Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018AE2466

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Bioekonomikos indėlis siekiant ES klimato kaitos ir energetikos tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų“ (tiriamoji nuomonė)

EESC 2018/02466

OJ C 440, 6.12.2018, p. 45–50 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

6.12.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/45


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Bioekonomikos indėlis siekiant ES klimato kaitos ir energetikos tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų“

(tiriamoji nuomonė)

(2018/C 440/07)

Pranešėja:

Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Bendrapranešėjis:

Andreas THURNER

Konsultavimasis

ES Tarybai pirmininkaujanti Austrija, 2018 2 12

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 302 straipsnis

Tiriamoji nuomonė

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2018 3 13

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2018 9 5

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 9 19

Plenarinė sesija Nr.

537

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

180 / 1 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad bioekonomika yra susijusi su pridėtinės vertės visuomenei kūrimu gaminant, transformuojant ir naudojant biologinius gamtos išteklius. Perėjimas prie anglies dioksido poveikio neutralizavimo ir „žiediškumo“ principo vis dažniau bus bioekonomikos varomoji jėga, nes tvari bioekonomika gali duoti ekonominės ir socialinės naudos bei būti naudinga klimatui.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bioekonomika prisideda prie klimato kaitos švelninimo keliais būdais: CO2 sugeriamas iš atmosferos ir sekvestruojamas biomasėje, saugant anglies dioksidą biologiniuose produktuose ir pakeičiant pašarus ir produktus, gaminamus naudojant iškastinį kurą, biologiniais pašarais ir produktais.

1.3.

Komitetas taip pat nurodo, kad bioekonomika padeda siekti ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iškastinį kurą pakeičiant bioenergija gaminant elektros energiją, naudojant šildymo ir vėsinimo sistemas, taip pat transporto sektoriuje. Ji taip pat padeda užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos tiekimo saugumą.

1.4.

EESRK įsitikinęs, kad bioekonomikai tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo siekiant bendrų ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų (darnaus vystymosi tikslų arba DVT), kuriuos raginama įgyvendinti JT Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. Bioekonomikos vaidmuo yra glaudžiai susijęs su pramonės ir žemės ūkio srities tikslais, taip pat su naujų darbo vietų kūrimu šiose srityse.

1.5.

Komitetas ragina pakoreguoti ES bioekonomikos strategiją siekiant sudaryti Europos bioekonomikai palankiausias sąlygas ir užtikrinti jos konkurencinį pranašumą ES, atsižvelgiant į ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad politikos formuotojai turi propaguoti tvarią biomasės gamybą ir mobilizavimą ES bei užtikrinti tvirtą, patikimą ir nuoseklią sistemą investicijoms į bioekonomiką visoje vertės grandinėje. Be to, politikos formuotojai turėtų padidinti biologinių produktų paklausą vykdant viešuosius pirkimus, ir patvirtinti nuoseklią techninių, saugos ir valstybės pagalbos taisyklių sistemą, siekiant sudaryti biologiniams produktams vienodas sąlygas.

1.7.

EESRK mano, kad moksliniai tyrimai ir naujovės turi būti svarbūs siekiant plėtoti perspektyvią bioekonomiką. Todėl ir toliau turėtų būti dedamos inovacijų diegimo pastangos, skatinamos bioekonomikos strategijoje ir įsteigta Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (BPS bendroji įmonė).

1.8.

Komitetas pabrėžia labai svarbų švietimo, konsultavimo paslaugų, žinių perdavimo ir mokymo vaidmenį siekiant užtikrinti, kad darbuotojai ir verslininkai turėtų reikiamos informacijos ir įgūdžių. Žmonės turėtų būti gerai informuoti apie bioekonomiką ir savo pareigas, kad galėtų būti aktyvūs vartotojai ir rinktųsi tvarų vartojimą.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad tinkama infrastruktūra yra bioekonomikos prielaida ir jai reikia skirti pakankamai lėšų. Veiksmingos transporto sistemos reikalingos tam, kad būtų sudarytos sąlygos apsirūpinti žaliavomis ir platinti produktus rinkoje.

1.10.

EESRK rekomenduoja ES siekti išmetamam anglies dioksido kiekiui taikyti visuotinę kainų sistemą, nes tai būtų neutralus ir veiksmingas būdas skatinti bioekonomiką ir sutelkti visus rinkos dalyvius siekiant sušvelninti klimato kaitą.

1.11.

EESRK įsitikinęs, kad ne mažiau svarbu įtraukti pilietinę visuomenę į bioekonomikos iniciatyvas ir sprendimų priėmimo procesus. Komitetas pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos vyktų teisingai.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad plėtoti tvarią bioekonomiką gali pavykti tik taikant tarpsektorinį požiūrį. Todėl reikia užtikrinti įvairių ES politikos sričių ir tikslų suderinamumą ir koordinavimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad valstybių narių lygmeniu įgyvendinamos priemonės būtų nuoseklios.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Austrija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl bioekonomikos vaidmens siekiant ES klimato kaitos ir energetikos tikslų ir Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (DVT). O EESRK šiuo metu rengia nuomonę savo iniciatyva dėl naujų galimybių, kurias atveria tvari ir integracinė bioekonomika Europos ekonomikai (CCMI/160).

2.2.

Be to, Europos Komisija atnaujina 2012 m. Europos bioekonomikos strategiją. EESRK stebi šį procesą ir palankiai vertina Komisijos pastangas. Komisija apibrėžia bioekonomiką kaip „atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, kaip antai į maistą, pašarus, biotechnologinius produktus ir bioenergiją“.

2.3.

Apskritai, bioekonomika susijusi su iškastinio kuro ir žaliavų pakeitimu biologine energija ir žaliavomis. Bioekonomika apima ekonominę veiklą, grindžiamą biologinių gamtos išteklių gamyba, gavyba, perdirbimu ir naudojimu. Atliekų srautai, šalutiniai produktai ir liekanos gali būti dar vienas pagrindinis žaliavų tiekimo šaltinis.

2.4.

Žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tenka vienas pagrindinių vaidmenų gaminant toliau naudoti skirtą biomasę. Įvairių sričių pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, miškininkystės, maisto, chemijos, energetikos, tekstilės ir statybos, biomasė, įskaitant antrines žaliavas, perdirbama į vartojimo prekes arba kitoms įmonėms skirtus tarpinius produktus. Paprastai, bioekonomika iš esmės grindžiama plačiomis vertės grandinėmis, apimančiomis transporto, prekybos ir kitas paslaugas, susijusias su pirmiau minėta veikla. Be to, ekosisteminės paslaugos yra bioekonomikos dalis.

2.5.

ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu (1), o apyvartinių taršos leidimų prekybos ir kitiems sektoriams nustatyti atskiri tikslai ir taisyklės. Be to, į 2030 m. strategiją įtrauktas žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė, t. y. LULUCF sektorius, ir nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad šiame sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio ir kad šis sektorius padėtų ilgainiui stiprinti anglies dioksido absorbentus. Tai sutampa su Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimu, kuriame raginama „antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą“ (2).

2.6.

Pagal ES energetikos tikslus 2030 m. energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti padidintas 32,5 %, palyginti su prognozėmis, o atsinaujinančiosios energijos dalis visame energijos rūšių derinyje turėtų siekti 32 % – šie abu tikslai turėtų būti bendri ES, o ne valstybių narių tikslai (3).

2.7.

JT 17 DVT apima įvairius ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų, su kuriomis susiduriama visame pasaulyje, aspektus. Nors nė vienas DVT nėra konkrečiai skirtas bioekonomikai, ji vis dėlto yra susijusi su keletu iš šių tikslų.

3.   Bioekonomikos indėlis siekiant ES klimato kaitos ir energetikos tikslų

3.1.

Perėjimas prie anglies dioksido poveikio neutralizavimo yra didžiulis uždavinys, o norint jį įgyvendinti reikia gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir didinti anglies dioksido saugojimą. Šiuo atžvilgiu tvarus biologinių gamtos išteklių naudojimas yra vienas svarbiausių aspektų.

3.2.

Bioekonomika prisideda prie klimato kaitos švelninimo keletu būdų: CO2 sekvestruojamas iš atmosferos biomasėje fotosintezės būdu, anglies dioksidas saugojamas biologiniuose produktuose, o pašarai ir produktai, gaminami naudojant iškastinį kurą, pakeičiami biologiniais pašarais ir produktais.

3.2.1.

Kad CO2 sugertis būtų veiksminga, reikia užtikrinti tvarų biomasės augimą. Aktyvi ir tvari miškotvarka ir medienos naudojimas yra pagrindiniai elementai siekiant klimato tikslų (kaip jau nurodyta NAT/655 (4) dėl klimato ir energetikos politikos poveikio ir NAT/696 (5) dėl pastangų pasidalijimo ir LULUCF sektoriaus). Vienas m3 medienos sugeria maždaug 1 000 kg CO2. Kadangi tik auganti biomasė gali sugerti CO2, labai svarbu nenustatyti naudojimosi miškais apribojimų, jei miškų kirtimo norma neviršija jų atsodinimo ir augimo greičio ir taikomi tvarios miškotvarkos metodai.

3.2.2.

Yra kelių rūšių biologinių produktų ir kuriami nauji produktai. Tokie produktai gali saugoti anglies dioksidą ir taip neleisti jai patekti į atmosferą. Medienos gaminiai, kurių naudojimo trukmė yra ilga, pavyzdžiui, pastatai ir aukštos kokybės baldai, yra veiksmingiausios anglies dioksido saugojimo priemonės. Jei biologiniai produktai, kurių naudojimo trukmė trumpesnė, yra perdirbami, juose saugomas anglies dioksido kiekis taip pat nebus išmetamas į aplinką. Be to, pasibaigus biologinių produktų naudojimo laikui, šie produktai gali būti naudojami kaip bioenergija ir taip jais gali būti pakeičiami iškastinės energijos šaltiniai.

3.3.

Bioenergija taip pat prisideda prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo. Centralizuotas šilumos tiekimas bendruomenėse ir tvari pramoninė bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra puikus to pavyzdys. Kadangi pastatai sunaudoja nemažai energijos, pastatų energijos vartojimo efektyvumas kartu su naudojamu energijos šaltiniu yra labai svarbūs.

3.4.

Transporto sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo siekiant klimato kaitos tikslų. Todėl reikalingos įvairiausios priemonės, padedančios sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į skirtingus įvairių transporto rūšių poreikius ir ypatumus (kaip nurodyta kelete EESRK nuomonių, pavyzdžiui, TEN/609 (6) dėl transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo).

3.4.1.

Atrodo, kad transportas vis daugiau elektrifikuojamas. Kad transporto elektrifikavimo įtaka klimatui būtų teigiama, elektros energija turi būti gaminama naudojant energijos šaltinius, išmetančius mažą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant tvarius biologinius energijos šaltinius.

3.4.2.

Iškastinis kuras transporto sektoriuje yra iš dalies keičiamas tvariais biodegalais. Nors elektrifikuojama vis daugiau lengvųjų automobilių, aviacijos, laivybos ir sunkiojo kelių transporto priemonės, taip pat visureigės mašinos tebėra iš esmės priklausomos nuo degalų. Šiuo atžvilgiu pažangūs biodegalai yra itin perspektyvūs.

3.5.

Bioenergijos naudojimas ne tik naudingas klimatui, bet ir padeda užtikrinti energijos prieinamumą ir energijos tiekimo saugumą. Todėl, jei bioenergija bus tinkamai valdoma, jai teks svarbus vaidmuo siekiant pagrindinių Europos energetikos politikos tikslų.

4.   Bioekonomikos indėlis siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT)

4.1.

Siekdami DVT susiduriame su iššūkiu įvertinti bioekonomikos vaidmenį ne tik klimato ir energetikos atžvilgiu, bet ir bendru ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu, kartu atsižvelgiant į ilgalaikę pasaulinę perspektyvą. Atsižvelgiant į plačią bioekonomikos perspektyvą, esama tarpusavio sąsajų beveik su visais 17 DVT. Vis dėlto bioekonomika ypač padeda siekti šių DVT: 1, 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14 ir 15.

4.2.

Plėtojant bioekonomiką, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą galima skatinti ne tik miesto, bet ir kaimo vietovėse. Todėl bioekonomikai tenka svarbus vaidmuo siekiant 1-ojo DVT (panaikinti skurdą).

4.3.

2-asis DVT ragina sumažinti badą. Biomasės ištekliai yra riboti ir esama sąsajų tarp maisto, pašarų ir pluošto gamybos. Reikalingas atsakingas požiūris į tvarią bioekonomiką, kad būtų galima užtikrinti pakankamą gamybą įvairiais tikslais – maisto prieinamumas yra prioritetas – ir patikimas ekosistemas. Efektyvaus išteklių naudojimo ir „žiediškumo“ principai, taip pat perėjimas prie daugiau daržovių pagrįstos mitybos – tai būdai šiems tikslams pasiekti.

4.4.

Tvari bioekonomika prisideda prie 6-ojo DVT (švarus vanduo ir sanitarinės paslaugos), pavyzdžiui, išlaikant patikimas miškų ekosistemas, kurios yra būtinos vandens švarai.

4.5.

7-asis DVT (netarši energija už prieinamą kainą) yra svarbiausias bioekonomikos tikslas. Šalutinių srautų ir atliekų srautų panaudojimas užtikrina švarią energiją ir sumažina priklausomybę nuo iškastinio kuro energijos išteklių.

4.6.

Apskritai bioekonomikai tenka nepaprastai svarbus vaidmuo siekiant ekonominių ir socialinių tikslų. Jai tenka svarbus vaidmuo siekiant 8-ojo DVT (deramas darbas ir ekonomikos augimas). Be to, ES bioekonomika gali padėti iš esmės sumažinti importo priklausomybę nuo iškastinių žaliavų, kartu skatinant vidaus pridėtinę vertę ir remiant vietos vertės grandines.

4.7.

Siekiant 9-ojo DVT raginama gerokai padidinti pramonei tenkančią užimtumo ir BVP dalį ir modernizuoti pramonės šakas siekiant padaryti jas tvarias, taip pat siekti, kad ištekliai būtų efektyviau naudojami, būtų diegiama daugiau švarių ir ekologiškų technologijų ir kad būtų vykdoma daugiau švarių ir ekologiškų pramoninių procesų. Bioekonomika yra glaudžiai susijusi su visais šiais tikslais, o tvariai naudojant biomasę gali būti stiprinamas ES pirmavimas pramonės srityje. Ji taip pat turi didelį potencialą skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimą ir integruoti jas į vertės grandines.

4.8.

Bioekonomikai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant 11-ojo DVT (tvarūs miestai ir bendruomenės). Klimato kaitos atžvilgiu pažangių miestų sąvoka (7) ir gerovė miesto vietovėse yra neatsiejamos nuo bioekonomikos teikiamų sprendimų (pavyzdžiui, mediena statybai arba mažataršis transportas ir centralizuotas šilumos tiekimas).

4.9.

Bioekonomika turi geras galimybes padėti siekti 12-ojo DVT (atsakingas vartojimas ir gamyba). Optimizuojant žaliavų naudojimą, taikant ekologinį projektavimą ir gaminant produktus, kurių naudojimo laikas yra ilgas, ir perdirbamus produktus, bioekonomikai tenka išskirtinis vaidmuo pereinant prie žiedinės ekonomikos. Vis dėlto vartotojų informuotumo didinimas laikomas svarbia prielaida, kad būtų taikomi informacija grindžiami ir atsakingo vartojimo modeliai ir skatinama tvari gamyba.

4.10.

Bioekonomika gali labai padėti pasaulio mastu švelninti klimato kaitą, kaip raginama 13-ajame DVT (klimato politikos veiksmai) ir kaip jau nurodyta 3 skyriuje. Be veiksmų, kurių imamasi Sąjungos viduje, ES, eksportuodama biologinius produktus ir dalydamasi klimato sprendimais ir ekspertinėmis žiniomis, gali daryti didelį pasaulinį poveikį.

4.11.

Galiausiai bioekonomika daro poveikį 14-ajam (gyvybė vandenyse) ir 15-ajam DVT (gyvybė žemėje). Todėl, atsakingas, veiksmingas ir tvarus gamtinių išteklių naudojimas turi būti svarbiausias bioekonomikos aspektas.

5.   Būtinos bioekonomikos plėtros sąlygos

5.1.

Nors bioekonomika įvairiais būdais padeda siekti tiek klimato kaitos ir energetikos tikslų, tiek DVT, reikia sudaryti palankias sąlygas, kad tai būtų galima įgyvendinti. Viena vertus, siekiant DVT remiamos ir gerinamos sąlygos, kurių reikia norint padėti bioekonomikai vystytis, kita vertus, siekiant tam tikrų DVT nustatomi reikalavimai, kuriuos bioekonomika turi tenkinti.

5.2.

ES bioekeonomikos strategija turi būti pritaikyta naujoms rinkoms, kad, atsižvelgus į ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, Europos bioekonomikai būtų sudarytos palankiausios sąlygos.

5.3.

Visų pirma, politikos formuotojai turi propaguoti tvarią biomasės gamybą ir mobilizavimą ES, o ES regioninės plėtros politika turėtų pakankamai remti, siekiant užtikrinti kaimo įmonių vystymą. Be to, politikos formuotojai turi užtikrinti tvirtą, patikimą ir nuoseklią sistemą investicijoms į bioekonomiką visoje vertės grandinėje.

5.4.

Politikos formuotojai turėtų patvirtinti darnią techninių, saugos ir valstybės pagalbos taisyklių sistemą, siekiant sudaryti vienodas sąlygas biologiniams produktams. Viešasis sektorius taip pat atlieka vieną svarbiausių vaidmenų biologinių produktų paklausos vykdant viešuosius pirkimus srityje. Tokios iniciatyvos kaip „Europos bioekonomikos savaitė“ gali padėti įvairių projektų paplitimui rinkoje ir praturtinti vienas kitą.

5.5.

Moksliniai tyrimai ir naujovės yra labai svarbūs siekiant plėtoti bioekonomiką, kuri būtų veiksminga ateityje ir galėtų užtikrinti konkurencinį ES pranašumą. Tai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į didžiules naujų rūšių bioproduktų – nuo tradicinių maisto ir pluošto produktų iki naujų rūšių statybos ir pakavimo medžiagų, tekstilės ir biologinių cheminių medžiagų ir plastiko – teikiamas galimybes. Tas pat pasakytina ir apie augalų selekcijos ir įvairių medžiagų, naudojamų kaip bioproduktų žaliava (pvz., lignoceliuliozės, aliejaus, krakmolo, cukraus, baltymų), teikiamas galimybes.

5.6.

Ir toliau reikėtų stengtis diegti naujoves, kurias ES bioekonomikos strategijoje skatinama diegti, ir steigti BPS bendrąją įmonę (8). Bioekonomikos žinių centras (9) taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant naudotis žiniomis, siekiant padėti plėtoti bioekonomiką. Be to, reikėtų siekti, kad mokslinių tyrimų ir naujovių iniciatyvos bei programos būtų patrauklesnės įmonėms.

5.7.

Švietimo, konsultavimo paslaugų, žinių perdavimo ir mokymo vaidmuo yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad darbuotojai ir verslininkai turėtų reikiamos informacijos ir įgūdžių, – tokiu atveju būtų galima didinti dabartinio verslo tvarumą ir išnaudoti naujas bioekonomikos galimybes.

5.8.

Be to, žmonės turi būti tinkamai informuoti apie bioekonomiką ir daugiau žinoti apie savo atsakomybę, kad galėtų būti aktyvūs vartotojai ir rinktųsi tvarų vartojimą, atsižvelgiant į skirtingą visų amžiaus grupių žmonių norą prisitaikyti ir keistis. Šiuo tikslu reikėtų rengti informavimo apie bioekonomiką ir biologinius produktus kampanijas, kurios stiprintų vartotojų pasitikėjimą.

5.9.

Prieiga prie žaliavų yra dar viena pagrindinė bioekonomikos prielaida. Todėl siekiant skatinti biomasės prieinamumą ir jos išteklių telkimą žemės ūkiui ir miškininkystei būtina užtikrinti tinkamą verslo aplinką. Tvarus miškų, žemės ir jūrų išteklių valdymas, kurį užtikrinti raginama siekiant 14-ojo ir 15-ojo DVT, iš esmės padeda užtikrinti žaliavų tiekimo saugumą. Šiomis aplinkybėmis esama teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusi tvarių žaliavų ir žaliavų iš atsinaujinančiųjų išteklių sistema ES turėtų būti pripažinta ir remiama. Tai, kad vis daugiau šalutinių srautų ir liekanų naudojami kaip kitoms paskirtims tinkama žaliava, taip pat padeda užtikrinti biomasės prieinamumą. Kalbant apie nedidelio masto struktūras, pažymėtina, kad kooperatyvai arba gamintojų organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį.

5.10.

Tinkama fizinė infrastruktūra yra dar viena būtina bioekonomikos prielaida, ir šiuo tikslu būtina skirti pakankamai lėšų energetikos, transporto ir skaitmeninei infrastruktūrai finansuoti. Veiksmingos transporto sistemos yra labai svarbios siekiant užtikrinti prieigą prie žaliavų ir produktų platinimą rinkoje.

5.11.

Kalbant apie pasaulines rinkas, bioekonomika yra glaudžiai susijusi su 17-uoju DVT – stiprinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Įgyvendinant šį tikslą raginama skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, nediskriminacinę ir teisingą daugiašalę prekybos sistemą, grindžiamą PPO taisyklėmis. Ši sistema yra svarbi prekybai ir žemės ūkio, ir pramonės bioekonomikos produktais. Be to, bendradarbiavimas regioninėse vertės grandinėse turėtų būti stiprinamas siekiant skatinti regioninę plėtrą.

5.12.

Siekdama neutraliai skatinti bioekonomikos plėtrą, ES turėtų siekti išmetamam anglies dioksido kiekiui taikyti pasaulinę kainodaros sistemą, nes tai apimtų visus rinkos dalyvius ir užtikrintų jiems vienodas sąlygas.

5.13.

Siekiant stiprinti įvairių visuomenės subjektų bendradarbiavimą ir didinti visuomenės informuotumą apie tvarią bioekonomiką, į bioekonomikos iniciatyvas ir sprendimų priėmimo procesus itin svarbu įtraukti pilietinę visuomenę.

5.14.

Nors perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos yra didžiulis uždavinys ir yra siejamas su esminiais struktūriniais susijusių darbo vietų pokyčiais, svarbu užtikrinti, kad šis perėjimas vyktų teisingai.

5.15.

Plėtoti tvarią bioekonomiką gali pavykti tik taikant tarpsektorinį požiūrį. Todėl reikalingas įvairių ES politikos krypčių ir tikslų, visų pirma susijusių su klimatu, aplinka, maisto produktais, žemės ūkiu, miškininkyste, pramone, energetika, žiedine ekonomika ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis, suderinamumas ir koordinavimas. Šiuo tikslu Komisijos pirmininko lygmeniu reikėtų įsteigti aukšto lygio daugiašalę tvarios bioekonomikos suinteresuotųjų subjektų grupę.

5.16.

Pažanga siekiant DVT vertinama ir stebima pagal 232 rodiklius. Šie rodikliai apima su klimatu ir energetika susijusius rodiklius, tačiau nėra jokių konkrečių bioekonomikos rodiklių. Todėl Komisija turėtų nustatyti svarbiausius rodiklius, kad būtų galima gauti realios ir išsamios informacijos apie ES bioekonomikos plėtrą.

Briuselis, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Žr. 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kurią galima rasti https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2030_lt.

(2)  Žr. Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalį, kurią galima rasti https://unfccc.int/sites/default/files/paris_agreement_english_.pdf.

(3)  Žr. Europos Komisijos 2018 m. birželio 19 d. pareiškimą, kurį galima rasti http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-18-3997_lt.htm.

(4)  Žr. NAT/655 Klimato ir energetikos politikos poveikis žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams (OL C 291, 2015 9 4, p. 1).

(5)  Žr. NAT/696 Pastangų pasidalijimas 2030 m. ir žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF) (OL C 75, 2017 3 10, p. 103).

(6)  Žr. TEN/609 Transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas (OL C 173, 2017 5 31, p. 55).

(7)  http://www.climatesmartcities.org/

(8)  https://www.bbi-europe.eu

(9)  https://biobs.jrc.ec.europa.eu


Top