EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 08

COM(2018) 259 final

2018/0123(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2016 m. gegužės mėn. įsigaliojus naujoms esminėms 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 1 , nuostatoms, per nuolatines konsultacijas su valstybėmis narėmis ir įmonėmis buvo nustatyta klaidų ir techninių trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuoseklumą. Kad ištaisytų šias technines ir praleidimo klaidas, taip pat suderintų Sąjungos muitinės kodeksą su tarptautiniu susitarimu, t. y. Kanados ir ES išsamiu ekonomikos ir prekybos susitarimu (IEPS), kuris Sąjungos muitinės kodekso priėmimo momentu dar nebuvo įgaliojęs, Europos Komisija parengė šį pasiūlymą iš dalies pakeisti Sąjungos muitinės kodeksą. Be to, pasiūlymu siekiama patenkinti Italijos prašymą į ES muitų teritoriją įtraukti Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) būtų suderintas su ES pasirašytais tarptautiniais prekybos susitarimais. Pasiūlymo dalis dėl Italijos Kampionės savivaldybės ir Italijai priklausančios Lugano ežero dalies įtraukimo į Sąjungos muitų teritoriją susijusi su lygiagrečiais direktyvų 2008/118/EB (Akcizų direktyvos) ir 2006/112/EB (PVM direktyvos) daliniais pakeitimais. Visi šie daliniai pakeitimai turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 33, 114 ir 207 straipsniai.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

Pasiūlyme nėra jokių naujų politikos pokyčių, palyginti su teisėkūros procedūra priimtu aktu, kurį ketinama šiuo pasiūlymu iš dalies pakeisti; juo keičiamos kelios teisėkūros procedūra priimto akto nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos kitos to paties reglamento nuostatos, reglamentas būtų suderintas su tarptautiniu susitarimu, įsigaliojusiu po reglamento priėmimo, ir patenkintas konkretus nedidelį poveikį turintis valstybės narės prašymas.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šiuo pakeitimu nedaroma esminių Reglamento (ES) Nr. 952/2013 pakeitimų, todėl tebegalioja prieš priimant tą reglamentą surengtų konsultacijų su suinteresuotomis šalimis rezultatai.

Be to, atitinkami pakeitimai su valstybėmis narėmis ir prekybos sektoriaus atstovais buvo aptarti jungtiniuose Muitinės ekspertų grupės ir Prekybos ryšių grupės posėdžiuose, kuriuose dėl dabartinio teksto esmės buvo susitarta bendru sutarimu. Dėl pasiūlymo Komisija konsultavosi su plačiąja visuomene pasinaudodama veiksmų gairėmis, kurias paskelbė geresnio reglamentavimo portale „Išsakykite savo nuomonę“, ir atsižvelgė į gautą grįžtamąją informaciją.

•Poveikio vertinimas

Šios iniciatyvos poveikio vertinimas nėra būtinas, nes ji nėra susijusi su politikos pasirinkimu. Ji paprasčiausiai susijusi su SMK pataisomis siekiant i) iš dalies pakeisti tam tikrus techninius dalykus ir pašalinti trūkumus, nustatytus per pirmuosius dvejus taikymo metus ir ii) patenkinti valstybės narės prašymą į ES muitų teritoriją įtraukti dvi iki šiol neįtrauktas jos teritorijos dalis. Be to, ja užtikrinamas suderinamumas su kitomis Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuris yra Reglamento (EB) Nr. 450/2008 nauja redakcija ir kurio poveikio vertinimą Komisija atliko, nuostatomis.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymas padeda siekti SMK tikslų. Jame atliekami tam tikri techniniai Kodekso pakeitimai siekiant sėkmingai įgyvendinti Kodekso tikslus: pagerinti Europos įmonių konkurencingumą, geriau apsaugant finansinius ir ekonominius Sąjungos bei valstybių narių interesus, taip pat ES vartotojų saugą bei saugumą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija iki 2021 m. atliks tarpinį SMK teisės aktų sistemos ir iki tol įdiegtų elektroninių sistemų vertinimą. Po 2025 m., kai bus įdiegtos visos SMK elektroninės sistemos, Komisija pradės išsamesnę tinkamumo patikrą, kad nustatytų, ar Kodekse yra spragų arba klaidų, kurias reikėtų ištaisyti parengiant išsamesnį pakeitimo pasiūlymą. Atsižvelgiant į dabartinį pereinamąjį SMK etapą ir į šiuos būsimų vertinimų planus, nemanoma, kad būtina atlikti šio konkretaus pasiūlymo vertinimą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymą sudaro šių SMK nuostatų pakeitimai:

·4 straipsnis, kuriame nustatyta ES muitų teritorijos apibrėžtis, turėtų būti iš dalies pakeistas, Italijai pateikus prašymą įtraukti Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį į jos taikymo sritį. Dvi geografinės teritorijos – Šveicarijos teritorijoje esantys Italijos eksklavai – dėl istorinių priežasčių nebuvo įtrauktos į ES muitų teritoriją, tačiau, Italijos nuomone, tai nebėra būtina, visų pirma todėl, kad jas į savo muitų teritoriją nori įtraukti Šveicarija. Siūloma, kad šis pakeitimas būtų pradėtas taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.

·34 straipsnio 9 dalis, pagal kurią tam tikromis sąlygomis leidžiama toliau naudoti su privalomąja tarifine informacija (PTI) susijusius sprendimus, kai jie nustoja galioti ar yra atšaukiami, turėtų būti iš dalies pakeista taip, kad galimybė pratęsti naudojimą būtų suteikta esant ir kitoms situacijoms, nustatytoms SMK 34 straipsnio 5 dalyje, t. y. tada, kai PTI sprendimas buvo atšauktas, nes jis neatitinka muitų teisės aktų arba nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos PTI sprendimo išdavimo sąlygos (pvz., dėl dvišalių dviejų valstybių narių derybų rezultato arba Sąjungos lygmeniu priimtų nurodymų dėl klasifikavimo).

·124 straipsnio h punkto i papunktis turėtų būti iš dalies pakeistas ir atvejų, kai skola muitinei (atsiradusi dėl neatliktų muitinės formalumų) gali išnykti, jeigu nebuvo didelio neigiamo poveikio, bandymo apgauti, o vėliau padėtis buvo ištaisyta, sąrašas papildytas laikinuoju saugojimu. Šiuo metu laikinasis saugojimas nėra įtrauktas tik dėl neapsižiūrėjimo, įvykusio dėl to, kad laikinasis saugojimas nėra laikomas muitinės procedūra. Siekiant įtraukti laikinąjį saugojimą taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas atitinkamų įgaliojimų papildyti šią nuostatą suteikimas Komisijai.

·129 straipsnio 2 dalies b punktas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant paaiškinti, kad tais atvejais, kai muitinė turi pripažinti įvežimo bendrąją deklaraciją negaliojančia, nes toje deklaracijoje nurodytos prekės neįvežamos į muitų teritoriją, deklaracija turi būti pripažinta negaliojančia praėjus 200 dienų po deklaracijos pateikimo, bet ne per 200 dienų laikotarpį. 200 dienų laikotarpis buvo nustatytas kaip laikotarpis, per kurį deklarantai turi pateikti prekes muitinei po to, kai pateikė deklaraciją.

·139 straipsnio 5 dalis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant paaiškinti, kad visais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojai arba prekių vežėjai nebuvo pateikę iki atvežimo teikiamos informacijos apie ne Sąjungos prekes (t. y. įvežimo bendrųjų deklaracijų) iki faktinio prekių atvežimo ir jų pateikimo muitinei, į muitinės deklaracijas arba laikinojo saugojimo deklaracijas turi būti įtraukti duomenys, kurie turėjo būti įtraukti į įvežimo bendrąsias deklaracijas.

·146 straipsnio 2 dalies b punktas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant paaiškinti, kad tais atvejais, kai muitinė turi pripažinti laikinojo saugojimo deklaraciją negaliojančia, nes atitinkamos prekės nepateikiamos, deklaracija turi būti pripažinta negaliojančia praėjus 30 dienų po deklaracijos pateikimo, bet ne per 30 dienų laikotarpį. 30 dienų laikotarpis buvo nustatytas kaip laikotarpis, per kurį deklarantai turi pateikti prekes muitinei po to, kai pateikė deklaraciją.

·Turėtų būti pasiūlytas naujas 260a straipsnis, siekiant nuo importo muito visai atleisti prekes, kurios negali būti visai atleidžiamos nuo muito mokesčio pagal 260 straipsnį, tačiau taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą buvo remontuojamos ar iš esmės pakeistos šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi lengvatinio prekybos režimo susitarimą (kaip antai IEPS su Kanada), kuriame toks atleidimas numatytas.

·272 straipsnio 2 dalies b punktas ir 275 straipsnio 2 dalies b punktas turėtų būti iš dalies pakeisti siekiant paaiškinti, kad tais atvejais, kai muitinė turi pripažinti išvežimo bendrąją deklaracija arba pranešimą apie reeksportą negaliojančiais, nes atitinkamos prekės nebuvo eksportuotos, jie turi būti pripažinti negaliojančiais praėjus 150 dienų po deklaracijos arba pranešimo pateikimo, o ne per 150 dienų laikotarpį. 150 dienų laikotarpis buvo nustatytas kaip laikotarpis, per kurį deklarantai turi išvežti prekes iš ES muitų teritorijos prieš deklaracijos arba pranešimo pripažinimą negaliojančiais.

2018/0123 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 2 nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas) ir bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms;

(2)Italijos Kampionės savivaldybė – Šveicarijos teritorijoje esantis Italijos eksklavas – ir Italijai priklausanti Lugano ežero dalis turėtų būti įtrauktos į Sąjungos muitų teritoriją, nes istorinės priežastys, dėl kurių šios teritorijos į ją neįtrauktos (pvz., jų izoliacija ir nepalanki ekonominė padėtis), nebėra aktualios. Dėl tų pačių priežasčių šios teritorijos turėtų būti įtrauktos į bendros akcizų tvarkos taikymo sritį, tačiau neįtrauktos į bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą. Siekiant užtikrinti, kad visi šie pakeitimai būtų nuosekliai pradėti taikyti tuo pačiu metu, šios teritorijos turėtų būti įtrauktos į Sąjungos muitų teritoriją nuo 2019 m. sausio 1 d.;

(3)Kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant paaiškinti, kad su privalomąja tarifine informacija (PTI) susijusio sprendimo adresatas gali naudotis tuo sprendimu šešis mėnesius po to, kai sprendimas buvo atšauktas, jeigu jis buvo atšauktas dėl to, kad neatitiko muitų teisės aktų arba nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos sprendimo išdavimo sąlygos;

(4)laikinasis saugojimas turėtų būti įtrauktas į muitinės formalumų sąrašą, kuriam taikoma nuostata, pagal kurią skola, atsiradusi dėl neatliktų muitinės formalumų, gali išnykti, jeigu nebuvo didelio neigiamo poveikio, bandymo apgauti, o vėliau padėtis buvo ištaisyta. Tokiais atvejais skolos išnykimo tikslais laikinasis saugojimas neturėtų būti traktuojamas kitaip nei muitinės procedūra. Siekiant įtraukti laikinąjį saugojimą taip pat turėtų būti iš dalies pakeisti Komisijai suteikti atitinkami įgaliojimai papildyti šią nuostatą;

(5)jei muitinė turi pripažinti įvežimo bendrąją deklaraciją negaliojančia, nes toje deklaracijoje nurodytos prekės neįvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, įvežimo bendroji deklaracija turėtų būti pripažinta negaliojančia nedelsiant praėjus 200 dienų po to, kai deklaracija buvo pateikta, o ne per 200 dienų laikotarpį, nes tai yra laikotarpis, per kurį prekės turi būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją;

(6)siekiant suteikti muitinei galimybę atlikti tinkamą rizikos analizę ir atlikti atitinkamą rizika pagrįstą tikrinimą, būtina užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai jai pateiktų iki atvykimo teikiamus duomenis apie ne Sąjungos prekes – įvežimo bendrąją deklaraciją. Jeigu iki prekių atvežimo įvežimo bendroji deklaracija nebuvo pateikta, o pareiga ją pateikti nebuvo taikoma, ekonominės veiklos vykdytojas turėtų į įvežimo bendrąją deklaraciją įprastai įtrauktinus duomenis pateikti muitinės deklaracijose arba laikinojo saugojimo deklaracijose. Šiuo tikslu galimybė pateikti muitinės deklaraciją arba laikinojo saugojimo deklaraciją vietoj įvežimo bendrosios deklaracijos turėtų būti suteikiama tik jei muitinė, kuriai pateikiamos prekės, tai leidžia. Jei muitinė turi pripažinti laikinojo saugojimo deklaraciją negaliojančia, nes toje deklaracijoje nurodytos prekės nebuvo pateiktos muitinei, deklaracija turėtų būti pripažinta negaliojančia nedelsiant praėjus 30 dienų po to, kai deklaracija buvo pateikta, o ne per 30 dienų laikotarpį, nes tai yra laikotarpis, per kurį prekės turi būti pateiktos muitinei;

(7)nuo importo muito turėtų būti visai atleistos prekės, kurios įforminus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą buvo remontuojamos ar iš esmės pakeistos šalyje arba teritorijoje, su kuria Sąjunga yra sudariusi lengvatinio prekybos režimo susitarimą, kuriame toks atleidimas numatytas, kad būtų užtikrinama, jog Sąjunga vykdo šios srities tarptautinius įsipareigojimus. Lengvatinio prekybos režimo susitarimuose, kuriuose nustatytas atleidimas, nereikalaujama, kad atleidimas būtų taikomas remontuotų arba iš esmės pakeistų produktų, gautų iš ekvivalentiškų prekių, arba pakaitos produktų importui pagal standartinio prekių pakeitimo sistemą. Todėl atleidimas nuo muito šioms prekėms ir produktams neturėtų būti taikomas;

(8)jei muitinė turi pripažinti išvežimo bendrąją deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą negaliojančiais, nes atitinkamos prekės neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, deklaracija arba pranešimas turėtų būti pripažinti negaliojančiais nedelsiant praėjus 150 dienų po to, kai jie buvo pateikti, o ne per 150 dienų laikotarpį, nes tai yra laikotarpis, per kurį prekės turi būti išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;

(9)remiantis proporcingumo principu, siekiant pagrindinių tikslų, kad muitų sąjunga veiktų veiksmingai, ir įgyvendinant bendrą prekybos politiką būtina ir tikslinga šalinti tam tikrus techninius trūkumus, pastebėtus įgyvendinant Kodeksą, į Sąjungos muitų teritoriją įtraukti dvi valstybės narės teritorijas ir suderinti Kodeksą su tarptautiniu susitarimu, kuris Kodekso priėmimo metu nebuvo įsigaliojęs. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tikslams pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį pasiekti;

(10) todėl Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnio 1 dalies dvylikta įtrauka pakeičiama taip:

„— Italijos Respublikos teritorija, išskyrus Livinjo savivaldybę,“;

(2)34 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„9. Jeigu PTI arba PKI sprendimas nustoja galioti remiantis 1 dalies b punktu arba 2 dalimi arba yra atšaukiamas remiantis 5, 7 arba 8 dalimi, PTI arba PKI sprendimu gali būti toliau naudojamasi vykdant privalomas sutartis, sudarytas remiantis tuo sprendimu prieš jam nustojant galioti ar prieš jį atšaukiant. Tas pratęstas naudojimasis sprendimu netaikomas tuo atveju, kai PKI sprendimas priimtas dėl eksportuotinų prekių.“;

(3)124 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktis pakeičiama taip:

„i) reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, neturėjo didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui ir jo nėra pagrindo laikyti bandymu apgauti;“;

(4)126 straipsnis pakeičiamas taip:

„126 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 284 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti pažeidimų, neturinčių didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, sąrašą, ir papildyti 124 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktį.“;

(5)129 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei prekės, nurodytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje, neįvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, muitinė nedelsdama pripažįsta tą deklaraciją negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

a) deklaranto prašymu;

b) jei praėjo 200 dienų po deklaracijos pateikimo.“;

(6)139 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jeigu muitinei pateikiamos ne Sąjungos prekės, nenurodytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išskyrus atvejus, kai pareiga pateikti tokią deklaraciją netaikoma, vienas iš 127 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, nedarydamas poveikio 127 straipsnio 6 daliai, nedelsdamas pateikia tokią deklaraciją arba, jeigu muitinė leidžia, vietoj jos pateikia muitinės deklaraciją ar laikinojo saugojimo deklaraciją. Jeigu šiomis aplinkybėmis pateikiama muitinės deklaracija arba laikinojo saugojimo deklaracija, jose pateikiami bent jau duomenys, kuriuos būtina pateikti įvežimo bendrojoje deklaracijoje.“;

(7)146 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei prekės, nurodytos laikinojo saugojimo deklaracijoje, nepateikiamos muitinei, muitinė nedelsdama pripažįsta tą deklaraciją negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

a) deklaranto prašymu;

b) jei praėjo 30 dienų po deklaracijos pateikimo.“;

(8)įterpiamas šis straipsnis:

„260a straipsnis

Pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus remontuojamos arba iš esmės pakeistos prekės

1.    Perdirbtieji produktai, gauti iš prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, visai atleidžiami nuo importo muito, jeigu pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad:

a) prekės buvo remontuojamos arba iš esmės pakeistos Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje šalyje arba teritorijoje, su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriame numatytas toks atleidimas, ir

b) vykdomos a punkte nurodytame susitarime nustatytos atleidimo sąlygos.

2.    1 dalis netaikoma perdirbtiesiems produktams, gautiems iš 223 straipsnyje nurodytų ekvivalentiškų prekių, ir pakaitos produktams, nurodytiems 261 ir 262 straipsniuose.“;

(9)272 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei prekės, nurodytos išvežimo bendrojoje deklaracijoje, neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, muitinė nedelsdama pripažįsta tą deklaraciją negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

a) deklaranto prašymu;

b) jei praėjo 150 dienų po deklaracijos pateikimo.“;

(10)275 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei prekės, nurodytos pranešime apie reeksportą, neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, muitinė nedelsdama pripažįsta tą pranešimą negaliojančiu bet kuriuo iš šių atvejų:

a) deklaranto prašymu;

b) jei praėjo 150 dienų po pranešimo pateikimo.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 269, 2013 10 10, p. 1.

(2)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).