EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 23

COM(2017) 616 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimo ir Europos GNSS agentūros veiklos rezultatų

{SWD(2017) 346 final}

1.ĮVADAS

Romos sutarties pasirašymo 60-ies metų sukakties proga ES vadovai, Europos Parlamentas ir Europos Komisija įsipareigojo įgyvendinti Romos darbotvarkę ir pasižadėjo dirbti, kad sukurtų saugią, klestinčią ir tvarią, visuomenišką, tvirtesnę poziciją pasaulyje užimančią Europą. Prie šios darbotvarkės įgyvendinimo taip pat prisidedama Europos palydovinės navigacijos programomis EGNOS ir GALILEO.

Remiantis Sąjungos kosmoso strategija 1 ir GNSS 2 reglamento 3 tikslais, Europos palydovinės navigacijos sistema (GALILEO) ir Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) siekiama:

•kuo geriau integruoti kosmoso aspektą į Europos visuomenę ir ekonomiką – daugiau naudotis palydovinės navigacijos technologijomis ir prietaikomis remiant įvairių sričių viešąją politiką;

•visose valstybėse narėse remti mokslinius tyrimus, inovacijas ir verslumą, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, ir taip didinti Europos kosmoso sektoriaus konkurencingumą pasaulyje;

•didinti navigacijos srityje vykdomos civilinės ir su saugumu susijusios veiklos sąveiką ir užtikrinti Europos savarankiškumą;

•stiprinti Sąjungos vaidmenį pasaulyje ir atverti naujų verslo galimybių Europos palydovinės navigacijos sektoriui.

Šioje ataskaitoje yra pateikiamas Europos palydovinės navigacijos programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimo tarpinis vertinimas ir Europos GNSS agentūros (toliau – GSA) vertinimas, kurį atlikti reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo (toliau – GNSS reglamentas) 4 34 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra (toliau – GSA reglamentas) 5 , 26 straipsnį. Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – jame išsamiai aprašomas įrodymais pagrįstas vertinimas.

Tarpinio vertinimo laikotarpis yra 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. Buvo vertinama Europos GNSS programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimo pažanga – ji vertinta pagal šiuos Geresnio reglamentavimo gairėse 6 nustatytus vertinimo kriterijus: veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę, taip pat pagal konkrečius GNSS reglamente įtvirtintus reikalavimus ir bendrus Sąjungos politikos tikslus. Kadangi GNSS reglamentu GSA yra patikėtas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Europos palydovinės navigacijos programas, Komisijos nuomone, yra tikslinga kartu vertinti GSA veiklą ir programų įgyvendinimą.

2.PAGRINDINIAI NUSTATYTI FAKTAI, SUSIJĘ SU EUROPOS GNSS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMU

2.1.Programų GALILEO ir EGNOS aktualumas

Europos Sąjungai priklausančios Europos palydovinės navigacijos sistemos GALILEO ir EGNOS yra labai svarbios tiek Europos ekonomikai, tiek jos saugumui. Palydovinės navigacijos sistemų teikiamais vietos ir laiko nustatymo signalais naudojamasi daugelyje svarbių Europos ekonomikos sričių, kaip antai judriojo telefono ryšio tinklų, automobilyje montuojamų navigacijos sistemų, eismo valdymo, elektros energijos tinklų sinchronizavimo ar elektroninės prekybos. Apytikriu vertinimu, palydovinės navigacijos paslaugos yra aktualios beveik 11 proc. ES ekonomikos 7 . Todėl aišku, jog ES reikia toliau taikyti nepriklausomas palydovinės navigacijos programas ir jomis naudotis, kad visame pasaulyje, įskaitant aplink poliaratį esančius regionus, būtų užtikrinama galimybė naudotis tomis prietaikomis ir paslaugomis. Be to, kosminiai pajėgumai yra strategiškai svarbūs siekiant civilinių, komercinių, taip pat su saugumu ir gynyba susijusių politikos tikslų. Dėl šios priežasties Europa turi užsitikrinti savarankišką, saugią ir ekonomiškai efektyvią prieigą prie kosmoso.

2.2.Pagrindinių tikslų siekimas

2.2.1.Paplitimas rinkoje

Vertinimo laikotarpiu programų GALILEO ir EGNOS paslaugos vis labiau plito rinkoje. Europos GNSS sektorius augo ir 2015 m. jo dalis rinkoje siekė 25 proc. viso pasaulio GNSS rinkos 8 . Kelių ir jūros rinkos segmentuose Europos gamintojai sudarė gamintojų daugumą. Europos sistemų integravimo bendrovės sudarė integravimo bendrovių daugumą tokiuose rinkos segmentuose kaip jūros, žemės ūkio ir apžvalgos.

Keleto didelių bendrovių ir daugelio įvairių novatoriškų MVĮ ir pradedančiųjų įmonių pastangomis Europa užima tvirtą poziciją prietaikų, kuriomis kuriama pridėtinė vertė, kūrimo srityje 9 .

Plėtojant programą GALILEO, kaip ir kuriant paslaugas, Europoje jau pasiekta svarbių rezultatų. Taigi paskelbus apie GALILEO pradines paslaugas mikroschemų ir imtuvų gamintojai turi galimybę pradėti daryti poveikį siekdami našesnių GNSS signalų, visų pirma naudojamų išmaniuosiuose telefonuose ir transporto priemonėse montuojamose navigacijos sistemose. Dauguma naujųjų navigacijos mikroschemų geba apdoroti GALILEO signalus ir įvairiuose rinkos segmentuose jos yra laipsniškai integruojamos į vartotojų imtuvus. Visuose naujuose dviejų didžiausių išmaniųjų telefonų gamintojų produktuose yra su GALILEO suderinamos mikroschemos, ir tai geriausias jos sėkmės rodiklis. Taikant reguliavimo priemones, kurių ES ėmėsi automobilių sektoriuje (pagalbos iškvietos sistema „eCall“ ir skaitmeninis tachografas), atkakliai siekiama, kad būtų priimami sprendimai, kuriais yra integruojamos GNSS pagrįstos technologijos ir kartu užtikrinamas derėjimas su GALILEO ir EGNOS. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad GALILEO konkuruoja su kitomis GNSS, kurios yra remiamos reguliavimo priemonėmis siekiant užtikrinti privalomą arba savanorišką jų naudojimą.

Kalbant apie EGNOS, jau matyti šios programos teikiama didelė socialinė ir ekonominė nauda, ypač trijose pramonės srityse, kurių subjektų skverbtis į rinką yra didžiausia: aviacijos, žemės ūkio ir apžvalgos. Kituose sektoriuose, pavyzdžiui, jūros ir geležinkelių, GSA įgyvendina skverbties į rinką veiksmų gaires. Tačiau kadangi naujos technologijos įsisavinamos lėčiau ir kadangi yra kitų antžeminių technologijų, šiuose sektoriuose sistema rinkoje plinta lėčiau.

2.2.2.Sistemos įdiegimas ir paslaugos

Pagrindinis vertinimo laikotarpiui nustatytas programos GALILEO tikslas pasiektas – paskelbta apie šios sistemos taikymo pradžią ir nuo 2016 m. gruodžio mėn. yra teikiamos šios sistemos pradinės paslaugos, konkrečiai – pradinė atviroji paslauga (AP), paieškos ir gelbėjimo paslauga (PGP) ir paslauga valstybinėms institucijoms (PVI).

Vertinimo laikotarpiu sustiprintas GALILEO kosmoso segmentas iškėlus 14 papildomų palydovų – tai buvo vienas iš veiksnių, padėjusių užtikrinti galimybę paskelbti apie GALILEO pradinių paslaugų teikimo pradžią. 2016 m. lapkričio mėn. pirmą kartą istorijoje su raketa „Ariane 5“ kartu buvo iškelti keturi GALILEO palydovai. Tačiau intensyvių technologinių programų įgyvendinimas yra susijęs su rizika. Ne išimtis yra ir GALILEO. Ši rizika pasireiškė 2014 m. įvykyje dėl „Sojuz“, kai du palydovai buvo iškelti į netinkamą orbitą. Be to, rizika pasireiškė dėl anomalijos, paveikusios kai kuriuos atominius lakrodžius GALILEO palydovuose. Abiem atvejais buvo nustatytos įvykių priežastys ir įgyvendinti būtini švelninimo veiksmai. Dėl palydovų iškėlimo anomalijos atsiradųsį įdiegimo grafiko vėlavimą pavyko pašalinti paspartinus GALILEO kosmoso segmento įgyvendinimą ir abu palydovai jau yra naudojami teikiant PGP. Kalbant apie laikrodžius, įdiegus kitų palydovų iškėlimo atnaujinimo programą sukurtos palydovų veikimo orbitoje operacinės procedūros. Iškilę sunkumai nepaveikė sistemos teikiamų paslaugų kokybės, ir sistemos veiklos rezultatai pranoko lūkesčius.

2014–2016 m. buvo nepertraukiamai teikiamos ir tobulinamos EGNOS paslaugos. Taigi naudojantis EGNOS oro vežėjams ir aerodromų operatoriams yra teikiamos kokybiškiausios šiuo metu esamos artėjimo tūpti pagal orientyrus paslaugos – jas teikiant užtikrinama didesnė skrydžio ir tūpimo sauga, taip pat su degalų sąnaudų optimizavimu susijusi nauda. Be to, išaugo EGNOS naudotojų skaičius: 2016 m. pabaigoje daugiau nei 230 oro uostų 20-yje šalių taikė EGNOS artėjimo tūpti procedūrą 10 .

Tačiau svarbiausias EGNOS tikslas tebėra visoje ES 28 teritorijoje užtikrinti EGNOS paslaugos aprėptį ir ją išplėsti taip, kad EGNOS paslauga būtų prieinama ir likusioje ES 28 teritorijos dalyje (rytinėje Kipro dalyje, Azorų salose bei Norvegijos ir Suomijos šiaurinėse dalyse), kuri sudaro 1,02 proc. ES teritorijos.

2.2.3.Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinio bendradarbiavimo srityje imtasi keleto veiksmų siekiant sustiprinti Europos, kaip tarptautinio lygmens veikėjos, vaidmenį GNSS srityje. Visų pirma 2016 m. baigtos derybos su Oro navigacijos saugos Afrikoje ir Madagaskare agentūra (ASECNA) – nustatytos palydovinių signalų tikslinimo sistemų taikymo Afrikoje remiantis EGNOS duomenimis sąlygos. Be to, 2016 m. birželio mėn. buvo sudarytas GNSS susitarimas su Korėja siekiant stiprinti bendradarbiavimą.

2.3.Efektyvus įgyvendinimas. Valdymas

2.3.1.Biudžetas

Programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimui 2014–2020 m. ES iš viso skyrė 7 071,73 mln. EUR. Šis rinkinys apima programų valdymo veiklą, GALILEO įdiegimo ir eksploatavimo veiklą, EGNOS eksploatavimo veiklą, taip pat su šia veikla susijusią riziką. Remiantis 2016 m. pabaigos duomenimis, programos GALILEO ir EGNOS yra įgyvendinamos laikantis GNSS reglamentu 2014–2020 m. nustatytų biudžeto ribų. Komisija atidžiai stebi biudžetą siekdama užtikrinti, kad nebūtų viršijamos jo ribos.

2.3.2.Įgyvendinimo mechanizmai

2014–2016 m. buvo laipsniškai įgyvendinama valdymo sistema, dėl kurios sprendimas priimtas 2013 m.: Komisija pasirašė įgaliojimo susitarimus – su Europos kosmoso agentūra (EKA) dėl GALILEO įdiegimo etapo ir su GSA dėl GALILEO ir EGNOS eksploatavimo etapų. Taip pat pasirašyti GSA ir EKA susitarimai dėl su programomis GALILEO ir EGNOS susijusio darbo tvarkos. Laipsniškai stiprėjo GSA vaidmuo, susijęs su programų operaciniu valdymu.

Taikant naująją valdymo sistemą valdymo procesai tapo patikimesni. Jais prisidėta prie to, kad programos buvo įgyvendinamos neviršijant biudžeto ribų ir kad sumažėjo dėl nenumatytų įvykių kylanti rizika ir tų įvykių poveikis programoms.

Įdiegus naują valdymo sistemą, pagrindiniai veikėjai ( Europos Komisija, EKA ir GSA) turėjo prisitaikyti prie naujų vaidmenų, kurie ne visada visapusiškai atitiko jų bendrovės kultūrą, kompetenciją ir (arba) struktūrą. Tačiau dėl prisitaikymo pasitaikė neefektyvumo. Pavyzdžiui, skirstant atsakomybę ir užtikrinant kontrolės procesus dažnai vyko ilgos valdymo procese dalyvaujančių veikėjų diskusijos, taip darant poveikį sprendimų priėmimo proceso reaktyvumui. Be to, kadangi įdiegimo ir eksploatavimo etapai sutapo su valdymo sistemos pertvarka, abiems agentūroms teko atlikti papildomų veiksmų siekiant užtikrinti sutarimą su Komisija dėl užduočių atlikimo pobūdžio.

Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus, dalyvaujantiems subjektams įgijus žinių, taip pat sukaupus programų duomenų, padėtis dar labiau pagerės. Tokioms paslaugų ir naudotojų poreikių motyvuojamoms operacinėms programoms, kaip GALILEO ir EGNOS, ypač svarbu užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimo procesą. Dėl to visų pirma turės būti atidžiai stebima už įdiegimą atsakingo subjekto (EKA) ir už operacijas atsakingo subjekto (GSA) tarpusavio sąveika.

Paskelbus apie GALILEO pradines paslaugas ir sutapus įdiegimo ir eksploatavimo etapams kilo tam tikrų saugumo srities sunkumų. Visų pirma turėtų būti toliau užtikrinamas įvairių už saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir jo tikrinimą atsakingų subjektų (Europos Komisijos, GSA, EKA) nepriklausomumas vykdant operacijas.

Tačiau verta ir toliau optimizuoti esamą GALILEO ir EGNOS programų valdymo sistemą siekiant atsižvelgti į šių į paslaugas orientuotų programų perėjimą į veiklos etapą. Tam gali prireikti sumažinti administracinę naštą pagrindiniams veikėjams, sutrumpinti ir supaprastinti sprendimo priėmimo procesą. Pagaliau ją plėtojant reikėtų atsižvelgti į naujas saugumo problemas, tokias kaip kibernetinės grėsmės, ir aiškiai apibrėžti už saugumo reikkalavimų diegimą ir patikrinimą atsakingų veikėjų vaidmenis ir atsakomybės sritis.

2.4.ES pridėtinė vertė

Paskelbus apie pradines paslaugas, oficialiai pereita nuo GALILEO bandymo etapo prie realių paslaugų teikimo. Šiuo metu visame pasaulyje naudotojams yra teikiama vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo informacija, gaunama naudojantis GALILEO 11 .

Praėjus keliems mėnesiams nuo pradinių paslaugų paskelbimo, masinėje rinkoje jau pasirodė keletas GALILEO pritaikytų prietaisų. Visose pagrindinėse mikroschemose (jomis visame pasaulyje prekiauja 17 pagrindinių tiekėjų, atstovaujančių 95 proc. rinkos), kurios naudojamos išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse, automobiliuose, profesionaliems naudotojams skirtoje apžvalgos įrangoje ir pan., yra naudojama GALILEO.

Šios mikroschemos įmontuojamos į naudotojams ir profesionaliems naudotojams skirtus gaminius, kurių jie šiuo metu gali įsigyti. GSA vertinimu, pagrįstu informacija apie pagrindinius parduodamus gaminius, šiuo metu Europos Sąjungos piliečiai jau naudojasi daugiau nei 100 mln. naudotojams skirtų prietaisų, suderinamų su EGNOS ir (arba) GALILEO paslaugomis. Nuo 2018 m. visuose Europos Sąjungoje parduodamuose naujų modelių automobiliuose bus naudojamasi EGNOS ir GALILEO nustatant vietą, iš kurios, įvykus eismo įvykiui, yra gautas pagalbos iškvietos skambutis.

Be to, manoma, kad naudotojų skaičius gali išaugti: tikėtina, jog Europos Sąjungoje parduodamų GNSS prietaisų kiekis išaugs nuo 210 mln. vienetų 2015 m. iki beveik 290 mln. vienetų 2020 m. 12 , – iš to matyti, kad EGNOS ir GALILEO naudotojų bus gerokai daugiau.

Taigi ES lygmeniu įgyvendinant programas GALILEO ir EGNOS yra sukurta didelė pridėtinė vertė, palyginti su verte, kurią valstybės narės būtų galėjusios sukurti nacionaliniu, regionų arba vietos lygmeniu. Šios programos didelio masto ir sudėtingos, todėl jos turi būti įgyvendinamos ES lygmeniu, kadangi nėra kitų alternatyvų, kaip užtikrinti tinkamą investicijų grąžą. Dėl šios priežasties visi suinteresuotieji subjektai sutinka, jog tam, kad būtų pasiekti GALILEO ir EGNOS tikslai, būtina šias programas toliau įgyvendinti ES lygmeniu.

Programomis GALILEO ir EGNOS prisidedama prie saugios Europos kūrimo – jomis užtikrinama, kad Europa galėtų savarankiškai saugiomis aplinkybėmis naudotis kosmoso infrastruktūra, visų pirma jomis stiprinama ir saugoma Europos infrastruktūra, įskaitant kovos su kibernetinėmis grėsmėmis infrastruktūrą, be to, jomis didinama navigacijos, ryšių ir stebėjimo srityse vykdomos civilinės ir su saugumu susijusios veiklos sąveika (taip pat tai daroma vykdant sienų stebėseną ir nustatant sausumos bei jūrų saugos sąlygas).

Programomis GALILEO ir EGNOS taip pat yra stiprinama Europos pozicija pasaulyje. Kadangi konkurencija su kitomis GNSS ir SBAS sistemomis vis didėja, labai svarbu, kad Europa sukurtų savo sistemų, kurias taikydama ji galėtų varžytis technologijų srityje, išlikti pasaulinio lygmens veikėja kosmoso srityje ir geriausia partnere tarptautinėje arenoje.

3.PAGRINDINIAI NUSTATYTI FAKTAI, SUSIJĘ SU GSA

3.1.GSA poveikis ir veiksmingumas

2014–2016 m. GSA sėkmingai pasiekė svarbių tikslų, susijusių su programų GALILEO ir EGNOS įgyvendinimo pažanga ir Europos galutinės grandies rinkų kūrimu. Šie tikslai pasiekti veiksmingai įgyvendinant pagrindines užduotis, kurias GSA tiesiogiai patikėta atlikti remiantis GSA reglamentu ir kurias atlikti Komisija įgaliojo GSA pagal įgaliojimo susitarimus.

Tarp pagrindinių agentūros laimėjimų yra visų pirma su bandymais susijusios veiklos įgyvendinimas (tai buvo viena iš GALILEO pradinių paslaugų paskelbimo sąlygų); perėjimas į GALILEO eksploatavimo etapą, ypač sutarties skyrimas GALILEO paslaugos operatoriui (GPO); sklandus Septintosios bendrosios programos, programos „Horizontas 2020“ ir projektų pagal programą „Fundamental Elements R&D“ įgyvendinimas; galutinės grandies rinkos kūrimas vykdant su stebėsena, ryšiais ir skatinimu susijusią veiklą. Šie rezultatai pasiekti neviršijant biudžeto ribų.

3.2.Efektyvumas. Veiklos sklandumas, darbo metodai ir išteklių naudojimas

Kalbant apie veiklos sklandumą, darbo metodus ir išteklių naudojimą, apskritai 2014–2016 m. agentūra veikė efektyviai.

Kalbant apie agentūros veiklos sklandumą, GSA įgyvendinami procesai visų pirma yra apibrėžiami agentūrai taikomoje teisinėje sistemoje – agentūra šios sistemos laikėsi. Tai padėjo veiksmingai įgyvendinti programas.

Kalbant apie darbo metodus, GSA aktyviai didino įgyvendinimo proceso veiksmingumą ir efektyvumą, kad galėtų tinkamai įvykdyti jai patikimas vis atsakingesnes pareigas. Todėl vertinimo laikotarpiu agentūrai buvo suteiktas ISO-9001 sertifikatas patvirtinant, kad agentūroje yra taikoma kokybės valdymo sistema.

Kalbant apie išteklių naudojimą, GSA patyrė sunkumų, susijusių su reikiamų išteklių pritraukimu ir įgūdžių įgijimu. 2014–2016 m., patikint GSA atsakingesnes pareigas, visas agentūros valdomas biudžetas išaugo 85,9 proc., o GSA darbuotojų padaugėjo 22,1 proc.

3.3.Saugumo akreditavimo valdybos (SAV) vaidmuo ir saugumo valdymas

GSA reglamentu yra sukurta SAV, atsakinga už užduotis, susijusias su Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimu. Ji veikia savarankiškai ir yra nepavaldi GSA vykdomajam direktoriui. SAV veiklos rezultatai yra geri ir jos visiškam savarankiškumui užtikrinti būtina nuolat vykdyti stebėseną.

Iš vertinimo rezultatų matyti, kad šiuo metu tinkamai veikia visi susiję subjektai (pvz., saugumo organizacija Europos Komisijoje, EKA ir GSA; SAV) ir procesai (pvz., saugumo reikalavimų nustatymo, saugumo akreditavimo, su saugumu susijusios rizikos nustatymo ir valdymo, operacijų saugumo, sistemų saugumo stebėsenos). Šiomis aplinkybėmis visi susiję subjektai galėjo įvykdyti savo užduotis ir taip buvo užtikrinta galimybė akredituoti visus įdiegtus Europos GNSS sistemų elementus, akredituoti GALILEO palydovus iškėlusią raketą „Ariane 5“ ir 2016 m. gruodžio mėn. paskelbti apie GALILEO pradines paslaugas.

Ir toliau reikės stengtis didinti saugumą, visų pirma siekiant tinkamai valdyti kibernetines grėsmes ir atsižvelgiant į poreikį tobulinti saugumo akreditavimo veiklos nepriklausomumą nuo kitų programos veiklos aspektų. GSA privalės stebėti savo gebėjimą išlaikyti su saugumu susijusius procesus visu eksploatavimo etapu.

4.TOLESNI VEIKSMAI

4.1.    GALILEO ir EGNOS paplitimas rinkoje

Siekiant užtikrinti Sąjungos investicijų į šias programas grąžą ir pasiekti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą, kuri gali būti suteikta teikiant šias paslaugas, būtina toliau didinti GALILEO ir EGNOS paslaugų paplitimą rinkoje. Reikia toliau dirbti, kad būtų užtikrinta tinkama GNSS paslaugų paplitimo reguliavimo sistema. Kad būtų pasiektas šis tikslas, taip pat reikės sustiprinti esamas teisines priemones.

ES lygmeniu įgyvendinant ES politiką reikia atsižvelgti į GALILEO ir EGNOS vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugų naudą, pasiekiamą konkrečiomis priemonėmis, įskaitant reguliavimo priemones, taip pat rengiant standartus ir ateityje įgyvendintinus konkretiems sektoriams skirtus strateginius dokumentus. Daugiausia dėmesio reikia skirti pagrindiniams sektoriams, kuriuose sukuriama didžiausia pridėtinė vertė, kaip antai mobiliųjų telefonų, daiktų interneto, autonominių ir susietų automobilių, aviacijos ir bepiločių orlaivių (dronų) ir pagrindinės infrastruktūros, kurioje yra naudojama laiko sinchronizavimo paslauga. Kad būtų lengviau į sektorių politiką įtraukti pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos prietaikas, Komisija paskelbs Europos radionavigacijos planą. Šios pastangos turėtų būti remiamos ir nacionaliniu lygmeniu – turėtų būti skatinama įgyvendinant nacionalinę politiką ir taikant valstybinėms reikmėms skirtas prietaikas naudotis GALILEO ir EGNOS paslaugomis.

Prietaisus ir prietaikas, kuriuose yra naudojamos GALILEO ir EGNOS, kuria MVĮ ir pradedančiosios įmonės. Europos bendrovėms tenka aktyviai konkuruoti su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos bendrovėmis, taip pat jų veiklai yra labai reikalingos tam tikros ne Europoje gaminamos svarbios sudedamosios dalys ir technologijos. Reikia teikti didesnę paramą, kad būtų galima padidinti Europos galutinės grandies sektoriaus konkurencingumą siekiant padidinti tų Europos bendrovių dalį pasaulio rinkoje, taip pat sukurti daugiau darbo vietų. Turi būti stebima, kaip naudojama parama, pagal ES finansavimo programas teikiama palydovinės navigacijos srities veiklai, susijusiai su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, taip pat teikiama šioje srityje veikiančioms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms.

GALILEO ir EGNOS paslaugos turi būti toliau plėtojamos remiantis naudotojų poreikiais, kad būtų galima teikti patikimesnes, naujoviškomis ypatybėmis pasižyminčias, naujausiais technikos laimėjimais pagrįstas palydovinės navigacijos paslaugas. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad konkurencija tarptautiniu lygmeniu nuolat didėja, o kiti su kosmosu susijusių paslaugų teikėjai kuria plataus užmojo modernizavimo planus. Komisija jau pradėjo naujos kartos GALILEO ir EGNOS infrastruktūros kūrimo darbus – ją sukūrus bus galima teikti modernizuotas paslaugas. Siekdama užtikrinti, kad ši infrastruktūra būtų pagrįsta naudotojų poreikiais, įskaitant su saugumu susijusius reikalavimus, Komisija sustiprins konsultavimosi su naudotojais procesą ir sukurs specialias naudotojų platformas.

4.2.    GALILEO ir EGNOS paslaugos

Kai bus baigtas pradinių paslaugų teikimo etapas, Komisija užtikrins, kad GALILEO paslaugos būtų laipsniškai tobulinamos siekiant iki 2020 m. pabaigos užtikrinti visišką operacinį pajėgumą. Kad būtų pasiektas šis tikslas, bus toliau diegiama GALILEO kosmoso ir antžeminė infrastruktūra. Komisija suteiks reikiamas su palydovų iškėlimu susijusias paslaugas siekdama užtikrinti, kad būtų iškelti visi įsigyti palydovai.

Taip pat iki 2020 m. bus įdiegta GALILEO komercinė paslauga – ją sudarys didelio tikslumo funkcija ir autentiškumo patvirtinimo funkcija, ir tikimasi, kad būtent dėl šių funkcijų naudotojai rinksis GALILEO. Be to, Komisija, visais klausimais konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir galutinių naudotojų bendruomenėmis, ėmėsi su sistemos plėtojimu susijusių darbų siekdama užtikrinti, kad būsimos paslaugos ir toliau visiškai atitiktų šių valstybių ir bendruomenių poreikius.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą – būtina užtikrinti, kad būtų sukurti kylančioms kibernetinėms grėsmėms proporcingi apsaugos mechanizmai.

Europos galutiniams naudotojams teikiamos ypač stabilios ir našios EGNOS paslaugos . Pagrindinė EGNOS naudotojų bendruomenė priklauso aviacijos sektoriui. Kad būtų užtikrintas EGNOS paslaugų tęstinumas, toliau bus vykdoma periodiška veikla ir rengiamasi atnaujinti sistemą. Komisija užtikrins, kad, remiantis EGNOS paslaugų plėtojimo planu, būtų pasiekta visiška tikslinės srities aprėptis.

Taip pat jau gerokai pasistūmėta į priekį kuriant naujos kartos EGNOS infrastruktūrą. Sukūrus naują infrastruktūrą, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) ir GALILEO signalai bus tikslinami dvigubu dažniu – tai padės iš esmės patobulinti EGNOS paslaugas ir padidinti jų paplitimą tarp naudotojų.

Pagaliau Komisija, sauganti paslaugų teikimko atsparumą, įvertins priemones, kuriomis siekiama užtikrinti svarbių sudedamųjų dalių tiekimą abiem palydovinės navigacijos sistemoms, visų pirma diversifikuojant tiekimo grandinę.

4.3.    Tarptautinis bendradarbiavimas

Svarbu visame pasaulyje skleisti informaciją apie GALILEO ir EGNOS paslaugas ir jas naudoti, kad visose pasaulio vietose būtų labiau naudojamasi Europos technologijomis ir kad Europos bendrovėms atsivertų naujų galimybių rinkoje. Tikimasi, kad EGNOS technologija ir paslaugos išplis Vakarų Balkanuose, Europos kaimynystės politiką (EKP) įgyvendinančiose šalyse ir Afrikos žemyne. Kalbant apie GALILEO, daugiausia dėmesio bus skiriama perspektyvioms rinkoms (kaip antai Azijai ir Pietų Amerikai) – joms šios programos paslaugos ir prietaikos būtų labai naudingos.

Įgyvendinant programas GALILEO ir EGNOS taip pat yra stiprinamas ES, kaip pasaulinio lygmens veikėjos, vaidmuo. Tarptautinėse organizacijose ir forumuose reikia stiprinti atstovavimą šių programų interesams, visų pirma tais klausimais, kurie susiję su suderinamumu ir sąveika su kitomis pasaulinėmis palydovinės navigacijos sistemomis, taip pat su tinkamu dažnio juostų naudojimu.

4.4.    Programų valdymas

2014–2020 m. laikotarpiui skirtomis programų viešojo valdymo priemonėmis buvo užtikrintas sklandus perėjimas nuo programos GALILEO įdiegimo etapo prie eksploatavimo etapo. GSA laipsniškai imasi naujojo vaidmens, susijusio su GALILEO operaciniu valdymu.

Iš patirties, susijusios su EGNOS operaciniu valdymu, matyti, kad efektyviausias yra visiškai integruotos valdymo sistemos metodas, kurį taikant projektavimas, statymas, operacijos ir paslaugų teikimas yra efektyviausi.

Kalbant apie saugumo aspektų valdymą, yra nustatytos tinkamos priemonės, taikytinos iki 2020 m., kuriomis užtikrinamas sklandus reikalavimų įgyvendinimo valdymas sutampančiais įdiegimo ir eksploatavimo etapais. Turėtų būti toliau užtikrinamas už saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir tikrinimą atsakingų organizacijų (Europos Komisijos, GSA bei Saugumo akreditavimo valdybos, taip pat EKA) veiklos savarankiškumas nuo kitų programos veiklos aspektų.

Komisija vykdys stebėseną ir prireikus patikslins sąveiką su GSA, EKA ir kitais programos GALILEO suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma siekdama užtikrinti, kad būtų patenkinti GALILEO eksploatavimo etapu atsirandantys poreikiai.

Komisija, nelaukdama kitos daugiametės finansinės programos pasiūlymų, inicijuos bendro valdymo peržiūrą, kad būtų šalinami šiuo vertinimo procesu nustatyti trūkumai.

5.IŠVADOS

Iš tarpinio vertinimo ataskaitoje pateiktų įrodymų matyti, kad įgyvendinant GNSS reglamentą ir GSA reglamentą iš esmės yra pasiekta puikių rezultatų, atsižvelgiant į bendruosius vertinimo kriterijus ir Europos GNSS programoms taikomus konkrečius reikalavimus. Įgyvendinant programas GALILEO ir EGNOS pavyko pasiekti visus atitinkamam laikotarpiui nustatytus orientyrus ir yra daroma pažanga įgyvendinant visus 2020 m. nustatytus programų įgyvendinimo tikslus.

Ateičiai Komisija siekia pateikti ilgalaikę programų įgyvendinimo viziją, kad verslo įmonės ir naudotojai galėtų naudotis Europos palydovinės navigacijos sistemomis. Tad Komisija, laikydamasi neseniai patvirtintos Europos kosmoso strategijos ir gynybos veiksmų plano, stengsis užtikrinti didesnę su kosmosu ir gynyba susijusių programų sąveiką.

Kadangi poreikis gauti tikslią vietos nustatymo informaciją didėja ir yra nuolat plėtojama palydovinės navigacijos technologija, galima daryti išvadą, jog Europos GALILEO ir EGNOS naudotojų rinka plėsis. Be to, įprasta GNSS rinka bus papildyta – atsiras naujos sritys, kaip antai daiktų internetas, pažangieji miestai ir didieji duomenys.

Taigi ateinantys metai bus labai svarbūs įtvirtinant laimėjimus ir rengiantis plėtoti programas.

(1) COM(2016) 705 final, 2016 10 26.

(2) GNSS – pasaulinė palydovinės navigacijos sistema.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1).

(4)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1).

(5)

   2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 276, 2010 10 20, p. 11).

(6)

   Geresnis reglamentavimas. Vertinimo ir tinkamumo patikrų atlikimo gairės.
http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/ug_chap6_lt.htm (prieiga: 2017 04 12).

(7) GNSS poveikio ES ekonomikai analizė, 2016 m. lapkričio mėn. Tyrimą atliko bendrovės VVA, GMV, „Kontor Qwentes“ ir LS.

(8) Europos GNSS agentūra: GNSS rinkos ataskaita, 5-asis leidimas (2017 m. gegužės mėn.), p. 13.

(9) Europos GNSS agentūra: GNSS rinkos ataskaita, 5-asis leidimas (2017 m. gegužės mėn.), p. 13.

(10) Europos GNSS agentūra: 2016 m. rezultatų santrauka, p. 6.
https://www.gsa.europa.eu/sites/default/files/2016_gsa_summary_report.pdf.

(11) Europos GNSS agentūra: GNSS rinkos ataskaita, 5-asis leidimas (2017 m. gegužės mėn.), p. 15.

(12) Europos GNSS agentūra: GNSS rinkos ataskaita, 5-asis leidimas (2017 m. gegužės mėn.), p. 13.