52017IP0503

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52017IP0503 - EN

Document 52017IP0503

Help

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mažataršio judumo strategijos (2016/2327(INI))

OJ C 369, 11.10.2018, p. 114–131 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/114

P8_TA(2017)0503

Europos mažataršio judumo strategija

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mažataršio judumo strategijos (2016/2327(INI))

(2018/C 369/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Transportas ir CO2. Bendrijos koncepcijos parengimas“ (COM(1998)0204), paskelbtą po Kioto protokolo priėmimo, tačiau nevirtusį pakankamomis priemonėmis,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją „2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimas. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link“ (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos mažataršio judumo strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (4), ir į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gruodžio 13 d. direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB bei panaikinantį Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (7),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (8),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (9),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (10),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 93/12/EEB (11),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (12),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

—	atsižvelgdamas į pagrindinį sąveikių suderintų intelektinių transporto sistemų diegimo planą ES,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 26 d. Komisijos direktyvą 1999/52/EB, su technikos pažanga suderinančią Tarybos direktyvą 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (13),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (14) ir į 2009 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimą 2009/750/EB dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo ir techninių elementų (15),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (16),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyvą 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (17),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (18),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (19),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (20),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Monrealyje vykusios 39-osios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjos sesijos rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (21), iš dalies pakeistą 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB (22),

—	atsižvelgdamas į Parlamento komiteto dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo pranešimą dėl komiteto darbo rezultatų (A8-0049/2017),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. rezoliuciją dėl tvaraus judumo mieste (23),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos (24),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB (25),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo (26),

—	atsižvelgdamas į savo tarpinstitucinių derybų dėl 2017 m. balandžio 4 d. priimto pranešimo dėl tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros peržiūros įgaliojimus (27),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos priimtą žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0356/2017),

kadangi visos 151 Paryžiaus susitarimo, kurį 2016 m. lapkričio 4 d. ratifikavo ES ir kuris tą pačią dieną įsigaliojo, šalys įsipareigojo pasaulinės temperatūros kilimą išlaikyti gerokai žemiau 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūros kilimas būtų apribotas iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

kadangi turint omenyje tai, jog kelių transportas išmeta per 70 proc. transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir sudaro didelę sukeliamos oro taršos dalį, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent šiai sričiai, tačiau pastangos mažinti išmetalų kiekį turėtų būti stiprinamos visuose transporto sektoriuose;

kadangi gamtinės dujos (pvz., suslėgtosios gamtinės dujos (suslėgtosios GD) ir suskystintos gamtinės dujos (SGD)), ypač biometanas, sintetinis metanas ir suskystintos naftos dujos (SND), galėtų būti plačiau naudojamos pereinant prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ypač kiek tai susiję su laivyba, aviacija ir sunkiosiomis transporto priemonėmis.

kadangi Komisija savo 2011 m. Baltojoje knygoje tvirtina, jog ji siekia iki 2050 m. bent 60 proc. sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; kadangi, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo, reikės iki šio amžiaus vidurio drastiškai sumažinti transporto sektoriuje išmetamo ŠESD kiekį;

E.	kadangi patikima ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo trajektorija transporto priemonių gamintojams gali suteikti reikiamą investicijų į naująsias technologijas planavimo užtikrintumą;

F.	kadangi ilgalaikiam transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui reikalingas platesnis kuo įvairesnių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pritaikytų įvairiam transportui, naudojimas;

kadangi privačiosiomis ar viešosiomis transporto elektros sistemomis galima padėti spręsti su judumu miestuose susijusias problemas tvariu būdu mažinant išmetamą CO2 kiekį ir panaikinant visus teršalus ir triukšmą; kadangi elektra varomų transporto priemonių tvarumo lygis taip pat priklauso nuo to, ar naudojama atsinaujinančioji elektros energija;

kadangi transporto priemonės išmeta daugiau kaip 25 proc. ES išmetamų ŠESD (iš jų kelių transportas – per 70 proc.); kadangi su transportu susijusi oro tarša yra pagrindinė miesto vietovių oro taršos priežastis; kadangi dėl oro taršos ES per metus pirma laiko miršta daugiau kaip 400 000 žmonių (28), o patirtos išlaidos sveikatos srityje sudaro 330–940 mlrd. EUR (29), o tai prilygsta 3–9 proc. ES BVP; kadangi visų pirma kietosios dalelės ir azoto oksidai daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai;

I.	kadangi transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro sumažėjo mažiausiai ir kadangi dar 94 proc. jo energijos poreikių patenkinama iš iškastinio kuro; kadangi transporto sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis sudaro beveik ketvirtadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio ir toliau didėja;

kadangi keleivinio ir krovininio transporto vystymas labai priklauso nuo veiksmingo įvairių rūšių transporto naudojimo ir kadangi Europos transporto politika turėtų būti pagrįsta veiksmingu atskirų transporto rūšių ir jų derinių naudojimu ir pagal ją, kai įmanoma, pirmenybę reikėtų teikti mažiausiai energijos naudojančioms ir tvariausioms transporto rūšims;

K.	kadangi perėjimas prie kitų rūšių transporto lems optimalų atskirų transporto rūšių suderinimą ir sukurs atskirų transporto rūšių vidaus ir tarpusavio sąveiką, skatins tvaresnį transportą ir logistikos grandines ir gerins tinkamai sujungtus atskirų rūšių transporto srautus transporto mazguose;

L.	kadangi, remiantis 2013 m. paskelbto specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 406 duomenimis, apie 50 proc. ES piliečių kasdien naudojasi asmeniniais automobiliais, tik 16 proc. naudojasi viešuoju transportu ir tik 12 proc. – dviračiais;

M.	kadangi jūrų transportui naudojamas bunkerinis kuras yra viena iš taršiausių kuro rūšių, todėl šis sektorius turi dideles galimybes mažinti išmetamą teršalų kiekį skatinant ir integruojant alternatyvias variklių sistemas;

N.	kadangi visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga turėtų būti bendras visuomenei svarbus klausimas ir atsakomybė; šioje srityje visi suinteresuotieji subjektai turi atlikti svarbų vaidmenį;

O.	kadangi septintojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje aiškiai pripažįstamas transporto vaidmuo siekiant 2050 m. Sąjungos vizijos „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“;

P.	kadangi nuo to laiko, kai 2003 m. buvo priimta Biokuro direktyva, teisės aktų sistema ne kartą pakeista; kadangi reikalingas tam tikras teisėkūros metodo stabilumas, kad būtų galima pritraukti investicijų į pažangųjį biokurą;

Q.	kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos taip pat reiškia, jog vartotojai vis labiau tampa paslaugos naudotojais, ir kadangi perėjimas prie šių naujų verslo modelių galėtų daryti didelį poveikį efektyviam išteklių naudojimui transporto sektoriuje;

R.	kadangi daugiau kaip 100 mln. europiečių patiria didesnę už ES nustatytą 55 decibelų (dB) triukšmo taršą, o maždaug 32 mln. iš jų patiria „labai didelį“ triukšmą, t. y. 65 dB viršijantį triukšmą;

S.	kadangi, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vien kelių eismo triukšmas yra antras pagal dydį kenksmingas stresą keliantis aplinkos veiksnys Europoje po oro taršos, ir kad bent 9 000 pirmalaikių mirčių per metus galima priskirti prie eismo triukšmo sukeltoms širdies ligoms;

T.	kadangi įgyvendinus PSO gaires dėl KD 2,5 poveikio žmogui piliečių vidutinė gyvenimo trukmė pailgėtų maždaug 22 mėnesiais ir kasmet būtų sutaupyta apie 31 mlrd. EUR;

teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ ir pritaria, kad, norint visapusiškiau pereiti prie tvarios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, būtinas perėjimas prie mažataršio judumo; ragina Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas visapusiškai įgyvendinti šią strategiją;

pabrėžia, kad norint laikytis Paryžiaus susitarimo, transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis iki šio amžiaus vidurio turės pasiekti beveik nulinį lygį, o transporto sektoriuje išmetamų oro teršalų kiekis turės būti smarkiai sumažintas, jei norima bent jau nevėluojant pasiekti PSO visuomenės sveikatos tikslus;

pažymi, kad perėjimas prie mažataršio judumo naudingas ne tik visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir kelia iššūkius bei atveria dideles galimybes automobilių, geležinkelių, jūrų ir aeronautikos transporto priemonių gamintojams ir tiekėjams, taip pat inovatyviems energijos, transporto ir logistikos priemonių tiekėjams ir paslaugų teikėjams; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai sumažinti išmetamų ŠESD kiekį transporto sektoriuje, būtina remiantis ekonomiškumo požiūriu teikti tinkamą parama naujosioms technologijoms ir verslo modeliams, skatinantiems didelių įmonių, MVĮ ir startuolių tarpusavio novatoriškas partnerystes;

pripažįsta, jog būtina reikšmingai keisti transporto paklausos valdymą ir teritorijų planavimą, kad būtų užtikrintas reikiamas perėjimas prie įvairiarūšio transporto principo; pakartoja, kad vežimas turėtų būti laikomas svarbia paslauga, o ne savaime tikslu; todėl remia visišką transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimą; pakartoja, kad, siekiant pereiti prie tvaraus, žiedinio ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų transporto sektoriaus, būtina užtikrinti, kad paslaugų naudotojai būtų geriau susipažinę su efektyviu išteklių naudojimu; mano, kad siekiant sudaryti sąlygas elgesiui keisti ir pereiti prie tvaresnių rūšių transporto svarbus veiksnys yra įperkama, gerai išplėtota daugiarūšio visuomeninio transporto sistema, apimanti ir miestų mazgus, ir jungtis su kaimo vietovėmis;

primena, jog, kalbėdamas apie 2011 m. Baltąją knygą dėl transporto, Europos Parlamentas pabrėžė, kad Europos tvaraus judumo politika turi būti grindžiama plataus spektro politikos priemonėmis siekiant ekonomiškai pereiti prie mažiausiai taršių ir mažiausiai energijos naudojančių rūšių transporto; atkreipia dėmesį į tai, kad naudojamų transporto priemonių rūšių keitimas kitomis yra būtinas siekiant atskirti judumą ir tokius neigiamus dabartinės transporto sistemos reiškinius kaip transporto spūstys, oro tarša, triukšmas, nelaimingi atsitikimai ir klimato kaita; šiuo klausimu pripažįsta, kad ši transporto priemonių rūšių keitimo kitomis politika kol kas nedavė patenkinamų rezultatų;

ragina Komisiją būti pirmaujančia veikėja visame pasaulyje siekiant suderintų priemonių tvaresniam ir ekonomiškesniam transportui skatinti;

ragina Komisiją užtikrinti visapusišką esamų teisės aktų įgyvendinimą ir prireikus pasiūlyti papildomų konkrečių priemonių transporto sektoriuje, kad būtų pasiekti su klimatu susiję ES tikslai, apimantys visas transporto rūšis, įskaitant judumą miestuose, nedarant žalos transporto sektoriaus konkurencingumui; ragina Komisiją skatinti diegti rinkoje technologijas, prisidedančias prie mažataršio judumo didinant transporto priemonių ekonomiškumą ir kartu išlaikant saugą; prašo Komisijos, užtikrinant Paryžiaus susitarimo laikymąsi, pateikti naujausią informaciją, susijusią su 2011 m. Baltąja knyga dėl transporto;

yra įsitikinęs, kad vertinant tausumą turėtų būti atsižvelgiama į visą ekologinį pėdsaką – nuo transporto priemonių gamybos ir reikiamos infrastruktūros statybos ir naudojimo iki utilizavimo, todėl realistiški ir iš tikrųjų tausūs sprendimai galimi tik naudojant technologijų požiūriu neutralų energijos rūšių derinį;

pažymi, kad tvariam perėjimui prie kitų rūšių transporto reikalingi sisteminiai daugelio suinteresuotųjų subjektų – pilietinės visuomenės, vartotojų, socialinių partnerių, MVĮ, novatoriškų naujai įsteigtų įmonių, pasaulio mastu veikiančių didelių korporacijų, politikų ir visų valdžios lygmenų oficialių organų – veiksmai;

10.

ragina Komisiją pripažinti, kad taikant paskatas dėl per visą gyvavimo ciklą išmetamo teršalų kiekio vis labiau atsižvelgiama į įterptuosius teršalus;

11.

ragina Komisiją pripažinti, kad vis svarbiau matuoti per gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį nuo energijos tiekimo iki gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos, pateikiant holistinius pasiūlymus, kurie leistų gamintojams priimti optimalius sprendimus, leidžiančiu užtikrinti, kad pirminis ir galutinis išmetamas teršalų kiekis neigiamai nepaveiktų naudos, susijusios su geresniu transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikio energetikai naudojimu;

12.

ragina Komisiją nedelsiant priimti ir pagerinti viso kelių transporto CO2 standartus, nes labai tikėtina, kad ekonomiškai efektyvių transporto priemonių standartai yra veiksmingiausia energijos vartojimo efektyvumo gerinimo priemonė ES iki 2030 m.;

13.

primena, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas geriausia energijos alternatyva, todėl visoms priemonėms, kuriomis skatinama didinti energijos vartojimo efektyvumą ekonomiškai efektyviu būdu ir mažinti energijos paklausą, reikėtų teikti prioritetą, jas skatinti ir tinkamai integruoti į transporto politiką bei Europos veiksmus klimato politikos srityje;

Transporto sistemos optimizavimas

Veiksmingumo stiprinimas

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti oro susisiekimą tarp įvairių ES regionų, taip pat geriau sujungti atokius, nepalankioje padėtyje esančius ir Sąjungos pasienio regionus; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją persvarstyti ES požiūrį į oro susisiekimo paslaugas ir išnagrinėti galimybę parengti susisiekimo indeksą, kuriame taip pat būtų atsižvelgiama į transporto priemonių sąveiką; pabrėžia, kad šie veiksmai turėtų būti derinami su investicijomis į tvarias alternatyvas, kurios turėtų būti remiamos;

15.

primygtinai skatina valstybes nares greičiau įgyvendinti Bendro Europos dangaus programą, nes dėl dabartinio susiskaidymo skrydžiai užtrunka ilgiau, yra vėluojama, suvartojama daugiau degalų ir išmetamas didesnis CO2 kiekis; pažymi, kad taip būtų prisidėta siekiant 10 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

16.

ragina Komisiją nemažinti plačių užmojų inovacijų srityje ir skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su fotovoltinių sistemų naudojimu aviacijos srityje (pvz., Solar Impulse 2) ir alternatyviais atsinaujinančiųjų išteklių skystais degalais;

Teisinga ir veiksminga kainodara

17.

mano, kad, užtikrinant teisingumą ir vienodas sąlygas skirtingų rūšių transportui Europoje, nepaprastai svarbūs aiškūs visų rūšių transporto kainų signalai, kurie labiau atspindėtų principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“; pažymi, kad atsižvelgiant į tai turėtų būti naujai įvertintos dabartinės politikos kryptys;

18.

mano, kad kiekvienos rūšies transportas turėtų padengti savo ribines sąnaudas – ir infrastruktūros nusidėvėjimo („naudotojas moka“), ir išorės, pvz., oro taršos ir triukšmo, („teršėjas moka“) sąnaudas; mano, kad ES mastu taikant šiuos du principus bus lengviau sumažinti dabartinius mokestinius skirtumus tarp transporto rūšių;

19.

pabrėžia, kad transporto kainų reglamentavimo teisės aktais neturėtų būti sukuriama nesąžininga konkurencija, nepalanki tvaresnių rūšių transportui, pvz., geležinkeliams, ir primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip šiuo klausimu užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

20.

teigiamai vertina Komisijos pastangas vystyti ES sąveikių elektroninių rinkliavos sistemų standartus, taip pat numatomą Eurovinjetės direktyvos peržiūrą, kuri turėtų apimti atstumu pagrįstas rinkliavas, diferencijavimą pagal išmetamo CO2 kiekius ir galimybę taikyti diferencijuotas rinkliavas remiantis atnaujintais Euro standartais; mano, jog atstumu pagrįstas rinkliavas reikėtų išplėtoti, kad jos apimtų visus keleivinius automobilius ir furgonus, tuo pačiu sudarant galimybę taikyti tam tikrą lankstumą atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse;

21.

pabrėžia, kad siekiant pakeisti transporto rūšis kitomis reikia skatinti daugiarūšį vežimą ir viešąjį transportą ir į juos investuoti;

22.

prašo Komisijos skubiai atnaujinti jos transporto išorės sąnaudų vadovą, atsižvelgiant į duomenis apie realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį;

23.

pabrėžia, kad aviacijos sritis yra labiausiai nutolusi nuo išorės sąnaudų internalizavimo transporto rūšis, ir todėl ragina Komisiją įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, ir išnagrinėti galimybes taikyti suderintas tarptautines aviacinio žibalo apmokestinimo priemones ir nebetaikyti atleidimo nuo PVM oro transporto keleivių bilietams;

Logistika ir skaitmeninimas

24.

pripažįsta, kad logistika gali atlikti itin svarbų vaidmenį mažinant transporto išmetamą anglies dioksido kiekį, jeigu bus taikomos aplinkai palankios įtraukios strategijos, pagal kurias bus sprendžiami tiekimo grandinės integravimo, daugiarūšio vežimo, pristatymo konsolidavimo ir reversinės logistikos klausimai; mano, kad šiems tikslams pasiekti itin svarbios skaitmeninės technologijos;

25.

mano, kad intelektinės transporto sistemos, kolonų sudarymas ir autonominės bei susietosios transporto priemonės gali būti svarbus veiksnys gerinant individualaus ir komercinio kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transporto sektorių veiksmingumą;

26.

pripažįsta, kad susietųjų automobilių technologija ne tik pagerins eismo saugumą, bet ir turės didelį poveikį aplinkai, ir pažymi, kad didelio pajėgumo ir mažos delsos poreikiams užtikrinti bus reikalinga tanki 5G tinklo infrastruktūra – tik taip bus galima geriausiai išnaudoti susietųjų ir autonominių transporto priemonių galimybes judumui miestų aplinkoje pagerinti; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į platesnio masto skaitmeninimo procesą Europos pramonėje, daugelis įmonių turės savo transformacijos strategijas pagrįsti judumu, o tai suteiks nemažai galimybių MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms transporto sektoriuje, ir mano, kad šias tendencijas reikėtų remti;

27.

pabrėžia, kad viešasis transportas, kaip judumo paslaugų sąvokos dalis, turi didžiulių galimybių sumažinti eismą ir atitinkamus išmetamų medžiagų kiekius, ir ragina Komisiją skatinti viešojo transporto sistemų skaitmeninimą ir sąveikumą, kad būtų panaikintos kliūtys tarp įvairių transporto rūšių ir sistemų ir būtų skatinama jomis naudotis; taip pat mano, kad priemonės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į atitinkamų sričių, ar tai būtų miesto ar kaimo vietovės, ypatybes, nes kaimo vietovėse sunkiau pasiekti ekonominio gyvybingumo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti konkrečias iniciatyvas siekiant veiksmingesnio transporto kaimuose ir sunkiai prieinamose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į viešųjų paslaugų įsipareigojimus;

28.

pritaria judumo valdymo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingas ir aplinką tausojančias įvairiarūšio transporto paslaugas bei išmanųjį judumą, o tai gali būti itin svarbu skatinant judumą traktuoti kaip paslaugą ir kaip sinchronizuotą įvairiarūšį transportą; mano, kad siekiant dar labiau pagerinti judumo valdymą ir stiprinti judumą kaip paslaugą, ateityje priimant reglamentavimo nuostatas reikėtų tinkamai atsižvelgti į intelektinių transporto valdymo sistemų, IRT pajėgumų plėtros, sistemų sąveikumo ir dalijimosi paslaugomis teikiamas galimybes;

29.

pažymi, kad miestų krovininės transporto priemonės neproporcingai daug prisideda prie oro taršos bei triukšmo ir didina spūstis; todėl ragina geriau optimizuoti tiekimo grandinę miestų zonose; ragina Komisiją skatinti naudoti teršalų neišmetančias lengvąsias komercines transporto priemones, teršalų neišmetančius autobusus, atliekų sunkvežimius, taksi ir krovininius dviračius paskutinės mylios logistikoje;

30.

pabrėžia nedidelio svorio ir efektyvesnio dabartinės infrastruktūros naudojimo, įskaitant geresnį eismo pasiskirstymą ir tobulesnius įvairiarūšio vežimo sprendimus, galimą naudą;

31.

ragina Komisiją bendrosios skaitmeninės rinkos teisės aktų sistemoje atskleisti galimybes saugesnėms, pažangesnėms ir ekologiškesnėms kelių transporto priemonėms ir remti transporto priemonių tarpusavio ir transporto priemonių ir kelio sąveikos įrenginių projektus, taip siekiant paskatinti inovacijų ekonomiką ir atverti naujas verslo galimybes Europos IRT bendrovėms;

32.

pabrėžia, kaip svarbu investuoti į optimalias atokių regionų jungtis, kad būtų mažinamas ekologinis atokių regionų transporto pėdsakas – visuose transeuropinio transporto tinklo koridoriuose būtų skatinama naudotis daugiarūšio vežimo jungtimis, tvariu geležinkelių transportu, vidaus vandenų laivyba, realiuoju laiku teikiamais transporto duomenimis ir IT taikomosiomis programomis;

33.

yra įsitikinęs, kad judumo valdymo iniciatyvų skatinimas regionuose ir miestuose, institucijose ir pramonėje teikia nemažų galimybių norint sumažinti piliečių poreikį keliauti tiek kalbant apie atstumą, tiek apie greitį;

34.

ragina valstybes nares remti bandomuosius projektus, kuriais bus skatinama naudoti daugiau elektra varomų transporto priemonių ir alternatyvių pažangių biodegalais varomų transporto priemonių;

35.

pabrėžia, kad būtinas holistinis ES požiūris siekiant sudaryti galimybes greitai skaitmeninti transportą, o tai kartu geriau planuojant transportą ir pereinant prie „judumo kaip paslaugos“ labai prisidės siekiant gerinti veiksmingumą ir turės didžiulį poveikį visuomenei;

36.

mano, kad geresnis transporto planavimas, geresnis skaitmeninimo taikymas ir logistika yra sritys, turinčios didžiulių galimybių mažinant išmetalus, ir kad labai greitai būtų galima pradėti taikyti daug nebrangiai kainuojančių ir lengvai įgyvendinamų priemonių, kurios turėtų išmatuojamą poveikį, pvz., srautų ir apkrovos optimizavimo ir e. krovinių priemonių; todėl ragina Komisiją išvardyti ir nustatyti tas priemones, kad artimoje ateityje būtų galima jas populiarinti; ragina sukurti inovatyvius logistikos ir transporto sprendimus reglamentuojančių teisės aktų sistemą, pagal kurią šiuos sprendimus būtų galima įgyvendinti visoje ES;

37.

remia Komisijos ir transporto veiklos vykdytojų pastangas rengti projektus, apimančius nuoseklią informaciją apie įvairių rūšių transporto lyginamąjį CO2 pėdsaką – leidinius, informavimo iniciatyvas, informaciją, gaunamą atliekant rezervacijas ir perkant bilietus;

38.

pabrėžia, jog IRT standartizacijos politiką būtinai reikia pritaikyti rinkai ir politikos tendencijoms, kad būtų pasiektas e. krovinių ir intelektinių transporto sistemų sąveikumas;

39.

pabrėžia, kad siekiant sumažinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį svarbu užtikrinti miesto ir užmiesčio transporto sąveikumą;

Mažataršė alternatyvi energija

40.

pabrėžia, kad elektromobilumo sprendimai, įgyvendinami naudojant tvarius energijos išteklius, suteikia daug galimybių mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; tačiau mano, kad iki 2030 m. tikriausiai nepavyks optimaliai naudoti šios technologijos ir plačiu mastu įdiegti infrastruktūros; taip pat primena savo raginimą diegti technologines inovacijas;

41.

teigiamai vertina pastangas diegti ir užtikrinti visapusišką ir sąveikią energijos ir (arba) tausių alternatyvių degalų tiekimo transporto priemonėms infrastruktūrą; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai koordinuoti veiklą su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti visišką Direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo atitinkamų nuostatų, taip pat Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, iš dalies pakeistos Direktyva (ES) …/… (procedūra 2016/0381(COD)) 8 straipsnio perkėlimą į nacionalinę teisę;

42.

ragina Komisiją parengti plataus užmojo veiksmų planą elektra varomų transporto priemonių rinkos daliai didinti, taip pat ragina pateikti valstybėms narėms orientacines rekomendacijas siekiant paskatinti jas taikyti fiskalines paskatas mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms; pabrėžia, kad norint padidinti klientų pripažinimą labai svarbu užtikrinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir pasiekiamumą, įskaitant privačius ir viešuosius pastatus, kaip nurodyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (Direktyva 2010/31/ES), taip pat užtikrinti elektrinių transporto priemonių konkurencingumą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad elektrinėms transporto priemonėms gaminama elektra būtų iš tvarių energijos išteklių; atsižvelgdamas į tai ragina parengti ilgalaikę Europos iniciatyvą dėl naujos kartos akumuliatorių, taip pat vystyti reikiamą infrastruktūrą, kuria taip pat būtų skatinama parengti tvarius mažataršės energijos ir transporto priemonių gamybos standartus;

43.

ragina Komisiją greitai pateikti savo įvertinimą, kaip valstybės narės įgyvendina Švarios energijos transportui direktyvą 2014/94/ES, ir imtis veiksmų tų valstybių narių atžvilgiu, kurios dar nepateikė nacionalinės strategijos;

44.

mano, kad kuro tiekėjų įpareigojimas mažinti su tiekiama energija susijusį ŠESD kiekį naudojant iš atsinaujinančių išteklių gaminamą elektros energiją, vandenilį, tausų ir pažangų biokurą, sintetinį kurą ar kitų rūšių mažo anglies dioksido kiekio technologijų kurą (pvz., suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas) būtų veiksmingiausias būdas siekiant mažinti kelių transporto poveikį klimatui;

45.

primena Komisijai, kad, konkrečiai siekiant visos visuomenės perėjimo prie tvarios energijos, būtina ekonomines paskatas, kurios iki šiol teikiamos iškastiniam kurui, skirti alternatyvios ir tvarios formos energijai;

46.

ragina vadovautis platesnio užmojo požiūriu į atsinaujinančiuosius energijos išteklius transporto sektoriuje nei siūloma nauja redakcija išdėstomoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, siekiant ilgam laikui sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

47.

primygtinai ragina teikti konkrečias paskatas naudojant tvarų alternatyvius degalus toms transporto rūšims, kurios dabar neturi skystųjų degalų alternatyvų; mano, kad šios paskatos turėtų būti atspindėtos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje ir įtrauktos į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kaip numatyta siūlomame reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo;

48.

primena, kad 94 proc. Europos transporto sektoriaus naudoja naftos produktus, ir mano, kad tvarūs vietoje pagaminti biodegalai padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir taip stiprina ES energetinį saugumą;

49.

ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiūlyti palaipsniui panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti visas galimybes, būtinas SGD norint užtikrinti judumo, ekonomikos ir užimtumo tvarumą (30);

51.

pabrėžia gamtinių dujų (pvz., suslėgtųjų GD ir SGD), ypač biometano, sintetinio metano ir SND, vaidmenį, kurį jos galėtų atlikti mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač turint omenyje laivybą, sunkiąsias transporto priemones ir miestų autobusus;

52.

atkreipia dėmesį į pasiūlytas ribines vertes naujos redakcijos Atsinaujinančios energijos direktyvoje turint tikslą iki 2030 m. palaipsniui atsisakyti pirmosios kartos biodegalų ir pasiekti ilgalaikę transporto sektoriaus nepriklausomybę nuo iškastinio kuro; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją atskirti pirmosios kartos biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus, ir degalus, kurie jų neatitinka, ir kuo greičiau imtis priemonių palaipsniui nutraukti žaliavų, įskaitant alyvpalmių aliejų, dėl kurių nyksta miškai, arba durpynų kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimą; pabrėžia stabilios ir nuspėjamos teisinės aplinkos, kurioje būtų tinkamai atsižvelgiama į investicijų ciklus, svarbą siekiant pritraukti būtinų investicijų į pažangųjį biokurą; atkreipia dėmesį į biodegalais, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus, paremtos ES žemės ūkio produkcijos galimą naudą klimatui, visų pirma turint omenyje teršalus, susijusius su masiniu gyvūninių baltymų importu iš trečiųjų šalių;

53.

ragina Komisiją parengti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų pripažinti pažangūs biodegalai siekiant skatinti inovacijas ir rinkos augimą;

54.

pabrėžia ilgalaikės transporto sektoriaus nepriklausomybės nuo iškastinio kuro svarbą ir ragina Komisiją skatinti didesnę pažangiųjų biodegalų, kuriuos naudojant išmetama mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kurie atitinka atliekų hierarchijos principą, skverbtį į rinką kaip žiedinės ekonomikos dalį laikantis griežtų aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijų, siekiant dar labiau sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir išmetamą ŠESD kiekį; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą griežtinti biodegalams taikomus reikalavimus dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, siekiant užtikrinti, kad jie toliau padėtų siekti ES tikslų klimato srityje; pabrėžia pagal siūlomą Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) reglamento projektą (COM(2016)0479) vykdomos griežtos ir patikimos išmetamų teršalų kiekio apskaitos ir absorbavimo iš bioenergijos svarbą;

55.

pabrėžia, kad tik biokuras iš žemės ūkio kultūrų, kuris atitinka tvarumo kriterijus, turėtų būti įtraukiamas į valstybių narių klimato tikslus pagal siūlomą Pastangų pasidalijimo reglamento projektą (COM(2016)0482);

56.

ragina Komisiją įdėmiai stebėti vandenilio gaminimo iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijos raidą ir įsipareigoti atlikti galimybių studiją dėl vandenilio vaidmens ir galimybių Europos transporto sistemoje;

57.

pabrėžia, kad sintetiniai degalai (skysti ir dujiniai), gaunami iš perteklinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ypač saulės ir vėjo energijos, pagamintos dirbant didžiausiu pajėgumu, kuri kitaip būtų iššvaistyta, galėtų padėti mažinti esamų parkų išmetamą ŠESD kiekį viso gyvavimo ciklo požiūriu ir kartu didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares žiedinės ekonomikos, išmetamųjų teršalų ir klimato politikos, taip pat Sąjungos atsinaujinančių šaltinių energijos tikslų sumetimais plėsti ir visapusiškai remti ekologiškų biodujų gamybą apdorojant mėšlą;

59.

džiaugiasi tuo, kad ES įmonės šiuo metu yra pasaulio lyderės sintetinių degalų technologijų srityje, ir vertina tai kaip galimybę siekiant sustiprinti ekonomikos augimą ir kokybišką užimtumą ES; todėl pabrėžia, kad svarbu sukurti sistemą, kuria būtų skatinama tolesnė tokių technologijų plėtra ir diegimas;

60.

mano, kad skatinant teikti kilmės garantijas būtų galima smarkiai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį transporto sektoriuje.

61.

pažymi, kad ES požiūris į tvarią energiją turėtų būti technologiškai neutralus, o ES tvarumo politikos tikslas turėtų būti sutelktas į klimatui ir sveikatai kenkiančio teršalų išmetimo mažinimą;

62.

prašo Komisijos visapusiškai pasinaudoti Jungtinio tyrimų centro (JRC) pajėgumais ir atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su švaria energija transporto srityje;

63.

teigiamai vertina pagal programą „Horizontas 2020“ teikiamą paramą moksliniams tyrimams, vystymuisi ir inovacijoms švaraus transporto ir tvariosios energijos srityje ir prašo toliau teikti šią paramą pagal kitą DFP (Daugiametė finansinė programa);

64.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą sprendžiant technologinius mažataršio judumo uždavinius; primygtinai ragina Komisiją toliau tvirtai remti mokslinių tyrimų programas, pvz., „CleanSky“ ir „SESAR“ (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa);

Transporto infrastruktūra ir investicijos

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektus, teikti daugiau bendro finansavimo transporto projektams, kuriais prisidedama prie veiksmų klimato politikos ir oro kokybės srityse ir sumažinamos kitos išorės sąnaudos;

66.

mano, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) projektai yra svarbi Europos mažataršio judumo strategijos dalis, ir apgailestauja, kad jos biudžetas panaudotas ESIF; todėl ragina atkurti EITP biudžetą ir pakartoja, kad ESIF II turėtų būti finansuojamas iš kitų šaltinių; be to, mano, kad reikėtų vengti EITP reikalavimus atitinkančių projektų finansavimo iš ESIF;

67.

pabrėžia sėkmingo ESIF naudojimo arba ESIF ir ESI fondų derinimo svarbą; mano, kad valstybės narės turėtų daugiau investuoti į savo geležinkelių tinklą ir stengtis padidinti geležinkelio projektams skirtų sanglaudos lėšų panaudojimo rodiklį;

68.

primena, kad svarbu išlaikyti geros būklės ir aukšto lygio kokybės infrastruktūros tinklą, – tai palengvina eismą, taip pat leidžia sumažinti perkrovą, taigi ir išmetamą CO2 bei kitų teršalų kiekį;

69.

primygtinai ragina Komisiją skirti daugiau lėšų, kad miestai galėtų bendrai teikti pasiūlymus dėl infrastruktūros ar technologijų, kuriomis būtų prisidedama prie miesto transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir būtų mažinama kelių transporto priemonių oro tarša. Tai apimtų elektrinių transporto priemonių viešuosius įkrovimo punktus, dalijimosi automobiliais ir dviračiais sistemas ir viešojo transporto vystymą, bet tuo neapsiribotų;

70.

pabrėžia finansinės paramos priemonių svarbą inovacijoms sektoriuje ir tai, kad vykdant infrastruktūros diegimo darbus turi būti apsaugota aplinka;

Piliečių ir sprendimų priėmėjų įgalėjimas siekiant elgsenos pokyčių

71.

ragina miestus įtraukti ŠESD kiekio mažinimo tikslus ir švaraus oro strategijas į savo judumo planus (pvz., tvaraus judumo mieste planus), taip pat ragina Komisiją teikti bendrą ES finansavimą visų pirma tiems judumo mieste projektams, kurie padeda siekti tokių tikslų, be kita ko, remiant inovacijas, kurios suteikia miestams galimybių šioje srityje;

72.

mano, kad viešojo transporto skatinimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir padidinti transporto efektyvumą; laikosi nuomonės, kad svarbu didinti viešųjų transporto paslaugų vaidmenį; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti valdžios institucijas ir privačius transporto priemonių parkus pirkti švaresnes, mažiau taršias transporto priemones ir taikyti atitinkamas paskatas;

73.

atkreipia dėmesį į žaliojo viešojo pirkimo teikiamas galimybes tvaraus transporto, visų pirma priemiesčių ir miesto autobusų, srityje;

74.

ragina Komisiją stiprinti miestų lyderių, kurie miesto planavimo srityje pirmenybę teikia tvariam judumui, įskaitant ėjimą, važiavimą dviračiu, viešojo transporto plėtojimą, susitarimus pavežti ir dalijimąsi vienu automobiliu, tinklus ir sudaryti vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms galimybes dalytis geriausia patirtimi, susijusia tiek su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, tiek su švaraus oro strategijomis; ragina Komisiją taip pat skatinti vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas visapusiškai integruoti transporto, būsto ir žemės naudojimo planavimo poreikius ir procedūras, kad būtų geriau pasiekti klimato politikos tikslai;

75.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad Europos standartai lengvosioms transporto priemonėms neatspindi realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio, išsiaiškinti, ar būtų naudinga pradėti taikyti itin mažai teršalų išmetančioms transporto priemonėms, atitinkančioms išmetamųjų teršalų ribines vertes realiomis važiavimo sąlygomis, ženklinimą arba nustatyti joms standartą;

76.

mano, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama bevariklio transporto integracijai ir patrauklumo didinimui, nes tai leistų visapusiškai mažinti individualaus transporto patrauklumą;

77.

ragina Komisiją įtraukti kaimo ir atokių vietovių gyventojų transporto poreikius į savo mažataršio judumo strategijas;

78.

ragina visus valstybės sektoriaus subjektus į viešuosius pirkimus įtraukti tvarumo kriterijus;

79.

remia didesnes Komisijos, valstybių narių ir regionų investicijas į „EuroVelo“ dviračių tinklo ir TEN-T geležinkelio tinklų suderinimą ir integravimą;

80.

pabrėžia, kad vėluojama pateikti pasiūlymą dėl Bendrosios saugos reglamento peržiūros, ir ragina Komisiją paskelbti tokį pasiūlymą iki 2017 m. pabaigos; mano, kad pažangi greičio apribojimo technologija yra brandi ir gali išgelbėti daugybę gyvybių, todėl ją reikėtų nedelsiant įdiegti visose transporto priemonėse; pabrėžia, kad tiesioginis matymo laukas sunkvežimiams yra labai veiksminga priemonė, padedanti išvengti su pažeidžiamais eismo dalyviais susijusių eismo įvykių, ir kad su tuo susiję privalomi standartai turėtų būti įtraukti į pasiūlymą;

Reikalavimai pagal konkretų sektorių

Motociklai, automobiliai ir furgonai

81.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl automobilių ir furgonų išmetalų standartų 2025 m. atsižvelgiant į Parlamento poziciją, išreikštą procedūrose dėl dviejų teisėkūros procedūra priimamų aktų 2013 m. (31) ir patvirtintą susijusiuose Komisijos pareiškimuose dėl 2025 m. tikslo (32); pabrėžia, kad šie vidutiniai automobilių parko standartai turėtų būti apskaičiuojami remiantis nauja pasauline suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra ir atspindėti ilgalaikę išmetamo teršalų kiekio mažinimo trajektoriją, kuri nustatyta ES 2030 m. klimato ir energetikos strategijoje ir ilgalaikiuose Paryžiaus susitarimo tiksluose;

82.

palankiai vertina tai, kad nustatyta nauja pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra; vis dėlto pažymi, kad reikėtų parengti tikslinę ex post realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo CO2 kiekio metodiką, kuria būtų papildyta pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra, nes iš mokslinių tyrimų matyti, jog naujos pasaulinės suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūros laboratorinių bandymų ciklas vis dar maždaug 20 proc. skirsis nuo realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio ir bandymus vis dar bus galima optimizuoti ir keisti; pažymi, kad ši metodika galėtų būti grindžiama transporto priemonėse jau esančiais matavimo prietaisais, pvz., degalų sąnaudų matavimo prietaisais; be to, pažymi, kad šiuo tikslu ir siekiant gauti patikimus duomenis reikėtų suformuoti standartinį požiūrį į degalų sunaudojimo verčių rinkimą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą, kad būtų kuo labiau pasinaudota automobiliuose jau esančiais jutikliais, kartu visapusiškai laikantis privatumo taisyklių; ragina Komisiją apsvarstyti papildomus sprendimus, kurias būtų siekiama sumažinti transporto sektoriaus išmetamą CO2 kiekį, ir ypač labiau atsižvelgti į tai, kad lengvesnės konstrukcijos gali tiesiogiai prisidėti prie transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimo;

83.

primena, jog tam, kad realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymai veiksmingai padėtų mažinti laboratorijoje išmatuoto ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio skirtumus, bandymo specifikacijos ir vertinimo procedūros turėtų būti labai kruopščiai parengtos ir apimti įvairias važiavimo sąlygas, įskaitant įvairią temperatūrą, variklio apkrovas, skirtingą transporto priemonės greitį, įvairų aukštį, kelio rūšis ir kitus parametrus, kurie gali pasitaikyti vairuojant Sąjungoje;

84.

ragina greitai patvirtinti suderintą, privalomą ir skaidrią ES ženklinimo sistemą, kuri suteiktų vartotojams tikslius, patikimus ir palyginamus duomenis apie rinkai pateiktų automobilių degalų sąnaudas, gyvavimo ciklą, išmetamą CO2 kiekį ir oro teršalų kiekį; ragina persvarstyti Automobilių ženklinimo direktyvą (Direktyva 1999/94/EB), kuri galėtų būti iš dalies pakeista siekiant į ją įtraukti privalomą reikalavimą teikti informaciją apie kitus išmetamus oro teršalus, pvz., NOx ir kietąsias daleles;

85.

ragina Komisiją persvarstyti Švarios energijos transportui direktyvą (Direktyvą 2014/94/ES) ir pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl nuo 2025 m. rinkai teikiamų automobilių parko išmetamo CO2 kiekio standartų projektą turint tikslą laipsniškai atsisakyti naujų CO2 išmetančių automobilių;

86.

ragina Komisiją nustatyti visiems gamintojams taikomą minimalų netaršių automobilių dalies tikslinį rodiklį;

87.

atkreipia dėmesį į ankstyvo perėjimo prie tų transporto priemonių, kurios, kaip nustatyta gyvavimo ciklo analizės tyrimų išvadose, daro mažiausią poveikį klimatui, naudojimo naudą Europos ekonomikai; pabrėžia, jog toks perėjimas užtikrins, kad Europos automobilių gamintojai liktų konkurencingi pasaulinėje rinkoje, taip pat bus išsaugotos esamos darbo vietos ir kuriamos naujos;

88.

tikisi, kad bus skiriamas didesnis finansavimas technologiniams tyrimams, susijusiems su elektros variklių baterijų gamyba, tvarkymu ir šalinimu, siekiant užtikrinti, kad būtų vis labiau tausojama aplinka;

89.

pažymi, kad Komisija pradėjo nemažai pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, kurios pažeidė Direktyvą 2008/50/EB dėl oro kokybės, nes toliau viršijo NO2 ir PM10 ribines vertes; primygtinai ragina Komisiją naudotis savo kontrolės įgaliojimais, kad neleistų patekti į rinką taršiems dyzelinu varomiems automobiliams, kurie smarkiai prisideda prie NO2 ir PM10 išmetimo į atmosferą ir neatitinka ES taisyklių dėl tipo patvirtinimo ir keleivinių bei lengvųjų transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio;

90.

pabrėžia, kad reikia skatinti aktyvų MVĮ dalyvavimą gaminant transporto priemones ir komponentus, kad transporto rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

91.

ragina Komisiją rengiant CO2 reglamentuojančius teisės aktus laikotarpiui po 2020 m. kiek įmanoma atsižvelgti į visas keliuose išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijas; pažymi, kad teisės aktuose reikėtų ypatingą dėmesį skirti naujausių alternatyviųjų degalų (pvz., elektros degalų, sintetinių degalų, elektros panaudojimo dujoms ir skystiems degalams gaminti) teikiamoms galimybėms;

Sunkiosios transporto priemonės

92.

pažymi, kad sunkiosios transporto priemonės išmes 40 proc. viso kelių transporto išmetamo CO2 kiekio, jeigu iki 2030 m. nebus imtasi papildomų priemonių; todėl primygtinai ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl sunkiųjų transporto priemonių sertifikavimo, stebėjimo ir pranešimo apie jas, o iki 2018 m. – plataus užmojo 2025 m. CO2 standartus, pagrįstus geriausiais prieinamais duomenimis; palankiai vertina transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonės (VECTO) krovinių vežimo veiksmingumo imitatorių ir pabrėžia, kad reikia toliau teikti prieigą prie skaidrių, realistiškų ir atnaujintų stebėsenos duomenų;

93.

ragina Komisiją remiantis lyginamuoju tyrimu pradėti kurti Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo vežimo sunkvežimiais strategiją, kad būtų palengvintas efektyviai energiją vartojančių ir netaršių autobusų ir sunkvežimių paplitimas rinkoje; nurodo, kad jau esama valstybių narių iniciatyvų, susijusių su netaršiu krovininiu kelių transportu;

94.

mano, kad reikėtų remti didesnį sunkiųjų transporto priemonių netaršių variklių, pvz., varomų elektra ar SGD, naudojimą ir kad tam reikia didelių strateginių investicijų į infrastruktūrą;

95.

ragina Komisiją nustatyti ir leisti valstybėms narėms taikyti paskatas, kad visame TEN-T važinėtų mažataršės arba netaršios transporto priemonės ir joms būtų teikiama pirmenybė;

96.

pabrėžia, kad mažataršiai ir netaršūs miesto autobusai galėtų padėti gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį miesto vietovėse; todėl ragina dabar atliekant Netaršių transporto priemonių direktyvos (Direktyva 2009/33/EB) peržiūrą į ją įtraukti Europos žaliojo viešojo pirkimo kriterijus ir taip užtikrinti, kad būtų įsigyjami netaršūs miesto autobusai; ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti prieinamų ES lėšų, pvz., ESI fondų, naudojimą ir jį skatinti, kad būtų remiamos atitinkamos priemonės;

97.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kuriomis būtų skatinama transporto sektoriui skirta mažataršė alternatyvioji transporto energija, ir pažymi, kad tai galima supaprastinti užtikrinant, kad pramonė turėtų aiškią ir ilgalaikę sistemą, kuria būtų grindžiamos investicijos, susijusios su degalų ir kitų naujųjų technologijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti siūlomų galimų sprendimų galimybių studiją, kuria galėtų būti grindžiama mažataršė krovininio kelių transporto strategija;

98.

remia Komisijos Švarių autobusų platformos planą, pagal kurį suburiamos autobusų įmonės, vietos valdžios institucijos, autobusų gamintojai ir energijos tiekėjai, siekiant paskatinti greitai pereiti prie švaresnių transporto priemonių naudojimo, ir ragina Komisiją skatinti autobusus kaip ekologiškai tvarią viešojo transporto formą;

99.

pažymi, kad yra daug esamomis technologijomis grindžiamų naujų technologijų ir inovacijų, kurios gali būti labai naudingos aplinkai, būtent geresnės padangos, geresni tepalai, efektyvesnė transmisija ir hibridiniai varikliai, ir kad Europa turėtų siekti pirmauti atitinkamų technologijų srityje; ragina Komisiją išnagrinėti tokių technologijų vaidmenį gerinant efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą;

100.

pabrėžia, kaip svarbu Sąjungoje pagerinti oro kokybę ir pasiekti ES aplinkos oro kokybės ribines vertes, taip pat PSO rekomenduojamą lygį; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją persvarstyti Reglamento (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos I priede nustatytas išmetamo teršalų kiekio ribas ir iki 2025 m. parengti tinkamus pasiūlymus dėl naujų technologijų požiūriu neutralių Euro 7 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, taikomų Sąjungos rinkai pateiktoms visoms lengvosioms transporto priemonėms;

101.

pabrėžia, kad siekiant teršalų mažinimo ir oro kokybės tikslų reikia imtis priemonių, kurios taip pat bus taikomos senesnėms transporto priemonėms, ir šiomis aplinkybėmis primena, kad modifikavimas yra greičiausias ir ekonomiškai efektyviausias senesnių automobilių parko išmetamų teršalų kiekio mažinimo būdas, nes sistemingas pažangių dyzelino išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų diegimas suteikia galimybę sunkiosioms transporto priemonėms, pvz., autobusams ir sunkvežimiams, veikti aplinką tausojančiu būdu, atitinkančiu net griežčiausius teršalų reikalavimus ir leidžiančiu itin sumažinti NOx, NO2 ir kietųjų dalelių kiekį; todėl ragina Komisiją parengti bendras ES gaires, kad valstybės narės būtų skatinamos visapusiškai diegti esamas modifikavimo sistemas, ir kartu užtikrinti teisę gauti finansavimą pagal ES finansines priemones, kuriomis siekiama mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

Tipo patvirtinimas ir rinkos priežiūra

102.

ragina nustatyti išsamesnę ir labiau suderintą tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemą ES lygmeniu, kuri apimtų ir griežtą bei patikimą ES kontrolę ir kontrolės priemonių sistemą, siekiant spręsti problemas ir pašalinti teisines spragas, kurios buvo nustatytos po „Dieselgate“ skandalo; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros (COM(2016)0031); šiomis aplinkybėmis primena 2017 m. balandžio 4 d. patvirtintus Parlamento derybų įgaliojimus; patvirtina, kad ateityje priėmus pirmiau minėtą reglamentą visiems suinteresuotiesiems transporto priemonių sektoriaus subjektams būtų užtikrintos vienodos darnios ir skaidresnės veiklos sąlygos, nustatytos veiksmingos vartotojų apsaugos taisyklės ir užtikrintas visapusiškas naujosios tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistemos įgyvendinimas;

103.

palankiai vertina 2017 m. sausio 26 d. Komisijos paskelbtas Gaires dėl papildomų teršalų išmetimo strategijų vertinimo ir valdiklių naudojimo, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms ir kompetentingoms institucijoms aptikti išderinimo įtaisus;

104.

apgailestauja, kad priimti aukšti išmetamam NOx kiekiui taikytini atitikties koeficientai, nes tai yra spraga, leidžianti pernelyg didelį išmetamų teršalų kiekį, taip pat iš automobilių po 2020 m.; ragina Komisiją 2017 m. persvarstyti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo NOx kiekio nustatymo bandymams taikytiną atitikties koeficientą, kaip numatyta antrajame dokumentų rinkinyje dėl įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio, ir toliau jį kasmet tikslinti atsižvelgiant į technologinę pažangą, kad ne vėliau kaip 2021 m. jis būtų sumažintas iki 1;

105.

ragina skubiai patvirtinti 4-ąjį realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymų taisyklių rinkinį ir užbaigti kurti naujosios tipo patvirtinimo procedūros reglamentavimo sistemą bei skubiai pradėti ją taikyti;

Geležinkeliai

106.

tvirtai remia naujus Komisijos kvietimus teikti pasiūlymus dėl trūkstamų tarpvalstybinių geležinkelio jungčių regionų lygmeniu ir teigiamai vertina ateities planus kuo labiau mažinti ar riboti poveikį klimatui; ragina Komisiją ir toliau atsižvelgti į šiuos projektus ir įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei atliekant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo dalinį keitimą parengti kvietimus teikti paraiškas, kad būtų galima geriau atsižvelgti į realų įvairių rūšių vežimo geležinkeliais veiksmingumą, susijusį su jo poveikiu energijos vartojimo efektyvumui transporto sektoriuje;

107.

pritaria tam, kad Komisija pirmenybę teikia investicijoms į geležinkelių infrastruktūrą, ypač susijusioms su trūkstamomis grandimis ir tarpvalstybinėmis jungtimis; šiuo klausimu primena, kad geležinkelių transportas, visų pirma krovininis, yra masiškai naudojamas, efektyvus ir tvarus;

108.

remia perėjimą nuo vežimo keliais prie vežimo geležinkeliais („Shift2Rail“) didinant įvairių vežimo rūšių sąveikumą;

109.

primygtinai ragina pateikti plataus užmojo pasiūlymus dėl Mišriojo vežimo direktyvos, kuriais būtų geriau skatinamas veiksmingas krovinių vežimas ir perėjimas prie vežimo geležinkeliais ir vidaus vandens keliais, kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. perėjimo prie kitų vežimo rūšių tikslai, nustatyti 2011 m. Transporto baltosios knygos skyriuje „Dešimt konkurencingos ir efektyvaus išteklių naudojimo transporto sistemos tikslų“;

110.

ragina valstybes nares, Komisiją ir geležinkelių srities suinteresuotuosius subjektus imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pagreitinti bendrosios įmonės „Shift2Rail“ įgyvendinimą tam, kad pažangios technologijos būtų sparčiau integruotos į novatoriškus geležinkelio produktų srities sprendimus, kad padidėtų geležinkelių transporto patrauklumas ir pagerėtų Europos geležinkelių pramonės padėtis;

111.

ragina valstybes nares nedelsiant kruopščiai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2012/34/ES, Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/909 ir 4-ąjį geležinkelio dokumentų rinkinį, kad būtų užtikrintas konkurencingas naudojimosi bėgiais mokesčių nustatymas, sudarantis galimybę sąžiningai įvairių vežimo rūšių konkurencijai;

112.

ragina Komisiją išnagrinėti keleivių vežimo geležinkeliais trūkumus (pvz., susijusius su apmokestinimu, naudojimosi bėgiais apmokestinimu, tiesioginėmis ir netiesioginėmis subsidijomis), palyginti su kitomis vežimo rūšimis, ir sudaryti vienodas sąlygas;

113.

dar kartą atkreipia dėmesį į sąveikumo ir koordinavimo su kitų rūšių vežimu, didesnio patikimumo ir triukšmo mažinimo bei sklandaus daugiarūšio vežimo svarbą;

114.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai, veiksmingai ir vienodai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo, nes tai bus naudinga ir kroviniams, ir pramonei;

Aviacija

115.

prašo Komisijos gerinti aviacijos veiksmingumą, inter alia, užtikrinant, kad valstybės narės sparčiai įgyvendintų Bendro Europos dangaus projektą, aktyviai dalyvaudamos Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos darbe siekiant išsaugoti plataus užmojo tarptautinius CO2 standartus, ir skiriant tinkamą finansavimą Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programai (angl. SESAR) ir Jungtinei technologijų iniciatyvai „Švarus dangus“;

116.

primena, kad oro erdvė taip pat yra ES bendrosios rinkos dalis ir kad bet koks susiskaidymas dėl neveiksmingo jos naudojimo ar dėl skirtingos nacionalinės praktikos (susijusios, pvz., su veiklos procedūromis, mokesčiais, rinkliavomis ir kt.) ne tik neigiamai veikia likusią rinką ir kenkia ES konkurencingumui, bet ir lemia ilgesnį skrydžių laiką, vėlavimą, didesnes kuro sąnaudas ir didesnį išmetamą CO2 kiekį;

117.

pabrėžia, kad aviacijos sektorius turėtų atitinkamai veiksmingai prisidėti prie 2030 m. klimato tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo ir taip padėti siekti darnaus vystymosi tikslo (DVT) klimato politikos srityje;

118.

atkreipia dėmesį į 39-oje ICAO asamblėjos sesijoje priimtą sprendimą sukurti tarptautinei aviacijai skirtą pasauline rinka grįstos priemonės (VRP) schemą; ragina Komisiją įvertinti sprendimą, įskaitant valstybių prisiimtus savanoriškus įsipareigojimus ir nustatytas išlygas, ir stebėti pažangą jį įgyvendinant, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu 67 valstybėse, kurios ketina savanoriškai dalyvauti pasauline rinka grindžiamoje priemonėje; ragina Komisiją laiku atlikti priemonės, pagal kurią numatytas augimas nedidinant išmetamo anglies dioksido kiekio, nuostatų tinkamumo vertinimą, kad, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, būtų ribojamas išmetamo teršalų kiekio didėjimas aviacijos sektoriuje; pažymi, kad numatyta kas trejus metus atlikti ICAO priemonės peržiūrą, kuri turėtų suteikti galimybę padaryti ją platesnio užmojo ir tvirtesnę;

119.

atkreipia dėmesį į 2017 m. vasario 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinka grindžiamą priemonę (COM(2017)0054), kuriame siūloma toliau taikyti ribotą aviacijai taikomos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) geografinę apimtį; ragina Komisiją atlikti dar vieną vertinimą ir peržiūrėti ES ATLPS laikotarpiu po 2020 m., kai pasaulinės rinka grindžiamos priemonės įgyvendinimas bus aiškesnis;

120.

pabrėžia, kad svarbu skatinti nustatyti geresnes ir trumpesnes skrydžių trajektorijas, siekiant sutaupyti degalų ir sumažinti kenksmingų teršalų išmetimą, užuot rinkusis ilgesnius maršrutus, siekiant išvengti oro erdvių didesnėmis sąnaudomis;

121.

pabrėžia, kad, siekiant paspartinti investicijas į tvariam aviacijos vystymuisi skirtas technologijas, svarbu toliau remti mokslinius tyrimus šiame sektoriuje ir skatinti lengvesnių orlaivių projektavimą, skaitmeninių ir palydovinių technologijų naudojimą siekiant veiksmingiau valdyti skrydžių maršrutus, alternatyvaus ir naujos kartos kuro naudojimą bei gamybą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje nėra daug tradicinio skysto kuro alternatyvų, taip pat plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

122.

ragina Komisiją ieškoti naujų būdų remti atsinaujinančiųjų šaltinių kuro naudojimą aviacijos srityje, kad joje būtų sumažintas išmetamas ŠESD kiekis;

123.

ragina valstybes nares ir aeronautikos pramonę skatinti papildomų priemonių, kuriomis būtų skatinamos pažangiosios oro uostų, jiems skirtos ir juose taikomos iniciatyvos, skirtos išmetamam teršalų kiekiui mažinti aviacijos sektoriuje, kūrimą;

Jūrų transportas

124.

pažymi, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) lygmeniu dedamos pastangos sumažinti jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį, todėl ragina TJO nedelsiant nustatyti aiškius ŠESD išmetimo mažinimo tikslus ir priemones; vis dėlto pabrėžia, kad TJO struktūroje nesant veikiančios palyginamos sistemos Sąjungos uostuose ir vykdant reisus į Sąjungos uostus ir iš jų plaukiančių laivų išmetamam CO2 kiekiui nuo 2023 m. turėtų būti taikoma ES ATLPS; primygtinai ragina Komisiją sudaryti sąlygas skatinti naudoti alternatyvius degalus, pvz., gamtines dujas, SND ir vandenilį, taip pat skatinti jūrų sektoriuje integruoti skirtingas atsinaujinančiosios energijos technologijas (pvz., plaukimą naudojant bures, akumuliatorius, saulės baterijų plokštes ir vėjo energijos generatorius); šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad valstybių narių ir ES lygmenimis būtina svarstyti finansines priemones siekiant paspartinti investicijas į žaliąjį laivyną;

125.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą visuotinį išmetamo ŠESD kiekio mažinimą tarptautinės laivybos srityje pagal COP 21 Paryžiaus klimato susitarimo tikslą „kur kas mažiau nei 2 oC“, taip pat spręsti problemas, susijusias su esamomis rinkos kliūtimis laivų projektavimui ir veiklos efektyvumui, ES stebėsenos, atskaitomybės ir tikrinimo sistema turėtų būti nuosekliai iš dalies pakeista taip, kad būtų suderinta su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) neseniai patvirtinta duomenų rinkimo sistema (DRS), tuo pat metu išsaugant skaidrumą, tikrinimą ir realių transporto darbo duomenų rinkimą;

126.

pabrėžia, kad svarbu į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti visą Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą (Direktyva 2014/94/ES), įskaitant SGD papildymo punktų įrengimą TEN-T koridoriuose ir jūrų uostuose; mano, kad platesnis SGD naudojimas krovinių vežimui galėtų prisidėti prie mažataršio judumo, atsižvelgiant į tarptautinius ilgalaikius kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus;

127.

mano, kad reikia kurti Europos Juodosios jūros makroregioną, siekiant užtikrinti, kad nebūtų švaistomos tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybės šiame regione;

128.

pabrėžia, kad pažangūs finansavimo sprendimai ir Europos investicijų bankui (EIB) prieinamų paramos priemonių naudojimas turėtų suteikti naudingų priemonių, padedančių laivų savininkams prisidėti prie pradinių sąnaudų ir (arba) jas padengti, kad būtų sumažintas ŠESD kiekis;

129.

palankiai vertina neseniai TJO patvirtintą visuotiniu mastu išmetamam sieros kiekiui taikytiną 0,5 proc. ribą, kuri, kaip tikimasi, pasaulio mastu padės išvengti 250 000 pirmalaikių mirčių;

130.

pritaria tam, kad Europoje būtų nustatyta daugiau išmetamo sieros ir NOx kiekio kontrolės zonų;

131.

primena, kad mažinant visuotinį atšilimą labai svarbu mažinti jūrų transporto išmetamą anglies suodžių kiekį, ypač Arkties regione;

132.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti mišrusis vežimas mažinant išmetamų teršalų kiekį; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl Mišriojo vežimo direktyvos (COM(2017)0648) modernizavimo, kuriuo turėtų būti paskatintas perėjimas prie krovinių vežimo geležinkeliais ir vidaus vandens keliais;

Vidaus vandenų keliai

133.

mano, kad reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti klimatui nekenkiantį ir veiksmingą vidaus vandens kelių transporto sektorių; dar kartą pabrėžia finansinės paramos priemonių svarbą diegiant naujoves šiame sektoriuje, kad būtų padidintas laivų energijos naudojimo efektyvumas ir kad vykdant infrastruktūros diegimo darbus būtų apsaugota aplinka;

134.

ragina Komisiją 2018 m. peržiūrėti direktyvą dėl upių informacijos paslaugos (angl. RIS) (33), siekiant skatinti RIS naudojimą, kad būtų mažinamas išmetalų kiekis vidaus vandenų kelių sektoriuje, ir nustatyti bendrą ES teisinį pagrindą tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis, sudarančiam sąlygas visapusiškai įgyvendinti tarpvalstybines upių informacijos paslaugas ir skaitmeninę integraciją su kitomis transporto rūšimis;

135.

pabrėžia, kad Europoje reikėtų skatinti vidaus vandenų kelių transportą ir juo naudotis, ir ragina Komisiją skirti finansavimą nuskendusių laivų valymui, atsižvelgiant į dideles tokių operacijų sąnaudas, bei regioninės plėtros, vidaus vandenų kelių laivybos ir transporto operacijų perspektyvai vidaus rinkoje;

136.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti vėjo ir saulės energijos naudojimo, taip pat variklių ir vidaus vandenų laivų žalinimo priemones, be kita ko, atkreipiant dėmesį į gerą lyderių naudojamą praktiką ir remiant švarių vidaus vandens kelių finansavimą esamomis eksploatacijos nutraukimo fondo ir ESIF ir (arba) EIB priemonėmis;

137.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į faktinius rinkos poreikius, reikia didelės paramos ES, nacionalinio ir regionų lygmenimis, kad būtų užtikrinta, kad pakankamai TEN-T pagrindinio tinklo vidaus vandenų uostų turėtų alternatyviosios energijos infrastruktūrą ir viešai prieinamus vidaus vandenų transporto priemonių kuro papildymo ir sandėliavimo punktus, kurie būtų įrengti pakankamu atstumu vienas nuo kito;

o o

138.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 316, 2017 9 22, p. 155.

(2) OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

(3) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(4) OL L 140, 2009 6 5, p. 1.

(5) OL L 145, 2011 5 31, p. 1.

(6) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

(7) OL L 188, 2009 7 18, p. 1.

(8) OL L 123, 2015 5 19, p. 55.

(9) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(10) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(11) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

(12) OL L 239, 2015 9 15, p. 1.

(13) OL L 142, 1999 6 5, p. 26.

(14) OL L 166, 2004 4 30, p. 124.

(15) OL L 268, 2009 10 13, p. 11.

(16) OL L 276, 2010 10 20, p. 22.

(17) OL L 368, 1992 12 17, p. 38.

(18) OL L 300, 2009 11 14, p. 88.

(19) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(20) OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

(21) OL L 255, 2005 9 30, p. 11.

(22) OL L 280, 2009 10 27, p. 52.

(23) OL C 399, 2017 11 24, p. 10.

(24) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0292.

(25) OL L 344, 2016 12 17, p. 1.

(26) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0100.

(27) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0097.

(28) https://www.eea.europa.eu/soer-2015/europe/air

(29) https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2015/download

(30) 2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0406).

(31) OL L 103, 2014 4 5, p. 15; OL L 84, 2014 3 20, p. 38.

(32) Žr. Tarybos dokumentus 5584/14 ir 6642/14.

(33) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).

Top