EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017AR1195

Europos regionų komiteto nuomonė. Paslaugų dokumentų rinkinys. Europiečiams naudinga paslaugų ekonomika

OJ C 54, 13.2.2018, p. 81–98 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/81


Europos regionų komiteto nuomonė. Paslaugų dokumentų rinkinys. Europiečiams naudinga paslaugų ekonomika

(2018/C 054/15)

Pranešėjas:

Jean-Luc Vanraes (BE / ALDE), Iklio savivaldybės tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės

COM(2016) 824 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Reglamentu … [EPK reglamentas] nustatytos Europos paslaugų e. kortelės teisinės ir veikimo sistemos

COM(2016) 823 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM(2016) 821 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijos“

COM(2016) 820 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

7 konstatuojamoji dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

šioje direktyvoje nustatyta pareiga pranešti turėtų būti taikoma valstybių narių reglamentavimo priemonėms, pvz., bendro pobūdžio įstatymams ir kitiems teisės aktams arba bet kurioms kitoms privalomoms bendro pobūdžio taisyklėms, įskaitant profesinių organizacijų priimtas taisykles, kolektyviai reglamentuojančias galimybę pradėti su paslaugomis susijusią veiklą ir ją vykdyti. Visgi pareiga pranešti neturėtų būti taikoma nacionalinių valdžios institucijų priimtiems individualiems sprendimams.

šioje direktyvoje nustatyta pareiga pranešti turėtų būti taikoma valstybių narių reglamentavimo priemonėms, pvz., bendro pobūdžio įstatymams ir kitiems teisės aktams arba bet kurioms kitoms privalomoms bendro pobūdžio taisyklėms, įskaitant profesinių organizacijų priimtas taisykles, kolektyviai reglamentuojančias galimybę pradėti su paslaugomis susijusią veiklą ir ją vykdyti. Visgi pareiga pranešti neturėtų būti taikoma nacionalinių valdžios institucijų priimtiems individualiems sprendimams.

Teisėkūros asamblėjų ar nacionalinių parlamentų vykdant parlamentinę procedūrą atliktiems priemonių projektų pakeitimams ar koregavimui neturėtų būti taikoma šioje direktyvoje nustatyta pareiga pranešti. Pagal šią direktyvą pareiga pranešti turėtų būti laikoma įvykdyta, jei priemonės projektas yra parengtas ir galutinai priimtas parlamentinės procedūros pabaigoje;

Paaiškinimas

Pasiūlyme nenustatyta procedūra teisėkūros asamblėjų numatytiems priemonių projektų pakeitimams ar pataisoms atlikti.

2 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

15 konstatuojamoji dalis

Išbraukti:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

neįvykdžius pareigos pranešti apie priemonių projektus bent prieš tris mėnesius iki jų priėmimo ir (arba) nepriimti praneštos priemonės šiuo laikotarpiu, o, jei reikia, tris mėnesius po perspėjimo gavimo, tai turėtų būti laikoma esminiu rimtu procedūriniu pažeidimu, atsižvelgiant į jo pasekmes atskiriems asmenims;

 

Paaiškinimas

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą priemonių projektai, apie kuriuos nebus pranešta, nebus vykdomi. Tai turės rimtų pasekmių vietos ir regioninių priemonių vykdymui, nes Paslaugų direktyvos taikymo sritis yra labai plati ir kartais vis dar kinta Teisingumo Teismo praktikoje.

3 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

3 straipsnio 2 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokios priemonės projektą, kuriuo nustatomi nauji reikalavimai arba leidimų išdavimo tvarka, nurodyta 4 straipsnyje, arba tokie esami reikalavimai ar leidimų išdavimo tvarka yra pakeičiama.

1.   Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokios priemonės projektą, kuriuo nustatomi nauji reikalavimai arba leidimų išdavimo tvarka, nurodyta 4 straipsnyje, arba tokie esami reikalavimai ar leidimų išdavimo tvarka yra pakeičiama.

2.   Kai valstybė narė pakeičia praneštą priemonės projektą taip, kad gerokai išplečiama jo aprėptis arba turinys arba sutrumpinamas iš pradžių numatytas įgyvendinimo tvarkaraštis, arba įtraukiami nauji reikalavimai arba leidimų išdavimo tvarka, arba tie reikalavimai arba leidimų išdavimo tvarka labiau apriboja įsisteigimą arba tarpvalstybinį paslaugų teikimą, ji turi iš naujo pranešti apie pakeistą priemonės projektą, apie kurį buvo pranešta anksčiau pagal 1 dalį, ir paaiškinti, koks yra pakeitimų tikslas ir turinys. Tokiu atveju laikoma, kad ankstesnis pranešimas buvo atsiimtas.

 

a)

Kai valstybė narė pakeičia praneštą priemonės projektą taip, kad gerokai išplečiama jo aprėptis arba turinys arba sutrumpinamas iš pradžių numatytas įgyvendinimo tvarkaraštis, arba įtraukiami nauji reikalavimai arba leidimų išdavimo tvarka, arba tie reikalavimai arba leidimų išdavimo tvarka labiau apriboja įsisteigimą arba tarpvalstybinį paslaugų teikimą, ji turi iš naujo pranešti apie pakeistą priemonės projektą, apie kurį buvo pranešta anksčiau pagal 1 dalį, ir paaiškinti, koks yra pakeitimų tikslas ir turinys. Tokiu atveju laikoma, kad ankstesnis pranešimas buvo atsiimtas.

b)

Valstybės narės neįpareigojamos pranešti apie per parlamentinę procedūrą atliktus priemonės projekto pakeitimus, apie kuriuos jau pranešta. Vis dėlto valstybės narės, priėmusios priemonės projektą, kuriame atlikti šie pakeitimai, praneša apie jį Komisijai.

3.   Apie 1 ir 2 dalyje nurodytus priemonių projektus Komisijai pranešama bent prieš tris mėnesius iki jų priėmimo.

3.   Apie 1 ir 2 dalyje nurodytus priemonių projektus Komisijai pranešama bent prieš tris mėnesius iki jų priėmimo.

4.   3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse arba 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas reiškia esminį rimtą procedūrinį pažeidimą, atsižvelgiant į jo pasekmes atskiriems asmenims.

4.   3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse arba 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas reiškia esminį rimtą procedūrinį pažeidimą, atsižvelgiant į jo pasekmes atskiriems asmenims.

5.   Valstybės narės visuose pranešimuose pateikia informaciją, įrodančią, kad pranešta leidimų išdavimo tvarka arba reikalavimas atitinka Direktyvą 2006/123/EB.

Šioje informacijoje įvardijamos svarbios siekiamo viešojo intereso priežastys ir pateikiamos priežastys, kodėl pranešta leidimų išdavimo tvarka arba reikalavimu nediskriminuojama dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos ir kodėl jie yra pagrįsti.

Į šią informaciją įtraukiamas vertinimas, įrodantis, kad nesama mažesnio ribojamojo poveikio priemonių, ir konkretūs įrodymai, kuriais pagrindžiami pranešančiosios valstybės narės argumentai.

5.   Valstybės narės visuose pranešimuose pateikia informaciją, įrodančią, kad pranešta leidimų išdavimo tvarka arba reikalavimas atitinka Direktyvą 2006/123/EB.

Šioje informacijoje įvardijamos svarbios siekiamo viešojo intereso priežastys ir pateikiamos priežastys, kodėl pranešta leidimų išdavimo tvarka arba reikalavimu nediskriminuojama dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos ir kodėl jie yra pagrįsti.

Į šią informaciją įtraukiamas vertinimas, įrodantis, kad nesama mažesnio ribojamojo poveikio priemonių, ir konkretūs įrodymai, kuriais pagrindžiami pranešančiosios valstybės narės argumentai.

6.   Atitinkama valstybė narė taip pat pateikia teisės akto arba kitos reglamentavimo nuostatos tekstą, kuriuo pagrindžiamas praneštos priemonės projektas.

6.   Atitinkama valstybė narė taip pat pateikia teisės akto arba kitos reglamentavimo nuostatos tekstą, kuriuo pagrindžiamas praneštos priemonės projektas.

7.   Atitinkamos valstybės narės praneša apie priimtą priemonę per dvi savaites po jos priėmimo.

7.   Atitinkamos valstybės narės praneša apie priimtą priemonę per dvi savaites po jos priėmimo.

8.   Taikant šioje direktyvoje nustatytą pranešimo procedūrą ir užtikrinant informacijos mainus tarp pranešančiosios valstybės narės, kitų valstybių narių ir Komisijos, naudojamasi Vidaus rinkos informacine sistema, nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1024/2012.

8.   Taikant šioje direktyvoje nustatytą pranešimo procedūrą ir užtikrinant informacijos mainus tarp pranešančiosios valstybės narės, kitų valstybių narių ir Komisijos, naudojamasi Vidaus rinkos informacine sistema, nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1024/2012.

Paaiškinimas

Pasiūlyme nenustatyta procedūra teisėkūros asamblėjų numatytiems priemonių projektų pakeitimams ar pataisoms atlikti.

4 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

3 straipsnio 4 dalis

Išbraukti:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse arba 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas reiškia esminį rimtą procedūrinį pažeidimą, atsižvelgiant į jo pasekmes atskiriems asmenims.

 

Paaiškinimas

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą priemonių projektai, apie kuriuos nebus pranešta, nebus vykdomi. Tai turės rimtų pasekmių vietos ir regioninių priemonių vykdymui, nes Paslaugų direktyvos taikymo sritis yra labai plati ir kartais vis dar kinta Teisingumo Teismo praktikoje.

Siūloma sankcija sukeltų didelį teisinį netikrumą, nes net turinio požiūriu neprobleminius ir aiškiai Europos teisės esmę atitinkančius projektus nebūtų galima įgyvendinti vien dėl smulkių formalių pranešimo tvarkos pažeidimų.

5 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

3 straipsnio 8 dalis

Po 3 straipsnio 8 punkto įrašyti naują straipsnį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

3 straipsnio 3 dalis netaikoma, kai valstybei narei reikia priimti priemones, kuriomis nustatoma nauja leidimų išdavimo tvarka ar reikalavimai, arba per labai trumpą laiką reikia pakeisti esamą leidimų išdavimo tvarką dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos apsauga arba aplinkos apsauga;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

6 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

5 straipsnio 2 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nuo tos dienos, kurią Komisija informuoja pranešančiąją valstybę narę, kad gautas pranešimas yra išsamus, surengiamos ne ilgesnės kaip trijų mėnesių konsultacijos su pranešančiąja valstybe nare, kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.

Nuo tos dienos, kurią Komisija informuoja pranešančiąją valstybę narę, kad gautas pranešimas yra išsamus, surengiamos ne ilgesnės kaip trijų mėnesių konsultacijos su pranešančiąja valstybe nare, kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija. Konsultacijos pranešančiajai valstybei narei nėra kliūtis priimti susijusias nuostatas, kurios negali būti taikomos iki konsultacijų laikotarpio pabaigos.

Paaiškinimas

Siūlomas atidėjimo laikotarpis yra pernelyg nelankstus. Tai paskatintų proceso vilkinimą. Todėl valstybės narės turi galėti laisvai priimti susijusias priemones, tačiau turėtų sustabdyti jų taikymą iki konsultacijų laikotarpio pabaigos.

7 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

6 straipsnis

Perspėjimas

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Prieš užbaigiant 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą konsultacijų laikotarpį Komisija gali perspėti pranešančiąją valstybę narę, kad praneštos priemonės projekto atitiktis Direktyvai 2006/123/EB yra abejotina, ir kad Komisija ketina priimti 7 straipsnyje nurodytą sprendimą .

1.   Prieš užbaigiant 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą konsultacijų laikotarpį Komisija gali perspėti pranešančiąją valstybę narę, kad praneštos priemonės projekto atitiktis Direktyvai 2006/123/EB yra abejotina, ir kad Komisija ketina priimti 7 straipsnyje nurodytą rekomendaciją . Šiame perspėjimo pranešime išdėstomos Komisijos susirūpinimo priežastys ir prireikus pateikiami praneštos priemonės projekto pakeitimai, kurie, Komisijos nuomone, padėtų tinkamai išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

2.   Gavusi tokį perspėjimą pranešančioji valstybė narė tris mėnesius po konsultacijų laikotarpio pabaigos nepriima priemonės projekto .

2.   Gavusi tokį perspėjimą Komisija per trijų mėnesių laikotarpį pradeda dialogą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant regionų ir vietos lygmenį . Valstybei narei Komisijos pateiktas perspėjimas nekliudo jai priimti priemonės projekto, kuris negali būti vykdomas iki konsultacijų laikotarpio pabaigos.

Paaiškinimas

Siekiama užtikrinti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos apie Komisijos susirūpinimą ir jo priežastis ir kad tai būtų laiku ir išsamiai aptarta su valstybių narių kompetentingomis institucijomis.

8 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimo užtikrinimo, kuria nustatoma pranešimo apie leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su paslaugų teikimu, procedūra ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/123/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą

COM (2016) 821 final

7 straipsnis

Sprendimas

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7 straipsnis

Sprendimas

Kai Komisija pateikia perspėjimą pagal 6 straipsnio 1 dalį, ji gali per tris mėnesius nuo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto konsultacijų laikotarpio pabaigos priimti sprendimą , kuriame konstatuojama, kad priemonės projektas neatitinka Direktyvos 2006/123/EB, ir kuriame reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė nepriimtų priemonės projekto arba, jeigu tokia priemonė jau buvo priimta pažeidžiant 3 straipsnio 3 dalį arba 6 straipsnio 2 dalį, ją panaikinti .

7 straipsnis

Rekomendacija

Kai Komisija pateikia perspėjimą pagal 6 straipsnio 1 dalį, ji gali per tris mėnesius nuo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto konsultacijų laikotarpio pabaigos priimti neprivalomą rekomendaciją , kurioje konstatuojama, kad priemonės projektas neatitinka Direktyvos 2006/123/EB, ir kurioje atitinkama valstybė narė informuojama apie Komisijos ketinimą, jei tokia priemonė būtų priimta, pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl šios priemonės atitikties Direktyvai 2006/123/EB .

Paaiškinimas

Komisijos pasiūlymas dėl sprendimo yra nepriimtinas, nes jis nepagrįstai apribotų nacionalinio ir regionų lygmens teisės aktų leidėjų laisvę. Neprivaloma rekomendacija, kuria būtų pranešama apie Komisijos ketinimą ginčyti priemonės teisėtumą, jeigu ji būtų priimta, atsižvelgiant į kitas teisės akto projekto nuostatas, būtų patobulinta pranešimo procedūra, kuri būtų veiksminga, jei kartu būtų atsižvelgiama į nacionalinių ir regioninių teisės aktų leidėjų prerogatyvas.

9 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final/1

9 konstatuojamoji dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pagrindimo ir proporcingumo įrodymo našta tenka valstybėms narėms. Todėl valstybės narės taikomo pagrįsto reglamentavimo priežastys turi būti papildytos valstybės narės patvirtintos priemonės tinkamumo ir proporcingumo analize ir konkrečiais įrodymais, pagrindžiančiais argumentus;

pagrindimo ir proporcingumo įrodymo našta tenka valstybėms narėms. Todėl valstybės narės taikomo pagrįsto reglamentavimo priežastys turi būti papildytos valstybės narės atitinkamų valdžios institucijų patvirtintos priemonės tinkamumo ir proporcingumo analize ir konkrečiais įrodymais, pagrindžiančiais argumentus;

Paaiškinimas

Tai reiškia papildomą administracinę naštą, kuri neproporcinga galimam rezultatui.

10 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final/1

12 konstatuojamoji dalis

Po 12 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Nauja konstatuojamoji dalis

atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos valstybėse narėse turėtų įvertinti priemonės proporcingumą, laikydamosi direktyvoje nustatytų kriterijų. Po šių individualių vertinimų skirtingose valstybėse narėse gali būti gauti skirtingi teisėti rezultatai;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

11 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final/1

18 konstatuojamoji dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kompetentingos valdžios institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į ekonominį priemonės poveikį, įskaitant ekonominės naudos analizę, itin daug dėmesio skiriant konkurencijos lygiui rinkoje ir teikiamos paslaugos kokybei, taip pat į poveikį teisei į darbą ir laisvą asmenų bei paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje. Remiantis šia analize, valstybės narės visų pirma turėtų nustatyti, ar apribojimų įgyti reglamentuojamas profesijas ar užsiimti jomis Europos Sąjungoje lygis yra proporcingas siekiamų tikslų svarbai ir planuojamai naudai;

kompetentingos valdžios institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į ekonominį priemonės poveikį, itin daug dėmesio skiriant konkurencijos lygiui rinkoje ir teikiamos paslaugos kokybei, į poveikį teritorinės sanglaudos požiūriu, taip pat į poveikį teisei į darbą ir laisvą asmenų bei paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje. Remiantis šia analize, atitinkamos valdžios institucijos valstybėse narėse visų pirma turėtų nustatyti, ar apribojimų įgyti reglamentuojamas profesijas ar užsiimti jomis Europos Sąjungoje lygis yra proporcingas siekiamų tikslų svarbai ir planuojamai naudai;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

12 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final/1

21 konstatuojamoji dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo svarbu užtikrinti, kad valstybės narės, prieš pradėdamos taikyti naujas priemones, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar verstis jomis, suteiktų piliečiams, atstovų asociacijoms ar kitoms svarbioms suinteresuotosioms šalims informaciją ir galimybę pareikšti savo nuomonę;

siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo svarbu užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos valstybėse narėse, prieš pradėdamos taikyti naujas priemones, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar verstis jomis, suteiktų piliečiams, vietos ir regionų valdžios institucijos, socialiniams partneriams, atstovų asociacijoms ar kitoms svarbioms suinteresuotosioms šalims informaciją ir galimybę pareikšti savo nuomonę;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

13 pakeitimas

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

COM(2016) 822 final

6 straipsnis

Proporcingumas

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Prieš priimdamos naujas teisėkūros, reglamentavimo ar administracines nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar verstis jomis, arba iš dalies keisdamos esamas nuostatas, valstybės narės įvertina, ar šios nuostatos yra būtinos ir tinkamos norint užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai, ir neviršija to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

1.   Prieš priimdamos naujas teisėkūros, reglamentavimo ar administracines nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar verstis jomis, arba iš dalies keisdamos esamas nuostatas, valstybės narės įvertina, ar šios nuostatos yra būtinos ir tinkamos norint užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai, ir neviršija to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

2.   Vertindamos nuostatų proporcingumą ir būtinumą, atitinkamos kompetentingos institucijos pirmiausia atsižvelgia į:

2.   Vertindamos nuostatų proporcingumą ir būtinumą, atitinkamos kompetentingos institucijos pirmiausia atsižvelgia į:

a)

su viešojo intereso tikslų siekimu susijusios rizikos pobūdį, visų pirma riziką vartotojams, specialistams arba trečiosioms šalims;

a)

su viešojo intereso tikslų siekimu susijusios rizikos pobūdį, visų pirma riziką paslaugų gavėjams, įskaitant vartotojus ir kitus neprofesionalius paslaugų gavėjus , specialistus , socialinius partnerius, vietos ir regionų valdžios institucijas arba trečiąsias šalis;

b)

nuostatos tinkamumą, visų pirma kiek tai susiję su jos teikiamomis galimybėmis siekti iškelto tikslo, ir ar ja to tikslo siekiama nuosekliai ir sistemingai, taip pat ar ji padeda šalinti nustatytą riziką taip, kaip panašiose veiklos srityse;

b)

nuostatos tinkamumą, visų pirma kiek tai susiję su jos teikiamomis galimybėmis siekti iškelto tikslo, ir ar ja to tikslo siekiama nuosekliai ir sistemingai, taip pat ar ji padeda šalinti nustatytą riziką taip, kaip panašiose veiklos srityse;

c)

nuostatos būtinybę ir pirmiausia tai, ar esamomis konkretesnėmis ar bendresnėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, su produktų sauga ar vartotojų apsauga susijusiais teisės aktais, negalima pasiekti siekiamo tikslo;

c)

nuostatos būtinybę ir pirmiausia tai, ar esamomis konkretesnėmis ar bendresnėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, su produktų sauga ar vartotojų apsauga susijusiais teisės aktais, negalima pasiekti siekiamo tikslo;

d)

sąsają tarp tam tikros profesinės veiklos ar jai priskirtų veiklos rūšių apimties ir reikalaujamos profesinės kvalifikacijos;

d)

sąsają tarp tam tikros profesinės veiklos ar jai priskirtų veiklos rūšių apimties ir reikalaujamos profesinės kvalifikacijos;

e)

sąsają tarp užduočių sudėtingumo ir reikalaujamos konkrečios profesinės kvalifikacijos turėjimo, visų pirma turint omenyje reikiamo mokymo ar patirties lygį, pobūdį ir trukmę, taip pat skirtingus būdus tai profesinei kvalifikacijai įgyti;

e)

sąsają tarp užduočių sudėtingumo ir reikalaujamos konkrečios profesinės kvalifikacijos turėjimo, visų pirma turint omenyje reikiamo mokymo ar patirties lygį, pobūdį ir trukmę, taip pat skirtingus būdus tai profesinei kvalifikacijai įgyti;

f)

profesinės veiklos rūšių, priskirtų konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojams, apimtį, visų pirma tai, ar tam tikroms profesijoms priskirta veikla gali sutapti su kitų profesijų veikla, ir kodėl;

f)

profesinės veiklos rūšių, priskirtų konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojams, apimtį, visų pirma tai, ar tam tikroms profesijoms priskirta veikla gali sutapti su kitų profesijų veikla, ir kodėl;

g)

autonomiškumo lygį užsiimant reglamentuojama profesija ir organizacinės ir priežiūros tvarkos poveikį iškelto tikslo siekimui, visų pirma tais atvejais, kai su reglamentuojama profesija susijusi veikla vykdoma užtikrinus kvalifikuotų specialistų kontrolę ir atsakomybę;

g)

autonomiškumo lygį užsiimant reglamentuojama profesija ir organizacinės ir priežiūros tvarkos poveikį iškelto tikslo siekimui, visų pirma tais atvejais, kai su reglamentuojama profesija susijusi veikla vykdoma užtikrinus kvalifikuotų specialistų kontrolę ir atsakomybę;

h)

mokslo ir technologinę plėtrą, kuri gali sumažinti specialistų ir vartotojų turimos informacijos asimetriją;

h)

mokslo ir technologinę plėtrą, kuri gali sumažinti specialistų ir vartotojų turimos informacijos asimetriją;

i)

ekonominį priemonės poveikį, ypač daug dėmesio skiriant konkurencijos lygiui rinkoje ir teikiamų paslaugų kokybei, taip pat poveikį laisvam asmenų bei paslaugų judėjimui Sąjungoje;

i)

ekonominį ir socialinį priemonės poveikį, ypač daug dėmesio skiriant konkurencijos lygiui rinkoje ir teikiamų paslaugų kokybei, taip pat poveikį laisvam asmenų bei paslaugų judėjimui Sąjungoje;

j)

galimybę naudoti mažiau ribojančias priemones siekiant viešojo intereso tikslo;

j)

galimybę naudoti mažiau ribojančias priemones siekiant viešojo intereso tikslo;

k)

bendrą ribojimo poveikį galimybei užsiimti profesija ir verstis ja , visų pirma atkreipiant dėmesį į tai, kokį poveikį turi kiekvienas iš tų reikalavimų ir ar jis yra būtinas tam pačiam viešojo intereso tikslui pasiekti .

k)

bendrą ribojimo poveikį galimybei užsiimti profesija ir verstis ja.

 

Vertindamos nuostatų būtinumą ir proporcingumą, kompetentingos institucijos taiko 2 dalies a–k punktuose nurodytus kriterijus, be kita ko, racionaliai atsižvelgdamos į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes. Jeigu minėtos institucijos mano, kad joks konkretus kriterijus nėra svarbus, jos gali neįtraukti jo į vertinimą, tačiau pateikia pagrindimą, kodėl šis kriterijus neįtraukiamas.

3.   2 dalies j punkte nurodytais tikslais, kai priemonės yra grindžiamos vartotojų apsauga ir kai nustatyta rizika apsiriboja specialisto ir vartotojo santykiais, nedarant neigiamo poveikio trečiosioms šalims, atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos pirmiausia įvertina, ar tikslą galima pasiekti naudojant saugomą profesinį vardą, netaikant priskirtų veiklos rūšių nuostatos.

3.   2 dalies j punkte nurodytais tikslais, kai priemonės yra grindžiamos vartotojų apsauga ir kai nustatyta rizika apsiriboja specialisto ir vartotojo santykiais, nedarant neigiamo poveikio trečiosioms šalims, atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos pirmiausia įvertina, ar tikslą galima pasiekti naudojant saugomą profesinį vardą, netaikant priskirtų veiklos rūšių nuostatos.

4.   … 2 dalies k punkte nurodytais tikslais atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos pirmiausia įvertina toliau nurodytų reikalavimų taikymo bendrą poveikį:

4.   2 dalies k punkte nurodytais tikslais atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos pirmiausia įvertina toliau nurodytų reikalavimų taikymo bendrą poveikį:

a)

priskirtos veiklos rūšys kartu su saugomu profesiniu vardu;

a)

priskirtos veiklos rūšys kartu su saugomu profesiniu vardu;

b)

nuolatinis kvalifikacijos kėlimas;

b)

taisyklės, susijusios su profesijos organizavimu, profesine etika ir priežiūra;

c)

taisyklės, susijusios su profesijos organizavimu, profesine etika ir priežiūra;

c)

privaloma narystė profesinėse organizacijose, registracija ar patvirtinimo sistema, visų pirma tuo atveju, kai tokie reikalavimai reiškia, kad reikia turėti konkrečią profesinę kvalifikaciją;

d)

privaloma narystė profesinėse organizacijose, registracija ar patvirtinimo sistema, visų pirma tuo atveju, kai tokie reikalavimai reiškia, kad reikia turėti konkrečią profesinę kvalifikaciją;

d)

kiekybiniai apribojimai, visų pirma reikalavimai, kuriais ribojamas leidimų verstis praktika skaičius ar nustatomas mažiausias ar didžiausias darbuotojų, vadovų ar konkrečias profesines kvalifikacijas turinčių asmenų skaičius;

e)

kiekybiniai apribojimai, visų pirma reikalavimai, kuriais ribojamas leidimų verstis praktika skaičius ar nustatomas mažiausias ar didžiausias darbuotojų, vadovų ar konkrečias profesines kvalifikacijas turinčių asmenų skaičius;

e)

konkretūs juridinio statuso reikalavimai arba su akcijų valdymu susiję reikalavimai, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su vertimusi reglamentuojama profesija;

f)

konkretūs juridinio statuso reikalavimai arba su akcijų valdymu susiję reikalavimai, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su vertimusi reglamentuojama profesija;

f)

teritoriniai apribojimai, visų pirma tuo atveju, kai profesija skirtingose valstybės narės teritorijos dalyse yra reglamentuojama skirtingai;

g)

teritoriniai apribojimai, visų pirma tuo atveju, kai profesija skirtingose valstybės narės teritorijos dalyse yra reglamentuojama skirtingai;

g)

reikalavimai, kuriais ribojamos bendros galimybės užsiimti reglamentuojama profesija, taip pat nesuderinamumo taisyklės;

h)

reikalavimai, kuriais ribojamos bendros galimybės užsiimti reglamentuojama profesija, taip pat nesuderinamumo taisyklės;

h)

reikalavimai, susiję su draudimu ar kitomis asmeninėmis ar kolektyvinėmis profesinės atsakomybės priemonėmis;

i)

reikalavimai, susiję su draudimu ar kitomis asmeninėmis ar kolektyvinėmis profesinės atsakomybės priemonėmis;

i)

kalbos žinių, būtinų, norint verstis tam tikra profesine praktika, reikalavimai.

j)

kalbos žinių, būtinų, norint verstis tam tikra profesine praktika, reikalavimai.

 

Paaiškinimas

6 straipsnyje nustatytas kriterijų rinkinys turėtų būti laikomas orientaciniu, kadangi ne visi kriterijai bus taikomi arba yra vienodai svarbūs kiekvienu atskiru atveju ir vieno visiems tinkančio modelio principas būtų pernelyg didelė ir nereikalinga našta valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Svarbu ir būtina skubiai baigti kurti bendrąją paslaugų rinką

1.

pabrėžia bendrosios rinkos svarbą skatinant ekonomikos augimą, didinant investicijas, keliant gyvenimo lygį ir kuriant darbo vietas visos ES regionuose ir miestuose;

2.

pabrėžia, kad būtina skubiai baigti kurti prekių ir paslaugų bendrąją rinką, kaip nurodyta Bendrosios rinkos strategijoje, ir pažymi, kad daugiausia ekonominių kliūčių liko paslaugų srityje;

3.

pabrėžia, kad paslaugos yra pagrindinė Europos ekonomikos dalis, nes šioje srityje sukuriama apie 70 proc. ES BVP ir darbo vietų; vis dėlto pažymi, kad ES paslaugų sektoriui būdingas lėtas produktyvumo augimas ir silpna konkurencija, todėl neišnaudojamas visas jo potencialas; pabrėžia, kad pašalinus kliūtis tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, kylančias dėl skirtingų nacionalinių taisyklių ir procedūrų, paslaugų teikėjai ir klientai turėtų daugiau galimybių visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos potencialu; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau taikyti priemones, kurios skatintų paslaugų sektoriaus produktyvumą, didintų įmonių konkurenciją ir padėtų pašalinti teisines ir procedūrines kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniam paslaugų teikimui;

4.

pabrėžia, kad paslaugos yra svarbus tarpinis indėlis į ekonomiką ir kad konkurencingos paslaugos, ypač verslo paslaugos, turi lemiamos reikšmės kitų regionų ir vietos ekonomikai gyvybiškai svarbių sektorių, pavyzdžiui, apdirbamosios pramonės, produktyvumui ir sąnaudų konkurencingumui;

5.

pažymi, kad, praėjus dešimčiai metų nuo Paslaugų direktyvos priėmimo, jos galimybės paskatinti laisvą paslaugų judėjimą dar nevisiškai išnaudotos ir kad daugelio sektorių paslaugų teikėjai, norintys įsikurti kitoje valstybėje narėje arba laikinai teikti tarpvalstybines paslaugas, vis dar patiria įvairių kliūčių; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau taikyti priemones šioms kliūtims pašalinti; nurodo, kad, remiantis skaičiavimais, jei šios kliūtys bus šalinamos pagal Paslaugų direktyva jau nustatytą sistemą, ES BVP gali padidėti 1,7 proc.;

6.

palankiai vertina Komisijos siekį mažinti nepagrįstas biurokratines kliūtis, tenkančias prekybos paslaugomis, ir mano, kad pasiūlymai gali padėti kurti tikrą bendrąją paslaugų rinką, kuri taip pat paskatintų ekonomikos augimą, investicijas ir užimtumą Europos regionuose ir miestuose; vis dėlto pabrėžia, kad įgyvendinant paslaugų dokumentų rinkinį būtina laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų;

7.

atkreipia dėmesį į įvairių šio rinkinio sudedamųjų dalių tarpusavio sąsajas ir būtinybę nagrinėti jas kaip visumą ir įvertinti atskirų pasiūlymų šiuo klausimu privalumus;

8.

mano, kad pasiūlymą dėl pranešimo procedūros greičiausia reikėtų iš dalies pakeisti atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-320/16 Uber France SAS, dėl kurios generalinis advokatas 2017 m. liepos 4 d. pateikė savo preliminarią nuomonę, kurioje teigiama, kad valstybės narės gali uždrausti neteisėtą transporto veiklos, pavyzdžiui, UberPop, vykdymą ir už tai bausti, neturėdamos iš anksto pranešti Komisijai apie įstatymo projektą;

Paslaugų e. kortelė

9.

pažymi, kad Paslaugų direktyva valstybių narių reikalaujama sumažinti administracines kliūtis, trukdančias paslaugų teikėjams vykdyti tarpvalstybinę veiklą, tačiau šiuo požiūriu ji nevisiškai veiksminga;

10.

palankiai vertina naują paslaugų e. kortelę, kaip naudingą indėlį skatinant paslaugų teikėjų judumą, tačiau prašo paaiškinti kokiu mastu nauja paslaugų e. kortelė yra susijusi su jau esamomis sistemomis, pavyzdžiui, Vidaus rinkos informacijos sistema (VRIS) ir Europos profesine kortele; mano, kad e. kortelė gali padėti supaprastinti administracinius aspektus ir sumažinti tarpvalstybinių paslaugų teikėjų išlaidas; ypač didelį poveikį patiria MVĮ, kurios yra regionų ir vietos ekonomikos pagrindas, nes jos labiausiai susiduria su administraciniais sunkumais vykdydamos tarpvalstybinę veiklą;

11.

nepritaria pagrindinės atsakomybės už procedūros atlikimą perdavimui buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jei tai prieštarauja nustatytam priimančiosios valstybės narės principui, kuriuo vadovaujamasi įgyvendinant Paslaugų direktyvą. Iš tiesų, paslaugų e. kortelė neturėtų neleisti atitinkamoms valdžios institucijoms vykdyti kontrolės, kurią valstybė narė turi taikyti jos teritorijoje vykdomai ekonominei veiklai, ar jai trukdyti. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl paslaugų e. kortelės suteiktų paslaugų teikėjams galimybę bendrauti tik su buveinės valstybe nare kaip tarpininke ir suderinti keitimąsi duomenimis, pagrįstą kilmės šalies principu;

12.

kelia klausimą, kokį poveikį turės pasiūlymas dėl Europos paslaugų e. kortelės esamoms sektorių socialinės tapatybės kortelėms, kurias inicijavo nacionalinės valdžios institucijos arba socialiniai partneriai;

13.

pabrėžia, kad pasiūlyme nepaaiškinama, kuriuos elementus turėtų įvertinti priimančioji valstybė, kad galėtų paskelbti, jog paslaugų teikėjas yra teisėtai įsisteigęs toje valstybėje, nors Direktyvoje 2014/67/ES nurodyti faktiniai elementai siekiant nustatyti, ar įmonė iš tiesų toje valstybėje narėje vykdo daug veiklos;

14.

primena, kad išduodant su darbuotojų komandiravimu susijusias PD A1 formas jau paaiškėjo, jog gali kilti keblumų, kai išskirtinai pasikliaunama, kad kilmės valstybė narė patvirtins atvykstančių paslaugų teikėjų duomenis, ypač tais atvejais, kai fiktyviai naudojamasi savarankiškai dirbančio asmens statusu. Šiuo klausimu poveikio vertinimo ataskaitoje, pridedamoje prie pasiūlymo iš dalies pakeisti Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo, teigiama, kad „PD A1 dokumentuose pateikiamos informacijos tikslumas negali būti užtikrintas, be kita ko, dėl to, kad siunčiamųjų šalių institucijos nevykdo pakankamos oficialios kontrolės“ (1);

15.

pažymi, kad kai kurie paslaugų e. kortelės bruožai, pavyzdžiui, principo „tik vieną kartą“ taikymas teikiant informaciją, jos neterminuotas galiojimas, valstybių narių įpareigojimas naudoti paslaugų e. kortelėje pateiktą informaciją be galimybės vėliau prašyti pateikti informacijos teisingumo įrodymą, taip pat ribojančios atšaukimo procedūros, pagal kurias gali būti reikalaujama, kad galutinį sprendimą priimtų teismas, gali trukdyti vykdyti atitikties nacionaliniams įstatymams ir darbuotojų teisių užtikrinimo kontrolę;

16.

pažymi, kad į Europos paslaugų e. kortelę turėtų būti įtraukta informacija apie draudimo apsaugą. Tačiau atsižvelgiant į neribotą kortelės galiojimo trukmę galima daryti prielaidą, kad pakaks informaciją pateikti tik vieną kartą, o dėl to gali sumažėti priimančiosios valstybės narės patikrinimų ir kontrolės veiksmingumas;

17.

pabrėžia, kad paslaugų e. kortele galės naudotis tiek tarpvalstybines paslaugas laikinai teikiantys, tiek filialą, agentūrą ar įstaigą kitoje valstybėje narėje įsteigę paslaugų teikėjai;

18.

mano, jog svarbu, kad, nors valstybės narės privalo užtikrinti galimybę naudotis e. kortele, paslaugų teikėjai, ar jie būtų savarankiškai dirbantys asmenys, ar įmonės, galėtų ja naudotis savanoriškai;

19.

pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog paslaugų e. kortelė yra savanoriška priemonė, jos naudojimas priklausys nuo aiškios pridėtinės vertės paslaugų teikėjams, taip pat nuo verslo bendruomenės ir valstybių narių atitinkamų institucijų, įskaitant regionų ir vietos lygmenį, dedamų pastangų kuo plačiau informuoti apie e. kortelę ir jos naudą;

20.

kritiškai vertina tylų pritarimą tuo atveju, kai per nustatytus terminus iš priimančiosios valstybės narės institucijos negaunama jokio atsakymo į paslaugų teikėjo prašymą dėl e. kortelės; numanomas leidimas turėtų būti besąlygiškai panaikinamas arba bent pasirinktas atitinkamas tikrinimo ir nagrinėjimo terminas;

21.

apgailestauja, kad svarbūs paslaugų e. kortelės aspektai, įskaitant išsamų nurodymą, kokią informaciją reikia pateikti tipinėje paraiškos formoje ir kokius patvirtinamuosius dokumentus reikia pridėti prie paraiškos, į teisės akto projektą neįtraukti, tačiau numatoma, kad Komisija juos detalizuos deleguotuosiuose aktuose; pažymi, kad dėl to regionų ir vietos valdžios institucijos gali prarasti galimybę išsakyti savo nuomonę šiais svarbiais klausimais; prašo, kad Europos regionų komitetas gautų visus su šiais deleguotaisiais aktais susijusius dokumentus tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai, Europos Parlamentas ir Taryba ir turėtų galimybę dalyvauti atitinkamus deleguotuosius aktus rengiančių Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose, kad galėtų laiku pateikti reikiamas pastabas;

22.

pažymi, kad pirmuoju etapu galimybės įsigyti paslaugų e. kortelę suteikiamos tik verslo ir statybų paslaugų sektoriams, kurie ekonominiu požiūriu yra labai svarbūs, tačiau pasižymi ribota tarpvalstybine prekyba ir investicijomis bei menku našumo augimu, todėl galėtų pasinaudoti didesne tarpvalstybine konkurencija;

23.

pabrėžia, kad geras paslaugų e. kortelės sistemos veikimas priklausys nuo valstybių narių bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuri apima regionų ir vietos valdžios institucijas, todėl reikia, kad šia platforma aktyviau naudotųsi valdžios institucijos ir būtų daugiau investuojama į jos vystymą; turėdamas omenyje, kad kitų svarbių paslaugų dokumentų rinkinio dalių, visų pirma pranešimo procedūros, įgyvendinimas priklausys nuo šios platformos veiksmingumo, ragina Komisiją parengti platformos pritaikymo reikiamoms procedūroms remti veiksmų planą;

24.

todėl prašo Komisijos užtikrinti paslaugų e. kortelės tvarkymo sistemos derėjimą su valstybėse narėse jau esamomis elektroninio duomenų apdorojimo sistemomis ir sudaryti palankesnes sąlygas sąveikumui su jomis;

25.

ragina Europos Komisiją toliau plėsti paslaugų e. kortelės aprėptį, kad ateityje būtų galima ja naudotis kuo įvairesniuose sektoriuose, įskaitant labai mažas ir mažas įmones, novatoriškas ir sparčiai augančias bendroves;

26.

pritaria nuostatai, kad paslaugų teikėjams taikomi mokesčiai už paslaugų e. kortelės išdavimą neturi būti neproporcingai dideli; rekomenduoja Komisijai atidžiai stebėti valstybių narių taikomus mokesčius ir apie juos pranešti, nes jie gali būti svarbus veiksnys, lemiantis naudojimąsi e. kortele kaip savanoriška priemone;

27.

mano, kad, paslaugų teikėjų požiūriu, svarbus paslaugų e. kortelės požymis yra nuostata, pagal kurią valstybių narių valdžios institucijos neturi reikalauti, kad e. kortelės turėtojas pateiktų informaciją, kuri jau yra e. kortelėje, įskaitant viešojo pirkimo sutarties skyrimą, projektavimo konkursą ar koncesiją, patronuojamųjų bendrovių steigimą ar filialų registravimą pagal įmonių teisę ir registravimą privalomojo socialinio draudimo sistemose, kadangi dėl to apskritai sumažės paslaugų teikėjų administracinės reikalavimų laikymosi išlaidos, todėl kortelė jiems taps patraukli ir jie bus paskatinti ja naudotis;

28.

pabrėžia, kad tai gali turėti praktinį poveikį organizacinėms ir elektroninėms procedūroms, pvz., susijusioms su vietos ir regionų valdžios institucijų viešaisiais pirkimais, todėl gali būti reikalingi pereinamieji laikotarpiai, kad sistemas būtų galima sklandžiai pritaikyti prie naujų reikalavimų;

29.

remia nuostatas dėl lengvesnio administracinių formalumų, susijusių su darbuotojų komandiravimu, įvykdymo ir taisyklių, kurias taikant lengviau gauti skirtingose valstybėse teikiamų paslaugų draudimo apsaugą, kadangi tai taip pat padidins e. kortelės patrauklumą paslaugų teikėjams ir paskatins juos ja naudotis;

30.

pabrėžia, kad pagal Paslaugų direktyvos nuostatas teisės aktai neturi jokios įtakos visuotinės ekonominės svarbos paslaugų apibrėžčiai ar organizavimui, jie netaikomi neekonominėms visuotinės svarbos paslaugoms, kurios dažnai teikiamos vietos ir regionų lygmeniu, ir neturi įtakos darbo teisei ar darbo sąlygoms;

31.

ragina Komisiją įdiegti veiksmingas ir efektyvias paslaugų e. kortelės kontrolės sistemas siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ir nesąžiningos praktikos. Griežta kontrolė, kurios metu būtų vykdomas ne tik paprastas elektroninių duomenų tikrinimas, leistų sumažinti galimą socialinį dempingą ir nedeklaruojamo darbo atvejus;

32.

atkreipia dėmesį į tai, jog kyla abejonių, ar su paslaugų teikėjams skirtos paslaugų e. kortelės įdiegimu susijusi nauda ir dėl to atsirandanti administracinė našta atsakingoms valstybių narių institucijoms, įskaitant regionų ir vietos lygmenį, yra proporcinga. Tai pasakytina ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad jau dabar visose valstybėse narėse yra vienodos informavimo tarnybos, į kurias galima kreiptis kilus įvairiems klausimams ar problemoms, susijusioms su paslaugų teikimu kitose šalyse, ir valstybių narių institucijos gali keistis informacija per IMI. Taip pat apgailestauja, kad pasiūlyme aiškiai nenurodyta, kurių paslaugų teikėjams taikomų administracinių prievolių nebereikės taikyti e. kortelės turėtojams. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas mano, kad proporcingumo požiūriu paslaugų e. kortelė yra problemiška;

Pranešimo procedūra dėl geresnio pranešimo apie paslaugas reglamentuojančių nacionalinių įstatymų projektus

33.

pritaria principams, kad nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis ribojama įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas, neturėtų būti diskriminuojama dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, jos turi būti proporcingos ir pagrįstos svarbiomis viešojo intereso priežastimis;

34.

remia pastangas pagerinti paslaugoms taikomą pranešimo procedūrą, kadangi Paslaugų direktyvos įgyvendinimo patirtis rodo, jog esama procedūra yra neveiksminga, nes pareigos pranešti aprėptis yra neaiški, atitinkamai valstybės narės jos skirtingai laikosi ir suinteresuotosios šalys neturi galimybės susipažinti su pranešimais;

35.

mano, kad įgyvendinant bet kokią reformą reikėtų gerbti valstybių narių teisę reglamentuoti paslaugų teikimą savo teritorijoje laikantis Paslaugų direktyvoje nustatytų principų;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisijos iškeltų problemų, pavyzdžiui, dėl nepakankamo pranešimo apie visas taisykles, būtų galima išvengti ir patobulinus esamą informavimo sistemą laikantis Paslaugų direktyvos. Naujos, sudėtingesnio taikymo ir nacionalinį įstatymų leidėją, įskaitant regionų ir vietos lygmenį, labiau ribojančios informavimo procedūros pridėtinė vertė, atsižvelgiant į subsidiarumo ir konkurencingumo principus, kelia abejonių;

37.

palankiai vertina tai, kad aiškiau nurodytos konkrečios priemonės, apie kurias valstybės narės neprivalo pranešti, ir informacija, kurią jos privalo pateikti šiuo klausimu;

38.

pritaria būtinybei užtikrinti didesnį skaidrumą, tačiau mano, kad reikėtų aiškiau nurodyti suinteresuotosioms šalims suteiktas konkrečias galimybes pateikti pastabų konsultacijų laikotarpiu;

39.

primygtinai ragina, kad tik vietinės reikšmės teisės aktai nebūtų įtraukti į direktyvos taikymo sritį;

40.

mano, kad konsultacijos neturėtų būti kliūtis valstybei narei patvirtinti susijusią priemonę;

41.

laikosi nuomonės, kad Komisijos perspėjime pagal 6 straipsnio 1 dalį turėtų būti išsamiai nurodytos priežastys, kodėl, jos nuomone, konkretus priemonės projektas neatitinka Paslaugų direktyvos, ir pasiūlyti priemonės projekto pakeitimai, kad būtų išspręsti šie susirūpinimą keliantys klausimai; siūlo šiuo tikslu iš dalies pakeisti direktyvos projektą;

42.

mano, kad pateikus perspėjimą Komisijos turėtų būti reikalaujama pradėti dialogą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant regionų ir vietos lygmenį;

43.

yra susirūpinęs, kad pasiūlymas dėl sprendimo pagal 7 straipsnį gali nepagrįstai apriboti nacionalinio, regionų ir vietos lygmens teisės aktų leidėjų laisvę; mano, kad tai veikiau turėtų būti neprivaloma rekomendacija, kuri netrukdytų nacionaliniams ir regioniniams teisės aktų leidėjams baigti teisėkūros proceso atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją; pažymi, kad Komisija turi įgaliojimus ginčyti priimtų teisės aktų teisėtumą Europos Teisingumo Teisme ir tai yra svarbi galima sankcija, į kurią nacionaliniai ir regioniniai įstatymų leidėjai, gavę Komisijos pranešimą ir (arba) rekomendaciją dėl neatitikimo, tikrai atsižvelgtų;

44.

mano, kad direktyvos projekte pateiktų paaiškinimų dėl priemonių, apie kurias turi būti pranešta, aprėpties ir informacijos, kuri turi būti pateikta, taip pat dėl platesnio masto konsultacijų, įspėjimo mechanizmo ir nuostatos dėl Komisijos rekomendacijos dėl neatitikimo, turėtų pakakti, kad būtų užtikrinta tobulesnė ir veiksminga pranešimo procedūra, kurią taikant būtų atsižvelgiama į nacionalinių ir regioninių teisės aktų leidėjų prerogatyvas;

45.

siūlo Komisijai parengti metinio pranešimų, kuriuos ji tikisi gauti nustačius naują pranešimo procedūrą, skaičiaus didėjimo įvertinimą, kad prireikus ji galėtų planuoti pajėgumus, kurie leistų veiksmingai reaguoti į numatomą kiekį laikantis teisės aktų projekte nustatytų terminų;

Proporcingumo patikra (profesinėms paslaugoms taikomų nacionalinių taisyklių proporcingumo vertinimas)

46.

pabrėžia, kad profesinės paslaugos yra labai svarbios ekonominiu požiūriu: visoje ES šioje srityje dirba 22 proc. darbuotojų, t. y. sukurta 47 mln. darbo vietų;

47.

pabrėžia, kad profesinių paslaugų reglamentavimas išlieka valstybių narių prerogatyva ir kad valstybių narių kompetencijai, ar tai būtų nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu, priklauso nuspręsti, ar reglamentuoti ir kaip reglamentuoti profesijas laikantis nediskriminavimo ir proporcingumo principų;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad profesinių paslaugų reglamentavimas gali būti vykdomas valstybinio reguliavimo arba profesinių asociacijų savireguliacijos forma ir kad daugeliu atvejų valstybėse narėse reglamentavimas vykdomas regionų ir vietos lygmeniu, todėl susidaro labai sudėtinga ir suskaidyta sistema, kurioje valstybės narės turi vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti proporcingumo vertinimą, be kita ko, įtraukdamos visas tiesiogiai susijusias suinteresuotąsias šalis;

49.

pripažįsta, kad ES vykdoma nevienoda profesijų reglamentavimo patikra ir kad tai daro neigiamą poveikį paslaugų teikimui ir specialistų judumui; pripažįsta, kad pageidautina ES lygmeniu užtikrinti nuoseklesnę teisinę sistemą, skirtą įvertinti naujų arba iš dalies pakeistų reikalavimų dėl galimybės užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ir verstis jomis proporcingumą įtraukiant Europos Teisingumo Teismo praktiką;

50.

mano, jog svarbu, kad pasiūlymu valstybėms narėms ir jų kompetentingoms regionų ir vietos lygmens institucijoms paliekama spręsti, ką ir kaip reglamentuoti, tačiau reikėtų užtikrinti, kad šie sprendimai būtų pagrįsti įrodymais, gautais atlikus skaidrų ir objektyvų vertinimą, kuris būtų vienodas visose valstybėse narėse ir kurį atliekant būtų atsižvelgiama į viešojo intereso tikslus;

51.

laikosi nuomonės, kad 6 straipsnyje nustatytas išsamus kriterijų rinkinys turėtų būti laikomas orientaciniu, kadangi ne visi kriterijai bus taikytini arba vienodai svarbūs kiekvienu atskiru atveju; mano, kad proporcingumo vertinimai turi būti ne tik išsamūs, objektyvūs ir pagrįsti įrodymais, bet ir proporcingi, nes vieno visiems tinkančio modelio principas daugeliu atveju gali būti nereikalinga našta. 6 straipsnio reikalavimai, atsižvelgiant į jų aprėptį ir sudėtingumą, yra perdėti;

52.

palankiai vertina nuostatas, kuriomis suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę apie naujas teisėkūros, reglamentavimo ar administracines nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar verstis jomis, ir mano, kad skaidrumas ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą reglamentavimą;

53.

pažymi, kad naujos proporcingumo taisyklės, kurios apima reguliarią teisinių, reglamentavimo ir administracinių nuostatų stebėseną ir nuodugnios, objektyvios ir įrodymais pagrįstos proporcingumo patikros vykdymą, be kita ko, įtraukiant nepriklausomas patikros valdybas ir numatant platesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, padidins valstybių narių valdžios institucijų, įskaitant regionų ir vietos lygmenį, darbo krūvį ir išlaidas. Tai visų pirma taikytina 4 straipsniui, pagal kurį ne tik nustatant naują, bet ir keičiant bet kokį esamą profesinį reglamentavimą turi būti atliekama proporcingumo patikra, o tai laikytina perdėtu dalyku;

Reformų ir reglamentuojamų profesijų skaičiaus mažinimo gairės

54.

atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas užtikrinti, kad profesijų reglamentavimas atitiktų tikslą paskatinti valstybes nares patikrinti, ar profesiniai reikalavimai atitinka deklaruojamos nacionalinės viešosios politikos tikslus;

55.

palankiai vertina nacionalinio profesijų reglamentavimo reformų gaires, kurios potencialiai galėtų būti labai naudingos padedant valstybėms narėms pritaikyti savo profesijų reglamentavimo sistemas prie didelio augimo ir darbo vietų kūrimo potencialo, įskaitant architektus, teisininkus, apskaitininkus, patentų agentus, nekilnojamojo turto agentus ir turizmo gidus;

56.

pažymi, kad šiomis gairėmis ketinama papildyti Europos semestro vertinimus, ir mano, kad jų įtraukimas į šį procesą gali turėti privalumų;

Subsidiarumo ir proporcingumo klausimai

57.

mano, kad dėl kai kurių paslaugų dokumentų rinkinyje pateiktų pasiūlymų aspektų kylą svarbių klausimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2); pažymi, kad kai kurie nacionaliniai ir regioniniai parlamentai pateikė pagrįstų pastabų dėl subsidiarumo ir proporcingumo klausimų ir išreiškė susirūpinimą dėl galimo kišimosi į nacionalines teisėkūros procedūras;

Poveikis administracinei naštai ir administraciniams gebėjimams

58.

yra susirūpinęs dėl to, kad pasiūlymais dėl paslaugų e. kortelės, pranešimo procedūros ir proporcingumo patikros bus užkrauta papildoma administracinė našta valstybių narių kompetentingoms institucijoms, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, o tai turės įtakos administraciniams gebėjimams ir biudžetui.

2017 m. spalio 11 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  SWD(2016) 52, p. 8.

(2)  Keletas nacionalinių ir regioninių parlamentų pažymėjo, kad direktyvose dėl pranešimo procedūros ir proporcingumo patikros siūlomos priemonės viršija tai, kas leidžiama pagal pasirinktą teisinį pagrindą. Kai kurie nacionaliniai ir regioniniai parlamentai pateikė pagrįstų nuomonių atkreipdami dėmesį į subsidiarumo klausimus, susijusius su pranešimo procedūra, kadangi Komisija ir kitos valstybės narės potencialiai galėtų įsikišti į nacionalines teisėkūros procedūras; proporcingumo patikra, kaip ir kitos siūlomos priemonės, viršija nurodytą teisinį pagrindą ir yra nereikalingos; paslaugų e. kortelė ir siūloma jos įvedimo forma taip pat neužtikrina pakankamos pridėtinės vertės. Dėl proporcingumo kai kurie nacionaliniai ir regioniniai parlamentai mano, kad direktyva dėl proporcingumo patikros yra nebūtina ir kad šiuo atveju labiau derėtų ne tokios griežtos rekomendacijos, kad kriterijų rinkinys yra perteklinis ir pasiūlyme paliekama nepakankamai laisvės priimti nacionalinius sprendimus, kad būtų pasiekti numatyti tikslai. Dėl paslaugų e. kortelės parlamentai mano, kad administracinio darbo krūvis užtikrinant sudėtingos procedūros laikymąsi gali gerokai padidėti, o griežti terminai yra neproporcingi, kad siūlomos taisyklės gali lemti kilmės šalies principo nustatymą, kad dėl trumpų įvertinimui skirtų terminų paslaugų e. kortelė gali būti išduodama neatlikus patikros ir kad pasiūlymai viršija būtiniausias priemones, kurios reikalingos nustatytiems tikslams pasiekti.


Top