Help Print this page 

Document 52017DC0139

Title and reference
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas

COM/2017/0139 final
Multilingual display
Text

Briuselis, 2017 03 23

COM(2017) 139 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas


Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas

TURINYS

1.Įvadas

2.Vartotojų pasitikėjimas ir galių suteikimas vartotojams

2.1.Teritoriniai apribojimai

2.2.Tarpvalstybinių operacijų skaidrumas ir mokesčiai

2.2.1.Mokesčiai už operacijas

2.2.2.Valiutos konvertavimo kursai

2.3.Daugiau skaidrumo ir galimybė lengviau pakeisti finansinių paslaugų teikėjus ar produktus

2.4.Transporto priemonių draudimo gerinimas

2.5.Skaidri draudimo kainodara automobilių nuomos atveju

2.6.Tvirtesnė ir saugesnė vartojimo kredito bendroji rinka

3.Įmonėms kylančios teisinės ir reguliavimo kliūtys

3.1.Nacionaliniai reguliavimo apribojimai

3.2.Geresnės tarpvalstybinio kreditavimo sąlygos

4.Novatoriškos skaitmeninės aplinkos link

4.1.Technologijomis grindžiama bendroji mažmeninių finansinių paslaugų rinka

4.2.Skaitmeniniai ryšiai su klientais

4.2.1.Nuotolinė atpažintis

4.2.2.Skaitmeninė nuotolinė prekyba

5.Išvada



1.Įvadas

ES bendroji rinka sudaro sąlygas laisvam žmonių, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimui ekonominėje erdvėje, kurios BVP sudaro maždaug 15 mlrd. EUR per metus. Ji suteikia naujų galimybių Europos įmonėms, joje skatinama konkurencija ir užtikrinamas didesnis pasirinkimas, geresnės paslaugos ir mažesnės kainos daugiau nei 500 mln. vartotojų. Vienas iš pagrindinių J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų – užtikrinti tvirtesnę ir sąžiningesnę bendrąją rinką, be kita ko, pasinaudojant skaitmeninėmis priemonėmis.

Mažmeninės finansinės paslaugos yra neatsiejama kasdienio žmonių gyvenimo dalis. Šios paslaugos apima banko sąskaitas, mokėjimo korteles, vartojimo ir hipotekos kreditus, draudimo ir ilgalaikio taupymo produktus, visų pirma skirtus pasiruošti išėjimui į pensiją. Šių paslaugų rinkos tebėra fragmentuotos, nepaisant per kelerius pastaruosius metus pasiekto aukšto suderinimo lygio. Tik 7 % vartotojų finansinę paslaugą yra pirkę kitoje ES valstybėje narėje 1 . Sudarius geresnes sąlygas gauti finansines paslaugas kitose valstybėse narėse padidėtų pasirinkimas. Klientai greičiau pajustų inovacijų naudą, sumažėtų kainos ir padidėtų paslaugų kokybė. Labiau integruota ir daugiau pasirinkimo galimybių teikianti vartotojams skirtų finansinių paslaugų rinka būtų naudinga net ir tiems vartotojams, kurie finansinių paslaugų užsienyje neperka. Dėl novatoriškų internetinių paslaugų keičiasi naudojimosi finansinėmis paslaugomis būdai. Šios paslaugos taip pat yra esminė galimybė užtikrinti, kad labiau integruotos bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos naudą pajustų visi europiečiai.

Pripažindama šį postūmį imtis pokyčių, Komisija 2015 m. gruodžio mėn. pateikė žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų, siekdama pasikonsultuoti dėl labiau integruotos šių paslaugų rinkos potencialo ir šiam tikslui pasiekti reikalingų veiksmų 2 . Šiame veiksmų plane remiamasi Komisijos konsultacijų išvadomis; tai vienas iš Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plano 3 įsipareigojimų ir jame sprendžiama daugelis iš Europos Parlamento pranešime dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų 4 iškeltų klausimų.

Veiksmų plane pateikiami tolesni veiksmai kuriant tikrą technologijomis grindžiamą bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką, kurioje vartotojams būtų galima užtikrinti geriausias kainas ir kartu veiksmingą apsaugą. Ilgainiui skirtumas tarp nacionalinių ir tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikėjų turėtų tapti nesvarbus. Tai taip pat turi įtakos paslaugų teikėjams – jie galės visapusiškai pasinaudoti didžiulės bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

Daugelis novatoriškų įmonių jau dabar „mąsto europietiškai“, o skaitmeninės technologijos padėtų joms lengviau pasiekti klientus visose valstybėse narėse. Tačiau vien technologijos visų bendrosios finansinių paslaugų rinkos kliūčių nepašalins.

Komisija nustatė tris pagrindines darbo kryptis, kurioms reikėtų skirti daugiausiai dėmesio per likusius dabartinės kadencijos metus, kad būtų galima priartėti prie pirmiau išdėstytos vizijos:

padidinti vartotojų pasitikėjimą ir suteikti jiems daugiau teisių perkant paslaugas savo šalyje arba kitose valstybėse narėse;

sumažinti teisines ir reguliavimo kliūtis, kylančias įmonėms, kai jos teikia finansines paslaugas užsienyje; ir

remti novatoriškos skaitmeninės aplinkos plėtrą – taip galima įveikti kai kurias esamas bendrosios rinkos kliūtis.

Atskiri šiame veiksmų plane nurodyti veiksmai bus parengti vadovaujantis geresnio reglamentavimo procedūromis, įskaitant viešas konsultacijas ir poveikio vertinimus. Tais atvejais, kai finansinių paslaugų rinkų integracija ir konkurencingumas galėtų padidėti dėl rinkos dinamikos, Komisija reguliavimo veiksmų nesiims, tačiau ji yra pasirengusi prireikus taikyti konkurencijos taisykles ir imtis taisomųjų veiksmų. Taigi šis veiksmų planas taip pat yra raginimas rinkos dalyviams, paslaugų teikėjams ir vartotojams prisidėti kuriant tvirtesnę bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką.

2.Vartotojų pasitikėjimas ir galių suteikimas vartotojams

Žemo finansinių paslaugų pirkimo tarpvalstybiniu mastu lygio priežastys gali būti susijusios ir su paklausa, ir su pasiūla. Daug vartotojų yra patenkinti savo šalies paslaugų teikėjais. Net ir tiems, kuriuos galėtų dominti kitose valstybėse narėse siūlomos paslaugos, trūksta pasitikėjimo ir susirūpinimą kelia:

galimi per dideli mokesčiai,

kitose šalyse parduodamų produktų pobūdis,

teisių gynimo procedūros užsienyje,

neaiškios sąlygos (visų pirma tais atvejais, kai jos parengtos užsienio kalba).

ES jau ėmėsi reikšmingų priemonių konkurencingai ir saugiai ES masto mažmeninių finansinių paslaugų rinkai sukurti. Be kita ko, šiomis priemonėmis siekta sudaryti sąlygas naudotis pagrindinėmis banko sąskaitomis visoje ES, palengvinti tarpvalstybinį draudimo ir hipotekos kredito platinimą, apsaugoti vartotojų teises sudarant vartojimo kredito sutartis ir gerinti vartotojų apsaugos taisykles, taikomas investicijoms į vertybinius popierius, hipotekos kreditui ir draudimui. Tačiau daugelis iš šių teisinių priemonių dar palyginti naujos, todėl jų visas poveikis dar nepasireiškė. Finansinių paslaugų sektoriui taip pat taikomos bendrosios ES vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis nuolat užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga visuose sektoriuose, visų pirma tais atvejais, kai nėra konkrečiam sektoriui skirtų nuostatų. Daugelis iš šių taisyklių dabar vertinamos pagal Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 5 .

Tačiau vien išsamios teisinės sistemos nepakanka. Ją dar reikia veiksmingai įgyvendinti. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucijomis (EPI), ieško būdų, kaip visoje ES padidinti vykdymo užtikrinimo ir priežiūros praktikos nuoseklumą ir veiksmingumą. Komisija taip pat koordinuoja Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo, kuris visų pirma imasi bendrų vykdymo užtikrinimo veiksmų (pvz., dėl automobilių nuomos žr. toliau pateiktą informaciją), darbą. Be to, Komisija įdiegė FIN-NET – tinklą, kuris suranda kompetentingą alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigą 6 ir taip padeda vartotojams pasinaudoti savo teisėmis nesikreipiant į teismą. Šiuo metu Komisija rengia kampaniją, kuria siekiama padidinti informuotumą apie FIN-NET.

2.1.Teritoriniai apribojimai

Komisija gauna daug skundų iš vartotojų, kurie negali pirkti finansinių paslaugų užsienyje dėl teritorinių apribojimų (geografinio blokavimo, gyvenamosios vietos reikalavimų). Šias tarpvalstybinio apsipirkimo kliūtis daugelis vartotojų pabrėžė savo atsakymuose į žaliosios knygos klausimus. Geografinis blokavimas yra rinkos integracijos kliūtis. Pagal 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos priimtą pasiūlymą dėl geografinio blokavimo komercinės veiklos subjektai ir toliau gali spręsti, kada ir kur siūlyti savo prekes ar paslaugas klientams. Tačiau pasiūlyme numatyti tiksliniai įpareigojimai komercinės veiklos subjektams tam tikromis aplinkybėmis nediskriminuoti klientų pagal gyvenamąją vietą. Pasiūlyme nesprendžiamas kainodaros klausimas, ir komercinės veiklos subjektai kainas gali nusistatyti laisvai su sąlyga, kad tai bus daroma nediskriminuojant.

Taigi klientai neturėtų būti nepagrįstai diskriminuojami dėl gyvenamosios vietos, visų pirma, kai tai reiškia, kad jie turi pirkti mažiau patrauklią paslaugą iš to paties paslaugų teikėjo savo šalyje. Geografinio blokavimo mokėjimo sąskaitų srityje problema jau sprendžiama Mokėjimo sąskaitų direktyvoje. Komisija stebės šios direktyvos poveikį, taip pat su kitomis finansinėmis paslaugomis susijusią geografinio blokavimo praktiką. Jeigu bus gauta neteisėtos diskriminacijos įrodymų, Komisija apsvarstys galimybę imtis tinkamų priemonių, kurių tikslus būtų galima pasiekti įmonėms neužkraunant per didelės reguliavimo naštos.

2.2.Tarpvalstybinių operacijų skaidrumas ir mokesčiai

Atsakymai į žaliosios knygos klausimus parodė, kad neaiškūs ir galimai pernelyg dideli mokesčiai ES atgraso nuo tarpvalstybinių operacijų, visų pirma tais atvejais, kai jos susijusios su kitomis nei euro valiutomis.

2.2.1.Mokesčiai už operacijas

Reglamentu dėl tarptautinių mokėjimų 7 Europos Sąjungoje suvienodinti mokesčiai už tarpvalstybinius ir nacionalinius mokėjimus eurais. Su kitomis nei euro ES valiutomis susijusiems mokėjimams reglamentas netaikomas. Mokesčiai už tokias tarpvalstybines operacijas paprastai išlieka labai dideli ir gerokai viršija mokesčių, taikomų vien nacionalinėms operacijoms kitomis nei euro valiutomis, lygį, o dėl didelių minimalių mokesčių mažos operacijos tampa labai brangios. Jei reglamentas būtų taikomas visoms ES valiutoms, visose valstybėse narėse sumažėtų mokesčiai už tarpvalstybines operacijas.

1 veiksmas

Kaip jau paskelbta, Komisija po REFIT peržiūros siūlys iš dalies pakeisti Reglamentą dėl tarptautinių mokėjimų, kad būtų galima sumažinti mokesčius už tarpvalstybines operacijas visose valstybėse narėse.

2.2.2.Valiutos konvertavimo kursai

Valiutos konvertavimo kursai paprastai nėra skaidrūs vartotojams, mokantiems kortele ar mobiliuoju prietaisu parduotuvėje arba išsiimantiems pinigus iš bankomato. Konvertavimo kursai svyruoja priklausomai nuo užsienio valiutos kursų, o įvairūs bankai valiutos konvertavimo kursui taiko skirtingas vidines banko maržas. 

Situacija tampa dar neskaidresnė dėl to, kad vis daugiau vartotojų sulaukia pasiūlymo iš pardavėjų mokėti savo šalies valiuta. Tai vadinama dinaminiu valiutos konvertavimu. Toks būdas galėtų skatinti konkurenciją valiutos konvertavimo srityje, nes vartotojams suteikiama galimybė rinktis. Tačiau praktiškai vartotojams labai sunku žinoti, kuris valiutos konvertavimo pasiūlymas yra palankiausias.

Užtikrinus didesnį abiejų valiutos konvertavimo galimybių (pardavėjo ir klientų mokėjimo paslaugų teikėjo) skaidrumą vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir galbūt sumažėtų išlaidos. Mokėjimo paslaugų direktyvose (MPD 1 8 , kurią pakeis MPD 2 9 ) nustatyti operacijoms užsienio valiuta taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai. Priėmus papildomas nacionalinėms valdžios institucijoms skirtas gaires dėl tinkamo skaidrumo reikalavimų vykdymo užtikrinimo būtų galima dar padidinti šių mokesčių skaidrumą.

Prieš spręsdama dėl tolesnių veiksmų, Komisija atliks tyrimą, kurio tikslas – sukaupti daugiau duomenų ir geriau suprasti dinaminio valiutos konvertavimo praktiką ir kursus.

2 veiksmas

Komisija peržiūrės dinaminio valiutos konvertavimo gerąją ir blogąją patirtis ir tuo pagrindu apsvarstys, kokios priemonės (esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimas, savanoriški metodai, sugriežtinti teisės aktai) būtų tinkamiausios siekiant suteikti vartotojams galimybę pasirinkti geriausią kursą.

2.3.Daugiau skaidrumo ir galimybė lengviau pakeisti finansinių paslaugų teikėjus ar produktus

Dėl įvairių priežasčių – ar tai būtų patogumas (administraciniai rūpesčiai), pasitikėjimas ar informacijos apie geresnius pasiūlymus stoka – vartotojai savo finansinių paslaugų teikėją keičia retai 10 . Tai trukdo naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką ir plėsti tarpvalstybines rinkas 11 , o dėl to sumažėja pasirinkimas ir padidėja kainos visiems vartotojams.

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas perkelti mokėjimo sąskaitas, ES Mokėjimo sąskaitų direktyvoje 12 nustatyta vartotojo teisė perkelti mokėjimo sąskaitas per 14 dienų, o praktiniais aspektais turi pasirūpinti paslaugų teikėjai. Be to, vartotojai turi galėti naudotis bent viena interneto svetaine, kurioje galima palyginti su mokėjimo sąskaitomis susijusius mokesčius nacionaliniu lygmeniu.

Panašių teisių dėl kitų finansinių paslaugų ES teisėje nenumatyta. Pakeisti kitų finansinių paslaugų teikėją dažnai gali būti sunku dėl sudėtingų sutartinių sąlygų, kuriomis nustatomi dideli pakeitimo ir sutarties nutraukimo mokesčiai arba ribojamos vartotojų galimybės pranešti savo paslaugų teikėjui apie nutraukimą. Kartais vartotojai netgi negali pasirinkti kito produkto, kurį siūlo tas pats paslaugų teikėjas.

Net ir tais atvejais, kai vartotojai turi teisę keisti paslaugų teikėją, dažnai jie vis tiek nesirenka pranašesnio produkto. Priežastys gali būti susijusios ne tik su elgsena, bet ir su objektyvios bei patikimos informacijos apie siūlomus finansinius produktus trūkumu. Esminį vaidmenį padedant vartotojams gauti nešališkos informacijos ir palyginti kainas galėtų atlikti lyginamosios interneto svetainės, tokios kaip numatytosios Mokėjimo sąskaitų direktyvoje. Siekdama pagerinti lyginamųjų svetainių kokybę, Komisijos vadovaujama įvairių suinteresuotųjų subjektų grupė lyginamųjų priemonių klausimais parengė „Pagrindinius lyginamųjų priemonių principus“ 13 (angl. Key Principles for Comparison Tools). Tolesnis darbas bus atliekamas remiantis šiais principais.

Be to, atlikdama 2019 m. numatytą Mokėjimo sąskaitų direktyvos peržiūrą, Komisija išanalizuos elgsenos, teisines ir komercines kliūtis, trukdančias vartotojams keisti paslaugų teikėjus 14 . Į šią analizę bus įtrauktos ne tik mokėjimo sąskaitos, bet ir kitos finansinės paslaugos.

3 veiksmas

Komisija, remdamasi tuo, kas jau pasiekta pagal Mokėjimo sąskaitų direktyvą, išnagrinės galimybę imtis tolesnių veiksmų, kad vartotojams būtų lengviau pereiti prie naudingesnių mažmeninių finansinių paslaugų.

4 veiksmas

Komisija bendradarbiaus su suinteresuotosiomis šalimis, kad padidintų finansinių paslaugų lyginamųjų svetainių kokybę ir patikimumą, skatindama įgyvendinti esamus principus ir pasinaudoti savanoriškomis sertifikavimo sistemomis.

2.4.Transporto priemonių draudimo gerinimas

Šiuo metu nukentėjusieji eismo įvykiuose turi teisę gauti kompensaciją už asmens sužalojimus ar materialinę žalą net ir tuo atveju, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė neapdrausta, arba pabėgimo iš įvykio vietos atvejais, nepriklausomai nuo to, kurioje Europos Sąjungos šalyje įvyksta eismo įvykis. Tačiau nėra suderinto žalos atlyginimo mechanizmo tokioje tarpvalstybinėje situacijoje, jei draudikas tampa nemokus. Pagal REFIT įvertinusi Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvą 15 , Komisija išnagrinės, kaip būtų geriausia užtikrinti, kad draudiko nemokumo atveju eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims būtų atlyginta žala.

Kita su transporto priemonių draudimu susijusi problema – nuolaidos dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo perkeliamumas. Draudėjai turi teisę iš savo draudimo įmonės gauti pažymą apie sumokėtas civilinės atsakomybės draudimo išmokas arba jų nebuvimą per paskutinius penkerius metus. Drausmingi vairuotojai šias pažymas gali pateikti naujam draudikui ir gauti nuolaidą, kuri gali sudaryti 50–60 % jų įmokų (bonus-malus sistema, arba nuolaida dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo). Tačiau kartais į tokias pažymas kiti draudikai neatsižvelgia, ypač tais atvejais, kai pasirenkamas draudikas kitoje valstybėje narėje. Pažymų dėl draudimo išmokų istorijos pripažinimas taip pat bus peržiūrėtas atlikus Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos REFIT vertinimą.

5 veiksmas

Komisija užbaigs Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos REFIT peržiūrą ir priims sprendimą dėl pakeitimų, kurių reikia norint padidinti eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą ir pagerinti pažymų dėl draudimo išmokų istorijos (kurios yra naudojamos nuolaidoms dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo apskaičiuoti) tarpvalstybinį pripažinimą.

2.5.Skaidri draudimo kainodara automobilių nuomos atveju

Daug vartotojų skundžiasi, kad sunku sužinoti visą automobilio nuomos kainą prieš atvykstant jo pasiimti, net jei automobilis rezervuojamas internetu. Papildomų išlaidų dažnai prireikia už papildomą draudimo apsaugą (angl. damage waiver), kuria apdraudžiama bet kokia žala, kurios į skelbiamą nuomos kainą įtrauktas bazinis draudimas neapima. Šios papildomos išlaidos gali labai skirtis (priklausomai nuo automobilių nuomos bendrovių, brokerių ir draudimo paslaugų teikėjų), todėl vartotojai galėtų sutaupyti, jei gautų aiškesnės informacijos. Draudimo produktų platinimo direktyva 16 ir jos informacijos teikimo reikalavimai netaikomi tokiems papildomos draudimo veiklos tarpininkams kaip automobilių nuomos bendrovės, parduodančios papildomus draudimo produktus.

JK vartotojų teisių tarnybos vadovaujamas ir Komisijos remiamas Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas gavo penkių didžiausių automobilių nuomos bendrovių (kurioms tenka 65 % rinkos) įsipareigojimus gerinti pardavimo praktiką 17 . Šios bendrovės dabar turėtų atskleisti visą informaciją apie įvairias galimybes pagal vietovę, įskaitant papildomą draudimo apsaugą (angl. damage waiver) ir kitus papildomus draudimo produktus.

6 veiksmas

Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas susitarimas su stambiausiomis automobilių nuomos bendrovėmis, visų pirma dėl skaidrios su draudimu susijusių elementų kainodaros, ir apsvarstys, ar reikia tolesnių teisėkūros ar ne teisėkūros veiksmų, kad skaidri praktika įsigalėtų visoje rinkoje.

2.6.Tvirtesnė ir saugesnė vartojimo kredito bendroji rinka

Pastaraisiais metais vartojimo kredito rinka sparčiai augo, taip pat tarpvalstybiniu mastu, visų pirma per skolinimo internetu ir tarpusavio skolinimo platformas. ES teisės aktai (visų pirma Vartojimo kredito direktyva 18 ) buvo skirti labiau tradicinės formos skolinimui ir galbūt ne visuomet tinkamai reglamentuoja tų naujų formų skolinimą, ypač tarpvalstybinį skolinimą internetu. Suderintų ES lygmens leidimų suteikimo ir priežiūros reikalavimų (kurie taikomi daugeliui kitų finansinių paslaugų) trūkumas taip pat gali trukdyti vartojimo kredito rinkos plėtrai, nes vartotojai ir skolintojai nėra tikri, kokie reikalavimai taikomi ir kokia priežiūros institucija (jei yra) stebi šalyje ar tarpvalstybiniu mastu vykdomą veiklą vartojimo kreditų srityje.

Nors didesnė vartojimo kredito pasiūla ir lengvesnė prieiga prie jo suteikia galimybių įmonėms ir lemia mažesnes išlaidas skolininkams, taip pat padidėja rizika, kad neatsakingas skolinimas ir skolinimasis gali lemti pernelyg didelį įsiskolinimą. Šią riziką būtina sumažinti.

Vartojimo kredito direktyvoje ir Hipotekos kredito direktyvoje 19 numatytais kreditingumo vertinimais siekiama užkirsti kelią neatsakingam skolinimui ir skolinimuisi. Nepaisant to, pernelyg didelis įsiskolinimas Europos Sąjungoje tebėra didelė problema. Eurostato duomenimis (statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas, SPGS), vidutiniškai maždaug 10 % Europos namų ūkių yra per daug įsiskolinę, ir tai didele dalimi priklauso nuo kredito operacijų. Skolų turintys mažas pajamas gaunantys namų ūkiai yra ypač pažeidžiami ekonominių sukrėtimų atveju, nes mažesnės pajamos ar didesnės palūkanų normos gali greitai tapti nepakeliamos skolų naštos ir ekonominių sunkumų priežastimi 20 .

2013 m. Komisijos tyrimas patvirtino konsultacijų skolų klausimais ir finansinio švietimo veiksmingumą lengvinant skolų naštą ir sprendžiant per didelės skolos problemas 21 . Tačiau šiuo metu konsultacijos skolų klausimais ES teikiamos labai įvairiais būdais. Ši praktika prastai išvystyta tam tikrose šalyse ir regionuose ir tam tikrais atvejais jos veiksmingumas gali būti mažas dėl to, kad mažai žinoma, kaip tokios konsultacijos turėtų būti teikiamos, arba dėl to, kad vartotojai apie tokias konsultacijas yra nepakankamai informuoti.

7 veiksmas

Komisija ieškos būdų, kaip sudaryti geresnes sąlygas gauti paskolas tarpvalstybiniu mastu, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat apsvarstys, kaip būtų galima veiksmingiau spręsti su kredito operacijomis susijusio pernelyg didelio vartotojų įsiskolinimo problemas.

3.Įmonėms kylančios teisinės ir reguliavimo kliūtys

Į žaliosios knygos klausimus atsakiusios įmonės pabrėžė, kad negali ekonomiškai pagrįsti paslaugų teikimo užsienyje dėl paklausos trūkumo ir reguliavimo netikrumo, t. y. rizikos (ir susijusių išlaidų), kad reikės laikytis kitos valstybės narės nacionalinių teisės aktų, kurie gali būti griežtesni už ES teisinius reikalavimus. Todėl reikia imtis priemonių pasiūlos srityje, siekiant nustatyti tam tikrus nacionalinius reguliavimo apribojimus paslaugų teikėjams ir juos šalinti.

Viena galimybė mažinti netikrumą, kylantį dėl skirtingų nacionalinių režimų, – kurti atskirus europinius režimus tam tikriems produktams, kurie būtų taikomi kartu su egzistuojančiais nacionaliniais režimais. Pavyzdžiui, šioje srityje galima paminėti Komisijos darbą kuriant paprastą, veiksmingą ir konkurencingą ES asmeninių pensijų produktą – finansinį produktą, kuris asmeniui išvykus gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę yra perkeliamas kartu. Asmeninių pensijų produkto tikslas – sukurti tikrą asmeninių pensijų produktų bendrąją rinką, kurioje tokius produktus draudimo paslaugų teikėjams ar turto valdytojams būtų lengviau parduoti, o vartotojams – juos perkelti tarpvalstybiniu mastu. Kartu tai būtų modelis, kaip rengti nacionalinius trečiosios pakopos pensijų produktus valstybėse narėse, kuriose jie nepakankamai išplėtoti. Tai padėtų sumažinti pensijų atotrūkį ir daugiau santaupų skirti investicijoms.

3.1.Nacionaliniai reguliavimo apribojimai

Nacionalinių teisės sistemų skirtumai, taip pat polinkis įgyvendinant ES teisės aktus ES nuostatas papildyti nacionalinėmis taisyklėmis gali iškreipti konkurenciją naujų rinkos dalyvių, kurie patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, nenaudai. ES teisės aktais siekiama užtikrinti laisvės teikti finansines paslaugas ir pakankamų apsaugos priemonių vartotojams bei rinkos stabilumo pusiausvyrą. Ši pusiausvyra kartu su buveinės ir priimančiosios valstybių priežiūros institucijų atsakomybės taisyklėmis ir taikytina teise sudaro sąlygas taikyti paso mechanizmą, t. y. teisę teikti tam tikras finansines paslaugas kitose valstybėse narėse. ES teisės aktais valstybėms narėms paliekama tam tikra laisvė pritaikyti sistemą prie savo rinkų specifikos. Pavyzdžiui, tam tikros vartotojų apsaugos taisyklės priklauso valstybių narių jurisdikcijai. Tačiau iš atsakymų į žaliosios knygos klausimus matyti, kad skirtumai valstybėse narėse trukdo tinkamam bendrosios rinkos veikimui.

Vis dėlto reikia išsamesnių įrodymų dėl konkrečių taisyklių ir praktikos, kurios gali sudaryti nepagrįstų kliūčių įmonėms, norinčioms siūlyti savo paslaugas tarpvalstybiniu mastu, ir kurių negalima pateisinti nacionaliniais vartotojų apsaugos interesais. Jau imtasi iniciatyvos, kuria siekiama pašalinti laisvo kapitalo judėjimo kliūtis: valstybių narių ekspertų grupė nustato kliūtis ir keičiasi gerosios praktikos pavyzdžiais. Šio darbo rezultatai bus paskelbti ataskaitoje, kurioje taip pat bus nustatytas pirmas veiksmų, kurių valstybės narės bus raginamos imtis ne vėliau kaip iki 2019 m., planas. Tarpvalstybinių kliūčių konkrečioje investicinių fondų vienetų platinimo srityje klausimas buvo aptartas neseniai surengtose konsultacijose; Komisija savo atsakymą parengs 2017 m. Tačiau žinių apie nacionalinio lygmens vartotojų apsaugos ir veiklos vykdymo taisykles vis dar labai trūksta.

8 veiksmas

Komisija išnagrinės nacionalines vartotojų apsaugos ir veiklos vykdymo taisykles siekdama nustatyti, ar jomis sukuriama nepagrįstų kliūčių vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

3.2.Geresnės tarpvalstybinio kreditavimo sąlygos

Pagrindinis vartojimo kredito suteikimo pagal ES teisę reikalavimas yra kreditingumo vertinimas, kuriuo apsaugomas ir skolintojas, ir skolininkas. Kreditingumo vertinimas taip pat yra veiksminga pernelyg didelio įsiskolinimo prevencijos priemonė. Tačiau kredito teikėjai susiduria su sunkumais vertindami kitų valstybių narių skolininkų kreditingumą, nes sunku gauti ir palyginti reikiamus duomenis kitose šalyse.

Iš nacionalinių vartotojų apsaugos institucijų gauta grįžtamoji informacija ir skundai parodė, kad tokie vertinimai vartojimo kredito srityje įvairiose valstybėse narėse atliekami labai skirtingais būdais. Standartizuotas ir suderintas kreditingumo vertinimas sudarytų geresnes sąlygas tarpvalstybiniam skolinimui, o dėl to galėtų sumažėti kainos ir atsirasti daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams. Be to, taip būtų užtikrinta, kad pažeidžiami vartotojai nepatektų į „skolos spąstus“ ir kad kitose valstybėse narėse kreditą imantys asmenys būtų apsaugoti taip pat kaip ir savo šalyje.

Vertindami kredito paraišką kreditoriai paprastai remiasi įvairiais vidiniais ir išoriniais duomenų šaltiniais, įskaitant kreditų registrų duomenis. Į žaliosios knygos klausimus atsakę kredito teikėjai tvirtino, kad negali siūlyti tarpvalstybinių paslaugų, nes neturi prieigos prie reikiamų duomenų kitose valstybėse narėse. Dėl to sunkiau įvertinti skolininkų kreditingumą. Standartizavus kredito duomenis būtų lengviau teikti kreditus internetu visoje Europoje. Pažanga „FinTech“ 22 ir didžiųjų duomenų srityse paskatino naudoti alternatyvius duomenų elementus ir šaltinius, kuriuos reikėtų atidžiai įvertinti siekiant nustatyti, ar laikomasi ES asmens duomenų apsaugos teisės aktų 23 , ir atsižvelgiant į jų svarbą nustatant skolininko reitingą ar finansinių paslaugų kainas.

Veiksmingos informacijos apie kreditus sistemos gali suteikti kreditoriams galimybę gauti informaciją, kuri papildytų iš pačių skolininkų gautus duomenis ir leistų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl kredito (ypač jei jos būtų pagrįstos standartizuotais kredito vertinimais, kaip minėta pirmiau), o dėl to padidėtų kredito pasiūla kreditingiems skolininkams. Hipotekos kredito direktyva ir Vartojimo kredito direktyva kreditoriams jau suteiktos vienodos galimybės naudotis kreditų registrais kitose valstybėse narėse. Tačiau pateikiama informacija skiriasi: kai kuriose valstybėse narėse kreditų registruose tik pateikiama informacija apie praleistus mokėjimus (t. y. neigiama informacija); kitose taip pat pateikiama informacija apie mokėjimų tvarkingumą (t. y. teigiama informacija). Be to, kreditų duomenimis paprastai dalijamasi remiantis abipusiškumo principu. Dėl to kreditų registrai nėra sąveikūs, turimų duomenų aktualumas kreditingumo vertinimui nėra aiškus, o informacija nėra plačiai naudojama tarpvalstybiniu mastu.

Tam tikrų pastangų spręsti šiuos klausimus jau imtasi. Rinkos iniciatyva buvo sudaryti kredito registrų įvairiose valstybėse narėse, kuriose nacionalinė kreditų informacijos praktika panaši, susitarimai dėl abipusio keitimosi informacija. Tačiau dar yra nemažai spragų. Europos Centrinio Banko darbas, susijęs su „AnaCredit“ – nauju duomenų rinkiniu, kuriame pateikiama išsami informacija apie individualias banko paskolas euro zonoje, turėtų paskatinti tolesnį paskolų duomenų standartizavimą. Pagal kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą Komisija ieško būdų, kaip pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansinės ir kreditų informacijos prieinamumą (alternatyviems) skolintojams ir investuotojams. Tai leistų jiems geriau suprasti finansavimą gauti siekiančių MVĮ rizikos profilį ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.

9 veiksmas

Komisija sieks nustatyti bendrus kreditingumo vertinimo standartus ir principus, taikomus skolinant vartotojams, ir toliau rengs minimalų duomenų, kuriais turės keistis kreditų registrai atliekant tarpvalstybinius kreditingumo vertinimus, rinkinį.

4.Novatoriškos skaitmeninės aplinkos link

Į žaliosios knygos klausimus atsakę respondentai įžvelgė didelį inovacijų ir technologijų potencialą finansinių paslaugų srityje („FinTech“), taip pat galimybes panaikinti mažmeninių finansinių paslaugų pirkimo ir pardavimo tarpvalstybiniu mastu kliūtis. Trečias šio veiksmų plano tikslas yra remti novatoriškos skaitmeninės aplinkos plėtrą – tai turėtų padėti privačiajam sektoriui įveikti kai kurias esamas bendrosios rinkos kliūtis, kartu užtikrinant aukšto lygio apsaugą.

Komisijos vaidmuo – visoje ES sukurti tokias reguliavimo ir priežiūros sąlygas, kad būtų remiamos skaitmeninės inovacijos. Esminis žingsnis – neseniai priimtas Reglamentas dėl elektroninės atpažinties (eIDAS) 24 , kuriuo suteikiama galimybė tarpvalstybiniu mastu pripažinti viešųjų paslaugų elektroninės atpažinties sistemas ir patikimumo užtikrinimo paslaugas visoje ES bendrojoje rinkoje. Sąveiki elektroninės atpažinties sistema taip pat galėtų padėti įmonėms plėtoti skaitmeninius ryšius su klientais. Ilguoju laikotarpiu Komisija turi parengti plataus masto strategiją, kaip pasinaudoti technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis visame finansinių paslaugų sektoriuje ir kartu išlaikyti aukštą vartotojų ir asmens duomenų apsaugos lygį, aukštus saugumo standartus ir rinkos stabilumą.

4.1.Technologijomis grindžiama bendroji mažmeninių finansinių paslaugų rinka

Pagrindinis uždavinys artimiausiais metais bus sukurti aplinką, kurioje galėtų klestėti vartotojams naudingos finansinės inovacijos. Novatoriškos įmonės nuolat reiškia susirūpinimą, kad ES ir valstybių narių teisės aktai ir priežiūros praktika riboja jų galimybes kurti inovacijas ir teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu. Jos nėra tikros, ar jų naujos paslaugos atitiks esamas taisykles, taip pat joms gali būti neproporcingai, nenuosekliai ar pernelyg griežtai taikomi reguliavimo reikalavimai, nelabai tinkami šioms novatoriškoms paslaugoms. Taip pat daug piliečių yra susirūpinę dėl mokėjimo saugumo ir baiminasi su skaitmeninėmis technologijomis susijusio sukčiavimo. Toliau skatinant inovacijas finansinių paslaugų srityje, šiuos susirūpinimą keliančius klausimus reikia tinkamai išspręsti. Europos saugumo darbotvarkėje 25 Europos Komisija pripažino poreikį peržiūrėti esamą ES teisinę sistemą, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu 26 , ir prireikus ją atnaujinti. Pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto planuojama pateikti 2017 m. rudenį.

Inovacijos kelia naujų iššūkių finansinių paslaugų reglamentavimo ir priežiūros institucijoms, kurios, negalėdamos remtis ankstesne praktika ir patirtimi, turi užtikrinti, kad būtų apsaugoti vartotojai ir išsaugotas rinkos stabilumas. Kelios ES finansinių paslaugų reguliavimo institucijos pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos ir ėmė rengti naujus metodus, siekdamos paremti novatoriškų įmonių plėtrą ir kartu iš jų pasimokyti. Tarp šių iniciatyvų – centrai, teikiantys taikomų teisės aktų gaires, ir grupės, nagrinėjančios technologijų poveikį politikai. Kai kurios reguliavimo ir priežiūros institucijos itin glaudžiai bendradarbiauja su novatoriškomis įmonėmis, kurios testuoja savo veiklą vadinamosiose reguliavimo smėliadėžėse (angl. regulatory sandboxes).

Norint sukurti tikrą technologijomis grindžiamą bendrąją finansinių paslaugų rinką būtina, kad bendradarbiautų visos suinteresuotosios šalys (t. y. vartotojai, rinkos senbuviai ir alternatyvių „FinTech“ paslaugų teikėjai). Komisija ragina dirbant su novatoriškomis įmonėmis taikyti naujus reguliavimo ir priežiūros metodus ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu su sąlyga, kad būtų tinkamai apsaugoti vartotojai.

Komisija taip pat subūrė vidinę „FinTech“ darbo grupę, kurioje dalyvauja visos atitinkamos tarnybos, kurių darbas susijęs su finansų srities reguliavimu, technologijomis, duomenimis ir konkurencija, siekdama užtikrinti, kad jos vertinimas būtų paremtas daugiadalykiu požiūriu, kurio reikia „FinTech“ plėtrai. Kartu su šiuo veiksmų planu Komisija pradeda viešas konsultacijas, norėdama gauti suinteresuotųjų šalių pastabų, kurios padėtų Komisijai toliau rengti politikos pasiūlymus dėl technologijų inovacijų finansinių paslaugų srityje. Konsultacijų struktūros pagrindas – keturi plataus pobūdžio politikos tikslai, atitinkantys pagrindines su „FinTech“ susijusias galimybes ir uždavinius:

(1)didinti vartotojų ir įmonių galimybes gauti finansines paslaugas;

(2)sumažinti sektoriaus veiklos sąnaudas ir padidinti veiksmingumą;

(3)sumažinti patekimo į rinką kliūtis ir taip užtikrinti, kad bendroji rinka būtų konkurencingesnė; ir

(4)suderinti didesnius dalijimosi duomenimis ir skaidrumo poreikius su privatumo apsaugos poreikiais.

Šiam darbui – bandomajam projektui, kuriuo siekiama sustiprinti nacionalinių reguliavimo institucijų pajėgumą ir techninę kompetenciją išsklaidytosios operacijų knygos technologijos srityje, taip pat bus skirtas specialus Europos Parlamento finansavimas.

10 veiksmas

Remdamasi „FinTech“ darbo grupės darbu ir viešų konsultacijų rezultatais, Komisija nustatys, kokių veiksmų reikia „FinTech“ ir technologijomis grindžiamos bendrosios finansinių paslaugų rinkos plėtrai remti.

4.2.Skaitmeniniai ryšiai su klientais

Vienas iš pagrindinių „FinTech“ privalumų trumpuoju laikotarpiu yra jos galimybės palengvinti elektroninius ryšius su klientais. Kaip patvirtino stambiausių Europos bankų vadovai 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos surengtoje apskritojo stalo diskusijoje 27 , galimybė įmonėms užmegzti visiškai skaitmeninius ryšius su klientais yra labai svarbus bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos kūrimo aspektas. Tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikimo mastas nepadidės tol, kol vartotojai turės atvykti į paslaugų teikėjo biurą tam, kad juos būtų galima identifikuoti, gaus atskleidžiamos informacijos dokumentus popierine forma ir turės ranka pasirašyti sutartis.

4.2.1.Nuotolinė atpažintis

Inovacijų kūrėjai rengia naujus klientų atpažinties ir tapatybės patvirtinimo būdus. „RegTech“ 28 galėtų pakeisti rinkas, nes naudojant nuotolinės atpažinties technologiją būtų automatizuoti įmonių, žmonių ir tapatybės dokumentų patikrinimai, atliekami siekiant laikytis „pažink savo klientą“ reikalavimų ir kovoti su sukčiavimu 29 . Naudojant elektroninės atpažinties schemas, kaip nustatyta eIDAS, būtų galima atidaryti banko sąskaitą internetu, laikantis griežtų kliento tapatybės įrodymo ir tikrinimo reikalavimų, taikomų „pažink savo klientą“ ar kliento išsamaus patikrinimo tikslais. Teisinis tikrumas dėl reikalavimus atitinkančių e. parašų ir jų teisėtumas, kaip numatyta eIDAS, taip pat galėtų padidinti elektroninių operacijų saugumą. Šios procedūros turėtų galioti visose valstybėse narėse ir visuose sektoriuose ir turėti tą pačią teisinę galią kaip ir įprastinės procedūros, kurioms naudojamos popierinės formos.

Ketvirtojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje 30 , kuri netrukus turės būti perkelta į nacionalinę teisę, su siūlomais pakeitimais 31 atsižvelgiama į šiuos naujus pokyčius ir elektroninės atpažinties priemonės pagal eIDAS pripažįstamos kaip priemonės, tinkamos klientų išsamaus patikrinimo reikalavimams įvykdyti. Pranešimų apie elektroninės atpažinties schemas laukiama nuo 2017 m. vidurio; svarbu, kad valstybės narės užtikrintų, jog jų schemos, apie kurias rengiamasi pranešti, būtų sąveikios ir taip pat prieinamos privačiajam sektoriui. Komisija ir toliau skatins naudoti elektroninės atpažinties priemones valstybėse narėse ir apie jas pranešti.

Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva yra minimalaus suderinimo direktyva, todėl valstybėms narėms palikta galimybių ją skirtingai taikyti. Sprendimus, kaip naudoti novatoriškas skaitmenines klientų identifikavimo priemones, priims valstybės narės, jos taip pat turi užtikrinti, kad šios priemonės būtų saugios ir patikimos, nekeltų naujos rizikos vartotojams ar sistemai ir atitiktų ES duomenų apsaugos teisės aktus. Komisija sudarys specialią ekspertų grupę, kuri išsamiai išnagrinės šiuos klausimus ir parengs bendras gaires. Grupę sudarys reguliavimo institucijų, priežiūros institucijų ir finansų įstaigų atstovai ir esamos valstybių narių identifikavimo ekspertų grupės nariai.

Komisija taip pat atlieka tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti dabartinę reguliavimo ir priežiūros sistemą ir geriausią praktiką, susijusią su nuotoline atpažintimi ir klientų išsamiu patikrinimu visoje ES. Kartu Komisija netrukus suteiks galimybę pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bankams išbandyti elektroninės atpažinties priemones tarpvalstybiniu mastu. Ji taip pat pateiks įgyvendinimo planą ir apibrėš informacinių sistemų struktūros sprendimus, kad būtų galima pereiti prie specialaus e. bankininkystės modulio, kuris atitiks bankų klientų nuotolinės atpažinties reikalavimus.

11 veiksmas

Komisija sudarys geresnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu naudoti elektroninės atpažinties priemones ir perkelti klientų pažinimo duomenis pagal eIDAS, kad bankai savo klientus galėtų identifikuoti skaitmeninėmis priemonėmis.

4.2.2.Skaitmeninė nuotolinė prekyba

Besikeičiantis vartotojų elgesys ir nauji finansinių paslaugų teikėjų verslo modeliai gali kelti naują riziką vartotojų apsaugai (pvz., elektroninio sutikimo problemos, finansinė atskirtis, priežiūros ir (arba) reguliavimo problemos rinkoje ir kt.). Gali būti, kad iki šiol į šią riziką dar nebuvo tinkamai atsižvelgiama. Todėl reikia atlikti vertinimą ir patikrinti, ar esami konkrečių sektorių ir horizontalieji teisės aktai (pvz., Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyva 32 ) vis dar atitinka savo paskirtį.

Pavyzdžiui, prieš pirkdami finansinių paslaugų produktą vartotojai turi gauti informaciją apie produktą popierine arba elektronine forma, kad galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Iš sektoriaus gauta grįžtamoji informacija rodo, kad dabartiniai ikisutartinės informacijos atskleidimo reikalavimai gali būti netinkami skaitmeninei aplinkai. Į žaliosios knygos klausimus atsakę respondentai siūlo naudoti interaktyvesnes ir naudotojui patogesnes platformas, tinkamas išmaniesiems telefonams ar planšetiniams kompiuteriams, kad būtų sudarytos sąlygos vartotojams pagerinti žinias apie finansinius produktus.

Informacijos atskleidimo reikalavimai nustatyti keliose direktyvose ir reglamentuose, pavyzdžiui, dėl hipotekos ir vartojimo kredito, dėl mokėjimo sąskaitų, dėl finansinių paslaugų rinkų, dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ir dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius. Prieš siūlydama iš dalies keisti šiuos teisės aktus, Komisija stebės, kaip minėtus informacijos atskleidimo reikalavimus taikys skaitmeninių paslaugų teikėjai. Komisija taip pat ragina sektoriaus atstovus siūlyti tinkamus naujus sprendimus, kurie padėtų vartotojams pagerinti žinias apie finansinius produktus ar paslaugas ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Komisija taip pat pradeda išsamų Europos mažmeninių investicinių produktų rinkų vertinimą, daugiausia dėmesio skirdama platinimo kanalams ir konsultacijoms dėl investicijų. Šio vertinimo tikslas – nustatyti, kaip padidinti tarpininkavimo kanalų veiksmingumą, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų ekonomiškai efektyviu būdu investuoti į tinkamus produktus. Rezultatus numatoma turėti 2018 m. pradžioje.

12 veiksmas

Komisija stebės nuotolinės prekybos rinką, siekdama nustatyti galimą riziką vartotojams ir galimybes verslui šioje rinkoje, ir tuo remdamasi priims sprendimą dėl poreikio keisti nuotolinės prekybos (taip pat informacijos atskleidimo) reikalavimus.

5.Išvada

Kokie bebūtų dabartinių vartotojų pirkimo įpročiai, tikra bendroji finansinių paslaugų rinka būtų labai naudinga visiems vartotojams. Tačiau dar yra didelių integracijos kliūčių. Jas reikia pašalinti, kad rinkos fragmentaciją būtų galima sumažinti tiek, kad visi vartotojai turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir geresnės kokybės produktų ir kartu būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga. Kai šie tikslai bus pasiekti ir vis daugiau europiečių iš tikrųjų galės pirkti finansines paslaugas kitose valstybėse narėse, susijęs konkurencinis spaudimas bus naudingas visiems vartotojams, įskaitant tuos, kurie finansines paslaugas ir toliau pirks savo šalyje.

Tam tikrais ES teisės aktais Komisija jau pašalino daug reguliavimo kliūčių; šiame veiksmų plane nustatomi tolesnio darbo planai, siekiant konsoliduoti acquis ir skatinti inovacijas. „FinTech“ suteiks naujų galimybių pašalinti tam tikras likusias integracijos kliūtis ir dar labiau atverti nacionalines rinkas su sąlyga, kad taip pat būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės. Kad šį potencialą iš tikrųjų būtų galima realizuoti, reikia parengti sparčiai kintančiam finansinių paslaugų sektoriui tinkamą sistemą ir darbo metodus. Todėl Komisija ragina valstybes nares, nacionalines kompetentingas institucijas, finansinių paslaugų teikėjus ir vartotojų organizacijas sutelkti jėgas kuriant tikrą technologijomis grindžiamą bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką.

(1)  2016 m. liepos mėn. specialus Eurobarometro tyrimas Nr. 446:  http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/PublicOpinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/SPECIAL/surveyKy/2108 . Daugiau duomenų apie dabartinę Europos bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos padėtį pateikiama žaliojoje knygoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų:
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2015:630:FIN .
(2)  Žr. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2015:630:FIN . 
(3)  Žr. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52015DC0468 . 
(4)  2016/2056(INI), priimtas 2016 m. spalio 17 d.
(5)  Žr. http://ec.europa.eu/consumers/consumer_rights/review . 
(6)  Žr. http://ec.europa.eu/finance/fin-net/index_en.htm . 
(7)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11–18).
(8)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1–36).
(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).
(10)  Eurobarometro tyrimas Nr. 446, santrauka, 12 psl. ir kiti.
(11) 2016 m. liepos mėn. Europos Komisijos tyrimas apie skaitmeninimo ir inovacijų vaidmenį kuriant tikrą bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų ir draudimo rinką, kurio santrauka pateikiama https://ec.europa.eu/info/publications/study-impact-digitalisation-eu-single-market-consumer-financial-services_en , (Skaitmeninimo tyrimas), 5 psl.
(12)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214–246).
(13) Žr. http://ec.europa.eu/consumers/consumer_rights/unfair-trade/comparison-tools/index_en.htm .
(14) Tyrimas bus paremtas rezultatais, gautais užbaigus šiuo metu atliekamą elgsenos tyrimą dėl draudimo paslaugų, kuriuo siekiama, be kita ko, pateikti patikimų kiekybinių įrodymų apie vartotojų patirtį draudimo rinkoje, įvairių sutarčių ypatybių pobūdį, informacijos pateikimo būdo poveikį ir kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniu mastu pirkti draudimo paslaugas.
(15) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11–31).
(16)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59).
(17)  Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-86_lt.htm . 
(18)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66–92).
(19)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010.
(20)  2013 m. Eurosistemos tyrimas dėl namų ūkių finansų ir vartojimo, kurį parengė Eurosistemos namų ūkių finansų ir vartojimo tinklas, pateiktas:  https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/ecbsp2en.pdf?2180f869d12ccc366869c9419b3da32e , 71 psl.
(21)  Pateikta adresu  http://ec.europa.eu/consumers/financial_services/reference_studies_documents/docs/part_1_synthesis_of_findings_en.pdf . 
(22)  „FinTech“ yra finansinių paslaugų teikimas naudojant technologijas, įskaitant paslaugas, teikiamas alternatyvių paslaugų teikėjų, kurie tam tikru būdu naudoja technologijomis pagrįstas sistemas tiesiogiai teikdami finansines paslaugas arba užtikrindami, kad finansinė sistema būtų veiksmingesnė.
(23)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).
(24) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73–114).
(25)   https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/e-library/documents/basic-documents/docs/eu_agenda_on_security_en.pdf  
(26)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32001F0413&from=EN.
(27)  Taip pat aptarta elektroninė atpažintis ir skaitmeninis prisijungimas, kibernetinis saugumas, duomenys ir debesija, platformos ir mokėjimai, taip pat skaitmeniniai įgūdžiai, susiję su „FinTech“.
(28)  „RegTech“ yra reguliavimo technologija ir verslo modelis, kuriuos taikant technologijos suteikia galimybę įmonėms geriau laikytis reguliavimo reikalavimų; „RegTech“ taip pat gali suteikti galimybę valdžios institucijoms veiksmingiau, produktyviau ar patogesniu būdu įgyvendinti ir stebėti reguliavimo reikalavimus ir užtikrinti jų vykdymą.
(29)  Imafidon, C., „The spiralling costs of KYC for banks and how FinTech can help“, ITPro Portal, 2016 m. birželio mėn., galima rasti: http://www.itproportal.com/2016/06/06/the-spiralling-costs-of-kyc-for-banks-and-how-fintech-can-help  
(30)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117).
(31)  Žr. http://ec.europa.eu/justice/criminal/document/files/aml-directive_en.pdf . 
(32) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16–24).
Top

Briuselis, 2017 03 23

COM(2017) 139 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas


1 priedas. Veiksmų apžvalga ir preliminarus tvarkaraštis

Veiksmas

Data

1

Mažesni mokesčiai už operacijas ne eurais

Kaip jau paskelbta, Komisija po REFIT peržiūros siūlys iš dalies pakeisti Reglamentą dėl tarptautinių mokėjimų, kad būtų galima sumažinti mokesčius už tarpvalstybines operacijas visose valstybėse narėse.

2017 m.

4 ketv.

2

Valiutos konvertavimo skaidrumas

Komisija peržiūrės dinaminio valiutos konvertavimo gerąją ir blogąją patirtis ir tuo pagrindu apsvarstys, kokios priemonės (esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimas, savanoriški metodai, sugriežtinti teisės aktai) būtų tinkamiausios siekiant suteikti vartotojams galimybę pasirinkti geriausią kursą.

2018 m.
1 pusė

3

Galimybė lengviau keisti produktus

Komisija, remdamasi tuo, kas jau pasiekta pagal Mokėjimo sąskaitų direktyvą, išnagrinės galimybę imtis tolesnių veiksmų, kad vartotojams būtų lengviau pereiti prie naudingesnių mažmeninių finansinių paslaugų.

2018 m.

2 pusė

4

Kokybės palyginimo svetainės

Komisija bendradarbiaus su suinteresuotosiomis šalimis, kad padidintų finansinių paslaugų lyginamųjų svetainių kokybę ir patikimumą, skatindama įgyvendinti esamus principus ir pasinaudoti savanoriškomis sertifikavimo sistemomis.

2018 m.

1 pusė

5

Geresnis transporto priemonių draudimas

Komisija užbaigs Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos REFIT peržiūrą ir priims sprendimą dėl pakeitimų, kurių reikia norint padidinti eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą ir pagerinti pažymų dėl draudimo išmokų istorijos (kurios yra naudojamos nuolaidoms dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo apskaičiuoti) tarpvalstybinį pripažinimą.

2017 m.

4 ketv.

6

Skaidri kainodara automobilių nuomos atveju

Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas susitarimas su stambiausiomis automobilių nuomos bendrovėmis dėl skaidrios su draudimu susijusių elementų kainodaros, ir apsvarstys, ar reikia tolesnių teisėkūros ar ne teisėkūros veiksmų, kad skaidri praktika įsigalėtų visoje rinkoje.

2017 m.

4 ketv.

7

Tvirtesnė vartojimo kredito bendroji rinka

Komisija ieškos būdų, kaip sudaryti geresnes sąlygas gauti paskolas tarpvalstybiniu mastu, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat apsvarstys, kaip būtų galima veiksmingiau spręsti su kredito operacijomis susijusio pernelyg didelio vartotojų įsiskolinimo problemas.

2018 m.
1 pusė

8

Sąžiningos vartotojų apsaugos taisyklės

Komisija išnagrinės nacionalines vartotojų apsaugos ir veiklos vykdymo taisykles siekdama nustatyti, ar jomis sukuriama nepagrįstų kliūčių vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

2018 m.
2 pusė

9

Geresni kreditingumo vertinimai

Komisija sieks nustatyti bendrus kreditingumo vertinimo standartus ir principus, taikomus skolinant vartotojams, ir toliau rengs minimalų duomenų, kuriais turės keistis kreditų registrai atliekant tarpvalstybinius kreditingumo vertinimus, rinkinį.

2018 m.
2 pusė

10

Mažmeninėms finansinėms paslaugoms skirtos „FinTech“

Remdamasi „FinTech“ darbo grupės darbu ir viešų konsultacijų rezultatais, Komisija nustatys, kokių veiksmų reikia „FinTech“ ir technologijomis grindžiamos bendrosios finansinių paslaugų rinkos plėtrai remti.

2017 m. 4 ketv.

11

Skaitmeninės tapatybės patikrinimai

Komisija sudarys geresnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu naudoti elektroninės atpažinties priemones ir perkelti klientų pažinimo duomenis pagal eIDAS, kad bankai savo klientus galėtų identifikuoti skaitmeninėmis priemonėmis.

2017 m. 4 ketv.

12

Finansinių paslaugų pardavimas internetu

Komisija stebės nuotolinės prekybos rinką, siekdama nustatyti galimą riziką vartotojams ir galimybes verslui šioje rinkoje, ir tuo remdamasi priims sprendimą dėl poreikio keisti nuotolinės prekybos (taip pat informacijos atskleidimo) reikalavimus.

2018 m.
1 pusė

Top