Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017AE2879

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities [COM(2017) 291 final]

OJ C 81, 2.3.2018, p. 124–130 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/124


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities

[COM(2017) 291 final]

(2018/C 081/17)

Pranešėjas:

David CROUGHAN

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2017 7 5

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2017 10 5

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 10 19

Plenarinė sesija Nr.

529

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

138/3/8

Preambulė

Ši nuomonė yra viena iš keturių EESRK nuomonių, sudarančių platesnį nuomonių rinkinį dėl Europos ekonomikos ateities (Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas, euro zonos ekonominė politika, Kapitalo rinkų sąjunga ir ES finansų ateitis)  (1) . Šis nuomonių rinkinys skirtas svarstymų procesui, kurį neseniai pradėjo Europos Komisija paskelbusi Baltąją knyga dėl Europos ateities, ir jis rengiamas atsižvelgiant į Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį. Kaip ir EESRK rezoliucijoje dėl Europos ateities  (2) bei ankstesnėse nuomonėse dėl ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo  (3) , šiame nuomonių rinkinyje pabrėžiama būtinybė siekti bendro tikslo Sąjungos valdyme, kuris apima gerokai daugiau nei techninius metodus bei priemones ir kuris visų pirma yra politinės valios ir bendros perspektyvos klausimas.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Bendra valiuta ir jos institucijos buvo stabilizuojantis veiksnys pasaulinės finansų krizės metu, o prieš ją atnešė įmonėms ir piliečiams naudos žemos infliacijos ir žemų palūkanų normų forma ir palengvindamos tarpvalstybinę prekybą ir keliones.

1.2.

Tačiau diskusijoms skirtame dokumente aiškiai parodoma, kad EPS yra neišsami ir ES lygmens integracijos požiūriu ekonominis komponentas atsilieka nuo pinigų politikos ramsčio, o dėl to mažėja ES gebėjimas remti pinigų politiką ir nacionalinę ekonominę politiką. Sprendimų, kuriais siekiama ištaisyti institucinio pobūdžio ir valdymo trūkumus, iš dalies dėl kurių euro zona toliau išlieka pažeidžiama, negalima atidėti neribotam laikui. Norint, kad EPS, kaip sąjunga, būtų tvirta, reikia stiprinti politinę valią.

1.3.

Polinkis į protekcionizmą ir galiausiai pradėtinas itin žemų palūkanų normų bei monetarinio stimuliavimo atsisakymas sukuria dar nepastovesnę aplinką, kurioje lieka mažai laiko daryti pažangai. EESRK politiniams lyderiams primena, kad dabar kaip niekad svarbu, kad europiečiai įsipareigotų siekti bendro tikslo tolesne integracija sustiprindami savo įtaką ir galią. Komitetas primygtinai ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą iki šios kadencijos pabaigos priimti drąsius sprendimus kuriant reikiamus ES masto valdymo elementus.

1.4.

Vienas svarbiausių stabilumo elementų yra didėjanti nevienodų ekonomikų konvergencija. Šiuo tikslu nacionaliniai politikai ir socialiniai partneriai, nacionaliniu lygmeniu svarstydami ekonominę ir fiskalinę politiką, turės atsižvelgti į Europos aspektą. EESRK skatina labiau „parlamentarizuoti“ euro zoną, įsteigiant Europos Parlamento didįjį komitetą, kurį sudarytų visi euro zonos ir prie jos prisijungti norinčių šalių Europos Parlamento nariai ir kuriame euro zonos nariai labiau derintų savo požiūrį EPS klausimais.

1.5.

Siekiant veiksmingumo, pusiausvyros ir sąžiningumo, nacionalinė ekonomikos augimo ir gerovės politika turėtų būti formuojama ir koordinuojama atsižvelgiant į bendrąjį euro zonos interesą; siekiant demokratinės atskaitomybės ir atsakomybės, į Europos semestro procesą reikėtų įtraukti Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę. Į socialinį aspektą būtina atsižvelgti tokiu pat mastu, kaip ir į ekonominį aspektą.

1.6.

EESRK pripažįsta finansų sektoriaus valdymo trūkumus ir visiškai pritaria veiksmams, numatytiems siekiant baigti kurti finansinę sąjungą, įskaitant bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą.

1.7.

Būtina neatidėliotinai priimti sprendimus dėl neveiksnių paskolų, kurios, sekindamos bankų finansinius bei žmogiškuosius išteklius, kliudo skirti finansavimą investicijoms, kartu atgraso investuotojus, kurie baiminasi, kad naujų investicijų grąža bus panaudota neveiksnioms paskoloms grąžinti.

1.8.

Komitetas pritaria, kad iki 2018 m. reikia sukurti palankią sistemą, kad būtų galima pradėti leisti Vyriausybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip siūloma diskusijoms skirtame dokumente. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu reikėtų sukurti Europos saugų turtą, kuris būtinas siekiant sumažinti finansų rinkos svyravimus ir užtikrinti valstybių narių ekonomikos stabilumą asimetrinių sukrėtimų atveju.

1.9.

Raginama sukurti nuosavų išteklių biudžetą, kuris būtų didesnis nei daugiametėje finansinėje programoje numatytas 1 % BVP, kad būtų galima finansuoti patobulintą Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Jis turėtų virsti Europos valiutos fondu, galinčiu skirti išteklių krizę patiriančioms valstybėms narėms, ir tapti bankų sektoriaus stabilumo priemone. Didesnis biudžetas taip pat turėtų būti išteklių šaltinis, skirtas euro zonoje palaikyti reikiamo lygio investicijas į našią infrastruktūrą, iš kurios naudos turėtų visa Europa. Galimybė naudotis tokiomis lėšomis turėtų būti susieta su pažanga siekiant sutartų ekonominių ir socialinių standartų.

1.10.

Reikalinga fiskalinė politika, kuria būtų galima skatinti euro zonos ekonomiką nuosmukio laikotarpiais. Dabar taikomos fiskalinės taisyklės ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos turi prociklinį poveikį, dėl kurio dar labiau prastėja silpnos ekonomikos valstybių padėtis. Svarbi Semestro proceso dalis – makroekonominio disbalanso procedūra, kuri turėtų būti svarbiausia priemonė siekiant užkirsti kelią makroekonominiam disbalansui visoje euro zonoje. Reikėtų labiau pabrėžti valstybių narių, kuriose nuolat fiksuojamas mokėjimų balanso perteklius, daromą neigiamą poveikį euro zonai.

1.11.

Komitetas rekomenduoja ištirti priemones, skirtas EPS valdymui gerinti, pavyzdžiui, nuolatinio euro zonos finansų ministro pareigybės steigimą, kartu užtikrinant visapusišką demokratinę atskaitomybę. Sutelkus kompetencijas būtų galima patobulinti EPS politiką, už kurią šiuo metu atsako daug skirtingų institucijų.

2.   Aplinkybės

2.1.

2017 m. kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl Europos ateities, o vėliau – keletą diskusijoms skirtų dokumentų skirtingose Europos politikos formavimo srityse. Šioje nuomonėje nagrinėjamas trečiasis diskusijoms skirtas dokumentas dėl ekonomikos ir pinigų sąjungos ateities .

2.2.

Bendra valiuta ir jos institucijos buvo stabilizuojantis veiksnys pasaulinės finansų krizės metu, o prieš ją atnešė įmonėms ir piliečiams naudos žemos infliacijos ir žemų palūkanų normų forma ir palengvindamos tarpvalstybinę prekybą ir keliones.

2.3.

Tačiau dokumente aiškiai parodoma, kad EPS yra neišsami ir ES lygmens integracijos požiūriu ekonominis komponentas atsilieka nuo pinigų politikos ramsčio, o dėl to mažėja ES gebėjimas visu pajėgumu remti pinigų politiką ir nacionalinę ekonominę politiką. Dokumente nepateikiama jokių kritinių pastabų dėl vykdytos politikos ir priimtų arba atmestų sprendimų. Norint, kad EPS, kaip sąjunga, būtų tvirta, reikia stiprinti politinę valią.

2.4.

Europos Sąjunga privalo spręsti iš tiesų svarbią sisteminę problemą: kaip galime kurti bendrą valiutą bei vykdyti bendrą pinigų politiką ir kartu laikytis pasirinkto politinio sprendimo ekonominę ir fiskalinę politiką toliau įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu?

2.5.

Krizė aiškiai parodė, kad tai yra visiškai neįtikinama. Nepavykus sutelkti būtinų suverenumo elementų ir nesukūrus savitarpio pasitikėjimo tarp valstybių narių, pradėjo trūkti solidarumo. Dėl silpno ir beviltiškai nepakankamo ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo skirtingomis kryptimis pasuko nevienodos euro zonos valstybių ekonomikos, todėl pasitelkiant tarpvyriausybinį procesą reikėjo nustatyti krizės valdymo priemones. Nenuostabu, kad euro zona pasidalijo į valstybes skolininkes ir joms sąlygas diktuojančias valstybes kreditores, ir nieko nebuvo sprendžiama dėl euro zonos finansų ministro pareigybės sukūrimo.

3.   Kodėl reikia stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą?

3.1.

EESRK ragino stiprinti EPS daugelyje pastaraisiais metais priimtų nuomonių (4). Todėl Komitetas palankiai vertina ir patvirtina Komisijos argumentus dėl būtinybės baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi kiekvienos valstybės narės ekonominė padėtis, todėl laikomasi gana skirtingo požiūrio į iššūkius, su kuriais susiduria euro zona. Stipresnei EPS reikia didesnės konvergencijos.

3.2.

EESRK suvokia, kad nuomonės valstybėse narėse dėl Europos ateities skiriasi ir kad šie skirtumai atspindi jų istoriją bei įvairovę. Tačiau negalima neribotam laikui atidėti sprendimų, kuriais siekiama ištaisyti institucinio pobūdžio ir valdymo trūkumus, kurie iš dalies kalti dėl tebesitęsiančio euro zonos pažeidžiamumo, išliekančio disbalanso ir labai skirtingų ekonominių ir socialinių valstybių narių rezultatų (5).

3.3.

Nesugebėjome pasiekti didėjančios valstybių narių konvergencijos, kuri, kaip kartais manyta, galėjo būti bendros pinigų politikos rezultatas. Nepavykus išspręsti visų realiosios ekonomikos konkurencingumo klausimų, išryškėjo skirtumai, dėl kurių daugeliui valstybių narių bendra pinigų politika tapo nepriimtina, todėl atsirado posakis „universalus sprendimas netinka niekam“. EESRK jau yra išreiškęs nuogąstavimų dėl to, kad paskelbus penkių pirmininkų pranešimą, o vėliau – baltąją knygą gali būti prarastas įgytas pagreitis ir pasiryžimas veikti neatidėliotinai.

3.4.

Dabar būtina visais lygmenimis – ekonominiu ir socialiniu, finansiniu, fiskaliniu ir politiniu – kurti sąlygas, kad būtų galima sutelkti svarbiausius suverenumo elementus, nesibaiminant neatsakingo elgesio rizikos, siekiant užtikrinti, kad ES veiktų siekdama visuotinės gerovės. Taip bus pakeistos nepakankamai optimalios dabartinio valdymo struktūros, o ES, ypač euro zona, galės atgauti piliečių ir investuotojų pasitikėjimą ir visapusiškai atlikti savo vaidmenį spręsdama pasaulinio masto klausimus.

3.5.

Komitetas reiškia susirūpinimą, kad po krizės, 2012 m. paskelbus keturių pirmininkų pranešimą, o 2015 m. – penkių pirmininkų pranešimą, nepadaryta pakankamai akivaizdžios pažangos siekiant iš tiesų sustiprinti EPS. Labai didelį susirūpinimą kelia tai, kad neskubama vykdyti svarbių institucinių reformų, kuriomis būtų siekiama vykdomiesiems sprendimams suteikti demokratinio teisėtumo, taip pat užtikrinti įgyvendinimą ir atitiktį. Ši valdymo spraga didina polinkį į populizmą ir tendencijas imtis nacionalinių bei protekcionistinių sprendimų kai kuriose valstybėse narėse.

3.6.

Globalizuotame pasaulyje, kuriame gyvename, lieka vis mažiau tikrumo, nes šalys nusigręžia nuo laisvos prekybos ir linksta į protekcionizmą. Kažkada artimiausioje ateityje reikės atsisakyti itin žemų palūkanų normų ir monetarinio stimuliavimo, kurie daugumoje išsivysčiusių šalių palaikė ekonomikos atsigavimą, o tai turės nenuspėjamų ir tikriausiai neigiamų pasekmių. Šiuo metu turime nedaug galimybių daryti pažangą.

3.7.

Nors visiška fiskalinė ir politinė sąjunga yra vidutinės trukmės ar ilgalaikės perspektyvos projektas, trumpuoju laikotarpiu reikia imtis esminių priemonių šia kryptimi, siekiant stiprinti EPS ir užtikrinti didesnį stabilumą. EESRK politiniams lyderiams primena, kad dabar kaip niekad svarbu, kad europiečiai įsipareigotų siekti bendro tikslo tolesne integracija sustiprindami savo įtaką ir galią.

3.8.

Komitetas primygtinai ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą, būtinai ir visapusiškai įsitraukiant Europos Parlamentui, iki šios kadencijos pabaigos imtis ryžtingų sprendimų siekiant paspartinti reikiamų ES masto valdymo elementų kūrimą. Jeigu ryžtingi veiksmai dėl būtiniausių reformų bus atidėti iki kitos kadencijos, bus pasiduota inercijai, kuri gali tapti rinkų ir piliečių kantrybės išbandymu.

4.   Finansinė sąjunga: rizikos mažinimas ir paskirstymas

4.1.

EESRK pripažįsta finansų sektoriaus valdymo trūkumus ir visiškai pritaria veiksmams, numatytiems siekiant baigti kurti finansinę sąjungą, įskaitant bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą.

4.2.

Siekiant stiprinti EPS itin svarbu baigti kurti bankų sąjungą. Susiskaidžiusi rinka ir reguliavimas buvo veiksniai, kurie labai trukdė šalinti finansų krizę. EESRK pripažįsta, kad buvo daug padaryta siekiant koordinuoti šį sektorių, tačiau ragina visus su procesu susijusius subjektus kuo greičiau baigti kurti bankų sąjungą.

4.3.

Itin svarbu užbaigti darbus, susijusius su bankų sąjunga, siekiant stiprinti finansinę integraciją ir rizikos pasidalijimą pasitelkiant finansų rinkas. Iki 2019 m. būtina, pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą, Bendram pertvarkymo fondui sukurti stabilumo priemonę, skirtą tinkamam, greitam ir efektyviam veikimui užtikrinti. Kartu taip būtų galima išvengti galimo politinio šališkumo. EESRK pritaria minčiai, kad ESM taip pat turėtų perimti Europos valiutos fondo vaidmenį ir galėtų naudotis nuosavų išteklių biudžeto priemone, kai ji bus pradėta taikyti pagal ES teisę.

4.4.

Atsižvelgiant į jau esamas nacionalines sistemas, nedelsiant reikia sukurti ir Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) (6), kuria siekiama užtikrinti, kad bankų sąskaitose laikomos santaupos būtų vienodomis sąlygomis geriau apsaugomos visoje Europos Sąjungoje.

4.5.

Norint užtikrinti, kad šiose srityse būtų daroma pažanga, reikia visapusiškai spręsti klausimą dėl neveiksnių paskolų (7), kurių ypač padaugėjo krizės metais. Sekindamos bankų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, neveiksnios paskolos kliudo skirti finansavimą naujoms investicijoms, kurios itin svarbios augimui. ECB, Komisija ir Vyriausybės turėtų bendromis pajėgomis spręsti šią įsisenėjusią problemą laikydamosi pagrindinio principo, kad veiksnios skolos būtų toliau tvarkomos, o neveiksnių skolų atveju būtų greitai priimamas sprendimas. Nepakankamai greitas sprendimo procesas potencialius investuotojus atgraso nuo naujų investicijų, nes jie baiminasi, kad gaunamos pajamos bus nukreiptos senoms paskoloms padengti.

4.6.

Geresnė restruktūrizavimo ir nemokumo sistema visos euro zonos mastu yra vienas pagrindinių elementų siekiant atsigauti po krizės ir šiuo tikslu reikia veikti antrinėse rinkose naudojantis specialiomis žiniomis. EESRK rekomenduoja mokytis iš pavyzdžių, kai buvo įsteigti vadinamieji blogi bankai. Ekonominei ir pinigų sąjungai reikia protingų ir tvarių sprendimų dėl neveiksnių paskolų, kurios šiuo metu vis dar kelia susirūpinimą.

4.7.

EESRK primygtinai ragina Komisiją paspartinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimą; ši sąjunga būtų svarbus papildomo finansavimo šaltinis didesnėms įmonėms ir atliktų svarbų vaidmenį dalijantis rizika. Komitetas pripažįsta, kad tai nesuteiks papildomų finansavimo šaltinių MVĮ, ypač mažoms ir labai mažoms įmonėms. Todėl bankų sektorius ir toliau atliks esminį vaidmenį, taigi, bankai turės vėl sutelkti savo veiklą į realiosios ekonomikos poreikių patenkinimą, o tam visose valstybėse narėse reikia sudaryti tinkamas galimybes naudotis tvariu bankų finansavimu (8).

4.8.

Komitetas pritaria, kad artimiausioje ateityje (iki 2018 m.) reikia sukurti palankią sistemą, kad būtų galima pradėti leisti Vyriausybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip siūloma diskusijoms skirtame dokumente ir 2018 m. Komisijos darbo programos projekte. Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai gali padėti nutraukti viešųjų finansų ir bankų ryšius, atimant privilegijas iš Vyriausybės obligacijų ir diversifikuojant bankų balansą, kartu išvengiant skolų pasidalijimo. Siekiant užtikrinti tinkamą reguliavimą ir skatinti privatųjį rizikos pasidalijimą, būtina konsultuotis su finansinių paslaugų teikėjais.

4.9.

Vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu (iki 2025 m.) reikėtų sukurti Europos saugų turtą, prilygstantį JAV iždo obligacijoms, kuris būtinas siekiant sumažinti finansų rinkos svyravimus ir užtikrinti valstybių narių ekonomikos stabilumą asimetrinių sukrėtimų atveju. EESRK jau anksčiau rekomendavo naudoti Sąjungos obligacijas ir euro obligacijas (9). Taip pat buvo svarstomi kiti panašūs pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl skolų grąžinimo fondo ir euro vekselių fondo. Vadovaudamasi ekspertų grupės, kuriai buvo pavesta ištirti skirtingų galimybių leisti bendrus skolos vertybinius popierius pranašumus ir riziką, pateiktomis išvadomis, Komisija dabar turėtų pateikti konkretų pasiūlymą dėl naudotinų priemonių ir jų naudojimo laiko (10). Siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti šia priemone, su sąlyga, kad bus laikomasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų.

5.   Siekis atnaujinti konvergenciją labiau integruotoje ekonominėje ir fiskalinėje sąjungoje

5.1.

Komitetas palankiai vertina tai, kad dokumente aiškiai pripažįstama, jog didėjanti konvergencija kuriant atsparesnes ekonomines ir socialines struktūras yra esminis stipresnės EPS elementas. Pripažįstant valstybių narių nevienalytiškumą, negali būti universalaus sprendimo politikos srityse, kuriose reikia derinti veiksmus, tačiau siekiant konkrečių rezultatų būtina laikytis bendro požiūrio.

5.2.

EPS ekonominės ir fiskalinės politikos silpnumas iš esmės kyla dėl to, kad nepakanka Europos masto politinės valios leisti ES įsitraukti į nacionalinę ekonominę ir fiskalinę politiką. EESRK jau pabrėžė, kad reikia atnaujinto sustiprino makroekonominio dialogo (visų pirma su euro zonos šalimis), kuris padėtų geriau atsižvelgti į euro zonos aspektą nacionaliniu lygmeniu. Taip pat būtina vykdomųjų sprendimų priėmimo sistema, kuri būtų demokratiškesnė nei Ministrų Taryba, kurios atskiri nariai yra atskaitingi tik savo nacionaliniams parlamentams, o ne visai euro zonai.

5.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl tolesnio Europos semestro stiprinimo. Siekiant veiksmingumo, pusiausvyros ir sąžiningumo, nacionalinė ekonomikos augimo ir gerovės politika turėtų būti formuojama ir koordinuojama atsižvelgiant į bendrąjį euro zonos interesą; siekiant demokratinės atskaitomybės ir atsakomybės, į Europos semestro, apimančio nacionalines ir Europos politikos sritis, procesus reikėtų įtraukti Komisiją, Europos Vadovų Tarybą, Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę. Labai ribotu mastu šis procesas jau pradėtas vykdyti, tačiau būtinas aktyvesnis dalyvavimas nacionaliniu lygmeniu ir visų įsitraukusių šalių susitarimas. Tai sustiprintų eurą ir, jeigu Europos semestras taptų paprastesnis ir skaidresnis, jis paskatintų labai reikalingą geresnį reformų įgyvendinimą.

5.4.

Siekiant stabilumo Europoje, būtina mažinti makroregioninį disbalansą. Anksčiau toks disbalansas būdavo kuriam laikui sušvelninamas devalvuojant valiutą. Dabar, negalint pasinaudoti šia priemone, vyksta itin skausminga vidaus devalvacija, dėl kurios kyla rimtų sunkumų, pasireiškiančių dideliu nedarbu ir neigiamu augimu. Kad būtų užtikrintas euro zonos stabilumas ir išvengta tokio griežto koregavimo, privalu užkirsti kelią makroekonominio disbalanso susidarymui.

5.5.

Todėl nacionalinio lygmens dialoguose makroekonomikos klausimais būtina atsižvelgti į šį Europos aspektą. Ankstyvas makroekonominio disbalanso, atspindinčio nevienodą konkurencingumo lygį, nustatymas ir pašalinimas plačiąja prasme (žr. 5.6 punktą) yra svarbus Semestro procesų elementas. Nacionaliniai politikai turėtų būti gerai informuoti apie tai, kokį poveikį pasiūlyta politika gali turėti jų šalies konkurencingumui euro zonoje, taip pat atsižvelgti į pokyčius euro zonoje, dėl kurių gali tekti pateikti su konkurencingumu susijusį atsaką. Vietos lygmeniu veikiantys Komisijos Europos semestro pareigūnai ir nepriklausomos nacionalinės produktyvumo tarybos, susietos su euro zonos tinklu, gali prisidėti veikdami, kaip ekonominės ir socialinės politikos atspindys (11).

5.6.

Svarbus šių diskusijų elementas yra socialinis aspektas, į kurį Semestro procese iki šiol nebuvo pakankamai atsižvelgiama, todėl Europos Sąjungoje didėja socialinis deficitas ir daromas neigiamas poveikis milijonų ES piliečių gyvenimui. Tai taip pat stiprina prieš ES nukreiptas populizmo tendencijas ir bendrą nepasitenkinimą ES. Pakoregavus konkurencingumo apibrėžtį („konkurencingumas 2.0“) (12), į kurią būtų įtrauktas „šalies gebėjimas pasiekti „BVP viršijančius“ tikslus“ ir kuri būtų grindžiama trimis ramsčiais, t. y. pajamomis, socialiniais veiksniais ir tvarumu, Semestro procesas galėtų tapti išsamesnis.

5.7.

EESRK sutinka, kad nacionalinės politikos sričių, kuriose kompetencija yra palikta nacionaliniam lygmeniui, įgyvendinimas galėtų būtų koordinuojamas per Europos semestro procesą (13).

5.8.

Komitetas pritaria galimybių naudotis ES lėšomis ir galima stabilizavimo priemone susiejimui su pažanga siekiant sutartų ekonominių ir socialinių standartų, taip pat vykdant su skaitmeninimu susijusią reikalingą pertvarką, orientuotą į visų piliečių gerovę. Tai būtų stebima Europos semestro procese (14). Labai atsiliekančios ekonomikos šalims, patiriančioms sunkumų įgyvendinant savo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, reikėtų sudaryti galimybę naudotis Sanglaudos fondo parama gamybinėms investicijoms, kurios joms padėtų pasivyti kitas šalis arba kuriomis būtų sukurta visai Europai naudinga pagrindinė infrastruktūra.

5.9.

EESRK pritaria, kad dabartinis ES biudžetas, į kurį skiriama tik po 1 % BVP, yra pernelyg mažas ir nesukurtas stabilizavimo funkcijai vykdyti, o po „Brexit“ jis bus dar mažiau tinkamas. Komitetas taip pat pritaria požiūriui, kad stiprūs stabilizavimo pajėgumai būtų labai naudingi euro zonai didelių asimetrinių sukrėtimų atveju (15). Komitetas pripažįsta, kad ši funkcija neturėtų paskatinti nuolatinių perkėlimų ar neatsakingo elgesio rizikos.

5.10.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą ištirti galimybes sukurti euro zonos fiskalinį pajėgumą, kuriuo būtų siekiama euro zonoje išlaikyti būtino lygio investicijas į našią infrastruktūrą, pavyzdžiui, transporto, miestų atnaujinimo, švietimo, mokslinių tyrimų ir perėjimo prie ekologiškesnės ekonomikos srityse (16). Šis finansinis pajėgumas taip pat galėtų būti ESM finansavimo šaltinis, o pats ESM laikui bėgant turėtų virsti Europos valiutos fondu, finansuojančiu krizės valdymo fondus.

5.11.

Siekiant Europos ekonominės integracijos, klestėjimo ir mažėjančios socialinės nelygybės reikia veiksmingo investicijų plano, kaip gauti pajamų skatinant augimą, socialinę sanglaudą ir solidarumą. EESRK pritarė, kad viešosioms gamybinėms investicijoms turėtų būti leidžiama taikyti visapusišką subalansuoto biudžeto taisyklę, kurią reikėtų įtraukti į keičiamas fiskalines taisykles.

5.12.

Fiskalinėmis taisyklėmis grindžiamą požiūrį reikia tobulinti ir sukurti iki kitos kadencijos, kad būtų galima užkirsti kelią procikliškai politikai. Reikėtų atsižvelgti į vyraujančias vietos sąlygas. Struktūrinis balansas pasirodė esąs nepatikimas latentinis kintamasis, kad juo remiantis būtų galima pagrįsti vykdytinus politikos pokyčius per konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų procesą.

5.13.

Per daug dėmesio skiriama skolos mažinimui, kartais įgyvendinant pasmerktą žlugti fiskalinį konsolidavimą, o ne taikant veiksmingesnes BVP didinimo priemones. Semestro procese Vyriausybės metinio deficito mažinimui, kaip didelio skolos ir BVP santykio mažinimo priemonei, teikiama kur kas daugiau svarbos nei veiksmingesnėms BVP augimo didinimo priemonėms (17).

5.14.

EESRK mano, kad iki 2019 m. reikėtų vykdyti permainas ir ištaisyti padėtį, nes „dabartinė fiskalinė padėtis maskuoja šiuo metu tikrai neoptimalų fiskalinio koregavimo pasiskirstymą šalyse“ (18).

5.15.

Svarbi Semestro proceso dalis – makroekonominio disbalanso procedūra, kuri turėtų būti svarbiausia priemonė siekiant užkirsti kelią makroekonominiam disbalansui visoje euro zonoje. Reikia panaikinti neatsiejamą asimetriją, kai nuolatinis teigiamas disbalansas nėra smerkiamas, o dėl neigiamo disbalanso taikomos sankcijos (19). Jau ir taip prastą padėtį pablogina ne tik finansinės baudos: kai kuriose valstybėse narėse esamas nuolatinis perteklius gali dar labiau pabloginti deficito poziciją kaimyninėje šalyje.

6.   EPS struktūros stiprinimas ir demokratinės atskaitomybės įtvirtinimas

6.1.

EPS nėra savitikslė. Tai priemonė optimizuoti galimybes siekti: tvaraus augimo, gerų darbo vietų kūrimo, ekonominės ir socialinės konvergencijos, visų valstybių narių stabilumo ir klestėjimo veikiant kartu, ekonominės atsakomybės, neatsiejamos nuo solidarumo, ir mažesnės rizikos, neatsiejamos nuo rizikos pasidalijimo. Nors šie būtini pokyčiai turi būti įgyvendinami euro zonoje, EPS turėtų būti atvira ir kitoms valstybėms narėms. EESRK sutinka, kad reikia didesnio skaidrumo, geros komunikacijos ir aktyvesnio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo, nes tai – kartu su didesniu nacionalinių parlamentų vaidmeniu sprendimų priėmimo procese – būtų naudinga demokratinei atskaitomybei.

6.2.

EESRK ragina labiau „parlamentarizuoti“ euro zoną, įsteigiant Europos Parlamento didįjį komitetą, kurį sudarytų visi euro zonos valstybių ir prisijungti norinčių šalių Europos Parlamento nariai ir kuriame nariai iš euro zonos valstybių labiau derintų savo požiūrį EPS klausimais (COSAC+) (20). Kaip jau minėta 5.2 ir 5.3 punktuose, demokratizuojant Semestro procesą pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti visų pirma Europos Parlamentas, taip pat nacionaliniai parlamentai, socialiniai partneriai ir apskritai pilietinė visuomenė.

6.3.

Komitetas rekomenduoja ištirti priemones, skirtas EPS valdymui gerinti, pavyzdžiui, nuolatinio euro zonos finansų ministro pareigybės steigimą, kartu užtikrinant visapusišką demokratinę atskaitomybę. Sutelkus kompetencijas būtų galima patobulinti EPS politiką, už kurią šiuo metu atsako daug skirtingų institucijų. euro zonos fiskalines kryptis reikėtų nustatyti ab initio, o būdus šiam tikslui įgyvendinti turėtų apibrėžti finansų ministras. Dabar fiskalines kryptis sudaro visų valstybių narių biudžetų balansai, o euro zonos fiskalinės kryptys yra atsitiktinės.

6.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą stiprinti EPS, kad ji taptų visapusiškai veiksminga krizės valdymo priemone. Laikantis Europos Sąjungos sutarčių ir svarbų vaidmenį atliekant Europos Parlamentui, pertvarkius EPS į Europos valiutos fondą būtų galima padidinti demokratinį teisėtumą ir greičiau priimti sprendimus.

6.5.

Reikėtų liautis taikyti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą kaip Europos Sąjungos valdymo metodą, o fiskalines taisykles reikėtų peržiūrėti prieš integruojant jas į ES teisę.

Briuselis, 2017 m. spalio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Į nuomonių rinkinį įtrauktos šios nuomonės: „2017 m. euro zonos ekonominė politika“ (papildomoji nuomonė) (EESC-2017–02837–00–00-AC-TRA-EN)) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 216), „Kapitalo rinkų sąjungos laikotarpio vidurio peržiūra“ (EESC-2017–03251–00–00-AC-TRA) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 117), „EPS stiprinimas iki 2025 m.“ (EESC-2017–02879–00–00-ASAC-TRA) ir „ES finansai iki 2025 m.“ (EESC-2017–03447–00–00-AC-TRA-EN) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 131).

(2)  EESRK rezoliucija Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities ir ne tik, 2017 m. liepos 6 d.

(3)  Žr., pavyzdžiui, EESRK nuomones „Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Būsimas ES teisėkūros laikotarpis“, OL C 451, 2014 12 16, p. 10 ir „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Politinis ramstis“, OL C 332, 2015 10 8, p. 8.

(4)  EESRK nuomonė „Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Būsimas ES teisėkūros laikotarpis“, OL C 451, 2014 12 16, p. 10; EESRK nuomonė „Demokratinė ir socialinė EPS taikant Bendrijos metodą“, OL C 13, 2016 1 15, p. 33, EESRK nuomonė „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Politinis ramstis“, OL C 332, 2015 10 8, p. 8; EESRK nuomonė „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“, OL C 177, 2016 5 18, p. 28.

(5)  EESRK nuomonė „Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Politinis ramstis“, OL C 332, 2015 10 8, p. 8.

(6)  EESRK nuomonė „Europos indėlių garantijų sistema“, OL C 177, 2016 5 18, p. 21, ypač 1.1–1.3 punktai.

(7)  EESRK nuomonė „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“, OL C 133, 2016 4 14, p. 17, ypač 3.3.1 punktas.

(8)  EESRK nuomonė „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“, OL C 133, 2016 4 14, p. 17 ir EESRK nuomonė „Kapitalo rinkų sąjunga. Laikotarpio vidurio peržiūra“ (EESC-2017–03251–00–00-AC-TRA) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 117).

(9)  EESRK nuomonė „euro perspektyvos praėjus dešimčiai metų nuo jo įvedimo“, OL C 271, 2013 9 19, p. 8; EESRK nuomonė „Ekonomikos augimas ir valstybės skolos ES. Du novatoriški pasiūlymai“, OL C 143, 2012 5 22, p. 10.

(10)  EESRK nuomonė „Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Būsimas ES teisėkūros laikotarpis“, OL C 451, 2014 12 16, p. 10.

(11)  EESRK nuomonė „Nacionalinių konkurencingumo valdybų įsteigimas euro zonoje“, OL C 177, 2016 5 18, p. 35.

(12)  EESRK nuomonė „Nacionalinių konkurencingumo valdybų įsteigimas euro zonoje“, OL C 177, 2016 5 18, p. 35.

(13)  EESRK nuomonė „Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymai būsimam ES teisėkūros laikotarpiui“, OL C 451, 2014 12 16, p. 10; EESRK nuomonė „Demokratinė ir socialinė EPS taikant Bendrijos metodą“, OL C 13, 2016 1 15, p. 33; EESRK nuomonė „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“, OL C 177, 2016 5 18, p. 28; EESRK nuomonė „Europos socialinių teisių ramstis“, OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(14)  EESRK nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“, OL C 268, 2015 8 14, p. 33; EESRK nuomonė „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas. Mokesčių politikos vaidmuo“, OL C 230, 2015 7 14, p. 24.

(15)  EESRK nuomonė „ES finansai iki 2025 m.“, (EESC-2017–03447–00–00-AC-TRA) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 131).

(16)  EESRK nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“, OL C 268, 2015 8 14, p. 33; EESRK nuomonė „euro zonos ekonominė politika“, OL C 177, 2016 5 18, p. 41; EESRK nuomonė „Struktūrinių reformų rėmimo programa“, OL C 177, 2016 5 18, p. 47; EESRK nuomonė „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra“, OL C 75, 2017 3 10, p. 63.

(17)  EESRK nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“, OL C 268, 2015 8 14, p. 33.

(18)  COM (2016) 727 final.

(19)  EESRK nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“, OL C 268, 2015 8 14, p. 33.

(20)  EESRK nuomonė „Demokratinė ir socialinė EPS taikant Bendrijos metodą“, OL C 13, 2016 1 15, p. 33.


Top