas nelaimėms

Veiksminga nelaimių rizikos valdymo sistema.

Yra nacionalinis arba regioninis nelaimių rizikos valdymo planas, atitinkantis esamas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, ir jį sudaro:

1.Pagrindinių rizikos sričių, įvertintų pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio a punktą, aprašymas, kuriame atspindėtos dabartinės ir ilgalaikės grėsmės (25–35 metus). Su klimatu susijusios rizikos vertinimas grindžiamas klimato kaitos prognozėmis ir scenarijais

2.Nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo priemonių, taikomų pagrindinėms nustatytoms rizikos sritims, aprašymas. Priemonės turi būti suskirstytos pagal prioritetus proporcingai rizikai ir jos ekonominiam poveikiui, gebėjimų trūkumui 6 , veiksmingumui ir efektyvumui, atsižvelgiant į galimas alternatyvas

3.Informacija apie biudžeto ir finansinius išteklius bei mechanizmus, reikalingus veiksmų ir priežiūros išlaidoms, susijusioms su prevencija, pasirengimu ir reagavimu, padengti

ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.5 Vandens naudojimo efektyvumo skatinimas

Atnaujintas reikiamų investicijų vandens ir nuotekų sektoriuose planavimas

Yra nacionalinis investicijų planas, kurį sudaro:

1.Miesto nuotekų valymo direktyvos (MNVD) 91/271/EEB ir Geriamojo vandens direktyvos (GVD) 98/83/EB įgyvendinimo dabartinės padėties vertinimas

2.Visų viešųjų investicijų nustatymas ir planavimas, įskaitant preliminarias finansines sąmatas

a.Reikalinga siekiant atitikties MNVD, įskaitant prioritetų nustatymą atsižvelgiant į aglomeracijų dydį ir poveikį aplinkai; investicijos išskirstytos kiekvienai nuotekų aglomeracijai

b.Reikalinga siekiant įgyvendinti Geriamojo vandens direktyvą 98/83/EB

c.Reikalinga siekiant patenkinti poreikius, kylančius dėl siūlomos naujos redakcijos (COM(2017) 753 final) visų pirma dėl I priede išdėstytų patikslintų kokybės parametrų

3.Investicijų, kurių reikia siekiant atnaujinti esamą nuotekų ir vandentiekos infrastruktūrą, įskaitant tinklus, įvertis, grindžiamas jų amžiumi ir nusidėvėjimo planais

4.Galimi viešojo finansavimo šaltiniai, tais atvejais, kai reikia papildyti naudotojų mokesčius



ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.6 Žiedinės ekonomikos kūrimas (perėjimas prie žiedinės ekonomikos) investuojant į vandens sektorių ir efektyvų išteklių naudojimą

Atnaujintas atliekų tvarkymo planavimas

Yra atliekų tvarkymo planas (-ai), parengti pagal Direktyvos 2008/98/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva ES 2018/xxxx, 28 straipsnį, apimantis (-ys) visą valstybės narės teritoriją ir jį (juos) sudaro:

1.Dabartinės atliekų tvarkymo padėties susijusiame geografiniame subjekte analizė, įskaitant susidariusių atliekų rūšį, kiekį ir šaltinį ir jų pokyčių ateityje įvertinimas atsižvelgiant į numatomą priemonių, nustatytų atliekų prevencijos programoje (-se), parengtoje (-se) pagal Direktyvos 2008/98/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/xx/ES, 29 straipsnį, poveikį

2.Esamų atliekų surinkimo sistemų vertinimas, įskaitant atskiro surinkimo subjekto medžiagų ir teritorinę aprėptį ir priemones jo veikimui gerinti, taip pat naujų surinkimo sistemų poreikį

3.Investicijų deficito vertinimas, kurio grindžiamas papildomos arba pagerintos atliekų infrastruktūros poreikis, apimantis informaciją apie pajamų šaltinius, reikalingus veikimo ir priežiūros išlaidoms padengti

4.Informacija apie vietos parinkimo kriterijus ir būsimų atliekų tvarkymo įrenginių pajėgumus

ERPF ir Sanglaudos fondas:

2.6 Žaliosios infrastruktūros miesto aplinkoje ir taršos prevencijos skatinimas

Prioritetinių veiksmų programa, skirta būtinoms išsaugojimo priemonėms, apimančioms Sąjungos bendrą finansavimą

Yra pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį parengta prioritetinių veiksmų programa, kurią sudaro:

1.Visi elementai, kurių reikalaujama 2021–2027 m. prioritetinių veiksmų programos šablone, dėl kurio susitarė Komisija ir valstybės narės

2.Prioritetinių priemonių ir finansavimo poreikių nustatymas

3. Geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis

ERPF:

3.1 Skaitmeninio junglumo gerinimas

Nacionalinis ar regioninis plačiajuosčio ryšio planas

Yra nacionalinis ar regioninis plačiajuosčio ryšio planas, kurį sudaro:

1.Investicijų deficito, kurį reikia spręsti siekiant ES gigabitinio junglumo tikslų 7 , vertinimas, grindžiamas:

o naujausiu esamos privačios ir viešosios infrastruktūros ir paslaugų kokybės planavimu 8 naudojant standartinius plačiajuosčio ryšio planavimo rodiklius

okonsultacijomis dėl planuojamų investicijų

2.Planuojamos viešosios intervencijos pagrindimas remiantis tvarių investicijų modeliais, kuriais:

ogerinamas atvirų, kokybiškų ir perspektyvių infrastruktūrų ir paslaugų prieinamumas ir prieiga

ofinansinės pagalbos formos pritaikomos pagal nustatytą rinkos nepakankamumą

osudaromos sąlygos papildomai naudoti įvairių formų finansavimą iš ES, nacionalinių ar regioninių šaltinių

3.Priemonės, kuriomis remiama itin didelio pajėgumo tinklų paklausa ir naudojimas, įskaitant veiksmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos juos naudoti toliau, visų pirma veiksmingai įgyvendinant ES Plačiajuosčio ryšio išlaidų mažinimo direktyvą 9

4.Techninės paramos mechanizmai, įskaitant plačiajuosčio ryšio kompetencijos centrus, siekiant stiprinti vietos suinteresuotųjų subjektų gebėjimus ir teikti konsultacijas projektų vykdytojams

5.Stebėsenos mechanizmas grindžiamas standartiniais plačiajuosčio ryšio planavimo rodikliais

ERPF ir Sanglaudos fondas:

3.2 Tvaraus, atsparaus klimato kaitai, pažangaus, saugaus ir įvairiarūšio TEN-T kūrimas

Išsamus tinkamo lygio transporto planavimas

Yra esamų ir planuojamų infrastruktūrų įvairiarūšis planas iki 2030 m., kuriame:

1.Pateikiamas planuojamų investicijų, grindžiamų nuolatinės paklausos analize ir eismo modeliavimu, pagrindimas, kuriame turėtų būti atsižvelgta į numatomą geležinkelių liberalizavimo poveikį

2.Atspindėti oro kokybės užtikrinimo planai atsižvelgiant visų pirma į nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus

3.Nustatomos investicijos į pagrindinius TEN-T tinklo koridorius, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 1316/2013, pagal atitinkamus TEN-T veiklos planus

4.Dėl investicijų ne pagrindiniam TEN-T tinklui, užtikrinamas papildomumą veiksmingai sujungiant regionus ir vietos bendruomenes su pagrindiniu TEN-T ir jo mazgais

5.Užtikrinama geležinkelių tinklo sąveiką – įdiegiama 3 pradinę reikšmę atitinkanti ERTMS, apimanti bent diegimo Europoje planą

6.Skatinamas įvairiarūšis transportas nustatant įvairiarūšio ar perkrovimo frachto ir keleivių terminalų ir aktyvių rūšių poreikį

7.Pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama skatinti naudoti alternatyviuosius degalus vadovaujantis atitinkamomis nacionalinės politikos sistemomis

8.Pateikiama kelių eismo saugos rizikos analizė pagal esamas nacionalines kelių eismo saugos strategijas, kurioje pateiktas kelių ir jų atkarpų, kuriuose kyla rizika, planas ir nustatomi atitinkamų investicijų prioritetai

9.Pateikiama informacija apie biudžeto ir finansavimo išteklius, kurie atitinka planuojamas investicijas ir kurių reikia esamų ir planuojamų infrastruktūrų veiklos ir priežiūros išlaidoms padengti

3.3 Tvarus, atsparus klimato kaitai, pažangus ir įvairiarūšis nacionalinis, regioninis ir vietos judumas, įskaitant geresnę prieigą prie TEN-T ir tarpvalstybinį judumą

4. Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį

ERPF:

4.1 Darbo rinkų veiksmingumo didinimas ir kokybiško užimtumo galimybių gerinimas plėtojant infrastruktūrą

ESF

4.1.1 Galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, įskaitant jaunimą, ir neaktyviems asmenims gerinimas ir savarankiško darbo skatinimas bei socialinė ekonomika

4.1.2 Darbo rinkos institucijų ir paslaugų modernizavimas siekiant užtikrinti laiku teikimą ir poreikiams pritaikytą pagalbą ir atitikties darbo rinkos poreikiams, pokyčių ir judumo rėmimas

Strateginė politikos programa siekiant aktyvios darbo rinkos politikos

Yra strateginė politikos programa siekiant aktyvios darbo rinkos politikos atsižvelgiant į užimtumo politikos gaires, kurią sudaro:

1.Darbo ieškančių asmenų profiliavimo ir jų poreikių vertinimo, įskaitant verslininkystės būdus, tvarka

2.Informacija apie laisvas darbo vietas ir užimtumo galimybes atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius

3.Užtikrinimo, kad planavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir peržiūra vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, tvarka

4.Aktyvios darbo rinkos politikos stebėsenos, vertinimo ir peržiūros tvarka

5.Dėl intervencijos jaunimo užimtumo srityje, įrodymais grindžiami ir tikslingi būdai pasiekti nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą, įskaitant informavimo priemones, ir užtikrinimas, kad remiantis kokybės reikalavimais būtų atsižvelgiama į kokybiškos pameistrystės ir mokomosios praktikos kriterijus, be kita ko, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas

ERPF:

4.1 Darbo rinkų veiksmingumo didinimas ir kokybiško užimtumo galimybių gerinimas plėtojant infrastruktūrą

ESF

4.1.3 Geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūra, sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kurioje sprendžiamos sveikatos sutrikimų rizikos, darbuotojų prisitaikymo prie pokyčių problemos ir skatinamas sveikas bei aktyvus senėjimas, skatinimas

Nacionalinė lyčių lygybės strateginė programa

Parengta nacionalinė strateginė politikos programa lyčių lygybės srityje, kurioje:

1.Remiantis įrodymais nustatomos lyčių lygybės problemos

2.Pateiktos priemonės, kuriomis sprendžiamos lyčių nelygybės problemos užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijos srityse ir skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybių naudotis ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra gerinimą, taip pat nustatyti tikslai

3.Nustatyta strateginės politikos programos ir duomenų rinkimo metodų stebėsenos, vertinimo ir peržiūros tvarka

4.Nustatyta užtikrinimo, kad planavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir peržiūra vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su lyčių lygybės subjektais, socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, tvarka

ERPF:

4.2 Galimybių naudotis įtraukiomis ir kokybiškomis paslaugomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse gerinimas plėtojant infrastruktūrą

ESF

4.2.1    Švietimo ir mokymo sistemų kokybės, veiksmingumo ir atitikties darbo rinkos poreikiams gerinimas

4.2.2    Galimybių kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti visiems gerinimas, įskaitant palankių sąlygų keisti karjerą sudarymą ir profesinio judumo skatinimą

4.2.3 Lygių galimybių, visų pirma palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, gauti kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, bendruoju ir profesiniu rengimu ir mokymu ir baigiant tretiniu išsilavinimu, gerinimas

Visų lygių švietimo ir mokymo sistemos strateginė politikos programa

Yra nacionalinė ir (arba) regioninė strateginė politikos programa, skirta švietimo ir mokymo sistemai, kurią sudaro:

1.Įrodymais pagrįstos gebėjimų numatymo ir prognozavimo sistemos, taip pat absolventų karjeros stebėjimo mechanizmai ir visų amžiaus grupių besimokančių asmenų kokybiško ir veiksmingo orientavimo sistemos

2.Priemonės, kuriomis užtikrinama prieiga prie kokybiško, tinkamo ir įtraukaus švietimo ir mokymo, dalyvavimas jame ir jo užbaigimas, taip pat visų lygių, įskaitant aukštojo išsilavinimo, bendrųjų gebėjimų įgijimas

3.Visų lygių švietimo ir mokymo, įskaitant tretinį mokslą, koordinavimo mechanizmas ir aiškus atitinkamų nacionalinių ir (arba) regioninių įstaigų atsakomybės paskirstymas

4.Strateginės politikos programos stebėsenos, vertinimo ir peržiūros tvarka

5.Priemonės, kuriomis orientuojamasi į menkų įgūdžių ir žemos kvalifikacijos suaugusiuosius ir nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančius asmenis, ir įgūdžių tobulinimo kryptys

6.Priemonės, kuriomis teikiama parama mokytojams, instruktoriams ir akademiniams darbuotojams dėl tinkamų mokymosi metodų, vertinimo ir pagrindinių gebėjimų tvirtinimo

7.Priemonės, skirtos besimokančių asmenų ir darbuotojų judumui ir tarptautiniam švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimui skatinti, be kita ko, mokymosi rezultatų ir kvalifikacijos pripažinimas

ERPF:

4.3 Marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinės ir ekonominės integracijos didinimas taikant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimo būstu ir socialines paslaugas

ESF

4.3.1    Aktyvios įtraukties, be kita ko, siekiant skatinti lygias galimybes, aktyvų dalyvavimą ir geresnes įsidarbinimo galimybes, skatinimas

Nacionalinė strateginės politikos programa, skirta socialinei įtraukčiau ir skurdo mažinimui

Yra nacionalinė strateginė politikos programa, skirta socialinei įtraukčiau ir skurdo mažinimui, kurią sudaro:

1.Įrodymais pagrįstas skurdo ir socialinės atskirties, įskaitant vaikų skurdą, benamystę, teritorinę segregaciją ir segregaciją švietimo srityje, ribotas galimybes naudotis būtiniausiomis paslaugomis ir infrastruktūra, ir pažeidžiamų asmenų specifinių poreikių įvertinimas

2.Priemonės, skirtomis užkirsti kelią segregacijai visose srityse ir su ja kovoti, be kita ko, tinkamas pajamų rėmimas, įtraukioji darbo rinka ir galimybės pažeidžiamiems asmenims, įskaitant migrantus, naudotis kokybiškomis paslaugomis

3.Perėjimo nuo institucinės priežiūros paslaugų prie bendruomenės priežiūros paslaugų priemonės

4.Nustatyta užtikrinimo, kad planavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir peržiūra vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, tvarka

ESF

4.3.2    Socialinio ir ekonominio marginalizuotų bendruomenių, pvz., romų, integravimo skatinimas

Romų integracijos nacionalinė strategija

Yra romų integracijos nacionalinė strategija, kurią sudaro:

1.Priemonės, kuriomis siekiama paspartinti romų integraciją, užkirsti kelią segregacijai ir ją panaikinti, atsižvelgiant į lyčių aspektą ir rimų jaunimo padėtį, taip pat nustatoma pradinė reikšmė, išmatuojamos tarpinės reikšmės ir siekiniai

2.Romų integracijos priemonių stebėsenos, vertinimo ir peržiūros tvarka

3.Romų įtraukties integravimo regionų ir vietos lygiu tvarka

4.Užtikrinimo, kad jos planavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir peržiūra vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su romų pilietine visuomene ir visomis suinteresuotosiomis šalimis, be kita ko, regionų ir vietos lygiu

ERPF:

4.4 užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą

ESF

4.3.4    Lygių galimybių laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis gerinimas; galimybių naudotis sveikatos priežiūros sistemomis gerinimas, jų veiksmingumo ir atsparumo didinimas; galimybių naudotis ilgalaike priežiūra gerinimas

Strateginė politikos programa sveikatos apsaugos srityje

Parengta nacionalinė arba regioninė strateginė politikos programa sveikatos apsaugos srityje, kurią sudaro:

1.Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros poreikių planavimas, įskaitant medicinos srities darbuotojų atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų tvarios ir suderintos

2.Priemonės, skirtos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumui, tvarumui, prieigai prie jų ir jų prieinamumui užtikrinti, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, nesantiems sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemose

3.Priemonės, skirtos bendruomenės paslaugų skatinimui, įskaitant prevenciją ir pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenės paslaugas

V PRIEDAS

ERPF (investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas), ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšomis remiamų programų šablonas – 16 straipsnio 3 dalis

CCI

Pavadinimas anglų k.

[255 ženklai 10 ]

Pavadinimas nacionaline (-ėmis) kalba (-omis)

[255]

Redakcija

Pirmieji metai

[4]

Paskutiniai metai

[4]

Tinkama finansuoti nuo

Tinkama finansuoti iki

Komisijos sprendimo numeris

Komisijos sprendimo data

Valstybės narės sprendimo dėl keitimo numeris

Valstybės narės sprendimo dėl keitimo įsigaliojimo data

Nedidelis lėšų perkėlimas (19 straipsnio 5 dalis)

Taip / Ne

NUTS regionai, kuriuose vykdoma programa (netaikoma EJRŽF)

Susijęs fondas

 ERPF

 Sanglaudos fondas

 ESF+

 EJRŽF

1.Programos strategija: pagrindiniai plėtros uždaviniai ir politinės priemonės

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies a punkto i–vii papunkčiai ir 17 straipsnio 3 dalies b punktas

Teksto laukas [30 000]

Darbo vietų kūrimo ir augimo tikslo atveju:

1 lentelė

Politikos tikslas

Konkretus tikslas arba specialus prioritetas*

Pagrindimas (santrauka)

[2 000 kiekvienam konkrečiam tikslui arba specialiam prioritetui]

*Specialūs prioritetai pagal ESF+ reglamentą

EJRŽF:

1A lentelė

Politikos tikslas

Prioritetas

SSGG analizė (kiekvieno prioriteto)

Pagrindimas (santrauka)

Stiprybės

[10 000 kiekvienam prioritetui]    

[20 000 kiekvienam prioritetui]

Silpnybės

[10 000 kiekvienam prioritetui]

Galimybės

[10 000 kiekvienam prioritetui]

Grėsmės

[10 000 kiekvienam prioritetui]

Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize ir atsižvelgiant į EJRŽF reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nustatytais elementais

[10 000 kiekvienam prioritetui]

2.Prioritetai, nesusiję su technine parama

Nuoroda: 17 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 3 dalies c punktas

1 T lentelė. Programos struktūra*

Identifikavimo numeris

Pavadinimas [300]

Techninė parama

Skaičiavimo pagrindas

Fondas

Remiamo regiono kategorija

Pasirinktas konkretus tikslas

1

1 prioritetas

Ne

ERPF

Daugiau

1 konkretus tikslas

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

2 konkretus tikslas

Atokiausi ir retai apgyvendinti

Daugiau

3 konkretus tikslas

2

2 prioritetas

Ne

ESF+

Daugiau

4 konkretus tikslas

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

5 konkretus tikslas

Atokiausi

3

3 prioritetas

Ne

SF

nėra duomenų

3

Techninės paramos prioritetas

Taip

Netaikoma

..

Specialus prioritetas (jaunimo užimtumas)

Ne

ESF+

..

Specialus prioritetas (KŠSR)

Ne

ESF+

..

Specialus prioritetas (Inovatyvūs sprendimai)

Ne

ESF+

8 konkretus tikslas

Specialus prioritetas (Materialinis nepriteklius)

Ne

ESF+

9 konkretus tikslas

* Šioje lentelėje pateikta informacija bus naudojama kaip techninė informacija, skirta preliminariai užpildyti kitus elektroninio formato šablono laukelius ir lenteles. Netaikoma EJRŽF

2.1 Prioriteto pavadinimas [300] (kartojama kiekvienam prioritetui)

Tai yra atitinkamai konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai skirtas prioritetas

Tai yra jaunimo užimtumui skirtas prioritetas

Tai yra inovatyviems sprendimams skirtas prioritetas

Tai yra prioritetas, skirtas materialinio nepritekliaus problemai spręsti**

*Lentelė taikoma ESF+ prioritetams

** Jei pažymėta, pereiti prie 2.1.2 skirsnio

2.1.1. Konkretus tikslas 11 (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) – kartojama kiekvienam pasirinktam konkrečiam tikslui arba paramos sričiai, prioritetams, nesusijusiems su technine parama

2.1.1.1 Fondų intervencinės priemonės

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto i, iii, iv, v, vi papunkčiai

Susijusios veiksmų rūšys – 17 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktis:

Teksto laukas [8 000]

Suplanuotų strateginės svarbos veiksmų sąrašas – 17 straipsnio 3 dalies d punkto i papunktis:

Teksto laukas [2 000]

Pagrindinės tikslinės grupės – 17 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktis:

Teksto laukas [1 000]

Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių naudojimą – 17 straipsnio 3 dalies d punkto iv papunktis

Teksto laukas [2 000]

Tarpregioniniai ir tarpvalstybiniai veiksmai – 17 straipsnio 3 dalies d punkto v papunktis

Teksto laukas [2 000]

Planuojamas finansinių priemonių naudojimas – 17 straipsnio 3 dalies d punkto vi papunktis

Teksto laukas [1 000]

2.1.1.2 Rodikliai 12

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto ii papunktis

2 lentelė. Produkto rodikliai

Prioritetas

Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF)

Fondas

Regiono kategorija

Identifikavimo numeris [5]

Rodiklis [255]

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė (2024 m.)

Siekinys (2029 m.)

3 lentelė. Rezultato rodikliai

Prioritetas

Konkretus tikslas (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF)

Fondas

Regiono kategorija

Identifikavimo numeris [5]

Rodiklis [255]

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė arba pamatinė vertė

Ataskaitiniai metai

Siekinys (2029 m.)

Duomenų šaltinis [200]

Pastabos [200]

2.1.1.3 Preliminarus programos išteklių (ES) suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį 13 (netaikoma EJRŽF)

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies d punkto vii papunktis

4 lentelė. 1 matmuo. Intervencinių priemonių sritis

Prioriteto Nr.

Fondas

Regiono kategorija

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

5 lentelė. 2 matmuo. Finansavimo forma

Prioriteto Nr.

Fondas

Regiono kategorija

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

6 lentelė. 3 matmuo. Teritorinės paramos paskirstymo priemonė ir teritorinė kryptis

Prioriteto Nr.

Fondas

Regiono kategorija

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

7 lentelė. 6 matmuo. ESF+ antrinės temos

Prioriteto Nr.

Fondas

Regiono kategorija

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

2.1.2 Konkretūs tikslai šalinti materialinio nepritekliaus problemą

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalis; BNR

Paramos rūšys

Teksto laukas [2 000 ženklų]

Pagrindinės tikslinės grupės

Teksto laukas [2 000 ženklų]

Nacionalinių ar regioninių paramos schemų aprašymas

Teksto laukas [2 000 ženklų]

Veiksmų atrankos kriterijai 14

Teksto laukas [4 000 ženklų]

2.T. Techninės paramos prioritetas

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies e punktas; 29 straipsnis, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 89 straipsnis; BNR;

Pagal fiksuotųjų normų mokėjimus teikiamos techninės paramos aprašymas – 30 straipsnis

Teksto laukas [5 000]

Pagal su išlaidomis nesusijusius mokėjimus teikiamos techninės paramos aprašymas – 31 straipsnis

Teksto laukas [3 000]

8 lentelė. 1 matmuo. Intervencinių priemonių sritis

Prioriteto Nr.

Fondas

Regiono kategorija

Kodas

Suma (EUR)

9 lentelė. 5 matmuo. ESF+ antrinės temos

Prioriteto Nr.

Fondas

Regiono kategorija

Kodas

Suma (EUR)

3.Finansavimo planas

Nuoroda: 17 straipsnio 3 dalies f punkto i–iii papunkčiai; 106 straipsnio 1–3 dalys, 10 straipsnis 21 straipsnis; BNR



3.A Perkėlimai ir įnašai 15

Nuoroda: 10 straipsnis; 21 straipsnis; BNR

Programos pakeitimas, susijęs su BNR 10 straipsniu (įnašas į „InvestEU“)

Programos pakeitimas, susijęs su BNR 21 straipsniu (perkėlimai į priemones, tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas pasidalijamojo valdymo fondų)

15 lentelė. Įnašai į „InvestEU“*

Regionų kategorija

1 sritis

2 sritis

3 sritis