Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Migracijos ir integracijos nebuvimo kaina

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 110/01)

Pranešėjas:	Pavel TRANTINA
Bendrapranešėjis:	José Antonio MORENO DÍAZ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 11 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	149/9/13

1.   Išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

EESRK mano, kad imigracija daro teigiamą poveikį gyventojams ir darbo jėgos augimui. Jeigu natūralus gyventojų prieaugis tampa neigiamas, imigracija gali padėti išlaikyti bendro gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos pastovumą. Reikia pripažinti, kad imigracija nėra pats geriausias visuomenės senėjimo Europoje pasekmių sprendimas. Nepaisant to, ji taip pat galėtų būti priemonė su demografiniais procesais nesusijusio darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemai spręsti.

1.2

Imigracijos nebuvimo scenarijus Europoje reikštų, kad — stipriai nukentėtų valstybių narių ekonomika, darbo rinkoms greičiausiai būtų daromas pernelyg didelis spaudimas, per ištisas pramonės šakas nusiristų bankrotų banga, sumažėtų žemės ūkio gamyba, statybų sektorius nesugebėtų patenkinti paklausos, — sustiprėtų demografiniai iššūkiai, pensijų sistemos galbūt taptų netvarios, galimai žlugtų sveikatos ir priežiūros sektorius, tam tikrose vietovėse sparčiai sumažėtų gyventojų skaičius ir galiausiai kiltų grėsmė socialinei sanglaudai, — visiškai uždraudus teisėtą migraciją savaime pagausėtų mėginimų neteisėtai patekti į šalį, tai savo ruožtu paskatintų imtis perteklinių saugumo ir represinių priemonių bei policijos operacijų, tam išleidžiant labai daug lėšų; tai skatintų šešėlinę darbo rinką, išnaudojimą ir šiuolaikinę vergovę, taip pat beviltiškus mėginimus susijungti šeimoms, — labiau nei iki šiol suvešėtų rasizmas ir ksenofobija, jau įsikūrę iš migrantų šeimų kilę asmenys, įskaitant antrą ar trečią kartą, taptų nepasitikėjimo ir pasipiktinimo visuomenėje taikiniu.

1.3

Priešingai, priimančiosiose šalyse galima pastebėti tokį migracijos teikiamą potencialą: ji padeda užpildyti laisvas darbo vietas ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas, ji padeda palaikyti ekonomikos augimą ir teikti senėjančiai visuomenei skirtas paslaugas, kai jaunimo vietoje nebepakanka. Pensijų skirtumą galima pašalinti naujų jaunų darbuotojų migrantų įmokomis. Imigrantai įneša energijos ir naujovių. Kultūrų ir etninė įvairovė praturtina priimančiąsias šalis. Vietovės, kuriose gyventojų skaičius mažėja, gali būti atgaivintos, įskaitant mokyklas, kurios gali būti pertvarkytos. Kilmės šalims naudingos emigrantų perlaidos (mokėjimai, kuriuos migrantai siunčia į savo kilmės šalis), kurios šiuo metu dažnai viršija užsienio pagalbą. Į kilmės šalis grįžtantys migrantai parsiveža santaupų, be to, jie grįžta įgiję įgūdžių ir užmezgę tarptautinių ryšių.

1.4

Siekiant visapusiškai išnaudoti migracijos potencialą reikalingas požiūris, kurį taikant, be kita ko, būtų geriau išnaudojami migrantų įgūdžiai. EESRK yra įsitikinęs, kad šį požiūrį reikia remti taikant tinkamą įgūdžių patvirtinimo politiką ir mechanizmus ir ragina ES ir valstybes nares remti spartų jų kūrimą. Be to, jei įgūdžių partnerystė su ES nepriklausančiomis šalimis būtų tinkamai įgyvendinama, tai būtų abipusiškai naudinga ir ES, ir migrantų kilmės šalims.

1.5

ES turėtų patvirtinti politiką ir priemones, kurios stiprintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, taip pat įtrauktį bei socialinę sanglaudą.

1.6

Dėl integracijos nebuvimo atsiranda ekonominė, socialinė ir kultūrinė, taip pat politinė rizika ir sąnaudos. Todėl investicijos į migrantų integraciją yra geriausia draudimo nuo galimų būsimų sąnaudų, problemų ir įtampos priemonė. Siekiant išvengti ES priešiškų ir ksenofobiškų pareiškimų, viešąja politika reikėtų siekti įveikti įvairių ES gyventojų grupių baimę, susirūpinimą ir spręsti joms rūpimus klausimus. Šiuo tikslu atitinkamos politikos priemonės turėtų apimti aiškų, nuoseklų ir pagrįstą patiems migrantams taikytinų įpareigojimų rinkinį, jomis taip pat turėtų būti nuolat smerkiama bet kokia prieš migrantus nukreipta retorika ir elgesys.

1.7

EESRK pabrėžia, kad siekiant sustiprinti pagrindines ES vertybes ir principus, iš kurių svarbiausi yra įvairovė, lygybė ir nediskriminavimas, labai svarbu skatinti integraciją. Integracija yra svarbi visai visuomenei, įskaitant priimančiojoje šalyje įsikuriančius migrantus, neatsižvelgiant į jų statusą ar kilmę. Vis dėlto, geriausių rezultatų galima pasiekti taikant specialias politikos priemones, ypač pažeidžiamiems žmonėms (pvz., pabėgėliams), ir teikti bendruomeninę ir individualiai pritaikytą tikslinę paramą, o ne laikantis vieno visiems tinkančio požiūrio Todėl būtina, kad ES valstybės narės mokytųsi vienos iš kitų ir nuoširdžiai stengtųsi kurti tokią aplinką, kurioje galėtų vykti migrantų integracija ir būtų galima išvengti rizikos.

2.   Nuomonės bendrosios aplinkybės ir tikslai

2.1

Nuo Antrojo pasaulinio karo didžiausi migracijos srautai kelia piliečių susirūpinimą tolesniais nekontroliuojamais migracijos srautais ir atkreipia dėmesį būtinybę taikyti bendrą požiūrį kovojant su neteisėta migracija ir užtikrinant ES gebėjimą imtis veiksmų. ES valstybės narės susidūrė su sunkumais, susijusiais su migracijos valdymu, finansavimu ir komunikacija, taip pat dėl to kylančiomis piliečių baimėmis. Nors kai kurie politikai tokia padėtimi piktnaudžiavo, EESRK įsitikinęs, kad būtina kuo greičiau pakeisti naratyvą apie migraciją ir grįžti prie faktais grindžiamų racionalių debatų. Pabėgėliai ir migrantai turėtų būti vertinami ne kaip grėsmė, o kaip galimybė įgyvendinti Europos ekonominį ir socialinį modelį.

2.2

Įgyvendinant dabartinę politiką, pagal kurią migracijos kontrolė yra vienas svarbiausių užsienio reikalų darbotvarkės klausimų, ES pozicija užsienio santykių srityje silpnėja, todėl lengviau pasiduodama šantažui ir prarandamas patikimumas žmogaus teisių srityje. EESRK įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės turi tobulinti šiuo metu taikomą modelį ir užtikrinti, kad būtų skatinami teisėti atvykimo būdai, taip sudarant palankesnes sąlygas tvarkingai migracijai ir sėkmingai integracijai. Saugūs ir teisėti maršrutai gali padėti sumažinti ES prieglobsčio sistemai daromą spaudimą.

2.3

Kartu, kol ES rinkose darbo jėgos paklausa didėja, tol vyks teisėta arba neteisėta migracija. Bent jau tam tikrų profesijų darbo jėgos paklausa didės (priežiūros sektorius, namų ūkio darbų, socialinės paslaugos, statybos ir kt.) (1).

2.4

Per 2017 m. birželio mėn. surengtas pilietinės visuomenės dienas Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini skaitė pagrindinį pranešimą „Europos vaidmuo pasaulyje užtikrinant taiką ir stabilumą“ (2). Ji teigė, kad Europoje migracija reikalinga dėl ekonominių ir kultūrinių priežasčių. F. Mogherini pasiūlė EESRK atlikti tyrimą ar parengti pranešimą apie migracijos nebuvimo kainą, nes jai susidarė įspūdis, kad kai kurie Europos ekonomikos sektoriai žlugtų, jei staiga vieną dieną neliktų nė vieno migranto. Šiame pranešime būtų pateikiamos ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojų nuomonės, kaip Europa atrodytų be migrantų. Šia nuomone savo iniciatyva siekiama įgyvendinti F. Mogherini pasiūlymą.

2.5

Migracija yra įvairialypė – ji gali būti teisėta, neteisėta arba humanitarinė (po karo Sirijoje ir kitose pasaulio dalyse pastaruosius trejus metus vyko būtent humanitarinė migracija). Migracijos srautai taip pat yra įvairaus pobūdžio, todėl darbo jėgos migracija gali būti sezoninė, fizinį darbą dirbančių arba aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama saugiai, teisėtai, ES remiamai darbo jėgos migracijai (ir su tuo susijusiam šeimos susijungimui), tačiau jame taip pat atkreipiamas dėmesys į kitas imigracijos į ES formas ir galimą migrantų, atvykstančių dėl (laikinos) humanitarinės migracijos krizės (t. y. prieglobsčio prašytojų), ir neteisėtų migrantų indėlį.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Demografinė padėtis – senėjanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius ES

3.1.1

XXI a. pradžioje Europa susiduria su visuomenės senėjimo problema, dėl kurios vietos gyventojų skaičius nesikeičia arba net mažėja, ir didėjančiu nedarbu, o kai kuriose svarbiausiose ES narėse dar ir lėtėja ekonomikos augimas. Europa taip pat išlieka vienas populiariausių migrantų kelionės tikslų (3).

3.1.2

Darbo jėgos dydžio pokyčiai yra viena pagrindinių Europos Sąjungos problemų. Kadangi darbo jėgos pasiūla (darbo jėgos dydis) nėra plėtojama atskirai nuo darbo jėgos paklausos, būsimas jos tendencijas galima numatyti derinant įvairius darbo jėgos dalyvavimo scenarijus ir gyventojų skaičiaus prognozes, kaip nustatė 2018 m. Europos demografinių duomenų suvestinės (4) rengėjai. Šiuo metu darbo jėgą Europos Sąjungoje sudaro apie 245 mln. darbuotojų. Siekdami įvertinti būsimą darbo jėgos pasiūlą iki 2060 m., šios suvestinės rengėjai nustatė tris darbo jėgos dalyvavimo scenarijus, apimančius nuo 214, 227 arba 245 mln. darbuotojų.

3.1.3

Remiantis kitomis prognozėmis, pavyzdžiui, išdėstytomis Europos Komisijos informaciniame biuletenyje, skirtame 2017 m. Geteborge įvykusiam socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui, 2060 m. kiekvienam pagyvenusiam žmogui teks du darbingo amžiaus žmonės. Šiandien vienam pagyvenusiam žmogui tenka keturi darbingo amžiaus žmonės. Dėl to kyla esminė rizika siekiant išlaikyti dabartinį Europos socialinį modelį.

3.1.4

Kita vertus, imigracija turi teigiamo poveikio gyventojams ir darbo jėgos augimui. Jeigu natūralus gyventojų prieaugis tampa neigiamas, imigracija gali padėti išlaikyti bendro gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos pastovumą. Ji taip pat galėtų būti priemonė su demografiniais procesais nesusijusio darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemai spręsti. Tačiau, kaip teigiama Hamburgo tarptautinės ekonomikos instituto (vok. Hamburgisches WeltWirtschaftsInstitut, HWWI) ataskaitoje „Su Europos imigracija susijusios sąnaudos ir nauda“ (5), imigracija nėra geriausias sprendimas siekiant pašalinti visuomenės senėjimo Europoje padarinius (nes migrantai taip pat senėja).

3.2   Darbo jėgos iš trečiųjų šalių migracijos teikiamos galimybės

Galima nustatyti tokį poveikį (6):

3.2.1

Priimančiosioms šalims: — gali būti užpildomos laisvos darbo vietos ir sprendžiama kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema, — gali būti palaikomas ekonomikos augimas, — kai jaunimo vietoje nepakanka, gali būti toliau teikiamos senėjančiai visuomenei skirtos paslaugos, — pasitelkiant naujų jaunų darbuotojų migrantų, kurie taip pat moka mokesčius, įmokas gali būti sprendžiama pensijų stygiaus problema, — imigrantai įneša energijos ir naujovių, — kultūrų ir etninė įvairovė praturtina priimančiąsias šalis, — vietovės, kuriose gyventojų skaičius mažėja, gali būti atgaivintos, įskaitant mokyklas, kuriose mažėja mokinių skaičius.

3.2.2

Kilmės šalims: — besivystančioms šalims naudingos emigrantų perlaidos (mokėjimai, kuriuos migrantai siunčia į savo kilmės šalis), kurios šiuo metu dažnai viršija užsienio pagalbą (7), taip pat kultūriniai mainai, — mažėja nedarbas, o jauni migrantai gerina savo gyvenimo perspektyvas, — į kilmės šalis grįžtantys migrantai parsiveža santaupų, be to, jie grįžta įgiję įgūdžių ir užmezgę tarptautinių ryšių.

4.   Migracijos nebuvimo kaina

4.1   Ekonomikos augimo išlaikymas ir darbo rinkos poreikių tenkinimas

4.1.1

Imigracija iš ES nepriklausančių šalių daro ir tiesioginį, ir netiesioginį poveikį ekonomikos augimui: atrodo, kad darbo jėgos augimas dėl imigracijos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) bendras augimas yra akivaizdžiai susiję. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Švedijoje informacinių technologijų kūrėjams, uogų rinkėjams ir virėjams buvo išduota tūkstančiai darbo leidimų. Darbo jėgos migracijos indėlis į Švedijos ekonomiką yra didelis – darbo imigrantus įdarbinančios įmonės auga greičiau nei panašios įmonės. Kiekvienais metais ne ES šalių / EEE darbo imigrantų indėlis į Švedijos BNP viršija 1 000 mln. EUR ir sudaro daugiau kaip 400 mln. mokestinių pajamų (8).

4.1.2

2004–2014 m. dėl migrantų Europoje 70 proc. išaugo darbo jėga (9). Sunku tiksliai nustatyti, koks būtų tokio masto darbo jėgos trūkumo poveikis Europos ekonomikai ir pavienėms valstybėms narėms. Be to, užsienyje gimę gyventojai paprastai integruojasi į rinkos nišas, kurios arba sparčiai auga, arba patiria nuosmukį (rinkos segmentacija), taip suteikiama galimybė lanksčiau reaguoti į ES darbo rinkos poreikius.

4.1.3

Be to, migrantai taip pat daro poveikį kiekvienos šalies užimtumo padėčiai, nes prisideda prie vartojimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Verslininkai migrantai prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo, dažnai atgaivindami pamirštus amatus ir profesijas, ir vis dažniau prisideda prie didelės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimo (10). Todėl siekiant skatinti verslininkų migrantų „kūrybingumą ir inovacinį pajėgumą“, EESRK rekomenduoja imtis konkrečių priemonių ES, valstybių narių ir vietos lygiu. Taip siekiama panaikinti diskriminaciją ir sudaryti visiems vienodas sąlygas, kad kiekvienas galėtų prisidėti prie integracinio augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo (11).

4.1.4

Be to, EESRK mano, kad atsižvelgiant į tai, kad socialinės ekonomikos įmonės ypač dažnai vykdo veiklą priežiūros paslaugų srityse, taip pat plėtoja su bendradarbiaujamąja ekonomika ir žiedine ekonomika susijusią veiklą, jos gali skatinti ir remti ne tik naujų darbo vietų kūrimą, bet ir verslumą, taip pat suteikti migrantams galimybę vykdyti ekonominę veiklą už ES ribų (12).

4.1.5

Fiskalinio imigracijos poveikio vertinimas yra sudėtingas klausimas. Tačiau, EBPO teigimu (13), per pastaruosius penkiasdešimt metų fiskalinis migrantų poveikis iš esmės buvo neutralus, t. y. bet kokios išlaidos, kurių dėl jų galėjo būti patirta, buvo padengtos gavus pelno iš surinktų mokesčių ir rinkliavų.

4.1.6

Įmonės „Oxford Economics“ atliktame moksliniame tyrime (14) daroma išvada, kad darbuotojai migrantai padėjo išlaikyti tinkamą darbo jėgos pasiūlą, paskatinusią spartų ekonomikos augimą 2004–2008 m. Atrodo, kad galimybė naudotis migrantų darbo jėga kai kurioms įmonėms padėjo išgyventi arba joms neprireikė į kitą šalį perkelti gamybos (autoriai remiasi 600 įmonių apklausos duomenimis, pagal kuriuos 31 proc. įmonių teigė, kad migrantai atliko svarbų vaidmenį, nes padėjo joms išlikti; sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos bei žemės ūkio srityse taip teigė 50 proc. įmonių).

4.1.7

Akivaizdu, kad imigracija gali būti ekonomiškai naudinga ir kilmės, ir priimančiosioms šalims. Vis dėlto, atsižvelgiant į dabartines ekonomikos ir prekybos struktūras, migracija naudingiausia turtingoms ir galingoms šalims. Migracija taip pat gali padėti suartinti tautas kultūriniu požiūriu ir skatinti abipusį supratimą, tačiau jei nesistengiama išsklaidyti nesusipratimų, išankstinio nusistatymo ar mitų, kuriais tiki vietos žmonės ir migrantų bendruomenės, kyla nesutarimų.

4.2   Kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos sprendimas

4.2.1

EESRK užsakyto ir 2018 m. liepos 24 d. paskelbto Rinkos ekonomikos instituto tyrimo (15) duomenimis, dėl darbuotojų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikties Europos ekonomikos našumas kasmet iš esmės sumažėja daugiau kaip 5 proc. Iš tyrimo duomenų matyti, kad dėl to už kiekvieną darbo valandą prarandama 80 euro centų. Didžiausią neigiamą poveikį patiria tam tikrų profesijų atstovai, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir komunikacinės veiklos specialistai ir gydytojai bei apskritai mokslo, technologijų ir inžinerijos sektoriai. Šis reiškinys taip pat daro poveikį mokytojams, slaugytojams ir akušeriams. Kaip teigia dokumento rengėjai, dėl demografinio nuosmukio ir technologijų pokyčių padėtis vis labiau blogėja. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą iš dalies galėtų užpildyti migracija.

4.2.2

Tačiau siekiant visapusiškai išnaudoti migracijos potencialą šioje srityje reikalingas požiūris, kurį taikant, be kita ko, siekiama geriau išnaudoti migrantų įgūdžius ir kvalifikaciją. Imigrantų kvalifikacija paprastai yra per aukšta jiems siūlomam darbui (16).

4.2.3

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą galima iš dalies išspręsti tik tuo atveju, jei imigrantų įgūdžiai ir kvalifikacija būtų patvirtinti. Tačiau ES patvirtinimo mechanizmai tebekuriami ir priklauso nuo valstybių narių. Valstybės narės ir vietos subjektai nepakankamai naudojasi įgūdžių nustatymo ES šablonu. Nepaisant to, įgyvendinamos tam tikros nevyriausybinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „Bertelsmann Stiftung“ kompetencijos pažymėjimai arba internetinė profesinio įsivertinimo programa (17).

4.2.4

Tinkamai įgyvendinama įgūdžių partnerystė su ES nepriklausančiomis šalimis būtų abipusiškai naudinga ir ES, ir migrantų kilmės šalims.

4.3   Priežiūros sektoriaus išlaikymas

4.3.1

Darbo jėgos trūkumo sveikatos priežiūros sektoriuje problema yra „tiksinti bomba“. Krizė tęsiasi (18) ir, jeigu nebus imtasi atitinkamų politikos priemonių, darbo jėgos trūkumas didės. Dar 1994 m. Europos Komisija pažymėjo, kad priežiūros sektorius yra strateginis sektorius. 2010 m. ji įspėjo, kad, jei nebus imtasi skubių veiksmų, kad būtų išspręsta beveik vieno milijono ilgalaikės priežiūros darbuotojų trūkumo problema, iki 2020 m. trūks dviejų milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų (19).

4.3.2

Slaugytojo profesiją turinčių darbuotojų trūksta daugelyje valstybių narių. Priežiūros darbuotojų trūkumo problemą bandoma spręsti samdant ir teisėtus, ir dokumentų neturinčius slaugytojus. Pietų Europos priežiūros sistemose kartu gyvenančių slaugytojų paslaugomis naudojamasi itin plačiai. Pavyzdžiui, Italijoje kartu gyvenantys slaugytojai migrantai sudaro apie tris ketvirtadalius priežiūros namuose darbuotojų (20).

4.3.3

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių priežiūros sektoriuje taip pat jaučiamas darbo jėgos trūkumas, šį sektorių taip pat veikia Vakarų Europoje didėjanti priežiūros paslaugų paklausa. Pavyzdžiui, į kitas šalis dirbti slaugytojais vyksta daug lenkų, nors pačioje Lenkijoje priežiūros darbuotojų labai trūksta. Ši trūkumo problema sprendžiama samdant į Lenkiją atvykstančius darbuotojus iš Ukrainos ir kitų ES nepriklausančių šalių (21).

4.3.4

Taip pat svarbu pažymėti svarų migrančių atliekamo mokamo darbo ekonominį indėlį šeimoms ir bendruomenei ir būtinybę šalinti moterų ir vyrų nelygybę darbo rinkoje (22). Tyrimai rodo, kad dauguma dirbančių migrančių moterų įdarbintos paslaugų sektoriuje (pvz., maitinimo, namų ūkio darbų ir sveikatos priežiūros srityse). Dėl nelegalaus darbo, nepakankamo užimtumo ir įdarbinimo pagal laikinojo darbo sutartis migrantės moterys ES darbo rinkoje gali patekti į nepalankią padėtį, todėl reikėtų toliau plėtoti vienodas sąlygas užtikrinančias ir pažeidžiamiems asmenims apsaugą suteikiančias priemones.

4.4   Gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose problemos sprendimas

4.4.1

Gyventojų skaičius kaimo, kalnų ir salų regionuose mažėja, o tai lemia blogėjančias ekonomikos ir socialines tendencijas, kurios dar labiau pagilėja dar didesniam žmonių skaičiui persikeliant į miestus. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus mažėja bendruomenėje cirkuliuojančių pinigų kiekis, o tai daro poveikį vietos įmonių, parduotuvių ir transporto jungčių perspektyvoms, taip pat pagrindinės infrastruktūros ir paslaugų užtikrinimui.

4.4.2

Kai kuriose ES teritorijose, pavyzdžiui, Airijoje arba Brandenburge, gyventojų skaičiaus mažėjimo klausimą bandoma spręsti apgyvendinant migrantus. Pavyzdžiui, Šiaurės Airijoje migrantų darbo jėgos indėlis buvo labai svarbus veiksnys, padėjęs išlikti žemės ūkio sektoriui, kuriame kilo rimtų su darbo jėgos pasiūla ir senėjimu susijusių problemų. Migrantai yra pasirengę dirbti darbus, kurių vietos gyventojai atsisako dėl nedidelio darbo užmokesčio ir prastų darbo sąlygų, ir gyventi kaimuose, kuriems kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika, nepaisant to, kad atitinkamas sektorius gali būti beveik nereglamentuojamas ir gali kilti išnaudojimo darbe pavojus (23).

4.4.3

Europos Sąjungos kaimo plėtros politika suteikia galimybių padėti vietos kaimo bendruomenėms priimti migrantus. Ne viena kaimo plėtros organizacija yra atkreipusi dėmesį į galimą pagalbą, kurią kaimo vietovės gali suteikti migrantams, kurių atvykimas gali padėti atgaivinti vietoves, kuriose stipriai sumažėjęs gyventojų skaičius ir (arba) juntamas ekonominis nuosmukis. Europos Parlamentas savo 2017 m. tyrime (24) pabrėžė, kad svarbu prisidėti prie migrantų socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką.

4.5   Su kultūros įvairove susijusių problemų sprendimas

4.5.1

Jei migrantų būtų nepakankamai, ES šalyse būtų padaryta žalos įvairovei ir būtų skatinama ksenofobinė ir pasitenkinimu savimi trykštanti retorika, o tai nesuderinama su pagrindiniais ES principais. Be to, nebebūtų prisidedama plėtojant vertybes, pavyzdžiui, vienodų sąlygų taikymą ir nediskriminavimą, pastaraisiais metais iš migrantų šeimų kilusių gyventojų matomumas padėjo šioje srityje padaryti pažangą.

4.6

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, imigracijos į ES nebuvimą reikia vertinti kaip nerealistišką, neįgyvendinamą ir ypač žalingą scenarijų.

5.   Integracijos nebuvimo kaina (ir kaip jos išvengti)

5.1

Kaip nurodyta pirmiau, siekiant visapusiškai išnaudoti migracijos į Europą potencialą ir kartu sumažinti susijusią ilgalaikę riziką ir išvengiamas socialines bei ekonomines sąnaudas, labai svarbu sudaryti sąlygas sėkmingai migrantų integracijai.

5.2

Pagrindiniai su šios sąvokos suvokimu Europos Sąjungoje susiję aspektai išvardyti 2004 m. Tarybos priimtuose Bendruosiuose pagrindiniuose imigrantų integracijos politikos principuose (25). Šiuose principuose integracija apibrėžiama kaip „dinaminis, dvikryptis visų imigrantų ir valstybių narių gyventojų abipusio susitarimo procesas“. Tai prieštarauja plačiai paplitusiai klaidingai nuomonei, kad integracija yra asimiliacija, t. y. vienkryptis procesas, kai asmenys atsisako savo nacionalinių ir kultūrinių ypatumų mainais už tuos, kuriuos gauna naujoje gyvenamojoje šalyje (26). Tačiau, kaip pabrėžta ES 2016 m. trečiųjų šalių piliečių integracijos veiksmų plane, svarbiausias gyvenimo ir dalyvavimo Europos Sąjungoje aspektas yra jos pagrindinių vertybių suvokimas ir pripažinimas (27).

5.3

Pabrėžtina, kad svarbi yra visų priimančiojoje šalyje įsikuriančių migrantų integracija, neatsižvelgiant į jų statusą ar kilmę. Vis dėlto, geriausių rezultatų galima pasiekti taikant specialias politikos priemones itin pažeidžiamiems asmenims (pvz., pabėgėliams) ir laikantis bendruomeninio, o ne vieno visiems tinkančio požiūrio.

5.4

Užimtumas yra kertinis integracijos proceso aspektas. Taigi valstybės narės ir ekonominiai bei socialiniai partneriai teikia prioritetą migrantų įtraukimui į darbo rinką. Iš tiesų, darbuotojų migrantų paklausa išlieka viena svarbiausių imigracijos varomųjų jėgų.

5.5

Prie kitų esminių kintamųjų rodiklių, nuo kurių priklauso migrantų integracija priimančiojoje valstybėje, priskirtini šie: migracijos statuso aiškumas ir nuspėjamumas, galimybės gauti pilietybę ir kliūtys, trukdančios ją gauti, šeimos susijungimo galimybės, galimybė lankyti kalbų kursus, kalbų mokėjimo ir kultūrinių žinių reikalavimai, politinės teisės, taip pat bendras bet kurios konkrečios visuomenės atvirumas ir noras priimti atvykėlius, jiems padėti ir su jais bendrauti (taip pat ir atvirkščiai).

5.6

Be to, migrantų integracija yra glaudžiai susijusi su įvairių krypčių politika, pavyzdžiui, apsauga darbo vietoje, aprūpinimu būstu, sveikatos priežiūra, švietimu, moterų teisėmis, lygybe, nediskriminavimu ir daugeliu kitų dalykų.

5.7

Siekiant kiekybiškai įvertinti įgyvendinamą politiką, buvo sudarytas migrantų integracijos politikos indeksas, kurį taikant gauti palyginami duomenys apie ES valstybes nares ir keletą kitų šalių (28). Gavus rezultatus atkreiptas dėmesys į esančius valstybių narių skirtumus, įskaitant išliekantį Rytų ir Vakarų atotrūkį.

5.8

Pagal migrantų integracijos nebuvimo scenarijaus logiką galima nustatyti toliau išvardytą riziką ir (arba) sąnaudas.

5.8.1   Ekonominiai aspektai

—	migrantai gali būti pašalinami iš oficialios darbo rinkos (dėl to gali labai padaugėti nedeklaruojamo darbo atvejų),

—	gali būti patiriama didesnių sąnaudų sprendžiant socialines problemas, užuot užkirtus joms kelią,

—	migrantai gali neturėti galimybių visapusiškai išnaudoti savo potencialo (tai neretai perduodama kitoms kartoms).

5.8.2   Socialiniai ir kultūriniai aspektai

—	gali būti nepakankamai susitapatinama su priimančiosios šalies vertybėmis ir normomis, be to, jos gali būti nepakankamai pripažįstamos,

—	gali didėti socialiniai ir kultūriniai migrantų ir priimančiosios šalies bendruomenių skirtumai,

—	migrantų struktūrinė diskriminacija, įskaitant nepakankamas galimybes tinkamai naudotis paslaugomis,

—	gali būti skatinama ksenofobija ir abipusis nepasitikėjimas,

—	gali atsirasti daugiau kalbos barjerų,

—	gali būti skatinama teritorinė segregacija, dėl kurios galiausiai formuojasi getai,

—	gali žlugti bendra socialinė sanglauda.

5.8.3   Saugumas

—	gali padaugėti neapykantą kurstančių kalbų ir nusikaltimų dėl neapykantos,

—	gali susilpnėti teisėsauga ir galimai padidėti nusikalstamumo lygis, ypač socialinio užribio teritorijose,

—	gali būti skatinamas radikalėjimas ir labiau remiamos kraštutinės ideologijos (tai gali daryti ir migrantų bendruomenės, ir priimančiosios šalies visuomenė).

5.9

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, investicijos į migrantų integraciją yra geriausia draudimo nuo galimų būsimų sąnaudų, problemų ir įtampos priemonė.

5.10

Atitinkamos politikos priemonės turėtų apimti aiškų, nuoseklų ir pagrįstą migrantams taikomų įpareigojimų rinkinį, taip pat nuosekliai taikomą smerkiamą požiūrį į antimigracinę retoriką ir elgesį.

5.11

Todėl būtina, kad ES valstybės narės mokytųsi vienos iš kitų ir nuoširdžiai stengtųsi kurti tokią aplinką, kurioje galėtų vykti migrantų integracija ir būtų galima išvengti pirmiau minėtos rizikos.

5.12

Reikėtų gana atvirai pareikšti, kad valdžios institucijų pastangos laikyti migrantus nusikaltėliais arba kitaip nustumti juos į užribį, taip pat etninio nacionalizmo kurstymas ir integracijos priemonėms skirto finansavimo mažinimas (įskaitant ES skirtų lėšų nepaskirstymą), – o tokių veiksmų pavyzdžių neseniai pastebėta kai kuriose valstybėse narėse, – tiesiogiai prieštarauja šiems tikslams ir ilgainiui gali padaryti nepataisomos žalos.

5.13

Galiausiai ne mažiau svarbu ir tai, kad siekiant sustiprinti pagrindines ES vertybes ir principus, iš kurių įvairovė, lygybė ir nediskriminavimas yra itin svarbios, būtina skatinti integraciją.

---

(1)  Pavyzdžiui, iš 2016 m. į ES atvykusių 4,3 mln. imigrantų apie 2 mln. buvo ne ES šalių piliečiai, 1,3 mln. asmenų, turinčių kitos ES valstybės narės pilietybę, apie 929 000 asmenų, kurie migravo į ES valstybę narę turėdami jos pilietybę (pavyzdžiui, į savo šalį grįžtantys piliečiai arba užsienyje gimę piliečiai), ir apie 16 000 asmenų be pilietybės.

(2)  Per 2017 m. surengtas pilietinės visuomenės dienas skaitytas Federicos Mogherini pagrindinis pranešimas.

(3)  Migracijos duomenų portalas.

(4)  2018 m. Europos demografinių duomenų suvestinė.

(5)  „Su Europos imigracija susijusios sąnaudos ir nauda“, „EconStor“.

(6)  Parengta pagal labdaros organizacijos „Embrace“ pranešimą „Migracijos pranašumai ir trūkumai“, taip pat panaudotos šio pranešimo išvados.

(7)  2017 m. pasaulio vystymosi perspektyvos, EBPO.

(8)  DAMVAD Analytics (2016 m.): Labour immigration contributes to Swedish economic development (Darbo jėgos imigracijos indėlis į Švedijos ekonomikos vystymąsi).

(9)  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) diskusija migracijos politikos klausimais „Ar migracija naudinga ekonomikai?“, 2014 m.

(10)  Rath, J., Eurofound (2011 m.), „Etninio verslumo skatinimas Europos miestuose“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(11)  OL C 351, 2012 11 15, p. 16.

(12)  OL C 283, 2018 8 10, p. 1.

(13)  International Migration Outlook 2013, EBPO.

(14)  Jungtinės Karalystės užimtumo ir mokymosi departamento ataskaita „Darbuotojų migrantų poveikis Šiaurės Airijos ekonomikai, darbo rinkai ir įgūdžiams“.

(15)  EESRK, „Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis – kliūtis ES įmonių konkurencingumui“, 2018 m. (ISBN: 978-92-830-4159-7).

(16)  LABOUR-INT: „Integration of migrants and refugees in the labour market through a multi-stakeholder approach“ (Migrantų ir pabėgėlių integracija į darbo rinką taikant daugiašalį suinteresuotųjų subjektų požiūrį).

(17)  Meine Berufserfahrung zählt.

(18)  Europa UNICARE (2016 m.).

(19)  Europos Komisija (2013 m.).

(20)  Europos Parlamento tyrimų tarnyba (2016 m.).

(21)  OL C 487, 2016 12 28, p. 7.

(22)  Ataskaita „Migrantės ES darbo rinkoje. Rezultatų santrauka“, Europos Komisija.

(23)  Nori, M., The shades of green: migrants’ contribution to EU agriculture: context, trends, opportunities, challenges, 2017 m.

(24)  „ES kaimo plėtros politika ir migrantų integracija“, Europos Parlamentas.

(25)  Bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai ES.

(26)  Daugiau informacijos apie sąvokų reikšmės skirtumus žr., pvz., Islamo tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje Religijos mokytojų išteklių erdvės pranešime „Asimiliacija ir integracija“ (angl. Assimilation vs integration).

(27)  Trečiųjų šalių piliečių integracijos veiksmų planas.

(28)  2015 m. migrantų integracijos politikos indeksas. Kaip šalys skatina imigrantų integraciją?