Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016PC0757

Pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiamos Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB

COM/2016/0757 final - 2016/0370 (CNS)

Briuselis, 2016 12 01

COM(2016) 757 final

2016/0370(CNS)

Tarpvalstybinei įmonių e. prekybai su vartotojais taikomo PVM modernizavimas

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiamos Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB

{SWD(2016) 379 final}
{SWD(2016) 382 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir galimybę „fiziniams asmenims ir įmonėms nevaržomai naudotis internetu vykdoma veikla ir ją vykdyti sąžiningos konkurencijos sąlygomis“. Dėl dabartinių PVM taisyklių 2015 m. gegužės mėn. komunikate „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ 1 ir 2016 m. balandžio mėn. komunikate dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ 2 pažymėta, kad itin svarbu siekti pašalinti dėl apsunkinančių PVM prievolių kylančias tarpvalstybinės e. prekybos kliūtis ir spręsti aktualią neutralumo stokos problemą, dėl kurios nukenčia ES įmonės. Šiais pasiūlymais bus modernizuotos dabartinės e. prekybos veiklai taikomos PVM taisyklės; jie taip pat padės užtikrinti PVM tvarumą ateityje.

Iš esmės yra trys priežastys imtis veiksmų:

pirma, PVM prievolių sudėtingumas nuolat nurodomas kaip viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių įmonės nesiima tarpvalstybinės e. prekybos – tai reiškia, kad daugelis įmonių negali patekti į bendrąją rinką. Apskaičiuota, kad su kiekviena valstybe nare, į kurią įmonė tiekia prekes ar kurioje teikia paslaugas, susijusios PVM prievolių vykdymo išlaidos per metus sudaro vidutiniškai 8 000 EUR. Tai – didelės išlaidos įmonei, ypač MVĮ;

antra, dabartinė sistema nėra neutrali, nes ES įmonės akivaizdžiai yra nepalankesnėje padėtyje nei ne ES įmonės, kurios gali ir teisėtai, ir dažnai nevykdydamos prievolių tiekti į ES prekes ar teikti joje paslaugas be PVM. Atsižvelgiant į tai, kad PVM tarifai gali siekti net 27 proc., netaikant PVM, sąlygos iš esmės iškreipiamos ne ES įmonių naudai;

trečia, dėl dabartinės sistemos sudėtingumo ir dėl šiuo metu smulkių siuntų importui taikomo neapmokestinimo valstybės narės netenka vertingų mokestinių pajamų. Apskaičiuota, kad tokie su prarastu PVM ir prievolių nevykdymu tarpvalstybinės e. prekybos srityje susiję nuostoliai šiuo metu siekia 5 mlrd. EUR per metus.

Rengdama šį pasiūlymą, Komisija, vykdydama geresnio reglamentavimo darbotvarkę, atliko reglamentavimo kokybės patikrą, susijusią su dabartine minimaliąja vieno langelio sistema (MOSS), taikoma įmonių vartotojams (B2C) teikiamoms elektroninėms paslaugoms, ir su 2015 m. padarytais tokių paslaugų teikimo vietos taisyklių pakeitimais. Šiuo pasiūlymu deramai atsižvelgiama į šį vertinimą. Visų pirma pasiūlymu bus šalinami trūkumai ir kliūtys, su kuriais susiduria MVĮ ir labai mažos įmonės. Kiekybės atžvilgiu, 2018 m. pradėjus taikyti ES vidaus tarpvalstybinės prekybos apimties ribą, dabartinė MOSS sistema nebebus taikoma 6 500 įmonių – dėl to šios įmonės potencialiai sutaupys 13 mln. EUR. 2018 m. pradėsimi taikyti supaprastinti rėmimosi įrodymais reikalavimai bus naudingi dar 1 000 įmonių. Riba, kuri, 2021 m. išplėtus MOSS taikymo sritį, bus taikoma ir prekėms, bus naudinga 430 000 įmonių – šios įmonės potencialiai sutaupys iki 860 mln. EUR.

Šios iniciatyvos REFIT aspektas taip pat yra susijęs su pagrindiniais naujosios iniciatyvos tikslais, kurie yra kuo labiau sumažinti su tarpvalstybine e. prekyba susijusią naštą, atsirandančią dėl skirtingos apmokestinimo PVM tvarkos. Tikimasi, kad įgyvendinus šį pasiūlymą įmonių patiriamos PVM prievolių vykdymo išlaidos nuo 2021 m. sumažės 2,3 mlrd. EUR per metus, o valstybių narių gaunamos PVM pajamos tuo pat metu padidės 7 mlrd. EUR. Be to, 2021 m. išplečiant MOSS taikymo sritį bus atsižvelgta į tam tikrus trūkumus, nustatytus atliekant 2015 m. iniciatyvos vertinimą pagal REFIT, pavyzdžiui į poreikį sąskaitų faktūrų išrašymui taikyti buveinės šalies taisykles, koordinuoti audito veiksmus, palaikyti ryšį su mokesčių mokėtojais ir sistemoje nustatyti prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams taikytiną ribą.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Bendrieji pasiūlymo tikslai yra sklandus vidaus rinkos veikimas, ES įmonių konkurencingumas ir poreikis užtikrinti veiksmingą skaitmeninės ekonomikos mokesčių politiką. Pasiūlymas dera su PVM srityje taikysimu paskirties šalies principu, nustatytu neseniai priimtame PVM veiksmų plane, kuriam pritarė Taryba 3 .

Be PVM veiksmų plano, pasiūlymas laikomas viena iš pagrindinių iniciatyvų įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją 4 (toliau – BSR strategija), taip pat bendrosios rinkos strategiją 5 ir e. valdžios veiksmų planą 6 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsniu. Šiame straipsnyje numatyta, kad Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas dėl netiesioginio apmokestinimo srityje valstybių narių taikomų taisyklių suderinimo.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes pagrindinės nustatytos problemos (iškreipiamasis poveikis, didelės administracinės išlaidos ir kt.) kyla dėl dabartinėje PVM direktyvoje ir susijusiuose aktuose nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad PVM yra ES lygmeniu suderintas mokestis, valstybės narės negali pačios nustatyti skirtingų taisyklių, todėl, norint imtis bet kokios iniciatyvos modernizuoti tarpvalstybinei e. prekybai taikomą PVM, būtina, kad Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti PVM direktyvą. Pasiūlymu sukursima vertė bus akivaizdžiai didesnė nei tai, ko galima pasiekti valstybių narių lygmeniu, nes pagrindinis supaprastinimas yra susijęs su MOSS sistema, kuri taikoma visose valstybėse narėse ir kuria gali naudotis įmonės, norėdamos paprastai ir veiksmingai apskaityti mokesčius, mokėtinus visose valstybėse narėse. Privalomos teisinės galios neturinčios priemonės, pavyzdžiui savanoriškas MOSS taikymas valstybėse narėse, yra neįgyvendinamos, nes MOSS sistema yra įprastų taisyklių išimtis ir dėl to būtina laikytis suderinto požiūrio, kurio pagrindas – IT infrastruktūra.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, t. y. juo neviršijama to, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams, visų pirma tikslui užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, pasiekti. Kaip ir dėl atitikties subsidiarumo principui, pasakytina, kad valstybės narės negali išspręsti problemų ir pašalinti jų priežasčių be pasiūlymo iš dalies pakeisti PVM direktyvą. Pažymėtini keli svarbūs pasiūlymo proporcingumo aspektai. Pirma, numatomi du pasiūlymo įgyvendinimo etapai, taip pripažįstant, kad tam tikros priemonės, kaip antai ribos nustatymas ir prievolių supaprastinimas, gali būti pradėtos taikyti nuo 2018 m. ir tam nereikia kurti jokių IT priemonių. Tačiau pagrindinių pasiūlymo elementų įgyvendinimo data yra 2021 m. – taip pripažįstama, kad valstybėms narėms reikės tinkamo laikotarpio užtikrinti, kad būtų sukurtos ir išbandytos IT sistemos. Tai taip pat suteikia galimybę papildomai konsultuotis su įmonėmis. Antra, pripažįstama, kad, nors muitinių administracijoms kils sunkumų dėl to, kad panaikinus smulkių siuntų importui taikomą neapmokestinimą PVM labai padidės siuntų, kurių atveju turi būti surinktas PVM, skaičius, šį poveikį sumažins supaprastinimas, kuris bus užtikrintas pradėjus taikyti MOSS importo sistemą visoms siuntoms, kurių vertė neviršija 150 EUR, taip pat 7 mlrd. EUR per metus padidėsiančios valstybių narių PVM pajamos ir ES įmonėms, šiuo metu esančioms nepalankioje padėtyje, užtikrinsimos vienodos sąlygos.

Priemonės pasirinkimas

Pagal pasiūlymą turi būti pakeisti keturi teisės aktai. Pagrindiniai pakeitimai bus padaryti Direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 7 (toliau – PVM direktyva) ir Reglamente (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje 8 . Palyginti nedideli pakeitimai bus padaryti Direktyvoje 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu 9 , ir Reglamente (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės 10 .

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų strategija buvo pagrįsta dviem pagrindiniais tikslais. Pirmasis tikslas buvo padėti atlikti 2015 m. padarytų paslaugų teikimo vietos taisyklių pakeitimų įgyvendinimo ir MOSS įdiegimo analizę pagal REFIT, antrasis – sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje nustatyto Komisijos įsipareigojimo modernizuoti tarpvalstybinei e. prekybai taikomą PVM sistemą.

Keturi pagrindiniai konsultacijų proceso elementai:

(1)konsultacijos ir suinteresuotųjų šalių praktiniai seminarai, kuriuos surengė bendrovė „Deloitte“ atlikdama tyrimą „Tarpvalstybinės e. prekybos modernizavimo galimybės“ (2015 m. vasario mėn. – 2016 m. liepos mėn.);

(2)programos „Fiscalis“ seminaras (2015 m. rugsėjo mėn., Dublinas), kuriame dalyvavo valstybių narių ir įmonių atstovai;

(3)tikslinės konsultacijos su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis;

(4)atviros viešos konsultacijos 11 .

Pagrindinis šio poveikio vertinimo tikslas buvo įvertinti įvairių galimybių poveikį MVĮ. Buvo imtasi konkrečių priemonių siekiant suprasti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria MVĮ; šiomis priemonėmis buvo gauta šį vertinimą pagrindžianti kiekybinė ir kokybinė informacija. Šiuo atžvilgiu buvo surengta būtent mažosioms ir labai mažoms įmonėms bei jų atstovų grupėms skirta internetinė apklausa, o Komisija užtikrino, kad suinteresuotųjų šalių konferencijoje dalyvautų MVĮ atstovai.

Išsamesnė informacija pateikiama poveikio vertinimo 2 priede „Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis apibendrinamoji ataskaita“.

Klausimai, dėl kurių per konsultacijas susirūpinimą išreiškė įmonės ir verslo asociacijos, be kita ko, mažosios ir vidutinės įmonės, yra daugiausia susiję su 2015 m. paslaugų teikimo vietos taisyklėmis ir MOSS taikymu atitinkamoms paslaugoms (poreikis taikyti ribą, poreikis tam tikroms konkrečioms PVM prievolėms, pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų išrašymui ir apskaitos registrų saugojimui, taikyti buveinės šalies taisykles, poreikis koordinuoti audito veiksmus ir kt.) – į šiuos klausimus didžia dalimi atsižvelgta šiame pasiūlyme.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija rėmėsi analize, kurią atliko bendrovė „Deloitte“ vykdydama tyrimą „Su PVM susiję tarpvalstybinės e. prekybos aspektai. Modernizavimo galimybės“ (2015 m. vasario mėn. – 2016 m. liepos mėn.) (1, 2 ir 3 dalys). Tyrimas paskelbtas Komisijos svetainėje adresu http://ec.europa.eu/taxation_customs/taxation/vat/key_documents/reports_published/index_en.htm .

Tyrimo tikslas buvo trejopas. Pirma, siekta atlikti su PVM susijusių e. prekybos aspektų, remiantis dabartinėmis PVM taisyklėmis, ekonominę analizę (1 dalis). Antra, siekta įvertinti svarstomų su PVM susijusių tarpvalstybinės e. prekybos aspektų modernizavimo galimybių poveikį (2 dalis). Trečia, siekta įvertinti 2015 m. sausio mėn. įsigaliojusių telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų (toliau – elektroninės paslaugos) teikimo vietos taisyklių pakeitimų įgyvendinimo ir susijusios MOSS dalies įdiegimo poveikį (3 dalis).

Be to, buvo surengti du susitikimai su ekspertais. 2015 m. rugsėjo mėn. Airijoje buvo surengtas programos „Fiscalis 2020“ seminaras, kuriame dalyvavo PVM ekspertai iš valstybių narių ir įmonių. Pagrindinis seminaro tikslas buvo įvertinti 2015 m. paslaugų teikimo vietos taisykles ir MOSS, taip pat tarpvalstybinei e. prekybai taikomo PVM modernizavimo galimybes, nurodytas pasiūlymo įžanginiame poveikio vertinime. 2016 m. balandžio mėn. Švedijoje buvo surengtas antras – programos „Fiscalis 2020“ ir programos „Muitinė 2020“ – praktinis seminaras, kuriame dalyvavę valstybių narių mokesčių ir muitų ekspertai daugiausia svarstė su importu susijusius pasiūlymo aspektus (smulkių siuntų importui taikomo neapmokestinimo PVM panaikinimą ir galimybę pradėti taikyti MOSS ir smulkių siuntų, kurių vertė neviršija 150 EUR, importui).

Abu susitikimai davė gerų rezultatų; per juos buvo pateikta rekomendacijų, į kurias papildomai atsižvelgta šiame pasiūlyme.

Poveikio vertinimas

2016 m. birželio 22 d. Reglamentavimo patikros valdyba apsvarstė pasiūlymo poveikio vertinimą. Valdyba pasiūlymą įvertino palankiai ir pateikė keletą rekomendacijų – į šias rekomendacijas buvo atsižvelgta. Valdybos nuomonė ir rekomendacijos pateikiamos prie šio pasiūlymo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Poveikio vertinimas“ 1 priede. Santraukos lentelė pateikiama šiame tinklalapyje – https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/vat/digital-single-market-modernising-vat-cross-border-ecommerce_en .

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šis pasiūlymas yra įtrauktas į programą REFIT ir šiuo atžvilgiu buvo atliktas 2015 m. padarytų elektroninių paslaugų teikimo vietos taisyklių pakeitimų įgyvendinimo ir šioms paslaugoms skirtos MOSS sistemos įdiegimo vertinimas. Atlikus šį vertinimą paaiškėjo, kad naudodamosi MOSS įmonės, palyginti su alternatyvia – tiesioginio registravimo ir mokėjimo – sistema, sutaupė 500 mln. EUR; vidutiniškai tai sudaro 41 000 EUR vienai įmonei. Procentine išraiška išlaidos, palyginti su alternatyvia – tiesioginio registravimo – sistema, sumažėja 95 proc.

MOSS vertinimas taip pat labai padėjo užtikrinti, kad naująja iniciatyva būtų pripažįstami teigiami 2015 m. pakeitimų rezultatai ir šalinami šių pakeitimų trūkumai. Pavyzdžiui, šiame pasiūlyme numatyta 2018 m. pradėti taikyti tarpvalstybinės prekybos apimties ribą paslaugoms, kurioms taikomi 2015 m. pakeitimai; jame taip pat numatyta, kad nuo tų metų elektroninių paslaugų teikėjams, kurių apyvarta yra mažesnė kaip 100 000 EUR, nebereikės remtis dviem įrodymais (poveikio sušvelninimas).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatoma, kad įgyvendinus šį pasiūlymą valstybių narių gaunamos PVM pajamos iki 2021 m. padidės 7 mlrd. EUR per metus. Įmonėms tenkanti administracinė našta dėl šio pasiūlymo turėtų sumažėti 2,3 mlrd. EUR per metus.

Poveikis valstybių narių išlaidoms turėtų būti nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad MOSS taikymo sritis bus išplėsta plėtojant esamą IT sistemą.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Įgyvendinimą prižiūrės Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas. Kaip ir įgyvendinant 2015 m. pakeitimus, šiam komitetui padės Informacinių technologijų nuolatinis komitetas.

Pagrindinių pasiūlymo nuostatų apžvalga

Pagrindinės pasiūlymo nuostatos yra šios:

(1)pradėti taikyti dabartinę MOSS ir Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai materialiosiomis prekėmis, taip pat neelektroninėms paslaugoms ir nuotolinei prekybai prekėmis iš trečiųjų šalių;

(2)nustatyti supaprastintas importo PVM bendro deklaravimo ir mokėjimo procedūras, taikytinas galutiniam vartotojui skirtų prekių importuotojams tuo atveju, kai PVM mokamas ne per MOSS sistemą;

(3)panaikinti dabartines Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos apimties ribas, dėl kurių iškraipoma bendroji rinka;

(4)panaikinti neapmokestinimą PVM, kuris šiuo metu taikomas smulkių siuntų importui iš tiekėjų trečiosiose šalyse ir dėl kurio ES pardavėjai atsiduria nepalankioje padėtyje;

(5)pradėti taikyti bendrą Bendrijos masto supaprastinimo priemonę, be kita ko, nustatyti PVM ribą, taikytiną Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir elektroninėms paslaugoms, siekiant padėti mažoms pradedančiosioms e. prekybos įmonėms, taip pat supaprastinti paslaugas ar prekes įsigyjančių asmenų identifikavimo taisykles;

(6)leisti ES pardavėjams taikyti buveinės šalies taisykles tokiose srityse kaip sąskaitų faktūrų išrašymas ir apskaitos registrų saugojimas;

(7)valstybėms narėms labiau koordinuoti veiksmus atliekant tarpvalstybinių įmonių, kurios naudojasi PVM sistema, auditą, taip siekiant užtikrinti aukštą prievolių vykdymo lygį.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis. PVM direktyvos pakeitimai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios nuostatos

1 straipsnio 1 punkte, atsižvelgiant į diskusijas PVM komitete, siūloma aiškesnė PVM direktyvos 28 straipsnio redakcija. Nuostata papildyta žodžiais „įskaitant atvejus, kai tuo tikslu naudojamas telekomunikacijų tinklas, sąsaja arba portalas“, kad būtų aišku, kad šis straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai elektroninė paslauga yra teikiama per tarpininką arba trečiąją šalį, kurie veikia savo vardu, bet kito asmens naudai ir kurie paslaugai suteikti naudoja elektroninę sąsają.

1 straipsnio 2–7 punktuose siūlomi keli dabartinių PVM direktyvos XII antraštinės dalies 6 skyriuje nustatytų specialių schemų, pagal kurias apmokestinamos neįsisteigusių apmokestinamųjų asmenų neapmokestinamiesiems asmenims teikiamos elektroninės paslaugos, patobulinimai. Siūlomi toliau nurodyti patobulinimai, dėl kurių nereikia keisti elektroninio registravimo ir mokėjimo sistemos (MOSS), kuria naudodamosi tokias paslaugas teikiančios įmonės gali registruoti, deklaruoti ir mokėti visoms Bendrijoje įsisteigusiems asmenims suteiktoms paslaugoms taikomą PVM vienoje valstybėje narėje (minimalioji vieno langelio sistema arba MOSS), ir kurių poreikis nustatytas atlikus MOSS vertinimą, įskaitant konsultacijas prekybos klausimais:

(1)2 punktas. PVM direktyvos 58 straipsnis papildomas 2–5 dalimis siekiant nustatyti 10 000 EUR ribą, kurios nepasiekus paslaugų, kurioms gali būti taikoma Bendrijos vidaus speciali schema elektroninėms paslaugoms, teikimo vieta išlieka paslaugų teikėjo valstybė narė. Tačiau šis principas apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti pasirenkamasis, kad jie bet kuriuo atveju galėtų naudotis MOSS, pavyzdžiui, jei jų apyvarta išskirtiniu atveju tam tikrais kalendoriniais metais nesiekia nustatytos ribos;

(2)3 punktas. Iš dalies keičiamas PVM direktyvos 219a straipsnis – numatyta, kad taikomos registravimosi valstybėje narėje galiojančios sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės. Taigi tiekėjai turėtų laikytis vienoje valstybėje narėje, o ne, kaip yra dabar, kiekvienoje paskirties valstybėje narėje, į kurią atliekamas tiekimas, galiojančių sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių;

(3)4 ir 5 punktai. Apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis nei specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims (toliau – schema neįsisteigusiesiems Sąjungoje), nei specialia schema Bendrijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims (toliau – schema įsisteigusiesiems Sąjungoje). Taigi šiuo metu jie negali naudotis MOSS teikiamomis supaprastinimo galimybėmis ir turi registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jie teikia elektronines paslaugas. Kad tokie apmokestinamieji asmenys galėtų naudotis schema neįsisteigusiesiems Sąjungoje, siūlomi šie pakeitimai: PVM direktyvos 358a straipsnyje pateiktoje Bendrijoje neįsisteigusio apmokestinamojo asmens apibrėžtyje išbraukiami žodžiai „bei kuris neprivalo registruotis PVM mokėtoju“ ir atitinkamai pritaikomas PVM direktyvos 361 straipsnio 1 dalies e punktas;

(4)6 ir 7 punktai. Iš dalies keičiamos PVM direktyvos 369 straipsnio 2 dalis ir 369k straipsnio 2 dalis – numatoma, kad, taikant schemą neįsisteigusiesiems Sąjungoje ir schemą įsisteigusiesiems Sąjungoje, apskaitos registrų saugojimo laikotarpis yra apmokestinamojo asmens registravimosi valstybės narės nustatytas laikotarpis, o ne šiuo metu taikomas 10 metų laikotarpis, kuris yra daug ilgesnis nei daugumos valstybių narių nustatytas laikotarpis, kurį reikalaujama saugoti apskaitos registrus.

2 straipsnis. PVM direktyvos pakeitimai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios nuostatos. MOSS taikymo srities išplėtimas

Šiame straipsnyje pateikiamos nuostatos, reikalingos siekiant pradėti taikyti dabartines PVM direktyvos XII antraštinės dalies 6 skyriuje nustatytas specialias elektroninių paslaugų apmokestinimo schemas ir kitoms paslaugoms bei nuotolinei prekybai prekėmis, vykdomai tiek Bendrijos viduje, tiek iš Bendrijai nepriklausančių šalių. Todėl iš PVM direktyvos 358 straipsnio galima išbraukti elektroninių paslaugų apibrėžtis, tačiau į šį straipsnį turi būti įtraukta nuotolinės prekybos apibrėžtis (11 punktas). Šiame straipsnyje taip pat siūlomi keli papildomi dabartinių specialių schemų patobulinimai. Siūloma taikymo pradžios data yra 2021 m. sausio 1 d., nes norint įgyvendinti šiuos pakeitimus taip pat reikia nustatyti išsamias įgyvendinimo nuostatas ir pritaikyti PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemą (MOSS).

1.    Speciali schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims Bendrijoje (schema neįsisteigusiesiems Sąjungoje)

Siūloma specialią schemą neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims Bendrijoje (PVM direktyvos XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnis), pradėti taikyti ir kitoms paslaugoms. Tam turi būti padaryti šie PVM direktyvos pakeitimai:

į 358a straipsnį turi būti įtraukta vartojimo valstybės narės apibrėžtis, kurioje numatoma, kad tai yra valstybė narė, kuri pagal PVM direktyvos V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos paslaugos (13 punktas);

nuoroda į „telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas“ PVM direktyvos 2 skirsnio pavadinime (12 punktas) ir 359, 363, 364 ir 365 straipsniuose (14, 16 ir 17 punktai) turi būti pakeista nuoroda į „paslaugas“.

Be to, atsižvelgiant į MOSS vertinimo rezultatus, siūlomi du papildomi šios schemos patobulinimai (17 punktas):

PVM direktyvos 364 straipsnio pakeitimas, kuriuo PVM deklaracijos pateikimo terminas pailginamas nuo 20 iki 30 dienų po mokestinio laikotarpio pabaigos;

PVM direktyvos 365 straipsnio pakeitimas (14, 16 ir 17 punktai), kuriuo numatoma, kad ankstesnių PVM deklaracijų taisymai gali būti atlikti paskesnėje deklaracijoje, o ne mokestinių laikotarpių, su kuriais susiję taisymai, deklaracijose.

2.    Speciali schema Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys (schema įsisteigusiesiems Sąjungoje)

Siūloma specialią schemą elektroninėms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys (PVM direktyvos XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnis), pradėti taikyti ir kitoms neapmokestinamiesiems asmenims teikiamoms paslaugoms bei Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis. Tam turi būti padaryti šie PVM direktyvos pakeitimai:

į PVM direktyvos 369a straipsnį turi būti įtraukta Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis apibrėžtis (20 punkto a papunktis). Ši sąvoka apibrėžiama pateikiant nuorodą į PVM direktyvos 33 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į PVM komiteto rekomendacijas, taip pat siūloma aiškesnė 33 straipsnio 1 dalies redakcija. Be to, kadangi Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis vykdantys tiekėjai turės galimybę naudotis MOSS ir deklaruoti bei mokėti su visa savo vykdoma nuotoline prekyba susijusį PVM vienoje valstybėje narėje, pasiūlyme panaikinamos PVM direktyvos 34 straipsnyje nustatytos dabartinės ribos, kurių nepasiekus nuotolinė prekyba pridėtinės vertės mokesčiu toliau apmokestinama toje valstybėje narėje, kurioje prasideda gabenimas ar siuntimas (3 ir 4 punktai). Šios ribos pakeičiamos labai mažoms įmonėms taikoma 10 000 EUR riba, kurios nepasiekus tiekimo, kuriam taikoma ši speciali schema, vieta išlieka valstybė narė, kurioje įsisteigęs tiekėjas (5 ir 6 punktai). Pagal pasiūlymo 1 straipsnio 2 punktą nuo 2018 m. sausio 1 d. ši riba turėtų būti taikoma tik elektroninių paslaugų teikimui. Nuo 2021 m. ji turėtų tapti bendra elektroninėms paslaugoms ir Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis taikoma riba. Todėl nuoroda į šią ribą turėtų būti išbraukta iš 58 straipsnio ir pateikta naujame PVM direktyvos V antraštinės dalies 3a skyriuje (naujame 59c straipsnyje). Galiausiai 220 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta prievolė vykdant Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą išrašyti sąskaitą faktūrą turėtų būti netaikoma tuo atveju, kai naudojamasi šia specialia schema (9 punktas), nes ši prievolė yra susijusi su dabartine Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos tvarka, pagal kurią reikalaujama stebėti nacionalines ribas;

į PVM direktyvos 369a straipsnį turi būti įtraukta vartojimo valstybės narės apibrėžtis (20 punkto b papunktis). Tai yra valstybė narė, kuri pagal PVM direktyvos V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos paslaugos, arba, jei vykdoma nuotolinė prekyba, valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui;

atsižvelgiant į tai, kad išplečiama PVM direktyvos 3 skirsnio taikymo sritis, turi būti iš dalies pakeista šio skirsnio antraštė ir 369b, 369c, 369e, 369f, 369h, 369i, 369j ir 369k straipsniai (19, 21 ir 23–28 punktai). Visų pirma, nuorodos į „vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusius apmokestinamuosius asmenis“ pakeičiamos nuoroda į „šia schema besinaudojančius apmokestinamuosius asmenis“, nes reikalavimas nebūti įsisteigusiam vartojimo valstybėje narėje netaikomas Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis;

turi būti papildytas PVM direktyvos 369g straipsnio 1 dalyje nurodytas PVM deklaracijos turinys – į jį turi įeiti ir duomenys, susiję su nuotoline prekyba prekėmis (24 punktas). Apmokestinamieji asmenys, kurie vykdo ir paslaugų teikimo, ir nuotolinės prekybos prekėmis veiklą, numatytą šioje specialioje schemoje, turėtų turėti galimybę deklaruoti ir paslaugų teikimo, ir prekių tiekimo duomenis toje pačioje PVM deklaracijoje. Naujoje PVM direktyvos 369g straipsnio 2 dalyje numatoma, kad tuo atveju, kai vienas apmokestinamasis asmuo pagal šią specialią schemą tiekia prekes iš skirtingų valstybių narių, tiekimai iš kiekvienos išsiuntimo valstybės narės PVM deklaracijoje suskirstomi pagal vartojimo valstybes nares. Ši nuostata yra panaši į šiuo metu galiojančią elektroninėms paslaugoms taikomą nuostatą, pateiktą dabartinio PVM direktyvos 369g straipsnio antroje pastraipoje – ši pastraipa dabar tampa 369g straipsnio 3 dalimi.

Be to, kaip ir schemos neįsisteigusiesiems Sąjungoje atveju, siūloma pailginti PVM direktyvos 369f straipsnyje nustatytą PVM deklaracijos pateikimo terminą nuo 20 iki 30 dienų po mokestinio laikotarpio pabaigos, o PVM direktyvos 369g straipsnio 4 dalyje numatoma, kad ankstesnių PVM deklaracijų taisymai gali būti atlikti paskesnėje deklaracijoje, o ne mokestinių laikotarpių, su kuriais susiję taisymai, deklaracijose (24 punktas).

Galiausiai siūloma aiškesnė PVM direktyvos 14 straipsnio 2 dalies c punkto redakcija (1 punktas), panaši į siūlomą aiškesnę PVM direktyvos 28 straipsnio redakciją (1 straipsnio 1 punktas); ja siekiama užtikrinti, kad būtų aišku, kad šis straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai nuotolinė prekyba prekėmis yra vykdoma per tarpininką arba trečiąją šalį, kurie veikia savo vardu, bet kito asmens naudai ir kurie prekėms tiekti naudoja elektroninę sąsają (pavyzdžiui, elektroninę platformą).

3.    Speciali schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų ir kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR (importo schema)

PVM direktyvos XII antraštinės dalies 6 skyrius papildomas nauju 4 skirsniu, kuriuo sukuriama speciali schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų (29 punktas). Šio skirsnio struktūra ir baziniai principai yra tokie patys, kokie taikyti nustatant specialias schemas 6 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose.

369l straipsnyje nustatomos šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys. Nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų šalių, apibrėžtimi nustatoma šios specialios schemos taikymo sritis – ji taikoma prekybai prekių siuntoms, kurių tikroji vertė 12 neviršija 150 EUR ir kurių tiekimo vieta nustatoma pagal PVM direktyvos 33 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje šiuo metu numatyta, kad tais atvejais, kai nuotoliniu būdu parduotos prekės yra importuojamos į kitą valstybę narę nei toji, kurioje baigiasi gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, laikoma, kad prekių tiekimo vieta yra pastarojoje valstybėje narėje. Kad speciali schema galėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė, kurioje yra prekes įsigyjantis asmuo, yra ir importo valstybė narė, 33 straipsnio 2 dalis papildoma antra pastraipa, pagal kurią ta valstybė narė laikoma apmokestinimo momento vieta, jei yra naudojamasi specialia schema (2 dalies b punktas). Būtina pateikti tarpininko apibrėžtį, nes Bendrijoje neįsisteigę pardavėjai turėtų turėti galimybę paskirti Bendrijoje įsisteigusį asmenį jų vardu ir jų naudai vykdyti šioje specialioje schemoje nustatytas jų PVM prievoles. Tai, kuri valstybė narė gali būti registravimosi valstybė narė, priklauso nuo to, ar pardavėjas yra įsisteigęs arba turi nuolatinį padalinį Bendrijoje, ir nuo to, ar jis yra paskyręs tarpininką. Galiausiai vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje baigiasi gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui.

369m straipsnyje numatoma, kam leidžiama naudotis šia specialia schema. Pasiūlyme numatoma, kad Bendrijoje neįsisteigęs pardavėjas turėtų paskirti tarpininką, išskyrus atvejus, kai registravimosi valstybė narė jam yra išdavusi tinkamą leidimą arba kai jis yra įsisteigęs šalyje, su kuria ES yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą. Vėliau Komisijos įgyvendinimo reglamentu turėtų būti nustatytas atitinkamų šalių sąrašas.

369n straipsnyje numatoma, kad prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai priimamas mokėjimas. Ši nuostata būtina, kad būtų galima nustatyti, kurių tiekimų duomenys turėtų būti įtraukti į periodinę PVM deklaraciją.

369o–369x straipsniuose atkartojamos kitų dviejų specialių schemų nuostatos dėl identifikavimo duomenų, PVM deklaracijų, PVM mokėjimo ir apskaitos registrų saugojimo. Pažymėtina, kad 369s straipsnyje pateikiama būtent importo schemai taikoma nuostata, pagal kurią valstybės narės, be prievolės teikti periodinę PVM deklaraciją, neturėtų nustatyti jokių papildomų deklaravimo prievolių.

Jei PVM deklaruojamas pagal šią specialią schemą, jis nebeturėtų būti mokėtinas importuojant prekes. Todėl būtina numatyti, kad toks importas yra neapmokestinamas. Nuostata dėl šio neapmokestinimo įterpiama į PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalį. Kad muitinės galėtų atpažinti šias siuntas importo metu, joms ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją turėtų būti nurodytas galiojantis PVM mokėtojo kodas, įrodantis, kad PVM yra deklaruojamas pagal šią specialią schemą (7 punktas).

Nors ši schema visų pirma yra skirta nuotolinei prekybai su galutiniais vartotojais, negalima atmesti galimybės, kad apmokestinamieji asmenys internetu iš Bendrijai nepriklausančių šalių pirks prekes iš šia specialia schema besinaudojančio tiekėjo verslo tikslais. Kad šie apmokestinamieji asmenys galėtų naudotis teise į sumokėto tokiems pirkimams taikomo PVM atskaitą, 178 straipsnis papildomas nauju g punktu, kuriame nustatomos naudojimosi teise į atskaitą sąlygos (8 punktas).

4.    Specialios importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūros, taikomos nuotolinei prekybai prekėmis iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų tais atvejais, kai nesinaudojama importo schema

Nustatomos supaprastinimo priemonės, taikomos tokios vertės prekių siuntoms, kurioms taikomo PVM apskaita vykdoma nesinaudojant 3 skirsnyje nustatyta importo schema (30 punktas). Tokio importo atveju valstybės narės turėtų leisti prekes Bendrijos muitinei pateikiančiam asmeniui (paprastai pašto paslaugų teikėjams arba skubių siuntų tarnyboms) asmens, kuriam skirtos prekės, vardu pranešti apie mokėtiną šioms siuntoms taikomą PVM ir jį sumokėti elektroniniu būdu pagal mėnesinę deklaraciją. Siekiant dar supaprastinti deklaravimo procesą, šioms prekėms turėtų būti metodiškai taikomas standartinis PVM tarifas, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam skirtos prekės, konkrečiai paprašo taikyti lengvatinį tarifą. Tačiau šiuo atveju turėtų būti pateikta standartinė muitinės deklaracija.

3 straipsnis. Direktyvos 2009/132/EB pakeitimas

Direktyvos 2009/132/EB IV antraštinėje dalyje (23 ir 24 straipsniuose) numatyta neapmokestinti importuojamų nedidelės vertės prekių, kurių bendra vertė neviršija nuo 10 EUR iki 22 EUR (sprendimą dėl sumos priima kiekviena valstybė narė). Internetu užsakytoms importuojamoms prekėms taikomą PVM bus galima deklaruoti ir sumokėti naudojantis specialia schema (taigi ir MOSS) – dėl to surinkti PVM taps daug paprasčiau, todėl toliau taikyti šį neapmokestinimą PVM nėra būtina. Todėl siūloma panaikinti šį neapmokestinimą nuo 2021 m. sausio 1 d. – ši data yra siūloma importo schemos įsigaliojimo diena.

2016/0370 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiamos Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 13 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Tarybos direktyvoje 2006/112/EB 15 numatytos specialios apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemos neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims;

(2)Tarybos direktyvoje 2009/132/EB 16 numatyta neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu nedidelės vertės smulkių siuntų importo;

(3)atlikus tų 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų vertinimą, nustatytos kelios tobulintinos sritys. Pirma, turėtų būti sumažinta valstybėje narėje įsisteigusioms labai mažoms įmonėms, retkarčiais teikiančioms tokias paslaugas kitose valstybėse narėse, tenkanti našta, susijusi su PVM prievolių vykdymu kitose valstybėse narėse nei jų įsisteigimo valstybė narė. Todėl turėtų būti nustatyta visoje Bendrijoje taikoma riba, kurios nepasiekus tos tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos pridėtinės vertės mokesčiu būtų toliau apmokestinamos šių įmonių įsisteigimo valstybėje narėje. Antra, reikalavimas laikytis visose valstybėse narėse, į kurias tiekiamos prekės ar kuriose teikiamos paslaugos, galiojančių sąskaitų faktūrų išrašymo ir apskaitos registrų saugojimo reikalavimų, sukuria didelę naštą. Todėl, siekiant sumažinti įmonėms tenkančią naštą, turėtų būti taikomos specialia schema besinaudojančio prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo registravimosi valstybėje narėje galiojančios sąskaitų faktūrų išrašymo ir apskaitos registrų saugojimo taisyklės. Trečia, apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis nei specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nei specialia schema Bendrijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims. Todėl siūloma tokiems apmokestinamiesiems asmenims leisti naudotis specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;

(4)be to, atlikus 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų, pagal kurias apmokestinamos telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninės paslaugos, vertinimą, paaiškėjo, kad laikotarpis, per kurį reikalaujama pateikti PVM deklaraciją, būtent, 20 dienų po mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos, yra per trumpas, visų pirma tais atvejais, kai paslaugos teikiamos per telekomunikacijų tinklą, sąsają arba portalą ir kai, manytina, paslaugas per tą tinklą, sąsają ar portalą teikia tinklo, sąsajos ar portalo operatorius, kuris, norėdamas užpildyti PVM deklaraciją, turi surinkti informaciją iš kiekvieno atskiro paslaugų teikėjo. Atlikus vertinimą taip pat paaiškėjo, kad reikalavimas atlikti taisymus atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje labai apsunkina apmokestinamuosius asmenis, nes dėl to jiems gali tekti kiekvieną ketvirtį iš naujo pateikti kelias PVM deklaracijas. Todėl PVM deklaracijos pateikimo terminas turėtų būti pailgintas nuo 20 iki 30 dienų po mokestinio laikotarpio pabaigos, o apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leidžiama ankstesnių PVM deklaracijų taisymus atlikti paskesnėje deklaracijoje, o ne mokestinių laikotarpių, su kuriais susiję taisymai, deklaracijose;

(5)kad apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems neapmokestinamiesiems asmenims kitas nei telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas, nereikėtų registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje šios paslaugos apmokestinamos PVM, valstybės narės turėtų leisti tokias paslaugas teikiantiems apmokestinamiesiems asmenims naudotis PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistema, kad jie galėtų deklaruoti ir mokėti šioms paslaugoms taikomą PVM vienoje valstybėje narėje;

(6)siekiant paaiškinti nuostatų, taikomų atvejams, kai nusipirktos prekės ar paslaugos tiekiamos ar teikiamos toliau, paskesniam pirkėjui, taikymo sritį, turėtų būti paminėtos naujos elektroninės sąveikos priemonės, kurias naudojant sudaromi sandoriai, kad būtų atsižvelgta į technologijų naujoves;

(7)dėl vidaus rinkos sukūrimo, globalizacijos ir technologinių pokyčių sparčiai išaugo elektroninė prekyba, taigi ir nuotolinė prekyba prekėmis, tiekiamomis tiek iš vienos valstybės narės į kitą, tiek iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją. Atitinkamos direktyvų 2006/112/EB ir 2009/132/EB nuostatos turėtų būti pritaikytos prie šių pokyčių, atsižvelgiant į apmokestinimo paskirties šalyje principą ir poreikį apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, sudaryti vienodas sąlygas atitinkamoms įmonėms ir kuo labiau sumažinti joms tenkančią naštą. Todėl speciali schema telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, turėtų būti pradėta taikyti ir Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, o nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti nustatyta panaši speciali schema;

(8)siekiant sumažinti naštą įmonėms, besinaudojančioms specialia schema Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, turėtų būti panaikinta prievolė vykdant tokią prekybą išrašyti sąskaitą faktūrą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tokioms įmonėms, taisyklėse, kuriomis nustatoma tų prekių tiekimo vieta, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad jos taikomos ir tais atvejais, kai prekės gabenamos ar siunčiamos netiesiogiai tiekėjo vardu;

(9)speciali schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti taikoma tik prekybai prekėms, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR; jei ši riba viršijama, importuojant turi būti pateikiama išsami muitinės deklaracija. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, turėtų būti nustatytas pagal šią schemą deklaruojamų prekių neapmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu importo metu. Be to, kad nebūtų iškraipoma Bendrijoje ir ne Bendrijoje esančių tiekėjų konkurencija ir kad nebūtų prarandama mokestinių pajamų, būtina panaikinti Direktyvoje 2009/132/EB numatytą nedidelės vertės smulkių prekių siuntų importui taikomą neapmokestinimą;

(10)apmokestinamajam asmeniui, besinaudojančiam specialia schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti leidžiama paskirti Bendrijoje įsisteigusį tarpininką asmeniu, kuris būtų atsakingas už PVM mokėjimą ir šioje specialioje schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;

(11)siekiant apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turėtų būti įpareigotas paskirti tarpininką. Tačiau šis įpareigojimas neturėtų būti taikomas tuo atveju, kai registravimosi valstybė narė tam apmokestinamajam asmeniui yra išdavusi tinkamą leidimą arba kai jis yra įsisteigęs šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą. Tokie leidimai turėtų būti išduodami remiantis tiksliu aiškiai nustatytų kriterijų sąrašu;

(12)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šios Direktyvos nuostatas, pagal kurias turi būti nustatytas trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą, kurio taikymo sritis panaši į Tarybos direktyvos 2008/55/EB 17 ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 18 taikymo sritis, sąrašas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 19 . Trečiųjų šalių sąrašo nustatymas yra tiesiogiai susijęs su administraciniu bendradarbiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, todėl Komisijai turėtų padėti Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsniu įsteigtas Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas;

(13)sparčiai išaugus elektroninei prekybai ir dėl to padidėjus į Bendriją importuojamų smulkių siuntų, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR, skaičiui, valstybės narės turėtų metodiškai leisti taikyti specialias importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūras. Šios procedūros gali būti taikomos, jei nesinaudojama specialia schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, ir jei galutinis vartotojas nepasirinko standartinės importo procedūros, kad galėtų pasinaudoti lengvatinio PVM tarifo taikymo galimybe;

(14)nustatant šios direktyvos nuostatų taikymo datą, atitinkamais atvejais atsižvelgta į laiką, kurio reikia, kad būtų parengtos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, ir kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemas;

(15)kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslo, kuris yra supaprastinti PVM prievoles, ir to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 20  valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(17)todėl direktyvos 2006/112/EB ir 2009/132/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

(1)    28 straipsnis pakeičiamas taip:

28 straipsnis

Jei apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, įskaitant atvejus, kai tuo tikslu naudojamas telekomunikacijų tinklas, sąsaja arba portalas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats.“;

(2)58 straipsnis pakeičiamas taip:

58 straipsnis

1.    Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, arba, jei jis nėra įsisteigęs, ten, kur turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena:

a)telekomunikacijų paslaugos;

b)radijo ir televizijos transliavimo paslaugos;

c)elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, visų pirma II priede nurodytos paslaugos.

Jeigu paslaugų teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga.

2.    1 dalis netaikoma, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, arba, jei jis nėra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena tik vienoje valstybėje narėje;

b)paslaugos teikiamos asmenims, esantiems bet kurioje kitoje nei a punkte nurodytoji valstybėje narėje;

c)bendra tokių paslaugų teikimo vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

3.    Jei einant kalendoriniams metams viršijama 2 dalies c punkte nurodyta riba, nuo tada taikoma 1 dalis.

4.    Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigę arba, jei jie nėra įsisteigę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena 2 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai, suteikia tiems paslaugų teikėjams teisę pasirinkti, kad paslaugų teikimo vieta būtų nustatyta pagal 1 dalį.

5.    Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių stebėti, ar apmokestinamasis asmuo tenkina 2 dalyje nurodytas sąlygas.“;

(3)219a straipsnis pakeičiamas taip:

219a straipsnis

1.    Sąskaitų faktūrų išrašymui taikomos taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje, kuri pagal V antraštinės dalies nuostatas laikoma valstybe nare, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos.

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies, sąskaitų faktūrų išrašymui taikomos šios taisyklės:

a)taisyklės, galiojančios valstybėje narėje, kurioje prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio tiekia prekes ar teikia paslaugas, arba, nesant tokios įsisteigimo vietos ar nuolatinio padalinio, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena, jei:

i)prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kuri pagal V antraštinės dalies nuostatas laikoma valstybe nare, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, arba jo padalinys toje valstybėje narėje nedalyvauja tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, kaip apibrėžta 192a straipsnio b punkte, o asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra asmuo, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos;

ii)pagal V antraštinės dalies nuostatas nelaikoma, kad prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos Bendrijos viduje;

b)taisyklės, galiojančios valstybėje narėje, kurioje yra registruotas prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, besinaudojantis viena iš XII antraštinės dalies 6 skyriuje nurodytų specialių schemų.

Jei prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kuri laikoma valstybe nare, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, ir sąskaitą faktūrą išrašo prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo (sąskaitų faktūrų išsirašymas) arba jei nesinaudojama XII antraštinės dalies 6 skyriuje nurodytomis specialiomis schemomis, taikoma 1 dalis.

3.    Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant 244–248 straipsnių.“;

(4)358a straipsnio 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje;

(5)361 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)pareiškimą, kad asmuo nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje;“;

(6)369 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Registravimosi valstybė narė nustato laikotarpį, kurį Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turi saugoti tuos apskaitos registrus.“;

(7)369k straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Registravimosi valstybė narė nustato laikotarpį, kurį Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turi saugoti tuos apskaitos registrus.“;

2 straipsnis

Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2021 m. sausio 1 d.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

(1)    14 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)prekių perdavimas pagal sutartį, kurioje numatoma, kad perkant arba parduodant yra mokamas komisinis atlyginimas, įskaitant atvejus, kai tuo tikslu naudojamas telekomunikacijų tinklas, sąsaja arba portalas.“;

(2)33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalyje įvadiniai žodžiai pakeičiami taip:

„Nukrypstant nuo 32 straipsnio, laikoma, kad prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios tiesiogiai arba netiesiogiai jo vardu siunčiamos ar gabenamos iš kitos valstybės narės nei toji, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, tiekimo vieta yra šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, jei tenkinamos šios sąlygos:“;

(b)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei prekės yra siunčiamos ar gabenamos iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies ir tiekėjas jas importuoja į valstybę narę, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, laikoma, kad prekių tiekimo vieta yra toje valstybėje narėje, jei toms prekėms taikomas PVM deklaruojamas pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodytą specialią schemą.“;

(3)34 straipsnis išbraukiamas;

(4)35 straipsnis pakeičiamas taip:

35 straipsnis

33 straipsnis netaikomas 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui, taip pat 327 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų naudotų transporto priemonių tiekimui – šių rūšių tiekimas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas pagal atitinkamas specialias procedūras.“;

(5)58 straipsnio 2–5 dalys išbraukiamos;

(6)į V antraštinę dalį įterpiamas šis 3a skyrius:

3a SKYRIUS

Riba, taikoma apmokestinamiesiems asmenims, tiekiantiems 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes ir teikiantiems 58 straipsnyje nurodytas paslaugas

59c straipsnis

1.    33 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnis netaikomi, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra įsisteigęs, arba, jei jis nėra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena tik vienoje valstybėje narėje;

b)paslaugos teikiamos arba prekės siunčiamos ar gabenamos asmenims, esantiems bet kurioje kitoje nei a punkte nurodytoji valstybėje narėje;

c)bendra prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, kuriam taikomos šios nuostatos, vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

2.    Jei einant kalendoriniams metams viršijama 1 dalies c punkte nurodyta riba, nuo tada taikoma 33 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnis.

3.    Valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės tuo momentu, kai prasideda jų siuntimas ar gabenimas, arba kurios teritorijoje yra įsisteigę apmokestinamieji asmenys, teikiantys telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektronines paslaugas, suteikia apmokestinamiesiems asmenims, kurių vykdomas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus, teisę pasirinkti, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo vieta būtų nustatyta pagal 33 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnį.

4.    Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių stebėti, ar apmokestinamasis asmuo tenkina 1 dalyje nurodytas sąlygas.“;

(7)143 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis ca punktas:

„ca)importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM deklaruojamas pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodytą specialią schemą, jei importo valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas tiekėjui arba jo vardu veikiančiam tarpininkui pagal 369q straipsnį suteiktas PVM mokėtojo kodas;“;

(8)178 straipsnis papildomas šiuo g punktu:

„g)tais atvejais, kai jis turi mokėti PVM kaip paslaugas ar prekes įsigyjantis asmuo, jis, jei taikomas XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis, turi turėti sąskaitą faktūrą arba ją atstojantį dokumentą, kurie yra išduoti specialia schema besinaudojančio apmokestinamojo asmens arba, jei taikytina, jo tarpininko ir kuriuose aiškiai nurodytas sumokėtas PVM ir pagal 369q straipsnį suteiktas PVM mokėtojo kodas.“;

(9)    220 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2)buvo tiekiamos 33 straipsnyje nurodytos prekės, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo naudojasi XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje nurodyta specialia schema;“;

(10)XII antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė pakeičiama taip:

Speciali schema neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie teikia paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims Bendrijoje arba vykdo šiems asmenims skirtą nuotolinės prekybos prekėmis veiklą“;

(11)358 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1, 2 ir 3 punktai išbraukiami;

(b)įterpiamas šis 3a punktas:

„3a)nuotolinė prekyba prekėmis – prekyba prekėmis, kurių tiekimo vieta nustatoma pagal 33 straipsnio 1 dalį, ir prekių siuntomis, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR ir kurių tiekimo vieta nustatoma pagal 33 straipsnio 2 arba 3 dalį;“;

(12)2 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

Speciali schema paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

(13)358a straipsnis papildomas šiuo 3 punktu:

„3)vartojimo valstybė narė – valstybė narė, kuri pagal V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos paslaugos.“;

(14)359 straipsnis pakeičiamas taip:

359 straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena valstybėje narėje. Ši schema taikoma visoms toms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.“;

(15)362 straipsnyje išbraukiamas antras sakinys;

(16)363 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)jeigu jis tai valstybei narei praneša nebeteikiantis paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema;“;

(17)364 ir 365 straipsniai pakeičiami taip:

364 straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama per 30 dienų po mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

365 straipsnis

PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, per mokestinį laikotarpį suteiktų paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje turi būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją ne vėliau kaip per trejus metus po dienos, kurią pagal 364 straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją.“;

(18)368 straipsnis pakeičiamas taip:

368 straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo negali pasinaudoti šios direktyvos 168 straipsnyje numatyta PVM atskaita. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto, PVM šiam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos grąžinant PVM, susijusį su paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo vartojimo valstybėje narėje vykdo ir veiklą, kuriai netaikoma ši speciali schema ir kurią vykdydamas jis privalo užsiregistruoti PVM mokėtoju, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį, jis atskaito PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“;

(19)XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

Speciali schema Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

(20)369a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiamas šis 1a punktas:

„1a)Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis – prekyba prekėmis, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios tiesiogiai arba netiesiogiai jo vardu siunčiamos ar gabenamos iš kitos valstybės narės nei toji, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, ir kurių tiekimo vieta nustatoma pagal 33 straipsnio 1 dalį;“;

(b)papildomai įrašomas šis 3 punktas:

„3)vartojimo valstybė narė – valstybė narė, kuri pagal V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos paslaugos, arba, jei vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.“;

(21)369b ir 369c straipsniai pakeičiami taip:

369b straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis vykdančiam apmokestinamajam asmeniui ir bet kuriam vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena toje valstybėje narėje. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms.

369c straipsnis

Apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ir nutraukia apmokestinamąją veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad dėl to jis nebeatitinka sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint naudotis šia specialia schema. Tą informaciją jis pateikia elektroniniu būdu.“;

(22)369d straipsnyje išbraukiama antra pastraipa;

(23)369e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įvadiniai žodžiai pakeičiami taip:

„Registravimosi valstybė narė nustoja taikyti specialią schemą apmokestinamajam asmeniui bet kuriuo iš šių atvejų:“;

(b)a punktas pakeičiamas taip:

„a)jeigu jis praneša nebevykdantis Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis ir nebeteikiantis paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema;“;

(24)369f ir 369g straipsniai pakeičiami taip:

369f straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis ir ar buvo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama per 30 dienų po mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

369g straipsnis

1.    PVM deklaracijoje nurodomas 369d straipsnyje paminėtas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, per mokestinį laikotarpį vykdytos Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis ir paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, teikimo veiklos bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje turi būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma. Į PVM deklaraciją taip pat įtraukiami su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susiję pakeitimai.

2.    Jei, vykdant Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kuriai taikoma ši speciali schema, prekės siunčiamos ar gabenamos ne iš registravimosi valstybės narės, o iš kitų valstybių narių, PVM deklaracijoje, suskirsčius pagal kiekvieną valstybę narę, iš kurios siunčiamos ar gabenamos prekės, taip pat nurodoma tokios prekybos bendra vertė ir kiekvienos tokios valstybės narės suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas. Ši informacija PVM deklaracijoje pateikiama pagal kiekvieną valstybę narę, išskyrus registravimosi valstybę narę, suskirstyta pagal vartojimo valstybes nares.

3.    Jeigu, be registravimosi valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių, apmokestinamasis asmuo, teikiantis paslaugas, kurioms taikoma ši speciali schema, turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių, iš kurių teikiamos paslaugos, PVM deklaracijoje taip pat nurodoma tokių suteiktų paslaugų bendra vertė pagal kiekvieną valstybę narę, kurioje jis turi padalinį, suskirstyta pagal vartojimo valstybes nares, ir to padalinio atskiras PVM mokėtojo kodas ar mokesčių mokėtojo registracijos kodas.

4.    Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją ne vėliau kaip per trejus metus po dienos, kurią pagal 369f straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją.“;

(25)369h straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Jei už tiekimą buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo pildydamas PVM deklaraciją taiko paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą.“;

(26)369i straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, PVM sumoka ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.“;

(27)369j straipsnis pakeičiamas taip:

369j straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėje narėje sumokėto PVM, susijusio su jo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio, PVM šiam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tą direktyvą.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo vartojimo valstybėje narėje vykdo ir veiklą, kuriai netaikoma ši speciali schema ir kurią vykdydamas jis privalo užsiregistruoti PVM mokėtoju, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį, jis atskaito PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“;

(28)369k straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo tvarko sandorių, kuriems taikoma ši speciali schema, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.“;

(29)XII antraštinės dalies 6 skyrius papildomas šiuo 4 skirsniu:

4 skirsnis
Speciali schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų

369l straipsnis

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, taikomos šios šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių – prekyba prekių siuntomis, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR ir kurių tiekimo vieta nustatoma pagal 33 straipsnio 2 dalį;

2)Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje;

3)tarpininkas – Bendrijoje įsisteigęs asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir šioje specialioje schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;

4)registravimosi valstybė narė –

a)jei apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs Bendrijoje – valstybė narė, į kurią jis nusprendžia kreiptis;

b)jei apmokestinamasis asmuo savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurią apmokestinamasis asmuo nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis naudosis šia specialia schema;

c)jei apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą valstybėje narėje – ta valstybė narė;

d)jei tarpininkas yra įsteigęs savo verslą valstybėje narėje – ta valstybė narė;

e)jei tarpininkas savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurią tarpininkas nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis naudosis šia specialia schema;

5)vartojimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.

369m straipsnis

1.    Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis šiems nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, vykdantiems apmokestinamiesiems asmenims:

a)bet kuriam Bendrijoje įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, vykdančiam nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)bet kuriam Bendrijoje įsisteigusiam ar joje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, ir kuriam atstovauja Bendrijoje įsisteigęs tarpininkas;

c)bet kuriam Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, ir kuriam registravimosi valstybė narė yra išdavusi tinkamą leidimą, jei tenkinami šie kriterijai:

i)nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, be kita ko, nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su apmokestinamojo asmens ekonomine veikla;

ii)apmokestinamasis asmuo įrodo, kad jis užtikrina aukštą savo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį taikydamas prekybos ir atitinkamais atvejais transporto registrų tvarkymo sistemą, kuri suteikia galimybę atlikti tinkamus muitinius ir mokestinius patikrinimus;

iii)apmokestinamasis asmuo yra mokus – šis faktas laikomas įrodytu, jei apmokestinamojo asmens finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus;

d)bet kuriam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą, kurio taikymo sritis panaši į Tarybos direktyvos 2008/55/EB* ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 taikymo sritis, ir kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis iš tos trečiosios šalies.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų trečiųjų šalių sąrašas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros – šiame straipsnyje nurodytas komitetas šiuo tikslu yra Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsniu įsteigtas komitetas.

369n straipsnis

Vykdant nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių ir kurioms taikomas PVM deklaruojamas pagal šią specialią schemą, apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus tiekimą. Prekių tiekimas laikomas atliktu tada, kai priimamas mokėjimas.

369o straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo vardu veikiantis tarpininkas praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ar nutraukia veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad dėl to jis nebeatitinka sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint naudotis šia specialia schema. Ta informacija pateikiama elektroniniu būdu.

369p straipsnis

1.    Prieš pradėdamas naudotis šia specialia schema, apmokestinamasis asmuo, kuris nėra paskyręs tarpininko, turi pateikti registravimosi valstybei narei šią informaciją:

a)vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)pašto adresą;

c)elektroninį adresą ir svetainių adresus;

d)PVM mokėtojo kodą arba nacionalinį mokesčio mokėtojo kodą.

2.    Prieš pradėdamas vieno ar kelių apmokestinamųjų asmenų vardu naudotis šia specialia schema, tarpininkas turi pateikti registravimosi valstybei narei šią informaciją:

a)vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)pašto adresą;

c)elektroninį adresą ir svetainių adresus;

d)PVM mokėtojo kodą;

e)apmokestinamųjų asmenų, kuriems jis atstovauja, sąrašą kartu su jų pašto adresais, elektroniniais adresais ir svetainių adresais, PVM mokėtojų kodais arba nacionaliniais mokesčių mokėtojų kodais.

3.    Šia specialia schema besinaudojantys apmokestinamieji asmenys arba, jei taikytina, jų tarpininkai praneša registravimosi valstybei narei apie bet kokius pateiktos informacijos pasikeitimus.

369q straipsnis

1. Registravimosi valstybė narė suteikia šia specialia schema besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM mokėtojo kodą ir praneša jam apie tą kodą elektroninėmis priemonėmis.

2. Registravimosi valstybė narė suteikia tarpininkui, veikiančiam šia specialia schema besinaudojančio apmokestinamojo asmens vardu, atskirą PVM mokėtojo kodą ir praneša jam apie tą kodą elektroninėmis priemonėmis. Jei tarpininkas veikia daugiau nei vieno apmokestinamojo asmens vardu, tas mokėtojo kodas taikomas visai jo veiklai, kuriai taikoma ši schema.

3. Pagal 1 ir 2 dalis suteiktas PVM mokėtojo kodas naudojamas tik šios specialios schemos taikymo tikslais.

369r straipsnis

1.    Registravimosi valstybė narė pašalina apmokestinamąjį asmenį iš mokėtojų registro šiais atvejais:

a)jei jis registravimosi valstybei narei praneša nebevykdantis nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)jei galima kitaip numanyti, kad nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, veikla yra nutraukta;

c)jei jis nebeatitinka sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint naudotis šia specialia schema;

d)jei jis nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

2.    Registravimosi valstybė narė pašalina tarpininką iš mokėtojų registro šiais atvejais:

a)jei jis per du iš eilės kalendorinius ketvirčius neatliko tarpininkavimo veiksmų apmokestinamojo asmens, besinaudojančio šia specialia schema, vardu;

b)jei jis nebeatitinka kitų sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint veikti kaip tarpininkui;

c)jei jis nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

369s straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo vykdoma nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių. PVM deklaracija pateikiama per 30 dienų po mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

Jei buvo pateikta pirmoje pastraipoje nurodyta PVM deklaracija, valstybės narės PVM tikslais nenustato jokių papildomų prievolių ar kitų formalumų importo metu.

369t straipsnis

1.    PVM deklaracijoje nurodomas 369q straipsnyje paminėtas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, veiklos, dėl kurios tuo mokestiniu laikotarpiu atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje turi būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

2.    Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją ne vėliau kaip per trejus metus po dienos, kurią pagal 369s straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją.“;

3.    Daugiau nei vieno šia specialia schema besinaudojančio apmokestinamojo asmens paskirtas tarpininkas PVM deklaracijoje neprivalo nurodyti kiekvieno apmokestinamojo asmens, kurio vardu jis privalo sumokėti PVM, atliktų tiekimų.

369u straipsnis

1.    PVM deklaracijoje sumos nurodomos eurais.

Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad sumos PVM deklaracijoje būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei už tiekimus buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas pildydamas PVM deklaraciją taiko paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą.

2.    Valiutos perskaičiuojamos pagal Europos centrinio banko paskelbtus tos dienos valiutos kursus arba, jei tą dieną kursai neskelbiami, pagal kitą dieną paskelbtus valiutos kursus.

369v straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, PVM sumoka ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Mokėjimas atliekamas į registravimosi valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokėjimas būtų atliktas į banko sąskaitą jų valiuta.

369w straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėse narėse sumokėto PVM, susijusio su jo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto ir Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio, PVM šiam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tas direktyvas. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos grąžinant PVM, susijusį su prekėmis, kurioms taikoma ši speciali schema.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybėje narėje yra užsiregistravęs PVM mokėtoju, vykdančiu kitą veiklą, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį, jis atskaito PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.

369x straipsnis

1.    Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo tvarko sandorių, kuriems taikoma ši speciali schema, apskaitos registrus. Tarpininkas tvarko apskaitos registrus, susijusius su kiekvienu apmokestinamuoju asmeniu, kuriam jis atstovauja. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2.    Vartojimo valstybei narei ir registravimosi valstybei narei paprašius, joms turi būti suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais.

Registravimosi valstybė narė nustato laikotarpį, kurį Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turi saugoti tuos apskaitos registrus.

_________________

*    2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (OL L 150, 2008 6 10, p. 28).“;

(30) XII antraštinė dalis papildoma šiuo 7 skyriumi:

7 SKYRIUS

Specialios importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūros

369y straipsnis

Jei asmuo, kuriam skirtos importuojamos prekių siuntos, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR, nenurodo norintis, kad būtų taikomos standartinės prekių importo procedūros, be kita ko, kad būtų pagal 94 straipsnio 2 dalį taikomas lengvatinis PVM tarifas, importo valstybė narė leidžia asmeniui, kuris pateikia prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, naudotis specialiomis importo PVM, taikomo prekėms, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi toje valstybėje narėje, deklaravimo ir mokėjimo procedūromis.

369z straipsnis

1.Taikant šias specialias procedūras, galioja šios sąlygos:

a)prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam skirtos prekės;

b)asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, atsako už PVM surinkimą iš asmens, kuriam skirtos prekės.

2.Valstybės narės numato, kad asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį.

369za straipsnis

Nukrypstant nuo 94 straipsnio 2 dalies, taikant šias specialias procedūras taikomas importo valstybėje narėje galiojantis standartinis PVM tarifas.

369zb straipsnis

1.Valstybės narės leidžia apie PVM, surinktą taikant šias specialias procedūras, pranešti elektroniniu būdu, pateikiant mėnesinę deklaraciją. Deklaracijoje nurodoma bendra per atitinkamą kalendorinį mėnesį surinkto PVM suma.

2.Valstybės narės nustato reikalavimą 1 dalyje nurodytą PVM sumokėti iki mėnesio, einančio po importo dienos, pabaigos.

3.Valstybės narės užtikrina, kad šiomis specialiomis procedūromis besinaudojantys asmenys tam tikrą laikotarpį, kurį nustato importo valstybė narė, saugotų sandorių, kuriems taikomos šios specialios procedūros, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar deklaruotas PVM yra teisingas; importo valstybei narei paprašius, jai turi būti suteikta galimybė susipažinti su tais apskaitos registrais elektroniniu būdu.“

3 straipsnis

Direktyvos 2009/132/EB dalinis pakeitimas

Nuo 2021 m. sausio 1 d. išbraukiama Direktyvos 2009/132/EB IV antraštinė dalis.

4 straipsnis

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio, jos taiko nuo 2018 m. sausio 1 d.

Nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių, jos taiko nuo 2021 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1) COM(2015) 192 final.
(2) COM(2016) 148 final.
(3) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/05/25-conclusions-vat-action-plan/.  
(4) COM(2015) 192 final.
(5) COM(2015) 550 final.
(6) COM(2016) 179 final.
(7) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(8) OL L 268, 2010 10 12, p. 1.
(9) OL L 292, 2009 11 10, p. 5.
(10) OL L 77, 2011 3 23, p. 1.
(11) http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/consultations/tax/2015_vat_cross_border_ecommerce_en.htm .
Komisija gavo apie 370 nuomonių. Visos viešosios nuomonės pateikiamos Mokesčių ir muitų sąjungos GD svetainėje – http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/common/consultations/tax/public-consultation-results_en.xlsx .
(12) Tikroji vertė yra vien prekių vertė – į ją neįeina draudimo ir frachto vertė.
(13) OL C , , p. .
(14) OL C , , p. .
(15) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
(16) 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5).
(17) 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (OL L 150, 2008 6 10, p. 28).
(18) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 10).
(19) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(20) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
Top