Europos regionų komiteto nuomonė. Svarstymai apie Europą. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo atkuriant pasitikėjimą Europos Sąjunga

(2018/C 461/02)

Bendrapranešėjai: Karl-Heinz LAMBERTZ (BE/PES), Europos regionų komiteto pirmininkas, vokiškai kalbančios bendruomenės parlamento narys ir Senato narys Markku MARKKULA (FI/PPE), Europos regionų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Espo miesto tarybos narys Pamatinis dokumentas: 2016 m. lapkričio 8 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donald TUSK prašymas pateikti nuomonę „Svarstymai apie Europą. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo atkuriant pasitikėjimą Europos Sąjunga“

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Preambulė: vietos ir regionų atstovų indėlio atkuriant pasitikėjimą aplinkybės

1.

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 21 d. Briuselyje priimtą Europos regionų komiteto (RK) misijos deklaraciją, kurioje skelbiama: „Mes – politinė asamblėja, kurią sudaro vietos ir regionų lygiu išrinkti valdžios atstovai, dirbantys Europos integracijos labui. Mūsų politinis teisėtumas leidžia mums instituciniu lygiu atstovauti visiems Europos Sąjungos regionams, miestams ir seniūnijoms. Mūsų misija – įtraukti vietos ir regionų valdžios atstovus į Europos sprendimų priėmimo procesą ir tokiu būdu skatinti piliečių aktyvumą. […] Mes stebime, kad būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų ir Europos Sąjungos sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami kuo arčiau piliečių ir pačiu tinkamiausiu lygiu […]. Mes betarpiškai diskutuojame su savo bendrapiliečiais apie Europos laimėjimus ir ateityje laukiančius sunkumus ir stengiamės paaiškinti ir informuoti, kaip įgyvendinama Bendrijos politika ir koks jos teritorinis poveikis.“;

2.

atsižvelgdamas į RK 2015–2020 m. penkis politinius prioritetus („Naujas postūmis Europos ekonomikai“, „ES teisėkūros klausimų teritorinis aspektas“, „Paprastesnė, geriau sujungta Europa“, „Stabilumas ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir už jos ribų“, „Piliečių Europa yra ateities Europa“);

3.

atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko prašymą Regionų komitetui parengti nuomonę, kurioje būtų išdėstytos vietos ir regionų valdžios institucijų įžvalgos ir pasiūlymai dėl Europos ateities siekiant atkurti pasitikėjimą Europos projektu (1);

4.

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“ ir penkis vėlesnius diskusijoms skirtus dokumentus;

5.

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. pasirašytą Romos deklaraciją, kurią pasirašiusieji pareiškė: „Pasižadame išklausyti, kas mūsų piliečiams kelia nerimą, ir į tai reaguoti […]. Dirbsime kartu tokiu lygmeniu, kuriuo užtikrinsime realius pokyčius, – ar tai būtų Europos Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, laikydamiesi tiek valstybių narių tarpusavio, tiek jų ir ES institucijų pasitikėjimo bei lojalaus bendradarbiavimo idėjos ir vadovaudamiesi subsidiarumo principu. Sudarysime sąlygas būtinai veiksmų laisvei įvairiais lygmenimis, kad sustiprintume Europos inovacijų ir augimo potencialą. Norime, kad Sąjunga būtų didelė spręsdama didelius klausimus ir maža spręsdama mažus. Skatinsime demokratinį, veiksmingą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą ir geresnių rezultatų užtikrinimą.“;

6.

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko ketinimų raštą (2), kuriuo remiantis siekiama tęsti baltosios knygos diskusijas dėl Europos ateities iki pat 2019 m. birželio mėn. rinkimų rengiant diskusijas, piliečių dialogus, bendraujant su nacionaliniais parlamentais ir dirbant su regionais;

7.

atsižvelgdamas į pranešimą „Stiprinti ryšį su ES piliečiais. Nauja galimybė“ (3), kuriame pažymima, kad regionai taip pat atlieka vis svarbesnį vaidmenį persvarstant Sąjungos ir jos valstybių narių valdymą, ir turėdami tvirtą socialinį ir ekonominį pagrindą ir bendrą kultūrinę tapatybę bei būdami svarbiais dalyviais ir tarpininkais užmezgant ryšius su piliečiais, jie yra tinkamas politikos gairių ir deramo įgyvendinimo daugelyje politikos sričių lygmuo; taip pat atsižvelgdamas į „2017 m. ES pilietybės ataskaitą“ (4), kurioje pripažįstama, kad šiuo metu, gyvybiškai svarbu stiprinti piliečių priklausomybės ir dalyvavimo integracijos projekte jausmą;

8.

atsižvelgdamas į tris Europos Parlamento rezoliucijas, susijusias su Europos Sąjungos ateitimi (5);

9.

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. ES valstybėse narėse pradėtas konsultacijas su piliečiais;

Suprasti ir perduoti piliečių ir vietos bei regionų atstovų įžvalgas ir lūkesčius, siejamus su ES

a)   Vietos ir regionų atstovai siekia, kad piliečių balsas būtų išgirstas

10.

pabrėžia, kad įgyvendindamas 2016 m. kovo mėn. pradėtą iniciatyvą „Svarstymai apie Europą“ jis stengėsi tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių sukurti pasitikėjimą per piliečių ir bendruomenių dialogus ir susitikimus su vietos ir regionų politikų asociacijomis ir asamblėjomis bei daugeliu visuomeninių judėjimų (6), taip pat su nacionalinėmis ir Europos teritorinėmis asociacijomis, siekdamas išgirsti ir perduoti žmonių nuomonę, idėjas ir nuogąstavimus dėl Europos projekto;

11.

pažymi, kad iki šiol daugiau kaip 176 Europos regionų komiteto politinių atstovų dalyvavo šiame procese inicijuodami ir dalyvaudami piliečių dialoguose, rengiamuose įgyvendinant iniciatyvą „Svarstymai apie Europą“. Daugiau kaip 40 000 dalyvių asmeniškai arba skaitmeniniu būdu dalyvavo šiuose renginiuose, kurie vyko 110 regionų visose valstybėse narėse. Daugiau kaip 22 000 piliečių dalyvavo apklausose internetu ir per mobiliąsias programėles, kurios grįžtamosios informacijos būdu leidžia dialogų dalyviams ir piliečiams nuotoliniu būdu prisidėti prie diskusijų;

12.

pabrėžia, kad šioje veikloje dalyvauja visų RK frakcijų išrinkti atstovai ir, kai gali, dalijasi platformomis su Europos Vadovų Tarybos atstovais, nacionalinių parlamentų nariais, Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariais; akcentuoja, kad būtinas papildomas koordinavimas visų institucijų ir valstybių narių informavimo veiklos matomumui ir poveikiui gerinti;

13.

atkreipia dėmesį į RK užsakymu atliktos vietos ir regionų valdžios institucijų, įskaitant RK narius ir pakaitinius narius, taip pat jų asociacijas, apklausos rezultatus (7);

14.

atkreipia dėmesį, kad daugumą rengiamų dialogų žmonės vertina per savo regione, mieste ar vietovėje vykstančių įvykių prizmę; šiuo požiūriu pažymi, kad ES politikai iš regionų ir miestų geriausiai supranta piliečiams rūpimus klausimus ir jų lūkesčius;

b)   Iš piliečių sužinojome, kad jie pageidauja solidarumu, sanglauda ir artumu grindžiamo ES projekto

15.

pabrėžia, kad RK piliečių dialoguose tarp rūpimų klausimų (8) dažniausiai buvo minimas lėtas sprendimų įgyvendinimas, visų pirma užimtumo srityje, migracija ir apskritai ekonominė padėtis;

16.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį, kad daug piliečių yra išreiškę didesnio solidarumo ES norą; tai yra tvirtas raginimas imtis veiksmų esamai ir daugeliu atvejų didėjančiai nelygybei įvairiose srityse mažinti, iš esmės stiprinant sanglaudą ir solidarumą tarp valstybių narių ir regionų bei juose; šiems bendriems lūkesčiams patenkinti gali prireikti perorientuoti ir iš naujo suderinti nemažai politikos priemonių Europos Sąjungoje;--

17.

įspėja apie plačiai paplitusį nusivylimą ES, nes ji dažnai laikoma pernelyg nutolusia ir nepatikima. Kartu daugelis žmonių vis dar mano nežinantys, kas yra ES ir ką ji daro. Tai lemia didelį atotrūkį tarp žmonių lūkesčių ir ES gebėjimo juos patenkinti. Nepakankamai suvokiama nauda sprendžiant vietos problemas, be kita ko, dėl nepakankamos komunikacijos, taip pat klaidinančių naratyvų ir žodyno bendraujant su piliečiais ir menko dalyvavimo sprendimų priėmimo procese;

18.

pastebi, kad Eurobarometro apklausos (9) rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai respondentų įsitikinę, kad jų šaliai naudinga būti ES nare;

19.

atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė ieškoti sprendimų Europos lygmeniu, siekiant ES veiksmingumo pagal svarbias darbotvarkes, kuriomis remiantis ES gali sukurti tikrą pridėtinę vertę, ir kartu įgyvendinti būtinas nacionalines reformas, įskaitant atitinkamą finansavimą, gerai veikiančiam vietos ir regionų valdymui užtikrinti, kad piliečiai pajustų pastangas spręsti problemas;

20.

pabrėžia tai, kad daugelio vietos debatų ir taip pat apklausos rezultatų rodo, kad jaunesni nei 30 metų amžiaus asmenys yra ta karta, kuri ypač entuziastingai vertina ES ir labai vertina judėjimo laisvę ir ES teikiamas švietimo galimybes; tačiau puikiai supranta, kad daugelyje šalių ši karta labiausiai nukentėjo, patirdama ilgalaikį ekonomikos krizės poveikį ir jaunimo nedarbą, ir ji labai kritiškai vertina Europos Sąjungos vaidmenį šiomis aplinkybėmis; todėl primygtinai ragina parengti kur kas tvirtesnę, į ateitį orientuotą ES politiką ir įtraukti ją į ES sprendimų priėmimo sistemą, imantis konkrečių veiksmų ir skiriant daugiau specialių išteklių konkrečioms jaunimo problemoms spręsti;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad piliečių nuogąstavimas, jog į juos nepakankamai atsižvelgiama sprendimų priėmimo procese, dažnai paskatina įvairių formų nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, įskaitant ES institucijas;

22.

pabrėžia, kad pasitikėjimas vietos ir regionų lygmens valdžia apskritai yra didesnis už pasitikėjimą nacionaline valdžia, be to, daugumoje valstybių narių jis didesnis už pasitikėjimą ES;

23.

pabrėžia, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą ES, svarbu patikslinti piliečiams, kas galiausiai atsakingas už sprendimus ES lygmeniu, todėl ragina stiprinti demokratinę atskaitomybę;

24.

primena, kad Europos integracija yra projektas, kuriuo buvo suteikta politinė visuotinių vertybių ir teisių sistemos išraiška, tačiau daug piliečių yra nusivylę, jų nuomone, ES nesugebėjimu parodyti, kad ji vadovaujasi savo vertybėmis ir puoselėja jas; pripažįsta, kad labai svarbu nuolat iš naujo tvirtinti bendras ES piliečių vertybes, kurios yra būtinas tarpusavio pasitikėjimo ir kompromisų pagrindas;

25.

mano, kad yra daug galimybių plėtoti ES piliečių „pilietinę Europos tapatybę“ su svarbiomis teisėmis ir pareigomis, darančiomis poveikį jų kasdieniam gyvenimui; ši tapatybė turėtų būti grindžiama turtingu Europos istorijos ir kultūros paveldu; tokia tapatybė būtų svarbi siekiant padidinti piliečių priklausymo „Europos projektui“ jausmą ir turėtų papildyti ir praturtinti nacionalinę, regionų ir vietos tapatybes, kurios sudaro asmens tapatybę; nors tapatybės jausmas negali ir neturėtų būti primestas, jį galima remti ir skatinti raginant dalyvauti pilietiniame gyvenime, kultūrinėje veikloje ir švietime ir todėl reikėtų remti pakankamomis priemonėmis ir ištekliais;

26.

pripažįsta, kad piliečiai, gyvendami į žinias ir ateitį orientuotojoje visuomenėje, gali geriau atpažinti savo vietos bendruomenių poreikius, todėl gali geriau išbandyti ir taikyti kuriamus novatoriškus sprendimus, skirtus vietos poreikiams patenkinti;

27.

remia piliečių reikalavimą užtikrinti daugiau demokratinio dalyvavimo būdų ir geresnę komunikaciją su Europos institucijomis sukuriant nuolatinius ir struktūruotus dialogo kanalus; todėl ragina stiprinti Europos Komisijos komunikacijos strategiją, vykdomą per jos informacijos tinklus, šiuo tikslu pasinaudojant regionų valdžios institucijų galimybėmis koordinuoti jų teritorijose esančių Europos informacijos centrų veiklą, nes tai padidintų šių centrų veiksmų poveikį;

c)   Primygtinis vietos ir regionų atstovų raginimas užtikrinti visapusišką jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant ES projektą (10)

28.

pritaria vietos ir regionų lygmens atstovams, kad ES daugiausia dėmesio turėtų skirti tokioms prioritetinėms sritims kaip sanglaudos politika, socialinė politika (įskaitant švietimą ir judumą), ekonominė politika (užimtumas ir augimas), migracija ir integracija, aplinkosaugos klausimai, įskaitant klimato kaitą, ir sauga;

29.

pabrėžia, kad tiek piliečių dialogai, tiek vietos ir regionų valdžios institucijų apklausa rodo didelį susirūpinimą jaunimu, tinkamų galimybių jam suteikimu ir lūkesčių patenkinimu;

30.

atkreipia dėmesį, kad ne tik piliečiams, bet ir vietos bei regionų valdžios institucijų atstovams solidarumo sąvoka yra svarbi kaip viena iš Europos Sąjungos pamatinių vertybių;

31.

pabrėžia, kad daugumos apklausoje dalyvavusių vietos ir regionų valdžios institucijų nuomone, didesnė decentralizacija ir geresnis galių pasidalijimas yra esminės gero valdymo sudedamosios dalys, didinančios skaidrumą, atskaitomybę ir politikos formavimo kokybę, nes užtikrina tiesioginį dalyvavimą ir ryšius su piliečiais, taip pat vieta grindžiamus sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese suteikia įgyvendinamai politikai pridėtinę vertę;

32.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos puikiai suvokia didėjantį bendradarbiavimo peržengiant nacionalines sienas poreikį siekiant atremti didžiausius mūsų laikmečio iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą ir gaivalines nelaimes, įvairių išraiškų globalizaciją, skaitmeninimą ir jo socialines pasekmes, nestabilumą pasaulyje, demografinius pokyčius, skurdą ir socialinę įtrauktį ir t. t. Jos taip pat atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką, įskaitant tokias tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas kaip daugybė nedidelių ir žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų projektų, kurie yra ypač svarbūs kaip konkretus kasdienio solidarumo pavyzdys;

33.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat pageidauja, kad Europos Sąjunga daugiau dėmesio skirtų ES pilietybės teisėms, kaip antai teisei laisvai gyventi, dirbti ir mokytis; atsižvelgdamas į tai primena, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su Europos institucijomis, gali atlikti svarbų vaidmenį informuojant piliečius apie laisvo judėjimo jiems suteikiamas realias galimybes studijuoti arba siekti karjeros kitoje valstybėje narėje;

Įtvirtinti ES politiką vietoje siekiant pokyčių žmonių gyvenime

a)   Visuomenės uždavinius spręsti vietos lygmeniu

34.

pabrėžia, kad ES politika turi įgalinti žmones spręsti svarbias savo gyvenimo problemas, kurioms atsaką turi duoti visi valdžios lygmenys – nuo Europos iki vietos lygmens;

35.

pažymi, kad mūsų laukiantys visuomenės uždaviniai turi būti sprendžiami pasauliniu mastu, tačiau veiksmų reikia imtis vietos lygmeniu;

36.

primena, kad miestai ir regionai užtikrina sąsają tarp JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir piliečių reaguodami į jų raginimą imtis veiksmų naudojant jiems suteiktas priemones; 17-os DVT tikslų nepasieksime be vietos ir regionų valdžios dalyvavimo ir derinimo su ja; todėl tikslinga visiškai išnaudoti visas priemones, kuriomis siekiama remti decentralizuotą bendradarbiavimą, politikos suderinimą ir teritorinį požiūrį, kadangi jos sutelkia vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės potencialą skatinti partnerystę ir visų valdymo lygmenų sąveiką;

b)   Piliečių labui skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą

37.

pabrėžia, kad išliekančių ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų mažinimas ir toliau bus labai svarbus uždavinys ES ateičiai;

38.

primena, kad socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda yra ES sutarties tikslas ir jai pasiekti reikia atremti tiek struktūrinius, tiek naujus iššūkius, propaguoti atsparią visuomenę ir ekonomiką bei strategiją globalizacijai suvaldyti;

39.

atkreipia dėmesį į Septintąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis“, kurioje atskleidžiama sanglaudos politikos svarba Europai, jos piliečiams, jos ekonomikai, jos miestams ir regionams ir kad tvaraus ekonominio augimo suderinimas su socialine pažanga, ką padeda padaryti sanglaudos politika, yra svarbus kaip niekada (11);

40.

ragina parengti tvirtą sanglaudos politiką po 2020 m. visiems regionams, grindžiamą Europos partnerystės principu, bendru valdymu ir daugiapakopiu valdymu, kaip raginama #CohesionAlliance deklaracijoje;

41.

apgailestauja, kad tik nedaug piliečių žino apie teigiamą sanglaudos politikos poveikį; todėl ragina visais valdymo lygmenimis kartu stengtis, kad būtų plačiau paskleista informacija apie skirtingų ES politikos sudedamųjų dalių poveikį ir fondus;

42.

pabrėžia, kad ES miestų darbotvarkė padeda spręsti įvairias problemas, nuo judumo mieste iki oro kokybės, nuo žiedinės ekonomikos iki migrantų ir pabėgėlių įtraukties; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti miesto ir kaimo partnerystę siekiant veiksmingiau spręsti šias problemas; be to, remia miestus ir regionus kuriant vieta grindžiamas inovacijų ekosistemas ir įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas;

43.

pabrėžia, kad visuotinės svarbos paslaugos (VSP) ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) yra neatsiejama Europos socialinio modelio ir socialinės rinkos ekonomikos dalis, užtikrinanti kiekvienam teisę ir galimybę gauti būtiniausias prekes ir kokybiškas viešąsias paslaugas; pritaria VESP koncepcijos taikymui ir naujoms socialinėms paslaugoms, tokioms kaip pabėgėlių ir migrantų priėmimas ir integracija, socialinis būstas, minimalios pajamos arba skaitmeninė infrastruktūra;

44.

ragina didinti Europos partnerysčių tarp savivaldybių, miestų ir regionų skaičių, taip pat per porinius projektus, siekiant tapti pasauliniais lyderiais ir taikyti geriausios patirties pavyzdžius sprendžiant visuomenės uždavinius ir taikant naujausias mokslines žinias;

c)   Įveikti migraciją ir užtikrinti integraciją

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečiai mano, jog migracijos problema yra vienas iš kertinių akmenų, parodančių kaip „solidarumas“ yra praktiškai įgyvendinamas, tačiau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bendrą supratimą, kas yra solidarumas, dar teks išugdyti; pabrėžia pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkantį vaidmenį sudarant palankesnes migrantų priėmimo ir integracijos sąlygas, taip pat organizuojant atvirą, argumentuotą ir humanišką diskusiją šiais jautriais klausimais;

46.

primygtinai ragina remti savivaldybių, miestų ir regionų vaidmenį tiek krizės valdymo, tiek ilgalaikės integracijos srityse. Prisidėdama prie valstybių narių ES turi sukurti nuoseklią migracijos politikos sistemą ir užtikrinti pakankamą tikslinę finansinę ir techninę paramą, siekiant palengvinti migrantų integraciją vietos lygmeniu;

47.

pabrėžia, kad migrantų integracijos politika turi būti kuriama bendradarbiaujant visiems valdymo lygmenims, taip pat remiama tinkamomis ES lygmens finansinėmis priemonėmis pagal visapusišką ES migracijos politiką. Siekiant užtikrinti didžiausias sėkmingos integracijos galimybes, naudingas ir migrantams, ir priimančiajai visuomenei, reikėtų atsižvelgti į keletą veiksnių, įskaitant migrantų profesines žinias ir kalbinius įgūdžius, esamus giminystės ryšius, jų pageidavimus ir prieš atvykimą galimai turėtus ryšius su priimančiąja šalimi;

48.

pažymi, kad veiksmingas ir humaniškas ES išorės sienų valdymas ir visapusiškos migracijos politikos ir bendros ES prieglobsčio sistemos, kurioje nustatyti bendri aukšti standartai, kūrimas yra labai svarbūs visoms savivaldybėms, miestams ir regionams, visų pirma tiems, kurie priima pabėgėlius ir tiems, kurie yra prie sienų, kur migracija yra didžiausia; taip pat pabrėžia, kad tokia politika turi apimti suderintą požiūrį į humanitarinę apsaugą, naujus teisėtos migracijos kelius, įskaitant apykaitinės migracijos sistemas, ir pastangas kovoti su migracijos priežastimis ir neteisėta prekyba žmonėmis, ypač prekyba moterimis ir vaikais seksualiniais tikslais, o tam reikalingi ir naujas politinis įsipareigojimas visomis pakopomis, ir atitinkamos priemonės;

d)   Užtikrinti socialines teises ir galimybes gauti išsilavinimą ir propaguoti kultūros paveldą

49.

pabrėžia didelį piliečių norą, kad visų sričių ES politikoje ir programose būtų sukurtas ES socialinis aspektas, taip papildant esamas nacionalines arba regionines lyčių lygybės ir socialinės apsaugos sistemas. SESV 8 ir 9 straipsniai tam suteikia pagrindą, todėl reikėtų tinkamai užtikrinti jo vykdymą. Be to, RK remia socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą vietos ir regionų valdžios institucijoms atliekant pagrindinį vaidmenį ir ragina Socialinės pažangos protokolą įtraukti į ES sutartis; siekia, kad socialinės teisės būtų pripažintos lygiavertėmis ekonominėms teisėms; palankiai vertina tai, kad Europos socialinių teisių ramstis įtrauktas į Europos semestrą. RK pritaria socialinių rodiklių suvestinės naudojimo Europos semestre idėjai ir taip pat mano, kad privalomi socialiniai tikslai turi būti įtraukti į ES pirminės teisės aktus;

50.

atkakliai tvirtina, kad socialinės investicijos neturėtų būti vertinamos vien tik kaip našta viešiesiems finansams. Socialinės politikos finansavimas ir socialinių teisių gynimas, kaip nustatyta 2017 m. lapkričio mėn. vykusiame Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikime, turi akivaizdžią europinę pridėtinę vertę, kuri labai svarbi atkuriant piliečių pasitikėjimą integracijos procesu;

51.

pabrėžia, kad ypač svarbu padėti piliečiams patekti į vietos ir sąžiningas darbo rinkas, siekiant panaikinti nedarbą, taikant specialias priemones, skirtas padėti nuo jo labiausiai kenčiančioms grupėms; ir siekia parengti socialinių tikslų planą, įtrauktiną į perspektyvią socialinės politikos veiksmų programą, apimančią specialias priemones ir konkrečias teisėkūros priemones investavimo į žmones, įgūdžius, žinias, socialinę apsaugą ir įtrauktį srityse;

52.

ragina ES visapusiškai įsipareigoti skatinti moterų ir vyrų lygybę, visų pirma skirti dėmesį smurto prieš moteris prevencijai ir panaikinimui, nes tai yra visuotinė, struktūrinė ir daugialypė problema, dėl kurios patiriamos didžiulės asmeninės, socialinės ir ekonominės sąnaudos;

53.

primygtinai tvirtina, kad labai svarbu investuoti į jaunimą ir ragina ES remti vietos ir regionų valdžios institucijas patenkinant poreikius įgūdžių ir švietimo srityje; ragina sukurti naują įgūdžių ir švietimo aljansą, kurio tikslas – skatinti viešąsias investicijas į švietimą, propaguoti judumą („Erasmus+“), skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą, ypač pasienio vietovėse, bei žmonių tarpusavio ryšius ne tik profesinėje, bet ir kultūros srityje;

54.

atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus, primygtinai ragina įtraukti regionų valdžios institucijas į priemonių, tokių kaip Europos socialinis fondas ir Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti skirti fondai, valdymą, nes dažnai būtent regionų lygmeniu įgyvendinama aktyvi užimtumo politika, įskaitant socialines inovacijas ir lygių galimybių politiką;

55.

pabrėžia, kad švietimo srityje būtų naudinga į mokymo programas įtraukti įvairius, mums europiečiams bendrus ir įvairias sritis apimančius elementus, pavyzdžiui, susijusius su kultūra, paveldu, istorija arba Europos projektu; be to, atkreipia dėmesį į svarbią moksleivių supažindinimo su Europos projektu veiklą, kurią paprastai vykdo vietos ir regionų valdžios institucijos;

56.

primena, kad įvairios kultūros paveldo formos yra didelė Europos vertybė, tai – instrumentas, galintis daryti didelį sverto poveikį didinant ES regionų tvarumą ir sanglaudą ir padėti sustiprinti regiono ir visos Europos tapatybę ir ypač atitinkantis ES šūkį „suvienijusi įvairovę“;

57.

pabrėžia, kad turizmas ir kūrybos sektorius gali regionų kultūros paveldą paversti galimybe kurti darbo vietas ir daryti netiesioginį ekonominį poveikį, taip pat pasitelkus inovacijas ir pažangiosios specializacijos strategijas;

58.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų propaguoti savo kultūrų ir kalbų įvairovę ir pabrėžti jos vertę, skatinti įgyti žinių, remti inovacijas ir tarpregioninį bendradarbiavimą visose kultūros srityse, taip pat naujus verslo modelius kultūros ir kūrybos pramonės srityje;

e)   Skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninę transformaciją

59.

mano, kad Europos finansavimo programos, grindžiamos moksliniais tyrimais, inovacijomis, mainais, partneryste ir judumu ir taikomos pažangiuosiuose miestuose, gali suteikti piliečiams geresnes paslaugas, taigi, pagerinti jų gyvenimo kokybę; pabrėžia, kad vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas sanglauda ir bendra žemės ūkio politika taip pat gali tapti gyvybingos ir perspektyvios;

60.

ragina padidinti inovacijų mastą viešajame sektoriuje ir įmonėse, taip pat pasitelkus tokias iniciatyvas kaip „Mokslas ir regionai“, suburiant politikus ir mokslininkus diskusijoms apie įrodymais grindžiamą sprendimų priėmimą, leidžiantį europiečiams kartu kurti savo ateitį;

61.

pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija ir e. valdymas remia vietos viešojo administravimo institucijas. Piliečiai ir verslo bendruomenė palankiai vertina tokių investicijų Europos pridėtinę vertę, kurią dažnai suteikia tarpvalstybinis ar tarpregioninis bendradarbiavimas (įskaitant plačiajuostį ryšį visiems), nes jos didina vietos ekonomikos atsparumą ir padeda gerinti gyvenimo kokybę vietos ir regionų lygmeniu;

62.

pabrėžia, kad miestai, tiek fiziniu, tiek skaitmeniniu požiūriu, yra vieta, kur žmonės susitinka, išgirsta naujų idėjų, svarsto naujas galimybes, novatoriškai kuria ateitį, sužino, kaip keičiasi visuomenė ir koks poveikis daromas piliečiams. Todėl miestai gali paspartinti vietos bendruomenių skaitmeninio susijungimo visoje Europoje procesą;

63.

primena, kad skaitmeninė transformacija yra naujas sanglaudos instrumentas ir priemonė spręsti demografijos problemas: atokios, kaimo vietovės ir atokiausi regionai turi išlaikyti jungtis ir savo gamtinius trūkumus paversti vertybe laikantis teritorinės sanglaudos principo. ES ir vietos dalyvių remiami inovacijų centrai, gyvosios laboratorijos, dizaino studijos, bibliotekos, inkubatoriai, inovacijų stovyklos skatina vietos ekonomiką ir palengvina suinteresuotųjų subjektų prieigą prie skaitmeninių technologijų;

f)   Remti kaimo vietovių vystymąsi, užtikrinti bendrą žemės ūkio politiką ir propaguoti vietinę gamybą

64.

primena, kad kaimo vietovės ir tarpiniai regionai sudaro 91 % visos ES teritorijos ir juose gyvena 60 % jos gyventojų, ir kad pastebimas didelis vystymosi atsilikimas tarp miesto ir kaimo vietovių, kuriose jausmas būti paliktam likimo valiai perauga į stiprėjantį euroskepticizmą; todėl mano, kad tiek bendra žemės ūkio politika, tiek sanglaudos politika ir toliau turi būti solidarumu grindžiamos priemonės, skatinančios tvaraus ir inovatyvaus žemės ūkio atsinaujinimą ir kaimo plėtrą, ir skatina į kaimo vietoves atsižvelgti visų sričių ES politikoje;

65.

tarpregioninis bendradarbiavimas gali būti labai svarbus veiksnys siekiant optimizuoti pažangiosios specializacijos strategijas, nes leistų užtikrinti sąveiką ir kuo labiau padidinti bendrų pastangų inovacijų srityje naudą;

66.

pabrėžia, kad tai, kaip gaminame ir vartojame maisto produktus, vietos ir pasaulio mastu daro didžiulį poveikį ne tik piliečių gerovei, aplinkai, biologinei įvairovei ir klimatui, bet ir mūsų sveikatai ir ekonomikai; ragina kurti ir remti vietos rinkas ir trumpas gamybos grandines kaip maisto produktų sistemas, kurioms būdingas konkretus vietos aspektas, ir pabrėžia kokybiškų Europos produktų propagavimo svarbą;

67.

mano, kad BŽŪP antrojo ramsčio lėšų mažinimas yra neproporcingas, ir yra susirūpinęs, kad toks įsikišimas gali būti kliūtis kaimo vietovės ir Europos Komisijos siekiui sustiprinti aplinkos ir gamtos apsaugą bei ES tikslams klimato ir išteklių apsaugos srityje;

g)   Tvarumas, aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita

68.

pažymi, kad piliečiai tikisi pasaulinio ir vietos masto veiksmų kovojant su klimato kaita ir propaguojant energijos vartojimo efektyvumą. Todėl tvarumą reikėtų integruoti į visų sričių ES politiką, ypatingą dėmesį skiriant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui, švaresniam judumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir anglies dioksido absorbentams, tvariai gamybai ir vartojimui. RK ragina ES sukurti patikimą teisinę ir politinę sistemą, kad regionai ir miestai galėtų kurti savo iniciatyvas, skatinančias pasiekti Paryžiaus tikslus;

69.

primena, kad Pasaulinis merų paktas dėl klimato ir energetikos ir pagal principą „iš apačios į viršų“ įgyvendinamos iniciatyvos atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, ir ragina ES remti vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus mažinti CO2; todėl tvarumą ir aplinkos apsaugą pagal JT darnaus vystymosi tikslus ir kitus ES tarptautinius įsipareigojimus reikėtų integruoti į visų sričių ES politiką;

70.

pabrėžia, kad reikia daugiau sinergijos tarp tinklų, projektų ir susitarimų, kurių tikslas – spręsti su klimato kaita ir atsparumu nelaimėms susijusius klausimus, pavyzdžiui, Sendajaus programa;

h)   Bendradarbiavimas už ES ribų stabilumui ir vystymuisi paremti

71.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ir miestų diplomatijos veikloje už ES ribų, visų pirma plėtros procese ir ES kaimyninėse šalyse, yra ypač svarbus skatinant vietos demokratiją, darnų vystymąsi ir stabilumą;

72.

primena, kad vietos valdžios institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinti piliečių saugumą užkertant kelią radikalizacijai ir saugant viešąsias erdves; atsižvelgiant į tarpvalstybinį ir tarptautinį nusikalstamumo ir terorizmo pobūdį, piliečiams ir vietos bei regionų valdžios institucijoms būtinas bendradarbiavimas ir jie pasinaudos ES veiksmų įgyvendinant bendrus projektus pridėtine verte;

73.

primena RK poziciją, kad dėl visų pasiūlymų dėl prekybos liberalizavimo susitarimų pirmiausia turi būti atliekamas teritorinio poveikio vertinimas; taip pat pakartoja, kad nacionaliniu ir vietos lygmenimis turėtų būti sukurti mechanizmai, suteikiantys galimybę gauti reikalingos informacijos apie prekybos politiką. Be to, dėl prekybos derybų turėtų būti vykdomas oficialus ir dalyvavimu grindžiamas dialogas tarp atsakingų nacionalinių valdžios institucijų ir vietos ir regionų valdžios institucijų. Tai itin svarbu, ypač tais atvejais, kai prekybos derybos taip pat apima pasidalijamosios kompetencijos su valstybėmis narėmis sritis, nes tokiais atvejais dažniausiai nukenčia vietos ir regionų kompetencijos sritys;

Užtikrinti miestams ir regionams būtiną veiksmų laisvę. Europos biudžetas po 2020 m., atitinkantis plačius užmojus ir suteikiantis lankstumo veikti ir investuoti

74.

pabrėžia, kad daugiametė finansinė programa (DFP) turi atspindėti ES prioritetus ir aukštus siekius patenkinti jos Sutarties įpareigojimą ir piliečių lūkesčius; remia DFP, kurią sudarytų 1,3 % 27 ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP);

75.

pabrėžia, kad nereikėtų ES biudžeto laikyti įnašų mokėtojų ir įnašų gavėjų pasiektu kompromisu, jis veikiau yra bendra priemonė mūsų bendriems tikslams siekti sukuriant pridėtinę vertę visoje Europoje; todėl pritaria Komisijos išvadoms, kad mes visi gauname naudos iš DFP, nes teigiamas bendrosios rinkos, saugumo ir sanglaudos poveikis nusveria individualius finansinius įnašus, skirtus ES;

76.

pabrėžia, kad ES ateitis priklauso nuo plataus užmojo ir veiksmingo ES biudžeto, grindžiamo principu, kad papildomoms ES užduotims turėtų būti skirta papildomų išteklių ir palaipsniui atsisakyta nacionaliniams įnašams taikomų korekcijų;

77.

pabrėžia, kad bet kokia Europos biudžeto recentralizacija, ypač susilpninant bendro valdymo programas ir vieta grindžiamą požiūrį, galėtų kelti pavojų sanglaudai Sąjungoje, todėl jos reikia vengti;

78.

primena, kad viešųjų paslaugų kokybė yra itin svarbus pasitikėjimo institucijomis veiksnys, nes piliečiai valdžią vertina atsižvelgdami į savo patirtį paslaugų teikimo srityje, ir, atsižvelgdamas į tai, kad daugiau kaip vienas trečdalis viešųjų išlaidų ir daugiau kaip pusė viešųjų investicijų vykdoma subnacionaliniu lygmeniu, pabrėžia, kad viešųjų investicijų lygis ES yra pernelyg žemas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą viešąją infrastruktūrą ir paslaugas. Todėl labai svarbu užpildyti viešųjų investicijų spragą;

79.

atkreipia dėmesį, kad praėjus dešimčiai metų po finansų krizės, kuri padarė didelę žalą vietos ir regionų valdžios institucijų viešosioms investicijoms, reikia stiprinti jų investicinį pajėgumą suteikiant joms būtinas fiskalinio manevravimo galimybes, kurių reikia viešosioms investicijoms, skatinančioms vietos sprendimus, remti šiuo tikslu stiprinant pasidalijamojo valdymo principus, grindžiamus partneryste ir daugiapakopiu valdymu, ir, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą, iš skolos apskaičiavimo pašalinant ES programų viešąjį bendrą finansavimą;

Kurti Sąjungą laikantis principo „iš apačios į viršų“. ES demokratinis atgimimas įmanomas įtraukus vietos lygmenį

a)   Įgalinantys ES veiksmai – tinkami veiksmai tinkamu lygmeniu

80.

įsitikinęs, kad tinkamas subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas yra ypač svarbus priartinant Europos Sąjungą prie jos piliečių; primena, jog svarbu, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių ir pabrėžia, kad ES reikalinga visiškai atskaitinga ir skaidri sprendimų priėmimo sistema, kad piliečiai galėtų aiškiai matyti, kas yra politiškai atsakingas ir atskaitingas už priimtus sprendimus (12);

81.

pabrėžia, kad pasidalijamoji atsakomybė ir glaudi sąsaja tarp daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principų yra labai svarbios iš tikrųjų demokratiškos Europos Sąjungos sudedamosios dalys;

82.

pabrėžia, kad ateityje ES turi orientuotis į nuoseklų subsidiarumo principo taikymą. Tai reiškia „daugiau ES, ten kur jos daugiau reikia“ ir „mažiau Europos, kur jos mažiau reikia“, dėl to Europos Sąjunga bus veiksmingesnė ir geriau veiks. Logika, kuria vadovaujantis siekiama apginti valstybių narių interesus nuo ES kišimosi, duoda priešingų rezultatų svarstant Europos ateitį; suvokia savo kaip subsidiarumo principo sergėtojo vaidmenį ir mano, kad subsidiarumo principas turėtų būti vertinamas kaip dinamiška politinė ir teisinė sąvoka politikos formavimo ir įgyvendinimo procese, siekiant užtikrinti, kad tinkamu laiku reikiamų veiksmų imtųsi tinkamiausias lygmuo ir kad tai geriausiai tenkintų piliečių interesus; nurodo, kad šiuos jo įsitikinimus įtikinamai patvirtina Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupės galutinė ataskaita, kurioje pabrėžiamas naujas „aktyvaus subsidiarumo“ supratimas; sieks įgyvendinti šios darbo grupės rekomendacijas, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis ES institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir vietos ir regionų valdžios institucijomis iš visos Sąjungos;

83.

pakartoja savo raginimą kodifikuoti daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus tarpinstituciniame elgesio kodekse ir juos įgyvendinti, kad jie atsispindėtų Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros. Ne vien sanglaudos politika, bet ir daugiapakopis valdymas turi būti įtrauktas į visų sričių politikos, darančios poveikį regionams, teisėkūros ir reguliavimo nuostatas (13);

84.

mano, kad itin svarbu kovoti su bet kokiu poslinkiu centralizacijos link ir remia tinkamų, orientavimosi į vietos poreikius principu grindžiamų ir veiksmingų sprendimų paiešką vietoje, ypač būsimoje sanglaudos politikoje, kurie kaip valdymo pavyzdys galėtų būti taikomi ir kitose politikos srityse;

85.

rekomenduoja toliau plėtoti esamus teritorinio poveikio vertinimus (TPV), siekiant užmegzti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, kuriuo būtų atsižvelgiama į ES regionų įvairovę ir labai skirtingą ES politikos poveikį įvairioms vietos ir regionų valdžios institucijoms;

b)   Įtraukti regionus ir miestus. Europos demokratijos atnaujinimas prisiimant atsakomybę už ją ir didinant jos veiksmingumą

86.

pabrėžia, kad ES politika turi žmonėms suteikti iniciatyvų vaidmenį sprendžiant jų gyvenimui svarbias problemas. Žmonės ieško sprendimų vietos lygmeniu, nori aktyviau dalyvauti nustatant problemas ir padėti jas spręsti. Šis į žmones orientuotas ir piliečių skatinamas metodas gali išspręsti daug vietos problemų ir parodyti ES svarbą piliečiams; be to, tai reiškia, kad ES politikoje dėmesį reikia sutelkti į miestų ir regionų vaidmens stiprinimą piliečiams dalyvaujant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėse;

87.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ES politikai suteikia pridėtinę vertę, nes jos gali išbandyti naujas socialinių inovacijų, solidarumo ir įtraukios politikos kūrimo ir įgyvendinimo, kurio piliečiai tikisi iš ES, formas;

88.

be to, mano, jog tai reiškia, kad ne visas piliečių problemas galima išspręsti išsamiai reglamentuojant ES teisės aktais. Subsidiarumo principas reiškia ne tik tai, kokio masto yra ES teisinės galimybės priimti teisės aktus, bet ir tai, kokiu mastu sprendimai yra tikslingi piliečiams. Piliečiams pajutus, kad ES sprendimai nėra naudingi kasdieniame gyvenime, pasipriešinimas ES gali tik sustiprėti;

89.

yra įsitikinęs, kad ES institucinė sistema turės toliau vystytis ir būti pritaikyta prie naujų uždavinių, siekiant užtikrinti įtraukų, skaidrų, demokratišką ir veiksmingą sprendimų priėmimą; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, kurioms atstovauja Regionų komitetas, vaidmuo turi būti visapusiškiau pripažintas tiek kasdieninėje ES veikloje, tiek ateityje koreguojant ES sutartis, ir kad RK su visomis jo teisėmis būtų atstovaujama visuose būsimuose konventuose;

90.

yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos semestre turi būti pripažintas vietos ir regionų aspektas ir kad dėl to vietos ir regionų valdžios institucijos nuo pat pradžios turėtų dalyvauti rengiant metines augimo apžvalgas, kai kuriamos šalių ataskaitos ir nacionalinės reformų programos; įsitikinęs, kad dėl to makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) rezultatų suvestinę turėtų papildyti regioniniai rodikliai, kurie padėtų skatinti ir palaikyti ES semestro proceso regioninį aspektą;

91.

mano, kad reikia stiprinti ES, o ypač ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) demokratinį teisėtumą taikant socialinės pažangos ir lygių galimybių principus, kurie yra labai svarbūs ES sprendimų priėmimo procesui, siekiant, kad užimtumo ir socialiniai standartai nebūtų laikomi antraeilės svarbos makroekonominio koregavimo procesui;

92.

mano, kad aktyvesnis regionų ir regionų parlamentų dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese gali sustiprinti demokratišką kontrolę ir atskaitomybę;

c)   Sudaryti palankias sąlygas piliečiams dalyvauti ES politikoje ir kartu užmegzti nuolatinį dialogą su žmonėmis po 2019 m.

93.

taip pat primena, kad ES įgis pasitikėjimą ir bus laikoma patikima tik tada, kai pasieks konkrečių rezultatų ir piliečiai sulauks tikslesnių Europos pridėtinės vertės paaiškinimų ir argumentuotų bei būtinų kompromisų, kuriais remiasi ES sprendimai; šiuo atžvilgiu RK reikalauja dėti kur kas daugiau pastangų remiant daugiakalbes, Europos žiniasklaidos ir informavimo formas, įskaitant lengvai suprantamus naratyvus, kuriant ir taikant Europos pilietinio švietimo modulius įvairiems švietimo lygmenims, taip pat kur kas labiau remiant žmonių tarpusavio ryšius abipus Europos sienų (mainų programos švietimo ir profesinio rengimo lygmeniu, porinės veiklos programos);

94.

pabrėžia, kad turėtų būti stiprinami dalyvaujamieji instrumentai, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyva (14); kaip priemonė, papildanti esamas atstovaujamosios demokratijos ES lygmeniu struktūras ir novatoriškus papildomus dalyvavimu grindžiamo sprendimų priėmimo proceso ir nuolatinio dialogo elementus, Europos piliečių iniciatyva gali padėti sutelkti piliečius vardan bendro reikalo, pabrėžti pagrindinių politinių klausimų europinę dimensiją ir skatinti inicijuoti debatus visoje Europoje ir atitinkamą viešąją nuomonę;

95.

ragina RK narius ir toliau megzti ryšius su piliečiais ir įsiklausyti į juos vietos renginiuose, susitikimuose su bendruomene ir vykstant piliečių dialogams, kad būtų galima pasiekti kiekvieną ES 27 regioną, ir prašo kitų institucijų prisijungti; šiomis aplinkybėmis pabrėžia siekį iki 2019 m. vyksiančių Europos rinkimų organizuoti piliečių dialogus visuose ES regionuose ir ragina savo narius rengti specialius jų vietos ir regioninių asamblėjų susitikimus su vietos piliečiais ir jų asociacijomis, siekiant apibendrinti atsakymus į Regionų komiteto, taip pat ir Europos Komisijos, klausimyne pateiktus klausimus dėl Europos ateities; pabrėžia esminę decentralizuotos komunikacijos apie ES politiką ir politinių sprendimų, kuriais ji grindžiama, svarbą ir būtinybę ES institucijoms remti vietos ir regionų pastangas ir iniciatyvas šioje srityje;

96.

pabrėžia, kad konsultacijose su piliečiais taip pat turėtų dalyvauti tie piliečiai, kurie dažnai yra ignoruojami arba kurių nedomina konsultavimosi procesai; svarbu užtikrinti realiai įtraukų ir atstovaujamąjį dialogą su piliečiais, siekiant išvengti, kad debatuose dominuotų tie, kurie yra jau labiausiai susitelkę už arba prieš ES arba kokiu nors konkrečiu klausimu;

97.

pabrėžia, kad komunikacija ir nuolatinis dialogas su piliečiais yra labai svarbūs kiekvienai politinei sistemai, todėl itin svarbu stiprinti ES demokratinį teisėtumą ir Europą priartinti prie jos piliečių;

98.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes primena, kad veikla su piliečiais turi būti vykdoma ne tik ribotą laikotarpį iki Europos rinkimų;

99.

įsipareigoja, belaukiant 2019 m. Europos rinkimų, pasiūlyti metodiką nuolatinei ir struktūruotai piliečių, ES politikų ir institucijų, įskaitant RK atstovaujamas vietos ir regionų valdžios institucijas, dialogo sistemai sukurti, kuri būtų grindžiama skaidriu piliečių nuomonių rinkimo procesu, suteikiant jiems reikiamą erdvę ir informaciją nustatyti ir aptarti jiems labiausiai rūpimus klausimus ir taip prisidėti prie ES politikos formavimo ir teikti tinkamą grįžtamąją informaciją apie piliečių indėlio poveikį;

100.

yra įsitikinęs, kad RK narių politinė veikla, užtikrindama grįžtamąją informaciją piliečiams, gali sustiprinti ryšius su vietos lygmeniu ir žmonių pasitikėjimą „ES politika“.

---

(1)  2016 m. lapkričio 8 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko raštas, http://www.cor.europa.eu/en/events/Documents/Letter%20Tusk%20Markkula_Reflecting%20on%20the%20EU_081116.pdf

(2)  Ketinimų raštas Pirmininkui Antonio Tajani ir Ministrui Pirmininkui Jüri Ratas, 2017 m. rugsėjo 13 d., https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/letter-of-intent-2017_lt.pdf.

(3)  Specialusis Pirmininko J.-C. Junckerio patarėjas Luc Van den Brande „Stiprinti ryšį su ES piliečiais. Nauja galimybė“, 2017 m. spalio mėn.

(4)  RK nuomonė dėl 2017 m. ES pilietybės ataskaitos, COR-2017–01319, pranešėjas Guillermo Martínez Suárez.

(5)  Europos Parlamentas (2017 m.) „Europos Sąjungos veikimo gerinimas remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis“, P8_TA (2017)0049; (2017 m.) „Galimi dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimai ir korekcijos“, P8_TA (2017)0048; (2017 m.) „euro zonos biudžeto pajėgumas“, P8_TA(2017)0050.

(6)  Kaip antai Why Europe, Pulse of Europe, Stand up for Europe, Committee for the Defence of Democracy, 1989 Generation Initiative.

(7)  Londono ekonomikos mokykla, Svarstymai apie Europos Sąjungos ateitį, 2018 m. kovo mėn., https://cor.europa.eu/en/engage/studies/Documents/Future-EU.pdf.

(8)  RK, Svarstymai apie Europą: kaip regionuose ir miestuose gyvenantys žmonės vertina Europą, 2018 m. balandžio mėn., https://cor.europa.eu/en/events/Documents/COR-17-070_report_EN-web.pdf.

(9)  Eurobarometro apklausa Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje, priedas, Nr. 88, 2017 m. lapkričio mėn. http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/81142; Eurobarometro apklausa Europos ateitis, Nr. 467, 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/survey/getsurveydetail/instruments/special/surveyky/2179; Europos Parlamento užsakymu atlikta Eurobarometro apklausa Democracy on the move. One year ahead of European election (Demokratijos pažanga. Vieneri metai iki Europos rinkimų), Nr. 89.2, 2018 m. gegužės mėn. http://www.europarl.europa.eu/pdf/eurobarometre/2018/oneyearbefore2019/eb89_one_year_before_2019_eurobarometer_en_opt.pdf.

(10)  Londono ekonomikos mokykla, Svarstymai apie Europos Sąjungos ateitį, 2018 m. kovo mėn.

(11)  Europos Komisija, Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis“, 2017 m. rugsėjo mėn.

(12)  RK rezoliucija dėl Europos Komisijos baltosios knygos dėl Europos ateities. „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“ (2017/C 306/01).

(13)  RK nuomonė dėl Diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities, COR-2017–03718, pranešėjas Marek Woźniak.

(14)  RK nuomonė Reglamentas dėl Europos piliečių iniciatyvos, COR-2017–04989, pranešėjas Luc Van den Brande.