Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ekonominės konvergencijos ir konkurencingumo didinimas makroregionuose (ES strategijos dėl Dunojaus regiono pavyzdys). Tarpvalstybinių branduolių vaidmuo“

(tiriamoji nuomonė)

(2019/C 282/03)

Pranešėjas Dimitris DIMITRIADIS

Prašymas pateikti nuomonę	2018 9 20 Rumunijos deleguoto Europos reikalų ministro Victoro NEGRESCU raštas
Teisinis pagrindas	SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 6 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 6 19
Plenarinės sesijos Nr.	544
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	202/1/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pripažįsta, kad tarpregioninis, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kuris pagrįstas ankstesniais istoriniais, socialiniais ekonominiais ir kultūriniais ryšiais, yra būtinas atsakas į iššūkius, kurie kyla dėl sparčiai vykstančio Europos Sąjungos (ES) plėtimosi, iš dalies paskatintus aktyvesnės pasaulinės konkurencijos ir dėl to kylančio poreikio tiek geografiniu, tiek ekonominiu požiūriu plėsti kontroliuojamas rinkas. Labai svarbu sukurti tarpusavyje susijusią tarpvalstybinę ir tarpsektorinę bendradarbiavimo sistemą, paremtą daugiapakopiu valdymu ir suteikiančią strateginį pagrindą teminiams ramsčiams, kuriuos naudotų finansavimo institucijos tikslingiems projektams makroregionuose įgyvendinti.

1.2.

Pirmuosius dešimt savo gyvavimo metų keturios makroregioninės strategijos buvo naudingos sanglaudos politikos priemonės, nes pirmiausia didino integraciją ir bendradarbiavimą ir nustatė svarbius vystymosi procesus, kuriuose dalyvavo piliečiai ir regionai. Šios strategijos padeda kurti gilesnę ir platesnę Europą, vienodomis sąlygomis įtraukiant šalis kandidates ir kaimynystės šalis ir skatinant keitimąsi patirtimi.

1.3.

Vis dėlto socialinių ir teritorinių skirtumų mažinimo, ekologinio tvarumo didinimo rezultatai tebėra kuklūs. Taip greičiausiai yra dėl valdymo ir tarpvyriausybinių santykių sudėtingumo, biurokratizmo lygio, tarpregioninio vientisumo įgyvendinant suderintas bendras strategijas, trūkumo ir nepakankamo socialinių partnerių, socialinių ir ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimo.

1.4.

EESRK mano, kad makroregioninės strategijos turėtų būti vertinamos kaip laboratorijos, kuriose galima suformuoti principu „iš apačios į viršų“paremtą požiūrį į tai, kaip atremti naujus Europos visuomenei ir ekonomikai kylančius iššūkius. Šių iššūkių kyla įvairiose srityse, pavyzdžiui, migracijos, tvaraus energijos tiekimo, darbo rinkos, švietimo ir skaitmeninimo, ir jų valstybės, regionai ar savivaldybės pavieniui išspręsti negali. Tarpregioninis, tarptautinis bendradarbiavimas yra veiksmingesnis ir leidžia rasti bendrų sprendimų.

1.5.

Makroregioninės strategijos gali sustiprinti Europos integraciją, tapdamos pagrindiniu strateginiu sanglaudos ir darnumo politikos pagrindu. Makroregioninės strategijos turėtų būti finansuojamos kartu su specialiomis programomis, pavyzdžiui, programa „Inovatyvūs miestų sprendimai“. Atrodytų, jog patartina į peržiūrėtą sanglaudos politikos po 2020 m. programavimo procesą įtraukti privalomą teminio strateginio pagrindo, kuris remtųsi makroregioninėmis strategijomis, naudojimą kitų sričių politikos ir ES plėtros ir kaimynystės santykių atžvilgiu.

1.6.

Be to, makroregioninės strategijos turėtų būti orientuotos į tas politikos sritis, kurios propaguojamos pagal 2015 m. priimtą JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tai sustiprintų regioninio bendradarbiavimo įgyvendinant keturias makroregionines strategijas tarptautinį matomumą, pripažinimą ir rėmimą.

1.7.

Remiantis išsamiu pirmiau išdėstytų argumentų aptarimu, šios nuomonės 5 skirsnyje EESRK pateikia konkrečių politinių pasiūlymų sąrašą. Pasiūlymus būtų galima apibendrinti taip: i) būtina ne tik stiprinti politinę intervenciją, bet ir kartu mažinti biurokratinę naštą; ii) reikia funkcionuojančios tinklaveikos, esamų duomenų bazių susiejimo ir valdymo ir pagalbos visuomenei naudotis turimais duomenimis ir informacija; iii) reikia teikti prioritetą socialinių partnerių, vietos socialinių ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų tinklaveikai ir telkimuisi į branduolius, tiek teritoriniu požiūriu (tarpregioniniai branduoliai ir branduolių partnerystė), tiek sektoriniu požiūriu (taikant keturgubos spiralės principą); iv) ateityje makroregioninėms strategijoms bus labai naudingi veiksmingi švietimo veiklos tinklai, taip pat iniciatyvos, skirtos veiksmingiems tarpregioniniams tyrimams ir inovacijų ekosistemoms vykdant bazinę ir taikomąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą.

1.8.

Makroregioninių komunikacijos strategijų kūrimas ir įgyvendinimas labai padeda suinteresuotiesiems subjektams didinti matomumą, skatinti tinklaveiką ir dalyvavimą. Pagrindinės makroregioninių strategijų valdymo grandies ir socialinių partnerių, verslo sektoriaus, vietos subjektų, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės komunikacijos sustiprinimas ir tarpusavio pasitikėjimo didinimas turėtų būti papildomai remiamas rengiant klausymus, nacionalines ir makroregionines dalyvavimo dienas.

2.   Su šia nuomone susijusi bendroji informacija

2.1.

ES makroregioninės strategijos buvo sumanytos kaip priemonė tarpvalstybiniam politikos įgyvendinimui palengvinti, taigi puoselėti sanglaudą didesnėse geografinėse teritorijose. Vienas iš jų tikslų buvo didinti konkurencingumą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi vietovėse, kurios apima keletą šalių, įskaitant ir ES nepriklausančias valstybes.

2.2.

Iš pradžių ši tiriamoji nuomonė buvo sumanyta, kaip nuomonė savo iniciatyva, kurioje turėjo būti apžvelgti šioje srityje priimti ES politikos dokumentai, įskaitant EP ataskaitą dėl makroregioninių strategijų įgyvendinimo (1), taip pat turėjo būti pasiremta EESRK atliktu ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir sanglaudos stiprinimo politikos vertinimu. Gavus Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymą, tema buvo dar labiau išplėsta, kad apimtų tarpvalstybinių branduolių svarbą (2) stiprinant konvergenciją ir konkurencingumą makroregionuose. Nuomonėje daug dėmesio skiriama būdams, kaip geriau orientuoti ir įgyvendinti makroregionines strategijas. Tai pirmiausia daroma atidžiau nustatant konkrečius poreikius visame regione, tuo užtikrinant, kad būtų gauta apčiuopiamų rezultatų, o po to, motyvuojant suinteresuotuosius subjektus aktyviai įsitraukti, kartu laikantis principo „3 NE“.

2.3.

Nuomonė atitinka EESRK 2018 m. politinius prioritetus, visų pirma, susijusius su „socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimu ir pagrindinių teisių įgyvendinimu“. Ji taip pat atitinka prioritetinius Komiteto veiksmus, numatytus šešių mėnesių pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiui, atsižvelgiant į makroregionų pramonės, akademinės bendruomenės, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės interesus.

2.4.

Nuomonė turėtų daryti konstruktyvią įtaką politikos formuotojams visoje Europoje, pateikdama objektyvią analizę ir praktinių siūlymų, kaip gerinti makroregioninių strategijų įgyvendinimą. Joje taip pat bus patikslinta, ar būtina didinti strategijų aprėptį ir kokių inovatyvių priemonių būtų galima pasiūlyti norint paskatinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, įskaitant galimybes, kurių suteikia tarpvalstybinis, tarpsektorinis branduolių kūrimas.

3.   Bendrosios pastabos. Ligšiolinis makroregioninių strategijų kūrimas

3.1.

Makroregioninių strategijų rezultatai nukentėjo dėl sudėtingos valdymo tvarkos, biurokratizmo lygio įvairiose šalyse ir dėl vientisumo įgyvendinant suderintas bendras strategijas dalyvaujančiuose regionuose trūkumo. Tai paskatino nepakankamą socialinių partnerių, socialinių ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą. Todėl pasidarė būtina, naudojant tinkamus rodiklius, geriau stebėti makroregioninių strategijų įgyvendinimą. Tam reikia patikimų ir palyginamų duomenų, kurie, savo ruožtu, būtų pakankamai išsamūs, kad atspindėtų padėtį visame atitinkamame regione (3).

3.2.

Pastaroji analizė rodo, kad keturios iki šiol patvirtintos makroregioninės Baltijos jūros, Adrijos ir Jonijos jūros, Dunojaus ir Alpių regionų strategijos labai skiriasi dalyvaujančių šalių ekonominio išsivystymo požiūriu. Paaiškėjo, kad ekonominės veiklos rezultatai daro didelį poveikį tiek regionų bendradarbiavimo, tiek politikos įgyvendinimo efektyvumo lygiui. Be to, tam tikrose vietovėse išlieka įvairių problemų, pavyzdžiui, įsipareigojimo, atsakomybės, išteklių ir, ypač neveiksmingo valdymo.

3.3.

Nepaisant nepakankamo makroekonominio įgyvendinimo vientisumo, Dunojaus makroregionui būdingi tvirti ryšiai tarp įvairių regiono vietovių ir patenkinamo lygmens integracija prekybos, investicijų ir energetikos srityse. Tačiau vaizdas keičiasi, kai vertinamas konkurencingumas – yra didžiulių skirtumų, ypač tarp miesto ir kaimo vietovių. Yra ir didelių skirtumų, susijusių su valdymu ir instituciniais aspektais.

3.4.

Panašu, kad visos keturios makroregioninės strategijos sėkmingai sutelkė skirtingus subjektus, įskaitant įvairius privačius suinteresuotuosius subjektus, taip pat skirtingiems valdymo lygmenims priklausančias viešąsias institucijas. Konkrečiai, ES strategija dėl Dunojaus regiono (EUSDR) paskatino aukšto lygio politinį dialogą ir bendradarbiavimą, taip pat ir su trečiosiomis šalimis. Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad didžiausia pažanga padaryta tose srityse, kuriose jau būta bendradarbiavimo patirties, pasiremiant gilesniais, istoriniais socialiniais ir ekonominiais ryšiais.

3.5.

Panašu, kad didelius lūkesčius, susijusius su daugelį regionų apimančio bendradarbiavimo rezultatais, paskatino tai, kad buvo neteisingai įvertinta institucinių gebėjimų stiprinimo svarba ankstyvaisiais makroregioninių strategijų rengimo etapais. Sudarant bendradarbiavimo darbotvarkę makroregione būtina pabrėžti klausimus, kuriems reikia tarpsektorinio ir tarpteritorinio koordinavimo, visų pirma institucijų gebėjimų stiprinimo srityje.

3.6.

Bendra makroregioninės strategijos sėkmė yra susijusi su politikos sprendimų, kurie atsiranda bendromis, regionų sienas peržengiančiomis pastangomis, formulavimu. Norint užtikrinti gerus rezultatus, labai svarbu, laikantis keturgubos spiralės požiūrio, pasiekti principu „iš apačios į viršų“paremtą bendradarbiavimą, kuris apimtų socialinius partnerius, socialinius ir ekonominius subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas ir į kurį įsitrauktų subjektai iš visos geografinės teritorijos. Tai gali būti pramonės, akademinės bendruomenės ir MTTP, valdymo (ypač vietos ir regionų) subjektai, pilietinės visuomenės ir socialinės ekonomikos atstovai.

3.7.

Su tuo, kas pasakyta pirmiau, yra susijęs faktas, kad Komisija labai rėmė tarpvalstybinius branduolius įvairiomis programavimo laikotarpio programomis ir finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, Europe INNOVA, Interreg, ERPF ir ESF, visų pirma žmogiškojo kapitalo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse. Kadangi įmanoma pritraukti daugiau kitų vietos ir (arba) privačių išteklių, šį anksčiau jau buvusį pagrindą papildo dabartinė parama pagal COSME kuriamoms Europos strateginėms branduolių partnerystėms ir pagal programą „Horizontas 2020“įgyvendinamiems INNOSUP-1 branduolių projektams pramonės vertės grandinėms kurti (4), jį taip pat sustiprina įvairių priemonių, pavyzdžiui, programos „InvestEU“ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės naudojimas. Labai svarbu koordinuoti veiksmus, kuriais siekiama mažinti biurokratines kliūtis ir tiesiogiai skatinti verslumo tinklų kūrimą ir veikimą, naudojant mokestines paskatas, finansinę paramą branduoliuose sutelktai MTTP veiklai ir holistinėms tarpvalstybinės rinkodaros strategijoms.

3.8.

Sanglaudos politikos ex-post įvertinime kalbama apie ryšį tarp pažangiosios specializacijos strategijų ir branduolių. Atitinkama patirtis parodė, kad i) bendrovių tinklaveikos skatinimas ir jų branduolių kūrimas buvo viena sėkmingiausių priemonių remti MVĮ inovacijas ir vystymąsi. Tačiau šia priemone buvo naudojamasi labai retai. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti DanuBio ValNet projektą, kuris kuria naujas vertės grandines biologinės kilmės produktams Dunojaus regione; ii) tarpininkavimas konsultavimo ir administracinių paslaugų forma (pvz., per regionines vystymosi agentūras, prekybos rūmus, branduolių vadybininkus ir kt.) stiprina tinklaveikos ir branduolių kūrimo efektyvumą (5).

3.9.

Didelė kliūtis įgyvendinant centralizuotai parengtus politikos planus buvo įgyvendinimo taisyklių skirtumai tarp šalių. Bendradarbiavimo efektyvumą galima maksimizuoti tik tokiu atveju, jeigu bus pasirinkti šiuolaikiški modeliai, pavyzdžiui, projektų branduoliai, projektų grandinės ir projektų platformos, pereinant nuo komunikacijos prie koordinavimo ir, galiausiai, prie bendro kūrimo. Finansavimo planavimas turėtų būti lankstus, juo reikėtų atsižvelgti į regionų gebėjimus ir pagrindines sąlygas. Būtina kruopščiai išnagrinėti turimų finansinių išteklių ir priemonių spektrą, taip pat ir nepaprastai svarbią IPA II.

3.10.

Siekiant geresnio makroregioninių strategijų koordinavimo ir valdymo reikia aiškiai apibrėžti atskirų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį, visų pirma finansavimo požiūriu. Būsimos programos turėtų palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, peržengiant individualių projektų rėmimą. Šiuo požiūriu vietos subjektai galėtų tarpusavyje suderinti savo indėlį į šiuo metu vykstančią diskusiją dėl tikslų ir priemonių prioritetizavimo būsimu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu. Tai galėtų būti puiki proga atnaujinti keturias makroregionines strategijas ir į jas įtraukti su pažangiosios specializacijos strategijomis susijusius prioritetus.

4.   Konkrečios pastabos. Pastarosios tendencijos, darančios įtaką makroregioninių strategijų ateičiai

4.1.

Praėjus beveik dešimčiai metų nuo pirmosios makroregioninės strategijos sukūrimo (tai – ES Baltijos jūros regiono strategija EUSBSR), dabartinėms politinėms ir socialinėms ekonominėms aplinkybėms tarptautiniu ir regionų lygmeniu būdinga keletas tendencijų ir (arba) poreikių, kurie yra aiškiai susiję su makroregioninėmis strategijomis. Pradėsime nagrinėti tas tendencijas, kurias skatina struktūriniai, socialiniai ir ekonominiai poslinkiai ir tuomet pereisime prie tendencijų, kurios susijusios su aplinkos apsauga ir išteklių stygiumi.

4.2.

Dabartinės ekonominės sąlygos pasaulyje rodo, kad tarpusavyje sujungti keliai yra daug svarbesni nei teritoriniu požiūriu apibrėžtų rinkų ir išteklių kilmės kontroliavimas. Tai savo ruožtu akcentuoja konkretaus regiono, pradedant Baltijos jūra, Rytų Europa, Juodąja jūra ir Viduržemio jūros rytiniais regionais, pasaulinę svarbą. Atsižvelgiant į tai, kad prekių ir kapitalo judumas Europoje ir Azijoje yra labai svarbus būsimai ekonominei (ir politinei) struktūrai, auga domėjimasis ir įtampa konkrečiame didesniame regione. Todėl tai patvirtina, kad reikia kurti konkrečias makroregionines strategijas. Tai taip pat patvirtina pasaulinę jų sėkmės svarbą ir akcentuoja viršregioninius prioritetus.

4.3.

Glaudžiai susijęs su tuo, kas pasakyta pirmiau, yra faktas, kad didieji migracijos srautai kerta Dunojaus ir Adrijos ir Jonijos jūrų regionus. Kartu su jau minėtu prekių ir kapitalo judumu, svarbiu socialiniu ekonominiu, kultūriniu ir politiniu klausimu tapo žmonių judumas. Humanitarinės problemos, ekonominės galimybės ir saugumo problemos yra labai svarbios ir sudėtingos temos veiksniai ir šią temą reikia įtraukti į kiekvienos makroregioninės strategijos darbotvarkę, atsižvelgiant į istorinę Europos socialinę politinę įgytį.

4.4.

Tai, kad dvi ES makroregioninės strategijos yra skirtos pajūrio regionams, akcentuoja jūros jungčių, aplinkos aspektų reikšmingumą ir su jūra susijusios ekonominės veiklos svarbą. Todėl EUSBSR ir ES Adrijos ir Jonijos regiono strategijoje (EUSAIR) dalyvaujantiems subjektams reikėtų ypač įvertinti mėlynojo augimo prioritetus ir riziką ir galimybes, susijusias su mėlynąja ekonomika, – juos akcentavo ES, EESRK, JT ir WWF ir kt.

4.5.

Svarbus makroregioninių strategijų strateginis tikslas buvo skatinti ES ekonominę konvergenciją, o tai yra nepaprastai svarbu ekonominiam tvarumui ir politiniam progresiniam balansui nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Deja, nepaisant politinės valios ir į tai nukreipto ES biudžeto, statistiniai duomenys rodo, kad regionai skiriasi socialiniu ekonominiu požiūriu, o tai kelia politinių neramumų (6). Makroregioninės strategijos, pirmiausia skirtos Vidurio ir Rytų Europai, turi į tai rimtai atsižvelgti ir dėti daugiau pastangų įgyvendinant politikos priemones šioje srityje, iš tiesų dalyvaujant socialiniams partneriams, vietos socialiniams ir ekonominiams subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Kartu makroregionų strategijos gali labai prisidėti prie naujų ir perspektyvių valstybių narių integravimo į ES. Tai akivaizdu Vakarų Balkanų šalių, susijusių su EUSDR ir EUSAIR, atveju, tačiau taip pat ir Moldovos ir Ukrainos atveju, nes jos gauna paramą įgyvendindamos savo asociacijos susitarimą su ES.

4.6.

Moksliniai humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai pabrėžia būtinybę atsisakyti socialine gerove pagrįsto požiūrio ir pereiti prie gerovės maksimizavimo, akcentą perkeliant nuo kiekybinės masto ekonomijos į padidintą kokybinę įvairovę. Šiuo požiūriu Europos daugialypė įvairovė, atsiradusi dėl jos istorijos ir gamtinių ypatumų, ypač esamų makroregionių strategijų regionuose, tampa dideliu palyginamuoju pranašumu ateinant naujai pasaulinei erai. Todėl reikėtų užtikrinti, kad būtinybė stiprinti socialinę ir ekonominę konvergenciją nepaskatintų politikos, kuri galėtų šią „socialinę kultūrinę ir aplinkos įvairovę“sumenkinti taip, kad ji būtų laikoma tiesiog ištekliumi. Priešingai, makroregioninės strategijos turėtų skatinti įvairovės kokybine prasme išsaugojimą ir stiprinti projektų, kurie didintų tarpregioninį bendrą naujų produktų ir paslaugų kūrimą, įgyvendinimą.

4.7.

Kalbant bendrai, suintensyvėjusi tarptautinė konkurencija reiškia, kad tinklaveika tampa dar svarbesnė. Vis dėlto eksponentinis darbo našumo didėjimas, kuris reiškia kokybinės diferenciacijos svarbos augimą, verčia kurti branduolių ir bendradarbiavimo struktūras, kurios pasinaudotų su mastu susijusiais horizontalios veiklos privalumais, pavyzdžiui, reklamos, logistikos ir transporto, MTTP srityse, kartu palaikant ir net padidinant gebėjimą tiekti specializuotus produktus ir teikti paslaugas. Kitaip tariant, dabartinė tarptautinio pobūdžio rinkų raida rodo, kad būtina kurti teritorinius ir tarpsektorinius (pusiau) savarankiškai veikiančių gamintojų branduolius. Tai turėtų būti vienu didžiausių keturių makroregioninių strategijų prioritetų (7).

4.8.

Papildomos naudos galima gauti susiejant atskiras regionines strategijas, kaip yra EUSBSR ir EUSDR atveju (8). Tai atrodo įmanoma, pirmiausia tais atvejais, kurie susiję su aplinkosaugos problemomis ir racionaliu baigtinių išteklių naudojimu, ir puikus to pavyzdys yra su energetika susijęs sėkmingas prekybos rūmų bendradarbiavimas, įgyvendinant EUSDR ir EUSAIR (9).

4.9.

Siekiant didinti ekonominį klestėjimą makroregioninėse strategijose reikėtų vis daugiau dėmesio skirti švarių technologijų iniciatyvoms ir procesams, kurie būtų palankūs perėjimui nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti EUSBSR projektus, kurie bus įgyvendinami pagal Švaresnio augimo iniciatyvą, ir CirculAlps ir AlpLinkBioECO projektus pagal ES strategija dėl Alpių regiono (EUSALP).

4.10.

Klimato kaita yra iššūkis, kurį reikia atremti gerai koordinuojant pastangas didesnėse geografinėse teritorijose: tikslinės su aplinka susijusios investicijos turėtų padėti sumažinti ekstremalių oro reiškinių ir kitų neigiamų klimato kaitos padarinių pasekmes, kartu išsaugodamos vyraujančias atitinkamos vietovės ekonomines sąlygas ir ekologinius ypatumus. Kitas pavyzdys – išaugęs jūrų transportas, visų pirma Dunojaus regione, gali sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti geresnę oro kokybę visose vietovėse, kurios kenčia nuo krovinių vežimo sausumos keliais. Makroregionų bendradarbiavimas turėtų paskatinti tinkamas darnias ir holistines transporto strategijas.

4.11.

Kita būtinybės drastiškai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (kaip nustatyta 2015 m. Paryžiaus susitarime) pasekmė yra atsinaujinančiųjų energijos išteklių skvarba. Ši energetikos pertvarka reiškia, kad laipsniškai bus atsisakoma iškastinio kuro jėgainių ir sparčiai didinamas vėjo energijos konverterių ir saulės fotovoltinės energijos jėgainių skaičius. Ši pertvarka susijusi su dideliais energijos tiekimo sistemos pokyčiais – atsiranda naujos koncepcijos, kurios taip pat suteiks daugiau lankstumo prekybai elektros energija tarp regionų ir valstybių. Makroregioninis bendradarbiavimas neabejotinai padidins tikimybę, kad bus priimti teisingi sprendimai, susiję su energetikos pertvarka.

4.12.

Apskritai pirmiau minėti aspektai, susiję su būtinu makroregioninės strategijos orientavimu, sutampa su tam tikromis politikos priemonėmis, kurios skatinamos pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurią 2015 m. patvirtino visos JT valstybės narės. Makroregioninių strategijų atveju pirmiausia reikėtų atsižvelgti į dabartinius veiksmus, kurių imamasi įgyvendinant įvairius darnaus vystymosi tikslus (DVT), galimai ieškant ryšių su esamais regioniniais darnaus vystymosi strategijų tinklais (10). Keturių makroregioninių strategijų darbotvarkių koregavimas pagal šį pagrindą sustiprins būtiną holistinį požiūrį. Tai taip pat padidins tarptautinį matomumą ir paramą regionų bendradarbiavimui ES.

5.   Politiniai pasiūlymai

5.1.

Nors būtina stiprinti politinę intervenciją ir didinti aktyvius įsipareigojimus makroregininių strategijų atžvilgiu, taip pat reikia mažinti ir taip didelę biurokratinę naštą. Tai būtų galima pasiekti skatinant tiesioginį viešųjų suinteresuotųjų subjektų koordinavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėje (ETBG) arba privačių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, taip pat ir įgyvendinant konkretaus teminio turinio programas.

5.2.

Trūksta patikimų išsamių duomenų, kurie leistų tarpusavyje palyginti regionus ir sektorius. Apskritai reikia veiksmingos tinklaveikos ir esamų duomenų bazių valdymo, galimai paremtų ne tik didžiaisiais duomenimis, bet ir konkrečia informacija.

5.3.

Kartu reikia ne tik užtikrinti viešąją prieigą prie minėtų tarpusavyje susietų duomenų bazių, bet ir gerinti visuomenės gebėjimus naudotis esamais duomenimis ir informacija. Labai svarbu, kad makroregioninės strategijos gautų techninę paramą ir galimybę pasinaudoti priemonėmis, kurių reikia norint naudotis atitinkamais duomenimis, tuo paremiant vietos ir nacionalines Vyriausybes ir privačius subjektus ir veikėjus. Tai turėtų būti organizuojama centralizuotai, tačiau orientuojama į atitinkamą regioną.

5.4.

Socialinių partnerių, vietos socialinių ir ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų tinklaveika teritorine ir sektorine prasme (taikant keturgubos spiralės principą), taip pat jų aktyvus dalyvavimas priimant sprendimus, planuojant ir vertinant politiką yra nepaprastai naudingi įgyvendinant makroregionines strategijas ateityje, tuo siekiant padidinti sanglaudą ir socialinį ir aplinkos tvarumą.

5.5.

Be to, reikėtų pritaikyti konkrečias politines iniciatyvas, kad būtų sustiprintas tarpregioninių branduolių ir branduolių partnerystės kūrimas ir plėtojimas (11): i) iš naujo nustatyti dalyvavimo ES ir nacionalinių fondų remiamuose branduoliuose kriterijus, kad sėkmingesnių korporacijų dalyvavimas būtų stiprinamas, nerizikuojant tinklų apsisprendimo galimybės ir santykine dalyvaujančių partnerių autonomija; ii) finansavimas, ypač kitos branduolių ir tinklų rėmimo priemonės, pavyzdžiui, su mokesčiais ir procesais susijusios priemonės, turėtų būti laiku išplėstos, kad branduolių gyvavimo trukmė neapsiribotų kūrimo etapu ir kad jiems nebūtų trukdoma pasiekti maksimalaus organizacinės brandos ir finansinio savarankiškumo potencialo (12); iii) vykdant nacionalinį ir (tarp)regioninį strateginį planavimą turi būti atsižvelgta į besikeičiančias pasaulines aplinkybes ir turi būti apgalvoti būdai remti vietos branduolių veiklą šioje programoje. Be to, reikėtų daugiau paskatų kurti struktūras, jungiančias esamus branduolius tarpusavyje regioniniu ir tarpsektoriniu požiūriu, pasinaudojant holistinių intervencinių priemonių papildomumu; iv) pagrįstas prašymas atsižvelgti į vietos ypatumus ir specifiką dažnai reiškia, kad yra branduolių, kuriems trūksta tarptautinės orientacijos, jie neperžengia tarpvalstybinės konkretaus regiono dimensijos. Tai reikėtų tobulinti, o taikoma paramos politika turėtų sutelkti socialinį ekonominį pasaulinės krypties įgyvendinimą, atsižvelgiant į verslo tarptautinimo svarbą. Be to, tai padės sumažinti laiko atotrūkį, kuris skiria politikos iniciatyvas ir sprendimų priėmimą verslo srityje.

5.6.

Esamoms ir būsimoms makroregionų strategijoms bus labai naudingos veiksmingos tinklaveikos iniciatyvos švietimo ir administracinių paslaugų srityje, taip pat iniciatyvos kurti efektyvias tarpregionines tyrimų ir inovacijų ekosistemas ir vykdyti bazinę ir taikomąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą. Vykstant konsultacijoms dėl EUSDR plano peržiūros buvo paminėta, kad vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumai bus stiprinami pasitelkiant gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, bendradarbiavimo projektus, savitarpio mokymosi tinklus, keitimąsi gerąja praktika ir politines rekomendacijas. Juos būtų galima remti naudojant nedidelio masto finansavimą (pvz., visuotines dotacijas ar kitas priemones) vietos subjektams (mažoms įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms, jaunimo organizacijoms, akademinei bendruomenei ir kt.), o tai sudarytų sąlygas įtraukiai inovacijų aplinkai tarpvalstybiniu lygmeniu.

5.7.

Pirmiausia, kai kalbame apie švietimo veiklos tinklaveiką, ši veikla turėtų būti įtvirtinta esamose struktūrose, pavyzdžiui, programoje „Erasmus+“. Politinės rekomendacijos turėtų būti orientuotos į svarbiausius konkrečios geografinės vietovės aspektus, siekiant atverti naujų galimybių pagerintiems produktams ir paslaugoms, tuo skatinant verslumą, ir, galiausiai, remti vietos žmogiškojo kapitalo stiprinimui skirtą mokymąsi visą gyvenimą, kiek tai susiję su gamybos skaitmeninimo keliamais reikalavimais.

5.8.

Keturių makroregioninių strategijų regionuose yra sena istorinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir politinių ryšių tradicija, kuri gali būti ir naudinga, ir problematiška. Šiuos ryšius galima panaudoti konstruktyviai, propaguojant alternatyvias tarpregioninio branduolių kūrimo ir bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę.

---

(1)  (2017/2040 (INI).

(2)  Pažymėtina, kad mūsų vartojamas terminas „branduoliai“reiškia tinklaveiką ir teminį ar holistinį privataus sektoriaus, viešojo administravimo, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės subjektų ir institucijų bendradarbiavimą (tai peržengia, pavyzdžiui, mažų ir vidutinių įmonių tinklaveikos ribas).

(3)  Žr. http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/studies/2017/macro-regional-strategies-and-their-links-with-cohesion-policy

(4)  Svarbu paminėti programos INNOSUP-1 sėkmę skatinant branduolių kūrimą. Pirmieji šeši INNOSUP-2015 m. projektai, kurie pradėti įgyvendinti 2016–2017 m. pasiekė daugiau kaip 2 800 MVĮ (pvz., per partnerių paieškos renginius ir raginimus siūlyti idėjas, bendradarbiavimo projektus ir kt.) ir suteikė tiesioginę paramą daugiau kaip 449 MVĮ (pvz., naudojant inovacijų rėmimo čekius). Iš viso INNOSUP-1 branduolių projektai turėtų paremti 2 000 MVĮ.

(5)  Žr. ERPF ir sanglaudos fondo finansuojamą 2017–2013 m. sanglaudos politikos programų ex-post vertinimą, 2 darbų rinkinį „Parama MVĮ – mokslinių tyrimų ir inovacijos didinimas mažose ir vidutinėse įmonėse ir MVĮ plėtra“, 2016 m. kovo 30 d.“, sutartis Nr. 2014CE16BAT002, galutinė ataskaita, p. 10–11 ir 14–17.

(6)  Žr. Zarotiadis and Gkagka (2013), „European Union: A diverging Union?“, Journal of Post-Keynesian Economics, Vol. 35, p. 537–567.

(7)  Žr. 2018 m. kovo 12 d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama toliau plėtoti Europos branduolių politiką, kurios tikslas – sujungti ir išplėtoti regioninius branduolius, kad jie taptų pažangiosios specializacijos principais grindžiamais visos Europos pasaulinio lygio branduoliais, siekiant padėti visoje Europoje kurti naujas vertės grandines.

(8)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo – COM(2019) 21 final.

(9)  Dunojaus prekybos rūmų asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Adrijos ir Jonijos prekybos rūmų forumu, kad būtų galima keistis patirtimi ir bendradarbiauti įgyvendinant tuos projektus, kurių atveju dvi strategijos viena kitą papildo.

(10)  Pavyzdžiui, galima paminėti neseniai sukurtą Juodosios jūros darnaus vystymosi sprendimų tinklą (SDSN) (http://sdsn-blacksea.auth.gr/ ir http://unsdsn.org/news/2018/10/31/presenting-a-new-regional-chapter-sdsn-black-sea/), Viduržemio jūros SDSN (http://www.sdsn-mediterranean.unisi.it/) ir Šiaurės Europos SDSN (https://www.unsdsn-ne.org/).

(11)  Konkretūs pasiūlymai atitinka Europos branduolių ir pramonės permainų observatorijos (#EOCIC) parengtą pirmąją „Europos strateginių partnerysčių pažangos ataskaitą“, kurioje apžvelgiami pirmieji rezultatai, patirtis ir geroji praktika, kurią pasiekė antros kartos perėjimo į tarptautinį lygmenį siekiančios Europos strateginės branduolių partnerystės (angl. European Strategic Cluster Partnerships for Going International (ESCP-4i))

(12)  Šis poreikis laiku didinti finansavimą taip pat susijęs su pasiūlymu dėl bendrų branduolių iniciatyvų Bendrosios rinkos programos COSME dalyje.