EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 12 12

COM(2017) 763 final

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šios iniciatyvos tikslas – atnaujinti partnerystės susitarimą su šalimis, kurios yra Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės narės. Šiuo metu šie santykiai reglamentuojami Kotonu partnerystės susitarimu (toliau – KPS), kuriuo nustatoma, kad Šalys turi pradėti derybas prieš aštuoniolika mėnesių iki jo galiojimo pabaigos 2020 m. vasario mėn.

Pasiūlymo tikslas – sudaryti visapusišką susitarimą su šiuo metu KPS pasirašiusiomis 79 šalimis, ypatingą dėmesį skiriant bendriesiems, taip pat konkretiems ES interesams patenkinti (pvz., migracijai suvaldyti, taikai ir saugumui užtikrinti, investicijoms skatinti), atsisakant „visuotinio“ požiūrio ir dar labiau nutolstant nuo paramos teikėjo ir paramos gavėjo dinamikos.

Pasimokiusi iš teigiamų dabartinio KPS įgyvendinimo rezultatų ir trūkumų, kartu atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes ir dabartinę ES politiką ir laikydamasi ilgalaikės perspektyvos po 2020 m. požiūrio, ES nustatė siektinus bendruosius strateginius interesus. Tai yra šie interesai: 1) užmegzti politinę partnerystę, kuria visų pirma siekiama kurti taikias, stabilias, gerai valdomas, klestinčias ir atsparias valstybes ir visuomenes; 2) spartinti pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų; 3) tarptautiniuose forumuose kurti veiksmingas sąjungas siekiant įgyvendinti pasaulinio masto veiksmus. Remiantis šiais tikslais, kiekvienai prioritetinei sričiai nustatyti konkretūs uždaviniai.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo pažangos, intensyviai vystęsi ilgalaikiai santykiai turi būti iš naujo peržiūrėti, kad atitiktų savo paskirtį. Tai turėtų būti atlikta visapusiškai remiantis labai tvirtu ilgainiui sukurtu pagrindu ir jį tobulinant. Šiuo atžvilgiu labai svarbu visapusiškai atsižvelgti į sustiprintas regionines sistemas ir tendencijas, atsiradusias Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse.

Todėl iškeltas tikslas sudaryti naują susitarimą, kurį sudaro trys regioniniai susitarimai, turintys bendrą pagrindą. Svarbiausia dalis bus regioniniai susitarimai, kuriuose bus nustatyti konkretiems Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių regionams svarbūs prioritetai. Bendrame pagrinde, taikomame visiems partnerystės nariams, bus išvardyti bendrieji tikslai, principai ir prioritetai ir bus sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu.

Regioniniai susitarimai bus susitarimo protokolai, kuriais nustatyta išsami teisinė santykių sistema. Kartu susitarimu bus suteikta galimybė lanksčiai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių taikant supaprastintą trijų regioninių susitarimų peržiūros procedūrą. Partnerystėje turės būti pripažintas didesnis (sub)regioninių organizacijų vaidmuo, ypač regioninių susitarimų valdymo srityje, ir sudarytos sąlygos šiam vaidmeniui atlikti.

Įvairiu mastu partnerystės veikloje galės dalyvauti ar prie jos prisijungti kitos šalys, puoselėjančios tas pačias vertybes ir padedančios siekti partnerystės tikslų. Tai ypač svarbu, pvz., siekiant sudaryti sąlygas stiprinti požiūrį į „Afriką kaip į visumą“ ir kartu laikytis esamų dvišalių asociacijos susitarimų su Šiaurės Afrikos šalimis. Pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmuo bus sustiprintas ne tik partnerystėje, jiems taip pat teks itin svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti integracinį darnų vystymąsi atitinkamose šalyse ir regionuose. Šie pokyčiai atsispindės institucinėje struktūroje ir ji taps mažiau biurokratiška ir paprastesnė.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad visapusišku susitarimu siekiama santykius su šalimis partnerėmis įforminti visais politiniais – nacionaliniu, (sub)regioniniu ar partnerystės – lygmenimis ir kad nacionalinis lygmuo, taip pat atsižvelgiant į subsidiarumo principą, tebėra svarbiausias lygmuo. Panašiai kaip ir kitų susitarimų atveju, šio susitarimo galiojimo laikas nebus apribotas, tačiau bus numatyta galimybė vienos iš Šalių prašymu jį nutraukti.

Šalys partnerės išreiškė savo siekį, remiantis dabartiniame KPS nustatytu pagrindu, sudaryti atnaujintą teisiškai privalomą partnerystės susitarimą su ES. Be to, per informavimo misijas šalys partnerės iš esmės pritarė siūlomam požiūriui, kad didesnis vaidmuo turi tekti regionams.

ES ir jos partneriai yra suinteresuoti laiku užbaigti derybas, kad po 2020 m. būtų išvengta politinio vakuumo.

Būtina sukurti derybų grupę, kurią sudarytų Komisijos atstovai ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Derybų grupei turėtų vadovauti Komisija kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu. Visų pirma į derybų grupę, be atitinkamų Komisijos tarnybų, taip pat bus įtraukta Europos išorės veiksmų tarnyba.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 18 straipsnio 4 dalį vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas užtikrins su šiomis sudėtingomis derybomis susijusių Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Dabartinis pasiūlymas dėl visapusiško susitarimo yra visiškai suderinamas su susijusia ES politika.

Laikantis Visuotinės ES užsienio ir saugumo politikos strategijos, juo siekiama puoselėti visuotines ir nedalomas vertybes, laikytis integruoto požiūrio į konfliktų ir krizių valdymą, taikyti specialias priemones, skirtas kovoti su terorizmu ir radikalėjimu, ir taip galiausiai prisidėti prie taikių, stabilių, gerai valdomų ir atsparių valstybių ir visuomenių kūrimo. Be to, pasiūlyme pabrėžiamas poreikis kurti veiksmingas sąjungas tarptautiniuose forumuose laikantis esminio daugiašališkumo principo. Galiausiai juo siekiama išsaugoti ir stiprinti svarbų dialogo visais politiniais lygmenimis vaidmenį. Remiantis peržiūrėtu Europos konsensusu dėl vystymosi, naujosios partnerystės pagrindą sudarys darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT) įgyvendinimas, visų pirma skurdo panaikinimas.

Pasiūlymas taip pat grindžiamas esamomis ES ir įvairių AKR regionų santykių strategijomis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus), visų pirma 2007 m. bendra Afrikos ir ES strategija, 2012 m. bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija ir 2006 m. glaudesnės partnerystės su Ramiojo vandenyno salomis strategija. Iš tiesų šios strategijos bus pakeistos trimis siūlomais susitarimais.

Laikantis galiojančių prekybos politikos nuostatų, pasiūlymu siekiama sukurti naujas ekonomines ekologiškai tvaraus ir mėlynojo augimo galimybes, taip pat galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir skatinti tiesiogines užsienio investicijas.

Laikantis galiojančių migracijos politikos nuostatų, jame išdėstytas išsamus ir teisėmis pagrįstas požiūris į migraciją ir judumą. Taip bus siekiama geriau organizuoti teisėtą migraciją, skatinti tinkamai valdomą judumą, užtikrinti kuo didesnį jo poveikį vystymuisi, taip pat užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti, panaikinti prekybą žmonėmis ir nustatyti veiksmingą neteisėtų migrantų grąžinimo ir readmisijos mechanizmą.

Laikantis galiojančių aplinkos politikos nuostatų, pasiūlyme pabrėžiamas poreikis imtis spartesnių ir neatidėliotinų veiksmų siekiant kovoti su aplinkos būklės blogėjimu ir klimato kaita, dėl kurių kyla didelis pavojus, kad DVT nebus įgyvendinti, o kai kuriais atvejais – grėsmė ištisų gyventojų grupių išlikimui.

Pasiūlymas taip pat yra visiškai suderinamas su įvairia kita Sąjungos politika, susijusia su nustatytais prioritetais, pvz., energetika, švietimu, užimtumu ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis.

2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Tarptautinį susitarimą galima klasifikuoti tik derybų pabaigoje, remiantis susitarimo tikslų ir turinio analize. Todėl, remdamasi SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios yra procedūrinis teisinis pagrindas, Komisija pateikia savo rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo pradėti derybas.

Subsidiarumas

Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu Europa susiduria su daugeliu sunkumų ir galimybių, todėl įvairiose vidaus ir išorės politikos srityse reikia imtis bendrų ir suderintų veiksmų. Dėl didelės politikos krypčių ir priemonių įvairovės ES yra gerai pasirengusi spręsti tokius uždavinius ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.

Veiksmais ES lygmeniu kuriama pridėtinė vertė – įgyjama politinė ir ekonominė įtaka. Pavyzdžiui, pasauliniu ES delegacijų tinklu užtikrinama ES veikla tose šalyse, kuriose daugelis valstybių narių neturi atstovybių. ES lygmuo ypač tinka strateginėms sąjungoms su daugeliu partnerystės narių kurti siekiant įgyvendinti pasaulinio masto veiksmus vadovaujantis ES interesais. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios politikos sritys, visų pirma prekyba, priskiriamos išimtinei ES kompetencijos sričiai.

Be to, šiuo pasiūlymu subsidiarumo principas, kurio ES yra įsipareigojusi laikytis ES viduje, pradedamas taikyti ir partnerystei. Siekiant išvengti skirtingų sistemų ir struktūrų dubliavimosi ar sutapimų, numatoma, kad veiksmų turi būti imamasi tinkamiausiu politiniu lygmeniu.

Proporcingumo principas

Šia iniciatyva tiesiogiai siekiama Sąjungos išorės veiksmų tikslo pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ir padedama įgyvendinti „ES kaip stipresnės pasaulinio masto veikėjos“ politinį prioritetą. Tai atitinka Visuotinės ES strategijos nuostatą, kad ES turi bendradarbiauti su kitais subjektais ir atsakingai peržiūrėti savo išorinių partnerysčių sutartis, kad būtų įgyvendinti ES išorės prioritetai. Pasiūlymu nesukuriamos naujos struktūros ar papildoma ES našta, priešingai – juo supaprastinamos esamos institucijos, procedūros ir priemonės ir palengvinama įvairių valdymo lygmenų sąveika 1 .

3. EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atlikus išsamų vertinimą, įvertinti pirmųjų 15 metų KPS įgyvendinimo rezultatai.

Didelė pažanga padaryta palaikant politinį dialogą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis – tai padėjo AKR šalyse įtvirtinti esminius elementus. Pasirašius KPS, pagerėjo tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas saugumo klausimais, žengtas pirmas žingsnis siekiant glaudžiau bendradarbiauti migracijos srityje ir taip sudarytos sąlygos Rabato, Chartumo ir Valetos procesams. Gerokai suaktyvėjo prekybos mainai ir vienu iš pagrindinių susitarimo rezultatų tapo ekonominės partnerystės susitarimai (toliau – EPS). Be to, didelė pažanga AKR šalyse padaryta žmogaus ir socialinės raidos ir makroekonomikos stabilizavimo srityse.

Vertinime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad, norint visiškai pasiekti KPS tikslus, reikia įdėti daugiau pastangų. Be to, nors šie tikslai tebėra aktualūs, jais atsižvelgiama ne į visus svarbius pokyčius, įvykusius pasaulyje per pastaruosius metus. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į naujus ES ir jos partneriams iškilusius uždavinius ir atsivėrusias galimybes, bendruosius tikslus reikia peržiūrėti. Taip pat, siekiant didinti skirtingų politikos sistemų suderinamumą ir supaprastinti sprendimų priėmimą, rekomenduota atlikti institucinės struktūros peržiūrą.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Buvo konsultuojamasi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais.

Prasidėjo pirmasis konsultacijų etapas, įskaitant viešas konsultacijas ir keitimąsi nuomonėmis su ES delegacijomis. Šio etapo rezultatais remtasi atliekant KPS vertinimą ir poveikio vertinimą, kuriuo grindžiamas 2016 m. lapkričio mėn. bendras komunikatas. Antrasis konsultacijų etapas įvyko po 2016 m. komunikato paskelbimo, šį kartą jis visų pirma buvo orientuotas į sprendimus priimančius asmenis. Pradėjo formuotis nuomonė, kad reikia sugriežtinti tas nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos veiksmingiau ginti gyvybiškai svarbius ES interesus (ypač migracijos ir investicijų srityse). Bendrai sutarta, kad reikia atsižvelgti į naują regioninę dinamiką ir išvengti skirtingų politikos ir teisinių sistemų dubliavimosi. Tačiau nuomonės išsiskyrė dėl siektino regionizmo masto, o kai kuriais atvejais buvo ir kritiškų atsiliepimų dėl teisiškai privalomo susitarimo pridėtinės vertės.

Prieš bendro komunikato paskelbimą ir po jo ne vieną kartą buvo konsultuojamasi su Europos Parlamentu, jis buvo nuolat informuojamas. 2016 m. spalio mėn. rezoliucijoje pabrėžta, kad reikalingas atnaujintas teisiškai privalomas susitarimas ir trys sustiprintos regioninės partnerystės, visiškai atitinkančios dabartinį pasiūlymą.

Kalbant apie informavimo veiklą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse, 2016 m. Papua Naujojoje Gvinėjoje įvykusiame AKR valstybių vadovų susitikime parengtas Vaiganio komunikatas, kuriuo nutarta, remiantis KPS nustatytu pagrindu, siekti atnaujintos teisiškai privalomos partnerystės su ES, plėtoti politinį dialogą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Be to, Komisijos narys Nevenas Mimica ir du aukšto lygio tarpininkai (Louis Michelis ir Pascalis Lamy) atliko informavimo misijas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalyse. Daroma bendra išvada, kad ES pasiūlytas požiūris, ypač ketinimas daugiausia dėmesio skirti trims regionams ir konkretiems jų prioritetams, įvertintas teigiamai. Kartu daugelis dialogo partnerių atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu išsaugoti AKR šalių sanglaudą. Svarbu tai, kad daug dėmesio buvo skirta poreikiui gerokai padidinti investavimo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas privačiojo sektoriaus vystymuisi.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Dabartinis pasiūlymas parengtas bendradarbiaujant su išorės ekspertais. Buvo rengiamos apskritojo stalo diskusijos su ekspertais, taip pat atlikta esamos akademinės literatūros apžvalga; jų rezultatais remtasi atliekant bendrąjį KPS vertinimą, poveikio vertinimą, rengiant komunikatą ir rekomendaciją.

Poveikio vertinimas

Iš būsimų galimybių, pasiūlytų vykstant konsultacijų procesui, poveikio vertinime buvo išsamiai išanalizuotos tik tos, kurias įgyvendinus buvo didžiausia tikimybė pasiekti (daugumą) ES tikslų. Dabartinis KPS sudarė pagrindą, pagal kurį buvo vertinamos visos kitos galimybės.

Atlikus sistemingą skirtingo kiekvienos iš galimybių poveikio analizę, padaryta išvada, kad ES tikslų geriausia siekti pagal susitarimą, kurį sudaro visiems taikytina bendroji dalis ir trys stiprios regioninės partnerystės susitarimai. Buvo manoma, kad taip užtikrinama galimybė išsaugoti visus teigiamus dabartinio KPS aspektus, taip pat sudaromos tinkamos sąlygos, kad ES galėtų įgyvendinti savo naujus tikslus. Kalbant apie naujus tikslus, ES siekia veiksmingiau ginti savo politinius ir ekonominius interesus, didinti savo veiklos poveikį tarptautinėje arenoje ir gerinti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo perspektyvas. Be to, atsižvelgiant į intensyvesnio regionizmo dinamiką, manyta, kad minėta galimybe sudaromos geriausios sąlygos pritaikyti veiksmus prie įvairių aplinkybių.

2016 m. liepos mėn. Reglamentavimo patikros valdyba dėl atlikto poveikio vertinimo pateikė teigiamą nuomonę. Kaip vėliau nurodyta 2016 m. lapkričio mėn. bendrame komunikate, dabartinis pasiūlymas visiškai atitinka poveikio vertinime rekomenduotą galimybę.

Pagrindinės teisės

Vienas iš siūlomos partnerystės tikslų, visiškai atitinkantis ES sutarties nuostatas, yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių (taip pat demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principų) gynimas. Jeigu teisiškai privalomo partnerystės pobūdžio būtų atsisakyta, šių įsipareigojimų taip pat neliktų, o tai būtų nepageidautina atsižvelgiant į pokyčius tarptautinėje arenoje, kurioje šiuo metu vis įtakingesnės tampa nebūtinai šias vertybes ir principus puoselėjančios valstybės. Dabartiniu pasiūlymu taip pat suteikiama galimybė geriau užtikrinti, kad pagrindinės teisės ir politinis dialogas taptų regioninių struktūrų ir sistemų dalimi.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Manoma, kad ši iniciatyva neturės didelio naujo poveikio biudžetui, nors reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sprendimas dėl lėšų sumos ES išorės veiksmams finansuoti bus priimtas atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą.

Kalbant apie finansines priemones, Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė finansinė priemonė, pagal kurią remiamos iniciatyvos AKR šalyse ir regionuose. EPF yra nebiudžetinis fondas, finansuojamas tiesioginiais ES valstybių narių įnašais.

5. KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Dabartiniu pasiūlymu numatoma priimti įgyvendinimo planus įvairiais dialogo lygmenimis. Pasiūlymu taip pat numatoma pažangos stebėsenos sistema, kurioje, daugiausia remiantis esamomis iniciatyvomis, pasitelkiami konkretūs rodikliai ir išmatuojami rezultatai.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Dabartiniu pasiūlymu numatoma, kad bus sudarytas vienas susitarimas, kurį sudarys šios pagrindinės dalys:

·visiems partnerystės nariams taikoma bendroji dalis, kurią sudaro pagrindas (įskaitant bendruosius tikslus ir principus, strateginius prioritetus ir nuostatas dėl tarptautinio bendradarbiavimo), institucinė struktūra, bendradarbiavimo priemonės ir galutinės nuostatos;

·atskiri regioniniai susitarimai, įskaitant atitinkamai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims nustatytus konkrečius tikslus ir prioritetus. Šiais trimis susitarimais, kurie prie bendrojo susitarimo dalies pridedami kaip protokolai, bus pakeisti esami regioninės partnerystės susitarimai.

Pagrindas

1 dalyje (Bendrosios nuostatos) nustatyti bendrieji tikslai ir principai. Tikslas – sudaryti bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo, kuriuo remdamasi ES galėtų veiksmingai apginti savo strateginius interesus ir kuriuo visų pirma siekiama įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus. Nustatyti trys bendrieji tikslai, kurie suskirstyti į uždavinius šešiose prioritetinėse srityse. Tarptautinis bendradarbiavimas yra atskiras prioritetas. Skirsnyje, kuriame nustatyti principai, atspindimos ES išorės santykių, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo srityje visuotinai pripažintos normos: daugiašališkumas, daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, papildomumas ir subsidiarumas, tarpusavio atskaitomybė. Ypatingas dėmesys skirtas politiniam dialogui ir politikos suderinamumui vystymosi labui.

2 dalyje (Bendrieji prioritetai) išsamiau aprašytos šešios prioritetinės sritys. Skirsniai „Žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratija, teisinė valstybė ir geras valdymas“ (I antraštinė dalis), „Taika, saugumas ir teisingumas“ (IV antraštinė dalis) ir „Migracija ir judumas“ (V antraštinė dalis) grindžiami KPS ir atitinka galiojančias ES išorės santykių srities nuostatas. Konkrečiau kalbant, skirsnyje dėl migracijos, remiantis teisėmis pagrįstu požiūriu ir akcentuojant naudingus tinkamai valdomos migracijos aspektus, šalys partnerės raginamos nustatyti veiksmingesnius neteisėtų migrantų grąžinimo ir readmisijos politikos mechanizmus. Į skirsnius „Integracinis darnus ekonominis vystymasis“ (II antraštinė dalis), „Aplinka ir klimato kaita“ (III antraštinė dalis) ir „Žmogaus socialinė raida ir orumas“ (VI antraštinė dalis), palyginti su KPS, iš dalies dėl Darbotvarkės iki 2030 m. priėmimo, įtraukti tam tikri reikšmingi pakeitimai. Šiuo atžvilgiu Šalys yra tvirtai įsipareigojusios imtis konkrečių priemonių, kad įgyvendintų DVT, ir netgi, kai įmanoma, juos viršyti. Daug dėmesio skiriama tiesioginėms užsienio investicijoms ir privačiojo sektoriaus vystymuisi siekiant sukurti naujas ekonomines galimybes ir daugiau bei geresnių darbo vietų visiems.

3 dalyje (Tarptautinis bendradarbiavimas) nustatyti principai ir mechanizmai, kuriais bus grindžiami ES ir partnerystės narių veiksmai, kai jie sieks bendradarbiauti tarptautinėje arenoje. Kad būtų pasiekta rezultatų, pagrindinėse tarptautinėse organizacijose ir institucijose reikės rengti ministrų susitikimus ir stiprinti arba sukurti specialius koordinavimo mechanizmus. Taip pat numatyta galimybė įtraukti kitus suinteresuotuosius subjektus.

ES ir Afrikos susitarimas

1 skirsnyje (Bendradarbiavimo pagrindas) nustatyti ES ir Afrikos susitarimo tikslai ir principai; šiuo susitarimu išplečiama ir integruojama esama bendra Afrikos ir ES partnerystė. Tikslas – sustiprinti ES ir Afrikos šalių santykių politinį aspektą susitariant dėl naujo papildyto bendrojo pagrindinio dokumento ir sudarant sąlygas jį įgyvendinti pagal teisinę atnaujintos partnerystės su Užsachario Afrikos šalimis sistemą ir kartu išsaugoti dabartinius asociacijos susitarimus su Šiaurės Afrikos šalimis.

2 skirsnyje (Strateginiai prioritetai) nustatytos konkrečios priemonės, kurių ES ir Afrikos šalys imsis šešiose prioritetinėse srityse. Tam tikri reikšmingi pakeitimai įtraukti į skirsnius „Integracinis darnus ekonominis vystymasis“ (III antraštinė dalis) ir „Migracija ir judumas“ (V antraštinė dalis). Kalbant apie ekonominį vystymąsi, dabartiniu pasiūlymu rekomenduojama imtis veiksmų tam tikrose srityse, kurios laikomos palankiomis didesniems investicijų srautams ir privačiojo sektoriaus vystymuisi. Kalbant apie migraciją, dabartiniu pasiūlymu atkreipiamas dėmesys į galimą teigiamą migracijos poveikį siunčiančiosioms ir priimančiosioms šalims, tačiau taip pat numatomi griežtesni mechanizmai, skirti užtikrinti, kad šalys sparčiau reaguotų į readmisijos prašymus, taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą sienų valdymo srityje ir kovoti su prekyba žmonėmis. ES ir Afrikos susitarime taip pat išvardytos konkrečios priemonės, kurių ketinama imtis taikai ir saugumui užtikrinti, visų pirma kova su terorizmu (I antraštinė dalis), „Žmogaus teisės ir demokratinis valdymas“ (II antraštinė dalis), „Žmogaus socialinė raida ir orumas“ (IV antraštinė dalis) ir „Klimato kaita ir ekologinis tvarumas“ (VI antraštinė dalis). Tokios priemonės iš tiesų skirtos DVT įgyvendinti, tačiau jos taip pat apima ES ir Afrikos Sąjungos (toliau – AS) vizijas, išdėstytas naujausiuose jų strateginiuose dokumentuose (Afrikos darbotvarkėje iki 2063 m., Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje ir Europos konsensuse dėl vystymosi).

ES ir Afrikos susitarimo institucinės struktūros pagrindas yra peržiūrėta struktūra, visų pirma grindžiama esamomis dialogo platformomis, svarbesnį vaidmenį skiriant Afrikos Sąjungai (AS).

ES ir Karibų šalių susitarimas

1 skirsnyje (Bendradarbiavimo pagrindas) nustatyti ES ir Karibų šalių susitarimo tikslai ir principai; šis susitarimas grindžiamas bendra Karibų šalių ir ES partnerystės strategija ir ją pakeičia. Svarbu tai, kad susitarimu pripažįstami glaudūs Karibų šalių ir atokiausių regionų (toliau – AR) bei užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) ryšiai.

2 skirsnyje (Strateginiai prioritetai) nustatytos konkrečios priemonės, kurių ES ir Karibų šalys imsis keturiose prioritetinėse srityse. Pabrėžiant ypatingą regioninio bendradarbiavimo svarbą, daugiausia dėmesio bus skiriama keturiems klausimams: klimato kaitos poveikiui gamtos ištekliams, ypatingą dėmesį skiriant ekologiniam tvarumui ir nelaimių valdymui (I antraštinė dalis), poreikiui sutelkti pastangas pagrindiniuose strateginiuose sektoriuose, susijusiuose su mėlynuoju augimu, energetika ir turizmu (II antraštinė dalis), žmogiškojo saugumo didinimui, ypatingą dėmesį skiriant kovai su organizuotu nusikalstamumu ir smurtu (smurtu dėl lyties ir gaujų smurtu), taip pat visuotinius standartus atitinkančių mechanizmų diegimui mokesčių politikos srityje (III antraštinė dalis), kovai su nelygybe ir lyčių lygybei, taip pat ypatingai Haičio, kaip vienintelės regiono mažiausiai išsivysčiusios šalies, padėčiai (IV antraštinė dalis).

ES ir Karibų šalių institucinės struktūros pagrindas yra peržiūrėta institucinė struktūra (aptarta Bendrosios dalies III dalyje), visų pirma grindžiama esamomis dialogo platformomis.

ES ir Ramiojo vandenyno šalių susitarimas

1 skirsnyje (Bendradarbiavimo pagrindas) nustatyti naujojo ES ir Ramiojo vandenyno šalių susitarimo tikslai ir principai. Svarbu tai, kad susitarimu pripažįstami ypatingi ES ir užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) ryšiai.

2 skirsnyje (Strateginiai prioritetai) nustatytos konkrečios priemonės, kurių ES ir Ramiojo vandenyno šalys imsis keturiose prioritetinėse srityse. Atsižvelgiant į regiono specifiką ir ypatingą regioninio bendradarbiavimo svarbą, daugiausia dėmesio bus skiriama keturiems klausimams: klimato kaitai ir tvariam gamtos išteklių valdymui, įskaitant vandenynų valdymą ir nelaimių valdymą (I antraštinė dalis), tiksliniams strateginiams sektoriams, ypač žuvininkystės, tvariosios energetikos, mėlynojo augimo ekonomikos ir turizmo sektoriams (II antraštinė dalis), žmogaus teisių gynimo ir konfliktų prevencijos veiklai, taip pat mokesčių politikos mechanizmų diegimui, įskaitant mokesčių rojų klausimą (III antraštinė dalis), žmogaus socialinei raidai ir socialinei sanglaudai, sprendžiant su įvairių rūšių pažeidžiamumu susijusius klausimus (IV antraštinė dalis).

ES ir Ramiojo vandenyno šalių institucinės struktūros pagrindas yra peržiūrėta institucinė struktūra (aptarta Bendrosios dalies III dalyje), visų pirma grindžiama esamomis dialogo platformomis.

Įvairiapusis bendradarbiavimas

Šioje dalyje aprašomos bendradarbiavimo priemonės – ir finansinės, ir nefinansinės, – skirtos pagrindinėje dalyje ir trijuose susitarimuose nustatytiems bendriesiems ir konkretiems tikslams įgyvendinti. Joje nurodyta, kad, siekiant atsižvelgti į vis įvairesnes šalių ir regionų aplinkybes, bendradarbiavimas turi būti įvairiapusis. Šioje dalyje patvirtinamas ES įsipareigojimas skirti pakankamą paramos vystymuisi sumą šalims, kurioms labiausiai reikia paramos, ir padidinti jos veiksmingumą pagal tarptautiniu mastu suderintus principus. Taip pat pabrėžiama, kad AKR šalys turi sutelkti vidaus viešuosius ir privačiuosius išteklius ir pradėti savo mokesčių politikos reformas, įskaitant kovą su neteisėtais finansiniais srautais. ES taip pat sieks veiksmingiau bendradarbiauti su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, kad galėtų kovoti su pažeidžiamumu ir nelygybe šalių viduje, tačiau kartu suteiktų papildomų galimybių ES verslui ir piliečiams ir skatintų bendradarbiavimą įgyvendinant DVT atitinkamuose šalių regionuose, taip pat pasauliniu mastu.

Institucinė struktūra

Šioje dalyje kalbama apie partnerystės dalyvius ir institucinę – ir partnerystės, ir trijų susitarimų lygmens – struktūrą. Dėl partnerystės dalyvių dar kartą patvirtinama, kad valstybės yra pagrindinės ES dialogo partnerės, nors nacionalinės vyriausybės turi dėti daugiau pastangų, kad į šią veiklą aktyviau įsitrauktų nacionaliniai parlamentai ir vietos valdžios institucijos. Kartu siūloma stiprinti regioninių ir žemyno organizacijų vaidmenį valdant ir įgyvendinant tris regioninius susitarimus. Taip pat siūloma pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmenį stiprinti ne tik partnerystėje, bet užtikrinant integracinį darnų vystymąsi atitinkamose šalyse ir regionuose. Naujojoje institucinėje struktūroje atsispindi sustiprintas politinis partnerystės pobūdis, taip pat tai, kad svarbesnis vaidmuo dabar tenka trims regionams. Supaprastintas ir sumažintas esamų struktūrų poveikis veiklai, institucinė struktūra visų pirma grindžiama esamomis regioninėmis politinio dialogo platformomis.

Procedūriniai aspektai

Komisija skelbia šią rekomendaciją ir jos priedą iškart po jos priėmimo. Komisija rekomenduoja, kad derybiniai nurodymai būtų paskelbti iškart po jų priėmimo.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis;

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją;

pažymėdama, kad SESV 218 straipsnyje numatyta bendra procedūra, kurios reikia laikytis derantis dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų;

kadangi reikėtų pradėti derybas siekiant sudaryti atnaujintą partnerystės susitarimą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis;

kadangi numatomas Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimas apima platų politikos spektrą, įskaitant užsienio politikos klausimus; visų Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą pagal ES sutarties 18 straipsnio 4 dalį turėtų užtikrinti vyriausiasis įgaliotinis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis įgaliojami Sąjungos vardu derėtis dėl partnerystės susitarimo su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupe.

Derybų grupei vadovauja Komisija. Joje taip pat dalyvauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

2 straipsnis

Derybiniai nurodymai išdėstyti priede ir bus paskelbti po jų priėmimo.

3 straipsnis

Derybos vedamos konsultuojantis su [specialaus komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba].

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Strasbūre

(1)    Taip pat žr. poveikio vertinimo dalį „Kodėl ES turėtų imtis veiksmų?“, SWD(2016) 380 final, p. 18.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras,2017 12 12

COM(2017) 763 final

PRIEDAS

prie Rekomendacijos dėl

Tarybos sprendimo

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo

PRIEDAS

Turinys

1.SUSITARIMO POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

2.PAGRINDAS

3.ES IR AFRIKOS SUSITARIMAS

4.ES IR KARIBŲ ŠALIŲ SUSITARIMAS

5.ES IR RAMIOJO VANDENYNO ŠALIŲ SUSITARIMAS

6.ĮVAIRIAPUSIS BENDRADARBIAVIMAS

7.INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

8.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.SUSITARIMO POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

Derybų tikslas – sukurti glaudesnę Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (toliau – Šalys) partnerystę. Uždavinys – sudaryti naują susitarimą, kurį sudaro bendras pagrindas ir trys regioniniai susitarimai. Bendrame pagrinde, taikomame visiems partnerystės nariams, bus išvardyti bendrieji tikslai, principai ir prioritetai ir bus sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu. Svarbiausia dalis bus regioniniai susitarimai, kuriuose, atsižvelgiant į suintensyvėjusią regionų dinamiką ir padidėjusią regioninių organizacijų svarbą, bus nustatyti konkretiems Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių regionams svarbūs prioritetai. Įvairiu mastu partnerystės veikloje galės dalyvauti ar prie jos prisijungti kitos šalys, puoselėjančios tas pačias vertybes ir padedančios siekti partnerystės tikslų.

Naujasis susitarimas numatomas kaip visapusiška politinė partnerystė, kuria įforminami Šalių santykiai ir siekiama abipusiškai naudingų rezultatų įgyvendinant bendrus bei sutampančius interesus. Šiuo tikslu susitarimu visų pirma bus siekiama kurti taikias ir atsparias valstybes ir visuomenes, užtikrinti kuo didesnę tinkamai valdomos migracijos naudą, taip pat užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratinių principų. Antra, susitarimu bus siekiama spartinti darnų vystymąsi, grindžiamą Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimu, taip pat skatinti investicijas ir kurti deramas darbo vietas visiems. Trečia, juo visame pasaulyje bus skatinama laikytis bendrųjų pozicijų, kuriomis įtvirtinamas daugiašališkumas ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka.

Regioniniai susitarimai yra susitarimo protokolai, kuriais nustatyta išsami teisinė santykių sistema. Kartu protokolu suteikiama galimybė lanksčiai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių taikant supaprastintą trijų regioninių susitarimų peržiūros procedūrą.

Siekiant užtikrinti, kad esamos sistemos taptų paprastesnės ir geriau derėtų tarpusavyje ir kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau priimti sprendimus ir imtis veiksmų, į susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl atitinkamai pritaikytos institucinės struktūros. Susitarime taip pat bus nustatyta, jog Šalys sieks daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir tuo tikslu stiprins pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmenį.

2.PAGRINDAS

1 DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

I antraštinė dalis. Tikslai

Susitarimu bus nustatyta, kad Šalys 1 turi bendrus tikslus:

užmegzti politinę partnerystę, kuria visų pirma siekiama kurti taikias, stabilias, gerai valdomas, klestinčias ir atsparias valstybes ir visuomenes;

·spartinti pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų, visų pirma skurdo panaikinimo, atsižvelgiant į skirtingus įvairių šalių poreikius ir prioritetus;

·tarptautiniuose forumuose kurti veiksmingas sąjungas siekiant įgyvendinti pasaulinio masto veiksmus.

Konkrečiau kalbant, Šalys įsipareigos imtis konkrečių veiksmų, kad:

·būtų gerbiamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratija, teisinė valstybė ir geras valdymas;

·būtų skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas ir kuriamos deramos darbo vietos visiems;

·būtų užtikrinama aplinkos apsauga, kovojama su klimato kaita ir skatinama tvarioji energetika;

·būtų skatinama taika, saugumas ir teisingumas;

·judumas ir migracija būtų paversti galimybėmis, o problemos būtų visiškai išspręstos;

·būtų skatinama žmogaus socialinė raida ir užtikrinamas jo orumas.

II antraštinė dalis. Principai

Susitarimu bus nustatyta, kad partnerystės tikslų, grindžiamų teisiškai privaloma sistema, bus siekiama vadovaujantis lygybės, nediskriminavimo, solidarumo ir tarpusavio pagarbos principais.

Susitarimu bus patvirtintas Šalių įsipareigojimas visais lygmenimis ir tokiu formatu, kuris labiausiai padeda siekti partnerystės tikslų, stiprinti nuolatinį politinį dialogą.

Susitarimu bus išreikšta Šalių parama stipriai ir veiksmingai daugiašalei sistemai ir jų pasiryžimas bendradarbiauti daugiašaliuose forumuose ir tarptautinėse organizacijose abipusiškai svarbiais ir visuotinės svarbos klausimais.

Susitarimu bus patvirtinta, kad partnerystės tikslų bus siekiama laikantis integruoto požiūrio, apimančio politinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį ir aplinkos elementus.

Susitarimu bus nustatyta, kad Šalys priims sprendimus ir imsis veiksmų tinkamiausiu lygmeniu, laikydamosi papildomumo ir subsidiarumo principų. Siekiant veiksmingiau ir efektyviau įgyvendinti partnerystės tikslus, gali būti bendradarbiaujama oficialiu ir ad hoc regioniniu formatais.

Susitarimu bus nustatyta, jog Šalys skatins taikyti daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo metodą ir tuo tikslu sudarys sąlygas daugeliui įvairių subjektų aktyviai dalyvauti dialogo ir bendradarbiavimo procesuose.

Susitarimu bus nustatyta, jog Šalys turėtų užtikrinti, kad susitarimo nuostatoms įgyvendinti būtų imtasi visų būtinų priemonių.

III antraštinė dalis. Politinis dialogas

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas Šalių įsipareigojimas toliau plėtoti ir stiprinti politinį dialogą visose srityse ir visais tikslais bei uždaviniais, apibrėžtais susitarime.

Dialogo tikslai bus: 1) skatinti kiekvienos Šalies pozicijų ir interesų tarpusavio supratimą ir ii) padėti siekti susitarimo tikslų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis palengvinant ir užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą visais visuotinės svarbos klausimais, taip pat sudarant sąlygas reguliariai koordinuoti veiksmus, vykdomus siekiant spręsti tarptautinius ir pasaulinius visuotinės svarbos klausimus. Dialogu taip pat gali būti siekiama įgyvendinti naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama bendrų tikslų, bendrai suderintus prioritetus ir darbotvarkes, be kita ko, nustatant naujas bendradarbiavimo formas ir formatus.

Dialogas bus palaikomas nuolat, lanksčiai ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Jis vyks tinkamiausiu formatu ir lygmeniu, įskaitant nacionalinį, regioninį, žemyno ar visų AKR šalių lygmenis. Bus visiškai išnaudoti visi galimi dialogo palaikymo būdai, įskaitant tarptautinius susitikimus.

IV antraštinė dalis. Politikos suderinamumas vystymosi labui

Susitarimu bus pripažinta, kad integruotiems ir tarpusavyje susijusiems Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslams įgyvendinti reikia priimti politikos sistemą, kuria būtų sudaromos sąlygos veikti skirtingais lygmenimis, ir aktyviai siekti užtikrinti įvairių politikos priemonių sąveiką. Šiuo tikslu Šalys susitars, kad jos visos atliks savo darbą siekdamos politikos suderinamumo ir taip užtikrins, kad jų politika būtų prisidedama prie darnaus vystymosi ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmenimis.

Susitarime bus nustatytas kiekvienos Šalies įsipareigojimas atskirai ir kartu užtikrinti, kad jų politika teiktų kuo didesnę naudą ir turėtų kuo mažesnį neigiamą poveikį kitai Šaliai. Kiekviena Šalis taip pat įsipareigos nustatytu instituciniu formatu kitą Šalį informuoti apie iniciatyvas ir priemones, galinčias jai turėti reikšmingą šalutinį poveikį, ir prireikus su ja šiuo klausimu konsultuotis.

2 DALIS. STRATEGINIAI PRIORITETAI

I antraštinė dalis. Žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratija, teisinė valstybė ir geras valdymas

Į susitarimą bus įtrauktos nuostatos, kuriomis Šalys pakartos savo įsipareigojimą remti, ginti ir užtikrinti visuotines vertybes – demokratiją, žmogaus teises, pagrindines laisves, gerą valdymą ir teisinę valstybę, pagarbą žmogaus orumui ir nediskriminavimo, lygybės bei solidarumo principus. Šalys šias vertybes rems visapusiškai laikydamosi Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų.

Susitarimu bus užtikrinta, kad Šalių vidaus ir tarptautinė politika būtų grindžiama pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir demokratijos bei teisinės valstybės principais ir kad šios vertybės būtų esminiai susitarimo elementai. Šalių vidaus ir tarptautinė politika bus grindžiama ir gero valdymo principu – šis taip pat bus vienas iš pagrindinių susitarimo elementų. Susitarimu taip pat bus pripažinta, kad dėl esminių ir pamatinių susitarimo elementų įgyvendinimo trūkumų kils didelių sunkumų siekiant užtikrinti darnų vystymąsi.

Susitarimu bus skatinama vykdyti teisėmis pagrįstą politiką, kuri apima visas žmogaus teises ir kuria visiems visuomenės nariams, neatsižvelgiant į etninę kilmę, lytį, amžių, negalią, religiją, tikėjimą, seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, migracijos statusą ar kitus veiksnius, užtikrinamos vienodos galimybės. Susitarimu taip pat bus nustatytas įsipareigojimas kovoti su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir susijusia netolerancija.

Susitarimu, kuriuo pripažįstama pliuralistinės visuomenės svarba, bus nustatytas Šalių įsipareigojimas skatinti įtraukius politinius procesus ir institucijų atskaitomybę bei skaidrumą, remti dalyvaujamąjį sprendimų priėmimą ir suteikti visuomenei galimybę susipažinti su informacija. Į susitarimą bus įtrauktas įsipareigojimas skatinti žodžio laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomumą kaip demokratijos ramsčius, taip pat sudaryti palankias sąlygas kurti, išsaugoti ir didinti atvirą ir galimybių suteikiančią erdvę pilietinei visuomenei.

Į susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl teisės į veiksmingą ir nepriklausomą teisinę gynybą ir teisinės pagalbos visiems piliečiams ir įmonėms.

Į susitarimą bus įtrauktos nuostatos, kurių tikslas – remti kovos su korupcija iniciatyvas, užtikrinti didesnį viešojo finansavimo ir viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą ir su tuo susijusią atskaitomybę, gerinti pajamų surinkimą, kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu ir laikytis visuotinių mokesčių valdymo standartų. Šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį reikėtų skirti tinkamam ES išorės finansinės paramos naudojimui.

Į susitarimą bus įtraukta nuostata dėl Šalių bendradarbiavimo kuriant patikimą ir veiksmingą statistikos sistemą, – taip bus siekiama užtikrinti, kad būtų teikiami reformų procesui remti ir stebėti ir prie darnaus vystymosi prisidėti reikalingi statistiniai duomenys.

II antraštinė dalis. Integracinis darnus ekonominis vystymasis

Susitarimu bus nustatyta, kad integracinis ir tvarus ekonomikos augimas yra labai svarbus siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Juo taip pat bus pripažinta, kad klestėjimui užtikrinti labai svarbus yra visiškas ir našus užimtumas ir deramos darbo vietos visiems.

Susitarimu taip pat bus nustatyta, kad Šalys bendradarbiaus siekdamos visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, pramonę ir paslaugas, sudaryti tinkamas sąlygas didesnėms investicijoms, intensyvesnei prekybai ir privačiojo sektoriaus plėtrai.

 Dialogas ekonomikos klausimais

Siekiant palengvinti ekonominių reformų procesą ir tuo tikslu gerinti atitinkamų Šalių ekonomikos pagrindų suvokimą, į susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl dialogo ekonomikos klausimais. Šalys susitars keistis informacija ir nuomonėmis apie makroekonominę politiką bei struktūrines reformas ir atlikti bendrą abipusiškai svarbių ekonominių klausimų, įskaitant, pvz., fiskalinės ir pinigų politikos sistemas bei jų įgyvendinimo priemones, analizę.

Į susitarimą taip pat bus įtrauktos nuostatos dėl bendradarbiavimo kuriant ir įgyvendinant patikimas viešųjų finansų valdymo sistemas, suderinamas su pagrindiniais veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais.

Investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtra

Susitarimu bus pripažinta, kad itin svarbus partnerystės tikslas – gerokai padidinti ES ir AKR šalių piliečių bei įmonių galimybes ir taip kurti gerovę užtikrinant daugiau ir geresnių darbo vietų visiems.

Siekdamos abipusės naudos, Šalys bendradarbiaus kurdamos palankią ekonominę aplinką, kad gerokai padidintų tvarių ir atsakingų investicijų srautus. Atsižvelgdamos į ES ir jos valstybių narių kompetenciją, Šalys, remdamos stabilių, skaidrių ir atvirų taisyklių taikymą investuotojams ir nagrinėdamos mechanizmus, kuriais palengvinami investicijų srautai, ypač sudarydamos palankesnes sąlygas investicijoms, kapitalo pervedimams, technologijų perdavimui ir keitimuisi informacija apie investavimo galimybes, sieks kurti (dvišalėms) investicijoms palankią ir stabilią aplinką.

Šalys stiprins labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – LMMVĮ) vaidmenį, nes jos yra labai svarbūs integracinį ekonomikos augimą, taip pat darnų vystymąsi, lemiantys veiksniai. Šiuo tikslu jos bendradarbiaus siekdamos sudaryti sąlygas ES ir AKR šalių LMMVĮ veiksmingai integruotis į tiekimo ir vertės grandines.

Šalys stiprins bendradarbiavimą siekdamos didinti finansinę įtrauktį ir galimybes gauti finansavimą – šiuo tikslu bus teikiama daug įvairių finansinių paslaugų ir taikomos naujoviškos finansinės priemonės ir mechanizmai, taip pat bus remiamas saugių, gerai prižiūrimų ir atvirų finansų sistemų, kuriose privačiajam sektoriui būtų teikiama daugiau kreditų, kūrimas.

Šalys pripažins, kad tinkama infrastruktūra, įskaitant transporto, energijos, vandens ir skaitmeninio ryšio, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, yra pagrindiniai tvarų ekonomikos augimą lemiantys veiksniai. Jos taip pat stiprins bendradarbiavimą techninio ir profesinio rengimo ir mokymo srityje ir veiksmingiau susies jį su vietos darbo rinka ir gebėjimų poreikiais.

Šalys dar kartą patvirtins, kad privačiojo sektoriaus ir investicinė veikla turi būti vykdoma laikantis pagrindinių darbo standartų ir ja turi būti skatinama juos taikyti. Jos dar kartą patvirtins asociacijų laisvės principą ir savo įsipareigojimą skatinti laikytis tarptautiniu mastu pripažintų darbo ir socialinių standartų ir veiksmingai juos įgyvendinti, kaip susitarta TDO ir kituose atitinkamuose forumuose. Jos taip pat įsipareigos sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, kuriomis būtų padedama jaunimui ir neturtingiausiems bei pažeidžiamiausiems asmenims, ypač moterims ir mergaitėms, suteikti ekonominių ir socialinių galių.

Šalys užtikrins, kad, laikantis tarptautiniu mastu pripažintų gairių ir principų, būtų taikomi įmonių socialinės atsakomybės ir socialiai atsakingo verslo, taip pat fiskalinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinką, skaidrumo ir atskaitomybės principai ir jų būtų laikomasi.

Bendradarbiavimas prekybos klausimais

Šalys pripažins prekybos ir investicijų svarbą bendriems AKR šalių ir ES santykiams, taip pat AKR šalių ekonominiam vystymuisi. Šalys susitars skatinti tarpusavio prekybą ir investicijas, kuriomis bus didinama jų integracija į pasaulio ekonomiką.

Šalys iš naujo patvirtins, kad yra pasiryžusios laikytis savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus, ir įgyvendinti PPO tikslus.

Šalys imsis visų būtinų priemonių, kad išnaudotų pagal ekonominės partnerystės susitarimus (toliau – EPS) ir kitus lengvatinės prekybos režimus nustatytos stabilios ir nuspėjamos sistemos teikiamas galimybes, įskaitant galimybę, laikantis peržiūros sąlygų ir atitinkamų šalių sutarimu, prireikus išplėsti ir papildyti tuos susitarimus.

Šalys dar kartą patvirtins, kad pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos, teisinės valstybės, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, taip pat gero valdymo principai yra esminiai ir pamatiniai EPS elementai.

Šalys susitars skatinti pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus, visų pirma MVĮ, dalyvavimą dialoguose prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, taip pat įgyvendinant EPS.

Šalys susitars pradėti dialogą atitinkamais (visų AKR šalių, regioniniu ir šalies) lygmenimis, taip pat bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose prekybos klausimais. Jos susitars dėl atitinkamos tokio dialogo institucinės struktūros.

Šalys dar kartą patvirtins savo įsipareigojimą integruoti darnų vystymąsi, įskaitant jo socialinį ir aplinkosaugos aspektus, į visus dvišalius prekybos santykius ir plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą šiose srityse.

Šalys dar kartą patvirtins atitinkamus savo įsipareigojimus pagal tarptautinius dokumentus, kuriais reglamentuojama prekyba paslaugomis, ir plėtos šios srities dialogą ir bendradarbiavimą atitinkamais lygmenimis. Prireikus jos patvirtins savo įsipareigojimus konkrečiose, pvz., jūrų transporto ir informacinių bei ryšių technologijų, srityse.

Šalys taip pat dar kartą patvirtins atitinkamus savo įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus ir kitus su prekyba susijusių sričių, pvz., intelektinės nuosavybės teisių, netarifinių kliūčių pašalinimo, veiksmingos ir patikimos konkurencijos politikos, įskaitant viešųjų subsidijų skaidrumą, muitų ir prekybos lengvinimo, reglamentavimo derinimo, standartizavimo ir sertifikavimo, taip pat sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, dokumentus ir šiose srityse stiprins bendradarbiavimą ir plėtos dialogą atitinkamais lygmenimis.

III antraštinė dalis. Aplinka ir klimato kaita

Susitarimu bus pripažinta, kad dėl aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos kyla didelė grėsmė, kad nebus užtikrintas darnus vystymasis ir dabartinių bei būsimų kartų gyvenimui (jo kokybei), taikai, stabilumui ir ekonomikos augimui kils didelis pavojus.

Šalys įsipareigos bendradarbiauti, kad paspartintų pažangą siekiant susijusių Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą. Jos įsipareigos stiprinti bendradarbiavimą ir tarptautiniuose forumuose kurti veiksmingas sąjungas svarbiais, visų pirma klimato kaitos, tvariosios energetikos, vandenynų valdymo ir biologinės įvairovės, klausimais. Jos taip pat susitars įtraukti aplinkos tvarumo ir klimato politikos tikslus į visas politikos priemones, planus ir investicijas ir stiprinti bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi.

Šalys pripažins, kad, siekiant valdyti ir mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį, labai svarbu imtis plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat nelaimių rizikos mažinimo veiksmų. Šiuo tikslu jos, atsižvelgdamos į skirtingas nacionalines aplinkybes ir kintančią ekonominę tikrovę bei pajėgumus, susitars nustatyti plataus užmojo, kiekybiškai įvertinamus ir pagrįstus klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus. Jos taip pat susitars prisitaikymo prie klimato kaitos planus integruoti į nacionalinius procesus ir dalytis įgyta patirtimi siekiant užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparų darnų vystymąsi.

Šalys prisidės prie gamtos išteklių, įskaitant žemę ir vandenį, išsaugojimo, tvaraus valdymo ir naudojimo, žiedinės ekonomikos metodų skatinimo, tvaraus vartojimo bei gamybos praktikos taikymo, biologinės įvairovės ir ekosistemų, įskaitant miškus, išsaugojimo ir tvaraus valdymo ir kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir mediena. Siekdamos užtikrinti, kad vandenynai būtų geros būklės ir produktyvūs, jos skatins jūrų ekosistemų apsaugą ir atkūrimą, vandenynų išteklių išsaugojimą bei tausų valdymą ir tausią žvejybą.

Intensyvėjant bendradarbiavimui, Šalys atsižvelgs į šiuos aspektus:

·mažų besivystančių salų valstybių pažeidžiamumą, ypač klimato kaitos keliamą grėsmę;

·šalyse kylančias stiprėjančių sausrų, vandens trūkumo, dirvožemio degradacijos ir dykumėjimo problemas;

·nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir veiklos tarpusavio sąsajas, taip pat glaudžius jų ryšius su atsparumu klimato kaitai, klimato kaitos švelninimu, ekosisteminėmis paslaugomis ir aprūpinimo maistu ir sąsają su priverstiniu gyventojų perkėlimu, migracija ir saugumu.

IV antraštinė dalis. Taika, saugumas ir teisingumas

Susitarimu bus pripažinta, kad taikos, stabilumo ir saugumo, įskaitant žmogiškąjį saugumą ir atsparumą, skatinimas yra itin svarbi būtinoji darnaus vystymosi ir klestėjimo užtikrinimo sąlyga. Susitarime bus pakartotinai nurodyta, kad be taikos ir saugumo negali būti darnaus vystymosi, o be integracinio vystymosi negali būti tvarios taikos ir saugumo.

Šalys laikysis integruoto požiūrio į konfliktų ir krizių valdymą, įskaitant jų prevencijos, sprendimo ir taikinimo pastangas, taip pat spręs klausimus, susijusius su civiliniais ir kariniais pajėgumais ir jų tarpusavio sąveika. Jos glaudžiai bendradarbiaus su žemyno ir regioninėmis organizacijomis, taip pat su Jungtinėmis Tautomis. Dialogui palaikyti ir bendram sutarimui pasiekti jos skatins taikyti įtraukties ir dalyvavimo principais grindžiamus mechanizmus ir struktūras, į šią veiklą bus įtrauktos vietos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos.

Šalys bendradarbiaus siekdamos gerinti gamtos išteklių valdymą, be kita ko, gavybos pramonės sektoriuje, ir taip užtikrinti naudą visai visuomenei bei neleisti, kad neteisėtu jų eksploatavimu ir prekyba būtų prisidedama prie konfliktų sukėlimo ir palaikymo.

Šalys, užtikrindamos visišką pagarbą teisinei valstybei, tarptautinei teisei, žmogaus teisių normoms, pabėgėlių teisei ir tarptautinei humanitarinei teisei, įsipareigos stiprinti bendrus veiksmus, kad užkirstų kelią tarptautiniam terorizmui ir smurtiniam ekstremizmui ir su jais kovotų.

Šalys stiprins savo pasiryžimą kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba, įskaitant prekybą žmonėmis, narkotikais ir pavojingomis medžiagomis.

Šalys įsipareigos bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią tam, kad jų finansų sistemos būtų naudojamos iš nusikalstamos veiklos (įskaitant neteisėtą prekybą ir korupciją) gautoms pajamoms plauti ir terorizmui finansuoti.

Šalys įsipareigos visais lygmenimis spręsti nebaudžiamumo, ypač už sunkiausius tarptautinį susirūpinimą keliančius nusikaltimus, problemą. Šiuo tikslu jos dar kartą patvirtins savo pasiryžimą imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas ir prireikus – susijusios priemonės, o kartu pripažins nacionalinių baudžiamųjų jurisdikcijų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (toliau – TBT) vaidmenų tarpusavio papildomumą siekiant užtikrinti teisingumą ir susitaikymą.  

Šalys dar kartą patvirtins savo įsipareigojimą kovoti su masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimu visapusiškai laikydamosi esamų įsipareigojimų pagal tarptautines nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis bei susitarimus ir kitų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų. Šalys susitars, kad ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.

Šalys stiprins kovą su neteisėta priešpėstinių minų (toliau – PM) ir kitų likusių nuo karo sprogmenų (toliau – LNKS), taip pat šaulių ir lengvųjų ginklų (toliau – ŠLG) gamyba, perdavimu, platinimu, pernelyg dideliu jų kaupimu ir nekontroliuojamu plitimu. Šalys taip pat pripažins ginklų perdavimo pagal tarptautinius standartinius susitarimus nacionalinių kontrolės sistemų svarbą.

Šalys įsipareigos užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, mažinti gamtinės, atsitiktinės ir nusikalstamos kilmės cheminę, biologinę, radiologinę ir branduolinę (ChBRB) riziką, taip pat stiprinti civilinės aviacijos ir laivybos saugumą, be kita ko, kovojant su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje.

Šalys įsipareigos, laikydamosi savo teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, stiprinti bendradarbiavimą, kuriuo siekiama skatinti kibernetinį saugumą, užkirsti kelią aukštųjų technologijų, kibernetiniams ir elektroniniams nusikaltimams ir su jais kovoti, taip pat gerinti tinklo saugumą keičiantis informacija ir praktine patirtimi.

Šalys susitars bendradarbiauti, kad pagal atitinkamus tarptautinius dokumentus ir standartus, taip pat keisdamosi informacija ir žiniomis, užtikrintų aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

V antraštinė dalis. Migracija ir judumas

Susitarimu bus pripažinta, kad tinkamai valdoma migracija ir judumas gali turėti teigiamą poveikį darniam vystymuisi. Susitarimu taip pat bus pripažinta padidėjusi migracijos ir judumo tarp pietų šalių ir ekologinių veiksnių nulemtos migracijos ir judumo, taip pat priverstinio gyventojų perkėlimo svarba.

Susitarimu bus sustiprintas Šalių įsipareigojimas stiprinti bendradarbiavimą siekiant kuo labiau padidinti naudą, kurią gali teikti tinkamai valdoma migracija ir judumas, pvz., tai gali būti emigrantų perlaidos, didesnės investicijos ir žinių, technologijų, įgūdžių ir gamybos pajėgumų perdavimas migrantams, jų šeimoms ir visuomenėms kilmės ir kelionės tikslo šalyse, taip pat kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį vystymuisi, pvz., protų nutekėjimą ir kitas neigiamas socialines pasekmes. Papildomų priemonių galima imtis siekiant suteikti galimybę išeivių ir migrantų organizacijų nariams aktyviai prisidėti prie jų kilmės šalies vystymosi.

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas Šalių įsipareigojimas užtikrinti vienodas sąlygas teisėtai jų teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, vykdyti veiksmingą integracijos politiką, kuria siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, lygiavertes tų šalių piliečių teisėms ir pareigoms, ir parengti kovos su visų formų diskriminacija priemones.

Susitarimu bus sustiprintas Šalių įsipareigojimas bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti, pripažinti, kad neteisėta migracija turi neigiamą poveikį kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalims ir dėl jos padidėja rizika migrantams patirti žmogaus teisių pažeidimus ir tapti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis.

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas kiekvienos Šalies teisinis įsipareigojimas besąlygiškai priimti atgal savo piliečius, neteisėtai esančius kitos Šalies teritorijoje, ir užtikrinti, kad šio įsipareigojimo būtų sklandžiai ir veiksmingai laikomasi. Šiuo tikslu į susitarimą bus įtrauktos konkrečios nuostatos, kaip praktiškai įvykdyti šį įsipareigojimą.

Į susitarimą taip pat bus įtrauktas Šalių įsipareigojimas užtikrinti, kad, taikant visas procedūras, inicijuotas siekiant sugrąžinti neteisėtus imigrantus į jų kilmės šalis, būtų išlaikoma pagarba asmens teisėms ir orumui. Šalys susitars, laikydamosi partnerystės ir bendros atsakomybės principų, stiprinti bendradarbiavimą, kad palengvintų tvarią neteisėtų migrantų reintegraciją.

Į susitarimą bus įtrauktos nuostatos, kuriomis išreiškiamas Šalių pasiryžimas dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir neteisėtam migrantų įvežimui bei su tuo kovoti, skatinti ir remti integruotą sienų valdymą, vykdyti bendrus finansinius tyrimus, taip pat bendradarbiauti baudžiamojo persekiojimo srityje.

Susitarimu bus nustatytas Šalių įsipareigojimas stiprinti pabėgėlių ir kitų perkeltųjų asmenų apsaugą neatsižvelgiant į jų statusą pagal tarptautinę teisę, remti jų integraciją priimančiosiose šalyse ir stiprinti pirmųjų prieglobsčio, tranzito ir kelionės tikslo šalių pajėgumus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pažeidžiamiems migrantams ir specialiems jų poreikiams.

Susitarimu bus pripažinta, kad, visapusiškai laikantis humanitarinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, visose šiose tarpusavyje susijusiose prioritetinėse srityse svarbu laikytis visapusiško, nuoseklaus ir subalansuoto požiūrio. Šalys sieks kuo labiau didinti migracijos ir judumo teikiamą naudą ir imtis būtinų sverto priemonių, t. y. įgyvendinti visą susijusią politiką ir priemones, kad būtų užtikrintas Šalių pasiryžimas laikytis įsipareigojimų ir abipusė nauda.

VI antraštinė dalis. Žmogaus socialinė raida ir orumas

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas Šalių įsipareigojimas bendradarbiauti siekiant panaikinti visų formų skurdą, kovoti su nelygybe ir skatinti socialinę sanglaudą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, ir taip užtikrinti, kad visi žmonės išnaudotų savo galimybes oriai ir sveikoje aplinkoje ir kad niekas nebūtų pamirštas.

Šiuo tikslu Šalys sustiprins pastangas paspartinti pažangą siekiant susijusių Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Ypatingas dėmesys bus skirtas šalims, kurioms labiausiai reikia paramos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir konflikto paveiktoms bei nestabilioms šalims.

Pripažindamos, kad demografinis augimas ir demografiniai pokyčiai gali turėti didelį poveikį vystymosi ir ekonominei pažangai, Šalys įsipareigos bendradarbiauti, kad kuo labiau sumažintų su gyventojų prieaugiu susijusias problemas ir išnaudotų demografinių dividendų teikiamas galimybes.

Vienodos sąlygos naudotis socialinėmis paslaugomis

Susitarimu bus skatinama sudaryti vienodas sąlygas visiems gauti kokybišką išsilavinimą visais lygmenimis, įskaitant techninį ir profesinį mokymą, ir taip užtikrinti, kad visi įgytų reikalingų žinių ir įgūdžių, kad galėtų gyventi oriai ir prisidėti prie savo bendruomenių gerovės kūrimo.

Susitarimu bus sudarytos sąlygos įgyvendinti sveikatos aspekto integravimo į visų sričių politiką požiūrį – taip bus siekiama visose šalyse šalinti galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas skirtumus ir užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą, kurti patikimas ir veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas ir bendradarbiauti bendros svarbos klausimais, visų pirma užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir su tuo susijusių problemų sprendimo.

Susitarimu bus skatinama visiems užtikrinti geresnę prieigą prie švaraus vandens – tai bus daroma diegiant tvaraus ir integruoto vandens valdymo sistemas, taip pat už prieinamą kainą suteikiant tinkamą būstą visiems, įgyvendinant tikslines aprūpinimo būstu programas ir patobulintus miestų plėtros planus.

Socialinė apsauga

Susitarimu bus pripažinta, kad, skatindama teisingumą, socialinę įtrauktį ir integracinį ekonomikos augimą, socialinės apsaugos politika gali atlikti transformacinį vaidmenį visuomenėje.

Šiuo tikslu Šalys įsipareigos kurti užimtumo politiką, skirtą užtikrinti, kad visi turėtų deramą darbą, taikyti viešąją perskirstymo politiką ir priimti įtrauktimi grindžiamas nacionalines socialinės apsaugos politikos priemones, įskaitant minimalią socialinę apsaugą, kad užtikrintų, jog ekonomikos augimo rezultatai būtų plačiai ir vienodai paskirstyti, o skurdas būtų panaikintas iki 2030 m.

Lyčių lygybė

Susitarimu bus dar kartą patvirtinta, kad vyrų ir moterų, berniukų ir mergaičių lygybė yra labai svarbi darniam vystymuisi, nes turi dauginamąjį poveikį siekiant panaikinti skurdą, užtikrinti tvarų gyventojų skaičiaus augimą, didinti gerovę ir realizuoti žmogaus teisėmis, socialiniu teisingumu ir tvarumu grindžiamų demokratinių visuomenių vystymosi galimybes.

Šalys skatins moterų ir mergaičių teisių apsaugą bei įgyvendinimą ir jų įgalėjimą, įskaitant su jų lytine ir reprodukcine sveikata susijusius klausimus, ir bendradarbiaus, kad panaikintų visų formų diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos bei lyties ir seksualinį smurtą bei smurtą dėl lyties.

Šalys užtikrins, kad lyčių aspektas būtų sistemingai įtraukiamas į visas politikos priemones ir taip būtų svariai prisidedama prie sėkmingo darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Atsparumas

Į susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl atsparumo, ypač pažeidžiamų gyventojų atsparumo, stiprinimo kilus ekologiniams ar ekonomikos sukrėtimams, gaivalinėms nelaimėms ar žmogaus sukeltoms katastrofoms, konfliktams ir pasaulinėms grėsmėms sveikatai, įskaitant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Šalys sistemingai integruos rizikos vertinimą ir atsparumo didinimo priemones į savo veiksmus ir taip užtikrins, kad atskiri asmenys, bendruomenės, institucijos ir šalys galėtų geriau pasirengti sunkumams ir sukrėtimams, juos atremti, prie jų prisitaikyti ir greitai atsigauti nepakenkdamos ilgalaikėms vystymosi perspektyvoms.

Kultūra ir tarpusavio supratimas

Susitarimu bus nustatytas Šalių įsipareigojimas, tinkamai atsižvelgiant į tarpusavio skirtumus, bet kartu pripažįstant visuotines vertybes, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir kultūrinį bendradarbiavimą siekiant didinti savo piliečių tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūromis, taip pat užkirsti kelią smurtiniam radikalėjimui.

3 DALIS. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Susitarimu bus patvirtinta, kad, siekdamos įtvirtinti taiką ir teisingumą, užtikrinti klestėjimą, darnų vystymąsi ir ilgalaikę bendrų pasaulinių išteklių apsaugą, Šalys yra įsipareigojusios, vadovaujant JT, užtikrinti tarptautine teise grindžiamą tvarką pasaulyje, kurios pagrindinis principas yra daugiašališkumas.

Siekiant laikytis šio įsipareigojimo, bus pasiryžta pertvarkyti ir stiprinti daugiašales institucijas siekiant didinti jų veiksmingumą, atskaitomybę ir atstovavimą joms. Tai taip pat padės skatinti ir remti teisinės valstybės ir teisingumo principų taikymą tarptautiniu lygmeniu ir užtikrinti, kad visos Šalys imtųsi reikalingų veiksmų siekdamos ratifikuoti bei įgyvendinti pagrindines tarptautines sutartis ir konvencijas ir jas įtraukti į nacionalinę teisę.

Susitarimu bus gerokai sustiprintas Šalių įsipareigojimas bendradarbiauti srityse, kuriose partnerystė galėtų suteikti didelę pridėtinę vertę įgyvendinant pasaulinio masto veiksmus. Šalys susitars reguliariai politiniu ir veiklos lygmenimis suderinti bendrą poziciją įvairiomis strateginėmis temomis, įskaitant balsavimo klausimą, kad būtų lengviau laiku imtis koordinuotų veiksmų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir rengiant iniciatyvas. Konkrečiau kalbant, jos rengs ministrų susitikimus ir susitars taikyti arba nustatyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekdamos kuo veiksmingiau bendradarbiauti Jungtinėse Tautose, Pasaulio prekybos organizacijoje ir, kai įmanoma, kitose tarptautinėse institucijose.

Susitarimu bus nustatyta, kad Šalys, siekdamos didinti savo diplomatinę įtaką tarptautinėje arenoje, gali aktyviai siekti glaudžiai bendradarbiauti ir kurti strategines sąjungas su trečiosiomis šalimis ir (arba) grupėmis, turinčiomis bendras vertybes ir interesus.

3.ES IR AFRIKOS SUSITARIMAS

1 dalis. BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS

Susitarimu bus nustatyta, kad ES ir Afrikos partnerystę sudaro bendri tikslai, principai ir įsipareigojimai, nustatyti šio susitarimo bendrojoje dalyje, ir konkretūs tikslai ir įsipareigojimai, nustatyti šiame protokole.

Susitarimu bus sustiprinti dabartiniai Europos Sąjungos ir Afrikos santykiai ir sukurta abipusiškai naudinga politinė partnerystė, kad būtų galima įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir patenkinti pagrindinius kiekvienos Šalies interesus.

Konkrečiau kalbant, Šalys imsis konkrečių priemonių, siekdamos:

·kurti taikias ir atsparias visuomenes ir spręsti klausimus, susijusius su demografine ir judumo dinamika, kad būtų galima įgyvendinti dabartinių ir būsimų Europos ir Afrikos kartų teisėtus užmojus;

·kovoti su klimato kaita ir užtikrinti tinkamas galimybes naudotis gamtos ištekliais, taip pat tvarų šių išteklių valdymą, siekiant atskleisti neišnaudotas ekonomines galimybes, išsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią neteisėtam išteklių naudojimui, be kita ko, konfliktams palaikyti;

·užtikrinti lyčių lygybę, padėti įgyvendinti jaunimo lūkesčius ir kovoti su visomis diskriminacijos ir marginalizacijos formomis, kuriomis gali būti skatinamas smurtinis ekstremizmas;

·skatinti viešąsias ir privačias investicijas ir kurti deramas darbo vietas visiems;

·kovoti su nelygybe ir skatinti socialinę apsaugą siekiant panaikinti skurdą ir spręsti neigiamo užsitęsusių humanitarinių krizių poveikio problemą.

Susitarimu bus pakeista ir papildyta bendra Afrikos ir ES strategija. Susitarime taip pat bus remiamasi pagrindiniais abiejų Šalių dokumentais, visų pirma Afrikos darbotvarke iki 2063 m., Visuotine Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija ir Europos konsensusu dėl vystymosi.

Susitarimu bus nustatytas Šalių įsipareigojimas įgyvendinti ES ir Afrikos susitarimą nacionaliniu, regioniniu ir žemyno lygmenimis vieną po kito įgyvendinant veiksmų planus. Susitarimu bus nustatyta pažangos stebėsenos sistema, pagal ją visais lygmenimis, remiantis aiškiais rodikliais ir išmatuojamais rezultatais ir siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, bus palaikomas dialogas.

Susitarimu bus pripažinti specialūs ES atokiausių regionų (toliau – AR) bei užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) ir daugelio Afrikos šalių ryšiai.

Susitarimu bus nustatyta, kad Šalys protokolą gali peržiūrėti reguliariai, taip pat prireikus, siekdamos jį pritaikyti prie kintančių aplinkybių.

2 dalis. STRATEGINIAI PRIORITETAI

I antraštinė dalis. Taika ir saugumas

Susitarimu bus patvirtintas Šalių įsipareigojimas puoselėti taiką plėtojant partnerystes saugumo srityje nacionaliniu, regioniniu ir žemyno lygmenimis ir taip siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą Afrikoje ir pažaboti neigiamą šalutinį poveikį Europai.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

taikos ir saugumo srityje

·stiprinti bendradarbiavimą, veiksmų koordinavimą ir dialogą įvairiose srityse, pradedant prevencija ir ankstyvuoju perspėjimu ir baigiant taikos kūrimu, ir tuo tikslu užtikrinti krizių valdymą ir padėties stabilizavimą;

·šalinti pagrindines nestabilumo priežastis, įskaitant tas, kurios yra susijusios su galimybėmis naudotis žeme ir gamtos ištekliais, ginčijamomis sienomis, aprūpinimu maistu ir vandeniu ir priverstiniu gyventojų perkėlimu;

·užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant vaikų karių verbavimą ir smurtą dėl lyties, neliktų nenubausti;

·užtikrinti, kad, Afrikos Sąjungai (toliau – AS) ir regioninėms ekonominėms bendrijoms dedant daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas visų iniciatyvų, kuriomis siekiama remti taiką ir saugumą žemyne, finansinis tvarumas, ir pritaikius ES priemones, kad šios labiau tiktų remti būtinus veiksmus ir tenkinti susijusius gebėjimų stiprinimo poreikius, visu pajėgumu pradėtų veikti Afrikos taikos ir saugumo struktūra ;

kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu srityje

·kovoti su visų formų terorizmu šalinant veiksnius, dėl kurių gali būti sukurta radikalėjimui ir verbavimui palanki aplinka;

·kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir visų formų neteisėta prekyba (pvz., žmonėmis, ginklais, narkotikais, pavojingomis medžiagomis, laukiniais gyvūnais, kultūros vertybėmis);

·didinti laivybos saugumą, be kita ko, kovojant su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje.

II antraštinė dalis. Žmogaus teisės ir demokratinis valdymas

Susitarimu bus įtvirtintas Šalių pasiryžimas skatinti ir stiprinti demokratiją, remti ir ginti žmogaus teises ir užtikrinti atskaitingą, skaidrų ir įtraukų valdymą, o piliečiams ir pilietinės visuomenės grupėms sudaryti tinkamas sąlygas išreikšti savo lūkesčius dėl politikos formavimo.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratijos srityje

·užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija ir Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartija;

·visapusiškai taikyti nediskriminavimo dėl etninės kilmės, lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo ir seksualinės orientacijos principą, pirmenybę teikiant pastangoms panaikinti diskriminacinius įstatymus;

·skatinti dialogą ir bendradarbiavimą siekiant panaikinti mirties bausmę ir kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu;

·užtikrinti patikimus, skaidrius ir įtraukius rinkimus laikantis rinkimų ciklų ir konstitucinių nuostatų;

·remti išrinktų nacionalinių parlamentų teisėkūros, biudžeto ir priežiūros prerogatyvas;

·remti pliuralistines visuomenes ir išsaugoti bei plėsti pilietinės visuomenės institucijų galimybes dalyvauti diskusijose ir politikos kūrimo procese;

teisinės valstybės, teisingumo ir gero valdymo srityje

·užtikrinti, kad viešosios institucijos būtų įtraukios, atskaitingos ir skaidrios, taip pat plačiau taikyti e. valdžios sprendimus;

·kovoti su korupcija ir priimti teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias neteisėtiems finansiniams srautams, sukčiavimui ir organizuotam nusikalstamumui;

·laikantis tarptautinių standartų, bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad finansų sistemos, institucijos, su finansais nesusijusi komercinė veikla ir profesijos būtų naudojamos pinigams, gautiems iš nusikalstamos veiklos (įskaitant neteisėtą prekybą ir korupciją), plauti ir terorizmui finansuoti;

·užtikrinti tvarų iš gamtos išteklių gautų pajamų valdymą ir įgyvendinti reformas, kad būtų užtikrinta tinkama, teisinga ir tvari mokesčių politika;

·skatinti naudotis teise kreiptis į teismą ir visų pirma remti teismų nepriklausomumą, kad būtų laiku priimami teisingi sprendimai;

·vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais standartais ir sistemomis, kovoti su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, ypatingą dėmesį skiriant didesniam mokesčių skaidrumui, keitimuisi informacija ir sąžiningai konkurencijai mokesčių srityje.

III antraštinė dalis. Integracinis darnus ekonominis vystymasis

Susitarimu bus stiprinami Šalių ekonomikos ir prekybos santykiai, gerinamas makroekonominis ir finansinis stabilumas, didinamos investicijų ir verslo galimybės, be kita ko, įgyvendinant ES išorės investicijų planą (IIP), ir remiamas perėjimas prie visiško aukštos kokybės užimtumo, pagrindinių darbo standartų laikymasis bei apsauga ir ekologinis tvarumas. Susitarimu bus stiprinama privačiojo sektoriaus plėtra visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, pramonę ir paslaugas.

Pagrindinės investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtros kryptys

Siekiant sukurti didesniems investicijų srautams ir privačiojo sektoriaus plėtrai palankesnę verslo aplinką, į susitarimą, be nuostatų dėl struktūrinių investicijų į infrastruktūrą (pvz., energetikos, transporto, technologijų, skaitmeninio ryšio), mokslinius tyrimus ir inovacijas, bus įtrauktos ir nuostatos dėl esminių trukdžių pašalinimo taikant viešąsias intervencijas.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

·sukurti palankią reglamentavimo aplinką, ypatingą dėmesį skiriant žemės naudojimo ir nuosavybės teisių apsaugai, patikimai konkurencijos politikai ir viešųjų subsidijų skaidrumui, intelektinei nuosavybei ir investicijoms, pernelyg didelio biurokratizmo mažinimui mažinant sertifikatų ir licencijų kainą ir galimybei gauti finansavimą;

·suteikti įmonėms, ypač LMMVĮ, lengvai prieinamą ir pakankamą informaciją apie tai, kaip plėsti savo verslą Afrikoje ir ES, ir palengvinti administracines verslo įkūrimo procedūras;

·strategiškiau panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant dotacijų ir paskolų derinimo priemones, siekiant pritraukti papildomas viešąsias ir privačias investicijas;

·didinti (ypač LMMVĮ) galimybes gauti finansavimą šalies viduje, be kita ko, įgyvendinant finansų sistemos reformas ir taip siekiant sukurti perspektyvias bankų ir nebankines sistemas, naujoviškus finansavimo mechanizmus ir mikrokreditų sistemas;

·kurti ir tobulinti skaitmenines finansines paslaugas, įskaitant mobiliosios bankininkystės sistemas, be kita ko, intensyviai bendradarbiaujant tarptautinių standartų įgyvendinimo ir atvirų rinkų, vartotojų apsaugos bei geresnių galimybių naudotis judriojo ryšio paslaugomis užtikrinimo srityje;

·stiprinti labiau paklausa grindžiamas techninio ir profesinio rengimo ir mokymo sistemas, pritaikytas prie vietos ir regioninių darbo rinkų poreikių ir galimybių.

Pagrindiniai investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtros sektoriai

Susitarimu bus nustatyta, kad dėmesys bus sutelktas į toliau nurodytus strateginius sektorius, kuriuose tikimasi didelio dauginamojo poveikio užtikrinant integracinį ir darnų ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

žemės ūkio srityje

·skatinti ir įvairinti žemės ūkio gamybą, be kita ko, užtikrinant geresnes galimybes gauti finansavimą ir patekti į rinkas, taip pat panaikinant paskatas, dėl kurių sukuriamos netvarios gamybos sistemos;

·stiprinti žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų padėtį pasaulinėse vertės grandinėse, be kita ko, šalinant technines prekybos kliūtis, stiprinant gebėjimus sanitarijos ir fitosanitarijos srityje ir skatinant taikyti sąžiningos prekybos sistemas;

·užtikrinti Afrikos ir Europos žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų (toliau – GN) registraciją bei apsaugą ir imtis veiksmų siekiant padėti vietos bendruomenėms visapusiškai išnaudoti GN teikiamas galimybes, kad jos galėtų užimti aukštesnę padėtį regioninėse ir pasaulinėse vertės grandinėse;

žuvininkystės ir akvakultūros srityje

·sudaryti ir (arba) atnaujinti tausios žvejybos partnerystės susitarimus (toliau – TŽPS), kuriais užtikrinamas žuvininkystės išteklių tvarumas ir skatinama taikyti geriausią žuvininkystės valdymo praktiką;

·kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir remti tausaus žuvininkystės valdymo plėtojimą;

·plėtoti tvarią akvakultūrą supaprastinant licencijų išdavimo procedūras, vykdant veiksmingą teritorijų planavimą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis našumas ir tvarumas, ir sudarant vienodas sąlygas nacionaliniams ir užsienio investuotojams;

tvariosios energetikos srityje

·padėti užtikrinti, kad visiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų sudarytos galimybės naudotis energija ir kad ji būtų naudojama produktyviai, be kita ko, skatinant investicijas į energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir efektyvų energijos vartojimą, taip pat sudarant palankesnes sąlygas atviroms, skaidrioms ir gerai veikiančioms energijos rinkoms, kuriose skatinamos investicijos, abipusiškai naudingas technologijų perdavimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;

·kurti ir stiprinti veiksmingas Afrikos vidaus ir Europos bei Afrikos tarpusavio energetikos tinklų jungtis siekiant užtikrinti patikimos ir įperkamos energijos tiekimą ir siekti Europos energetikos sąjungos tikslų;

·didinti viešąjį ir privatųjį veiksmų atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo srityje finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant sėkmingam atitinkamų nacionalinių ir regioninių energetikos iniciatyvų, įskaitant Afrikos atsinaujinančiosios energijos iniciatyvą, įgyvendinimui;

žaliosios ekonomikos srityje

·skatinti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, be kita ko, skatinant taikyti tvaraus vartojimo bei gamybos metodus ir atliekų prevencijos bei ekologiško atliekų tvarkymo priemones;

·gerinti žinias apie politikos galimybes ir geriausią patirtį ir stiprinti šios srities gebėjimus siekiant didinti išteklių naudojimo efektyvumą visuose gamtos išteklių ir produktų gyvavimo ciklo etapuose;

naudingųjų iškasenų gavybos srityje

·visiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas, tvarias ir neiškreiptas galimybes vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, įskaitant kasybą jūros dugne, visiškai gerbiant kiekvienos suverenios valstybės teises į savo gamtos išteklius ir skatinant tvarų šių išteklių valdymą;

·užtikrinti didesnį gavybos pramonės valdymo skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, skatinant įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą ir įgyvendinant kitas susijusias iniciatyvas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų pirkimo iš konfliktų paveiktų zonų;

·didinti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti atsakingą verslo vykdymą visuose vertės grandinės etapuose, be kita ko, rengiant ir (arba) visapusiškai įgyvendinant atitinkamus teisės aktus ir atsižvelgiant į tarptautinius standartus;

transporto ir infrastruktūros srityje

·atnaujinti sausumos transportą Afrikoje siekiant palengvinti prekių ir žmonių judėjimą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir konkurenciją infrastruktūros planavimo ir kūrimo srityje;

·užtikrinti konkurencingą jūrų transporto paslaugų teikimą, įskaitant nevaržomą įplaukimą į uostus;

·stiprinti santykius aviacijos sektoriuje siekiant didinti investavimo galimybes, plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje ir gerinti saugą bei saugumą;

·užtikrinti visuotinį ir patikimą skaitmeninį ryšį už prieinamą kainą sukuriant palankią reglamentavimo aplinką ir skatinti naudotis Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistema (GALILEO) ir Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) daugiausia dėmesio skiriant abipusiškai svarbiems klausimams;

technologijų ir inovacijų srityje

·vystyti ir stiprinti skaitmeninę ekonomiką, elektroninius ryšius, patikimumo užtikrinimo paslaugas ir asmens duomenų apsaugą, elektroninę prekybą ir e. valdžią užtikrinant tarptautinių standartų rengimą ir taikymą, atviruosius duomenis ir atviras rinkas, vartotojų apsaugą ir geresnes galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;

·visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams užtikrinti galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir paslaugomis, be kita ko, kuriant palankią politiką ir reglamentavimo sistemą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos skaitmeniniam verslumui, tarpvalstybinėms investicijoms ir būtų skatinamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir skaitmeninis raštingumas;

·vykdyti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kuria siekiama skatinti mokslo pažangą ir technologijų bei praktinės patirties perdavimą;

·remti prie vietos poreikių pritaikytas inovacijas, ekonomikos įvairinimą ir perėjimą prie labiau žiniomis grindžiamos ekonomikos.

Bendradarbiavimas prekybos klausimais

Integracinio ir darnaus vystymosi tikslais susitarimu bus siekiama gerinti Šalių tarpusavio prekybos ir investavimo galimybes.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

·užtikrinti, kad, siekiant skatinti integraciniam ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi palankius didesnius prekybos srautus, tam būtų sudarytos esminės sąlygos ir vykdoma tinkama vidaus politika, taip pat būtų stiprinami gamybos pajėgumai ir verslumas, skatinamos investicijos į sektorius, kuriuose kuriama pridėtinė vertė ir reikia daug darbo jėgos, ir integruojamasi į pasaulines ir regionines vertės grandines;

·tobulinti mechanizmus, procedūras ir stiprinti institucijas siekiant gerinti gebėjimą nustatyti ir įgyvendinti prekybos politiką, taip pat sudaryti sąlygas privačiajam sektoriui pasinaudoti tokia politika ir suteiktomis didesnėmis galimybėmis;

·tobulinti, skatinti ir remti regionų integracijos procesus, įskaitant prekybos lengvinimą ir reglamentavimo derinimą, siekiant padėti šalims geriau išnaudoti prekybos su kaimyninėmis šalimis galimybes ir prisidėti prie regionų stabilumo, sanglaudos ir klestėjimo skatinimo;

·padėti atlikti pasirengimo darbus kuriant Afrikos žemyninę laisvosios prekybos erdvę.

IV antraštinė dalis. Žmogaus socialinė raida ir orumas

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas Šalių pasiryžimas iki 2030 m. panaikinti visų formų skurdą, veiksmingai išspręsti nelygybės problemą, užtikrinti lyčių lygybę ir sudaryti žmonėms sąlygas veiksmingai dalyvauti šalies demokratiniame gyvenime ir aktyviai prisidėti prie darnaus ekonomikos vystymosi.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

švietimo srityje

·visais lygmenimis tobulinant nacionalines švietimo sistemas užtikrinti, kad visos mergaitės ir visi berniukai turėtų galimybę gauti aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo, priežiūros ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, ir įgyvendinti tikslą, kad visos mergaitės ir visi berniukai įgytų nemokamą, vienodą ir kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą;

·didinti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių bei gerinti tretinio išsilavinimo kokybę ir užtikrinti, kad inovacijų srityje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų ir išsilavinusių jaunų žmonių skaičius pasiektų kritinę masę, taip pat gerinti skaitmeninius įgūdžius bei raštingumą ir didinti skaitmeninių technologijų naudojimo mastą;

·siekiant užtikrinti abipusiškai naudingą mokslinę kompetenciją, didinti galimybes bendradarbiauti atliekant mokslinius tyrimus mokslo, technologijų ir mokslinių tyrimų srityje;

sveikatos priežiūros srityje

·visais lygmenimis stiprinant nacionalines sveikatos priežiūros sistemas užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą ir vienodas sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

·užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, įskaitant visiems prieinamą kokybišką ir įperkamą visapusišką lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, šios srities švietimą bei informacijos teikimą ir susijusias paslaugas;

·užtikrinti aprūpinimą vaistais ir vakcinomis siekiant įgyvendinti tikslą, kad visi galėtų gauti saugius ir įperkamus svarbiausius vaistus ir vakcinas;

·stiprinti Afrikos šalių gebėjimus ankstyvojo perspėjimo ir nacionalinių bei bendrųjų sveikatos, įskaitant gyvūnų ir augalų sveikatą, rizikos veiksnių mažinimo ir valdymo srityse;

·skatinti priemones, kuriomis siekiama mažinti neužkrečiamųjų ligų paplitimą ir jų rizikos veiksnius ir taip užkirsti kelią išvengtinoms ligoms bei išvengti susijusios naštos visuomenei, daugiausia dėmesio skiriant vaikams ir pažeidžiamoms grupėms;

·skatinti šalių keitimąsi žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika;

·imtis priemonių siekiant įgyvendinti visuotines sveikatos priežiūros sutartis;

socialinės apsaugos srityje

·vykdyti politiką, kuria padedama pasiekti ir išlaikyti 40 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų pajamų augimą, kuris viršytų nacionalinį vidurkį;

·išplėsti socialinę apsaugą užtikrinant pagrindinių pajamų apsaugą ir nustatant tinkamas bei sukrėtimams atsparias socialinės apsaugos sistemas;

·kurti įtraukesnes ir gerai veikiančias darbo rinkas ir užimtumo politiką, skirtą užtikrinti, kad visi turėtų deramą darbą, taip pat užtikrinti sklandesnį perėjimą nuo neoficialios prie oficialios ekonomikos;

lyčių lygybės srityje

·užtikrinti, kad visos šalys pasirašytų, ratifikuotų ir visapusiškai įgyvendintų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos papildomą protokolą dėl moterų teisių;

·užtikrinti mergaičių ir moterų fizinę ir psichinę neliečiamybę panaikinant visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant moterų lyties organų žalojimą ir apipjaustymą ir kitą žalingą tradicinę praktiką, ir uždraudžiant vaikų ir priverstines santuokas;

·užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir remiamos mergaičių ir moterų socialinės teisės, visų pirma švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, ir kad būtų pripažįstamas itin svarbus moterų vaidmuo demografinių dividendų realizavimo srityje;

·užtikrinti, kad mergaičių ir moterų balsas būtų geriau girdimas ir kad daugiau jų dalyvautų politiniame gyvenime, taikos procesuose ir tarpininkavimo veikloje;

·stiprinti ekonomines moterų teises suteikiant joms galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis, valdyti bei naudoti žemę ir kitas gamybos priemones ir remti moteris verslininkes;

jaunimo srityje

·aktyviau padėti jaunimui įgyti su darbo rinka susijusių įgūdžių pasitelkiant švietimą, profesinį mokymą ir užtikrinant galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis;

·skatinti kurti tvarias darbo vietas, kuriose būtų sudaromos deramos darbo sąlygos, ir kovoti su smurtiniu radikalėjimu;

·skatinti didesnių galių suteikimą jaunimui ir atsakingą pilietiškumą, sudarant jaunimui sąlygas aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime visais lygmenimis, ir remti jaunimo organizacijų tarpkultūrinio dialogo iniciatyvas;

aprūpinimo maistu srityje

·siekiant panaikinti badą ir kitokias maisto krizes, užtikrinti, kad visi turėtų galimybę įsigyti pakankamai įperkamo, saugaus ir maistingo maisto;

·gerinti vystymosi ir humanitarinių veiksmų koordinavimą, kad būtų galima geriau numatyti maisto krizes, jų išvengti ir joms pasirengti, laiku imtis veiksmų, kad vietos gyventojai būtų aprūpinti maistu, ir šalinti pagrindines pernelyg didelių kainų svyravimų priežastis;

·mažinti bado grėsmę pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms stiprinant socialinės apsaugos sistemas;

·užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų kovoti su visų formų neprievalgiu ir kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas nuo neprievalgio kenčiantiems gyventojams tose šalyse, kuriose instituciniai gebėjimai yra menki, o dažnos nelaimės ar konfliktai, kaip antai nestabiliose šalyse, turi pražūtingą poveikį pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms;

·užkirsti kelią neužkrečiamųjų ligų plitimui skatinant sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną;

aprūpinimo vandeniu srityje

·užtikrinti galimybę už prieinamą kainą gauti pakankamai saugaus geriamojo vandens, kad būtų patenkinti esminiai poreikiai, įskaitant tinkamas sanitarines ir higienos sąlygas, ir užtikrinti žmonių sveikatos ir gerovės apsaugą;

·socialinio ir ekonominio vystymosi ir veiklos vykdymo tikslais užtikrinti efektyvų vandens tiekimą ir, eksploatuojant vandens paskirstymo ir valdymo sistemas, apsaugoti ekosistemas;

·skatinti bendradarbiavimą tarpvalstybinio vandens išteklių valdymo srityje siekiant užtikrinti gėlo vandens išteklių tvarumą, spręsti problemas, susijusias su netikrumu dėl vandens keliamų pavojų (pvz., potvynių, sausrų ir taršos), ir užtikrinti konfliktų rizikos prevenciją;

bendradarbiavimo kultūros klausimais srityje

·stiprinti kultūros ir kūrybos pramonę;

·skatinti kultūrinius mainus ir įgyvendinti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse;

·skatinti materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo puoselėjimą, taip pat kultūrų raiškos įvairovę.

V antraštinė dalis. Judumas ir migracija

Remiantis esamomis iniciatyvomis (pvz., Europos migracijos darbotvarke, partnerystės migracijos srityje modeliu, Rabato ir Chartumo procesais, Valetos aukščiausiojo lygio susitikimu migracijos klausimais), susitarimu bus pripažinta, kad Afrikos ir Europos interesai migracijos srityje yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir kad, tinkamai sprendžiant šiuos klausimus, be kita ko, taikant veiksmingus neteisėtų migrantų grąžinimo ir readmisijos mechanizmus, migracija ir judumu prisidedama prie ekonomikos augimo ir gebėjimų bei žinių sklaidos.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

teisėtos migracijos srityje

·didinti protų apykaitą įgyvendinant patobulintas studentų, tyrėjų ir specialistų judumo programas;

·sudaryti sąlygas pagal galiojančią teisinę sistemą organizuoti trumpalaikius vizitus verslo ir investavimo tikslais;

·siekti veiksmingo darbo jėgos migracijos valdymo, be kita ko, užtikrinant įgūdžių ir kvalifikacijos perkeliamumą ir pripažinimą, tinkamą socialinę apsaugą ir kovojant su visų formų išnaudojimu;

kovos su neteisėta migracija srityje

·stiprinti bendradarbiavimą sienų valdymo srityje, gerinti duomenų rinkimą ir mainus ir skatinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą;

·patvirtinti šalių teisinį įsipareigojimą besąlygiškai kitos Šalies prašymu priimti atgal savo piliečius, neteisėtai esančius tos kitos Šalies teritorijoje, ir įdiegti mechanizmą, skirtą užtikrinti, kad šio įsipareigojimo būtų veiksmingai laikomasi, ir palengvinti jo vykdymą. Šiuo tikslu Šalys įsipareigoja sparčiai reaguoti į readmisijos prašymus (pvz., nustatydamos savo piliečių tapatybę, išduodamos kelionės dokumentus arba priimdamos ES išduotus kelionės dokumentus, kad jie galėtų grįžti, laiku tvarkydamos su grąžinimo procedūromis susijusius formalumus);

·Šalys taip pat parengs ir priims teisės aktus laikydamosi Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC konvencijos) ir jos papildančiųjų protokolų (Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ir Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja) – pagrindinių tarptautinių teisinių priemonių, skirtų kovoti su neteisėtu migrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis;

·pradėti galimų migrantų informuotumo apie riziką, susijusią su neteisėta migracija, didinimo kampanijas;

·imtis intensyvesnių veiksmų prieš kontrabandininkų ir prekiautojų žmonėmis tinklus tobulinant keitimosi informacija sistemas, atliekant tyrimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą;

kitais su migracija susijusiais klausimais

·sumažinti migrantų perlaidų kainas iki mažiau nei 3 proc., panaikinti perlaidų, kurių kaina didesnė nei 5 proc., koridorius ir patobulinti reglamentavimo sistemas, kad būtų užtikrintas didesnis netradicinių subjektų dalyvavimas, be kita ko, taikant naujas technologijas;

·skatinti išeivius palaikyti glaudžius ryšius su savo kilmės šalimis ir taip prisidėti prie vietos ekonomikos vystymosi;

·užtikrinti, kad į pietų šalių migracijos (tarp Afrikos šalių ir jų viduje) problemą būtų tinkamai atsižvelgta nacionalinėse ir regioninėse vystymosi darbotvarkėse;

·remiantis atsakomybės pasidalijimo principu ir visiškai laikantis tarptautinės teisės normų, užtikrinti kuo aukštesnį priverstinai perkeltų asmenų, įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir šalies viduje perkeltus asmenis, apsaugos ir pagalbos jiems lygį.

VI antraštinė dalis. Klimato kaita ir ekologinis tvarumas

Susitarimu bus dar kartą patvirtinta, kad, siekiant valdyti ir mažinti klimato kaitos riziką, labai svarbu imtis plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, ir apskritai, kad aplinkos apsauga ir aplinkos būklės gerinimas yra esminis dabartinių ir ateities kartų vystymosi pagrindas.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

klimato politikos srityje

·paspartinti Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą vykdant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nacionalinius prisitaikymo prie klimato kainos planus;

·išnaudoti esamus finansinius srautus ir ištirti naujoviškas finansavimo priemones, kuriomis būtų skatinama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

·didinti ir (arba) stiprinti mokslinius ir techninius žmonių ir institucinius gebėjimus klimato bei aplinkosaugos vadybos ir stebėsenos srityje, be kita ko, naudojant tokias Žemės stebėjimo technologijas ir informacines sistemas kaip „Copernicus“;

·skatinti ir (arba) stiprinti ekologiškai tvarų ir mėlynąjį augimą pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

biologinės įvairovės ir ekosistemų srityje

·skatinti ekosistemų, visų pirma Kongo baseine, išsaugojimą, tvarų naudojimą ir atkūrimą siekiant sudaryti sąlygas šalių vystymuisi, suteikti vietos gyventojams galimybių pragyventi ir užtikrinti ekosisteminių paslaugų teikimą vietos ir pasaulio mastu;

·visais lygmenimis užtikrinti laukinės gyvūnijos apsaugą ir didinti visuomenės informuotumą apie laukinės gyvūnijos apsaugą bei neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, ypatingą dėmesį skiriant Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijai (CITES) ir kitoms tarptautinėms sistemoms; 

·išsaugoti pakrančių ir jūrų zonas ir mažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį, be kita ko, skatinant vykdyti atliekų prevencijos politiką ir platesnio masto vandenynų valymo operacijas;

·siekti, kad vietos bendruomenės aktyviau dalyvautų ekosistemų išsaugojimo veikloje, pirmenybę teikiant darbo vietų ir kitų ekonominių galimybių kūrimui, be kita ko, skatinant ekologinį ir darnų turizmą;

kovos su sausromis, dykumėjimu ir dirvožemio degradacija srityje

·skatinti laikytis integruoto požiūrio kovojant su sausromis, dirvožemio degradacija ir dykumėjimu, be kita ko, užtikrinant tvarias ir lygias žemės naudojimo teises ir naudojimąsi žeme, tvarų žemės, vandens ir miško išteklių valdymą ir suteikiant tvarių ekonominių galimybių kaimo vietovių gyventojams;

·spartinti pažangą įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus pagal JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (toliau – UNCDD) ir kitas susijusias tarptautines ir regionines iniciatyvas, įskaitant Didžiosios žaliosios Sacharos ir Sahelio sienos iniciatyvą;

·sutelkti papildomų išteklių kovai su dykumėjimu ir dirvožemio degradacija ir siekti aktyvesnio vietos bendruomenių dalyvavimo;

miškininkystės srityje

·skatinti miškų teisės aktų vykdymą, miškų valdymą ir prekybą mediena (toliau – FLEGT), be kita ko, sudarant ir (arba) įgyvendinant savanoriškos partnerystės susitarimus (toliau – SPS), ir šalių lygmeniu didinti FLEGT ir JT dėl miškų naikinimo ir miškų alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse programos (toliau – REDD+) suderinamumą ir konstruktyvią sąveiką;

·kovoti su neteisėta medienos ruoša, neteisėta prekyba mediena ir medienos produktais, visais lygmenimis didinti visuomenės informuotumą apie miškų naikinimą ir skatinti vartoti išteklius ir energiją tausojančius produktus iš tvariai valdomų miškų;

·siekti, kad vietos bendruomenės aktyviau dalyvautų miškų apsaugos veikloje, pirmenybę teikiant darbo vietų ir kitų ekonominių galimybių kūrimui ekosistemų išsaugojimo srityje;

tvarios urbanizacijos srityje

·aktyviai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir ypatingą dėmesį skiriant skaidriam ir reglamentuojamam žemės įsigijimui bei nuosavybės teisėms, pagal JT Naująją miestų darbotvarkę sukurti tvariai miestų plėtrai palankią teisinę ir politinę aplinką;

·stiprinti gebėjimų ugdymą ir dalyvauti informuotumo didinimo kampanijose aplinkosaugos klausimais;

·kurti tvarius energetikos ir judumo mieste sprendimus skiriant jiems pakankamą finansavimą šalies ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

·gerinti atliekų ir visų pavojingųjų medžiagų tvarkymą ir kovoti su visų formų tarša;

·skatinti diegti gamtinius sprendimus siekiant didinti miestų teritorijų atsparumą.

4.ES IR KARIBŲ ŠALIŲ SUSITARIMAS

1 dalis. BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS

Susitarimu bus nustatyta, kad ES ir Karibų šalių partnerystę sudaro bendri tikslai, principai ir įsipareigojimai, nustatyti šio susitarimo bendrojoje dalyje, ir konkretūs tikslai ir įsipareigojimai, nustatyti šiame protokole.

Susitarimu bus sustiprinti dabartiniai Europos Sąjungos ir Karibų šalių santykiai ir sukurta abipusiškai naudinga politinė partnerystė, kad būtų galima įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir patenkinti pagrindinius kiekvienos Šalies interesus.

Konkrečiau kalbant, Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

·kovoti su klimato kaita ir suteikti galimybes veiksmingai naudotis gamtos ištekliais siekiant užtikrinti darnų socialinį ir ekonominį vystymąsi;

·skatinti viešąsias ir privačias investicijas ir kurti deramas darbo vietas visiems;

·kurti saugią ir įtraukią visuomenę užtikrinant lyčių lygybę ir suteikiant jaunimui perspektyvių alternatyvų, taip pat vykdant veiksmingą socialinės apsaugos politiką;

·užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu ir mokesčių valdymo normų.

Susitarimas bus grindžiamas Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija ir ją pakeis.

Susitarimu bus pripažinti glaudūs ES atokiausių regionų (AR) bei užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) ir Karibų šalių ryšiai ir jų vaidmuo regioninės integracijos srityje.

Susitarimu bus nustatytas Šalių įsipareigojimas įgyvendinti ES ir Karibų šalių protokolą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis vieną po kito įgyvendinant veiksmų planus.

Susitarimu bus nustatyta pažangos stebėsenos sistema, pagal ją visais lygmenimis, remiantis aiškiais rodikliais ir išmatuojamais rezultatais ir siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, bus palaikomas politinis dialogas.

Susitarimu bus nustatyta, kad Šalys protokolą gali peržiūrėti reguliariai, taip pat prireikus, siekdamos jį pritaikyti prie kintančių aplinkybių.

2 dalis. STRATEGINIAI PRIORITETAI

I antraštinė dalis. Klimato kaita ir tvarus gamtos išteklių valdymas

Susitarimu bus dar kartą patvirtinta, kad, siekiant valdyti ir mažinti klimato kaitos riziką, labai svarbu imtis plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, ir apskritai, kad aplinkos apsauga ir aplinkos būklės gerinimas yra esminis dabartinių ir ateities kartų vystymosi pagrindas.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

klimato politikos srityje

·paspartinti Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą vykdant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nacionalinius prisitaikymo prie klimato kainos planus;

·išnaudoti esamus finansinius srautus ir ištirti naujoviškas finansavimo priemones, kuriomis būtų skatinama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

·didinti ir (arba) stiprinti mokslinius ir techninius žmonių ir institucinius gebėjimus klimato ir aplinkosaugos vadybos ir stebėsenos srityje, be kita ko, naudojant Žemės stebėjimo technologijas ir informacines sistemas;

·skatinti ir (arba) stiprinti ekologiškai tvarų ir mėlynąjį augimą pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

ekologinio tvarumo srityje

·remti ekosistemų išsaugojimą, tvarų valdymą ir atkūrimą siekiant sudaryti sąlygas šalių vystymuisi, suteikti vietos gyventojams galimybių pragyventi ir užtikrinti ekosisteminių paslaugų teikimą vietos ir pasaulio mastu;

·sustabdyti miškų naikinimą ir užtikrinti tvarų miškų valdymą;

·skatinti tvarų vandens išteklių valdymą;

·gerinti atliekų tvarkymą, be kita ko, diegiant efektyvias atliekų surinkimo sistemas ir vykdant veiksmingą jų perdirbimą, taip pat visų pavojingųjų medžiagų tvarkymą;

vandenynų valdymo srityje

·išsaugoti pakrančių ir jūrų ekosistemas įgyvendinant mėlynojo augimo strategijas ir pirmenybę teikiant darniam žuvininkystės ir turizmo sektorių vystymuisi;

·kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir remti tausaus žuvininkystės valdymo plėtojimą;

·mažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį ir šiuo tikslu šalinti pagrindines šiukšlinimo jūroje priežastis, be kita ko, vykdant atliekų prevencijos politiką ir platesnio masto vandenynų valymo operacijas, ypatingą dėmesį skiriant vandenynų srovėse esančioms šiukšlių susikaupimo zonoms;

·stiprinti nacionalinius ir regioninius gebėjimus atsakingai ir atskaitingai valdyti vandenynų ir pakrančių išteklius;

·skatinti atlikti jūrų ir pakrančių gamtinio kapitalo įvertinimą;

nelaimių rizikos valdymo srityje

·stiprinti stebėsenos, ankstyvojo perspėjimo ir rizikos vertinimo gebėjimus šalies lygmeniu tobulinant prevencijos, pasekmių mažinimo, pasirengimo, reagavimo ir atkūrimo priemones ir taip, vadovaujantis Sendajaus programos prioritetais, didinti šalių visuomenės ir infrastruktūros atsparumą;

·stiprinti regioninius reagavimo į nelaimes pajėgumus, įskaitant civilinės saugos mechanizmus;

·skatinti bendradarbiavimą naudojant kosmines technologijas ir informaciją;

·užtikrinti atsakomybę vietos lygmeniu ir tuo tikslu pasirūpinti, kad nukentėjusios bendruomenės, pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos dalyvautų rengiant ir įgyvendinant politinio atsako priemones ir kad ypatingas dėmesys būtų atkreiptas į pažeidžiamiausius namų ūkius ir marginalizuotas grupes.

II antraštinė dalis. Integracinis ir darnus ekonominis vystymasis

Susitarimu bus stiprinami Šalių ekonomikos ir prekybos santykiai, gerinamas makroekonominis ir finansinis stabilumas, didinamos investicijų ir verslo galimybės ir remiamas perėjimas prie visiško aukštos kokybės užimtumo, pagrindinių darbo standartų laikymasis bei apsauga ir ekologinis tvarumas. Susitarimu bus stiprinama privačiojo sektoriaus plėtra visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, pramonę ir paslaugas.

Pagrindinės investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtros kryptys

Siekiant sukurti didesniems investicijų srautams ir privačiojo sektoriaus plėtrai palankesnę verslo aplinką, į susitarimą, be nuostatų dėl struktūrinių investicijų į infrastruktūrą (pvz., energetikos, transporto, skaitmeninio ryšio), taip pat į mokslinius tyrimus ir inovacijas, bus įtrauktos ir nuostatos dėl esminių trukdžių pašalinimo taikant viešąsias intervencijas.

Šiuo tikslu Šalys įsipareigos, inter alia:

·sukurti palankią teisinę aplinką, ypatingą dėmesį skiriant žemės naudojimo ir nuosavybės teisių apsaugai, intelektinei nuosavybei ir investicijoms, pernelyg didelio biurokratizmo mažinimui mažinant sertifikatų ir licencijų kainą ir galimybei gauti finansavimą, patikimai konkurencijos politikai, įskaitant viešųjų subsidijų skaidrumą, ir veiksmingoms bei prognozuojamoms mokesčių sistemoms;

·teikti investuotojams lengvai prieinamą ir pakankamą informaciją apie tai, kaip plėsti savo verslą Karibų šalyse, ir palengvinti administracines verslo įkūrimo procedūras;

·strategiškiau panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant dotacijų ir paskolų derinimo priemones, siekiant pritraukti papildomas viešąsias ir privačias investicijas;

·didinti galimybes gauti finansavimą šalies viduje, be kita ko, įgyvendinant finansų sistemos reformas ir taip siekiant sukurti perspektyvias bankų ir nebankines sistemas, taip pat naujoviškus finansavimo mechanizmus ir sistemas;

·kurti ir tobulinti skaitmenines finansines paslaugas, įskaitant mobiliosios bankininkystės sistemas, be kita ko, intensyviai bendradarbiaujant tarptautinių standartų įgyvendinimo ir atvirų rinkų, vartotojų apsaugos bei geresnių galimybių naudotis judriojo ryšio paslaugomis užtikrinimo srityje;

·stiprinti labiau paklausa grindžiamas techninio ir profesinio rengimo ir mokymo sistemas, pritaikytas prie vietos ir regioninių darbo rinkų poreikių ir galimybių.

Pagrindiniai investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtros sektoriai

Šalys daugiausia dėmesio skirs, inter alia, toliau nurodytiems strateginiams sektoriams, kuriuose tikimasi didelio dauginamojo poveikio užtikrinant integracinį ir darnų ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą, ir taip užtikrins, kad ekonomikos augimas būtų derinamas su ekologiniu tvarumu.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

žaliosios ekonomikos srityje

·skatinti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, be kita ko, skatinant taikyti tvaraus vartojimo bei gamybos metodus ir atliekų prevencijos bei ekologiško atliekų tvarkymo priemones;

·gerinti žinias apie politikos galimybes ir geriausią patirtį ir stiprinti šios srities gebėjimus siekiant didinti išteklių naudojimo efektyvumą visuose gamtos išteklių ir produktų gyvavimo ciklo etapuose;

tvaraus mėlynojo augimo srityje

·sudaryti ir (arba) atnaujinti tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS), kuriais užtikrinamas žuvininkystės išteklių tvarumas, skatinama taikyti geriausią žuvininkystės valdymo praktiką ir didinami žuvininkystės produktų perdirbimo pajėgumai;

·plėtoti tvarią akvakultūrą supaprastinant licencijų išdavimo procedūras, vykdant veiksmingą teritorijų planavimą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis našumas ir tvarumas, ir sudarant vienodas sąlygas investuotojams;

·atsižvelgiant į tvarumo aspektus, visiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas, tvarias ir neiškreiptas galimybes vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, įskaitant kasybą jūros dugne, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, skatinant įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą ir įgyvendinant kitas susijusias iniciatyvas;

·užtikrinti sąžininga konkurencija grindžiamą nevaržomą patekimą į tarptautines jūrų ir prekybos rinkas, įskaitant uostus, komerciniais pagrindais;

tvariosios energetikos srityje

·padėti užtikrinti, kad visiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų sudarytos galimybės naudotis energija, ir užtikrinti patikimą ir tvarų jos tiekimą už prieinamą kainą, skatinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir efektyvų energijos vartojimą ir kartu mažinti žalingus rinkos iškraipymus;

·didinti viešąjį ir privatųjį atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo finansavimą, taip pat naudoti įvairias tvarias švarios energijos technologijas, įskaitant atsinaujinančiosios energijos ir mažataršes technologijas;

turizmo srityje

·skatinti investicijas į turizmo sektorių taikant rinkodaros ir rėmimo strategijas, organizuojant profesinį mokymą ir naudojant skaitmenines technologijas;

·stiprinti turizmo sektoriaus ir kitų susijusių ekonomikos sektorių, visų pirma žemės ūkio ir žuvininkystės, tarpusavio ryšius, ypatingą dėmesį skiriant aplinkosaugai, taip pat kaimo ir jūrų turizmui;

·įtraukti tvaraus biologinės įvairovės naudojimo ir išsaugojimo aspektą į turizmo politikos planavimą ir rengimą;

·skatinti tvarų, atsakingą ir kokybišką turizmą, kuriuo gerbiamas vietos bendruomenių vientisumas ir interesai;

žmonių ir vietų tarpusavio ryšių palaikymo srityje

·kurti kokybiškas ir tvarias infrastruktūros sistemas prekių ir žmonių judėjimui palengvinti, taip pat skatinti taikyti aplinkai nekenksmingą praktiką laikantis nustatytų tarptautinių konvencijų ir susitarimų;

·užtikrinti galimybę visiems ekonominės veiklos vykdytojams patekti į informacinių ir ryšių technologijų (pvz., telekomunikacijų, interneto) rinkas, be kita ko, kuriant palankias teisines sistemas ir remiant tikslines investicijas, ir sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms už prieinamą kainą naudotis skaitmeninėmis technologijomis;

·skatinti kultūrinius mainus ir įgyvendinti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendrą kultūrinių renginių organizavimą;

·stiprinti bendradarbiavimą su ES atokiausiais regionais (AR) bei užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) ir jų integraciją;

·skatinti ir remti Karibų jūros regiono, taip pat Lotynų Amerikos šalių regioninės integracijos procesus;

Bendradarbiavimas prekybos klausimais

Integracinio ir darnaus vystymosi tikslais susitarimu bus siekiama gerinti Šalių tarpusavio prekybos ir investavimo galimybes.

Šiuo tikslu Šalys įsipareigos, inter alia:

·tobulinti pagal nustatytą prekybos tvarką taikomus mechanizmus ir procedūras ir stiprinti gebėjimus;

·užtikrinti, kad, siekiant skatinti integraciniam ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi palankius didesnius prekybos srautus, darbo vietų kūrimą, ekonomikos įvairinimą ir industrializaciją, tam būtų sudarytos esminės sąlygos ir vykdoma tinkama vidaus politika, taip pat būtų stiprinami gamybos pajėgumai ir verslumas, skatinamos investicijos į sektorius, kuriuose kuriama pridėtinė vertė ir reikia daug darbo jėgos, ir integruojamasi į pasaulines ir regionines vertės grandines;

·tobulinti mechanizmus, procedūras ir stiprinti institucijas siekiant gerinti gebėjimą nustatyti ir įgyvendinti prekybos politiką, taip pat sudaryti sąlygas privačiajam sektoriui pasinaudoti tokia politika ir suteiktomis didesnėmis galimybėmis;

·tobulinti, skatinti ir remti regionų integracijos procesus, įskaitant prekybos lengvinimą ir reglamentavimo derinimą, siekiant padėti šalims geriau išnaudoti prekybos su kaimyninėmis šalimis galimybes ir prisidėti prie regionų stabilumo, sanglaudos ir klestėjimo skatinimo.

III antraštinė dalis. Žmogiškasis saugumas, žmogaus teisės ir geras valdymas

Susitarime bus pakartotinai nurodyta, kad atsparios visuomenės, turinčios atskaitingas, demokratines, veiksmingas ir skaidrias institucijas, kuriose visapusiškai ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, o piliečiams ir įvairioms visuomenės grupėms sudaromos tinkamos sąlygos išreikšti savo lūkesčius ir formuoti politiką, yra geriausiai pasirengusios ir šalies viduje, ir išorės aplinkoje prisitaikyti prie pokyčių, į juos reaguoti ir deramai juos valdyti.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

kovos su nusikalstamumu ir piliečių saugumo srityje

·kovoti su neteisėtų narkotikų gamyba, prekyba jais ir jų vartojimu, ypatingą dėmesį skiriant jų paklausai, prevencijai ir švietimui;

·gerinti migracijos srautų valdymą ir spręsti prekybos žmonėmis, priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėto migrantų, šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų problemas, vykdyti strateginę prekybos dvejopo naudojimo prekėmis kontrolę gerinant sienų kontrolės valdymą, tarpvalstybiniu mastu renkant žvalgybos duomenis, dalijantis informacija ir keičiantis ekspertais bei technine pagalba;

·visapusiškai spręsti gaujų smurto problemą siekiant pašalinti pagrindines priežastis ir vykdyti jo prevenciją, atsižvelgiant į tuos veiksnius, dėl kurių gali būti sukurta radikalėjimui palanki aplinka;

·laikantis tarptautinių standartų, bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad finansų sistemos, institucijos, su finansais nesusijusi komercinė veikla ir profesijos būtų naudojamos pinigams, gautiems iš nusikalstamos veiklos (įskaitant neteisėtą prekybą ir korupciją), plauti ir terorizmui finansuoti;

žmogaus teisių ir teisingumo srityje

·visapusiškai taikyti nediskriminavimo dėl etninės kilmės, lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo ir seksualinės orientacijos principą, pirmenybę teikiant diskriminacinių įstatymų panaikinimui;

·skatinti dialogą ir bendradarbiavimą siekiant panaikinti mirties bausmę ir kovoti su kankinimu ir netinkamu elgesiu, taip pat su netinkamu saugumo pajėgų elgesiu;

·panaikinti smurtą šeimoje, seksualinį išnaudojimą ir išnaudojimą darbe, užtikrinti vaikų teises, uždrausti vaikų darbą, smurtą prieš vaikus ir fizines bausmes, kovoti su prekyba žmonėmis ir visų formų išnaudojimu siekiant pelno ir teisėtoje, ir neteisėtoje ekonomikoje;

·stiprinti institucijas ir teisinę valstybę užtikrinant nešališką teisę kreiptis į teismą, teismų nepriklausomumą ir atskaitomybę bei teisingumo administracijos gebėjimų stiprinimą, išspręsti susikaupusias neišnagrinėtas bylas ir panaikinti pernelyg dažną ikiteisminio kardomojo kalinimo priemonės taikymą; 

·gerinti sąlygas kalėjimuose, vykdyti socialinės reabilitacijos programas siekiant užtikrinti kalinių socialinę reintegraciją ir spręsti socialines bei saugumo problemas, kylančias deportuojant nusikaltėlius iš trečiųjų šalių;

gero valdymo ir mokesčių srityje

·skatinti gerą valdymą, įskaitant patikimą viešųjų finansų valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę;

·diegti naujus ir stiprinti esamus kovos su korupcija, kyšininkavimu ir tarnautojų daromais nusikaltimais, įskaitant pinigų plovimą, mechanizmus;

·vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais standartais ir sistemomis, kovoti su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, ypatingą dėmesį skiriant didesniam mokesčių skaidrumui, keitimuisi informacija ir sąžiningai konkurencijai mokesčių srityje.

·stiprinti politinį dialogą su nebendradarbiaujančiais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais siekiant atitikti visuotinius mokesčių valdymo standartus.

IV antraštinė dalis. Žmogaus socialinė raida ir socialinė sanglauda

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas Šalių pasiryžimas iki 2030 m. panaikinti visų formų skurdą, veiksmingai išspręsti nelygybės problemą, užtikrinti lyčių lygybę ir sudaryti žmonėms sąlygas veiksmingai dalyvauti šalies demokratiniame gyvenime ir aktyviai prisidėti prie darnaus ekonomikos vystymosi. Susitarimu taip pat bus pripažinta, kad socialinė apsauga yra esminė investicija siekiant panaikinti skurdą ir kovojant su nelygybe, taip pat svarbi priemonė, kurios tikslas – sukurti savaime stiprėjantį ciklą, kad, platesniu mastu reinvestuojant ekonominį pelną į visuomenę ir žmones, būtų užtikrintas integracinis ir darnus ekonominis vystymasis.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

žmogaus socialinės raidos srityje

·užtikrinti, kad visos mergaitės ir visi berniukai įgytų nemokamą, vienodą ir kokybišką priešmokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą ir kad gerokai padaugėtų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas;

·visais lygmenimis stiprinant nacionalines sveikatos priežiūros sistemas užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą ir vienodas sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, stiprinti gebėjimus ankstyvojo perspėjimo ir nacionalinių bei bendrųjų sveikatos rizikos veiksnių mažinimo ir valdymo srityse, imtis priemonių siekiant įgyvendinti visuotines sveikatos priežiūros sutartis;

·užtikrinti galimybę už prieinamą kainą gauti pakankamai saugaus geriamojo vandens, kad būtų patenkinti esminiai poreikiai, įskaitant tinkamas sanitarines ir higienos sąlygas, ir užtikrinti žmonių sveikatos ir gerovės apsaugą;

·užtikrinti, kad visi turėtų galimybę įsigyti pakankamai įperkamo, saugaus ir maistingo maisto;

·užkirsti kelią neužkrečiamųjų ligų plitimui skatinant sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną;

·spręsti problemas, susijusias su priverstiniu perkėlimu dėl ekologinių veiksnių ir jo poveikiu migrantams bei jų bendruomenėms;

·vykdyti tikslingą politiką ir tinkamai investuoti siekiant užtikrinti jaunų žmonių teises ir palengvinti jų įsitraukimą į socialinį, pilietinį ir ekonominį gyvenimą;

socialinės apsaugos srityje

·vykdyti politiką, kuria padedama pasiekti ir išlaikyti 40 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų pajamų augimą, kuris viršytų nacionalinį vidurkį;

·išplėsti socialinę apsaugą užtikrinant pagrindinių pajamų apsaugą ir nustatant tinkamas bei sukrėtimams atsparias socialinės apsaugos sistemas;

·kurti įtraukesnes ir gerai veikiančias darbo rinkas ir užimtumo politiką, skirtą užtikrinti, kad visi turėtų deramą darbą, taip pat gerinti darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygas;

·spręsti klausimus, susijusius su neoficialia ekonomika, įskaitant galimybę gauti kreditą bei mikrofinansavimą, ir stiprinti socialinės apsaugos priemones siekiant užtikrinti sklandesnį perėjimą prie oficialios ekonomikos;

lyčių lygybės srityje

·užtikrinti, kad visos šalys pasirašytų, ratifikuotų ir visapusiškai įgyvendintų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos papildomą protokolą dėl moterų teisių;

·užtikrinti mergaičių ir moterų fizinę ir psichinę neliečiamybę panaikinant visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant prekybą žmonėmis, ir uždraudžiant vaikų ir priverstines santuokas;

·užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir užtikrinamos mergaičių ir moterų socialinės teisės, visų pirma švietimo ir sveikatos priežiūros srityse;

·užtikrinti, kad mergaičių ir moterų balsas būtų geriau girdimas ir kad daugiau jų dalyvautų politiniame gyvenime, ir tuo tikslu daugiau moterų įtraukti į rinkimų, politinius, valdymo, taikos procesus bei tarpininkavimo veiklą ir suteikti daugiau galių mergaičių ir moterų organizacijoms;

·stiprinti ekonomines moterų teises suteikiant joms galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis, valdyti bei naudoti žemę ir kitas gamybos priemones ir remti moteris verslininkes.

Parama Haičiui

Susitarimu, kuriuo pripažįstama ypatinga Haičio, kaip vienintelės regiono mažiausiai išsivysčiusios šalies, padėtis, bus įsipareigota palaikyti nuolatinį bendradarbiavimą su Haičiu siekiant šalinti šalies struktūrinius trūkumus ir kartu padėti įgyvendinti visus pirmiau nurodytus tikslus, tarp jų – konsoliduoti valstybės institucijas, gerinti bendrąjį valdymą, stiprinti teisinę valstybę ir žmogaus teises, kovoti su korupcija ir slaptais susitarimais, mažinti skurdą ir socialinę nelygybę.

5.ES IR RAMIOJO VANDENYNO ŠALIŲ SUSITARIMAS

1 dalis. BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS

Susitarimu bus nustatyta, kad ES ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystę sudaro bendri tikslai, principai ir įsipareigojimai, nustatyti šio susitarimo bendrojoje dalyje, ir konkretūs tikslai ir įsipareigojimai, nustatyti šiame protokole.

Susitarimu bus sustiprinti dabartiniai Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno šalių santykiai ir sukurta abipusiškai naudinga politinė partnerystė, kad būtų galima įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir patenkinti pagrindinius kiekvienos Šalies interesus.

Konkrečiau kalbant, Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

·užtikrinti tvarias galimybes naudoti ir valdyti gamtos išteklius ir didinti atsparumą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių, turinčių poveikį darniam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, padariniams;

·skatinti viešąsias ir privačias investicijas ir kurti deramas darbo vietas visiems;

·kurti įtraukias ir saugias visuomenes remiant susitaikymo procesus, užtikrinant lyčių lygybę ir kuriant efektyvesnę žmogaus socialinės raidos ir socialinės apsaugos politiką;

·užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu ir mokesčių valdymo normų.

Susitarimas bus grindžiamas ES strategija dėl Ramiojo vandenyno salų ir ją pakeis.

Susitarimu bus pripažinti glaudūs ES užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) ir Ramiojo vandenyno šalių ryšiai ir jų vaidmuo regioninės integracijos srityje.

Susitarimu bus nustatytas Šalių įsipareigojimas įgyvendinti ES ir Ramiojo vandenyno šalių protokolą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis vieną po kito įgyvendinant veiksmų planus.

Susitarimu bus nustatyta pažangos stebėsenos sistema, pagal ją visais lygmenimis, naudojantis aiškiais rodikliais ir išmatuojamais rezultatais ir siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, bus palaikomas intensyvesnis politinis dialogas.

Susitarimu bus nustatyta, kad Šalys protokolą gali peržiūrėti reguliariai, taip pat prireikus, siekdamos jį pritaikyti prie kintančių aplinkybių.

2 dalis. STRATEGINIAI PRIORITETAI

I antraštinė dalis. Klimato kaita ir tvarus gamtos išteklių valdymas

Susitarimu bus dar kartą patvirtinta, kad, siekiant valdyti ir mažinti klimato kaitos riziką, labai svarbu imtis plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, ir apskritai, kad aplinkos apsauga ir aplinkos būklės gerinimas yra esminis dabartinių ir ateities kartų vystymosi pagrindas.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

klimato politikos srityje

·paspartinti Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą vykdant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nacionalinius prisitaikymo prie klimato kainos planus;

·išnaudoti esamus finansinius srautus ir ištirti naujoviškas finansavimo priemones, kuriomis būtų skatinama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

·didinti ir (arba) stiprinti mokslinius ir techninius žmonių ir institucinius gebėjimus klimato ir aplinkosaugos vadybos ir stebėsenos srityje, be kita ko, naudojant Žemės stebėjimo technologijas ir informacines sistemas;

·skatinti ir (arba) stiprinti ekologiškai tvarų ir mėlynąjį augimą pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

ekologinio tvarumo srityje

·remti ekosistemų išsaugojimą, tvarų valdymą ir atkūrimą siekiant sudaryti sąlygas šalių vystymuisi, suteikti vietos gyventojams galimybių pragyventi ir užtikrinti ekosisteminių paslaugų teikimą vietos ir pasaulio mastu;

·sustabdyti miškų naikinimą ir užtikrinti tvarų miškų valdymą;

·skatinti tvarų vandens išteklių valdymą;

·gerinti atliekų tvarkymą, be kita ko, diegiant efektyvias atliekų surinkimo sistemas ir vykdant veiksmingą jų perdirbimą, taip pat visų pavojingųjų medžiagų tvarkymą;

vandenynų valdymo srityje

·išsaugoti pakrančių ir jūrų zonas ir jų biologinę įvairovę, įgyvendinant mėlynojo augimo strategijas ir pirmenybę teikiant darniam žuvininkystės ir turizmo sektorių vystymuisi;

·kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir remti tausaus žuvininkystės valdymo plėtojimą;

·mažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį ir šiuo tikslu šalinti pagrindines šiukšlinimo jūroje priežastis, be kita ko, vykdant atliekų prevencijos politiką ir platesnio masto vandenynų valymo operacijas, ypatingą dėmesį skiriant vandenynų srovėse esančioms šiukšlių susikaupimo zonoms;

nelaimių rizikos valdymo srityje

·stiprinti stebėsenos, ankstyvojo perspėjimo ir rizikos vertinimo gebėjimus šalies lygmeniu tobulinant prevencijos, pasekmių mažinimo pasirengimo, reagavimo ir atkūrimo priemones ir taip, vadovaujantis Sendajaus programos prioritetais, didinti šalių visuomenės ir infrastruktūros atsparumą;

·stiprinti regioninius reagavimo į nelaimes pajėgumus, įskaitant civilinės saugos mechanizmus, siekiant remti mokslinius tyrimus ir skleisti geriausią patirtį;

·skatinti bendradarbiavimą naudojant kosmines technologijas ir informaciją;

·užtikrinti atsakomybę vietos lygmeniu ir tuo tikslu pasirūpinti, kad nukentėjusios bendruomenės, pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos dalyvautų rengiant ir įgyvendinant politinio atsako priemones ir kad ypatingas dėmesys būtų atkreiptas į pažeidžiamiausius namų ūkius ir marginalizuotas grupes.

II antraštinė dalis. Integracinis ir darnus ekonominis vystymasis

Susitarimu bus stiprinami Šalių ekonomikos ir prekybos santykiai, gerinamas makroekonominis ir finansinis stabilumas, didinamos investicijų ir verslo galimybės ir remiamas perėjimas prie visiško aukštos kokybės užimtumo, pagrindinių darbo standartų laikymasis bei apsauga ir ekologinis tvarumas. Susitarimu bus stiprinama privačiojo sektoriaus plėtra visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, pramonę ir paslaugas.

Pagrindinės investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtros kryptys

Siekiant sukurti didesniems investicijų srautams ir privačiojo sektoriaus plėtrai palankesnę verslo aplinką, į susitarimą, be nuostatų dėl struktūrinių investicijų į infrastruktūrą (pvz., energetikos, transporto, skaitmeninio ryšio), taip pat į mokslinius tyrimus ir inovacijas, bus įtrauktos ir nuostatos dėl esminių trukdžių pašalinimo taikant viešąsias intervencijas.

Šiuo tikslu Šalys įsipareigos, inter alia:

·sukurti palankią teisinę aplinką, ypatingą dėmesį skiriant žemės naudojimo ir nuosavybės teisių apsaugai, intelektinei nuosavybei ir investicijoms; mažinti pernelyg didelį biurokratizmą mažinant sertifikatų ir licencijų kainą ir suteikiant galimybę gauti finansavimą, vykdyti patikimą konkurencijos politiką, taip pat užtikrinant viešųjų subsidijų skaidrumą, ir kurti investicijoms palankias mokesčių sistemas;

·teikti investuotojams lengvai prieinamą ir pakankamą informaciją apie tai, kaip plėsti savo verslą Ramiojo vandenyno šalyse, ir palengvinti administracines verslo įkūrimo procedūras;

·strategiškiau panaudoti viešąsias lėšas, įskaitant dotacijų ir paskolų derinimo priemones, siekiant pritraukti papildomas viešąsias ir privačias investicijas;

·didinti galimybes gauti finansavimą šalies viduje, be kita ko, įgyvendinant finansų sistemos reformas ir taip siekiant sukurti perspektyvias bankų ir nebankines sistemas, taip pat naujoviškus finansavimo mechanizmus ir sistemas;

·kurti ir tobulinti skaitmenines finansines paslaugas, įskaitant mobiliosios bankininkystės sistemas, be kita ko, intensyviai bendradarbiaujant tarptautinių standartų įgyvendinimo ir atvirų rinkų, vartotojų apsaugos bei geresnių galimybių naudotis judriojo ryšio paslaugomis užtikrinimo srityje;

·stiprinti labiau paklausa grindžiamas techninio ir profesinio rengimo ir mokymo sistemas, pritaikytas prie vietos ir regioninių darbo rinkų poreikių ir galimybių.

Pagrindiniai investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtros sektoriai

Šalys daugiausia dėmesio skirs inter alia, toliau nurodytiems strateginiams sektoriams, kuriuose tikimasi didelio dauginamojo poveikio užtikrinant integracinį ir darnų ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą, ir taip užtikrins, kad ekonomikos augimas būtų derinamas su ekologiniu tvarumu.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

žaliosios ekonomikos srityje

·skatinti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, be kita ko, skatinant taikyti tvaraus vartojimo bei gamybos metodus ir atliekų prevencijos bei ekologiško atliekų tvarkymo priemones;

·gerinti žinias apie politikos galimybes ir geriausią patirtį ir stiprinti šios srities gebėjimus siekiant didinti išteklių naudojimo efektyvumą visuose gamtos išteklių ir produktų gyvavimo ciklo etapuose;

tvaraus mėlynojo augimo srityje

·sudaryti ir (arba) atnaujinti tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS), kuriais užtikrinamas žuvininkystės išteklių tvarumas, skatinama taikyti geriausią žuvininkystės valdymo praktiką ir didinami žuvininkystės produktų perdirbimo pajėgumai;

·plėtoti tvarią akvakultūrą supaprastinant licencijų išdavimo procedūras, vykdant veiksmingą teritorijų planavimą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis našumas ir tvarumas, ir sudarant vienodas sąlygas investuotojams;

·atsižvelgiant į tvarumo aspektus, visiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas, tvarias ir neiškreiptas galimybes vykdyti naudingųjų iškasenų gavybą, įskaitant kasybą jūros dugne, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, skatinant įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą ir įgyvendinant kitas susijusias iniciatyvas;

·užtikrinti sąžininga konkurencija grindžiamą nevaržomą patekimą į tarptautines jūrų ir prekybos rinkas, įskaitant uostus, komerciniais pagrindais;

tvariosios energetikos srityje

·padėti užtikrinti, kad visiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų sudarytos galimybės naudotis energija, ir užtikrinti patikimą ir tvarų jos tiekimą už prieinamą kainą, skatinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir efektyvų energijos vartojimą ir kartu mažinti žalingus rinkos iškraipymus;

·didinti viešąjį ir privatųjį atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo finansavimą, taip pat naudoti įvairias tvarias švarios energijos technologijas, įskaitant atsinaujinančiosios energijos ir mažataršes technologijas;

turizmo srityje

·skatinti investicijas į turizmo sektorių taikant rinkodaros ir rėmimo strategijas, organizuojant profesinį mokymą ir naudojant skaitmenines technologijas;

·stiprinti turizmo sektoriaus ir kitų susijusių ekonomikos sektorių, visų pirma žemės ūkio ir žuvininkystės, tarpusavio ryšius, ypatingą dėmesį skiriant aplinkosaugai, taip pat kaimo ir jūrų turizmui;

·įtraukti tvaraus biologinės įvairovės naudojimo ir išsaugojimo aspektą į turizmo politikos planavimą ir rengimą;

·skatinti tvarų, atsakingą ir kokybišką turizmą, kuriuo gerbiamas vietos bendruomenių vientisumas ir interesai;

žmonių ir vietų tarpusavio ryšių palaikymo srityje

·kurti kokybiškas ir tvarias infrastruktūros sistemas prekių ir žmonių judėjimui palengvinti, taip pat skatinti taikyti aplinkai nekenksmingą praktiką laikantis nustatytų tarptautinių konvencijų ir susitarimų;

·užtikrinti galimybę visiems ekonominės veiklos vykdytojams patekti į informacinių ir ryšių technologijų (pvz., telekomunikacijų, interneto) rinkas, be kita ko, kuriant palankias teisines sistemas ir remiant tikslines investicijas, ir sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms už prieinamą kainą naudotis skaitmeninėmis technologijomis;

·skatinti kultūrinius mainus ir įgyvendinti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse;

·stiprinti bendradarbiavimą su ES užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) ir jų integraciją;

Bendradarbiavimas prekybos klausimais

Integracinio ir darnaus vystymosi tikslais susitarimu bus siekiama gerinti Šalių tarpusavio prekybos ir investavimo galimybes.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

·tobulinti pagal nustatytą prekybos tvarką taikomus mechanizmus ir procedūras ir stiprinti gebėjimus;

·užtikrinti, kad, siekiant skatinti integraciniam ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi palankius didesnius prekybos srautus ir eksportą, tam būtų sudarytos esminės sąlygos šalinant verslo aplinkos suvaržymus ir įgyvendinant būtinas reformas, taip pat būtų stiprinami gamybos pajėgumai ir verslumas, skatinamos investicijos į sektorius, kuriuose kuriama pridėtinė vertė ir reikia daug darbo jėgos, ir integruojamasi į pasaulines ir regionines vertės grandines;

·tobulinti, skatinti ir remti regionų integracijos procesus siekiant padėti šalims išnaudoti prekybos su kaimyninėmis šalimis galimybes ir prisidėti prie regionų stabilumo, sanglaudos ir klestėjimo skatinimo;

·stiprinti bendradarbiavimą prekybos srityje su ES užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT);

·tobulinti mechanizmus, procedūras ir stiprinti institucijas siekiant gerinti gebėjimą nustatyti ir įgyvendinti prekybos politiką, taip pat sudaryti sąlygas privačiajam sektoriui pasinaudoti tokia politika ir suteiktomis didesnėmis galimybėmis;

·tobulinti, skatinti ir remti regionų integracijos procesus, įskaitant prekybos lengvinimą ir reglamentavimo derinimą, siekiant padėti šalims geriau išnaudoti prekybos su kaimyninėmis šalimis galimybes ir prisidėti prie regionų stabilumo ir klestėjimo skatinimo.

III antraštinė dalis. Saugumas, žmogaus teisės ir geras valdymas

Susitarime bus pakartotinai nurodyta, kad atsparios visuomenės, turinčios atskaitingas, demokratines, veiksmingas ir skaidrias institucijas, kuriose visapusiškai ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, o piliečiams ir įvairioms visuomenės grupėms sudaromos tinkamos sąlygos išreikšti savo lūkesčius ir formuoti politiką, yra geriausiai pasirengusios ir šalies viduje, ir išorės aplinkoje prisitaikyti prie pokyčių, į juos reaguoti ir deramai juos valdyti.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

taikos ir saugumo srityje

·remti susitaikymo procesus ir konfliktų prevencijos iniciatyvas, įskaitant tuos, kurių pagrindas – etninės nuoskaudos ir konfliktai;

·spręsti problemas, susijusias su neteisėta prekyba šaulių ginklais ir narkotikais, taip pat iš metropolijų deportuojamų nusikaltusių asmenų integracijos problemą;

·plėtoti bendradarbiavimą jūrų ir oro erdvės stebėjimo srityje ir nustatyti kovos su kibernetiniais nusikaltimais poreikius bei priemones;

·stiprinti valdymo sistemas siekiant spręsti neteisėtos migracijos, kontrabandos ir prekybos žmonėmis bei susijusių nusikaltėlių tinklų problemas, ypatingą dėmesį skiriant aukų apsaugai ir pažeidžiamiems asmenims skirtų prevencijos strategijų rengimui;

·laikantis tarptautinių standartų, bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad finansų sistemos, institucijos, su finansais nesusijusi komercinė veikla ir profesijos būtų naudojamos pinigams, gautiems iš nusikalstamos veiklos (įskaitant neteisėtą prekybą ir korupciją), plauti ir terorizmui finansuoti;

žmogaus teisių, teisingumo ir demokratinių principų srityje

·visapusiškai taikyti nediskriminavimo dėl etninės kilmės, lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo ir seksualinės orientacijos principą, pirmenybę teikiant diskriminacinių įstatymų panaikinimui;

·skatinti dialogą ir bendradarbiavimą siekiant panaikinti mirties bausmę ir kovoti su kankinimu ir netinkamu elgesiu;

·skatinti lyčių lygybę, užtikrinti vaikų ir čiabuvių teises;

·užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismus ir naudotis žmogaus teisių apsaugos ir stebėsenos mechanizmais;

·gerbti demokratinius principus ir institucijas, taikų valdžios perdavimą, taip pat pagrindines vertybes, laikantis 2000 m. Biketavos forumo vadovų deklaracijos ir 2014 m. Ramiojo vandenyno regionalizmo programos nuostatų;

·kurti konsultacines struktūras ir taikyti procesus, kuriais atsižvelgiama į vietos bendruomenių tradicines žinias ir joms susirūpinimą keliančius klausimus;

gero valdymo ir mokesčių srityje

·skatinti gerą valdymą, diegti naujus ir stiprinti esamus kovos su korupcija, kyšininkavimu ir pinigų plovimu mechanizmus;

·vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais standartais ir sistemomis, kovoti su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, ypatingą dėmesį skiriant didesniam mokesčių skaidrumui, keitimuisi informacija ir sąžiningai konkurencijai mokesčių srityje.

·stiprinti politinį dialogą su nebendradarbiaujančiais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais siekiant atitikti visuotinius mokesčių valdymo standartus.

IV antraštinė dalis. Žmogaus socialinė raida ir socialinė sanglauda

Susitarimu bus dar kartą patvirtintas Šalių pasiryžimas iki 2030 m. panaikinti visų formų skurdą, veiksmingai išspręsti nelygybės problemą, užtikrinti lyčių lygybę ir sudaryti žmonėms sąlygas veiksmingai dalyvauti šalies demokratiniame gyvenime ir aktyviai prisidėti prie darnaus ekonomikos vystymosi. Susitarimu taip pat bus pripažinta, kad socialinė apsauga yra esminė investicija siekiant panaikinti skurdą ir kovojant su nelygybe, taip pat svarbi priemonė, kurios tikslas – sukurti savaime stiprėjantį ciklą, kad, platesniu mastu reinvestuojant ekonominį pelną į visuomenę ir žmones, būtų užtikrintas integracinis ir darnus ekonominis vystymasis.

Šiuo tikslu Šalys imsis konkrečių priemonių, inter alia, siekdamos:

žmogaus socialinės raidos srityje

·visais lygmenimis stiprinant nacionalines sveikatos priežiūros sistemas užtikrinti, kad visos mergaitės ir visi berniukai įgytų nemokamą, vienodą ir kokybišką priešmokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą ir kad gerokai padaugėtų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas;

·visais lygmenimis stiprinant nacionalines sveikatos priežiūros sistemas užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą ir vienodas sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, stiprinti gebėjimus ankstyvojo perspėjimo ir nacionalinių bei bendrųjų sveikatos rizikos veiksnių mažinimo ir valdymo srityse, imtis priemonių siekiant įgyvendinti visuotines sveikatos priežiūros sutartis;

·užtikrinti galimybę už prieinamą kainą gauti pakankamai saugaus geriamojo vandens, kad būtų patenkinti esminiai poreikiai, įskaitant tinkamas sanitarines ir higienos sąlygas, ir užtikrinti žmonių sveikatos ir gerovės apsaugą;

·užtikrinti, kad visi turėtų galimybę įsigyti pakankamai įperkamo, saugaus ir maistingo maisto;

·užkirsti kelią neužkrečiamųjų ligų plitimui skatinant sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną;

·spręsti problemas, susijusias su priverstiniu perkėlimu dėl ekologinių veiksnių ir jo poveikiu migrantams bei jų bendruomenėms;

·vykdyti tikslingą politiką ir tinkamai investuoti siekiant užtikrinti jaunų žmonių teises ir palengvinti jų įsitraukimą į socialinį, pilietinį ir ekonominį gyvenimą;

socialinės apsaugos srityje

·vykdyti politiką, kuria padedama pasiekti ir išlaikyti 40 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų pajamų augimą, kuris viršytų nacionalinį vidurkį;

·išplėsti socialinę apsaugą užtikrinant pagrindinių pajamų apsaugą ir nustatant tinkamas bei sukrėtimams atsparias socialinės apsaugos sistemas;

·kurti įtraukesnes ir gerai veikiančias darbo rinkas ir užimtumo politiką, skirtą užtikrinti, kad visi turėtų deramą darbą, taip pat gerinti darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygas;

·spręsti klausimus, susijusius su neoficialia ekonomika, įskaitant galimybę gauti kreditą bei mikrofinansavimą, ir stiprinti socialinės apsaugos priemones siekiant užtikrinti sklandesnį perėjimą prie oficialios ekonomikos;

lyčių lygybės srityje

·užtikrinti, kad visos šalys pasirašytų, ratifikuotų ir visapusiškai įgyvendintų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos papildomą protokolą dėl moterų teisių;

·užtikrinti mergaičių ir moterų fizinę ir psichinę neliečiamybę panaikinant visų formų smurtą dėl lyties ir uždraudžiant vaikų ir priverstines santuokas;

·užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir užtikrinamos mergaičių ir moterų socialinės teisės, visų pirma švietimo ir sveikatos priežiūros srityse;

·užtikrinti, kad mergaičių ir moterų balsas būtų geriau girdimas ir kad daugiau jų dalyvautų politiniame gyvenime, ir tuo tikslu daugiau moterų įtraukti į rinkimų, politinius, valdymo, taikos procesus bei tarpininkavimo veiklą ir suteikti daugiau galių mergaičių ir moterų organizacijoms;

·stiprinti ekonomines moterų teises suteikiant joms galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis, valdyti bei naudoti žemę ir kitas gamybos priemones ir remti moteris verslininkes.

6.ĮVAIRIAPUSIS BENDRADARBIAVIMAS

Susitarimu bus nustatyta, jog Šalys susitars teikti atitinkamas – ir finansines, ir nefinansines – priemones, kad būtų įvykdyti šiame susitarime nustatyti tikslai. Bendradarbiavimas bus įvairiapusis – apims įvairias politikos sritis bei priemones ir bus pritaikytas prie konkrečių poreikių, strategijų, prioritetų ir turimų išteklių siekiant atsižvelgti į vis įvairesnes šalių ir regionų aplinkybes.

Partnerystės finansavimas

Susitarimu bus pakartotinai patvirtinta, kad ES įsipareigoja toliau teikti paramą AKR šalims ir bendradarbiauti su jomis siekiant abipusiškai naudingų rezultatų. Finansiškai įsipareigodama, ES atsižvelgs į skirtingus partnerių pajėgumus ir poreikius.

ES dar kartą patvirtins savo bendrą įsipareigojimą pagal Darbotvarkę iki 2030 m. 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (toliau – BNP) skirti kaip oficialią paramą vystymuisi (toliau – OPV) ir 0,2 proc. – mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

ES taip pat dar kartą pabrėš, kad, siekiant sutelkti finansavimą ir kitas įgyvendinimo priemones iš visų galimų šaltinių (viešųjų ir privačių, vidaus ir tarptautinių) ir visų subjektų, be kita ko, naudojantis naujoviškais finansavimo šaltiniais ir priemonėmis, žiniomis, patirtimi, gebėjimų stiprinimu, technologijomis ir nefinansiniais ištekliais, svarbu laikytis visapusiško ir integruoto požiūrio.

ES dar kartą patvirtins, kad yra pasiryžusi savo finansinę paramą teikti ten, kur jos labiausiai reikia ir kur ji gali turėti didžiausią poveikį, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir šalyse, kuriose vyrauja nestabilumas ir konfliktai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir su nelygybe bei socialine atskirtimi susijusioms problemoms, taip pat sunkumams, su kuriais susiduria vidutines pajamas gaunančios šalys.

Siekdami darnaus vystymosi tikslų, partneriai pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę turėtų įsipareigoti sutelkti vidaus išteklius, įskaitant viešuosius finansus. Jie sieks reformuoti savo mokesčių politiką ir administravimą, gerinti pajamų surinkimą ir kovoti su mokesčių slėpimu bei vengimu ir su neteisėtais finansiniais srautais, be kita ko, mokesčių rojuose. Jie taip pat turėtų įsipareigoti įgyvendinti atitinkamų tarptautinių organizacijų nustatytus visuotinius mokesčių valdymo standartus.

Labai svarbūs yra privačiojo sektoriaus kapitalo srautai, jais papildomos nacionalinės pastangos vystymosi srityje. Siekdami privačiajam sektoriui taikomas paskatas suderinti su viešaisiais tikslais ir skatinti kokybiškas ilgalaikes investicijas, partneriai rengs politikos priemones ir prireikus tobulins reglamentavimo sistemas.

Susitarimu bus pripažinta, kad emigrantų perlaidos yra labai svarbi vystymosi finansavimo priemonė. Šalys įsipareigos skatinti pigesnius, greitesnius ir saugesnius pervedimus ir kilmės, ir gaunančiosiose šalyse ir užtikrinti, kad atitinkamuose teisės aktuose nebūtų nuostatų, trukdančių veiksmingai naudotis teisėtais perlaidų būdais.

Siekdama skatinti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, remti mažiau išsivysčiusias šalis ir bendrai spręsti konkrečias regionines ir pasaulines problemas, ES plėtos naujas bendradarbiavimo su labiau išsivysčiusiomis AKR šalimis formas, įskaitant bendro finansavimo galimybę.

Veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas

Susitarimu bus dar kartą pabrėžta, kad, kaip sutarta įvairiuose tarptautiniuose forumuose, vystymosi darbotvarkė yra labai svarbi ir kad Šalys įsipareigoja visoms vystomojo bendradarbiavimo formoms taikyti šiuos principus: šalių partnerių atsakomybę už savo vystymosi prioritetus, įtraukių vystymosi partnerysčių kūrimą, dėmesio sutelkimą į rezultatus, skaidrumą ir tarpusavio atskaitomybę.

Susitarimu bus nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvienos šalies pajėgumus, poreikius bei pasiektus rezultatus, vykstant AKR šalių ir ES dialogui bus naudojamos skirtingos ir viena kitą papildančios paramos teikimo priemonės (pvz., parama projektams, parama biudžetui, dotacijų ir paskolų derinimas, patikos fondai) ir būdai (įskaitant pagalbą prekybai, porinės veiklos vykdymą, techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimą). Prireikus parama biudžetui bus teikiama, kad, siekiant darnaus vystymosi tikslų, būtų užtikrinti tvarūs rezultatai.

Susitarimu bus nustatyta, kad ES koordinuos veiksmus su savo valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad jos dar veiksmingiau bendradarbiautų finansų srityje, ir tuo tikslu užtikrins intensyvesnį ir veiksmingesnį veiksmų koordinavimą, atsižvelgdama į atitinkamus valstybių narių santykinius pranašumus. Nuoseklesnei, veiksmingesnei ir labiau suderintai paramai siekiant bendrų tikslų užtikrinti bus skatinamas ir stiprinamas bendras programavimas ir įgyvendinimas.

7.INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

Dalyviai

Susitarimu bus dar kartą patvirtinta, kad AKR šalių vyriausybės, nustatydamos savo šalių prioritetus ir strategijas, partnerystėje atliks pagrindinį vaidmenį. Susitarimu taip pat bus pripažintas esminis nacionalinių parlamentų ir vietos valdžios institucijų indėlis didinant demokratinę atskaitomybę ir papildant vyriausybių veiksmus.

Susitarimu bus įtvirtintas svarbesnis regioninių ir žemyno organizacijų vaidmuo, visų pirma valdant ir įgyvendinant tris regionines partnerystes ir užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tarpvalstybinius prioritetus ir kad esamos bendradarbiavimo sistemos būtų veiksmingai supaprastintos.

Susitarimu bus pripažintas, remiamas ir stiprinamas pilietinės visuomenės organizacijų ir privačiojo sektoriaus, kaip pagrindinių partnerių stiprinant Šalių piliečių ir vyriausybių tarpusavio santykius ir įgyvendinant partnerystės tikslus, vaidmuo.

Institucinės nuostatos 

Į susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl reformuotos partnerystės valdymo institucinės struktūros; ši struktūra bus grindžiama subsidiarumo ir papildomumo principų taikymu ir įvairiais lygmenimis bus užtikrinamas esamų įvairių struktūrų didesnis tarpusavio suderinamumas ir supaprastinimas.

Kalbant apie tris regioninius susitarimus, per aukščiausiojo lygio susitikimus bus nustatytos būtinosios strateginės politinės trijų regioninių partnerystės susitarimų valdymo gairės. Kalbant apie Afriką, į aukščiausiojo lygio susitikimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuoseklaus „Afrikos kaip visumos“ požiūrio, toliau bus įtraukiamos Šiaurės Afrikos šalys.

Kiekvieno susitarimo (protokolo) įgyvendinimas bus valdomas regioninės tarybos, ši turės palaikyti politinį dialogą, prireikus peržiūrėti susitarimą ir priimti susitarimų nuostatoms įgyvendinti reikalingus sprendimus. Svarbus vaidmuo valdant susitarimų įgyvendinimą teks atitinkamoms regioninėms organizacijoms (pvz., Afrikos Sąjungai). Prireikus kiekviena taryba gali nuspręsti, aptardama konkrečius klausimus, pakviesti trečiąsias šalis dalyvauti stebėtojų teisėmis.

Siekiant užtikrinti nuoseklią partnerystę su visa Afrika, tinkamiausių Šiaurės Afrikos šalių prijungimo prie naujojo susitarimo būdų turėtų būti ieškoma konsultuojantis su jomis, kad būtų užtikrintas visapusiškas jų dalyvavimas politiniame ir strateginiame dialoge pagal ES ir Afrikos susitarimą. Tai bus daroma nepažeidžiant su šiomis šalimis sudarytų teisinių, finansinių ir politinių susitarimų, visų pirma asociacijos susitarimų pagal Europos kaimynystės politiką.

Susitarimu taip pat bus užtikrinta, kad regioninės ekonominės bendrijos dalyvautų visuose susitikimuose, visų pirma tuose, kurių rezultatais remiamasi ES ir Afrikos taryboje, taip užtikrinant didesnį suderinamumą su esama sistema.

Susitarimu bus numatyta, kad kiekviena taryba (t. y. ES ir AKR šalių, ES ir Afrikos, ES ir Karibų šalių, ES ir Ramiojo vandenyno šalių) įsteigtų veiklos valdymo komitetą, kuriam ji gali perduoti dalį savo užduočių vykdymo įgaliojimų.

Susitarimu bus numatytas trijų regioninių susitarimų parlamentinis aspektas, panašus į esamas struktūras (pvz., Europos Parlamento ir Panafrikos Parlamento susitikimus). Parlamentiniai susitikimai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į atitinkamus tarybos susitikimus. Prireikus regioniniai parlamentiniai susitikimai gali būti sujungti į vieną susitikimą.

Prie susitarimo pridedamuose regioniniuose susitarimuose taip pat gali būti numatyti pilietinės visuomenės, taip pat privačiojo sektoriaus atstovų tarpusavio susitikimai. Šie susitikimai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į atitinkamus tarybos susitikimus. Prireikus regioniniai susitikimai gali būti sujungti į vieną susitikimą.

Kalbant apie bendrą partnerystės susitarimo valdymą, ES ir AKR šalių lygmens valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimai vyks ad hoc pagrindu, juose bus pateikiamos būtinosios strateginės politinės gairės visoms Šalims svarbiais klausimais. ES ir AKR šalių lygmeniu partnerystė bus valdoma ES ir AKR šalių tarybos; šios tarybos susitikimai vyks ad hoc pagrindu, juose bus aptariami visuotinės svarbos klausimai, susiję su bendrojoje susitarimo dalyje nustatytais bendraisiais principais ir vertybėmis, ir bus siekiama susitarti dėl bendrų pozicijų tarptautinio bendradarbiavimo klausimais. Konkrečiais klausimais taip pat galėtų būti rengiami ministrų lygmens susitikimai.

Susitarimu Šalims bus sudarytos sąlygos kurti veiksmingesnius darbo metodus, kad būtų galima palaikyti išsamesnį dialogą ir greičiau bei efektyviau priimti sprendimus.

8.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Teritorinis taikymas

Laikantis įprastinių formuluočių, į susitarimą bus įtraukta nuostata dėl teritorinio taikymo.

Įsigaliojimas

Į susitarimą bus įtraukta nuostata, kad Šalys susitarimą ratifikuos arba patvirtins pagal savo konstitucinės teisės normas ir teisines procedūras.

Į susitarimą bus įtraukta nuostata dėl susitarimo įsigaliojimo, taip pat bus nurodytos reikiamos ribos.

Į susitarimą taip pat bus įtraukta nuostata, kuria numatoma, kad iki susitarimo įsigaliojimo jis gali būti laikinai taikomas visas arba iš dalies pagal Šalių vidaus teisines procedūras ir teisės aktus.

Trukmė, nutraukimas ir peržiūra 

Į susitarimo nebus įtraukta nuostata, kuria apribojamas susitarimo galiojimo laikas. Tačiau į jį bus įtraukta nuostata, kad susitarimas gali būti nutrauktas vienos iš Šalių prašymu, taip pat bus nustatytos tokio susitarimo nutraukimo procedūros.

Į susitarimą bus įtraukta nuostata, kad bendroji susitarimo dalis vienos iš Šalių prašymu gali būti keičiama pagal nustatytas susitarimo ratifikavimo ir įsigaliojimo procedūras.

Į susitarimą taip pat bus įtraukta nuostata, kad ES ir Afrikos, ES ir Karibų šalių ir ES ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystės protokolai vienos iš Šalių prašymu gali būti keičiami pagal supaprastintą procedūrą, remiantis atitinkamų tarybų priimtu sprendimu.

Įsipareigojimų vykdymas

Susitarimu bus numatyta galimybė Šaliai imtis atitinkamų priemonių, jeigu kita Šalis nevykdytų savo įsipareigojimų, susijusių su esminiais ir pamatiniais susitarimo elementais. Tokiais atvejais atitinkamų priemonių reikėtų imtis tik po Šalių tarpusavio konsultacijų. Turėtų būti rengiamos sprendimui surasti tinkamiausio lygmens ir formos konsultacijos, kurios turėtų trukti nustatytą laikotarpį.

Siekiant išvengti situacijų, kai viena Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su esminiais ir pamatiniais susitarimo elementais, iškeltais klausimais bus rengiamos organizuotos ir sistemingos konsultacijos.

Nors dvišalis konsultacijų pobūdis bus išlaikytas, Šalys įsipareigos, rengdamosi kiekvienai konsultacijų sesijai, konsultuotis ir koordinuoti veiksmus su visais susijusiais regioniniais ir tarptautiniais subjektais.

Susitarimu taip pat bus užtikrinta galimybė Šaliai imtis atitinkamų priemonių, jeigu konsultacijų būtų atsisakyta arba jų rezultatai nebūtų abipusiškai patenkinami, taip pat ypatingos skubos atvejais be išankstinių konsultacijų. Terminai „atitinkamos priemonės“ ir „ypatingos skubos atvejai“ turėtų būti apibrėžti taip, kaip jie apibrėžti Kotonu partnerystės susitarimo 96 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose.

Ginčų sprendimas

Į susitarimą bus įtraukta nuostata dėl tinkamo ginčų sprendimo mechanizmo, taikytino ginčams dėl šio susitarimo taikymo, aiškinimo ir įgyvendinimo.

Prisijungimas

Į susitarimą bus įtraukta nuostata, kuria, laikantis Kotonu partnerystės susitarimo nuostatų, nustatomi nepriklausomos valstybės prisijungimo prie susitarimo kriterijai ir mechanizmai. Jame taip pat bus numatyta galimybė prie susitarimo prisijungti regioninėms organizacijoms.

Aukštesnis stebėtojo statusas

Į susitarimą bus įtraukta nuostata, kuria nustatomi susitarimo stebėtojo ir aukštesnio stebėtojo statuso suteikimo nepriklausomai valstybei, regioninėms ar tarptautinėms organizacijoms arba susijusioms teisinį subjektiškumą turinčioms organizacijoms kriterijai.

Autentiški tekstai

Į susitarimą bus įtraukta nuostata, kad susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, ir visi šie tekstai yra autentiški.

(1)    Atsakomybės ribojimo pareiškimas: galutinis susitarimo teisinis pobūdis bus nustatytas derybų pabaigoje, remiantis susitarimo tikslų ir turinio analize.