EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 23

COM(2016) 850 final

2016/0360(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 377 final}
{SWD(2016) 378 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Per pastaruosius kelerius metus, daugiausia remdamasi su tarptautiniais ES partneriais sutartais pasauliniais standartais, ES įgyvendino esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą ES finansų sektoriuje veikiančių įstaigų (t. y. kredito įstaigų ir investicinių įmonių) atsparumui padidinti. Konkrečiai, reformų rinkinį sudarė Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 1 (Kapitalo reikalavimų reglamentas, KRR) ir Direktyva 2013/36/ES 2 (Kapitalo reikalavimų direktyva, KRD) dėl prudencinių reikalavimų įstaigoms ir jų priežiūros, Direktyva 2014/59/ES 3 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, BGPD) dėl įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 4 dėl bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM).

Šių priemonių imtasi reaguojant į 2007–2008 m. prasidėjusią finansų krizę; jos grindžiamos tarptautiniu mastu sutartais standartais. Nors įvykdžius reformas finansų sistemos stabilumas ir atsparumas daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms išaugo, visapusiškai sprendžiamos dar ne visos nustatytos problemos. Todėl šiais pasiūlymais siekiama užbaigti reformų darbotvarkę šalinant likusius trūkumus ir įgyvendinant kai kuriuos neįgyvendintus reformos elementus, kurie yra esminiai, kad būtų užtikrintas įstaigų atsparumas, bet kuriuos pasaulinės standartų nustatymo institucijos (t. y. Bazelio bankų priežiūros komitetas, BBPK, ir Finansinio stabilumo taryba, FST) galutinai nustatė tik pastaruoju metu:

privalomą sverto koeficientą, kuris neleis įstaigoms per daug padidinti sverto, pvz., siekiant kompensuoti menką pelningumą;

privalomą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį (angl. net stable funding ratio, NSFR), kuris bus grindžiamas geresniais įstaigų finansavimo profiliais ir nustatys suderintą standartą, kiek stabilių ilgalaikių finansavimo šaltinių įstaigai reikia, kad išgyventų nepalankių rinkos ir finansavimo sąlygų laikotarpius;

jautresnius rizikai nuosavų lėšų (t. y. kapitalo) reikalavimus įstaigoms, dideliu mastu prekiaujančioms vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriais bus užkirstas kelias per dideliam tų reikalavimų skirtumui, nepagrįstam įstaigų rizikos pobūdžiu;

galiausiai ir naujus standartus, kurie susiję su pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigų (angl. global systemically important institutions, G-SII) bendru nuostolių padengimo pajėgumo rodikliu (angl. total loss-absorbing capacity, TLAC) ir kuriais bus reikalaujama, kad tos įstaigos turėtų daugiau nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo, sprendžiamas tarpusavio ryšių pasaulio finansų rinkose klausimas ir papildomai didinamos ES galimybės pertvarkyti žlungančias G-SII kartu kuo labiau sumažinant riziką mokesčių mokėtojams.

2015 m. lapkričio 24 d. komunikate 5 Komisija pripažino papildomo rizikos mažinimo poreikį ir įsipareigojo pateikti teisėkūros pasiūlymą, pagrįstą pirmiau išvardytais tarptautiniais susitarimais. Tokios rizikos mažinimo priemonės ne tik papildomai padidins Europos bankų sistemos atsparumą ir rinkų pasitikėjimą ja, bet ir sudarys pagrindą toliau siekti bankų sąjungos užbaigimo pažangos. Tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje poreikis pripažintas ir 2016 m. birželio 17 d. ECOFIN tarybos išvadose 6 . Dabartinės reguliavimo sistemos sritys, kuriose būtų galima imtis tolesnių veiksmų, taip pat nurodytos 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“.

Kartu Komisija turėjo atsižvelgti į esamą reguliavimo sistemą bei naujus tarptautinius reguliavimo pokyčius ir reaguoti į ES ekonomikai aktualius uždavinius, visų pirma poreikį esant neapibrėžtoms ekonominėms perspektyvoms skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką pradėtos įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai (Europos strateginių investicijų fondas, ESIF) ir kapitalo rinkų sąjunga. Reikia didinti įstaigų galimybes finansuoti ekonomiką, bet kartu nesumažinti reguliavimo sistemos stabilumo. Siekdama užtikrinti, kad naujausios finansų sektoriaus reformos sklandžiai derėtų vienos su kitomis, su naujomis politikos iniciatyvomis ir bendresnėmis naujausiomis finansų sektoriaus reformomis, Komisija pagal kvietimą teikti įrodymus atliko holistinį esamos finansinių paslaugų sistemos (įskaitant KRR, KRD, BGPD ir BPMR) įvertinimą. Būsima pasaulinių standartų peržiūra taip pat vertinta iš platesnio ekonominio poveikio perspektyvos.

Tarptautiniai standartai Sąjungos teisėje tiksliai įgyvendinami tarptautinių pokyčių nulemtais pakeitimais, atlikus tikslinius koregavimus siekiant atsižvelgti į ES specifiką ir bendresnius politikos argumentus. Pavyzdžiui, dėl ES mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ar infrastruktūros projektų organizatorių didelės priklausomybės nuo bankų teikiamo finansavimo imtasi konkrečių reguliavimo koregavimų, kuriais užtikrinama, kad įstaigos ir toliau galėtų jiems teikti finansavimą, nes jie yra bendrosios rinkos pagrindas. Būtina, kad nauji reikalavimai sklandžiai derėtų su esamais reikalavimais, pvz., reikalavimais dėl išvestinių finansinių priemonių pozicijų pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos ir užtikrinimo įkaitu, arba kad prie kai kurių naujų reikalavimų būtų pereinama laipsniškai. Todėl tokie ribotos taikymo srities ar galiojimo laiko koregavimai nekenkia bendram pasiūlymų, kurių bazinis užmojis atitinka tarptautinių standartų bazinį užmojį, patikimumui.

Be to, remiantis kvietimu teikti įrodymus, pasiūlymais siekiama gerinti esamas taisykles. Komisijos analizė parodė, kad dabartinę sistemą galima taikyti proporcingiau, visų pirma atsižvelgiant į mažesnių ir mažesnio sudėtingumo įstaigų situaciją, kai tam tikri dabartiniai reikalavimai dėl informacijos atskleidimo ir teikimo, taip pat sudėtingi su prekybos knyga susiję reikalavimai atrodo nepagrįsti rizikos ribojimo argumentais. Be to, Komisija išnagrinėjo riziką, susijusią su MVĮ teikiamomis ir infrastruktūros projektams finansuoti skirtomis paskolomis, ir nustatė, kad būtų pagrįsta kai kurių iš tų paskolų atveju taikyti mažesnius nuosavų lėšų reikalavimus, nei šiuo metu taikoma. Taigi, dabartiniais pasiūlymais šie reikalavimai bus pataisyti ir užtikrintas didesnis rizikos ribojimo sistemos proporcingumas įstaigoms. Taip padidės įstaigų galimybės finansuoti ekonomiką, bet kartu nesumažės reguliavimo sistemos stabilumas.

Galiausiai Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su Bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupe įvertino KRD ir KRR nustatytų esamų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra taikymą. Remiantis šia analize dabartiniu pasiūlymu ketinama panaikinti kai kurias pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, kiek tai susiję su nuostatomis dėl sverto koeficiento, didelių pozicijų ir nuosavų lėšų. Siūloma panaikinti galimybę kurti naują valstybės garantuojamą ir nuo būsimo pelningumo nepriklausantį atidėtųjų mokesčių turtą, kuriam būtų netaikomas atskaitymo iš reguliuojamojo kapitalo reikalavimas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Keli KRD ir KRR pasiūlymų elementai paimti iš susijusių peržiūrų, o kiti finansų sektoriaus reguliavimo sistemos pakeitimai tapo būtini dėl vėlesnių pokyčių, pvz., BGPD priėmimo, bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimo, taip pat Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir tarptautiniu mastu vykdomo darbo.

Pasiūlymu nustatomi esamų teisės aktų pakeitimai ir tie teisės aktai visapusiškai suderinami su esamomis politikos nuostatomis, susijusiomis su rizikos ribojimo reikalavimais įstaigoms, jų priežiūra ir gaivinimo bei pertvarkymo sistema.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Praėjus ketveriems metams nuo Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitarimo sukurti bankų sąjungą, yra nustatyti du bankų sąjungos ramsčiai – bendra priežiūra ir pertvarkymas, grindžiami bendru visoms ES įstaigoms taikomų taisyklių sąvadu. Nors padaryta svarbi pažanga, bankų sąjungai užbaigti vis dar reikia tolesnių veiksmų, įskaitant bendros indėlių garantijų sistemos sukūrimą.

Viena iš rizikos mažinimo priemonių, kurių reikia siekiant toliau stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir kurios diegiamos lygiagrečiai su laipsnišku Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) nustatymu, yra KRR ir KRD peržiūra. Peržiūros tikslas – užtikrinti nuolatinį bendro taisyklių sąvado taikymą visoms ES įstaigoms, nesvarbu, ar jos priklausytų bankų sąjungai, ar ne. Bendri šios pirmiau aprašytos iniciatyvos tikslai visiškai atitinka ES pagrindinius tikslus, t. y. skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų paramos pertvarkant įstaigą tikimybę bei mastą ir prisidėti prie darnaus ir tvaraus ekonominės veiklos finansavimo, taip skatinant didelį konkurencingumą ir vartotojų apsaugą.

Šie bendri tikslai taip pat atitinka tikslus, nustatytus pagal kitas svarbiausias pirmiau aprašytas ES iniciatyvas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūlomi pakeitimai grindžiami tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir iš dalies keičiami teisės aktai, t. y. reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas KRR, pasiūlymas – SESV 114 straipsniu, o direktyvos, kuria iš dalies keičiama KRD IV, pasiūlymas – SESV 53 straipsnio 1 dalimi.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Siūlomų priemonių tikslai – papildyti jau esamus ES teisės aktus, todėl jų siekti geriausia ES lygmeniu, o ne imantis skirtingų nacionalinių iniciatyvų. Nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama, pvz., sumažinti įstaigų svertą, taip pat sugriežtinti jų pastovaus finansavimo ir prekybos knygos kapitalo reikalavimus, nebūtų tokios veiksmingos užtikrinant finansinį stabilumą kaip ES taisyklės, nes įstaigos turi laisvę įsisteigti ir teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, o dėl to paslaugų teikimas, kapitalo srautai ir rinkos integracija užtikrinami tarpvalstybiniu mastu. Nacionalinės priemonės kaip tik galėtų iškreipti konkurenciją ir paveikti kapitalo srautus. Be to, imtis nacionalinių priemonių gali būti teisiškai sudėtinga, nes KRR jau reglamentuojami bankininkystės reikalai, įskaitant sverto reikalavimus (informacijos teikimą), likvidumo (konkrečiai padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, angl. liquidity coverage ratio, LCR) ir prekybos knygos reikalavimus.

Taigi manoma, kad geriausias variantas – KRR ir KRD pakeitimai. Taip užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp taisyklių suderinimo ir nacionalinio lankstumo išsaugojimo būtinais atvejais, nekenkiant bendram taisyklių sąvadui. Pakeitimais bus toliau skatinamas vienodas rizikos ribojimo reikalavimų taikymas ir priežiūros praktikos konvergencija ir užtikrinamos vienodos sąlygos visoje bendrojoje rinkoje teikiant bankininkystės paslaugas. Šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti vienos. Tai itin svarbu bankų sektoriuje, kurio daugelis kredito įstaigų veikia visoje ES bendrojoje rinkoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą konsoliduotą kredito įstaigų priežiūrą svarbiausia – visapusiškas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas tarp bendro priežiūros mechanizmo institucijų ir kolegijose dirbančių jam nepriklausančių priežiūros ir kompetentingų institucijų. Šių tikslų nebūtų pasiekta priimant nacionalines taisykles.

•Proporcingumo principas

Proporcingumas – neatskiriama prie pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo dalis. Jame ne tik pagal proporcingumo tikslą atskirai įvertintos visos skirtingose reguliavimo srityse siūlomos galimybės, bet ir kaip atskira problema nurodytas nepakankamas esamų taisyklių proporcingumas, o konkrečios galimybės išanalizuotos siekiant sumažinti mažesnių įstaigų administracines ir reikalavimų laikymosi išlaidas (žr. poveikio vertinimo 2.9 ir 4.9 skirsnius).

•Priemonės pasirinkimas

Priemones įgyvendinti siūloma KRR ir KRD iš dalies pakeičiant atitinkamai reglamentu ir direktyva. Iš tiesų siūlomos priemonės yra susijusios su tuose teisės aktuose jau esančiomis nuostatomis (dėl likvidumo, sverto, atlygio, proporcingumo) arba jas papildomai išplėtoja.

Kiek tai susiję su FST sutartu nauju standartu dėl TLAC, siūloma visą standartą įtraukti į KRR, nes tik reglamentu galima užtikrinti būtiną vienodą taikymą, panašiai kaip yra esamų rizika grindžiamų nuosavų lėšų reikalavimų atveju. Rizikos ribojimo reikalavimus pateikiant kaip KRR pakeitimą būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų faktiškai tiesiogiai taikomi G-SII. Taip būtų neleidžiama valstybėms narėms įgyvendinti skirtingų nacionalinių reikalavimų srityje, kurioje pageidautinas visiškas suderinimas, kad sąlygos išliktų vienodos. Tačiau reikės dar pakoreguoti dabartines BGPD nuostatas, kad būtų užtikrinta, jog TLAC reikalavimas ir minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas visiškai atitiktų vienas kitą.

Kai kuriais siūlomais KRD pakeitimais, turinčiais poveikio proporcingumui, valstybėms narėms bus palikta tam tikro lankstumo juos perkeliant į nacionalinę teisę išlaikyti skirtingas taisykles. Taip būtų suteikta galimybė valstybėms narėms nustatyti griežtesnes taisykles dėl tam tikrų aspektų.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, kad įvertintų, ar esama rizikos ribojimo sistema ir būsimos pasaulinių standartų peržiūros yra tinkamiausios priemonės siekiant ES įstaigų rizikos ribojimo tikslų ir užtikrinant, kad tos įstaigos tebeteiktų būtiną finansavimą ES ekonomikai.

2015 m. liepos mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl galimo KRR ir KRD poveikio bankų ES ekonomikai teikiamam finansavimui didžiausią dėmesį skiriant MVĮ ir infrastruktūros finansavimui, o 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbė kvietimą teikti įrodymus 7 dėl visų ES finansų teisės aktų. Pagal abi iniciatyvas rinkti empiriniai įrodymai ir konkreti grįžtamoji informacija apie: i) taisykles, turinčias poveikio ekonomikos galimybėms finansuoti pačiai save ir augimą, ii) nebūtiną reguliavimo naštą, iii) taisyklių tarpusavio sąveiką, nenuoseklumą ir spragas, iv) taisykles, dėl kurių kyla nenumatytų pasekmių. Be to, Komisija surinko suinteresuotųjų šalių nuomones vykdydama specialias nuostatų, kuriomis reglamentuojamas atlygis 8 , ir KRR bei KRD taisyklių proporcingumo analizes. Galiausiai pradėtos viešos konsultacijos vykdant Komisijos užsakytą tyrimą, kad būtų įvertintas KRR poveikis bankų teikiamam ekonomikos finansavimui 9 .

Pagal visas pirmiau minėtas iniciatyvas gauta aiškių įrodymų, kad dabartines taisykles reikia atnaujinti ir papildyti siekiant: i) dar labiau sumažinti riziką bankų sektoriuje ir taip sumažinti priklausomybę nuo valstybės pagalbos ir mokesčių mokėtojų pinigų kilus krizei, ii) padidinti įstaigų galimybes ekonomikai skirti adekvatų finansavimą.

Poveikio vertinimo 1 ir 2 prieduose pateikiama konsultacijų, peržiūrų ir ataskaitų santrauka.

•Poveikio vertinimas

2016 m. rugsėjo 7 d. Reglamentavimo patikros valdyba poveikio vertinimą 10 apsvarstė ir atmetė. Po atmetimo poveikio vertinimas pagerintas pridėjus: i) geresnį pasiūlymo politikos konteksto (t. y. jo santykio su politikos pokyčiais tiek tarptautiniu, tiek ES lygmeniu) paaiškinimą, ii) daugiau informacijos apie suinteresuotųjų šalių nuomones, iii) poveikio vertinime nagrinėjamų įvairių politikos galimybių poveikio (tiek naudos, tiek sąnaudų) papildomų įrodymų. 2016 m. rugsėjo 27 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę 11 dėl iš naujo pateikto poveikio vertinimo. Poveikio vertinimas pateikiamas kartu su pasiūlymu. Pasiūlymas vis dar dera su poveikio vertinimu.

Kaip rodo atliekant poveikio vertinimą parengta imitavimo analizė ir makroekonominis modeliavimas, naujų reikalavimų, visų pirma naujų Bazelio standartų, pvz., sverto koeficiento ir prekybos knygos reikalavimų, įdiegimo išlaidos turėtų būti ribotos. Numatomas ilgalaikis poveikis bendrajam vidaus produktui (BVP) sudaro nuo −0,03 % iki −0,06 %, o bankų sektoriaus finansavimo išlaidų padidėjimas pagal blogiausią scenarijų turėtų būti mažiau negu 3 baziniai punktai. Kalbant apie naudą, imitavimas parodė, kad kilus panašaus dydžio kaip 2007–2008 m. finansų krizei viešieji ištekliai, reikalingi bankų sistemai paremti, sumažėtų 32 %, arba nuo 51 mlrd. EUR iki 34 mlrd. EUR.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Palikus supaprastintus nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo metodus tikimasi užtikrinti tolesnį taisyklių proporcingumą mažesnėms įstaigoms. Be to, dėl papildomų priemonių kai kurių reikalavimų (susijusių su informacijos teikimu bei atskleidimu ir atlygiu) proporcingumui padidinti toms įstaigoms turėtų sumažėti administracinė ir reikalavimų laikymosi našta.

Kiek tai susiję su MVĮ, siūlomas nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų bankų turimoms MVĮ pozicijoms, rekalibravimas turėtų turėti teigiamą poveikį bankų teikiamam MVĮ finansavimui. Tai pirmiausia paveiks MVĮ, kurių turimos pozicijos šiuo metu viršija 1,5 mln. EUR, nes šioms pozicijoms pagal esamas taisykles netaikomas MVĮ rėmimo koeficientas.

Dėl kitų pasiūlymo elementų, visų pirma tų, kuriais siekiama didinti įstaigų atsparumą būsimoms krizėms, turėtų išaugti skolinimo MVĮ tvarumas.

Galiausiai, dėl priemonių, kuriomis siekiama mažinti įstaigoms, visų pirma mažesnėms ir mažesnio sudėtingumo įstaigoms, tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas, turėtų sumažėti MVĮ skolinimosi išlaidos.

Kalbant apie trečiąsias valstybes, dėl pasiūlymo padidės ES finansų rinkų stabilumas, o kartu sumažės galimo neigiamo šalutinio poveikio pasaulinėms finansų rinkoms tikimybė ir išlaidos. Be to, įgyvendinus siūlomus pakeitimus bus visoje Sąjungoje dar labiau suderinta reguliavimo sistema, o kartu iš esmės sumažės administracinės išlaidos ES veikiančioms trečiųjų valstybių įstaigoms.

Turint omenyje šiuo metu atliekamą investicinėms įmonėms taikomų KRR nuostatų peržiūrą ir atsižvelgiant į pradinę EBI pateiktą ataskaitą 12 , manoma, kad būtų pagrįsta, jog naujai nustatomi reikalavimai būtų taikomi tik sisteminės svarbos investicinėms įmonėms, o kitoms investicinėms įmonėms esamos nuostatos būtų paliktos galioti iki minėtos peržiūros užbaigimo.

Pasiūlymas atitinka Komisijos prioritetą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos.

•Pagrindinės teisės

ES yra įsipareigojusi laikytis pagrindinių teisių apsaugos aukštų standartų ir pasirašiusi įvairius susitarimus dėl žmogaus teisių. Šiuo atžvilgiu nėra tikėtina, kad pasiūlymas turėtų tiesioginį poveikį šioms teisėms, išvardytoms pagrindiniuose JT susitarimuose dėl žmogaus teisių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra neatskiriama ES sutarčių dalis, ir Europos žmogaus teisių konvencijoje.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5. KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios ne anksčiau kaip 2019 m. Pakeitimai glaudžiai tarpusavyje susiję su kitomis KRR ir KRD nuostatomis, kurios jau galioja ir yra stebimos nuo 2014 m.

BBPK ir EBI toliau rinks duomenis, būtinus sverto koeficientui ir naujoms likvidumo priemonėms stebėti, kad būtų galima ateityje įvertinti naujų politikos priemonių poveikį. Be to, stebėti naujų siūlomų priemonių poveikį atitinkamoms įstaigoms ir įvertinti lankstumo ir proporcingumo, numatyto atsižvelgiant į mažesnių įstaigų specifiką, tinkamumą padės reguliariai vykdomas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas ir testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, Komisijos tarnybos toliau dalyvaus BBPK darbo grupėse ir Europos Centrinio Banko bei EBI įsteigtoje bendroje specialios paskirties grupėje, kurios stebi įstaigų nuosavų lėšų ir likvidumo pozicijų dinamiką atitinkamai pasaulyje ir ES.

Tinkamiausių galimybių įgyvendinimo rezultatų stebėjimo rodikliai nurodyti toliau.

Kalbant apie grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį (NSFR):

Kalbant apie sverto koeficientą:

Kalbant apie MVĮ:

Kalbant apie TLAC:

Kalbant apie prekybos knygą:

Kalbant apie atlygį:

Kalbant apie proporcingumą:

Šio pasiūlymo poveikis praėjus penkeriems metams nuo siūlomų priemonių taikymo datos bus įvertintas pagal metodiką, dėl kurios su EBI bus susitarta netrukus po priėmimo. EBI bus įgaliota apibrėžti ir surinkti duomenis, reikalingus pirmiau minėtiems rodikliams ir kitiems rodikliams, kurių reikia iš dalies pakeistam KRR ir KRD įvertinti, stebėti. Metodiką būtų galima parengti atskiroms galimybėms arba kelioms tarpusavyje susijusioms galimybėms, priklausomai nuo aplinkybių, susidariusių prieš pradedant vertinimą, ir stebėsenos rodiklių rezultatų.

Reikalavimų laikymasis ir vykdymas bus nuolat užtikrinamas pagal poreikius Komisijai pradedant pažeidimo tyrimo procedūras dėl teisėkūros priemonių neperkėlimo, neteisingo perkėlimo ar taikymo. Apie ES teisės pažeidimus galima pranešti per Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), įskaitant nacionalines kompetentingas institucijas ir EBI, taip pat per ECB. Be to, EBI toliau reguliariai skelbs susitarimo „Bazelis III“ poveikio ES bankų sistemai stebėsenos ataskaitas. Vykdant šią stebėseną stebimas susitarimo „Bazelis III“ reikalavimų (kurie įgyvendinti priėmus KRR ir KRD) poveikis ES įstaigoms, visų pirma poveikis įstaigų kapitalo pakankamumo koeficientams (rizika pagrįstiems ir ne rizika pagrįstiems) ir likvidumo rodikliams (LCR, NSFR). Stebėsena yra vykdoma lygiagrečiai su stebėsena, kurią vykdo BBPK.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Leidimai netaikyti kapitalo ir likvidumo reikalavimų (KRR)

Reikalavimas, kad patronuojamosios įmonės individualiai laikytųsi nuosavų lėšų ir likvidumo reikalavimų, gali kliudyti įstaigoms efektyviai valdyti tuos išteklius visos grupės lygmeniu. Tai ypač aktualu dabartinėmis aplinkybėmis, kai grupės kapitalo ir likvidumo valdymas vis lengviau centralizuojamas dėl technologinės plėtros.

Pagal galiojančius teisės aktus kompetentingoms institucijoms suteikta galimybė leisti individualiai netaikyti reikalavimų patronuojamosioms ar patronuojančiosioms įmonėms, esančioms vienoje valstybėje narėje arba priklausančioms likvidumo pogrupiui, veikiančiam keliose valstybėse narėse, jeigu apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad kapitalas ir likvidumas būtų tinkamai paskirstyti tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių. Sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) labai sustiprinta grupių priežiūra, ypač kai grupės subjektai yra įsikūrę BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse, nes taikant BPM turima daugiau žinių apie įvairiose valstybėse narėse įsikūrusius grupės subjektus ir tiesioginių jų priežiūros įgaliojimų. Tačiau kol nebaigta kurti bankų sąjunga, tose valstybėse narėse, kuriose įsikūrusios patronuojamosios įmonės, susirūpinimą vis dar kelia tai, kad sunkumų patiriančių patronuojamųjų įmonių likvidumo ar kapitalo stoka gali turėti fiskalinių padarinių tokioms („priimančiosioms“) valstybėms narėms. Šiuos susirūpinimą keliančius klausimus šiame pasiūlyme siūloma spręsti imantis tokių apsaugos priemonių: jau nustatytos KRR sąlygos papildomos aiškiai apibrėžta patronuojančiosios įmonės prievole remti patronuojamąsias įmones. Tokiu patronuojančiosios įmonės įsipareigojimu turi būti garantuojama visa suma, susijusi su reikalavimu, kurio leidžiama netaikyti, ir ta garantija turi būti užtikrinama naudojant užtikrinimo priemonę, kuria būtų padengta bent pusė garantuojamos sumos. Komisija atidžiai stebės atitinkamų nuostatų įgyvendinimą.

Manoma, kad šiame bankų sąjungos egzistavimo etape kompetentinga institucija, prižiūrinti įvairiose bankų sąjungos valstybėse narėse įsteigtas patronuojančiąsias ir patronuojamąsias įmones, turėtų turėti galimybę leisti netaikyti nuosavų lėšų ir likvidumo reikalavimų patronuojamosioms įmonėms, esančioms kitose valstybėse narėse negu patronuojančioji įmonė, bet tik jeigu patronuojančiosios įmonės įsipareigojimu remti tokias patronuojamąsias įmones būtų garantuojama visa suma, susijusi su leidžiamu netaikyti reikalavimu, ir ta garantija būtų užtikrinama naudojant užtikrinimo priemonę, kuria būtų padengta bent pusė garantuojamos sumos. KRR 7 ir 8 straipsniai atitinkamai iš dalies pakeičiami. Bankų sąjungai nepriklausančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiamos tos pačios galimybės netaikyti reikalavimų, jeigu aiškiai dėl to susitariama.

FST bendro nuostolių padengimo pajėgumo standarto įgyvendinimas (KRR, BGPD, BPM)

2015 m. lapkričio 9 d. FST paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kuris po savaitės buvo patvirtintas G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Turkijoje 13 . Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos teisės aktuose vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. TLAC standarto sąveika su galiojančiais Sąjungos teisės aktais, kuriais siekiama tų pačių reguliavimo tikslų, išsamiau aprašyta aiškinamajame memorandume, kuris pridėtas prie pasiūlymų iš dalies pakeisti BGPD ir BPMR.

Suderinamumas su BGPD

TLAC standartas Sąjungoje įgyvendinamas daliniais KRR pakeitimais, remiantis esama BGPD nustatyta sistema. Siekiant integruoti abi sistemas, kuriomis siekiama tų pačių politikos tikslų, reikia įtraukti naujas tokių terminų kaip „pertvarkytini subjektai“, „pertvarkytina grupė“ ir kt. apibrėžtis (į KRR 4 straipsnį) ir turi būti užtikrintas kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas (KRR 2 straipsnyje).

Remiantis pagal KRR 518 straipsnį privaloma peržiūra ir laikantis BGPD 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų, papildomoms 1 lygio priemonėms (KRR 52 straipsnis) ir 2 lygio priemonėms (KRR 63 straipsnis) taikomi kriterijai iš dalies pakeičiami nustatant reikalavimą, kad tos priemonės būtų nurašomos arba konvertuojamos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones tada, kai prarandamas gyvybingumas. Tai nepakeis ES įstaigų išleidžiamų kapitalo priemonių statuso ir kartu bus užtikrinta, kad tik tos priemonės, išleistos ES įstaigų patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, kurios atitinka šį papildomą reikalavimą, galėtų būti jų ES patronuojančiųjų subjektų laikomos papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis apskaičiuojant konsoliduotų nuosavų lėšų reikalavimus.

Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

TLAC standartas ES įgyvendinamas nustatant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurį sudaro rizika grindžiamas koeficientas ir ne rizika grindžiamas koeficientas (KRR naujas 92a straipsnis). Toks reikalavimas taikomas tik G-SII, kurios gali būti įstaigų grupės arba pavienės įstaigos (KRD 131 straipsnio 1 dalis). KRR 6 straipsnis iš dalies keičiamas nustatant reikalavimą, kad pavienės G-SII, kurios yra pertvarkytini subjektai, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo laikytųsi individualiai, o 11 straipsnis iš dalies keičiamas nustatant reikalavimą, kad pertvarkytini subjektai, priklausantys G-SII laikomoms grupėms, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo laikytųsi konsoliduotai.

TLAC standarte taip pat nustatytas vidaus TLAC reikalavimas (t. y. reikalavimas iš anksto patronuojamųjų įmonių lygmeniu paskirstyti nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą pertvarkytinoje grupėje), kuris perkeliamas į ES teisę nustatant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (KRR naujas 92b straipsnis), taikomą ne ES G-SII (BGPD jau nustatyta panaši G-SII skirta taisyklė). Toks reikalavimas sudaro 90 % reikalavimo, taikomo G-SII pagal naują 92a straipsnį, dydžio. Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas ne ES G-SII reikšmingoms patronuojamosioms įmonėms taikomas individualiai, jeigu jos nėra nei pertvarkytini subjektai, nei ES patronuojančiosios įstaigos, arba konsoliduotai, jeigu jos yra ES patronuojančiosios įmonės, tačiau ne pertvarkytini subjektai.

Tinkami įsipareigojimai

Naujas 5a skyrius (nauji 72a–72l straipsniai) dėl tinkamų įsipareigojimų įtraukiamas į KRR po nuosavoms lėšoms skirtų skyrių. Naujame 72a straipsnyje išvardijami neįtraukti įsipareigojimai, kurių negalima įskaityti vykdant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą. 72b straipsnyje pateikiami tinkamų įsipareigojimų priemonių tinkamumo kriterijai, jo 2 dalyje nurodomi subordinuotųjų įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, o 3 ir 4 dalyse – tinkamumo kriterijai, taikomi įsipareigojimams, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip neįtraukti įsipareigojimai. 72c straipsnyje nustatoma, kad priemones prie tinkamų įsipareigojimų galima priskirti tik kai jų likęs terminas yra bent vieni metai. Kaip ir pagal TLAC sąlygų dokumentą, tinkamumo kriterijų neatitinka per specialiosios paskirties subjektus išleisti įsipareigojimai.

Naujojo 5a skyriaus 2 skirsnyje (72e–72j straipsniai) pateikiamos atskaitymo taisyklės, taikytinos nustatant grynąją įsipareigojimų, kuriuos galima įskaityti vykdant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, sumą. Įstaigos privalo atskaityti turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones (72f straipsnis) ir turimus tinkamus kitų G-SII įsipareigojimus (72h ir 72i straipsniai). 72e straipsnio 3 dalyje nustatoma proporcingo turimų įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto kaip neįtraukti įsipareigojimai ir gali būti įskaičiuojami kaip tinkami įsipareigojimai tik iki ribotos sumos, atskaitymo tvarka. Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų ir iš nuosavų lėšų atliekami pagal atitinkamą atskaitymo metodą (KRR 66 straipsnio e punktas). 72j straipsnyje nustatoma atskaitymų iš prekybos knygos straipsnių išimtis. Naujojo 5a skyriaus 3 skirsnyje apibrėžiamos tinkamų įsipareigojimų (72k straipsnis) ir nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų (72l straipsnis) sąvokos.

Komisija prašys EBI patarti dėl alternatyvių galimybių vertinti turimas G-SII išleistas TLAC priemones ir dėl tų galimybių poveikio. Viena iš galimybių, dėl kurių Komisija prašys patarimo, bus BBPK neseniai paskelbto turimų TLAC priemonių vertinimo metodo įgyvendinimas. Remdamasi gautais patarimais Komisija svarstys, ar šiame pasiūlyme išdėstytą sprendimą reikėtų keisti.

Nuosavoms lėšoms ir tinkamiems įsipareigojimams keliamų bendrųjų reikalavimų patikslinimai

KRR II dalies I antraštinės dalies 6 skyrius (73–80 straipsniai) patikslinamas atsižvelgiant į įtraukiamą tinkamų įsipareigojimų kategoriją. 77 ir 78 straipsniai papildomi įtraukiant išankstinį priežiūros institucijos leidimą pirma laiko išpirkti kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus. 78 straipsnyje suteikiama galimybė duoti įstaigoms bendrą išankstinį leidimą atlikti pirmalaikius išpirkimus, taikant kriterijus, kuriais užtikrinamas tokio priežiūros institucijos leidimo suteikimo sąlygų laikymasis. Pagal 80 straipsnį EBI pavedama stebėti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų išleidimą. Siekiant suderinti nuosavų lėšų tinkamumo kriterijus su tinkamų įsipareigojimų kriterijais, specialiosios paskirties subjekto išleistas papildomas 1 lygio ir 2 lygio priemones bus galima įskaityti skaičiuojant nuosavas lėšas tik iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Nuosavybės vertybinių popierių investicijos į fondus (KRR)

2013 m. gruodžio mėn. BBPK paskelbė naują nuosavybės vertybinių popierių investicijoms į fondus taikomos tvarkos standartą. Naujuoju standartu siekta paaiškinti esamą tvarką ir pasiekti, kad tokių pozicijų vertinimo tvarka būtų tarptautiniu mastu labiau suderinta ir jautresnė rizikai (t. y. būtų atsižvelgiama ir į fondo pagrindinių investicijų riziką, ir į jo svertą). Siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti naująjį standartą padaryti keli KRR pakeitimai.

128 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad su ypač didele rizika susijusių straipsnių apibrėžtis neapimtų pozicijų, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos.

132 straipsnis iš dalies keičiamas, kad atitiktų naujus bendruosius principus ir reikalavimus, kuriais grindžiamas nuosavų lėšų reikalavimų pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, apskaičiavimas įstaigoms, taikančioms standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.

Įtraukiamas naujas 132a straipsnis, kuriame detaliai nustatomi skaičiavimai pagal du iš 132 straipsnyje numatytų metodų, t. y. skaidrumo metodą ir įgaliojimu grindžiamą metodą.

152 straipsnis iš dalies keičiamas, kad atitiktų persvarstytus reikalavimus ir metodus, pagal kuriuos apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą taikančiose įstaigose.

Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas (KRR)

2014 m. kovo mėn. BBPK paskelbė standartą, kuriame, siekiant ištaisyti esamų standartizuotų metodų trūkumus, nustatytas naujas standartizuotas išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodas, vadinamas standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (angl. Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Siekiant įtraukti naująjį metodą į Sąjungos teisę, kartu užtikrinant naujųjų taisyklių proporcingumą, padaryti keli KRR pakeitimai.

273 straipsnyje, atsižvelgiant į nustatytus naujus metodus, pakeistos kai kurių sąvokų apibrėžtys ir įtrauktos kelios naujos apibrėžtys. Rinkos vertės metodas pakeistas SA-CCR metodu (274–280f straipsniai). Su standartizuotu metodu susijusios taisyklės panaikintos. Įtrauktos naujos taisyklės dėl supaprastinto SA-CCR metodo (281 straipsnis). Pakeistos esamos taisyklės dėl pradinės pozicijos metodo (282 straipsnis). Pakeisti pradinės pozicijos metodo taikymo tinkamumo kriterijai ir nustatyti supaprastinto SA-CCR metodo taikymo tinkamumo kriterijai (273a ir 273b straipsniai). 298 ir 299 straipsniai pakeisti atsižvelgiant į nustatytą SA-CCR metodą.

Pagrindinių sandorio šalių pozicijos (KRR ir ERIR)

2014 m. balandžio mėn. BBPK paskelbė galutinį pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo standartą. Šiuo galutiniu standartu ištaisyti prieš dvejus metus paskelbto laikinojo standarto trūkumai. Siekiant Sąjungos teisės aktais įgyvendinti šį galutinį standartą padaryti keli KRR ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (Europos rinkos infrastruktūros reglamento, ERIR) pakeitimai.

KRR 300–310 straipsnių ir 497 straipsnio pakeitimai

300 straipsnis papildytas keliomis naujomis terminų, vartojamų iš dalies pakeistose taisyklėse, reglamentuojančiose pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomus nuosavų lėšų reikalavimus, apibrėžtimis. 301 straipsnis pakeistas siekiant nustatyti specialią tvarką, taikytiną įstaigų turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms dėl piniginių sandorių, papildomai patikslinti pradinės garantinės įmokos vertinimą ir atsižvelgti į tai, kad vienas bendras metodas būtų taikytinas apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms. 304 straipsnis pakeistas siekiant atsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių pozicijų verčių apskaičiavimo metodų pakeitimą ir paaiškinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) bei užtikrinimo priemonių, klientų pateikiamų savo tarpuskaitos nariams, vertinimą. 305 straipsnis pakeistas siekiant paaiškinti VPĮFS vertinimą ir patikslinti klientų pozicijų lengvatinio vertinimo tinkamumo kriterijus. Į 306 straipsnį įtrauktas tarpuskaitos narių garantijų, suteikiamų savo klientams, vertinimo ir VPĮFS vertinimo paaiškinimas. 308 straipsnyje nustatytas naujas metodas, pagal kurį turi būti apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą. 309 straipsnyje pakeista nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijoms, apskaičiavimo formulė. 310 straipsnyje alternatyvus nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, apskaičiavimo metodas išbrauktas ir pakeistas nauja nefinansuojamų įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą vertinimo tvarka. Galiausiai 497 straipsnyje pakeistos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

ERIR 50a–50d straipsnių ir 89 straipsnio pakeitimai

50a–50d straipsniai pakeisti įtraukiant naują metodą, pagal kurį turi būti apskaičiuojamas pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, reikalingas įstaigoms apskaičiuojant savus nuosavų lėšų reikalavimus įmokoms į tos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą. 89 straipsnio 5a dalis pakeista atnaujinant su tuo skaičiavimu susijusias pereinamojo laikotarpio nuostatas.

Prekybos knyga. Rinkos rizika (KRR)

2016 m. sausio mėn. BBPK baigė su pamatine prekybos knygos peržiūra susijusį darbą ir paskelbė naują rinkos rizikos vertinimo standartą. Šiuo standartu siekta ištaisyti esamos rinkos rizikos sistemos struktūrinius trūkumus, įskaitant nepakankamą įstaigų patiriamos visų rūšių rizikos aprėptį ir neaiškiai nustatytą ribą tarp prekybos ir ne prekybos (t. y. bankinės) knygų, dėl kurios atsirado reguliacinio arbitražo galimybių. Naujajame standarte pateiktos persvarstytos taisyklės, pagal kurias turi būti taikomi vidaus modeliai apskaičiuojant nuosavas lėšas, skirtas rinkos rizikai padengti, ir naujas standartizuotas metodas, kuriuo pakeičiamas esamas metodas. Siekiant Sąjungos teisėje įgyvendinti naująjį standartą, kartu užtikrinant tolesnį taisyklių proporcingumą, padaryti keli KRR pakeitimai.

I antraštinė dalis. Bendrieji reikalavimai, vertinimas ir informacijos teikimas

94 straipsnyje nustatytos pakeistos sąlygos, kaip įstaiga gali pasinaudoti smulkią prekybos knygoje apskaitomą veiklą vykdančioms įstaigoms taikoma išlyga, pagal kurią nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti gali būti pakeisti nuosavų lėšų reikalavimais, skirtais bankinės knygos pozicijų kredito rizikai padengti. 102 ir 103 straipsniuose paaiškinami bendrieji reikalavimai dėl prekybos knygos pozicijų. 104 ir 104a straipsniuose paaiškinami pozicijų priskyrimo prekybos knygoje kriterijai ir sąlygos, kuriomis prekybos knygos pozicija perklasifikuojama kaip bankinės knygos pozicija ir atvirkščiai. 104b straipsnyje apibrėžiama nauja prekybos operacijų sąrašo sąvoka. 105 straipsnyje nustatomos taisyklės, kurių būtina laikytis apdairiai nustatant prekybos knygos pozicijų vertę. 106 straipsnyje apibūdinamas prekybos knygos pozicijų, kurios laikomos bankinių knygų pozicijų vidinio apsidraudimo pozicijomis, pripažinimas ir vertinimas.

IV antraštinės dalies 1 skyrius. Bendrosios nuostatos

325 straipsnyje apibūdinami įvairūs metodai, kuriuos įstaigos gali taikyti apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, taip pat jų taikymo sąlygos ir kaip jų taikymą galima derinti. 325a straipsnyje išsamiau nustatomi supaprastinto standartinio metodo taikymo įstaigoms, kurių prekybos knygose apskaitoma vidutinio masto veikla, tinkamumo kriterijai. 325b straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis rinkos rizikos pozicijos gali būti užskaitytos tarp įvairių vienos grupės juridinių asmenų siekiant apskaičiuoti konsoliduotus nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. 325c straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis reikalavimai dėl rinkos rizikos gali būti netaikomi pozicijoms, įstaigos prisiimamoms apsidraudžiant nuo neigiamo valiutų kursų pokyčių poveikio savo nuosavų lėšų pakankamumo koeficientams.

1a skyrius. Standartizuotas metodas

1 skirsnyje (325d straipsnis) apibūdinamos įvairios standartizuoto metodo sudedamosios dalys. 2 skirsnyje (325e–325l straipsniai) apibūdinamas pirmosios sudedamosios dalies, jautrumu grindžiamo metodo, veikimas. Jame nustatomi bendrieji delta ir vega koeficientų ir kreivumo rizikos (angl. curvature risk) apskaičiavimo ir sumavimo principai. 3 skirsnio 1 poskirsnyje (325m–325r straipsniai) nustatomi rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant prekybos knygos pozicijų jautrumą įvairių klasių rizikai. 3 skirsnio 2 poskirsnyje (325s–325u straipsniai) paaiškinama, kaip šis jautrumas turi būti apskaičiuojamas. 4 skirsnyje (325v straipsnis) apibūdinamas standartizuoto metodo antrosios sudedamosios dalies, likutinės rizikos papildomo mokesčio, veikimas. 5 skirsnyje apibūdinamas standartizuoto metodo trečiosios sudedamosios dalies, kapitalo poreikio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, veikimas. 325w straipsnyje pateikiamos svarbiausių sąvokų apibrėžtys. 1 poskirsnyje (325x–325z straipsniai) apibūdinama, kaip kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti turi būti apskaičiuojamas pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atvejais, o 2 poskirsnyje (325aa ir 325ab straipsniai) ir 3 poskirsnyje (325ac–325ae straipsniai) apibūdinamas tas pats skaičiavimas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atvejais. 6 skirsnyje (325af–325az straipsniai) pateikiami rizikos koeficientai ir koreliacijos, kurie turi būti naudojami kiekvienoje rizikos klasėje kartu su jautrumu siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal standartizuotą metodą. ES vyriausybių pozicijos įtraukiamos į pirmąją rizikos grupę, kuriai priskiriamas mažiausias rizikos koeficientas (325ai ir 325al straipsniai). Ši tvarka atitinka nuo reitingų nepriklausomo vertinimo tvarką, šiuo metu taikomą tų rūšių pozicijoms, įtrauktoms į ne prekybos knygą. ES įstaigų išleistoms padengtoms obligacijoms taikomi rizikos koeficientai sumažinti (325ai ir 325al straipsniai). Šia tvarka būtų užkirstas kelias galimam reikšmingam kapitalo reikalavimų, taikomų ES įstaigų išleistų padengtų obligacijų pozicijoms, padidinimui, taigi bus išlaikytos mažesnės būsto ir ne gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskolų finansavimo išlaidos.

1b skyrius. Vidaus modelių metodas

1 skirsnyje (325ba ir 325bb straipsniai) nustatoma, kokiomis sąlygomis įstaigoms leidžiama naudoti vidaus modelius ir kaip nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti turi būti apskaičiuojami prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių šis leidimas suteiktas. 2 skirsnyje (325bc–325bl straipsniai) apibūdinama, kaip turi būti naudojami tikėtini trūkumai ir likvidumo terminai apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, reikalavimai, kuriuos turi atitikti vidaus modeliai, dėl grįžtamojo patikrinimo, pelno ir nuostolio priskyrimo ir vidaus patikimumo vertinimo, taip pat bendresni kokybiniai bei rizikos vertinimo reikalavimai ir nepalankiausių sąlygų scenarijaus rizikos matas, kuris turi būti apskaičiuojamas dėl nemodeliuojamų rizikos veiksnių. Kaip ir pagal standartizuotą metodą, pagal vidaus modelių metodą nustatyta lengvatinė tvarka – sutrumpinti likvidumo terminai ES vyriausybių pozicijoms ir ES įstaigų išleistoms padengtoms obligacijoms (325be straipsnis). 3 skirsnyje (325bm–325bq straipsniai) apibūdinama, kaip kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti turi būti apskaičiuojamas prekybos operacijų sąrašams, esant įsipareigojimų neįvykdymo rizikai, taikant vidaus modelių metodą.

2, 3 ir 4 skyriai. Supaprastintas standartizuotas metodas

2, 3 ir 4 skyriuose atitinkamai išdėstyti nuosavų lėšų reikalavimai pozicijų rizikai, užsienio valiutos kurso rizikai ir biržos prekių kainos rizikai padengti taikant supaprastintą standartizuotą metodą pagal persvarstytą rinkos rizikos sistemą. Šios taisyklės jau yra nustatytos dabartinėje rinkos rizikos sistemoje ir lieka nepakeistos. Įstaigos galės taikyti šį metodą iki [šio reglamento taikymo datos]. Po šios datos supaprastintą standartizuotą metodą galės taikyti tik 325a straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus atitinkančios įstaigos.

5 skyrius. Supaprastintas vidaus metodas

5 skyriuje išdėstytas supaprastintas vidaus modelių metodas pagal persvarstytą rinkos rizikos sistemą. Šios taisyklės jau yra nustatytos dabartinėje rinkos rizikos sistemoje ir lieka nepakeistos. Įstaigos galės taikyti šį metodą iki [šio reglamento taikymo datos]. Po šios datos įstaigos nebegalės taikyti supaprastinto vidaus modelių metodo apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. Tačiau 5 skyrius tebegalios apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 383 straipsnyje nustatytą pažangųjį metodą.

Dešimta dalis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, ataskaitos, peržiūros ir pakeitimai

501b straipsnyje apibūdinama, kaip bus laipsniškai pradėti taikyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, apskaičiuojami pagal 1a ir 1b skyrius. 519a straipsnyje nurodomi keli techniniai persvarstytos rinkos rizikos sistemos elementai, dėl kurių gali kilti problemų juos įgyvendinus. EBI įgaliojama peržiūrėti tuos techninius elementus ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, o Komisija gali teikti pasiūlymus pakeisti susijusias taisykles atsižvelgdama į EBI išvadas.

Didelės pozicijos (KRR)

Dabartinė kapitalo bazė (reikalavimus atitinkantis kapitalas) sudaro tik mažą visų įstaigų turimų didelių pozicijų dalį, todėl nėra pakankamai ribojanti riziką, kad didžiausias galimas įstaigos nuostolis staigaus vienos sandorio šalies ar sandorio šalių grupės žlugimo atveju nekeltų pavojaus įstaigos išlikimui, jos veiklos tęstinumui. Be to, dabartinė riba nustatyta neatsižvelgiant į didesnę riziką, patiriamą dėl G-SII turimų pavienių sandorio šalių ar susijusių klientų grupių pozicijų ir ypač dėl turimų kitų G-SII pozicijų. Per finansų krizę iš tiesų įsitikinta, kad reikšmingi vienos G-SII nuostoliai gali paskatinti susirūpinimą dėl kitų G-SII mokumo, o tai gali turėti sunkių padarinių finansiniam stabilumui. Ir, galiausiai, dabartinė didelių pozicijų sistema yra pagrįsta ne tokiais tiksliais metodais kaip naujoji metodika (t. y. standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas, SA-CCR), kurią BBPK sukūrė bankų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms (t. y. nebiržinių išvestinių finansinių priemonių pozicijoms) apskaičiuoti. Didelių pozicijų sistema iš dalies keičiama siekiant pašalinti nustatytas spragas. Visų pirma, apribojamas kapitalas, į kurį galima atsižvelgti apskaičiuojant didelių pozicijų ribą – nuo šiol jis apima tik 1 lygio kapitalą (nebeapima 2 lygio kapitalo); 395 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama nustatant žemesnę 15 % ribą G-SIB turimoms kitų G-SIB pozicijoms, o iš dalies keičiamame 390 straipsnyje nustatomas privalomas SA-CCR metodų taikymas nustatant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijas net ir tiems bankams, kuriems leista naudoti vidaus modelius. Atliktais dabartinės sistemos pakeitimais apskritai bus padidintas didelių pozicijų sistemos jautrumas rizikai ir Europos sistema bus geriau suderinta su BBPK 2014 m. paskelbtu didelių pozicijų standartu.

KRR 507 straipsniu Komisija įpareigota peržiūrėti ir ataskaitoje pranešti, kaip taikomas 400 straipsnio 1 dalies j punktas ir 400 straipsnio 2 dalis. Kadangi nepavyko surinkti pakankamai kiekybinių duomenų, kad būtų galima įvertinti tose nuostatose išvardytų išimčių panaikinimo arba privalomo taikymo potencialų poveikį, 507 straipsniu EBI suteikiami nauji įgaliojimai ataskaitoje Komisijai pranešti apie naudojimąsi 400 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 390 straipsnio 6 dalyje nustatytomis išimtimis.

Sverto koeficientas (KRR)

Keli KRR straipsniai papildomi naujomis nuostatomis ir patikslinami siekiant nustatyti privalomą sverto koeficiento reikalavimą visoms įstaigoms, kurioms taikoma KRD. Sverto koeficiento reikalavimu papildomi dabartiniai KRD nustatyti reikalavimai dėl priežiūros tikslais atliekamos pernelyg didelio sverto rizikos stebėsenos ir KRR reikalavimai apskaičiuoti sverto koeficientą, apie jį pranešti priežiūros institucijoms ir nuo 2015 m. sausio mėn. jį skelbti viešai.

Sverto koeficiento reikalavimas

Sverto koeficiento reikalavimu, pagal kurį jo dydis turi būti 3 % 1 lygio kapitalo, kaip susitarta tarptautiniu lygmeniu, papildomi KRR 92 straipsnyje nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, kurių įstaigos turi laikytis kartu su savo rizika grindžiamais reikalavimais. Taip nustatomas visoje Sąjungoje suderintas privalomas reikalavimas kaip įstaigų finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Be to, kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už pavienių įstaigų sverto politikos ir procesų stebėseną ir, jei reikia, gali imtis papildomų priemonių pernelyg didelio sverto rizikai mažinti.

Sverto koeficiento pozicijų mato koregavimai

Sverto koeficiento pozicijų mato koregavimai, kurie jau nustatyti dabartiniame KRR, perkeliami ir į naująjį tekstą. Kadangi 3 % sverto koeficientu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti, jį reikia toliau koreguoti. Įstaigos gali sumažinti sverto koeficiento pozicijų matą viešosios plėtros bankų viešajam skolinimui (429a straipsnio 1 dalies d punktas), perleidžiamosioms paskoloms (429 straipsnio 1 dalies e punktas) ir oficialiai garantuojamiems eksporto kreditams (429a straipsnio 1 dalies f punktas). Siekiant neatgrasyti įstaigų nuo klientų tarpuskaitos, įstaigoms leidžiama sumažinti pozicijų matą pradine garantine įmoka, gauta iš klientų už išvestines finansines priemones, kurių tarpuskaitą atlieka reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalys (429c straipsnio 4 dalis).

G-SIB sverto koeficiento rezervas

Tarptautiniu lygmeniu tebediskutuojama dėl galimo G-SIB sverto koeficiento rezervo. Kai bus pasiektas galutinis tarptautinis susitarimas dėl sverto koeficiento rezervo, reikėtų apsvarstyti galimybę jį įtraukti į KRR.

Reguliavimo ataskaitų teikimas (KRR)

Siekiant didinti bendrosios reguliavimo ataskaitų teikimo sistemos proporcingumą ir mažinti įstaigų išlaidas, KRR ir KRD papildyti įvairiomis nuostatomis, o kai kurios nuostatos iš dalies pakeistos.

99 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama įtraukiant EBI įgaliojimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikti Komisijai reguliavimo informacijos teikimo išlaidų ataskaitą. Šiuo įgaliojimu labai aiškiai nustatyta metodika, pagal kurią EBI turi kiekybiškai vertinti įstaigų informacijos teikimo išlaidas, ir pareiga pateikti rekomendacijų, kokiais būdais galima supaprastinti mažų įstaigų informacijos teikimą iš dalies pakeičiant esamas EBI informacijos teikimo formas.

Mažos įstaigos, apibrėžtos 430a straipsnyje, privalės teikti reguliavimo ataskaitas tik kartą per metus, o ne kas pusę metų ar dažniau, kaip privaloma visoms kitoms įstaigoms (99 straipsnio 4 dalis, 100, 101, 394 ir 430 straipsniai).

Informacijos apie dideles pozicijas teikimas bus supaprastintas išbraukiant vieną punktą ir paaiškinant kitą punktą, apie kurį šiuo metu privaloma teikti informaciją pagal 394 straipsnį.

Informacijos atskleidimas (KRR)

Didesnis informacijos atskleidimo reikalavimų proporcingumas

Aštunta dalis papildoma naujomis nuostatomis siekiant proporcingesnės informacijos atskleidimo tvarkos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į santykinį įstaigų dydį ir sudėtingumą. Įstaigos skirstomos į tris kategorijas: reikšmingos (433a straipsnis), mažos (433b straipsnis) ir kitos (433c straipsnis) įstaigos, taip pat papildomai skiriamos biržinės ir nebiržinės įstaigos. Informacijos atskleidimo reikalavimai kiekvienos kategorijos įstaigoms bus taikomi slankiosios skalės principu, diferencijuojant pagal informacijos atskleidimo esmę ir dažnį.

Slankiosios skalės viršuje esančios didelės, biržinių vertybinių popierių turinčios įstaigos privalės kartą per metus atskleisti visą pagal aštuntą dalį privalomą informaciją, taip pat atskleisti kai kurią informaciją kas pusmetį ir kas ketvirtį, pastaruoju atveju pridėdamos pagrindinių rizikos ribojimo parametrų lentelę (447 straipsnis). Skalės apačioje esančioms mažoms nebiržinėms įstaigoms tereikės kartą per metus atskleisti kai kurią su savo valdymu, atlygiu ir rizikos valdymu susijusią informaciją ir pateikti pagrindinių parametrų lentelę.

Tiksliniai pakeitimai, atliekami siekiant suderinamumo su tarptautiniais standartais ir naujais arba iš dalies pakeistais 1 ramsčio reikalavimais

Siekiant geriau suderinti informacijos atskleidimo reikalavimus su tarptautiniais informacijos atskleidimo standartais padaryti keli aštuntos dalies II ir III antraštinių dalių (435–455 straipsnių) pakeitimai. Visų pirma įtrauktas naujas reikalavimas atskleisti informaciją apie reikšmingas investicijas į draudimo įmones, kurių kompetentinga institucija yra leidusi neatskaityti iš finansinių konglomeratų papildomų nuosavų lėšų reikalavimų (438 straipsnio e ir f punktai).

EBI ir Komisijos įgaliojimai

Į šį pasiūlymą įtrauktas įgaliojimas EBI parengti vienodus informacijos atskleidimo formatus, kurie, siekiant palengvinti palyginamumą, turėtų būti kuo labiau suderinti su tarptautiniais informacijos atskleidimo formatais (434a straipsnis).

Tuo pačiu tikslu į pasiūlymą įtraukiamas įgaliojimas Komisijai iš dalies pakeisti aštuntoje dalyje nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus atsižvelgiant į rengiamus ar keičiamus tarptautinius informacijos atskleidimo standartus (456 straipsnio k punktas).

Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (KRR)

Šešta dalis papildyta nauja antraštine dalimi ir esamos jos nuostatos patikslintos nustatant privalomą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį (NSFR) kredito įstaigoms ir sisteminės svarbos investicinėms įmonėms.

Bendrosios nuostatos

Pirmoje dalyje patikslintos bendrosios nuostatos. 8 straipsnis iš dalies pakeistas tikslinant sąlygas, kuriomis įstaigos gali pasinaudoti leidimais individualiai netaikyti likvidumo reikalavimų, o 11 ir 18 straipsnių pakeitimai padaryti dėl konsolidavimo taisyklių.

Esamos likvidumo nuostatos

Šeštos dalies I ir II antraštinių dalių pakeitimais patikslinamos terminų apibrėžtys ir informacijos teikimo reikalavimai. 411 straipsnyje patikslinamos terminų apibrėžtys, o 412, 413, 415, 416 ir 422–425 straipsniuose papildomai patikslinami informacijos teikimo reikalavimai. 414 straipsnis pakeičiamas įtraukiant naująjį grynojo pastovaus finansavimo rodiklio reikalavimą ir nustatant atitinkamus jo nesilaikymo padarinius.

Nauja šeštos dalies IV antraštinė dalis: grynasis pastovaus finansavimo rodiklis

1 skyrius. Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (428a ir 428b straipsniai)

428a straipsnyje nustatomos grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimo konsoliduotu pagrindu taisyklės patronuojamosioms įmonėms trečiosiose valstybėse.

428b straipsnyje nustatoma bendra grynojo pastovaus finansavimo rodiklio struktūra: jis apskaičiuojamas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo (angl. available stable funding, ASF) sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo (angl. required stable funding, RSF) suma.

2 skyrius. Bendrosios grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimo taisyklės (428c–428h straipsniai)

428c straipsnyje paaiškinamos bendrosios taisyklės, taikomos apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį.

428d straipsnyje nustatoma, kaip apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį turi būti atsižvelgiama į išvestinių finansinių priemonių sutartis, o 428e straipsnyje nustatoma užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių užskaita.

428f straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis kai kurį turtą ir įsipareigojimus galima laikyti tarpusavyje susijusiais, ir sudaromas sąrašas produktų, kurių turtas ir įsipareigojimai tokiais laikomi: centralizuoti reguliuojamieji taupomieji indėliai, skatinamosios paskolos, padengtų obligacijų išleidimas be finansavimo rizikos vienų metų laikotarpiui ir išvestinių finansinių priemonių klientų tarpuskaitos veikla. Komisija įgaliojama priimti deleguotąjį aktą, kuriame šis sąrašas būtų peržiūrėtas (460 straipsnio nauja 3 dalis).

428g straipsnyje nustatoma indėlių bendradarbiavimo tinkluose ar institucinėse užtikrinimo sistemose vertinimo tvarka, o 428h straipsnyje kompetentingoms institucijoms suteikiama laisvė tam tikromis sąlygomis leisti lengvatinį grupės vidaus sandorių vertinimą.

3 skyrius. Turimas pastovus finansavimas (428i–428o straipsniai)

Šio skyriaus 1 skirsnyje (428i ir 428j straipsniai) nustatomos bendrosios taisyklės, taikomos apskaičiuojant turimo pastovaus finansavimo sumą, kuri yra grynojo pastovaus finansavimo rodiklio skaitiklis.

2 skirsnyje (428k–428o straipsniai) apibrėžiami turimo pastovaus finansavimo koeficientai, kurie taikomi reguliuojamajam kapitalui ir įvairiems įsipareigojimams priklausomai nuo jų ypatybių, visų pirma jų terminų ir sandorio šalies pobūdžio.

4 skyrius. Būtinas pastovus finansavimas (428p–428ag straipsniai)

Šio skyriaus 1 skirsnyje (428p ir 428q straipsniai) nustatomos bendrosios taisyklės, taikomos apskaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą, kuri yra grynojo pastovaus finansavimo rodiklio vardiklis.

2 skirsnyje (428r–428o straipsniai) apibrėžiami būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie taikomi įvairiam turtui ir nebalansinėms pozicijoms priklausomai nuo jų ypatybių, visų pirma jų terminų, jų likvidumo ir sandorio šalies pobūdžio.

Apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį vartojamų terminų apibrėžtys ir taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai atitinka terminų apibrėžtis ir verčių sumažinimus, taikomus apskaičiuojant ES padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (angl. liquidity coverage ratio, LCR). Visų pirma turtui, kuris atitinka reikalavimus kaip 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, taikomas 0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vyriausybių obligacijų rinkų likvidumui.

Turtui, atsiradusiam dėl sandorių su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu šeši mėnesiai ir kurie užtikrinti 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, taikomas 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas (428s straipsnis). Jeigu tie sandoriai yra neužtikrinti arba užtikrinti kitu turtu, jiems taikomas 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas (428u straipsnis). Šiais Bazelio būtino pastovaus finansavimo koeficientų (kurie yra atitinkamai 10 % ir 15 %) koregavimais siekiama sumažinti tiesioginį poveikį tarpbankinio finansavimo rinkų likvidumui, vertybinių popierių likvidumui ir rinkos formavimo veiklai. Komisija įgaliojama priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų peržiūrėta ši tvarka ir užtikrintiems sandoriams apskritai taikoma tvarka, atsižvelgiant į EBI parengtos ataskaitos išvadas. Jeigu per 3 metus nuo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo datos nebus priimta sprendimo, šie būtino pastovaus finansavimo koeficientai bus padidinti atitinkamai iki 10 % ir 15 % (dešimtos dalies 510 straipsnio nauja 7 dalis).

Išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju, jeigu išvestinių finansinių priemonių turtas (už kurį kompensuojama kintamosiomis garantinėmis įmokomis, gautomis pinigais ir 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas) yra didesnis už išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimus (už kuriuos kompensuojama visomis pateiktomis kintamosiomis garantinėmis įmokomis), skirtumui tarp jų taikomas 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas (428ag straipsnis). Be to, turtui, pateikiamam kaip pradinė garantinė įmoka arba kaip įnašas į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikomas 85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas (428af straipsnis). Taip pat nustatomas rizikai jautrus ir, palyginti su Bazelio grynuoju pastovaus finansavimo rodikliu, patikslintas metodas būsimai išvestinių finansinių priemonių finansavimo rizikai nustatyti. Išvestinių finansinių priemonių sutarčių be garantinės įmokos atvejais 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas bendriesiems jų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams (428u straipsnis), o išvestinių finansinių priemonių sutarčių su garantine įmoka atvejais suteikiama galimybė rinktis arba taikyti 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams, arba naudoti galimą būsimą poziciją, apskaičiuotą pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą – SA-CCR (428x straipsnis). Komisija įgaliojama priimti deleguotąjį aktą, kuriame ši tvarka būtų peržiūrėta, atsižvelgiant į EBI parengtos ataskaitos išvadas. Jeigu per 3 metus nuo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo datos nebus priimta sprendimo, bendrųjų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas bus taikomas visoms išvestinių finansinių priemonių sutartims ir visoms įstaigoms (510 straipsnio nauja 5 dalis).

9-asis TFAS (KRR)

473a straipsnis įtraukiamas numatant laipsniškai pradėti taikyti naujuosius papildomų atidėjinių reikalavimus kredito rizikai pagal TFAS laikotarpiu, kuris prasidės 2019 m. sausio 1 d. ir baigsis 2023 m. gruodžio 31 d., kad finansinis poveikis įstaigoms būtų mažesnis.

MVĮ rėmimo koeficientas (KRR)

Į šį pasiūlymą įtraukti kapitalo reikalavimų MVĮ pozicijoms pakeitimai (501 straipsnis). Dabartinis kapitalo sumažinimas 23,81 % MVĮ pozicijai paliekamas galioti, jeigu ji neviršija 1,5 mln. EUR ribos. Kai MVĮ pozicija viršija 1,5 mln. EUR ribą, siūloma taikyti kapitalo sumažinimą 23,81 % pirmajai 1,5 mln. EUR pozicijos daliai ir 15 % sumažinimą likusiai pozicijos daliai, viršijančiai 1,5 mln. EUR ribą. Įstaigos šį sumažinimą galės ir toliau atlikti patikslindamos pagal riziką įvertintos pozicijos sumą konkrečiai MVĮ.

Infrastruktūros pozicijų vertinimas (KRR)

Siekiant Sąjungos ekonomikos augimo nepaprastai svarbu remti perspektyvius infrastruktūros projektus tokiose srityse kaip transportas, energetika, inovacijos, švietimas ir moksliniai tyrimai. Šiuo pasiūlymu kartu su kitomis Komisijos iniciatyvomis, tokiomis kaip kapitalo rinkų sąjunga ir Investicijų planas Europai, siekiama sutelkti privačias lėšas aukštos kokybės infrastruktūros projektams finansuoti. Remiantis naujausiais draudimo įmonių reguliavimo sistemos pokyčiais ir tolesniu darbu, atliekamu rengiantis būsimai BBPK standartizuoto metodo pertvarkai, siūloma leisti ir pagal standartizuotą, ir pagal vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą nustatyti specializuoto skolinimo pozicijų lengvatinio vertinimo tvarką siekiant, kad būtų finansuojami saugūs ir patikimi infrastruktūros projektai. Šios pozicijos apibrėžiamos pagal nustatytus kriterijus, kuriuos taikant galima sumažinti pozicijos rizikos profilį ir padidinti įstaigų pajėgumą tą riziką valdyti. Kriterijai yra suderinti su tais, pagal kuriuos nustatomi reikalavimus atitinkantys infrastruktūros projektai, kuriems taikoma lengvatinė tvarka sistemoje „Mokumas II“. Siūloma tvarka nustatoma kartu su peržiūros nuostata, kad būtų įmanoma šią nuostatą patikslinti atsižvelgiant į jos poveikį investicijoms į infrastruktūrą ES ir atsižvelgti į bet kokius svarbius pasaulinio lygmens pokyčius. Tai taip pat suteiks galimybę, jeigu reikės, pakeisti šią nuostatą siekiant didesnio infrastruktūros projektų finansavimo struktūros lankstumo, t. y. kad ši tvarka būtų taikoma ir infrastruktūros įmonėms. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, ataskaitoje praneš apie investicijų į infrastruktūrą rinkos tendencijas ir apie faktinį tų investicijų rizikos pobūdį ir pateiks šią ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su bet kokiu tinkamu pasiūlymu.

Investicinėms įmonėms taikomos tvarkos peržiūra (KRR)

Šiuo metu vyksta investicinėms įmonėms taikomos tvarkos peržiūros pagal 508 straipsnio 3 dalį antrasis etapas. Pirmoje 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje EBI nustatė, kad bankams skirtos taisyklės pagal KRR netinka daugumai investicinių įmonių, išskyrus labiau sisteminės svarbos įmones, kurių keliama rizika yra panaši į kredito įstaigų patiriamą riziką. Komisijos prašymu EBI atlieka papildomą analizės darbą ir duomenų rinkimo užduotį siekdama nustatyti tinkamesnį ir proporcingesnį investicinių įmonių kapitalo vertinimą, apimsiantį visus galimos naujos tvarkos parametrus. Tikimasi, kad EBI pateiks galutinę nuomonę Komisijai 2017 m. birželio mėn. Komisija ketina iki 2017 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų nustatyta speciali ne sisteminės svarbos investicinių įmonių rizikos ribojimo sistema.

Manoma, kad iki tol, kol bus priimti šie pasiūlymai, būtų tinkama leisti investicinėms įmonėms, kurios nėra sisteminės svarbos įmonės, taikyti tokios redakcijos KRR, koks jis buvo iki šių pakeitimų įsigaliojimo. Sisteminės svarbos investicinėms įmonėms, kita vertus, bus taikoma KRR redakcija su pakeitimais. Taip bus užtikrinama, kad sisteminės svarbos įmonėms būtų taikoma tinkama tvarka, kartu palengvinant reguliavimo naštą ne sisteminės svarbos įmonėms, kurioms kitaip reikėtų laikinai taikyti naujas kredito įstaigoms ir sisteminės svarbos investicinėms įmonėms nustatytas taisykles laikotarpiu iki tol, kol bus galutinai patvirtinta investicinėms įmonėms skirta rizikos ribojimo sistema, kuri bus pasiūlyta 2017 m.

Pakeistos sistemos, taikomos palūkanų normos rizikai, nustatymas (KRR ir KRD)

Po BBPK lygmeniu atliktų palūkanų normos rizikos vertinimo pakeitimų KRD 84 ir 98 straipsniai ir KRR 448 straipsnis iš dalies keičiami siekiant įdiegti patikslintą bankinės knygos pozicijų palūkanų normos rizikos nustatymo sistemą. Pakeitimai apima bendro standartizuoto metodo, kurį įstaigos gali taikyti šiai rizikai nustatyti arba kurį taikyti kompetentingos institucijos gali reikalauti iš įstaigos, kai jos parengtos šios rizikos nustatymo sistemos nėra pakankamos, įdiegimą, geresnį išskirčių testavimą ir informacijos atskleidimo reikalavimus. Be to, KRD 84 straipsniu EBI suteikiami įgaliojimai patikslinti standartizuotą metodiką, kriterijus ir sąlygas, kurių įstaigos turėtų laikytis nustatydamos, vertindamos, valdydamos ir mažindamos palūkanų normos riziką, o KRD 98 straipsniu – įgaliojimai apibrėžti šešis priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, taikomus palūkanų normoms, ir bendras prielaidas, kurias įstaigos turi naudoti testuodamos išskirtis.

2016/0360 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 14 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės Sąjunga įvykdė esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti jos finansų įstaigų atsparumą. Ši reforma atlikta daugiausia remiantis tarptautiniu mastu sutartais standartais. Tarp daugelio priemonių, sudariusių reformų rinkinį, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES 17 , kuriais sugriežtinti rizikos ribojimo reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms;

(2)nors įvykdžius reformą buvo sustiprintas finansų sistemos stabilumas ir atsparumas daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms, ja nebuvo išspręstos visos nustatytos problemos. Svarbi priežastis buvo tai, kad tokios tarptautinės standartų nustatymo institucijos kaip Bazelio bankų priežiūros komitetas (Bazelio komitetas) ir Finansinio stabilumo taryba (FST) tuo metu dar nebuvo baigusios savo darbo, kuriuo siekė tarptautiniu mastu susitarti dėl tų problemų sprendimo būdų. Dabar, kai su svarbiomis papildomomis reformomis susijęs darbas jau baigtas, reikėtų spręsti likusias problemas;

(3)2015 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija pripažino papildomo rizikos mažinimo poreikį ir įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris būtų pagrįstas tarptautiniu mastu sutartais standartais. Poreikis imtis tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų, siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje, pripažintas ir Tarybos 2016 m. birželio 17 d. išvadose, ir 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje 18 ;

(4)rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti ne tik papildomai stiprinamas Europos bankų sistemos atsparumas ir rinkų pasitikėjimas ja, bet ir sudaromas pagrindas toliau siekti pažangos baigiant kurti bankų sąjungą. Tas priemones taip pat reikėtų svarstyti atsižvelgiant į platesnio masto Sąjungos ekonomikai aktualius uždavinius, ypač į poreikį skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą esant neaiškioms ekonominėms perspektyvoms. Tokiomis aplinkybėmis, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką, pradėtos įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai ir kapitalo rinkų sąjunga. Todėl svarbu, kad visos rizikos mažinimo priemonės sklandžiai derėtų su tomis politikos iniciatyvomis ir su platesnėmis pastarojo meto finansų sektoriaus reformomis;

(5)šio keičiančiojo reglamento nuostatos turėtų būti lygiavertės tarptautiniu mastu sutartiems standartams ir jomis turėtų būti užtikrintas tolesnis Direktyvos 2013/36/EB ir šio reglamento lygiavertiškumas sistemai „Bazelis III“. Tikslinių koregavimų, daromų siekiant atsižvelgti į Sąjungos ypatumus ir bendresnius politikos argumentus, taikymo sritis ar trukmė turėtų būti riboti, kad nebūtų pakenkta bendram rizikos ribojimo sistemos patikimumui;

(6)esamas rizikos mažinimo priemones taip pat reikėtų tobulinti užtikrinant, kad jas būtų galima taikyti proporcingiau ir kad jos nesudarytų per didelės reikalavimų laikymosi naštos, ypač mažesnėms ir mažesnio sudėtingumo įstaigoms;

(7)sverto koeficientais padedama išlaikyti finansinį stabilumą, taikant juos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonę rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir jais ribojant pernelyg didelį sverto augimą ekonominio pakilimo laikotarpiais. Todėl reikėtų nustatyti sverto koeficiento reikalavimą, kuriuo būtų papildyta dabartinė sverto koeficiento pranešimo ir atskleidimo sistema;

(8)siekiant be reikalo nevaržyti įstaigų skolinimo įmonėms bei privatiems namų ūkiams ir išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio rinkos likvidumui, sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti nustatytas tokio lygio, kad būtų patikima finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuria būtų mažinama pernelyg didelio sverto rizika nekliudant ekonomikos augimui;

(9)Europos bankininkystės institucija (EBI) savo ataskaitoje Komisijai 19 padarė išvadą, kad bet kurios rūšies kredito įstaigoms nustatytas 3 % 1 lygio kapitalo sverto koeficientas būtų patikima finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. Dėl 3 % sverto koeficiento reikalavimo taip pat tarptautiniu lygmeniu susitarė Bazelio komitetas. Todėl turėtų būti nustatytas 3 % dydžio sverto koeficiento reikalavimas;

(10)vis dėlto 3 % sverto koeficiento reikalavimu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti. Visų pirma tai darytų neproporcingą poveikį viešosios plėtros bankų viešajam skolinimui ir oficialiai garantuojamiems eksporto kreditams. Todėl šių rūšių pozicijoms taikomą sverto koeficientą reikėtų patikslinti;

(11)sverto koeficientas taip pat neturėtų kliudyti įstaigoms teikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas klientams. Todėl į sverto koeficiento pozicijų matą neturėtų būti įskaitomos pradinės garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, įstaigų gaunamos pinigais iš savo klientų ir pervedamos pagrindinėms sandorio šalims;

(12)Bazelio komitetas persvarstė tarptautinį sverto koeficiento standartą siekdamas papildomai patikslinti tam tikrus to koeficiento sandaros aspektus. Siekiant pagerinti vienodas tarptautines veiklos sąlygas ES įstaigoms, kurios vykdo veiklą už Sąjungos ribų, ir užtikrinti, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tuo persvarstytu standartu;

(13)Bazelio komitetas šiuo metu svarsto galimybę nustatyti papildomą sverto koeficiento priedą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (G-SIB). Remiantis galutiniu Bazelio komiteto atlikto tikslinimo darbo rezultatu turėtų būti diskutuojama dėl tinkamo sverto koeficiento kalibravimo sisteminės svarbos ES įstaigoms;

(14)2015 m. lapkričio 9 d. FST paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-Absorbing Capacity, TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Turkijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB) turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų suteikta galimybė įgyvendinti TLAC standartą iki tarptautiniu mastu sutarto 2019 m. termino;

(15)Sąjungoje įgyvendinant TLAC standartą reikia atsižvelgti į galiojantį minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES 20 . Kadangi TLAC ir MREL siekiama to paties tikslo užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai yra bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis turėtų būti įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jame nustatant naują nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, o konkrečioms įmonėms, kurios yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII), taikytinas papildomas reikalavimas ir konkrečioms įmonėms, kurios nėra G-SII, skirtas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 21 pakeitimus. Atitinkamas nuostatas, kuriomis TLAC standartas įtraukiamas į šį reglamentą, reikėtų skaityti kartu su minėtų teisės aktų ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatomis;

(16)pagal TLAC standartą, kuris taikomas tik G-SIB, šiame reglamente nustatytas minimalus reikalavimas turėti pakankamą nuosavų lėšų ir labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų sumą turėtų būti taikomas tik G-SII. Tačiau šiame reglamente nustatytos tinkamų įsipareigojimų taisyklės turėtų būti taikomos visoms įstaigoms atsižvelgiant į papildomus koregavimus ir reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 2014/59/ES;

(17)laikantis TLAC standarto, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas pertvarkytiniems subjektams, kurie patys yra G-SII arba priklauso G-SII laikomai grupei. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas individualiai arba konsoliduotai, priklausomai nuo to, ar tokie pertvarkytini subjektai yra pavienės patronuojamųjų įmonių neturinčios įstaigos, ar patronuojančiosios įmonės;

(18)Direktyvoje 2014/59/ES pertvarkymo priemones leidžiama naudoti ne tik įstaigoms, bet ir finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms bei mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Todėl patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų taip pat, kaip ir patronuojančiosios įstaigos, turėti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą;

(19)siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo veiksmingumą ypač svarbu, kad priemonių, turimų siekiant laikytis to reikalavimo, nuostolių padengimo pajėgumas būtų didelis. Nei tie įsipareigojimai, kuriems netaikoma Direktyvoje 2014/59/ES nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nei kiti įsipareigojimai, kuriems nors iš esmės ir gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, tačiau ją taikant praktiškai galėtų kilti sunkumų, tokio pajėgumo neturi. Todėl tų įsipareigojimų nereikėtų laikyti tinkamais nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti. Kita vertus, kapitalo priemonių, kaip ir subordinuotųjų įsipareigojimų, nuostolių padengimo pajėgumas yra didelis. Taip pat ir įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip kai kurie neįtraukti įsipareigojimai, nuostolių padengimo pajėgumą reikėtų iki tam tikro lygio pripažinti laikantis TLAC standarto;

(20)siekiant išvengti dvigubo įsipareigojimų įskaitymo vykdant nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, turėtų būti nustatytos turimų tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo taisyklės, analogiškos atitinkamam atskaitymo metodui, kuris Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau nustatytas kapitalo priemonėms. Pagal tą metodą turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės turėtų būti pirma atskaitomos iš tinkamų įsipareigojimų, o tada, jeigu neturima pakankamai įsipareigojimų, jos turėtų būti atskaitomos iš 2 lygio kapitalo priemonių;

(21)TLAC standarte nustatyti tam tikri įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, kurie yra griežtesni negu dabartiniai kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti atsižvelgiant į priemonių, išleidžiamų per specialiosios paskirties subjektus, netinkamumą nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(22)nuo tada, kai priimtas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, tarptautinis įstaigų turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų rizikos ribojimo tvarkos standartas iš dalies pakeistas siekiant pagerinti įstaigų turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomą tvarką. Reikšmingi to standarto pakeitimai apėmė vieno bendro metodo taikymą nustatant nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms dėl įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus, aiškiai nustatytą viršutinę ribą, iki kurios bendri nuosavų lėšų reikalavimai taikomi reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, ir rizikai jautresnį metodą, pagal kurį nustatoma išvestinių finansinių priemonių vertė skaičiuojant reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinius išteklius. Tačiau reikalavimų neatitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikoma tvarka nepakeista. Kadangi persvarstytais tarptautiniais standartais nustatyta tvarka yra tinkamesnė pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos aplinkybėmis, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos teisę, į ją įtraukiant tuos standartus;

(23)siekiant užtikrinti, kad įstaigos tinkamai tvarkytų savo pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, tų pozicijų vertinimo taisyklės turėtų būti jautrios rizikai ir jomis turėtų būti skatinama užtikrinti pagrindinių KIS pozicijų skaidrumą. Todėl Bazelio komitetas priėmė persvarstytą standartą, kuriame nustatyta aiški pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų hierarchija. Ta hierarchija atitinka pagrindinių pozicijų skaidrumo lygį. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tomis tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis;

(24)apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertę pagal sandorio šalies kredito rizikos sistemą Reglamente (ES) Nr. 575/2013 įstaigoms šiuo metu suteikta galimybė rinktis iš trijų skirtingų standartizuotų metodų: standartizuoto metodo (SM), rinkos vertės metodo (RVM) ir pradinės pozicijos metodo (PPM);

(25)tačiau pagal tuos standartizuotus metodus nėra deramai pripažįstamas riziką mažinantis tų pozicijų užtikrinimo priemonių pobūdis. Jų kalibravimai yra pasenę ir pagal juos neatsižvelgiama į didelį per finansų krizę pastebėtą kintamumą. Be to, pagal juos nėra deramai pripažįstama užskaitos nauda. Siekdamas ištaisyti šiuos trūkumus Bazelio komitetas nusprendė pakeisti SM ir RVM nauju standartizuotu išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodu – vadinamuoju standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (angl. Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Kadangi persvarstytais tarptautiniais standartais nustatytas naujas standartizuotas metodas yra tinkamesnis pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos aplinkybėmis, Sąjungos teisę reikėtų pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(26)SA-CCR metodas yra jautresnis rizikai negu SM ir RVM, todėl pagal jį nuosavų lėšų reikalavimai turėtų geriau atitikti su įstaigų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką. Kita vertus, įstaigoms įgyvendinti SA-CCR metodą yra sudėtingiau. Kai kurioms įstaigoms, šiuo metu taikančioms RVM metodą, pereiti prie SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga ir per didelė našta. Toms įstaigoms reikėtų nustatyti supaprastintą SA-CCR versiją. Kadangi tokia supaprastinta versija bus mažiau jautri rizikai negu SA-CCR metodas, ji turėtų būti tinkamai kalibruota siekiant užtikrinti, kad pagal ją nebūtų nustatoma per maža išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertė;

(27)toms įstaigoms, kurių turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra labai ribotos ir kurios šiuo metu taiko PPM, ir SA-CCR, ir supaprastintą SA-CCR metodą įgyvendinti gali būti pernelyg sudėtinga. Todėl toms įstaigoms reikėtų palikti galimybę taikyti PPM, tačiau reikėtų jį persvarstyti ir ištaisyti svarbiausius jo trūkumus;

(28)siekiant padėti įstaigai pasirinkti, kurį iš leidžiamų metodų taikyti, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti pagrįsti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios įstaigos veiklos mastu, iš kurio aišku, kokio sudėtingumo skaičiavimus įstaiga turėtų gebėti atlikti apskaičiuodama pozicijų vertę;

(29)per finansų krizę kai kurios iš Sąjungoje įsteigtų įstaigų patyrė didelių prekybos knygos nuostolių. Kai kurioms iš jų reikalaujamo dydžio kapitalas tiems nuostoliams padengti pasirodė nepakankamas, taigi joms teko prašyti nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Tos pastebėtos problemos paskatino Bazelio komitetą ištaisyti kelis prekybos knygos pozicijoms taikomos rizikos ribojimo tvarkos, t. y. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, trūkumus;

(30)2009 m. pirmosios reformos buvo užbaigtos tarptautiniu lygmeniu ir perkeltos į Sąjungos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES 22 ;

(31)tačiau 2009 m. reforma nebuvo ištaisyti standartų, kuriais nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, struktūriniai trūkumai. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytos ribos tarp prekybos ir bankinės knygų atsirado reguliacinio arbitražo galimybių, o dėl nepakankamo nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų rinkos rizikai padengti, jautrumo rizikai nebuvo įmanoma aprėpti visų rūšių rizikos, kurią patiria įstaigos;

(32)todėl Bazelio komitetas, siekdamas ištaisyti tuos trūkumus, pradėjo pamatinę prekybos knygos peržiūrą (toliau – PPKP). Šis darbas užbaigtas 2016 m. sausio mėn. PPKP standartais padidinamas rinkos rizikos sistemos jautrumas rizikai, nustatant nuosavų lėšų reikalavimų sumą, kuri yra proporcingesnė prekybos knygos pozicijų rizikai, ir patikslinama tarp bankinės ir prekybos knygų nustatyta riba;

(33)įgyvendinant PPKP standartus Sąjungoje reikia išlaikyti gerą Sąjungos finansų rinkų veikimą. Neseniai atlikti PPKP standartų poveikio tyrimai parodė, kad dėl PPKP standartų įgyvendinimo turėtų būti smarkiai padidintas bendras nuosavų lėšų reikalavimas rinkos rizikai padengti. Todėl siekiant išvengti staigaus Sąjungos prekybos įmonių verslo nuosmukio reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad įstaigos galėtų pripažinti bendrą nuosavų lėšų reikalavimų, skirtų rinkos rizikai padengti, dydį, kurį lemia PPKP standartų perkėlimas į Sąjungos teisę. Taip pat ypač daug dėmesio reikėtų skirti Europos prekybos ypatumams ir nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų vyriausybių ir padengtoms obligacijoms, patikslinimams ir paprastoms, skaidrioms bei standartizuotoms pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms;

(34)proporcinga rinkos rizikos vertinimo tvarka turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma riboto masto veikla, leidžiant daugiau smulkią prekybos veiklą vykdančių įstaigų taikyti kredito rizikos sistemą bankinės knygos pozicijoms, kaip nustatyta pagal persvarstytą smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai skirtą išlygą. Be to, įstaigoms, kurių prekybos knyga yra vidutinio dydžio, turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintą standartizuotą metodą apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, analogiškai dabartiniam metodui, taikomam pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

(35)siekiant pagerinti įstaigų gebėjimą padengti nuostolius ir geriau laikytis tarptautinių standartų, reikėtų sustiprinti didelių pozicijų sistemą. Tuo tikslu kaip kapitalo bazė apskaičiuojant didelių pozicijų ribą turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės kapitalas, o kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal SA-CCR metodą. Be to, pozicijų, kurias G-SIB gali turėti kitų G-SIB atžvilgiu, riba turėtų būti sumažinta siekiant mažinti sisteminę riziką, susijusią su didelių įstaigų tarpusavio ryšiais ir tikimybe, kad G-SIB sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti poveikį finansiniam stabilumui;

(36)nors padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (angl. liquidity coverage ratio, LCR) užtikrinama, kad kredito įstaigos ir sisteminės svarbos investicinės įmonės pajėgtų trumpą laiką atlaikyti didelius sunkumus, juo neužtikrinama, kad tos kredito įstaigos ir investicinės įmonės turėtų pastovią finansavimo struktūrą žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos. Todėl tapo aišku, kad turėtų būti ES lygmeniu nustatytas išsamus privalomas pastovaus finansavimo reikalavimas, kurio visada reikėtų laikytis siekiant, kad nebūtų per didelių turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimų ir nebūtų pernelyg pasikliaujama trumpalaikiu didmeniniu finansavimu;

(37)taigi, derinantis prie Bazelio komiteto pastovaus finansavimo standartų, reikėtų nustatyti taisykles, kad pastovaus finansavimo reikalavimas būtų apibrėžiamas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį. Tai yra privalomas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio, NSFR). Turimo pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos įsipareigojimus ir reguliuojamąjį kapitalą iš atitinkamų koeficientų, kurie parodo jų patikimumo lygį per NSFR vienų metų laikotarpį. Būtino pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos turtą ir nebalansines pozicijas iš atitinkamų koeficientų, kurie parodo jų likvidumo ypatybes ir likusius terminus per NSFR vienų metų laikotarpį;

(38)NSFR turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir turėtų būti nustatytas minimalus jo lygis – 100 %, reiškiantis, kad įstaigos turimo pastovaus finansavimo pakanka jos finansavimo poreikiams tenkinti vienų metų laikotarpį tiek įprastomis, tiek nepalankiomis sąlygomis. Jeigu įstaigos NSFR sumažėtų ir nebesiektų 100 %, ji turėtų laikytis konkrečių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 414 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad jos NSFR laiku vėl pasiektų minimalų lygį. Rodiklio neatitikimo atveju priežiūros priemonių neturėtų būti imamasi automatiškai, kompetentingos institucijos vietoj to turėtų įvertinti NSFR reikalavimo nesilaikymo priežastis prieš nustatydamos, kokių priežiūros priemonių būtų galima imtis;

(39)laikantis EBI 2015 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 510 straipsnio 1 ir 2 dalis, pateiktų rekomendacijų, NSFR apskaičiavimo taisyklės turėtų būti glaudžiai suderintos su Bazelio komiteto standartais, įskaitant tų standartų pakeitimus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimo. Tačiau, kadangi būtina atsižvelgti į kai kuriuos Europai būdingus ypatumus, siekiant užtikrinti, kad NSFR netrukdytų finansuoti realiosios Europos ekonomikos, Bazelio NSFR pagrįstai reikėtų patikslinti apibrėžiant Europos NSFR. Tuos patikslinimus, atsižvelgiant į Europos aplinkybes, atlikti rekomenduojama ataskaitoje, kurią dėl NSFR parengė EBI, ir jie daugiausia susiję su specialia tvarka, taikytina: i) perleidžiamojo finansavimo modeliams apskritai ir visų pirma padengtų obligacijų išleidimui; ii) prekybos finansavimo veiklai; iii) centralizuotiems reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams; iv) garantuotoms būsto paskoloms ir v) kredito unijoms. Ši siūloma speciali tvarka bendrais bruožais atitinka lengvatinę tvarką, taikomą šiai veiklai pagal Europos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, palyginti su Bazelio padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu. Kadangi NSFR papildomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, abiejų rodiklių apibrėžtys ir kalibravimas turėtų būti išties suderinti. Tai ypač svarbu, kai būtino pastovaus finansavimo koeficientai taikomi LCR aukštos kokybės likvidžiajam turtui atliekant NSFR apskaičiavimą, kuris turi atitikti Europos LCR apibrėžtis ir verčių sumažinimus nepaisant to, ar laikomasi nustatytų LCR skaičiavimo bendrųjų ir operacinių reikalavimų, kurių netinka taikyti apskaičiuojant vienų metų laikotarpio NSFR;

(40)neskaitant Europos ypatumų, griežtas išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimas pagal Bazelio NSFR gali daryti reikšmingą poveikį su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiai įstaigų veiklai, taigi ir Europos finansų rinkoms bei galutinių naudotojų galimybėms atlikti kai kurias operacijas. Jeigu Bazelio NSFR būtų nustatytas prieš tai neatlikus išsamių kiekybinių poveikio tyrimų ir viešų konsultacijų, tai gali netinkamai ir neproporcingai paveikti išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kai kuriuos tarpusavio ryšių siejamus sandorius, įskaitant tarpuskaitos veiklą. Papildomas reikalavimas turėti 20 % pastovaus finansavimo lėšų bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams padengti yra labai plačiai laikomas apytikriu matu, kurį naudojant pervertinama papildoma finansavimo rizika, susijusi su galimu išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų didinimu per vienų metų laikotarpį. Todėl atrodo pagrįsta rinktis alternatyvų rizikai jautresnį matą, kuris netrikdytų sklandaus Europos finansų rinkų veikimo ir netrukdytų teikti rizikos draudimo priemonių įstaigoms bei galutiniams naudotojams, įskaitant įmones, siekiant užtikrinti jų finansavimą kaip kapitalo rinkų sąjungos tikslą;

pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius be garantinės įmokos, kurių būsima finansavimo rizika priklauso nuo kai kurių neprognozuojamų įvykių, pvz., reitingų veiksnių, dėl kurių privaloma pateikti užtikrinimo priemonę, ir kuriuos geriausia apytikriai įvertinti jų rinkos verte, kuri ir būtų reikalingo finansavimo suma tokio įvykio atveju, bendriesiems jų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams turėtų būti taikomas 10 % būtino pastovaus finansavimo (angl. required stable funding, RSF) koeficientas. 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas atrodo išties labai konservatyvus. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su garantine įmoka atveju toms įstaigoms, kurios taiko SA-CCR metodą, suteikiama galimybė rinktis taikyti 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kaip nurodyta Bazelio standarte, arba naudoti savo galimą būsimą poziciją (angl. potential future exposure, PFE), apskaičiuotą pagal SA-CCR metodą. Įstaigų, kurios netaiko SA-CCR metodo, išvestinių finansinių priemonių portfeliai yra labai maži ir jas reikėtų atleisti nuo šio reikalavimo. Tas metodas yra jautresnis rizikai ir, kadangi jis skirtas sandorio šalies kredito rizikai ir sverto koeficientui apskaičiuoti, su juo susiję skaičiavimai neturėtų tapti įstaigoms papildoma našta;

(41)nesimetriška Bazelio sistemoje nustatyta tvarka, taikoma trumpalaikiam finansavimui, pvz., atpirkimo sandoriams (nepripažįstamas pastovus finansavimas), ir trumpalaikiam skolinimui, pvz., atvirkštinio atpirkimo sandoriams (būtinas tam tikras pastovus finansavimas – 10 %, jeigu užtikrinimui naudojamas 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta pagal padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, ir 15 % kitiems sandoriams) su finansiniais klientais, siekiama neskatinti užmegzti per daug trumpalaikių finansavimo ryšių tarp finansinių klientų, kurie yra tarpusavio sąsajų priežastis ir dėl jų tampa sunkiau žlugimo atveju pertvarkyti konkrečią įstaigą taip, kad rizika neišplistų į likusią finansų sistemos dalį. Vis dėlto ši nesimetriška tvarka nustatyta pernelyg konservatyviai ir gali paveikti vertybinių popierių, kurie paprastai naudojami kaip užtikrinimo priemonės sudarant trumpalaikius sandorius, ypač vyriausybės obligacijų, likvidumą, nes įstaigos tikriausiai sumažins atpirkimo rinkose savo vykdomos veiklos mastą. Tai taip pat gali pakenkti rinkos formavimo veiklai, nes atpirkimo rinkos lengvina būtinų atsargų valdymą, taigi tai prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams. Be to, taptų sunkiau greitai konvertuoti šiuos vertybinius popierius į pinigus už gerą kainą, o tai gali kelti pavojų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, kurio esmė – turėti likvidžiojo turto atsargą, kurią susiklosčius likvidumo požiūriu nepalankiai padėčiai būtų galima lengvai paversti pinigais, veiksmingumui. Galiausiai tokia nustatyta nesimetriška tvarka gali daryti poveikį tarpbankinio finansavimo rinkų likvidumui, ypač likvidumo valdymo poreikiams, nes bankams brangiau kainuos teikti vieni kitiems trumpalaikes paskolas. Tokią nesimetrišką tvarką reikėtų palikti, tačiau būtino pastovaus finansavimo koeficientus reikėtų sumažinti atitinkamai iki 5 % ir 10 % (vietoj 10 % ir 15 %);

(42)įrodyta, kad kartu su Bazelio būtino pastovaus finansavimo koeficiento, taikomo trumpalaikiams atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais, užtikrinamiems vyriausybės obligacijomis, rekalibravimu (vietoj 10 % taikytinas 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas) būtina atlikti ir kai kuriuos kitus koregavimus siekiant užtikrinti, kad nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis nekenktų vyriausybės obligacijų rinkų likvidumui. Bazelio 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, įskaitant vyriausybės obligacijas, reiškia, kad įstaigoms reikėtų turėti lengvai prieinamą ilgalaikį neužtikrintą tokio procentinio dydžio finansavimą nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jos tikisi turėti tokias vyriausybės obligacijas. Tai galėtų dar labiau paskatinti įstaigas laikyti pinigų indėlius centriniuose bankuose, užuot vykdžius pirminių prekiautojų veiklą ir užtikrinus likvidumą vyriausybės obligacijų rinkose. Be to, tai nedera su padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu, pagal kurį pripažįstamas visiškas šio turto likvidumas net ir esant likvidumo požiūriu itin nepalankiai padėčiai (0 % vertės sumažinimas). Todėl būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kaip apibrėžta pagal ES padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, reikėtų sumažinti nuo 5 % iki 0 %;

(43)be to, visu 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, kaip apibrėžta pagal ES padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, gautu kaip kintamosios garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėtų būti užskaitytas išvestinių finansinių priemonių turtas, nors pagal Bazelio standartą išvestinių finansinių priemonių turtui užskaityti yra priimtini tik pinigai, laikantis finansinio sverto sistemos sąlygų. Toks platesnis turto, kuris gautas kaip kintamosios garantinės įmokos, pripažinimas padidins vyriausybės obligacijų rinkų likvidumą, nenukentės galutiniai naudotojai, turintys dideles vyriausybės obligacijų sumas, bet nedaug pinigų (pavyzdžiui, pensijų fonduose), ir bus išvengta papildomo įtampos didinimo dėl poveikio pinigų paklausai atpirkimo rinkose;

(44)grynasis pastovaus finansavimo rodiklis turėtų būti taikomas įstaigoms tiek individualiai, tiek konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos leistų individualiai netaikyti šio rodiklio. Dėl to padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio, kurį grynasis pastovaus finansavimo rodiklis papildo, taikymo sritis tampa dukart platesnė. Kai nėra leidžiama individualiai netaikyti grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, sandoriams tarp dviejų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įstaigų turėtų būti iš esmės taikomi simetriški turimo ir būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kad nebūtų prarasta finansavimo vidaus rinkoje ir nebūtų kliudoma veiksmingai valdyti likvidumą Europos grupėse, kuriose likvidumas valdomas centralizuotai. Tokią simetrišką lengvatinę tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik grupių vidaus sandoriams, kai imamasi visų būtinų apsaugos priemonių, remiantis papildomais tarpvalstybiniams sandoriams skirtais kriterijais ir tik gavus išankstinį dalyvaujančių kompetentingų institucijų sutikimą, nes negalima daryti prielaidos, kad įstaigos, kurios vykdydamos savo mokėjimo pareigas susiduria su sunkumais, visada gaus finansavimo paramą iš kitų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įmonių;

(45)konsoliduojant patronuojamąsias įmones trečiosiose valstybėse reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus pastovaus finansavimo reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti nustatomas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimo ir būtino pastovaus finansavimo vertinimas negu vertinimas, nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje;

(46)pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 508 straipsnio 3 dalį Komisija turi ataskaitoje pranešti apie tinkamą rizikos ribojimu grindžiamos investicinių įmonių priežiūros tvarką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Iki tol, kol bus pradėta taikyti ta nuostata, investicinėms įmonėms, išskyrus sisteminės svarbos investicines įmones, turėtų būti toliau taikomi valstybių narių nacionalinės teisės aktai dėl grynojo pastovaus finansavimo reikalavimo. Tačiau investicinėms įmonėms, kurios nėra sisteminės svarbos investicinės įmonės, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis turėtų būti taikomas konsoliduotai, kai jos sudaro bankų grupes, kad būtų galima tinkamai apskaičiuoti grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį konsoliduotu lygmeniu;

(47)siekiant užtikrinti tinkamą galimų valiutų neatitikimų stebėseną, įstaigoms turėtų būti privaloma savo kompetentingoms institucijoms pranešti savo ataskaitose nurodoma valiuta išreikštą privalomą detaliai nustatytą visų straipsnių ir atskirai kiekviena svarbia valiuta išreikštų straipsnių grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį. Dėl grynojo pastovaus finansavimo rodiklio įstaigoms neturėtų būti keliama jokių reikalavimų teikti informaciją du kartus ar reikalavimų teikti informaciją ne pagal galiojančias taisykles, taip pat įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų informacijos teikimo reikalavimų įsigaliojimui;

(48)kadangi prasmingos ir palyginamos informacijos apie bendrus pagrindinius įstaigų rizikos parametrus teikimas rinkai yra pagrindinis patikimos bankų sistemos principas, ypač svarbu kuo labiau sumažinti informacijos nesimetriškumą ir palengvinti kredito įstaigų rizikos profilių palyginimą tiek vienos jurisdikcijos lygmeniu, tiek tarp jurisdikcijų. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) 2015 m. sausio mėn. paskelbė persvarstytus 3 ramsčio informacijos atskleidimo standartus, kuriais siekiama gerinti įstaigų reguliavimo tikslais rinkai atskleidžiamos informacijos palyginamumą, kokybę ir nuoseklumą. Todėl dabartinius informacijos atskleidimo reikalavimus derėtų iš dalies pakeisti įgyvendinant tuos naujus tarptautinius standartus;

(49)į Komisijos kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos atsakę respondentai manė, kad esami informacijos atskleidimo reikalavimai yra neproporcingi ir našta mažesnėms įstaigoms. Neprieštaraujant siekiui labiau suderinti informacijos atskleidimo tvarką su tarptautiniais standartais, mažesnėms ir mažesnio sudėtingumo įstaigoms turėtų būti keliami reikalavimai atskleisti informaciją rečiau ir ne taip išsamiai negu didesnėms įstaigoms, taip sumažinant jų administracinę naštą;

(50)reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Be to, iš įstaigų, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie tokią nuostatą;

(51)taikant atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams reikalavimus, nustatytus persvarstytais tarptautiniais apskaitos standartais, skirtais finansinėms priemonėms (9-asis TFAS), gali būti staiga reikšmingai padidinti įstaigų kapitalo pakankamumo koeficientai. Kol tebediskutuojama dėl tinkamos rizikos ribojimo tvarkos atsižvelgiant į didesnių tikėtinų kredito nuostolių poveikį ir siekiant išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio kredito įstaigų skolinimui, 9-ojo TFAS nuostatos dėl papildomų atidėjinių kredito rizikai turėtų būti pradėtos taikyti laipsniškai;

(52)mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių, nes atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir suteikiant užimtumo galimybių. Atsižvelgiant į faktą, kad MVĮ kelia mažesnę sisteminę riziką negu didesnės įmonės, kapitalo reikalavimai MVĮ pozicijoms turėtų būti mažesni negu tie, kurie taikomi didelėms įmonėms, kad būtų užtikrintas optimalus bankų teikiamas MVĮ finansavimas. Šiuo metu MVĮ pozicijoms iki 1,5 mln. EUR ribos taikomas pagal riziką įvertintos pozicijos sumos sumažinimas 23,81 %. Kadangi nustatyta MVĮ pozicijos 1,5 mln. EUR riba nereiškia MVĮ rizikingumo pokyčio, kapitalo reikalavimų sumažinimas turėtų būti taikomas ir MVĮ pozicijoms, viršijančioms 1,5 mln. EUR ribą, kurią viršijančios dalies pagal riziką įvertinta pozicijos suma turėtų būti sumažinta 15 %;

(53)investicijos į infrastruktūrą yra ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti kurti darbo vietas. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir augimas ateityje labai priklausys nuo kapitalo prieinamumo strateginėms visai Europai svarbioms investicijoms į infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio ir energijos tinklus, taip pat transporto infrastruktūrą, ypač pramoninės veiklos centruose; švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas; atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Investicijų planu Europai siekiama skatinti papildomą perspektyvių infrastruktūros projektų finansavimą, inter alia, tam sutelkiant papildomus privataus finansavimo šaltinius. Kai kuriems galimiems investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia numanoma perspektyvių projektų stoka ir ribotas gebėjimas tinkamai įvertinti riziką dėl jiems būdingo sudėtingumo;

(54)todėl, siekiant skatinti privačias investicijas į infrastruktūros projektus, ypač svarbu sukurti tokią reguliavimo aplinką, kurioje būtų galima skatinti aukštos kokybės infrastruktūros projektus ir mažinti investuotojų riziką. Ypač infrastruktūros projektų pozicijoms taikomi kapitalo poreikio koeficientai turėtų būti sumažinti, jeigu jos atitinka nustatytus kriterijus, kad būtų galima sumažinti jų rizikos profilį ir padidinti pinigų srautų prognozuojamumą. Komisija turėtų peržiūrėti šią nuostatą iki [praėjus trejiems metams nuo įsigaliojimo] siekdama įvertinti: a) jos poveikį įstaigų investicijų į infrastruktūrą dydžiui ir tų investicijų kokybei, atsižvelgiant į ES tikslus pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamos, klimato kaitos poveikiui atsparios ir žiedinės ekonomikos, ir b) jos pakankamumą rizikos ribojimo požiūriu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar reikėtų išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų ir įmonių investicijas į infrastruktūrą;

(55)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/20132 508 straipsnio 3 dalį Komisija privalo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie tinkamą rizikos ribojimu grindžiamos investicinių įmonių ir to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytų įmonių priežiūros tvarką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto gali būti nustatyti nauji reikalavimai toms įmonėms. Taigi, siekiant užtikrinti proporcingumą ir išvengti nereikalingų ir kartotinių reguliavimo keitimų, investicinėms įmonėms, kurios nėra sisteminės svarbos įmonės, neturėtų būti taikomos naujosios nuostatos, kuriomis iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Tačiau investicinėms įmonėms, kurių keliama sisteminė rizika yra tokia pati kaip kredito įstaigų, turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi kredito įstaigoms;

(56)atsižvelgiant į sustiprintą grupių priežiūrą, kurią lėmė rizikos ribojimo reguliavimo sistemos sustiprinimas ir bankų sąjungos sukūrimas, pageidautina, kad įstaigos vis labiau naudotųsi bendrosios rinkos teikiamais pranašumais, be kita ko, užtikrindamos efektyvų kapitalo ir likvidumo išteklių valdymą visoje grupėje. Todėl galimybe individualiai netaikyti reikalavimų patronuojamosioms arba patronuojančiosioms įmonėms turėtų būti leidžiama pasinaudoti tarpvalstybinėse grupėse, jeigu pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad subjektams, kuriems leidžiama netaikyti reikalavimų, pakaktų kapitalo ir likvidumo. Kai bus imtasi visų reikalingų apsaugos priemonių, kompetentinga institucija turės nuspręsti, ar suteikti tokius leidimus netaikyti reikalavimų. Kompetentingų institucijų sprendimai turėtų būti tinkamai pagrįsti;

(57)kad įstaigoms būtų lengviau laikytis šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų taisyklių, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir formų, patvirtintų siekiant įgyvendinti tas taisykles, EBI turėtų sukurti IT priemonę, skirtą padėti įstaigoms laikytis reikiamų nuostatų, standartų ir formų atitinkamai pagal jų dydį ir verslo modelį;

(58)kad atskleidžiamą informaciją būtų lengviau palyginti, EBI turėtų būti įgaliota parengti standartizuotas informacijos atskleidimo formas, apimančias visus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus esminius informacijos atskleidimo reikalavimus. Rengdama šiuos standartus EBI turėtų atsižvelgti į įstaigų dydį ir sudėtingumą, taip pat į jų veiklos pobūdį ir rizikos dydį;

(59)siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai apibrėžtos kai kurios specialios techninės Reglamento (ES) Nr. 573/2013 nuostatos, ir atsižvelgti į galimus pokyčius tarptautiniu lygmeniu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl produktų arba paslaugų, su kuriais susijęs turtas ir įsipareigojimai gali būti laikomi tarpusavyje susijusiais, sąrašo ir dėl nustatymo, kaip turi būti vertinamos išvestinės finansinės priemonės, užtikrintieji skolinimo sandoriai ir sandoriai kapitalo rinkoje, taip pat neužtikrinti sandoriai su finansiniais klientais, kurių terminas trumpesnis negu šeši mėnesiai, apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį;

(60)Komisija deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius turėtų priimti techninius reguliavimo standartus, kurių projektus parengė EBI, dėl nuosavų lėšų reikalavimų ne prekybos knygos pozicijoms rinkos rizikai padengti, priemonių, kurioms kyla likutinė rizika, staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos skaičiavimų, leidimo taikyti vidaus modelius rinkos rizikai, vidaus modelių grįžtamojo patikrinimo, pelno ir nuostolio priskyrimo, nemodeliuojamų rizikos veiksnių ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pagal vidaus modelių metodą, taikomą rinkos rizikai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas pagal tų įstaigų ir jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(61)didelėms pozicijoms skirtų taisyklių taikymo tikslu Komisija, priimdama aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, turėtų nustatyti, kokiomis aplinkybėmis susijusių klientų grupės buvimo sąlygos yra tenkinamos ir kaip turėtų būti apskaičiuojama pozicijų vertė pagal II priede nurodytas sutartis ir kredito išvestines finansines priemones, dėl kurių ne tiesiogiai sudaromas sandoris su klientu, o jomis pagrindžiama skolos arba nuosavybės finansinė priemonė, išleista to kliento, taip pat kokiais atvejais ir iki kokio termino kompetentingos institucijos gali leisti pozicijos ribą viršyti. Be to, Komisija turėtų paskelbti techninį reguliavimo standartą, kuriame būtų nustatyta su didelėmis pozicijomis susijusios informacijos teikimo forma ir dažnis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi šešėlinio sektoriaus bankai, nurodyti informacijos apie dideles pozicijas teikimo prievolėse;

(62)dėl sandorio šalies kredito rizikos Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti aspektai, susiję su reikšmingu sandorių rizikos veiksniu, priežiūrine delta ir biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomu mokesčiu;

(63)ypač svarbu, kad prieš priimant aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(64)siekiant efektyviau reaguoti į informacijos atskleidimo standartų keitimus laikui bėgant tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis, Komisija turėtų būti įgaliota deleguotuoju aktu iš dalies pakeisti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus;

(65)EBI turėtų pranešti, kaip būtų galima padidinti Sąjungos priežiūros ataskaitų rinkinio proporcingumą gerinant jų aprėptį, išsamumą arba teikimo dažnį;

(66)siekiant taikyti nuosavų lėšų reikalavimus pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, Komisija priimdama techninį reguliavimo standartą turėtų nustatyti, kaip įstaigos turi apskaičiuoti pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydamos įgaliojimu grindžiamą metodą, jeigu nėra kokių nors tam skaičiavimui atlikti reikalingų įvesties duomenų;

(67)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad vienodi rizikos ribojimo reikalavimai būtų taikomi kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(68)atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo ir, konkrečiai, įstaigų įnašų į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus vertinimo pakeitimus taip pat turėtų būti iš dalies pakeistos atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, kurios į tą reglamentą įtrauktos Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir kuriomis išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojamas pagrindinių sandorio šalių hipotetinis kapitalas, kurį po to įstaigos naudoja apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus;

(69)tam tikros nuostatos dėl naujų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kuriomis įgyvendinamas TLAC standartas, turėtų būti taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d., kaip susitarta tarptautiniu lygmeniu;

(70)todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis
Taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kuriuos dėl toliau nurodytų aspektų turi atitikti įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES:

(a)nuosavų lėšų reikalavimą, susijusį su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos ir atsiskaitymo rizikos aspektais;

(b)dideles pozicijas ribojančius reikalavimus;

(c)likvidumo reikalavimus, susijusius su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos aspektais;

(d)informacijos teikimo reikalavimus, susijusius su a, b ir c punktais bei svertu;

(e)viešo atskleidimo reikalavimus.

Šiame reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.

Šis reglamentas netaikomas kompetentingoms institucijoms keliamiems informacijos atskleidimo reikalavimams įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityse, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.“

(2)2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis
Priežiūros įgaliojimai

1.Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.

2.Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2014/59/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.

3.Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja.“

(3)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies 7 punktas pakeičiamas taip:

„7)    kolektyvinio investavimo subjektas (KIS) – KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 23 1 straipsnio 2 dalyje, arba AIF, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 24 4 straipsnio 1 dalies a punkte;“;

(b)1 dalies 20 punktas pakeičiamas taip:

„20) finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė.

Finansų įstaigos patronuojamosios įmonės yra daugiausia įstaigos arba finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra įstaiga ir kurių didesnė kaip 50 % nuosavo kapitalo, konsoliduoto turto, pajamų, personalo ar kito rodiklio, kurį svarbiu laiko tos finansų įstaigos kompetentinga institucija, dalis yra susijusi su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos.“;

(c)1 dalies 26 punktas pakeičiamas taip:

„26) finansų įstaiga – įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba užsiimti vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB 25 , ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;“;

(d)1 dalies 39 punkte įterpiama ši pastraipa:

„Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos, turimos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe.“;

(e)1 dalies 71 punkto b papunkčio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„b) 97 straipsnio tikslais – šio kapitalo suma:“;

(f)1 dalies 72 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a) ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;“;

(g)1 dalies 86 punktas pakeičiamas taip:

„86) prekybos knyga – visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais ir kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas arba 104 straipsnio 2 dalyje nurodytas pozicijas, išskyrus pozicijas, kurios nurodytos 104 straipsnio 3 dalyje;“.

(h)1 dalies 91 punktas pakeičiamas taip:

„91) prekybos pozicija – dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinės garantinės įmokos;“.

(i)1 dalies 96 punktas pakeičiamas taip:

„96) vidinis apsidraudimas – pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;“.

(j)1 dalis papildoma šiais punktais:

„129) pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

130) pertvarkytinas subjektas – pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;

131) pertvarkytina grupė – pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;

132) pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) – G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;

133) ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII) – pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupės arba bankai (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;

134) reikšminga patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

(a)patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirmosios patronuojančiosios įmonės turto;

(b)patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;

(c)bendras patronuojamosios įmonės sverto koeficiento pozicijų matas sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto sverto koeficiento pozicijų mato;

135) G-SII subjektas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;

136) gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

137) grupė – įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 26 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;

138) vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (VPĮFS) – atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;

139) sisteminės svarbos investicinė įmonė – investicinė įmonė, kuri pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1, 2 arba 3 dalį yra laikoma G-SII arba O-SII;

140) pradinė garantinė įmoka (PGĮ) – bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti, arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;

141) rinkos rizika – rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių;

142) užsienio valiutos kurso rizika – rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;

143) biržos prekių kainos rizika – rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;

144) prekybos operacijų sąrašas – aiškiai nustatyta įstaigos sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų portfelį.“;

(k)straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo, kokiomis aplinkybėmis įvykdomos 39 punkto pirmos pastraipos a arba b papunktyje nustatytos sąlygos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [vieni metai nuo reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

(4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„Įstaigos individualiai vykdo antroje–penktoje, septintoje ir aštuntoje dalyse nustatytas prievoles.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a.    Nukrypstant nuo 1 dalies, 92a straipsnyje nustatyto reikalavimo individualiai laikosi tik tos įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir kurios taip pat yra G-SII arba G-SII dalis ir neturi patronuojamųjų įmonių.

92b straipsnyje nustatyto reikalavimo individualiai laikosi tik ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės, kurios nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės, nėra pertvarkytini subjektai ir neturi patronuojamųjų įmonių.“

(5)7 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kompetentingos institucijos gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti kuriai nors patronuojamajai įmonei, jeigu ir patronuojamosios įmonės, ir patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje ir jeigu patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės, kuri yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą ir įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nuosavos lėšos būtų tinkamai paskirstytos tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės:

(a)šiuo metu nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių patronuojančiajai įmonei greitai pervesti patronuojamajai įmonei nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

(b)patronuojančioji įmonė įrodo kompetentingai institucijai, kad rizikos ribojimo požiūriu ji tinkamai valdo patronuojamąją įmonę ir, kompetentingai institucijai leidus, yra pareiškusi, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

(c)patronuojamoji įmonė yra įtraukta į patronuojančiosios įmonės rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

(d)patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių.

2. Pasikonsultavusi su konsoliduotos priežiūros institucija, kompetentinga institucija gali leisti 6 straipsnio 1 dalies netaikyti patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje negu jos patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė ir kuri yra įtraukta į tos patronuojančiosios įmonės, kuri yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)1 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos;

(b)įstaiga savo patronuojamajai įmonei suteikia garantiją, kuri visuomet atitinka šias sąlygas:

(I)garantija yra suteikiama bent sumai, kuri yra lygiavertė patronuojamajai įmonei leidžiamo netaikyti nuosavų lėšų reikalavimo sumai;

(II)garantija yra panaudojama, kai patronuojamoji įmonė negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų, kai sueina jų terminas, arba kai dėl patronuojamosios įmonės padaryta išvada pagal Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

(III)bent 50 % garantijos sumos yra visiškai užtikrinama pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB 27 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

(IV)garantijai ir susitarimui dėl finansinio įkaito taikomi valstybės narės, kurioje yra patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė, įstatymai, nebent patronuojamosios įmonės kompetentinga institucija nurodo kitaip;

(V)garantijos užtikrinimo priemonė yra 197 straipsnyje nurodyta reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė, kuri ir po pakankamai konservatyvių vertės sumažinimų yra pakankama, kad ja būtų padengta visa iii papunktyje nurodyta suma;

(VI)garantijos užtikrinimo priemonė yra nesuvaržyta ir nėra naudojama kaip užtikrinimo priemonė jokiai kitai garantijai užtikrinti;

(VII)patronuojančiajai įmonei nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių perleisti užtikrinimo priemonę atitinkamai patronuojamajai įmonei.“

(6)8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis
Leidimas individualiai netaikyti likvidumo reikalavimų

1.Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir tos įstaigos pagrindinė buveinė, ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)patronuojančioji įstaiga konsoliduotai, o patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai laikosi šeštos dalies;

(b)patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi visų likvidumo pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų pagal šią dalį, likvidumo pozicijas ir užtikrina pakankamą visų tų įstaigų likvidumo lygį;

(c)likvidumo pogrupiui priklausančios įstaigos yra sudariusios kompetentingoms institucijoms priimtinas sutartis, kuriose numatytas laisvas lėšų judėjimas tarp jų suteikiant joms galimybę įvykdyti individualias ir bendras prievoles suėjus jų terminui;

(d)šiuo metu nėra arba nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių c punkte nurodytoms sutartims įvykdyti.

2.Kompetentingos institucijos gali leisti šeštos dalies visai arba iš dalies netaikyti įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse negu tos įstaigos pagrindinė buveinė, ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tik po to, kai įvykdoma 21 straipsnyje nustatyta procedūra, ir tik toms įstaigoms, kurių kompetentingos institucijos sutaria dėl šių aspektų:

(a)jų atliekamo atitikties 1 dalyje nurodytoms sąlygoms vertinimo;

(b)jų atliekamo vertinimo, ar organizacinė struktūra ir likvidumo rizikos vertinimas atitinka Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnyje nustatytus kriterijus viename likvidumo pogrupyje;

(c)viename likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės;

(d)įstaigoms, kurioms nebus taikoma šešta dalis, privalomos turėti minimalios likvidžiojo turto sumos nustatymo;

(e)poreikio nustatyti griežtesnius parametrus, nei nustatyta šeštoje dalyje;

(f)neribojamo kompetentingų institucijų keitimosi išsamia informacija;

(g)visiško tokio reikalavimų netaikymo pasekmių supratimo.

3.Institucija, kuri yra kompetentinga individualiai prižiūrėti įstaigą ir visas arba kai kurias iš jos patronuojamųjų įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse negu tos įstaigos pagrindinė buveinė, gali leisti šeštos dalies visiškai ar iš dalies netaikyti tai įstaigai ir visoms arba kai kurioms jos patronuojamosioms įmonėms ir jas prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytos sąlygos;

(b)patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai suteikia įstaigai arba grupei įstaigų, kurios (-ių) pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, garantiją, atitinkančią visas šias sąlygas:

(I)garantija suteikiama sumai, kuri yra bent lygiavertė grynųjų netenkamų pinigų srautų sumai, kuri pakeičiama ta garantija ir kuri apskaičiuojama pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61 28 individualiai tai įstaigai arba iš dalies konsoliduotai įstaigų grupei, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi ta garantija, neatsižvelgiant į jokį lengvatinį vertinimą;

(II)garantija yra panaudojama, kai įstaiga arba įstaigų grupė, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija, negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų suėjus jų terminui arba kai dėl tos įstaigos ar įstaigų grupės, kuriai leista netaikyti reikalavimų, padaryta išvada pagal Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė;

(III)garantija yra visiškai užtikrinama susitarimu dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

(IV)garantijai ir susitarimui dėl finansinio įkaito taikomi valstybės narės, kurioje yra įstaigos ar įstaigų grupės, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija, pagrindinė buveinė, įstatymai, nebent tų įstaigų kompetentinga institucija nurodo kitaip;

(V)garantijos užtikrinimo priemonė atitinka reikalavimus kaip aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 10–13 ir 15 straipsniuose, ir jai pritaikius to reglamento II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytus vertės sumažinimus sudaro bent 50 % grynųjų netenkamų pinigų srautų sumos, apskaičiuotos pagal tą reglamentą individualiai tai įstaigai arba iš dalies konsoliduotai įstaigų grupei, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija, neatsižvelgiant į jokį lengvatinį vertinimą;

(VI)garantijos užtikrinimo priemonė yra nesuvaržyta ir nėra naudojama kaip užtikrinimo priemonė jokiam kitam sandoriui užtikrinti;

(VII)tuo metu nėra arba nenumatoma teisinių, reguliavimo ar praktinių kliūčių garantiją suteikiančiai įstaigai perleisti užtikrinimo priemonę tai įstaigai ar įstaigų grupei, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimų ir kuri naudojasi garantija.

4.Kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti 1, 2 ir 3 dalis vienai arba kelioms iš finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių ir prižiūrėti kaip vieną likvidumo pogrupį tą finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę ir patronuojamąsias įmones, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų, arba tik patronuojamąsias įmones, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų. 1, 2 ir 3 dalyse minima patronuojančioji įstaiga turi būti suprantama kaip apimanti ir finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę.

5.Kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti 1, 2 ir 3 dalis įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai, jeigu tos įstaigos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas, ir kitoms įstaigoms, susijusioms 113 straipsnio 6 dalyje nurodytais ryšiais, jeigu tos įstaigos atitinka visas toje dalyje nustatytas sąlygas. Tokiu atveju kompetentingos institucijos nustato vieną iš įstaigų, kuriai leidžiama netaikyti reikalavimo laikytis šeštos dalies, remdamosi visų vieno likvidumo pogrupio įstaigų konsoliduota būkle.

6.Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1–5 dalis, kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį arba jo dalis vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir nuspręsti leisti individualiai netaikyti Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnio arba jo dalių.

Tais atvejais, kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 1–5 dalis, kompetentingos institucijos dėl tų šeštos dalies nuostatų dalių, kurių leidžiama netaikyti, taiko šio reglamento 415 straipsnyje nustatytas informacijos teikimo prievoles vieno likvidumo pogrupio įstaigoms ir leidžia individualiai netaikyti 415 straipsnio.

7.Kai leidimas netaikyti reikalavimų pagal 1–5 dalis nesuteikiamas įstaigoms, kurioms toks leidimas pirmiau buvo suteiktas individualiai, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek laiko reikia toms įstaigoms pasirengti taikyti šeštą dalį arba jos nuostatų dalį, ir nustato tinkamą pereinamąjį laikotarpį prieš taikydamos toms įstaigoms tas nuostatas.“

(7)11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis
Bendrosios sąlygos

1.Šio reglamento reikalavimus taikant konsoliduotai, terminai „įstaigos“, „patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms išduoti veiklos leidimai pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį.

2.Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje nurodytu mastu ir būdu vykdo antroje–ketvirtoje ir septintoje dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, 92a straipsnio konsoliduotai laikosi tik patronuojančiosios įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba yra G-SII dalis ar ne ES G-SII dalis, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

4.ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šeštos dalies remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu. Kol nepateikta šio reglamento 508 straipsnio 2 dalyje nurodyta Komisijos ataskaita ir jei grupę sudaro tik investicinės įmonės, kompetentingos institucijos gali leisti ES patronuojančiosioms įstaigoms nesilaikyti šeštos dalies konsoliduotai, atsižvelgdamos į investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai tinka, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šeštos dalies konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.

5.Kai taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo antros–aštuntos dalių reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.

6.Kartu su 1–4 dalyse nustatytais reikalavimais ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje–ketvirtoje ir šeštoje–aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis veiksmingai konsoliduotai vykdomai priežiūrai, neproporcingas neigiamas poveikis visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, taip pat negali būti sudaroma ar sukuriama kliūtis vidaus rinkos veikimui. “.

(8)12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis
Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai

Jeigu ne vienas, o daugiau G-SII subjektų, priklausančių tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas.

Jeigu pagal pirmą pastraipą apskaičiuojama suma yra mažesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos imasi veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.

Jeigu pagal pirmą pastraipą apskaičiuojama suma yra didesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.“

(9)13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis
Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

1.ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a, 451d ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai tinka pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.

2.Įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota finansine būkle.

3.1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.

4.Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.“

(10)18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis
Rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo metodai

1.Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–7 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis taikoma remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose.

Įstaigos, kurios turi laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų konsoliduotai, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.

2.Jeigu pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį reikalaujama vykdyti konsoliduotą priežiūrą, papildomas paslaugas teikiančios įmonės konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant jame nustatytus metodus.

3.Jeigu įmones sieja Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje apibrėžti santykiai, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

4.Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja, kad konsoliduojama įmonė, kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, dalyvaujanti valdant kapitalo dalį įstaigose ir finansų įstaigose, proporcingai konsoliduotų šią kapitalo dalį, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.

5.Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar turi būti atliekamas ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

6.Kompetentingos institucijos nustato, ar turi būti atliekamas ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:

(a)    kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių; ir

(b)    kai viena ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7–9 dalyse numatytas metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

7.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

(11)22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis
Trečiųjų valstybių subjektų dalinis konsolidavimas

1.Patronuojamosios įstaigos taiko 89–91 straipsniuose ir trečioje bei ketvirtoje dalyse nustatytus reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu toms įstaigoms priklauso įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, arba jos dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, patronuojamosios įstaigos gali netaikyti 89–91 straipsniuose ir trečioje bei ketvirtoje dalyse nustatytų reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas jų patronuojamosios įmonės trečiojoje valstybėje turtas sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių sumos.“

(12)Antros dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI“.

(13)33 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.“

(14)36 straipsnio j punktas pakeičiamas taip:

j) straipsnių, kuriuos reikalaujama atskaityti iš papildomų 1 lygio straipsnių pagal 56 straipsnį, sumą, kuri viršija įstaigos papildomus 1 lygio straipsnius;“.

(15)37 straipsnis papildomas c punktu:

„c) atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“

(16)39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sukurtas prieš [datą, kurią kolegija priima keičiantįjį reglamentą], jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:“.

(17)45 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) trumposios pozicijos terminas yra toks pats kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba ilgosios pozicijos likęs terminas yra ne trumpesnis negu 365 dienos;“.

(18)49 straipsnio 2 dalies pabaigoje pridedama ši pastraipa:

„Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal 92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus.“

(19)52 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) priemonės yra tiesiogiai įstaigos išleistos ir visiškai apmokėtos;“;

(b)p punktas pakeičiamas taip:

„p) priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą vykdyti savo įgaliojimus, nurodytus Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

(c)1 dalis papildoma q ir r punktais:

„q) priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

r) priemonėms netaikomi jokie įskaitymo susitarimai ar užskaitos teisės, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“

(20)56 straipsnio e punktas pakeičiamas taip:

„e) straipsnių sumą, kurią reikalaujama atskaityti iš 2 lygio straipsnių pagal 66 straipsnį ir kuri viršija įstaigos 2 lygio straipsnius;“.

(21)59 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) trumposios pozicijos terminas yra toks pats kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba ilgosios pozicijos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip 365 dienos;“.

(22)62 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) kapitalo priemonės ir subordinuotosios paskolos, jeigu įvykdomos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;“.

(23)63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)a punktas pakeičiamas taip:

„a) priemonės yra atitinkamai tiesiogiai išleistos arba subordinuotosios paskolos yra tiesiogiai gautos įstaigos ir visiškai apmokėtos;“;

(b)d punktas pakeičiamas taip:

„d) atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos arba pagal subordinuotąsias paskolas reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl subordinuotųjų paskolų pagrindinės sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;“;

(c)n punktas pakeičiamas taip:

„n) priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą vykdyti savo įgaliojimus, nurodytus Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

(d)pridedami o ir p punktai:

„o) priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis Direktyvos 2014/59/ES 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

p) priemonėms netaikomi jokie įskaitymo susitarimai ar užskaitos teisės, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“

(24)64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis
2 lygio priemonių amortizavimas

1.Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra tinkama priskirti prie 2 lygio straipsnių.

2.Tai, kokia 2 lygio priemonių dalis priskiriama prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginant iš b punkte nurodyto skaičiaus:

(a)    balansinė priemonių arba subordinuotųjų paskolų vertė pirmąją likusio penkerių metų galiojimo pagal sutartį laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus;

(b)    priemonių arba subordinuotųjų paskolų galiojimo pagal sutartį laikotarpio likusių kalendorinių dienų skaičius.“

(25)66 straipsnis papildomas e punktu:

„e) straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį ir kuri viršija įstaigos tinkamus įsipareigojimus.“

(26)69 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i) trumposios pozicijos terminas yra toks pats kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba ilgosios pozicijos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip 365 dienos;“.

(27)po 72 straipsnio įterpiamas 5a skyrius:

„5A SKYRIUS
Tinkami įsipareigojimai

1 skirsnis
Tinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų straipsniai

1.Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, sudaro:

(a)tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu įvykdomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos ir jeigu jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio straipsnių;

(b)2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, jeigu jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:

(a)apdraustieji indėliai;

(b)indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;

(c)fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija draudimo sumą, nurodytą Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnyje;

(d)fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

(e)užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;

(f)bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl turimo kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu turimą kliento turtą arba kliento pinigus, su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

(g)bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

(h)įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(i)pagal Direktyvą 98/26/EB paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams arba tų sistemų dalyviams turimi arba dėl dalyvavimo tokioje sistemoje atsiradę įsipareigojimai, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(j)įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:

(I)darbuotojui, susijęs su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;

(II)komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;

(III)mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;

(IV)indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;

(k)įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;

(l)įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

72b straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų priemonės

1.Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.

2.Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)įsipareigojimai yra atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti įstaigos ir visiškai apmokėti;

(b)įsipareigojimai nėra įsigyti nė vieno iš šių subjektų:

(I)tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančios įstaigos arba subjekto;

(II) įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai kontrolės būdu, turėdama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

(c)įsipareigojimų pirkimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

(d)reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Šis subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:

(I)įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje;

(II)įsipareigojimus reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje;

(e)priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;

(f)įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar bet kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:

(I)įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

(II)įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

(III)bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;

(g)įsipareigojimams netaikomi jokie įskaitymo susitarimai ar užskaitos teisės, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;

(h)įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų, atpirktų iki termino arba prieš laiką apmokėtų;

(i)pagal 72c straipsnio 2 dalį įsipareigojimai negali būti priemonių turėtojų išperkami iki jų termino;

(j)jeigu atitinkamai pagal įsipareigojimus numatytas vienas arba daugiau pirkimo pasirinkimo sandorių arba priešlaikinio išmokėjimo pasirinkimo sandorių, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

(k)įsipareigojimų gali būti pareikalauta, jie gali būti išpirkti, atpirkti arba prieš laiką apmokėti tik jeigu įvykdomos 77 ir 78 straipsniuose nustatytos sąlygos;

(l)įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas pareikalautų, išpirktų, atpirktų ar prieš laiką apmokėtų įsipareigojimus arba galėtų jų atitinkamai pareikalauti, juos išpirkti, atpirkti arba prieš laiką apmokėti, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atvejį, ir įstaiga kitu atveju to nenurodo;

(m)įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;

(n)pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis neturi būti keičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

(o)įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis reikalaujama, kad, kai pertvarkymo institucija pasinaudoja turimais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė įsipareigojimų suma arba įsipareigojimai būtų konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

3.Be 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:

(a)įvykdomos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus d punkto sąlygą;

(b)įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje; ir

(c)šių įsipareigojimų įtraukimas į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nedaro reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos pertvarkymo galimybėms, kaip patvirtina pertvarkymo institucija, įvertinusi Direktyvos 2014/59/ES 45b straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytus elementus.

Įstaiga gali nuspręsti į tinkamų įsipareigojimų straipsnius neįtraukti pirmoje pastraipoje nurodytų įsipareigojimų.

4.Kai įstaiga priima sprendimą, kaip nurodyta 3 dalies antroje pastraipoje, įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:

(a)įstaigos sprendimas į tinkamų įsipareigojimų straipsnius neįtraukti 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų įsipareigojimų yra galiojantis, kaip nustatyta 5 dalyje;

(b)įvykdomos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus tos dalies d punkte nustatytą sąlygą;

(c)įsipareigojimai yra tokio pat arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje;

(d)72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;

(e)tų įsipareigojimų įtraukimas į tinkamų įsipareigojimų straipsnius neturi reikšmingo neigiamo poveikio tos įstaigos pertvarkymo galimybėms, kaip patvirtina pertvarkymo institucija, įvertinusi Direktyvos 2014/59/ES 45b straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodytus elementus.

5.3 dalies antroje pastraipoje nurodytame sprendime nustatoma, ar įstaiga ketina įtraukti 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus į tinkamų įsipareigojimų straipsnius, ar neįtraukti jokių 3 ir 4 dalyse nurodytų įsipareigojimų. Įstaiga negali nuspręsti į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti ir 3 dalyje, ir 4 dalyje nurodytų įsipareigojimų.

Šis sprendimas paskelbiamas metinėje ataskaitoje ir įsigalioja po 6 mėnesių nuo tos ataskaitos paskelbimo. Sprendimas galioja bent vienus metus.

6.Kompetentinga institucija tikrindama, ar laikomasi šio straipsnio sąlygų, konsultuojasi su pertvarkymo institucija.

72c straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

1.Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių. 

2.Taikant 1 dalį, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

72d straipsnis
Tinkamumo sąlygų nebevykdymo pasekmės

Jeigu nebevykdomos tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 skirsnis
Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnis
Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:

(a)įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

(b)įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;

(c)atitinkamą įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;

(d)įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus trumpiau nei penkias darbo dienas turimas platinamas pozicijas.

2.Taikant šį skirsnį visos priemonės, kurios yra tokio pat prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.Taikant šį skirsnį, turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

čia:

h    – turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

i    – įstaigos emitentės indeksas;

Hi    – bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

li    – įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją;

Li    – bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

4.Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su bet kokių atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, gali leisti patronuojančiajai įstaigai nukrypti nuo 1 dalies c ir d punktų ir 2 dalies atskaitant mažesnę savo pertvarkymo institucijos nustatytą sumą. Ta mažesnė suma turi būti bent lygi m sumai, apskaičiuojamai taip:

čia:

i    – patronuojamosios įmonės indeksas;

Oi    – i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų lėšų priemonių suma, kurią patronuojančioji įstaiga pripažįsta konsoliduotomis nuosavomis lėšomis;

Pi     – i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;

rRG     – koeficientas, taikomas atitinkamai pertvarkytinai grupei pagal Direktyvos 2014/59/ES 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir 45d straipsnį;

Ri     – bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Kai patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti mažesnę sumą pagal pirmą pastraipą, skirtumą tarp sumos, apskaičiuotos pagal 1 dalies c ir d punktus ir 2 dalį, ir šios mažesnės sumos patronuojamoji įmonė atskaito iš atitinkamos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dalies.

72f straipsnis
Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

Pagal 72e straipsnio 1 dalies a punktą įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, laikydamosi šių išimčių:

(a)įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

(I)ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizikos;

(II)ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

(b)įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;

(c)įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

(I)ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindiniai indeksai yra tie patys;

(II)ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą.

72g straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

Taikydamos 72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas laikydamosi 72h–72i straipsniuose nustatytų išimčių.

72h straipsnis
Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

(a)jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei įvykdomos abi šios sąlygos:

(I)trumposios pozicijos terminas atitinka ilgosios pozicijos terminą arba jos likęs terminas yra ne trumpesnis kaip vieni metai;

(II)ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

(b)jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnis
Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingos investicijos G-SII subjektuose

1.Taikydamos 72e straipsnio 1 dalies c punktą atitinkamą atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

(a)bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

(I)32–35 straipsnius;

(II)36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;

(III)44 ir 45 straipsnius;

(b)tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.

2.Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos 1 dalies b punkte nurodytą koeficientą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

(a)turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

(b)bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.

4.72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir atitinkamais atvejais – trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš pagal 3 dalies b punktą apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnis
Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

1.Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;

(b)tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.

2.Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.

3.Kai pagal 1 dalį atskaitomų turimų priemonių atveju nebevykdomos toje dalyje nustatytos sąlygos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.

3 skirsnis
Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnis
Tinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnis
Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.“

(28)Antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai“

(29)73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Paskirstymas pagal priemones“;

(b)1, 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju tik pačiai įstaigai suteikiama veiksmų laisvė priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, negali būti priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio, 2 lygio ar tinkamų įsipareigojimų priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą.

2. Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)1 dalyje nurodyta veiksmų laisvė ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos gebėjimui anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;

(b)1 dalyje nurodyta veiksmų laisvė ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;

(c)dėl 1 dalyje nurodytos veiksmų laisvės arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitais atvejais nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.

Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.

3. Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, dėl kurių kitas juridinis asmuo nei juos išleidusi įstaiga turi veiksmų laisvę priimti sprendimą arba reikalauti, kad pagal tas priemones ar įsipareigojimus paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonės, negali būti priskiriami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių.

4. Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemones paskirstomų sumų dydis.“;

(c)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo ir tinkamų įsipareigojimų priemonės, ir juos atskleidžia.“

(30)75 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra įvykdyti, jei įvykdomos visos šios sąlygos:“.

(31)76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. 42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)draudžiamoji ilgoji pozicija ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą arba į ne prekybos knygą;

(b)a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą.

2. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos priemonių pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą įstaigos viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijai apskaičiuoti:

(a)nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;

(b)finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;

(c)įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.

3. Kompetentingos institucijos išduoda 2 dalyje nurodytą leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu įrodo, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų, kai taikytina, nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.“

(32)77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis
Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos

Įstaiga gauna kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį arba abu iš šių veiksmų:

(a)sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones pagal taikytiną nacionalinę teisę leidžiamu būdu;

(b)atitinkamai pareikalauti papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.“

(33)78 straipsnis pakeičiamas taip:

„78 straipsnis
Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus

1.Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomas 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemones, jas atpirkti, jų pareikalauti arba jas išpirkti, jeigu įvykdoma kuri nors iš šių sąlygų:

(a)    anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnyje nurodytas priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo sąlygomis;

(b)įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus pirmiau nurodytą veiksmą, šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

Kompetentinga institucija prieš duodama tą leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija pagal šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus reikalavimus privalomą sumą, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali suteikti bendrą išankstinį leidimą tai įstaigai pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Šis bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik tam tikram, ne ilgesniam negu vieni metai laikotarpiui, kuriam pasibaigus jį galima pratęsti. Bendrasis išankstinis leidimas suteikiamas tik dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie bet kokį bendrą iš anksto suteiktą leidimą.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija pagal šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus reikalavimus privalomą sumą, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, gali suteikti bendrą išankstinį leidimą tai įstaigai pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Šis bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik tam tikram, ne ilgesniam negu vieni metai laikotarpiui, kuriam pasibaigus jį galima pratęsti. Bendrasis išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą, tokia dalimi, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. Papildomų 1 lygio priemonių arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų 1 lygio priemonių arba, atitinkamai, 2 lygio priemonių sumos. Tinkamų įsipareigojimų priemonių atveju šią iš anksto nustatomą sumą nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija.

Kompetentingos institucijos suteiktą bendrąjį išankstinį leidimą panaikina, kai įstaiga pažeidžia bet kokius kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.Pagal 1 dalies a punktą vertindamos keitimo priemonių tvarumą įstaigos gebėjimo gauti pajamų požiūriu, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu šios keičiamos kapitalo priemonės ir įsipareigojimai įstaigai būtų brangesni už tas priemones ar įsipareigojimus, kuriuos jie pakeistų.

3.Jeigu įstaiga atlieka 77 straipsnio a punkte nurodytą veiksmą ir jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamai apribotų tokių priemonių išpirkimą.

4.Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo, jeigu įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir bet kuri iš šių sąlygų:

(a)pasikeičia šių priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio jos nebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas, arba jos priskiriamos prie žemesnės kokybės nuosavų lėšų ir įvykdomos abi šios sąlygos:

(I)kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikras;

(II)įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;

(b)pasikeičia šioms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti priemonių išleidimo metu;

(c)priemonės lieka galioti pagal KRR 484 straipsnį;

(d)anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnyje nurodytas priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo sąlygomis ir kompetentinga institucija leidžia atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga rizikos ribojimo požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;

(e) papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.

Kompetentinga institucija, prieš duodama leidimą, dėl šių sąlygų pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija.

5.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

(a)    ką reiškia „įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimas“;

(b)    tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

(c)    tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą, kad būtų vykdomas 77 straipsnyje nurodyta veiksmas, ir duomenų teikimo reikalavimus, susijusius su įstaigos prašymu kompetentingai institucijai leisti atlikti 77 straipsnyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus;

(d)4 dalyje nurodytas išimtines aplinkybes;

(e) 4 dalyje nurodyto termino „rinkos formavimas“ reikšmę.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [3 mėnesiai po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“

(34)79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas“;

(b)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu įstaiga atitinkamais atvejais įsigyja kapitalo priemonių ar įsipareigojimų arba suteikia subordinuotųjų paskolų, kurie laikinai priskiriami prie finansų sektoriaus subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba prie įstaigos tinkamų įsipareigojimų priemonių, ir jeigu kompetentinga institucija mano, kad tos turimos priemonės yra įsigytos finansinės paramos, skirtos tam subjektui arba tai įstaigai reorganizuoti ir gelbėti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.“

(35)80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų kokybės tikrinimas“;

(b)1 dalis pakeičiama taip:

„1. „EBI atlieka visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu turi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų atitinkamų tinkamumo kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos EBI praneša visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų atlikti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.“;

(c)3 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„3. EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sąvokos apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl:“.

(36)81 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Mažumos dalys sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sumą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a)patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

(I)įstaiga;

(II)įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

(III)tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomos tos pačios taisyklės kaip kredito įstaigoms toje trečiojoje valstybėje, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį nusprendžia, kad tos taisyklės yra bent lygiavertės nustatytoms šiame reglamente;

(b)patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

(c)bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, nurodytas šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“

(37)82 straipsnis pakeičiamas taip:

„82 straipsnis
Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės, jei taikytina, taip pat susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a)patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

(I)įstaiga;

(II)įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

(III)tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomos tos pačios taisyklės kaip kredito įstaigoms toje trečiojoje valstybėje, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį nusprendžia, kad tos taisyklės yra bent lygiavertės nustatytoms šiame reglamente;

(b)patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

(c)tos priemonės priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“

(38)83 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1. Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai yra atitinkamai iki 2021 m. gruodžio 31 d. įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:“.

(39)92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis papildoma d punktu:

„d)    3 % sverto koeficientą.“;

(b)3 dalies b, c ir d punktai pakeičiami taip:

„b)    prekybos knygoje apskaitomos įstaigos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:

(IV)rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį;

(V)didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, nustatomus pagal ketvirtą dalį;

c) nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį visai verslo veiklai, kurią vykdant kyla užsienio valiutos kurso ar biržos prekių kainos rizika;

d) nuosavų lėšų reikalavimus, nustatomus pagal V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį dėl atsiskaitymų rizikos.“

(40)Įterpiami 92a ir 92b straipsniai:

„92a straipsnis
G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1.Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:

(a)18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;

(b)6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.

2.1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas šiais atvejais:

(a)trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;

(b)dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;

(c)dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai nurašyti arba konvertuoti į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.

3.Kai bendra suma, gauta taikant 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus kiekvienam tos pačios G-SII pertvarkytinam subjektui, viršija reikalaujamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, apskaičiuotą pagal 12 straipsnį, ES patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis pertvarkymo institucijomis, gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį arba 45h straipsnio 1 dalį.

92b straipsnis
Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, kurio dydis yra lygus 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje.

Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonės įskaitomos tik tada, kai jas turi įstaigos patronuojančioji įmonė trečiojoje valstybėje.“

(41)94 straipsnis pakeičiamas taip:

„94 straipsnis
Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikoma išlyga

1.Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus toliau nurodytoms riboms arba mažesnis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu:

(a)5 % viso tos įstaigos turto;

(b)50 mln. EUR.

2.Jeigu įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:

(a)II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su II priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 3 dalies b punkte;

(b)prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 3 dalies a punktą.

3.Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį konkrečią datą pagal 1 dalį laikydamosi šių reikalavimų:

(a)skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:

(I)užsienio valiutos kurso ir biržos prekių pozicijas;

(II)kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos vidiniu apsidraudimu dėl ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų;

(b)visos pozicijos įvertinamos jų rinkos kainomis tą konkrečią datą; kai tos datos pozicijos rinkos kaina nėra žinoma, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę;

(c)ilgųjų pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučiąja verte.

4.Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos apskaičiuoja arba liaujasi apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį.

5.Įstaiga, kuri nebeatitinka kurios nors iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

6.Įstaiga liaujasi nustatyti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:

(a)įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų tris mėnesius iš eilės;

(b)įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų daugiau negu 6 iš paskutinių 12 mėnesių.

7.Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.

8.Įstaigos neprisiima prekybos knygos pozicijos vien siekdamos per kas mėnesį atliekamą vertinimą įvykdyti kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų.“

(42)99 straipsnis pakeičiamas taip:

„99 straipsnis
Informacijos apie nuosavų lėšų reikalavimus ir finansinės informacijos teikimo reikalavimai

1.Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie 92 straipsnyje nustatytas prievoles pagal šį straipsnį.

Pertvarkytini subjektai informaciją apie 92a ir 92b straipsniuose nustatytas prievoles savo kompetentingoms institucijoms pateikia bent kas pusmetį.

2.Be 1 dalyje nurodytos apie nuosavas lėšas teikiamos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia finansinę informaciją, jeigu jos yra kurios nors iš šių įstaigų:

(a)įstaiga, kuriai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 4 straipsnis;

(b)kredito įstaiga, kuri savo konsoliduotąsias ataskaitas rengia laikydamasi tarptautinių apskaitos standartų pagal Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 5 straipsnio b punktą.

3.Kompetentingos institucijos gali reikalauti iš kredito įstaigų, kurios konsoliduotai nustato nuosavas lėšas laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį, pateikti finansinę informaciją pagal šį straipsnį.

4.Pagal 1–3 dalis reikalaujamą informaciją mažos įstaigos, apibrėžtos 430a straipsnyje, teikia kartą per metus, o visos kitos įstaigos pagal 6 dalį – kas pusę metų ar dažniau.

5.2 ir 3 dalyse nurodyta teikiama finansinė informacija apima tik tą informaciją, kuri reikalinga norint susidaryti išsamų vaizdą, koks yra įstaigos rizikos pobūdis ir sisteminė rizika, įstaigų keliama finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

6.EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodus informacijos teikimo formatus, dažnį ir datas, apibrėžtis ir IT sprendimus, taikytinus teikiant 1–3 dalyse ir 100 straipsnyje nurodytą informaciją.

Šiame straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai proporcingai taikomi įstaigoms atsižvelgiant į jų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

7.EBI įvertina Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 29 finansinį poveikį įstaigoms, patiriamą dėl reikalavimų laikymosi išlaidų, ir praneša apie savo vertinimo išvadas Komisijai ne vėliau kaip [2019 m. gruodžio 31 d.]. Toje ataskaitoje visų pirma turi būti išnagrinėta, ar informacijos teikimo reikalavimai taikyti pakankamai proporcingai. Tuo tikslu ataskaitoje:

(a)įstaigos klasifikuojamos į kategorijas pagal jų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį. Į ataskaitą visų pirma įtraukiama 430a straipsnyje apibrėžtų mažų įstaigų kategorija;

(b)įvertinama informacijos teikimo našta, tenkanti kiekvienos kategorijos įstaigoms atitinkamu laikotarpiu laikantis informacijos teikimo reikalavimų, nustatytų Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, atsižvelgiant į šiuos principus:

(I)informacijos teikimo našta vertinama kaip reikalavimų laikymosi išlaidų santykis su grynosiomis įstaigų pajamomis per atitinkamą laikotarpį;

(II)reikalavimų laikymosi išlaidas sudaro visos su informacijos teikimo sistemų įdiegimu ir nuolatiniu eksploatavimu tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios išlaidos, įskaitant personalo, IT sistemų, teisės, apskaitos, audito ir konsultavimo paslaugų išlaidas;

(III)atitinkamas laikotarpis reiškia kiekvienų metų laikotarpį, kuriuo įstaigos patyrė reikalavimų laikymosi išlaidų rengdamosi vykdyti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 nustatytus informacijos teikimo reikalavimus ir toliau nuolat eksploatuoti informacijos teikimo sistemas;

(c)įvertinama, ar reikalavimų laikymosi išlaidos reikšmingai sutrukdė ir kiek jos sutrukdė naujai įsteigtoms įstaigoms patekti į rinką;

(d)įvertinamas reikalavimų laikymosi išlaidų, nurodytų b punkto ii papunktyje, poveikis kiekvienos kategorijos įstaigoms, atsižvelgiant į alternatyviąsias sąnaudas; ir

(e)rekomenduojama iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 siekiant sumažinti informacijos teikimo naštą įstaigoms arba nurodytų kategorijų įstaigoms, kai tinka, atsižvelgiant į šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES tikslus. Ataskaitoje turi būti pateikta bent rekomendacijų, kaip sumažinti informacijos teikimo reikalavimų išsamumą mažoms įstaigoms, kurios apibrėžtos 430a straipsnyje.

8.7 dalies d punkte minimos „alternatyviosios sąnaudos“ reiškia įstaigų prarastą vertę dėl klientams nesuteiktų paslaugų, kurių suteikti jos negalėjo dėl reikalavimų laikymosi išlaidų.

9.Kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI dėl to, ar įstaigos, išskyrus 2 ir 3 dalyse nurodytas įstaigas, turėtų pateikti finansinę informaciją konsoliduotai pagal 2 dalį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)atitinkamos įstaigos dar neteikia informacijos konsoliduotai;

(b)atitinkamų įstaigų apskaitos sistema atitinka Direktyvą 86/635/EEB;

(c)finansinės informacijos teikimas laikomas būtinu siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie tų įstaigų veiklos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią jos kelia finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nustato formatus, kuriuos pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos naudoja toje pastraipoje nurodytoms reikmėms.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

10.Jei kompetentinga institucija mano, kad 6 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai neapima informacijos, būtinos 5 dalyje nurodytais tikslais, ji praneša EBI ir ESRV, kokią papildomą informaciją, jos nuomone, būtina įtraukti į toje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

11.Kompetentingos institucijos gali leisti nesilaikyti reikalavimų pranešti tam tikrus duomenis, nustatytus techniniuose įgyvendinimo standartuose, kurie nurodyti šiame straipsnyje ir 100, 101, 394, 415 ir 430 straipsniuose, kai tie duomenys jau yra prieinami kompetentingoms institucijoms kitais būdais negu nurodyti minėtuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, įskaitant atvejus, kai kompetentingoms institucijoms ta informacija yra prieinama kitu formatu arba kitokio išsamumo lygio.“

(43)100 straipsnis pakeičiamas taip:

„100 straipsnis
Informacijos apie turto suvaržymą teikimo reikalavimai

1.Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie savo turto suvaržymo lygį.

2.1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiamas išskaidymas pagal turto suvaržymo rūšį, kaip antai atpirkimo sandorius, vertybinių popierių skolinimą, vertybiniais popieriais pakeistas pozicijas arba paskolas, kurios yra kaip užtikrinimo priemonė susietos su padengtomis obligacijomis. “

(44)101 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1.    Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms kas pusmetį pateikia šiuos suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, dėl kurios joms kyla rizika:“.

(45)101 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.    EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato vienodus 1 dalyje nurodytų suvestinių duomenų teikimo formatus, apibrėžtis, dažnį ir datas, taip pat taikytinus IT sprendimus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

5.    Nukrypstant nuo 1 dalies, 430a straipsnyje apibrėžtos mažos įstaigos 1 dalyje nurodytą informaciją pateikia kartą per metus.“

(46)102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2. Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 104 straipsnį tikslais.

3. Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 103 straipsnį.

4. Prekybos knygos pozicijos priskiriamos prekybos operacijų sąrašams, įstaigos sudarytiems pagal 104b straipsnį, nebent įstaigai gali būti taikoma 94 straipsnyje nustatyta tvarka arba jai leidžiama netaikyti reikalavimų, kaip nurodyta 104b straipsnio 3 dalyje.“;

(b)pridedamos 5 ir 6 dalys:

„5. Prekybos knygos pozicijoms taikomi 105 straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai.

6. Įstaigos vertina vidinio apsidraudimo pozicijas pagal 106 straipsnį.“

(47)103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:

(a)    kokią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;

(b)    kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

(c)    kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

(I)nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;

(II)apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;

(III)nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

(d)    kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimą, kuris gali būti nuolat nepriklausomai tikrinamas;

(e)    kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

(f)    kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;

(g)    kokiu mastu įstaiga gali perkelti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokių perkėlimų kriterijus, kaip nurodyta 104b straipsnyje.“;

(b)2 dalies įvadinė dalis pakeičiama taip:

„2. Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:“;

(c)2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)    įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;“;

(d)2 dalies b punkto įvadinė dalis iš dalies keičiama taip:

„b)    įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras. Pagal šią politiką ir procedūras numatoma:“;

(e)2 dalies b punkto i papunktis iš dalies keičiamas taip:

i) kokias pozicijas arba pozicijų portfelius gali prisiimti kiekvienas prekybos operacijų sąrašas arba, prireikus, paskirti prekiautojai;“.

(48)104 straipsnis pakeičiamas taip:

„104 straipsnis
Įtraukimas į prekybos knygą

1.Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, kuriomis būtų nustatyta, kurios pozicijos yra įtraukiamos į prekybos knygą, kad galėtų apskaičiuoti jų kapitalo poreikį, laikydamosi 102 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prekybos knygos apibrėžties, nustatytos 4 straipsnio 1 dalies 86 punkte, ir šio straipsnio nuostatų, atsižvelgdamos į įstaigos rizikos valdymo pajėgumus bei praktiką. Įstaiga tos politikos ir procedūrų laikymąsi visiškai patvirtina dokumentais, bent kartą per metus atlieka jų vidaus auditą ir leidžia kompetentingoms institucijoms susipažinti su to audito rezultatais.

2.Į prekybos knygą įtraukiamos šių priemonių pozicijos:

(a)priemonių, kurios atitinka kriterijus, kad būtų įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį, kaip nurodyta 6–9 dalyse;

(b)finansinių priemonių, kurios tvarkomos prekybos operacijų sąraše, sudarytame pagal 104b straipsnį;

(c)finansinių priemonių, dėl kurių susidaro grynoji trumpoji kredito arba nuosavybės vertybinių popierių pozicija;

(d)priemonių, gautų dėl prisiimtų įsipareigojimų;

(e)tikrąja verte vertinamo finansinio turto arba įsipareigojimų;

(f)priemonių, gautų dėl rinkos formavimo veiklos;

(g)kolektyvinio investavimo subjektų, jeigu jie atitinka šio straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas;

(h)biržinių nuosavybės vertybinių popierių;

(i)su prekyba susijusių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių;

(j)pasirinkimo sandorių, įskaitant atskirtas (angl. bifurcated) įterptąsias išvestines finansines priemones iš ne prekybos knygos priemonių, kurios yra susijusios su kredito arba nuosavybės vertybinių popierių rizika.

Pagal šios dalies c punktą įstaiga turi grynąją trumpąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją, kai dėl sumažėjusios nuosavybės vertybinių popierių kainos įstaiga gauna pelno. Atitinkamai įstaiga turi grynąją trumpąją kredito poziciją, kai dėl kredito maržos padidėjimo arba emitento ar emitentų grupės kreditingumo pablogėjimo įstaiga gauna pelno.

3.Į prekybos knygą neįtraukiamos šių priemonių pozicijos:

(a)priemonių, skirtų laikyti pakeitimo vertybiniais popieriais saugykloje;

(b)turimo nekilnojamojo turto;

(c)mažmeninių ir MVĮ kreditų;

(d)kitų kolektyvinio investavimo subjektų negu tie, kurie nurodyti 2 dalies g punkte, kurių fondo įstaiga negali kasdien peržiūrėti arba iš kurių įstaiga negali kasdien sužinoti realiųjų kainų už savo nuosavybės vertybinių popierių investicijas į tą fondą;

(e)išvestinių finansinių priemonių sutarčių su pagrindinėmis priemonėmis, nurodytomis a–d punktuose;

(f)priemonių, turimų siekiant apsidrausti nuo konkrečios a–e punktuose nurodytų priemonių pozicijų rizikos.

4.Nepaisant 2 dalies, įstaiga gali neįtraukti e–i punktuose nurodytų priemonių pozicijų į prekybos knygą, jeigu ta įstaiga geba įrodyti kompetentingoms institucijoms, kad ta pozicija turima ne prekybos tikslais ir ja neapdraudžiamos pozicijos, turimos prekybos tikslais.

5.Kompetentingos institucijos gali iš įstaigos pareikalauti pateikti įrodymų, kad 3 dalyje nenurodyta pozicija įtraukiama į prekybos knygą. Jeigu nėra tinkamų įrodymų, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga perkeltų tą poziciją į ne prekybos knygą, išskyrus 2 dalies a–d punktuose nurodytas pozicijas.

6.Kompetentingos institucijos gali iš įstaigos pareikalauti pateikti įrodymų, kad 2 dalies a–d punktuose nenurodyta pozicija įtraukiama į ne prekybos knygą. Jeigu nėra tinkamų įrodymų, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga perkeltų tą poziciją į prekybos knygą, nebent ta pozicija yra nurodyta 3 dalyje.

7.Koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, įtraukiamos į koreliacinės prekybos portfelį:

(a)pozicijos nėra nei pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei pasirinkimo sandoriai pakeitimo vertybiniais popieriais segmente, nei kokios nors kitos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais segmento įplaukų pro rata dalis;

(b)visos jų pagrindinės priemonės yra:

(I)arba vieno pavadinimo finansinės priemonės, įskaitant vieno pavadinimo kredito išvestines finansines priemones, dėl kurių egzistuoja likvidi grįžtamoji rinka;

(II)arba indeksai, kuriais įprastai prekiaujama, pagrįsti i punkte nurodytomis priemonėmis.

Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei yra nepriklausomų sąžiningų pasiūlymų pirkti ir parduoti, kaina pagrįstai atitinka paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą ir konkurencingą kainos pasiūlymą, pasiūlymas gali būti pateiktas per vieną dieną ir dėl tos kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką.

8.Į koreliacinės prekybos portfelį neįtraukiamos pozicijos, susietos su bet kuria iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:

(a)pagrindinėmis priemonėmis, kurios priklauso 112 straipsnio h arba i punkte nurodytoms pozicijų klasėms;

(b)pretenzija specialiosios paskirties subjektui, tiesiogiai ar netiesiogiai užtikrinta pozicija, kuri pagal 6 dalį pati nebūtų tinkama įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį.

9.Įstaigos gali įtraukti į koreliacinės prekybos portfelį pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 7 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta tos priemonės arba jos pagrindinių priemonių likvidi grįžtamoji rinka.

10.Įstaiga įtraukia kolektyvinio investavimo subjekto poziciją į prekybos knygą, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

(a)įstaiga gali kasdien peržiūrėti to kolektyvinio investavimo subjekto būklę;

(b)įstaiga gali kasdien gauti to kolektyvinio investavimo subjekto kainas.“

(49)Įterpiami 104a ir 104b straipsniai:

„104a straipsnis
Pozicijos perklasifikavimas

1.Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką, kuria būtų nustatyta, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis galima pagrįstai perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu. Šią politiką įstaigos peržiūri bent kartą per metus.

EBI iki [praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo] parengia gaires dėl išimtinių aplinkybių pagal šį straipsnį apibrėžties.

2.Kompetentingos institucijos suteikia leidimą perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją tam, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, tik jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms pateikia rašytinių įrodymų, kad jos sprendimas perklasifikuoti tą poziciją priimtas dėl išimtinių aplinkybių, laikantis įstaigos pagal 1 dalį nustatytos politikos. Tuo tikslu įstaiga pateikia pakankamai įrodymų, jog ta pozicija nebeatitinka sąlygų, kad būtų klasifikuojama kaip prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicija pagal 104 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą patvirtina įstaigos valdymo organas.

3.Kai kompetentingos institucijos suteikia leidimą pagal 2 dalį, įstaiga:

(a)anksčiausią ataskaitinę datą viešai atskleidžia informaciją, kad jos pozicija perklasifikuota;

(b)pagal 4 dalyje nustatytą tvarką nuo anksčiausios ataskaitinės datos nustato perklasifikuotai pozicijai taikomus nuosavų lėšų reikalavimus pagal 92 straipsnį.

4.Jeigu anksčiausią ataskaitinę datą dėl grynojo įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų sumos pokyčio, kurį lemia pozicijos perklasifikavimas, nustatomas grynasis nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, įstaiga turi turėti papildomų nuosavų lėšų, kurių suma lygi šiam grynajam pokyčiui, ir viešai atskleisti tų papildomų nuosavų lėšų sumą. Tų papildomų nuosavų lėšų suma turi likti nepakitusi iki pozicijos termino pabaigos, nebent kompetentingos institucijos įstaigai leistų laipsniškai sumažinti šią sumą anksčiau.

5.Pozicijos perklasifikavimas pagal šį straipsnį yra neatšaukiamas.

104b straipsnis
Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai

1.Įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir kiekvieną savo prekybos knygos poziciją priskiria vienam iš šių prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal 2 dalį.

2.Įstaigų prekybos operacijų sąrašai turi visada atitikti šiuos reikalavimus:

(a)kiekvienam prekybos operacijų sąrašui nustatoma aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;

(b)nustatoma aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; tam tikro prekybos operacijų sąrašo pozicijos yra tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas atlieka jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; vienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui; vienas kiekvieno prekybos operacijų sąrašo prekiautojas atlieka vadovaujamą vaidmenį prižiūrėdamas veiklą ir kitus prekiautojus pagal tą prekybos operacijų sąrašą;

(c)kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;

(d)prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos įstaigos valdymo organui;

(e)nustatomas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais.

3.Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie tai, kaip jos laikosi 2 dalies. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.

4.Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos, kurios taiko 325 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose išdėstytus metodus nustatydamos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, gali prašyti leisti netaikyti dalies arba visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti šių reikalavimų, jei įstaiga įrodo, kad:

(a)2 dalies nesilaikymas neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio įstaigos gebėjimui veiksmingai valdyti ir stebėti savo prekybos knygos pozicijų rinkos riziką;

(b)įstaiga laikosi 103 straipsnyje nustatytų bendrųjų prekybos knygos tvarkymo reikalavimų.“

(50)105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Visoms prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte, taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, dinamišką pobūdį, rizikos ribojimo patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis ir ne prekybos knygos pozicijomis, įvertintomis tikrąja verte, susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.“;

(b)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.    Įstaigos bent kartą per dieną tikrąja verte pervertina prekybos knygos pozicijų vertę. Tų pozicijų vertės pokyčiai nurodomi įstaigos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

4.    Įstaigos savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, įvertintas tikrąja verte, įvertina rinkos kainomis, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai toms pozicijoms taiko atitinkamus kapitalo reikalavimus.“;

(c)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„6.    Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte.“;

(d)7 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.“;

(e)11 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)    papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325be straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;“.

(51)106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.    1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio atitinkamai ne prekybos knygos ir prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.

3.    Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą kredito išvestinę finansinę priemonę, ši kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijos arba sandorio šalies rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su kredito išvestine finansine priemone susijusį sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su trečiąja šalimi sudarytas su kredito išvestine finansine priemone susijęs sandoris.“;

(b)straipsnis papildomas 4, 5 ir 6 dalimis:

„4.    Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, ši su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su trečiąja šalimi sudarytas su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandoris.

5. Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos palūkanų normos rizikos pozicijas, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą palūkanų normos rizikos poziciją, pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnius vertinant iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką, ši pozicija laikoma vidiniu apsidraudimu, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a)pozicija buvo priskirta pagal 104b straipsnį sudarytam prekybos operacijų sąrašui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti. Tuo tikslu šis prekybos operacijų sąrašas gali prisiimti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis arba kitais įstaigos prekybos operacijų sąrašais, jei tie kiti prekybos operacijų sąrašai, prisiimdami priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų kitų palūkanų normos rizikos pozicijų rinkos riziką;

(b)įstaiga dokumentais išsamiai patvirtino, kaip, laikantis Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsniuose nustatytų reikalavimų, pozicija mažina iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką.

6. Visų 3 dalies a punkte nurodytam prekybos operacijų sąrašui priskirtų arba jo prisiimtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti apskaičiuojami atskirai kaip atskiras portfelis ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus.“

(52)107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Taikant šį reglamentą, trečiosios valstybės investicinės įmonės, trečiosios valstybės kredito įstaigos ir trečiosios valstybės biržos pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko riziką ribojančius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.“

(53)128 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms įstaigos priskiria 150 % rizikos koeficientą.

2. Taikydamos šį straipsnį, įstaigos spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis.“

(54)132 straipsnis pakeičiamas taip:

„132 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

1.Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.Jei įvykdomos 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti skaidrumo metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimu grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Jei taikoma 132b straipsnio 2 dalis, skaidrumo metodo arba įgaliojimu grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei įvykdomos šių metodų taikymo sąlygos.

3.Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų savo KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)KIS yra vienas iš šių subjektų:

(I)kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;

(II)ES AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;

(III)AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;

(IV)AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;

(V)ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kuris yra platinamas pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;

(b)KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

(I)turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

(II)jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai, – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

(c)KIS informaciją įstaigai teikia laikydamasis šių reikalavimų:

(I)apie KIS veiklą informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos veiklą;

(II)finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;

(III)jei įstaiga taiko skaidrumo metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

4.Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

(I)KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

(II)KIS, kuriems i punktas netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;

(b)trečioji šalis atlieka skaičiavimus pagal atitinkamai 132a straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus metodus;

(c)išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertinta 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti skaidrumo metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.

6.Taikant skaidrumo metodą ir įgaliojimu grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.“

(55)Įterpiamas 132a straipsnis:

„132a straipsnis
Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

1.Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalies sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržvelgia šias pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi jas tiesiogiai turėtų tos įstaigos.

2.Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalies sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas skaidrumo metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojime ir susijusiuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Taikydamos pirmą pastraipą, įstaigos atlieka skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia turi didžiausias pagal jo įgaliojimą arba susijusius teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau turi pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendrų pozicijų riba.

Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

3.Nukrypdamos nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį skaičiuojančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti gali pakeisti 50 % tų pozicijų vertės prilygstančia suma, apskaičiuota atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypdama nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos apskaičiuoja 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra kokių nors šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [devyni mėnesiai po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.“

(56)Įterpiamas 132b straipsnis:

„132b straipsnis
Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys

5.Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus neįtraukia KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio priemonių ir 2 lygio priemonių, kurias būtina atskaityti pagal atitinkamai 36 straipsnio 1 dalį, 56 ir 66 straipsnius.

6.Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti 150 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, ir vietoj to toms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.“

(57)152 straipsnis pakeičiamas taip:

„152 straipsnis
Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka

1.Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant šiame straipsnyje nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržvelgia tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai.

3.Nukrypdamos nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį skaičiuojančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimą to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti gali pakeisti 50 % tų pozicijų vertės prilygstančia suma, apskaičiuota atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypdama nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.Skaidrumo metodą pagal 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį atitinkančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų neatitinkančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas skaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:

(a)pozicijoms, kurios priklauso 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, įstaigos taiko 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą;

(b)pozicijoms, kurios priklauso pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasei, įstaigos taiko 261 straipsnyje nustatytą reitingais pagrįstą metodą;

(c)visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.

Jei, taikydama pirmos pastraipos a punktą, įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

5.Jei įvykdytos 132 straipsnio 3 dalies sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimu grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus.

6.Jei taikoma 132b straipsnio 2 dalis, skaidrumo metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimu grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą.

7.Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

(I)KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

(II)KIS, kuriems i punktas netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

(b)kitų nei 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą metodą;

(c)4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;

(d)išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

8.Taikant šį straipsnį, taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalių ir 132b straipsnio nuostatos.“

(58)201 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h) reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.“

(59)Įterpiamas 204a straipsnis:

„204a straipsnis
Reikalavimus atitinkančios su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rūšys

1.Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, kurios yra apsikeitimo grąžomis sandoriai arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės, įstaigos gali naudoti kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą tik vykdydamos vidinio apsidraudimo sandorius.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

2.Kai įstaiga vykdo vidinio apsidraudimo sandorį naudodama su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, kad vidinis apsidraudimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba trečiosioms šalims.

Jei vidinis apsidraudimas buvo atliktas pagal pirmą pastraipą ir buvo įvykdyti šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles.“

(60)223 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, apskaičiuoja EVA taip:

.“;

(b)5 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atitinkamai pagal šiuose skirsniuose išdėstytas nuostatas atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį.“

(61)272 straipsnio 6 ir 12 punktai pakeičiami taip:

„6) apsidraudimo grupė – vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą;“;

„12) „dabartinė rinkos vertė“ (angl. Current Market Value, CMV) taikant šio skyriaus 3–5 skirsnius – visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone; apskaičiuojant CMV užskaitomos teigiamos ir neigiamos rinkos vertės;“.

(62)272 straipsnyje įterpiami šie 7a ir 12a punktai:

„7a) vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos – susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš šios sandorio šalies, arba atvirkščiai;“;

„12a) grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (angl. net independent collateral amount, NICA) – atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;".

(63)273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.    II priede išvardytų sandorių pozicijos vertę įstaigos pagal šį straipsnį apskaičiuoja remdamosi vienu iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų neatitinkanti įstaiga netaiko šio skyriaus 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų neatitinkanti įstaiga netaiko šio skyriaus 5 skirsnyje nustatyto metodo.

II priedo 3 punkte išvardytų sandorių pozicijų vertei nustatyti įstaiga netaiko šio skyriaus 5 skirsnyje nustatyto metodo.

Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.“;

(b)6, 7, 8 ir 9 dalys pakeičiamos taip:

„6. Taikant bet kurį iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną užskaitos grupės sandorį, sudarytą su ta sandorio šalimi, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga šių užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš šio skyriaus 3 ir 6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal tą skirsnį.

Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.

7. Apskaičiuodamos pozicijos vertę pagal šio skyriaus 3–5 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos dvi identiškas į tą patį užskaitos susitarimą įtrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis gali laikyti viena sutartimi, kurios tariamoji pagrindinė suma yra nulinė.

Taikant pirmą pastraipą, dvi ne biržos išvestinių priemonių sutartys yra identiškos, jei atitinka visas šias sąlygas:

(a)jų rizikos pozicijos yra priešingos;

(b)jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;

(c)jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.

8. Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos vieną iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgdamos į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepaisydama šių pozicijų reikšmingumo taikyti rizikos koeficientus pagal 2 skyriuje nustatytą metodą.

9. Taikydamos šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, taiko 291 straipsnį.“

(64)Įterpiami 273a ir 273b straipsniai:

„273a straipsnis
Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos

1.Įstaiga gali apskaičiuoti išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, yra lygus toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

(a)10 % viso tos įstaigos turto;

(b)150 mln. EUR.

Taikydamos šią dalį, įstaigos nustato savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį konkrečią datą, įtraukdamos visas savo išvestinių finansinių priemonių pozicijas, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.

2.Įstaiga gali apskaičiuoti palūkanų normos, užsienio valiutos kurso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnį, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, yra lygus toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

(a)5 % viso tos įstaigos turto;

(b)20 mln. EUR.

Taikydamos šią dalį, įstaigos nustato savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį konkrečią datą, įtraukdamos visas savo išvestinių finansinių priemonių pozicijas, susijusias su II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytais sandoriais.

3.Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį konkrečią datą, laikydamosi šių reikalavimų:

(a)išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos kainomis tą konkrečią datą. Jei pozicijos rinkos vertės konkrečią datą sužinoti negalima, įstaigos taiko naujausią šios pozicijos rinkos vertę;

(b)ilgųjų pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučiąja verte.

4.Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie atitinkamai šio skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti.

5.Įstaigos nesudaro išvestinių finansinių priemonių sandorių vien siekdamos per kas mėnesį atliekamą vertinimą įvykdyti kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.

273b straipsnis
Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms

1.Kurios nors iš 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

2.Įstaiga nustoja taikyti 273a straipsnio 1 arba 2 dalį per tris mėnesius nuo tada, kai pasitaiko vienas iš šių atvejų:

(a)įstaiga neatitinka kurios nors iš 273a straipsnio 1 arba 2 dalies sąlygų tris mėnesius iš eilės;

(b)įstaiga neatitinka kurios nors iš atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies sąlygų daugiau kaip šešis iš pastarųjų dvylikos mėnesių.

3.Jei įstaiga nustoja taikyti 273a straipsnio 1 arba 2 dalį, jai leidžiama nustatyti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę taikant atitinkamai šio skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus tik jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo įvykdytos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“

(65)Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnis pakeičiamas taip:

„3 skirsnis
Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

„274 straipsnis
Pozicijos vertė

1.Įstaiga gali apskaičiuoti visų sandorių, kuriems taikomas sutartinės užskaitos susitarimas, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)užskaitos susitarimas priskiriamas prie vienos iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos susitarimų rūšių;

(b)užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;

(c)įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.

Jei kuri nors iš šių sąlygų neįvykdoma, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

2.Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

Pozicijos vertė = α · (RC+PFE)

čia:

RC    =    pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos;

PFE    =    pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija;

α    =    1,4.

3.Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.

4.Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai.

5.Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;

(b)užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;

(c)visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga gavo iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;

(d)užskaitos grupei netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

6.Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu.

275 straipsnis
Pakeitimo išlaidos

1.Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas (RC) pagal šią formulę:

2.Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

čia:

VM        =    pagal kintamumą pakoreguota atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė;    

TH        =    užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės;

MTA        =    užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma.

3.Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

čia:

i    =    indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;

CMVi    =    užskaitos grupės „i“ CMV;

VMMA    =    atitinkamai gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;

NICAMA    =    atitinkamai gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Taikant pirmą pastraipą, NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnis
Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

1.Taikydamos šį skirsnį, įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA NICA ir NICAMA sumas, taikydamos visus šiuos reikalavimus:

(a)jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 299 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

(b)jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

(c)iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;

(d)pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį. Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;

(e)tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;

(f)tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;

(g)apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.

2.Apskaičiuodamos 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

3.Taikydamos 1 dalies d punktą, įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:

(a)276 straipsnio 1 dalyje nurodytoms užskaitos grupėms taikomas vienų metų laikotarpis;

(b)276 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms užskaitos grupėms taikomas pagal 279d straipsnio 1 dalies b punktą nustatytas garantinės įmokos rizikos laikotarpis.

277 straipsnis
Sandorių priskyrimas prie rizikos kategorijų

1.Siekdamos nustatyti 278 straipsnyje nurodytą užskaitos grupės galimą būsimą poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria prie vienos iš šių šešių rizikos kategorijų:

(a)palūkanų normos rizika;

(b)užsienio valiutos kurso rizika;

(c)kredito rizika;

(d)nuosavybės vertybinių popierių rizika;

(e)biržos prekių kainos rizika;

(f)kita rizika.

2.Pagal 1 dalį sandorį įstaigos priskiria remdamosi svarbiausiu jo rizikos veiksniu. Kitų nei 3 dalyje nurodytų sandorių svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės pozicijos reikšmingas rizikos veiksnys.

3.Nuo [šio reglamento taikymo data] prie prekybos knygos priskirto išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuriam įstaiga, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, taiko 1a arba 1b skyriuje nustatytus metodus, svarbiausias rizikos veiksnys yra rizikos veiksnys, susietas su didžiausiu absoliučiuoju jautrumu iš to sandorio viso jautrumo, apskaičiuoto pagal IV antraštinės dalies 1b skyrių.

4.Nepaisydamos 1 ir 2 dalių įstaigos, priskirdamos sandorius prie 1 dalyje išvardytų rizikos kategorijų, taiko šiuos reikalavimus:

(a)jei svarbiausias sandorio rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria prie palūkanų normos rizikos kategorijos;

(b)jei svarbiausias sandorio rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria prie biržos prekių kainos rizikos kategorijos.

5.Nukrypdamos nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria prie daugiau kaip vienos rizikos kategorijos. Jei visi reikšmingi vieno iš šių sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos priskirtų šį sandorį prie šios rizikos kategorijos tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš šių rizikos veiksnių. Jei reikšmingi vieno iš šių sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, šį sandorį įstaiga, remdamasi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių, vieną kartą priskiria prie kiekvienos rizikos kategorijos, kurios bent vieną reikšmingą rizikos veiksnį turi sandoris.

6.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

(a)kitų nei 3 dalyje nurodytų sandorių vienintelio reikšmingo rizikos veiksnio nustatymo metodą;

(b)daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčių sandorių nustatymo ir reikšmingiausio iš šių rizikos veiksnių nustatymo, taikant 3 dalį, metodą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

277a straipsnis
Apsidraudimo grupės

1.Įstaigos nustato atitinkamas užskaitos grupės kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupes ir priskiria kiekvieną sandorį prie šių apsidraudimo grupių laikydamosi šių reikalavimų:

(a)prie palūkanų normos rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys išreikštas ta pačia valiuta;

(b)prie užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys grindžiamas ta pačia valiutų pora;

(c)visi prie kredito rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės;

(d)visi prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės;

(e)prie biržos prekių kainos rizikos kategorijos priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami prie vienos iš šių penkių apsidraudimo grupių:

(I)energetika;

(II)metalai;

(III)žemės ūkio prekės;

(IV)klimato sąlygos;

(V)kitos biržos prekės;

(f)prie kitos rizikos kategorijos priskirti sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys yra identiškas.

Taikant a punktą, prie palūkanų normos rizikos kategorijos priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami prie atskirų apsidraudimo grupių, kurios nėra apsidraudimo grupės, nustatytos prie palūkanų normos rizikos kategorijos priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis. Šie sandoriai priskiriami prie tos pačios apsidraudimo grupės tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys išreikštas ta pačia valiuta.

2.Nukrypdamos nuo 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:

(a)sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;

(b)sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra prie tos pačios rizikos kategorijos priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Taikydamos pirmos pastraipos a punktą, įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik jei svarbiausias jų rizikos veiksnys yra identiškas.

Taikydamos pirmos pastraipos b punktą, įstaigos priskiria sandorius prie atitinkamos rizikos kategorijos tos pačios apsidraudimo grupės tik jei b punkte nurodyta šių sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius prie vienos iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių, remdamosi tik vienu iš dviejų b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

3.Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnis
Galima būsima pozicija

1.Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją (PFE) taip:

čia:

a    =    indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas skaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;

AddOn(a)    =    pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis;

daugiklis    =    pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas prie šios rizikos kategorijos.

2.Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių suma laikant, kad joms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

3.Taikant 1 dalį, daugiklis apskaičiuojamas taip:

čia:

Floorm    =    5 %;

y        =    

z        =

NICAi    =    grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnis
Rizikos pozicijos apskaičiavimas

Apskaičiuodamos 280a–280f straipsniuose nurodytus rizikos kategorijos papildomus mokesčius, įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

čia:

δ        =    pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta;

AdjNot    =    pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma;

MF        =    pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnis
Priežiūrinė delta

1.Įstaiga priežiūrinę deltą (δ) apskaičiuoja taip:

(a)pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą ateityje, nebent šie pasirinkimo sandoriai priskirti prie palūkanų normos rizikos kategorijos, įstaigos taiko šią formulę:

čia:

sign        =    

type        =    

N(x)        =    standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus;

P        =    pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina;

K        =    pasirinkimo sandorio vykdymo kaina;

T        =    pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos data – vienintelė data ateityje, kurią pasirinkimo sandoris gali būti vykdomas. Galiojimo pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

σ        =    pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu.

1 lentelė

Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:

i) išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;

ii) išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;

iii) į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;

(b)     sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams įstaigos taiko šią formulę:

čia:

sign    =

A    =    segmento priskyrimo riba;

D    =    segmento atskyrimo riba;

(c)a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:

2.Taikant šį skirsnį, svarbiausio rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad, pagrindinio rizikos veiksnio vertei didėjant, sandorio rinkos vertė didėja, o svarbiausio rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad, svarbiausio rizikos veiksnio vertei didėjant, sandorio rinkos vertė mažėja.

277 straipsnio 3 dalyje nurodytų sandorių ilgoji pozicija yra sandoris, kurio svarbiausio rizikos veiksnio jautrumo ženklas yra teigiamas, o trumpoji pozicija – sandoris, kurio svarbiausio rizikos veiksnio jautrumo ženklas yra neigiamas. Dėl kitų nei 277 straipsnio 3 dalyje nurodytų sandorių įstaigos, remdamosi objektyvia informacija apie šių sandorių struktūrą arba tikslą, nustato, kokios – ilgosios ar trumposios – svarbiausio rizikos veiksnio pozicijos yra šie sandoriai.

3.Įstaigos pagal 2 dalyje nurodytą svarbiausiam rizikos veiksniui taikomą metodą nustato, kokia – ilgoji ar trumpoji – kiekvieno reikšmingo rizikos veiksnio pozicija yra sandoris, su kuriuo susietas daugiau nei vienas reikšmingas rizikos veiksnys.

4.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

(a)formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų prie su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderinamos palūkanų normos rizikos kategorijos, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;

(b)kokią objektyvią informaciją apie sandorio struktūrą ir tikslą įstaigos naudoja siekdamos nustatyti, kokia – ilgoji ar trumpoji – svarbiausio rizikos veiksnio pozicija yra 277 straipsnio 2 dalyje nenurodytas sandoris;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

279b straipsnis
Pakoreguota tariamoji suma

1.Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:

(a)prie palūkanų normos rizikos kategorijos arba kredito rizikos kategorijos priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamąją sumą iš priežiūrinio trukmės veiksnio, kuris apskaičiuojamas taip:

čia:

R    =    priežiūrinė diskonto norma; R = 5 %;

S    =    pradžios data, t. y. data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone. Jei pagal sandorį jau buvo nustatomi arba atliekami mokėjimai ataskaitinę datą, pradžios data yra 0. Pradžios data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Jei nustatyta viena arba kelios būsimos sandorio datos, kuriomis įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau, nei suėjus sutartyje nustatytam jo terminui, pradžios data yra anksčiausioji iš šių:

i) data arba anksčiausioji iš kelių būsimų datų, kurią įstaiga arba sandorio šalis gali nuspręsti nutraukti sandorį anksčiau, nei suėjus sutartyje nustatytam jo terminui;

ii) data, kurią pagal sandorį pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus, išskyrus mokėjimus, susijusius su pasikeitimu susitarimo dėl garantinės įmokos užtikrinimo priemone.

Jei į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pradžios data nustatoma remiantis anksčiausia data, kurią pagal pagrindinę finansinę priemonę pradedama nustatyti arba atlikti mokėjimus.

E    =    pabaigos data, t. y. data, kurią įstaiga ir sandorio šalis pasikeičia sandorio paskutinio sutartinio mokėjimo verte. Pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Jei į sandorį kaip pagrindinė finansinė priemonė įtraukta finansinė priemonė, dėl kurios gali atsirasti sutartinių įsipareigojimų, papildančių sandorio įsipareigojimus, sandorio pabaigos data nustatoma remiantis sandorio pagrindinės finansinės priemonės paskutiniu sutartiniu mokėjimu;

(b)prie užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja taip:

(I)jei sandorį sudaro viena mokėjimo sudėtinė dalis, pakoreguota tariamoji suma yra išvestinės finansinės priemonės sutarties tariamoji suma;

(II)jei sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir vienos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma išreikšta įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra kitos mokėjimo sudėtinės dalies tariamoji suma;

(III)jei sandorį sudaro dvi mokėjimo sudėtinės dalys ir kiekvienos sudėtinės mokėjimo dalies tariamoji suma išreikšta kita nei įstaigos ataskaitose nurodoma valiuta, pakoreguota tariamoji suma yra didžiausioji iš šių dviejų mokėjimo sudėtinių dalių tariamųjų sumų po to, kai šios sumos buvo konvertuotos į įstaigos ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą;

(c)prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos arba biržos prekių kainos rizikos kategorijos priskirtų sandorių pakoreguotą tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos sandorio pagrindinės finansinės priemonės vieno vieneto rinkos kainą iš sandoryje nurodytos pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus.

Jei prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos arba prie biržos prekių kainos rizikos kategorijos priskirtas sandoris pagal sutartį išreikštas kaip tariamoji suma, įstaiga kaip pakoreguotą tariamąją sumą naudoja ne pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičių, bet tariamąją sumą.

2.Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:

(a)jei sandorio pagrindinės finansinės priemonės tariamoji suma arba vienetų skaičius iki sutartyje nustatyto jo termino nenustatytas:

(I)pagrindinės finansinės priemonės deterministinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra atitinkamai visų deterministinių pagrindinės finansinės priemonės tariamųjų sumų verčių arba vienetų skaičiaus svertinis vidurkis iki sutartyje nustatyto sandorio termino, kai koeficientai yra laikotarpio, kuriuo taikoma kiekviena tariamosios sumos vertė, proporcinė dalis;

(II)pagrindinės finansinės priemonės tikimybinių tariamųjų sumų ir vienetų skaičių tariamoji suma yra suma, nustatyta nustatant dabartines rinkos vertes pagal formulę, kuria apskaičiuojamos būsimos rinkos vertės;

(b)binarinių ir skaitmeninių pasirinkimo sandorių tariamoji suma yra didžiausia pasirinkimo sandorio atsiskaitymo būsenos vertė pasibaigus pasirinkimo sandorio galiojimui.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, jei galima pasirinkimo sandorio atsiskaitymo būsena yra tikimybinė, tariamosios sumos vertei nustatyti įstaigos taiko a punkto ii papunktyje nustatytą metodą;

(c)sutarčių su daugkartiniais pasikeitimais tariamąja suma tariamoji suma dauginama iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sutartis, skaičiaus;

(d)sutarčių, kuriose numatoma padidinti pinigų srautus arba sutarties pagrindinę finansinę priemonę, tariamąją sumą įstaiga pakoreguoja taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką tų sutarčių rizikos struktūrai.

3.Jei pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą.

279c straipsnis
Termino veiksnys

1.Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį (MF) taip:

(a)į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktiems sandoriams įstaigos taiko šią formulę:

čia:

M            =    likęs sandorio terminas, lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems sandorio sutartiniams įsipareigojimams nutraukti. Šiuo tikslu visos išvestinės finansinės priemonės sutarties šalutinės aplinkybės laikomos sutartiniu įsipareigojimu. Likęs terminas išreiškiamas metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną.

Jei sandorio pagrindinė finansinė priemonė yra kita išvestinės finansinės priemonės sutartis, dėl kurios, be sandorio sutartinių įsipareigojimų, gali susidaryti papildomų sutartinių įsipareigojimų, likęs sandorio terminas yra lygus laikotarpiui, kurio reikia visiems pagrindinės finansinės priemonės sutartiniams įsipareigojimams nutraukti.

OneBusinessYear    =    vieni metai, išreikšti darbo dienomis, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną;

(b)į 275 straipsnio 2 ir 3 dalis nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių termino veiksnys nustatomas kaip:

čia:

MPOR        =    pagal 285 straipsnio 2–5 dalis nustatytas užskaitos grupės garantinės įmokos rizikos laikotarpis.

Nustatydama kliento ir tarpuskaitos nario sandorių garantinės įmokos rizikos laikotarpį įstaiga, atliekanti kliento arba tarpuskaitos nario vaidmenį, 285 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą minimalų laikotarpį pakeičia 5 darbo dienomis.

2.Taikant 1 dalį, sandorių, kurie yra skirti apmokėti esamai neapmokėtai pozicijai nustatytą atsiskaitymo dieną ir tokiais atvejais, kai sąlygos pakartotinai nustatomos tokios, kad tą konkrečią dieną sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, likęs terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos.

280 straipsnis
Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas

Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „ϵ“ yra toks:

280a straipsnis
Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.Taikydamos 278 straipsnį, įstaigos konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį apskaičiuoja taip:

čia:

j        = indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies a punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės palūkanų normos rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnIRj    = pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis apskaičiuojamas taip:

čia:

ϵj            =    pagal 280 straipsnyje nurodytą taikomą vertę nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFIR             =    0,5 % vertės palūkanų normos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

EffNotIRj    =    pagal 3 ir 4 dalis apskaičiuota apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma.

3.Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria prie atitinkamos 2 lentelėje nurodytos grupės. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data:

2 lentelė

Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:

čia:

l    =    indeksas, žymintis rizikos poziciją;

Dj,k     =    apsidraudimo grupės „j“ grupės „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

280b straipsnis
Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.Taikant 278 straipsnį, konkrečios užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis apskaičiuojamas taip:

čia:

j    = indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies b punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės užsienio valiutos kurso rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnFXj     =    pagal 2 dalį apskaičiuotas užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

2.Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis apskaičiuojamas taip:

čia:

ϵj        =    pagal 280 straipsnį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFFX        =    4 % vertės užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

EffNotIRj    =    apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

280c straipsnis
Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.Taikydamos 2 dalį, įstaigos atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus nustato laikydamosi šių reikalavimų:

(a)kiekvienam orientacinės skolos finansinės priemonės, kuria grindžiamas prie kredito rizikos kategorijos priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę skolos finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

(b)kiekvienai orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas prie kredito rizikos kategorijos priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas kredito pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties kredito pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinių orientacinių skolos finansinių priemonių arba vieno pavadinimo kredito išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.Taikydama 278 straipsnį, įstaiga apskaičiuoja konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį taip:

čia:

j        =    indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies c punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnCreditj    =    pagal 2 dalį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis.

3.Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

j            =    indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus;

ϵj            =    pagal 280 straipsnio 3 dalį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

AddOn(Entityj)    =    pagal 4 dalį nustatytas kredito pagrindinio subjekto „j“ papildomas mokestis;

ρjCredit         =    subjekto „j“ koreliacijos veiksnys. Jei kredito pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ρjCredit = 50 %. Jei kredito pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ρjCredit = 80 %.

4.Kredito pagrindinio subjekto „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

EffNotCreditj    =    kredito pagrindinio subjekto „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

čia:

l        =    indeksas, žymintis rizikos poziciją;

SFj,lCredit    =    pagal 5 dalį nustatytas kredito pagrindiniam subjektui „j“ taikomas priežiūrinis veiksnys.

5.Taikydamos 4 dalį, kredito pagrindiniam subjektui „j“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:

(a)pagal 1 dalies a punktą nustatyto kredito pagrindinio subjekto „j“ SFj,lCredit, remiantis pripažintos ECAI atliktu atitinkamo atskiro emitento išoriniu kredito rizikos vertinimu, priskiriamas prie vieno iš šešių šio straipsnio 3 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių. Tuo atveju, kai pripažinta ECAI nėra atlikusi atskiro emitento kredito rizikos vertinimo:

(I) įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą metodą, atskiro emitento vidaus reitingą priskiria vienam iš išorinių kredito rizikos vertinimų;

(II) įstaiga, taikanti II antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą metodą, šiam kredito pagrindiniam subjektui priskiria SFj,lCredit = 0,54 %. Vis dėlto, jei įstaiga šio atskiro emitento sandorio šalies kredito rizikos pozicijų rizikos koeficientui apskaičiuoti taiko 128 straipsnį, priskiriamas SFj,lCredit = 1,6 %;

(b)pagal 1 dalies b punktą nustatytiems kredito pagrindiniams subjektams „j“ taikoma:

(I)jei prie kredito pagrindinio subjekto „j“ priskirta pozicija „l“ yra į pripažintos biržos sąrašus įtrauktas kredito indeksas, SFj,lCredit priskiriamas prie vieno iš dviejų šio straipsnio 4 lentelėje nustatytų priežiūrinių veiksnių, remiantis pavienių sudedamųjų dalių kredito kokybės dauguma;

(II)jei prie kredito pagrindinio subjekto „j“ priskirta pozicija „l“ šio punkto i papunktyje nenurodyta, SFj,lCredit yra pagal šios dalies a punkte nustatytą metodą prie kiekvienos sudedamosios dalies priskirtų priežiūrinių veiksnių svertinis vidurkis, kai koeficientai nustatomi pagal proporcinę tos pozicijos sudedamųjų dalių tariamosios sumos dalį.

3 lentelė

4 lentelė

280d straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.Taikydamos 2 dalį, įstaigos atitinkamus užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus nustato laikydamosi šių reikalavimų:

(a)kiekvienam orientacinės nuosavybės finansinės priemonės, kuria grindžiamas prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos priskirtas vieno pavadinimo sandoris, emitentui skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Vieno pavadinimo sandoriai priskiriami prie to paties nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto tik jei šių sandorių pagrindinę orientacinę nuosavybės finansinę priemonę yra išleidęs tas pats emitentas;

(b)kiekvienai orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas prie nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos priskirtas kelių pavadinimų sandoris, grupei skiriamas vienas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas. Kelių pavadinimų sandoriai priskiriami prie to paties nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto tik jei tų sandorių pagrindinių orientacinių nuosavybės finansinių priemonių arba vieno pavadinimo su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių grupę sudaro tos pačios sudedamosios dalys.

2.Taikydamos 278 straipsnį, konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

čia:

j        =    indeksas, žymintis visas pagal 277a straipsnio 1 dalies d punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kredito rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnEquityj    =    pagal 3 dalį nustatytas kredito rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomas mokestis.

3.Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

     čia:

j     =    indeksas, žymintis pagal 1 dalį nustatytus užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus;

ϵj         =    pagal 280 straipsnį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

AddOn(Entityj) =    pagal 4 dalį nustatytas nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „j“ papildomas mokestis;

ρjEquity      =    subjekto „j“ koreliacijos veiksnys. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas j buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, ρjEquity = 50 %. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas j buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, ρjEquity = 80 %.

4.Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

SFjEquity     =    nuosavybės vertybinių popierių subjektui „j“ taikomas priežiūrinis veiksnys. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies a punktą, SFjEquity = 32 %. Jei nuosavybės vertybinių popierių pagrindinis subjektas „j“ buvo nustatytas pagal 1 dalies b punktą, SFjEquity = 20 %;

EffNotEquityj    =    nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

280e straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.Taikydamos 278 straipsnį, įstaigos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį apskaičiuoja taip:

j        =    indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies e punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnComj    = pagal 4 dalį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.Skaičiuodamos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės papildomą mokestį pagal 4 dalį, įstaigos nustato atitinkamas kiekvienos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai prie tos pačios orientacinės biržos prekių rūšies priskiriami tik jei šių sandorių pagrindinė biržos prekių finansinė priemonė yra to paties pobūdžio.

3.Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad didelius ir koncentruotus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių portfelius turinti įstaiga, pagal 2 dalį nustatydama biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis, atsižvelgtų ne tik į pagrindinės biržos prekių finansinės priemonės pobūdį, bet ir į kitas ypatybes.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas yra pirmoje pastraipoje nurodytas didelis ir koncentruotas biržos prekių išvestinių finansinių projektų portfelis.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [15 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

4.Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

k            =    indeksas, žymintis pagal 2 dalį nustatytas užskaitos grupės orientacines biržos prekių rūšis;

ϵj             =    pagal 280 straipsnį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

AddOn(Typejk)    =    pagal 5 dalį nustatytas orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomas mokestis;

ρCom            =    40 % vertės biržos prekių kainos rizikos kategorijos koreliacijos veiksnys.

5.Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:

čia:

SFkCom     =    orientacinei biržos prekių rūšiai „k“ taikomas priežiūrinis veiksnys.

Jei orientacinė biržos prekių rūšis „k“ atitinka sandorius, priskirtus prie 277b straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nurodytos apsidraudimo grupės, SFkCom = 40 %; kitu atveju SFkCom = 18 %.

EffNotComk    =    orientacinės biržos prekių rūšies „k“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

280f straipsnis
Kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis

1.Taikydamos 278 straipsnį, įstaigos konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį apskaičiuoja taip:

čia:

j        =    indeksas, žymintis pagal 277a straipsnio 1 dalies f punktą ir to straipsnio 2 dalį nustatytas užskaitos grupės kitos rizikos apsidraudimo grupes;

AddOnOtherj    =    pagal 2 dalį nustatytas apsidraudimo grupės „j“ biržos kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis.

2.Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:    

ϵj         =    pagal 280 straipsnį apskaičiuotas apsidraudimo grupės „j“ priežiūrinio veiksnio koeficientas;

SFOther     =    8 % vertės kitos rizikos kategorijos priežiūrinis veiksnys;

EffNotOtherj = apsidraudimo grupės „j“ efektyvi tariamoji suma, apskaičiuota taip:

.“

(66)Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis pakeičiamas taip:

„4 skirsnis
Supaprastintas standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

281 straipsnis
Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.Atsižvelgdama į 2 dalį, įstaiga pagal šio skyriaus 3 skirsnį apskaičiuoja vieną pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu.

2.Užskaitos grupės pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis šių reikalavimų:

(a)įstaigos netaiko 274 straipsnio 6 dalyje nurodytos tvarkos;

(b)nukrypdamos nuo 275 straipsnio 1 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

275 straipsnio 2 dalyje nenurodytų užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

;

(c)nukrypdamos nuo 275 straipsnio 2 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių, sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, užskaitos grupių arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

TH    =    užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės;

MTA    =    užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

(d)nukrypdamos nuo 275 straipsnio 3 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, kai susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelioms užskaitos grupėms, pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja kaip pagal 1 dalį apskaičiuotos kiekvienos atskiros užskaitos grupės pakeitimo išlaidų sumą, lyg jų garantinė įmoka nebūtų buvusi nustatyta;

(e)visos apsidraudimo grupės nustatomos pagal 277a straipsnio 1 dalį;

(f)formulėje, taikomoje 278 straipsnio 1 dalyje galimai būsimai pozicijai apskaičiuoti, įstaigos daugiklį prilygina 1 taip:

;

(g)nukrypdamos nuo 279a straipsnio 1 dalies įstaigos taiko šiuos reikalavimus:

visų sandorių priežiūrinę deltą įstaigos apskaičiuoja taip:

;

(h) priežiūriniam trukmės veiksniui apskaičiuoti 279b straipsnio 1 dalies a punkte taikoma ši formulė:

;

(i)279c straipsnio 1 dalyje nurodytas termino veiksnys apskaičiuojamas taip:

(III) a) į 275 straipsnio 1 dalyje nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 1;

b) į 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užskaitos grupes įtrauktų sandorių MF = 0,42;

(j)apsidraudimo grupės „j“ efektyviai tariamai sumai apskaičiuoti 280a straipsnio 3 dalyje taikoma ši formulė:

(k)apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti 280c straipsnio 3 dalyje taikoma ši formulė:

(l)apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti 280d straipsnio 3 dalyje taikoma ši formulė:

(m)apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomam mokesčiui apskaičiuoti 280e straipsnio 3 dalyje taikoma ši formulė:

.“

(67)Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 5 skirsnis pakeičiamas taip:

„5 skirsnis
Pradinės pozicijos metodas

282 straipsnis
Pozicijos vertės apskaičiavimas

1.Įstaigos gali apskaičiuoti visų į sutartinės užskaitos susitarimą įtrauktų sandorių vieną pozicijos vertę, jei įvykdomos visos 274 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Kitu atveju kiekvieno atskira užskaitos grupe laikomo sandorio pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja atskirai.

2.Užskaitos grupės arba sandorio pozicijos vertė yra iš 1,4 padauginta dabartinių pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos pozicijos suma.

3.2 dalyje nurodytos dabartinės pakeitimo išlaidos nustatomos taip:

(a)2 dalyje nurodytas sandorių, kuriais prekiaujama pripažintoje biržoje, užskaitos grupių, sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, užskaitos grupių arba sandorių, kurių užtikrinimo priemone pasikeičiama su sandorio šalimi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį, užskaitos grupių dabartines pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

TH    =    užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės;

MTA    =    užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma;

(b)2 dalyje nurodytas visų kitų užskaitos grupių arba atskirų sandorių dabartines pakeitimo išlaidas įstaigos apskaičiuoja taip:

Kad galėtų apskaičiuoti dabartines pakeitimo išlaidas, įstaigos atnaujina dabartines rinkos vertes bent kas mėnesį.

4.2 dalyje nurodytą galimą būsimą poziciją įstaigos apskaičiuoja taip:

(a)užskaitos grupės galima būsima pozicija yra pagal b punktą apskaičiuota visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių galimos būsimos pozicijos suma;

(b)vieno sandorio galima būsima pozicija yra jo tariamoji suma, padauginta iš:

(I)0,5 % ir palūkanų normos sutarčių sandorio likusio termino sandaugos;

(II)4 %, jei sutartys susijusios su užsienio valiutos kurso sutartimis;

(III)18 %, jei sutartys susijusios su sutartimis dėl aukso;

(c)b punkte nurodyta tariamoji suma nustatoma atitinkamai pagal 279b straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 279b straipsnio 2 ir 3 dalis;

(d)3 dalies a punkte nurodytų užskaitos grupių galima būsima pozicija padauginama iš 0,42.

Apskaičiuodama galimą palūkanų normos sutarčių poziciją pagal b punkto ii papunktį, įstaiga gali pasirinkti taikyti ne likusį, bet pradinį sutarčių terminą.“

(68)283 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, kuriems įstaiga pagal 1 dalį negavo leidimo taikyti IMM, įstaiga taiko 3 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus. Grupėje šie metodai gali būti nuolat taikomi kartu.“ .

(69)298 straipsnis pakeičiamas taip:

„298 straipsnis
Užskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis

Užskaita 3–6 skirsnių tikslais pripažįstama, kaip nurodyta tuose skirsniuose.“

(70)299 straipsnio 2 dalies a punktas išbraukiamas.

(71)300 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Šiame skirsnyje ir septintoje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:“;

(b)straipsnis papildomas 5–11 punktais:

„5) piniginiai sandoriai – sandoriai pinigais, skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, taip pat neatidėliotini užsienio valiutos keitimo ir neatidėliotini biržos prekių sandoriai; atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi sandoriai nėra piniginiai sandoriai;

6) netiesioginė tarpuskaitos priemonė – priemonė, atitinkanti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas;

7) daugiapakopė klientų struktūra – netiesioginė tarpuskaitos priemonė, pagal kurią tarpuskaitos paslaugas įstaigai teikia subjektas, kuris yra ne tarpuskaitos narys, bet tarpuskaitos nario klientas arba aukštesnės pakopos kliento klientas;

8) aukštesnės pakopos klientas – subjektas, teikiantis tarpuskaitos paslaugas žemesnės pakopos klientui;

9) žemesnės pakopos klientas – subjektas, besinaudojantis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą;

10) nefinansuojama įmoka į įsipareigojimų neįvykdymo fondą – įmoka, kurią tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga sutartyje įsipareigojo suteikti pagrindinei sandorio šaliai po to, kai pagrindinė sandorio šalis išnaudoja savo įsipareigojimų neįvykdymo fondo lėšas nuostoliams, kuriuos ji patyrė, vienam arba keliems savo tarpuskaitos nariams neįvykdžius įsipareigojimų, padengti;

11) visiškai garantuotas indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoris – visiškai užtikrintas pinigų rinkos sandoris, kai dvi sandorio šalys pasikeičia indėliais, o pagrindinė sandorio šalis tampa jų tarpininke, užtikrinančia šių sandorio šalių mokėjimo prievolių vykdymą.“;

(72)301 straipsnis pakeičiamas taip:

„301 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis skirsnis taikomas šioms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:

(a)II priede išvardytiems sandoriams ir kredito išvestinėms finansinėms priemonėms;

(b)VPĮFS ir visiškai garantuotiems indėlių skolinimo arba skolinimosi sandoriams;

(c)ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams.

Šis skirsnis netaikomas pozicijoms, atsirandančioms dėl atsiskaitymo pagal piniginius sandorius. Įstaigos taiko šios dalies V antraštinėje dalyje nustatytą tvarką prekybos pozicijoms, atsirandančioms dėl šių sandorių, ir 0 % rizikos koeficientą įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis padengiami tik šie sandoriai. 307 straipsnyje nustatytą tvarką įstaigos taiko įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis, be piniginių sandorių, padengiama bet kuri iš pirmoje pastraipoje išvardytų sutarčių.

2.Taikant šį skirsnį, laikomasi šių reikalavimų:

(a)į pradinę garantinę įmoką neįtraukiamos įmokos pagrindinei sandorio šaliai už nuostolių pasidalijimo paskirstant juos tarpusavyje susitarimus;

(b)į pradinę garantinę įmoką įtraukiama tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos arba kliento atiduota saugoti užtikrinimo priemonė, viršijanti atitinkamai pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos reikalaujamą minimalią sumą, jei pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga atitinkamais atvejais gali neleisti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančiai įstaigai arba klientui atsiimti šį užtikrinimo priemonės perviršį;

(c)jei pagrindinė sandorio šalis naudoja pradinę garantinę įmoką tarpusavyje paskirstydama nuostolius savo tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančios įstaigos šią pradinę garantinę įmoką vertina kaip įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą.“

(73)302 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Įstaigos, pasitelkdamos atitinkamą scenarijaus analizę ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įvertina, ar nuosavų lėšų, turimų pagrindinės sandorio šalies pozicijoms padengti, įskaitant galimas būsimas arba neapibrėžtąsias kredito pozicijas, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijas ir, kai įstaiga atlieka tarpuskaitos nario vaidmenį, pagal sutartines priemones, kaip nustatyta 304 straipsnyje, susidariusias pozicijas, lygis yra tinkamai susietas su toms pozicijoms būdinga rizika.“

(74)303 straipsnis pakeičiamas taip:

„303 straipsnis
Tarpuskaitos narių turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimas

1.Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė, nuosavų lėšų reikalavimus turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms apskaičiuoja taip:

(a)savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms ji taiko 306 straipsnyje nustatytą tvarką;

(b)savo įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą tai pagrindinei sandorio šaliai ji taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką.

2.Taikant 1 dalį, įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų turimoms reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijoms dėl prekybos pozicijų ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumai taikomas apribojimas, lygus nuosavų lėšų reikalavimų sumai, kuri būtų taikoma toms pačioms pozicijoms, jei pagrindinė sandorio šalis būtų reikalavimų neatitinkanti pagrindinė sandorio šalis.“

(75)304 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti ir dėl to kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė veikianti įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su klientu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir šios dalies VI antraštinę dalį.“

(b)3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jei tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga nuosavų lėšų reikalavimui turimoms pozicijoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 3 arba 6 skirsnyje nustatytus metodus, taikomi šie reikalavimai:

(a)nukrypdama nuo 285 straipsnio 2 dalies, įstaiga turimoms kliento pozicijoms gali taikyti bent penkių darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

(b)įstaiga turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms taiko bent dešimties darbo dienų garantinės įmokos rizikos laikotarpį;

(c)nukrypdama nuo 285 straipsnio 3 dalies, kai į skaičiavimus įtraukta užskaitos grupė atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, įstaiga gali nepaisyti tame punkte nustatyto apribojimo, jei užskaitos grupė neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos ir į ją neįtraukta užginčytų sandorių;

(d)kai pagrindinė sandorio šalis išlaiko kintamąją garantinę įmoką sandoriui ir įstaigos užtikrinimo priemonė nėra apsaugota nuo pagrindinės sandorio šalies nemokumo, įstaiga taiko trumpesnįjį garantinės įmokos rizikos laikotarpį: vienų metų laikotarpį arba likusį sandorio terminą, taikydama dešimties darbo dienų žemiausią ribą.

4. Nukrypdama nuo 281 straipsnio 2 dalies h punkto, kai kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga taiko šio skyriaus 4 skirsnyje nustatytą metodą, įstaiga skaičiuodama gali taikyti 0,21 termino veiksnį.

5. Nukrypdama nuo 282 straipsnio 4 dalies d punkto, kai kliento pozicijoms skirtam nuosavų lėšų reikalavimui apskaičiuoti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga taiko šio skyriaus 5 skirsnyje nustatytą metodą, atlikdama šį skaičiavimą ji gali taikyti 0,21 termino veiksnį.“;

(c)straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis:

„6. Pagal VI antraštinę dalį apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimą kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga gali taikyti mažesnę poziciją esant įsipareigojimų neįvykdymui, gautą atlikus 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus skaičiavimus.

7. Tarpuskaitos nario vaidmenį atliekanti įstaiga, kuri renka iš kliento užtikrinimo priemonę dėl su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio ir perduoda šią užtikrinimo priemonę pagrindinei sandorio šaliai, gali pripažinti šią užtikrinimo priemonę, siekdama sumažinti turimą su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio poziciją kliento atžvilgiu.

Daugiapakopės klientų struktūros atveju pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka gali būti taikoma kiekvienoje tos struktūros pakopoje.“

(76)305 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Įstaiga, kuri yra klientė, apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusiems sandoriams, sudarytiems su jos tarpuskaitos nariu, atitinkamai pagal šio skyriaus 1–8 skirsnius, šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį ir šios dalies VI antraštinę dalį.“;

(b)2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) klientas yra atlikęs pakankamai išsamius atnaujinamus teisinius patikrinimus, kuriais pagrindžiama, kad susitarimai, kuriais užtikrinama, kad būtų įvykdyta b punkte nustatyta sąlyga, yra teisėti, galiojantys, privalomi ir vykdytini pagal atitinkamus susijusios (-ių) jurisdikcijos (-ų) teisės aktus;“;

(c)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Įstaiga gali atsižvelgti į bet kokį aiškų kliento pozicijų ir atitinkamos užtikrinimo priemonės perleidimo pagrindinėje sandorio šalyje precedentą ir į bet kokį sektoriaus ketinimą tęsti šią praktiką, jei įstaiga įvertina jos atitiktį pirmos pastraipos b punkte nustatytai sąlygai.“;

(d)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, kai įstaiga, kuri yra klientė, neįvykdo tos dalies a punkte nustatytos sąlygos, nes nėra apsaugota nuo nuostolių tuo atveju, jei tarpuskaitos narys ir kitas tarpuskaitos nario klientas bendrai neįvykdo įsipareigojimų, tačiau visos kitos tos dalies a punkte ir kituose tos dalies punktuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos, įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus savo su pagrindine sandorio šalimi susijusių sandorių, sudarytų su tarpuskaitos nariu, prekybos pozicijoms pagal 306 straipsnį, vietoj 306 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto 2 % rizikos koeficiento taikydama 4 % rizikos koeficientą.

4. Daugiapakopės klientų struktūros atveju įstaiga, kuri yra žemesnės pakopos klientė, besinaudojanti pagrindinės sandorio šalies paslaugomis per aukštesnės pakopos klientą, 2 arba 3 dalyje nustatytą tvarką gali taikyti tik jei tos dalies sąlygos įvykdomos kiekvienoje tos struktūros pakopoje.“

(77)306 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos nereikalaujama atlyginti klientui nuostolių, patirtų dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ji gali nustatyti, kad pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijos, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, vertė yra nulinė;“;

(b)1 dalis papildoma d punktu:

„d) kai įstaiga atlieka kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinės tarpininkės vaidmenį, o su pagrindine sandorio šalimi susijusio sandorio sąlygose nustatyta, kad iš įstaigos reikalaujama atlyginti klientui nuostolius, patirtus dėl pasikeitusios to sandorio vertės pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju, ji pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijai, kuri atitinka tą su pagrindine sandorio šalimi susijusį sandorį, taiko atitinkamai a arba b punkte nustatytą tvarką.“;

(c)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Nukrypdama nuo 1 dalies, kai užtikrinamasis turtas, pateikiamas pagrindinei sandorio šaliai arba tarpuskaitos nariui, yra neliečiamas bankroto atveju, jei pagrindinė sandorio šalis, tarpuskaitos narys arba vienas ar keli to tarpuskaitos nario kiti klientai taptų nemokūs, įstaiga to turto sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms gali priskirti nulinę pozicijos vertę.

3. Įstaiga apskaičiuoja savo pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijų vertes pagal atitinkamai šio skyriaus 1–8 skirsnius ir šios antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnį.“

(78)307 straipsnis pakeičiamas taip:

„307 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savo pozicijoms, atsirandančioms dėl jos įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taiko šią tvarką:

(a)ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikydama 308 straipsnyje nustatytą metodą;

(b)ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo iš anksto finansuojamoms ir nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikydama 309 straipsnyje nustatytą metodą;

(c)ji apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taikydama 310 straipsnyje nustatytą tvarką.“

(79)308 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Įstaiga apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą (Ki) savo iš anksto finansuojamos įmokos (DFi) pozicijai padengti taip:

čia:

i =    indeksas, žymintis tarpuskaitos narį;

KCCP    = reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies hipotetinis kapitalas, apie kurį reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFCM     = visų reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių iš anksto finansuojamų įmokų suma, apie kurią reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį;

DFCCP    = iš anksto finansuojami pagrindinės sandorio šalies finansiniai ištekliai, apie kuriuos pagrindinė sandorio šalis pranešė įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 50c straipsnį.

3. 92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos iš anksto finansuojamos įmokos į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą (KCMi), nustatytą pagal 2 dalį, padaugintą iš 12,5.“;

(b)4 ir 5 dalys išbraukiamos.

(80)309 straipsnis pakeičiamas taip:

„309 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir nefinansuojamoms įmokoms reikalavimų neatitinkančiai pagrindinei sandorio šaliai

1.Įstaiga taiko toliau nurodytą formulę, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą (K) pozicijoms, atsiradusioms dėl jos iš anksto finansuojamų įmokų į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą (DF) ir dėl nefinansuojamų įmokų (UC) tokiai pagrindinei sandorio šaliai:

2.92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą (K), nustatytą pagal 1 dalį, padaugintą iš 12,5.“

(81)310 straipsnis pakeičiamas taip:

„310 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

Savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaiga taiko 0 % rizikos koeficientą.“

(82)311 straipsnis pakeičiamas taip:

„311 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių, kurios nebetenkina tam tikrų sąlygų, pozicijoms

1.Įstaigos taiko šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jei sužino, kad pagrindinė sandorio šalis nebetenkins atitinkamai veiklos leidimo arba pripažinimo sąlygų, kai apie tai viešai paskelbia arba praneša šių įstaigų naudojamos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba pati pagrindinė sandorio šalis.

2.Kai įvykdyta 1 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos per tris mėnesius nuo toje dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimo arba anksčiau, jei taip reikalauja tų įstaigų kompetentingos institucijos, turimų tos pagrindinės sandorio šalies pozicijų atžvilgiu atlieka šiuos veiksmus:

(a)taiko 306 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tvarką savo turimoms tos pagrindinės sandorio šalies prekybos pozicijoms;

(b)taiko 309 straipsnyje nustatytą tvarką savo iš anksto finansuojamoms įmokoms į tos pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir savo nefinansuojamoms įmokoms tai pagrindinei sandorio šaliai;

(c)vertina turimas tos pagrindinės sandorio šalies pozicijas, kurios nėra išvardytos šios dalies a ir b punktuose, kaip įmonių pozicijas pagal šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą.“

(83)Trečios dalies IV antraštinės dalies 1 skyrius pakeičiamas taip:

„1 skyrius
Bendrosios nuostatos

325 straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo metodai

1.Nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja pagal šiuos metodus:

(a)nuo [šio reglamento taikymo data] – šios antraštinės dalies 1a skyriuje nustatytą standartizuotą metodą;

(b)nuo [šio reglamento taikymo data] – šios antraštinės dalies 1b skyriuje nustatytą vidaus modelių metodą tik prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių kompetentingos institucijos yra leidusios įstaigai taikyti šį metodą, kaip nustatyta 325ba straipsnyje, priskirtoms pozicijoms;

(c)po [šio reglamento taikymo data] – 4 dalyje nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą nustatant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti gali taikyti tik 325a straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios įstaigos;

(d)iki [šio reglamento taikymo data] – šios antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą supaprastintą vidaus modelių metodą toms rizikos kategorijoms, dėl kurių įstaigai pagal 363 straipsnį leista taikyti šį metodą. Po [šio reglamento taikymo data] įstaigos nebetaiko 5 skyriuje nustatyto supaprastinto vidaus modelių metodo siekdamos nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

2.Pagal 1 dalies c punkte nurodytą supaprastintą standartizuotą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti – tai atitinkamų toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma:

(a)nuosavų lėšų reikalavimų šios antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytai pozicijų rizikai padengti;

(b)nuosavų lėšų reikalavimų šios antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytai užsienio valiutos kurso rizikai padengti;

(c)nuosavų lėšų reikalavimų šios antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytai biržos prekių kainos rizikai padengti.

3.Grupėje įstaiga gali nuolat kartu taikyti 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus, jei pagal a punkte nustatytą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti neviršija 90 proc. visų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti. Kitu atveju įstaiga visoms pozicijoms, kurioms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, taiko 1 dalies a punkte nustatytą metodą.

4.Grupėje įstaiga gali nuolat kartu taikyti 1 dalies c ir d punktuose nustatytus metodus pagal 363 straipsnį.

5.Įstaiga netaiko nė vieno iš 1 dalies a ir b punktuose nustatytų metodų kartu su c punkte nustatytu metodu.

6.Įstaigos netaiko 1 dalies b punkte nustatyto metodo prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos arba pozicijos, įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį, kaip apibrėžta 104 straipsnio 7–9 dalyse.

7.Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti pagal 383 straipsnyje nustatytą pažangųjį metodą, įstaigos gali toliau taikyti šios antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą supaprastintą vidaus modelių metodą po [šio reglamento taikymo data]; šią datą įstaigos nustoja taikyti šį metodą apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti.

8.EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti pagal 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325a straipsnis
Supaprastinto standartizuoto metodo taikymo sąlygos

1.Įstaiga gali apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 325 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą metodą, jei įstaigos balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, yra lygus toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba už jas mažesnis:

(a)10 % viso tos įstaigos turto;

(b)300 mln. EUR.

2.Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydį konkrečią datą, laikydamosi šių reikalavimų:

(a)įtraukiamos visos prekybos knygai priskirtos pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų;

(b)įtraukiamos visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika;

(c)visos pozicijos, išskyrus b punkte nurodytas pozicijas, vertinamos jų rinkos kainomis tą datą. Jei pozicijos rinkos kainos konkrečią datą sužinoti negalima, įstaigos ima naujausią tos pozicijos rinkos vertę;

(d)visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, laikomos bendromis grynosiomis užsienio valiutos kurso pozicijomis ir vertinamos pagal 352 straipsnį;

(e)visos ne prekybos knygos pozicijos, dėl kurių kyla biržos prekių kainos rizika, vertinamos taikant 357–358 straipsnių nuostatas;

(f)ilgųjų pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučiąja verte.

3.Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, jei skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šį straipsnį.

4.Kurios nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

5.Įstaigos nustoja skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį per tris mėnesius nuo tada, kai pasitaiko vienas iš šių atvejų:

(a)įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų tris mėnesius iš eilės;

(b)įstaiga neatitinka kurios nors iš 1 dalies sąlygų daugiau kaip šešis iš pastarųjų dvylikos mėnesių.

6.Įstaigai nustojus skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį, jai leidžiama skaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį tik jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo įvykdytos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.

7.Įstaigos neprisiima pozicijos vien siekdamos per kas mėnesį atliekamą vertinimą įvykdyti kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų.

325b straipsnis
Konsoliduotų reikalavimų skaičiavimas

1.Atsižvelgdamos į 2 dalį ir tik norėdamos konsoliduotai apskaičiuoti grynąsias pozicijas ir nuosavų lėšų reikalavimus pagal šią antraštinę dalį, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti vienos įstaigos arba įmonės pozicijas ir kitos įstaigos arba įmonės pozicijas.

2.Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)grupės įstaigų nuosavos lėšos yra tinkamai paskirstomos;

(b)reguliavimo, teisine ar sutarčių sistema, kurioje veikia įstaigos, galima užtikrinti finansinę tarpusavio paramą grupėje.

3.Kai įmonės yra trečiosiose valstybėse, be 2 dalyje nurodytų sąlygų, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos:

(a)tokios įmonės yra gavusios veiklos leidimus trečiojoje valstybėje ir atitinka kredito įstaigų apibrėžtį arba yra pripažintos trečiosios valstybės investicinės įmonės;

(b)tokios įmonės individualiai laikosi nuosavų lėšų reikalavimų, atitinkančių nustatytuosius šiame reglamente;

(c)aptariamose trečiosiose valstybėse nėra priimtų teisės aktų, kurie galėtų turėti rimtos įtakos nuosavų lėšų perdavimui grupėje.

325c straipsnis
Struktūrinis apsidraudimas nuo užsienio valiutos kurso rizikos

1.Bet kurios pozicijos, kurią įstaiga sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo užsienio valiutos kursų poveikio jos koeficientams, nurodytiems 92 straipsnio 1 dalyje, gavus kompetentingų institucijų leidimą, galima neįtraukti skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)neįtraukiamos tik didžiausios iš šių sumų:

(I)investicijų į susijusius įstaigoje nekonsoliduotus subjektus suma, išreikšta užsienio valiutomis;

(II)investicijų į konsoliduotas patronuojamąsias įmones suma, išreikšta užsienio valiuta;

(b)pozicijos neįtraukiamos apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti bent šešis mėnesius;

(c)įstaiga pateikė kompetentingoms institucijoms informaciją apie tą poziciją, pagrindė, kad ši pozicija buvo prisiimta siekiant iš dalies arba visiškai apsidrausti nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos pagal 92 straipsnio 1 dalį apibrėžtiems koeficientams ir tos pozicijos sumoms, kurios neįtrauktos į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, kaip nurodyta a punkte.

2.Pozicijos į nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1 dalį neįtraukiamos nuosekliai ir per visą turto ir kitų straipsnių galiojimo laikotarpį.

3.Kompetentingos institucijos patvirtina visus tolesnius įstaigos atliktus sumų, kurios pagal 1 dalį neįtraukiamos į nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, pakeitimus.“

(84)3 dalies IV antraštinė dalis papildoma 1a ir 1b skyriais:

„1a skyrius
Standartizuotas metodas

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

325d straipsnis
Standartizuoto metodo taikymo sritis ir struktūra

Taikydama standartizuotą metodą, įstaiga apskaičiuoja prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti kaip šių trijų sudedamųjų dalių sumą:

(a)nuosavų lėšų reikalavimo pagal šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą;

(b)šio skyriaus 5 skirsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kuris taikomas tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms;

(c)šio skyriaus 4 skirsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų likutinei rizikai padengti, kurie taikomi tik tame skirsnyje nurodytoms prekybos knygos pozicijoms.

2 skirsnis
Jautrumu grindžiamo metodo nuosavų lėšų reikalavimas

325e straipsnis
Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) rizikos klasė – viena iš šių septynių kategorijų: i) bendrosios palūkanų normos rizika; ii) pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizika; iii) pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (ne koreliacinės prekybos portfelio); iv) pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizika (koreliacinės prekybos portfelio); v) nuosavybės vertybinių popierių rizika; vi) biržos prekių kainos rizika; vii) užsienio valiutos kurso rizika;

2) jautrumas – pagal įstaigos kainodaros modelį apskaičiuotas santykinis pozicijos vertės pokytis, atsiradęs pakitus vieno iš svarbių pozicijos rizikos veiksnių vertei;

3) grupė – vienos panašaus rizikos pobūdžio rizikos klasės pozicijų pakategorė, prie kurios priskirtas šio skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtas rizikos koeficientas.

325f straipsnis
Jautrumu grindžiamo metodo sudedamosios dalys

1.Įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti pagal jautrumu grindžiamą metodą, susumuodamos šiuos tris nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325i straipsnį:

(a)nuosavų lėšų reikalavimus delta rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, darant linijinės kainodaros funkcijos prielaidą;

(b)nuosavų lėšų reikalavimus vega rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos su kintamumu susijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką;

(c)nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai, kuri apima finansinės priemonės vertės pokyčių, atsirandančių dėl jos pagrindinių su kintamumu nesusijusių rizikos veiksnių pokyčių, riziką, kurios neapima delta rizika.

2.Atliekant 1 dalyje nurodytus skaičiavimus:

(a)visoms finansinių priemonių pozicijoms su šalutinėmis aplinkybėmis taikomi 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai;

(b)visoms finansinių priemonių pozicijoms be šalutinių aplinkybių taikomi tik 1 dalies a punkte nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai.

Taikant šį skyrių, finansines priemones su šalutinėmis aplinkybėmis, be kita ko, sudaro: pasirinkimo pirkti sandoriai, pasirinkimo parduoti sandoriai, maksimalios palūkanų normos pasirinkimo sandoriai, minimalios palūkanų normos pasirinkimo sandoriai, pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, barjero pasirinkimo sandoriai ir egzotiniai pasirinkimo sandoriai. Įterptieji pasirinkimo sandoriai, pvz., išankstinio mokėjimo arba elgesiu grindžiami pasirinkimo sandoriai, apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, laikomi atskiromis pasirinkimo sandorių pozicijomis.

Taikant šį skyrių, finansinės priemonės, kurių pinigų srautus galima parašyti kaip pagrindinės finansinės priemonės tariamosios vertės linijinę funkciją, laikomos finansinėmis priemonėmis be šalutinių aplinkybių.

325g straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti

1.Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko šio skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje aprašytus delta ir vega rizikos veiksnius.

2.Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3–8 dalyse nustatytą procesą.

3.Kiekvienos rizikos klasės visų į nuosavų lėšų reikalavimų delta arba vega rizikai padengti taikymo sritį patenkančių finansinių priemonių jautrumas kiekvienam iš į tą rizikos klasę įtrauktų taikomų delta arba vega rizikos veiksnių apskaičiuojamas taikant atitinkamas šio skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje pateiktas formules. Jei finansinės priemonės vertė priklauso nuo kelių rizikos veiksnių, jautrumas nustatomas atskirai dėl kiekvieno rizikos veiksnio.

4.Jautrumas priskiriamas prie vienos iš kiekvienos rizikos klasės grupių „b“.

5.Kiekvienos grupės „b“ to paties rizikos veiksnio teigiamas ir neigiamas jautrumas užskaitomas – taip nustatomas kiekvieno grupės rizikos veiksnio k grynasis jautrumas (.

6.Kiekvienos grupės kiekvieno rizikos veiksnio grynasis jautrumas () padauginamas iš 6 skirsnyje nurodytų atitinkamų rizikos koeficientų (RWk) – taip nustatomas svertinis jautrumas (WSk) kiekvienam į tą grupę įtrauktam rizikos veiksniui pagal šią formulę:

7.Svertinis jautrumas įvairiems kiekvienos grupės rizikos veiksniams susumuojamas pagal toliau pateiktą formulę, kurioje žemiausia kiekio riba kvadratinės šaknies funkcijoje yra nulis, – taip nustatomas grupei būdingas jautrumas (Kb). Taikomos 6 skirsnyje nustatytos atitinkamos tos pačios grupės svertinio jautrumo () koreliacijos.

8.Grupei būdingas jautrumas (Kb) pagal 5–7 dalis apskaičiuojamas dėl rizikos klasės kiekvienos grupės. Apskaičiavus visoms grupėms atskirai būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę susumuojamas svertinis jautrumas visiems grupių rizikos veiksniams, taikant atitinkamas 6 skirsnyje nustatytas įvairių grupių svertinio jautrumo koreliacijas γbc, – taip nustatomas rizikos klasei būdingas nuosavų lėšų reikalavimas delta arba vega rizikai padengti:

čia taikomas visiems rizikos veiksniams grupėje b, o  – grupėje c. Jei dėl šių ir verčių gaunamas neigiamas visos sumos skaičius, įstaigos apskaičiuoja rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta arba vega rizikai padengti taikydamos alternatyvią specifikaciją, pagal kurią taikomas visiems rizikos veiksniams grupėje b, o  – visiems rizikos veiksniams grupėje c.

Rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai delta arba vega rizikai padengti dėl kiekvienos rizikos klasės apskaičiuojami pagal 1–8 dalis.

325h straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti

1.Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti, įstaigos taiko 2–6 dalyse nustatytą procesą.

2.Taikant pagal 325g straipsnio 4 dalį apskaičiuotą jautrumą, kiekvienos rizikos klasės grynasis reikalavimas kreivumo rizikai padengti dėl kiekvieno į tą rizikos klasę įtraukto rizikos veiksnio (k) apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę.

čia:

i = indeksas, žymintis finansinę priemonę, kuriai kyla su rizikos veiksniu k susijusi kreivumo rizika;

= dabartinis rizikos veiksnio k lygis;

= finansinės priemonės i vertė, apskaičiuota pagal įstaigos kainodaros modelį, taikant dabartinę rizikos veiksnio k vertę;

ir = finansinės priemonės i vertė po to, kai pagal atitinkamus rizikos koeficientus atitinkamai padidinamas ir sumažinamas ;

= pagal 6 skirsnį nustatytas finansinės priemonės i kreivumo rizikos veiksnio k rizikos koeficientas;

= finansinės priemonės i delta jautrumas, atsižvelgiant į delta rizikos veiksnį, atitinkantį kreivumo rizikos veiksnį k.

3.Pagal 2 dalį apskaičiuoti kiekvienos rizikos klasės grynieji reikalavimai kreivumo rizikai padengti priskiriami prie vienos iš tos rizikos klasės grupių (b).

4.Visi grynieji reikalavimai kreivumo rizikai padengti kiekvienoje grupėje (b) susumuojami pagal toliau pateiktą formulę, kurioje taikomos atitinkamos nurodytos kiekvienos grupės rizikos veiksnių porų k, l koreliacijos kl, – taip nustatomi grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti:

čia:

ψ = funkcija, kurios vertė yra 0, jei ir ženklai yra neigiami. Visais kitais atvejais ψvertė yra 1.

5.Grynieji nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti susumuojami kiekvienos rizikos klasės grupėse pagal toliau pateiktą formulę, kurioje taikomos atitinkamos nurodytos įvairioms grupėms priklausančių grynųjų reikalavimų kreivumo rizikai padengti rinkinių koreliacijos γbc. Taip nustatomi rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti.

čia:

– visų rizikos veiksnių grupėje b ir grupėje c;

– funkcija, kurios vertė yra 0, jei ir ženklai yra neigiami. Visais kitais atvejais vertė yra 1.

Jei dėl šių ir verčių gaunamas neigiamas bendros sumos skaičius,

įstaiga kapitalo poreikį kreivumo rizikai padengti apskaičiuoja taikydama alternatyvią specifikaciją, pagal kurią taikomas visiems rizikos veiksniams grupėje b, o  – visiems rizikos veiksniams grupėje c.

6.Rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti apskaičiuojami dėl kiekvienos rizikos klasės pagal 2–5 dalis.

325i straipsnis
Rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega ir kreivumo rizikai padengti sumavimas

1.Rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta, vega ir kreivumo rizikai padengti įstaigos sumuoja pagal 2–5 dalyse nustatytą procesą.

2.325g ir 325h straipsniuose aprašytas delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo procesas dėl kiekvienos rizikos klasės atliekamas tris kartus, kaskart taikant skirtingą koreliacijos parametrų (koreliacijos tarp grupės rizikos veiksnių) ir (koreliacijos tarp rizikos klasės grupių) rinkinį. Kiekvienas iš šių trijų rinkinių turi atitikti šiuos skirtingus scenarijus:

(a)vidutinių koreliacijų scenarijų, pagal kurį koreliacijos parametrai ir lieka nepakeisti tokie, kokie nurodyti 6 skirsnyje;

(b)didelių koreliacijų scenarijų, pagal kurį 6 skirsnyje nurodyti koreliacijos parametrai ir vienodai padauginami iš 1,25, o ir taikoma 100 % aukščiausia riba;

(c)mažų koreliacijų scenarijus, pagal kurį atitinkamos 6 skirsnyje nurodytos koreliacijos vienodai dauginamos iš 0,75.

3.Visi pagal kiekvieną scenarijų gauti rizikos klasei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai susumuojami atskirai dėl delta, vega ir kreivumo rizikos – taip nustatomi trys skirtingi scenarijui būdingi nuosavų lėšų reikalavimai delta, vega, ir kreivumo rizikai padengti.

4.Galutiniai nuosavų lėšų reikalavimai delta, vega arba kreivumo rizikai padengti yra didžiausieji iš trijų pagal 3 dalį apskaičiuotų scenarijui būdingų nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega arba kreivumo rizikai padengti.

5.Jautrumu grindžiamo metodo nuosavų lėšų reikalavimas yra trijų galutinių nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega ir kreivumo rizikai padengti suma.

325j straipsnis
Indekso finansinių priemonių, daugybinių pagrindinių pasirinkimo sandorių vertinimas

1.Įstaigos taiko skaidrumo metodą indekso finansinėms priemonėms ir daugybiniams pagrindiniams pasirinkimo sandoriams, jei visų indekso arba pasirinkimo sandorio sudedamųjų dalių delta rizikos jautrumas yra to paties ženklo. Jautrumą indekso finansinių priemonių ir daugybinių pagrindinių pasirinkimo sandorių sudedamųjų dalių rizikos veiksniams leidžiama užskaityti su jautrumu vieno pavadinimo finansinėms priemonėms be apribojimų, išskyrus pozicijas, įtrauktas į koreliacinės prekybos portfelį.

2.Daugybiniams pagrindiniams pasirinkimo sandoriams su skirtingų ženklų delta rizikos jautrumu gali būti netaikoma delta ir vega rizika, bet jiems taikomas šio skyriaus 4 skirsnyje nurodytas likutinės rizikos papildomas mokestis.

325k straipsnis
Kolektyvinio investavimo subjektų vertinimas

1.Kolektyvinio investavimo subjekto (KIS) pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja taikydamos vieną iš šių metodų:

(a)įstaiga, galinti nustatyti KIS pagrindines investicijas arba indekso finansinę priemonę kasdien, peržvelgia šias pagrindines investicijas ir apskaičiuoja šios pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 325j straipsnio 1 dalyje nustatytą metodą;

(b)jei galima sužinoti kasdienes KIS kainas, bet įstaiga žino apie KIS įgaliojimą, ši įstaiga KIS poziciją jautrumu grindžiamo metodo tikslais laiko nuosavybės finansine priemone;

(c)jei galima sužinoti kasdienes KIS kainas, bet įstaiga nežino apie KIS įgaliojimą, ši įstaiga KIS poziciją jautrumu grindžiamo metodo tikslais laiko nuosavybės finansine priemone ir prie tos KIS pozicijos priskiria nuosavybės vertybinių popierių rizikos grupės „kitas sektorius“ rizikos koeficientą.

2.Įstaigos gali pasitelkti toliau nurodytas trečiąsias šalis, kad jos pagal šiame skyriuje nustatytus metodus apskaičiuotų ir pateiktų savo nuosavų lėšų reikalavimus KIS pozicijų rinkos rizikai padengti:

(a)KIS depozitoriumą su sąlyga, kad KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus šiuos vertybinius popierius deponuoja šiame depozitoriume;

(b)kitų KIS atveju – KIS valdymo įmonę su sąlyga, kad KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus kriterijus.

3.EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustato, kokie rizikos koeficientai priskiriami 1 dalies b punkte nurodytoms KIS pozicijoms.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325l straipsnis
Platinamos pozicijos

1.Apskaičiuodamos skolos arba nuosavybės finansinių priemonių platinamų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įstaigos gali taikyti šiame straipsnyje nustatytą procesą.

2.Įstaigos taiko vieną iš tinkamų 1 lentelėje nurodytų dauginimo koeficientų visų kiekvieno atskiro emitentų platinamų pozicijų grynajam jautrumui, išskyrus platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šiame skyriuje nustatytą metodą, remdamosi pakoreguotu grynuoju jautrumu.

1 lentelė

Šiame straipsnyje nulinė darbo diena yra ta darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja perimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.

3.Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie šiame straipsnyje nustatyto proceso taikymą.

3 skirsnis
Rizikos veiksnių ir jautrumo apibrėžtys

1 poskirsnis
Rizikos veiksnių apibrėžtys

325m straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai

1.Dėl visų bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant infliacijos riziką ir skirtingų valiutų bazės riziką, nustatoma po vieną kiekvienos valiutos grupę, į kurią įtraukiami įvairių rūšių rizikos veiksniai.

Palūkanų normos pokyčiams jautrioms finansinėms priemonėms taikomi delta bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos atitinkamos nerizikingos palūkanų normos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metų, 2 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos priskiria rizikos veiksnius prie nurodytų trajektorijos viršūnių taikydamos tiesinę interpoliaciją arba metodą, labiausiai derantį su kainodaros funkcijomis, kurias taiko įstaigos nepriklausoma rizikos kontrolės funkcija, pranešdama rinkos riziką arba pelną ir nuostolius vyresniajai vadovybei.

2.Įstaigos gauna kiekvienos valiutos nerizikingas palūkanų normas iš į įstaigos prekybos knygą įtrauktų mažiausios kredito rizikos pinigų rinkos priemonių, pvz., į indeksą įtrauktų vienos nakties apsikeitimo sandorių.

3.Jei įstaigos negali taikyti 2 dalyje nurodyto metodo, nerizikingos palūkanų normos grindžiamos viena arba keliomis teorinių rinkos apsikeitimo sandorių kreivių, kurias įstaiga taiko įvertindama pozicijas rinkos verte, pvz., pasiūlytų tarpbankinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių kreivėmis.

Jei duomenų apie 2 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje aprašytas teorines rinkos apsikeitimo sandorių kreives nepakanka, nerizikingos palūkanų normos gali būti išvedamos iš konkrečios valiutos tinkamiausios valstybės obligacijos kreivės.

Jei įstaigos taiko pagal šios dalies antrą pastraipą nustatytą procedūrą išvestus rizikos veiksnius valstybės skolos finansinėms priemonėms, valstybės skolos finansinei priemonei neturi būti netaikomi nuosavų lėšų reikalavimai kredito maržos rizikai padengti. Tais atvejais, kai neįmanoma atskirti nerizikingos palūkanų normos nuo kredito maržos sudedamosios dalies, jautrumas šiam rizikos veiksniui priskiriamas ir prie bendrosios palūkanų normos rizikos, ir prie kredito maržos rizikos klasių.

4.Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių atveju kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Įstaigos tos pačios grupės, bet įvairių terminų rizikos veiksniams pagal 6 skirsnį priskiria skirtingą rizikos koeficientą.

Įstaigos taiko papildomus infliacijos rizikos veiksnius skolos finansinėms priemonėms, kurių pinigų srautai funkciškai priklauso nuo infliacijos normų. Šiuos papildomus rizikos veiksnius sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų teorinių rinkos infliacijos normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra infliacijos normų, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

5.Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą 4 dalyje nurodytam papildomam infliacijos rizikos veiksniui kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje įstaigos infliaciją vertina kaip vieną rizikos veiksnį, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių. Įstaigos grupėje užskaito visą jautrumą infliacijai, apskaičiuotą, kaip aprašyta pirmiau, ir taip nustato vieną kiekvienos grupės grynąjį jautrumą.

6.Skolos finansinėms priemonėms, su kuriomis susiję mokėjimai įvairiomis valiutomis, taip pat taikoma šių skirtingų valiutų bazės rizika. Taikant jautrumu grindžiamą metodą, įstaigų taikytini rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos skirtingų valiutų bazės rizika JAV dolerio arba EUR atžvilgiu. Įstaigos apskaičiuoja su baze USD arba EUR atžvilgiu nesusijusias skirtingų valiutų bazes kaip bazę JAV dolerio arba bazę EUR atžvilgiu.

Kiekvieną skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų skirtingų valiutų bazės vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra įvairių valiutų bazių, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę.

Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą šiam rizikos veiksniui kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje turi būti po du galimus skirtingus rizikos veiksnius: bazė EUR atžvilgiu ir bazė USD atžvilgiu, neatsižvelgiant į kiekvieno skirtingų valiutų bazės vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių. Kiekvienoje grupėje gali būti daugiausia dviejų rūšių grynasis jautrumas.

7.Pasirinkimo sandoriams su bendrajai palūkanų normai jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis taikomi vega bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra 2 ir 3 dalyje aprašytų atitinkamų nerizikingų palūkanų normų numanomas kintamumas, priskiriamas prie grupių atsižvelgiant į valiutą ir prie šių kiekvienos grupės terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų. Dėl kiekvienos valiutos nustatoma po vieną grupę.

Užskaitos tikslais su tomis pačiomis nerizikingomis palūkanų normomis susijusį ir prie tų pačių terminų priskirtą numanomą kintamumą įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu.

Jei įstaigos priskiria numanomą kintamumą prie šioje dalyje nurodytų terminų, taikomi šie reikalavimai:

(a)jei     pasirinkimo sandorio terminas suderintas su pagrindinės finansinės priemonės terminu, atsižvelgiama į vieną rizikos veiksnį, kuris priskiriamas pagal šį terminą;

(b)jei pasirinkimo sandorio terminas yra trumpesnis už pagrindinės finansinės priemonės terminą, atsižvelgiama į šiuos rizikos veiksnius, kaip nurodyta toliau:

(I)pirmasis rizikos veiksnys priskiriamas pagal pasirinkimo sandorio terminą;

(II)antrasis rizikos veiksnys priskiriamas pagal likusį pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės terminą pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos datą.

8.Įstaigų taikytinus kreivumo bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius sudaro vienas nerizikingų palūkanų normų vektorius, atitinkantis konkrečią kiekvienos valiutos nerizikingo pelningumo kreivę. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra nerizikingų palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį.

9.Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje pagal 325h straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos skirtingas pelningumo kreives atitinkančius vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią valiutą. Įstaigos užskaito jautrumą tam pačiam rizikos veiksniui. Nustatomas tik vienas kiekvienos grupės grynasis jautrumas.

Infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikai kapitalo poreikis kreivumo rizikai padengti netaikomas.

325n straipsnis
Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikos veiksniai

1.Kredito maržai jautrioms pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytini delta kredito maržos rizikos veiksniai yra jų emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ir priskirtos prie kiekvieno iš šių terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metų, 2 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos taiko vieną rizikos veiksnį kiekvienam emitentui ir terminui, neatsižvelgdamos į tai, ar šių emitentų kredito maržos normos išvestos iš skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių. Grupės yra sektorinės, kaip nurodyta 6 skirsnyje; į kiekvieną grupę įtraukiami visi atitinkamam sektoriui priskirti rizikos veiksniai.

2.Pasirinkimo sandoriams su kredito maržai jautriomis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini vega kredito maržos rizikos veiksniai yra pagrindinės finansinės priemonės emitento kredito maržos normų, išvestų, kaip nurodyta 1 dalyje, numanomas kintamumas, pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomas nuosavų lėšų reikalavimas, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai.

3.Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytinus kreivumo kredito maržos rizikos veiksnius sudaro vienas kredito maržos normų vektorius, atitinkantis konkrečią emitento kredito maržos kreivę. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai.

4.Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje pagal 325h straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą patį emitentą.

325o straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksniai

1.Įstaigos taiko 3 dalyje nurodytus koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksnius į koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 104 straipsnio 7Œ–9 dalyse.

Įstaigos taiko 5 dalyje nurodytus ne koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksnius į koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 104 straipsnio 7Œ–9 dalyse.

2.Į koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės yra tokios pat kaip ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikai taikytinos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

Į koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės turi būti būdingos šiai rizikos klasės kategorijai, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

3.Į koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai yra šie:

(a)delta rizikos veiksniai yra visos atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių dėl kiekvieno iš šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

(b)pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios yra įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržų numanomas kintamumas, išvestas, kaip aprašyta šios dalies a punkte, ir pagal atitinkamo pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

(c)kreivumo rizikos veiksniai yra atitinkami kaip įvairių terminų kredito maržos normų vektorius išreikštos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagrindinių pozicijų emitentų kredito maržos pelningumo kreivės, išvestos kaip nurodyta šios dalies a punkte. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji.

4.Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje , kaip nurodyta 325h straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą patį emitentą.

5.Į koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai susiję ne su pagrindinių finansinių priemonių kainų skirtumu, bet su segmento kainų skirtumu ir yra šie:

(a)delta rizikos veiksniai yra atitinkamos segmento kredito maržos normos, pagal segmento terminą priskirtos prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

(b)pasirinkimo sandoriams su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurios nėra įtrauktos į koreliacinės prekybos portfelį kaip pagrindinės pozicijos, taikytini vega rizikos veiksniai yra segmentų kredito maržų numanomas kintamumas; kiekvienas kintamumas pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų;

(c)kreivumo rizikos veiksniai yra tokie patys kaip aprašytieji šios dalies a punkte. Visiems šiems rizikos veiksniams taikomas bendrasis rizikos koeficientas, kaip nurodyta 6 skirsnyje.

325p straipsnis
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniai

1.Visų nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės.

2.Įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių delta rizikos veiksniai yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainos ir visos nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos.

Nustatant nuosavybės vertybinių popierių riziką, konkreti nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų norma yra vienas rizikos veiksnys, išreiškiamas kaip įvairių terminų atpirkimo sandorių palūkanų normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra atpirkimo sandorių palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji.

Įstaigos apskaičiuoja finansinės priemonės jautrumą šiam rizikos veiksniui kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Įstaigos užskaito to paties nuosavybės vertybinio popieriaus jautrumą atpirkimo sandorių palūkanų normos rizikos veiksniui, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių.

3.Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių vega rizikos veiksniai yra nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainų numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai , terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms kapitalo poreikis vega rizikai padengti netaikomas.

4.Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių kreivumo rizikos veiksniai yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, neatsižvelgiant į atitinkamų pasirinkimo sandorių terminą. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms kapitalo poreikis kreivumo rizikai padengti netaikomas.

325q straipsnis
Biržos prekių kainos rizikos veiksniai

1.Visų biržos prekių kainos rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės.

2.Biržos prekių kainai jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini biržos prekių kainos delta rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių neatidėliotinų sandorių visos kainos kiekviename iš šių dviejų sutarčių rangų: pagrindiniame arba lygiaverčiame. Dvi tos pačios rūšies to paties termino ir to paties sutarčių rango biržos prekių kainas įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu tik jei sutampa su pristatymo vietove susijusių teisinių sąlygų rinkinys.

3.Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos vega rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių kainos numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų. Prie to paties termino priskirtą jautrumą tos pačios rūšies biržos prekių kainoms įstaigos laiko vienu rizikos veiksniu ir užskaito.

4.Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksniai yra vienas biržos prekių kainų su skirtingais kiekvienos biržos prekių rūšies terminais rinkinys, išreikštas kaip vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra šios biržos prekių kainų, kurios taikomos kaip šiai finansinei priemonei įstaigos taikomo kainodaros modelio kintamieji. Įstaigos neskirsto biržos prekių kainų pagal rangą arba pristatymo vietovę.

Finansinės priemonės jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje , apskaičiuojamas kaip nurodyta 325h straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią biržos prekių rūšį.

325r straipsnis
Užsienio valiutos kurso rizikos veiksniai

1.Užsienio valiutos kursui jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniai yra visi dabartiniai valiutos, kuria išreikšta finansinė priemonė, ir įstaigos ataskaitose nurodomos valiutos rinkos kursai. Dėl kiekvienos valiutų poros nustatoma po vieną grupę, kurią sudaro vienas rizikos veiksnys ir vienas grynasis jautrumas.

2.Pasirinkimo sandoriams su užsienio valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniai yra 1 dalyje nurodytų valiutų porų kursų numanomas kintamumas. Šis valiutų kursų numanomas kintamumas pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų.

3.Pasirinkimo sandoriams su užsienio valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso kreivumo rizikos veiksniai yra tie patys, kaip nurodyta 1 dalyje.

4.Nereikalaujama, kad įstaigos dėl visų užsienio valiutos kurso delta, vega ir kreivumo rizikos veiksnių skirtų šalies ir užsienio valiutos variantus.

2 poskirsnis
Jautrumo apibrėžtys

325s straipsnis
Delta rizikos jautrumas

1.Įstaigos apskaičiuoja delta bendrosios palūkanų normos rizikos jautrumą taip:

(a)jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nerizikingos palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:

čia:

= termino t nerizikingos kreivės k norma;

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

x, y = kiti kainodaros funkcijos kintamieji;

(b)jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro infliacijos rizika ir skirtingų valiutų bazė (), apskaičiuojamas taip:

čia:

= m sudedamųjų dalių, atitinkančių konkrečios valiutos teorinės infliacijos kreivę arba skirtingų valiutų bazės kreivę j, vektorius, kai m yra taikant finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomų su infliacija arba skirtingomis valiutomis susijusių kintamųjų skaičius;

= matmens vieneto matrica (1 x m);

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

y, z = kiti kainodaros modelio kintamieji.

2.Visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikos jautrumą () įstaigos apskaičiuoja taip:

čia:

= emitento j kredito maržos normos vertė suėjus terminui t;

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

x, y = kiti kainodaros funkcijos kintamieji.

3.Įstaigos apskaičiuoja delta nuosavybės vertybinių popierių rizikos jautrumą taip:

(a)jautrumas rizikos veiksniams k (sk), kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, apskaičiuojamas taip:

čia:

k – konkretus nuosavybės vertybinis popierius;

EQk – šio nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainos vertė ir

Vi (.) – finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

x, y – kiti kainodaros modelio kintamieji;

(b)jautrumas rizikos veiksniams, kuriuos sudaro nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos, apskaičiuojamas taip:

čia:

k = indeksas, žymintis nuosavybės vertybinį popierių;

= m sudedamųjų dalių vektorius, atitinkantis konkretaus nuosavybės vertybinio popieriaus k atpirkimo sandorio termino struktūrą, kai m lygus atpirkimo sandorių palūkanų normų, atitinkančių įvairius pagal finansinės priemonės i kainodaros modelį taikomus terminus, skaičiui;

= matmens vieneto matrica (1 x m);

Vi (.) = finansinės priemonės i kainodaros funkcija;

y, z = kiti finansinės priemonės i kainodaros modelio kintamieji.

4.Įstaigos apskaičiuoja delta biržos prekių kainos rizikos jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui k (sk) taip:

čia:

k = konkretus biržos prekių kainos rizikos veiksnys;

CTYk = rizikos veiksnio k vertė; 

Vi (.) = finansinės priemonės i rinkos vertė kaip rizikos veiksnio k funkcija.

5.Įstaigos apskaičiuoja delta užsienio valiutos kurso rizikos jautrumą kiekvienam užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui k (sk) taip:

čia:

k = konkretus užsienio valiutos kurso rizikos veiksnys;

FXk = rizikos veiksnio vertė;

Vi (.) = finansinės priemonės i rinkos vertė kaip rizikos veiksnio k funkcija.

325t straipsnis
Vega rizikos jautrumas

1.Įstaigos apskaičiuoja pasirinkimo sandorio vega rizikos jautrumą konkrečiam rizikos veiksniui k (sk) taip:

čia:

k = konkretus vega rizikos veiksnys, kurį sudaro numanomas kintamumas;

= šio rizikos veiksnio vertė, išreiškiama procentine dalimi;

x, y = kiti kainodaros funkcijos kintamieji.

2.Rizikos klasėse, kuriose vega rizikos veiksniai turi termino matmenį, bet netaikomos rizikos veiksnių priskyrimo taisyklės, nes nenustatytas pasirinkimo sandorių terminas, įstaigos šiuos rizikos veiksnius priskiria ilgiausiam nurodytam terminui. Šiems pasirinkimo sandoriams taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.

3.Pasirinkimo sandorių be nustatytos vykdymo arba maksimalios kainos ir pasirinkimo sandorių su nustatytomis keliomis vykdymo arba maksimaliomis kainomis atveju įstaigos vykdymo kainoms ir terminams taiko tokį priskyrimą, kokį įstaiga taiko viduje nustatydama pasirinkimo sandorio kainą. Šiems pasirinkimo sandoriams taip pat taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis.

4.Įstaigos neskaičiuoja į 104 straipsnio 7–9 dalyse nurodytą koreliacinės prekybos portfelį įtrauktų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų, dėl kurių nenustatytas numanomas kintamumas, vega rizikos. Apskaičiuojamas šių pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų kapitalo poreikis delta ir kreivumo rizikai padengti.

325u straipsnis
Jautrumo apskaičiavimo reikalavimai

1.Įstaigos išveda jautrumą iš įstaigos pelno ir nuostolių ataskaitoje taikomo kainodaros modelio.

2.Įstaigos daro prielaidą, kad, apskaičiuojant finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis delta jautrumą, numanomas kintamumas išlieka pastovus.

3.Įstaigos daro prielaidą, kad pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės skirstinys kainodaros modeliuose, iš kurių, skaičiuojant vega bendrosios palūkanų normos rizikos arba kredito maržos rizikos jautrumą, išvedamas jautrumas, yra logaritminis normalusis arba normalusis. Įstaigos daro prielaidą, kad pagrindinės finansinės priemonės skirstinys kainodaros modeliuose, iš kurių, skaičiuojant vega nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos arba užsienio valiutos kurso jautrumą, išvedamas jautrumas, yra logaritminis normalusis arba normalusis.

4.Įstaigos apskaičiuoja visą jautrumą, išskyrus kredito vertinimo koregavimą.

4 skirsnis
Likutinės rizikos papildomas mokestis

325v straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimai likutinei rizikai padengti

1.Be šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, įstaigos pagal šį straipsnį taiko papildomus nuosavų lėšų reikalavimus finansinėms priemonėms, kurioms kyla likutinė rizika.

2.Finansinėms priemonėms likutinė rizika kyla, jei jos atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

(a)finansinė priemonė yra susieta su egzotine pagrindine pozicija;

(b)finansine priemone prisiimama kita likutinė rizika.

3.Įstaigos apskaičiuoja 1 dalyje nurodytus papildomus nuosavų lėšų reikalavimus kaip 2 dalyje nurodytų finansinių priemonių bendrųjų tariamųjų sumų sumą, padaugintą iš šių rizikos koeficientų:

(a)1,0 % 2 dalies a punkte nurodytų finansinių priemonių atveju;

(b)0,1 % 2 dalies b punkte nurodytų finansinių priemonių atveju.

4.Nukrypdama nuo 1 dalies, įstaiga nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti netaiko finansinei priemonei, kuri atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

(a)finansinė priemonė yra įtraukta į pripažintos biržos sąrašą;

(b)finansinė priemonė atitinka pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos reikalavimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(c)finansinė priemonė visiškai padengia prekybos knygos kitos pozicijos rinkos riziką – šiuo atveju šioms dviem identiškoms prekybos knygos pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimas likutinei rizikai padengti netaikomas.

5.EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose nustato, kas yra egzotinė pagrindinė pozicija ir kurioms finansinėms priemonėms, taikant 2 dalį, kyla kita likutinė rizika.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EBI atsižvelgia į šiuos aspektus:

(a)egzotinė pagrindinė pozicija apima pozicijas, nepatenkančias į delta, vega arba kreivumo rizikos vertinimo pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą arba 5 skirsnyje nustatyto kapitalo poreikio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikymo sritį. EBI bent išnagrinėja, ar egzotinėmis pagrindinėmis pozicijomis turėtų būti laikoma ilgaamžiškumo rizika, orai, stichinės nelaimės ir būsimas patirtinas kintamumas;

(b)nustatydama, kurioms finansinėms priemonėms kyla kita likutinė rizika, EBI išnagrinėja bent tas finansines priemones, kurios atitinka šiuos kriterijus:

(I)finansinei priemonei taikomi nuosavų lėšų reikalavimai vega ir kreivumo rizikai padengti pagal 2 skirsnyje nustatytą jautrumu grindžiamą metodą ir dėl jos atsiranda atsiskaitymai, kurių negalima atkartoti kaip paprasčiausių pasirinkimo sandorių baigtinio linijinio derinio;

(II)priemonė yra į koreliacinės prekybos portfelį įtraukta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip nurodyta 104 straipsnio 7–9 dalyse. Į koreliacinės prekybos portfeliui priklausantį pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apsidraudimą neatsižvelgiama.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

5 skirsnis
Kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325w straipsnis
Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos

1.Nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikomi skolos ir nuosavybės finansinėms priemonėms, išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra ankstesnės finansinės priemonės, ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atsiskaitymui arba tikrosioms vertėms daro poveikį įsipareigojančiojo asmens, kuris nėra pačios išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymas. Reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja atskirai dėl kiekvienos iš šių finansinių priemonių rūšių: dėl pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, dėl į koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais ir dėl į koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais. Įstaigai taikomus galutinius nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti yra šių trijų sudedamųjų dalių suma.

2.Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)trumpoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga gauna pelno, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį;

(b)ilgoji pozicija – pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga patiria nuostolių, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį;

(c)bendroji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (angl. jump to default, JTD) suma – nustatytas konkrečios pozicijos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, dydis;

(d)grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (JTD) suma – nustatytas konkrečios įstaigos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo užskaičius bendrąsias JTD sumas, dydis;

(e)nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default, LGD) – įsipareigojančiojo asmens išleistos finansinės priemonės nuostolis dėl šio įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, išreikštas finansinės priemonės tariamosios vertės dalimi;

(f)įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas – procentinė dalis, atitinkanti nustatytą kiekvieno įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę pagal šio įsipareigojančiojo asmens kreditingumą.

1 poskirsnis
pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325x straipsnis
Bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.Įstaigos skolos finansinių priemonių kiekvienos ilgosios pozicijos bendrąsias JTD sumas apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

Vnotional = finansinės priemonės tariamoji vertė;

P&Llong = terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda ilgoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių. Pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o nuostoliai – su neigiamu ženklu;

Adjustmentlong = suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos nuostoliai įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Padidėjimas į „Adjustmentlong“ terminą įtraukiamas su teigiamu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

2.Įstaigos skolos finansinių priemonių kiekvienos trumposios pozicijos bendrąsias JTD sumas apskaičiuoja pagal šią formulę:

čia:

Vnotional = finansinės priemonės tariamoji vertė, įtraukiama į formulę su neigiamu ženklu;

P&Lshort = terminas, kuriuo atliekamas koregavimas dėl pelno ar nuostolių, į kuriuos įstaiga jau yra atsižvelgusi dėl finansinės priemonės, dėl kurios atsiranda trumpoji pozicija, tikrosios vertės pokyčių. Pelnas į formulę įtraukiamas su teigiamu, o nuostoliai – su neigiamu ženklu.

Adjustmentshort = suma, kuria dėl išvestinės finansinės priemonės struktūros įstaigos pelnas įsipareigojimų neįvykdymo atveju padidėtų arba sumažėtų, atsižvelgiant į visus pagrindinės finansinės priemonės nuostolius. Sumažėjimas į „Adjustmentshort“ terminą įtraukiamas su teigiamu, o sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

3.Atliekant 1 ir 2 dalyse nustatytus skaičiavimus įstaigų taikytinas skolos finansinių priemonių LGD yra toks:

(a)didesnio prioriteto neturinčių skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 100 % LGD;

(b)didesnio prioriteto skolos finansinių priemonių pozicijoms priskiriamas 75 % LGD;

(c)129 straipsnyje nurodytoms padengtų obligacijų pozicijoms priskiriamas 25 % LGD.

4.Atliekant 1 ir 2 dalyse nustatytus skaičiavimus, skolos finansinės priemonės tariamoji vertė yra skolos finansinės priemonės nominalioji vertė. Atliekant 1 ir 2 dalyse nustatytus skaičiavimus, pagrindinio skolos vertybinio popieriaus išvestinės finansinės priemonės tariamoji vertė yra pagrindinės skolos finansinės priemonės nominalioji vertė.

5.Nuosavybės finansinių priemonių bendrąsias JTD sumas įstaigos, užuot taikiusios nurodytąsias 1 ir 2 dalyse, apskaičiuoja taip:

čia

V = nuosavybės vertybinio popieriaus tikroji vertė arba su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių atveju – išvestinės finansinės priemonės pagrindinio nuosavybės vertybinio popieriaus tikroji vertė.

6.Atlikdamos 6 dalyje nustatytą skaičiavimą, įstaigos nuosavybės finansinėms priemonėms priskiria 100 % LGD.

7.Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pozicijų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių atsiskaitymai įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju nėra susiję su šio įsipareigojančiojo asmens išleistos konkrečios finansinės priemonės tariamąja verte arba su įsipareigojančiojo asmens LGD arba šio įsipareigojančiojo asmens išleista finansine priemone, bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti įstaigos taiko alternatyvią metodiką, atitinkančią 325t straipsnio 3 dalyje pateiktą bendrosios JTD sumos apibrėžtį.

8.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos pagal šį straipsnį turi apskaičiuoti įvairių rūšių finansinių priemonių JTD sumas ir kokią alternatyvią metodiką įstaigos turi taikyti 7 dalyje nurodytoms bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [penkiolika mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

325y straipsnis
Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.Įstaigos apskaičiuoja grynąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas užskaitydamos trumpųjų ir ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijas, kai trumpųjų pozicijų prioritetas yra toks pat kaip ilgųjų pozicijų prioritetas arba už jį mažesnis.

2.Užskaitymas turi būti visiškas arba dalinis, atsižvelgiant į priešingų pozicijų terminus:

(a)užskaitymas turi būti visiškas, jei visų priešingų pozicijų terminai yra vieni metai arba daugiau;

(b)užskaitymas turi būti dalinis, jei bent vienos iš priešingų pozicijų terminas yra trumpesnis nei vieni metai – šiuo atveju kiekvienos trumpesnio nei vieni metai termino pozicijos JTD sumos dydis sumažinamas pozicijos termino ir vienų metų santykiu.

3.Kai užskaityti neįmanoma, bendrosios JTD sumos yra lygios grynosioms JTD sumoms, jei pozicijų terminai yra vieni metai arba daugiau. Trumpesnio nei vieni metai termino bendrosios JTD sumos, apskaičiuojant grynąsias JTD sumas, sumažinamos.

Šių pozicijų koregavimo daugiklis yra pozicijos termino ir vienų metų santykis, taikant trijų mėnesių žemiausią ribą.

4.Taikant 2 ir 3 dalis, atsižvelgiama ne į išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinių finansinių priemonių, bet į šių sutarčių terminus. Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms įstaigos savo nuožiūra priskiria vienų metų arba trijų mėnesių terminą.

325z straipsnis
Nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.Grynosios JTD sumos, neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį, dauginamos iš atitinkamų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų pagal 2 lentelėje nurodytą jų kredito kokybę:

2 lentelė

2.Pozicijų, kurioms, taikant standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą pagal III dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, būtų taikomas 0 % rizikos koeficientas, nuosavų lėšų reikalavimams, skirtiems įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, taikomas 0 % įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas.

3.Svertinė grynoji JTD priskiriama prie šių grupių: įmonės, vyriausybės ir vietos vyriausybės / savivaldybės.

4.Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:

čia

i = indeksas, žymintis grupei b priklausančią finansinę priemonę;

= grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

= santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas taip:

ir tikslais sumuojamos grupei priklausančios visos ilgosios ir trumposios pozicijos, neatsižvelgiant į kredito kokybės žingsnį, prie kurio šios pozicijos priskirtos, – taip nustatomas grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

5.Galutinis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.

2 poskirsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais (neįtraukto į koreliacinės prekybos portfelį) kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325aa straipsnis
Staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tikrosios vertės.

2.Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas. Užskaityti galima tik tam pačiam segmentui priklausančias tos pačios pagrindinio turto grupės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Neleidžiama užskaityti skirtingų pagrindinio turto grupių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, net jei priskyrimo ir atskyrimo ribos yra tos pačios.

3.Jei, išskaidant arba sujungiant esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, galima visiškai atkartoti kitas esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išskyrus terminą, užskaitymo tikslais vietoj pradinių pozicijų galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas.

4.Jei išskaidant arba sujungiant esamas pagrindinių vertybinių popierių pozicijas galima visiškai atkartoti visą esamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento struktūrą, užskaitymo tikslais galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas. Taip naudojami pagrindiniai vertybiniai popieriai yra pašalinami iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimo.

5.325y straipsnis taikomas ir pradinėms, ir atkartotoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Atitinkami terminai yra pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų terminai.

325ab straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grynosios JTD sumos dauginamos iš 8 % rizikos koeficiento, kuris taikomas atitinkamai į ne prekybos knygą įtrauktai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, įskaitant paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais, laikantis II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį.

2.Vienų metų terminas taikomas visiems segmentams, jei rizikos koeficientai apskaičiuojami pagal SEC-IRBA ir SEC-ERBA.

3.Atskirų piniginių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintos JTD sumos apribojamos pozicijos tikrąja verte.

4.Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos prie šių grupių:

(a)vienos visoms įmonėms bendros grupės, neatsižvelgiant į regioną;

(b)44 skirtingų grupių, atitinkančių po 1 grupę vienam regionui dėl kiekvienos iš vienuolikos nustatytų turto klasių. Vienuolika turto klasių yra šios: turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, paskolos automobiliams / automobilių išperkamoji nuoma, būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (BHUVP), kredito kortelės, komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (KHUVP), užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai (UUPĮ), įkeistu turtu užtikrintas skolos įsipareigojimas (ĮTUSĮ) kvadratu, mažosios ir vidutinės įmonės, studentų paskolos, kitos mažmeninės pozicijos, kitos didmeninės pozicijos. 4 regionai yra šie: Azija, Europa, Šiaurės Amerika ir kiti regionai.

5.Priskirdamos pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją grupei, įstaigos remiasi rinkoje paprastai taikoma klasifikacija. Kiekvieną pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją įstaigos priskiria tik prie vienos iš pirmiau nurodytų grupių. Bet kuri pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios įstaiga negali priskirti prie pagrindinės finansinės priemonės rūšies arba regiono, atitinkamai priskiriama prie kategorijų „kitos mažmeninės pozicijos“, „kitos didmeninės pozicijos“ arba „kiti regionai“.

6.Svertinės grynosios JTD sumos susumuojamos kiekvienoje grupėje taip pat kaip dėl pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, taikant 325z straipsnio 4 dalyje pateiktą formulę, – taip nustatomas kiekvienos grupės nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.

7.Galutinis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.

3 poskirsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais (įtraukto į koreliacinės prekybos portfelį) kapitalo poreikis įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti

325ac straipsnis
Taikymo sritis

1.Į koreliacinės prekybos portfelio kapitalo poreikį įtraukiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apsidraudimo įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Šis apsidraudimas pašalinamas iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, skaičiavimų. Naudos dėl kapitalo poreikio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, susijusio su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, su (neįtrauktu į koreliacinės prekybos portfelį) pakeitimu vertybiniais popieriais ir į koreliacinės prekybos portfelį įtrauktu pakeitimu vertybiniais popieriais, diversifikacijos neturi būti.

2.Kalbant apie prekiaujamas pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito ir su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, JTD sumos pagal atskiras sudedamąsias dalis išleidusį juridinį subjektą nustatomos taikant skaidrumo metodą.

325ad straipsnis
Koreliacinės prekybos portfelio staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos

1.Koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos yra šių pozicijų tikrosios vertės.

2.N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo produktai vertinami kaip į segmentus suskirstyti produktai, taikant šias priskyrimo ir atskyrimo ribas:

(a)priskyrimo riba = (N – 1) / visi pavadinimai,

(b)atskyrimo riba = N / visi pavadinimai.

Čia visi pavadinimai – bendras pagrindiniame krepšelyje arba grupėje esančių pavadinimų skaičius.

3.Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos nustatomos užskaitant ilgųjų ir trumpųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas. Užskaityti galima tik pozicijas, kurios, išskyrus terminą, sutampa. Užskaityti galima tik šiais atvejais:

(a)dėl indekso produktų galima užskaityti tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento terminus, laikantis 325y straipsnyje nustatytų specifikacijų, taikomų trumpesnėms nei vieni metai pozicijoms. Ilgųjų ir trumpųjų pozicijų bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos, kurios yra visiškai atkartotos, gali būti užskaitomos išskaidant į vieno pavadinimo lygiavertes pozicijas, taikant vertinimo modelį. Pagal šį straipsnį išskaidymas taikant vertinimo modelį reiškia, kad pakeitimo vertybiniais popieriais vieno pavadinimo sudedamoji dalis vertinama kaip pakeitimo vertybiniais popieriais nesąlyginės vertės ir pakeitimo vertybiniais popieriais sąlyginės vertės skirtumas, darant prielaidą, kad vieno pavadinimo įsipareigojimų neįvykdymo LGD yra 100 %. Šiais atvejais išskaidžius gautų vieno pavadinimo lygiaverčių pozicijų bendrųjų staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumų suma yra lygi neišskaidytos pozicijos bendrajai staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumai.

(b)Užskaitymo išskaidant, kaip nurodyta a punkte, neleidžiama taikyti pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais.

(c)Indeksams ir jų segmentams galima taikyti užskaitymą atkartojant arba išskaidant tos pačios indekso šeimos, serijos ir segmento terminus. Šiame straipsnyje:

(I)atkartojimas – atskirų pakeitimo vertybiniais popieriais indekso segmentų derinio derinimas siekiant atkartoti kitą tos pačios serijos indekso segmentą arba į segmentus nesuskirstytą indekso serijos poziciją;

(II)išskaidymas – indekso atkartojimas pakeitimu vertybiniais popieriais, kurio grupės pagrindinės pozicijos yra tokios pat kaip indeksą sudarančios vieno pavadinimo pozicijos.

Jei ilgosios ir trumposios pozicijos kitais atžvilgiais yra lygiavertės, išskyrus vieną likutinę sudedamąją dalį, užskaitymas leidžiamas, o grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos suma turi atitikti likutinę poziciją.

(d)Skirtingų tos pačios serijos indekso segmentų, skirtingų to paties indekso serijų ir skirtingų indekso šeimų užskaityti negalima.

325ae straipsnis
Koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas

1.Grynosios JTD sumos dauginamos iš:

(a)jei produktai suskirstyti į segmentus, – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, atitinkančių jų kredito kokybę, kaip nurodyta 348 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

(b)jei produktai nesuskirstyti į segmentus, – įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, nurodytų 325y straipsnio 1 dalyje.

2.Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos prie grupių, atitinkančių indeksą.

3.Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:

čia

i = grupei b priklausanti finansinė priemonė;

= grupės b nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;

ctp = santykis, kuriuo pripažįstama nauda grupės apsidraudimo sandoriams, apskaičiuojamas pagal 325z straipsnio 4 dalyje nustatytą formulę, bet taikant viso koreliacinės prekybos portfelio ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, o ne vien konkrečios grupės pozicijas.

4.Koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti (DRCCTP) įstaigos apskaičiuoja taikydamos šią formulę:

6 skirsnis
Rizikos koeficientai ir koreliacijos

1 poskirsnis
Delta rizikos koeficientai ir koreliacijos

325af straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos koeficientai

1.Į 325be straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę neįtrauktų valiutų nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksnių rizikos koeficientai yra šie:

3 lentelė

2.Bendrasis 2,25 % rizikos koeficientas nustatomas dėl visų infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių.

3.Į 325be straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę įtrauktų valiutų ir įstaigos nacionalinės valiutos nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksnių rizikos koeficientai yra šio straipsnio 3 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, padalyti iš:

325ag straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos grupės viduje

1.Nustatoma, kad tos pačios grupės palūkanų normos rizikos veiksnių, kurie priskirti prie to paties termino, bet atitinka skirtingas kreives, koreliacija kl yra 99,90 %.

2.Skirtingų terminų tos pačios grupės palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių tą pačią kreivę, koreliacija nustatoma pagal šią formulę:

čia:

(arba ) = su nerizikinga palūkanų norma susijęs terminas;

=

3.Skirtingų terminų tos pačios grupės palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių skirtingas kreives, koreliacija kl yra lygi 2 dalyje nustatytam koreliacijos parametrui, padaugintam iš 99,90 %.

4.Nustatoma, kad nerizikingų palūkanų normų rizikos veiksnių ir infliacijos rizikos veiksnių koreliacija yra 40 %.

5.Nustatoma, kad skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių ir kitų bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant kitą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį, koreliacija yra 0 %.

325ah straipsnis
Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos tarp grupių

Sumuojant skirtingų grupių rizikos veiksnius taikomas parametras γbc = 50 %.

325ai straipsnis
Kredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koeficientai

1.Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) rizikos koeficientai turi būti vienodi.

4 lentelė