EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 05 04

COM(2016) 270 final

2016/0133(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

ES siekia suformuoti tvaresnį požiūrį į migracijos valdymą, skirtą tiek asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, tiek asmenims, kurie migruoja dėl kitų priežasčių. Šiuo požiūriu siekiama užkirsti kelią neteisėtam pavojingam judėjimui, neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modeliui ir pakeisti juos saugiais teisėtais keliais į ES, skirtais asmenims, kuriems reikia apsaugos. Apsaugos teikimas pačiame regione ir perkėlimas iš regiono į ES turėtų būti ateities modeliu ir geriausiai atitinka pabėgėlių interesus ir saugumą.

Tačiau vis dar tikėtina, kad trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais migrantai ir toliau atvyks prie ES išorės sienų. Asmenys, kurie neprašo tarptautinės apsaugos, turėtų būti grąžinami. Prieglobsčio prašančių asmenų prašymai turėtų būti veiksmingai išnagrinėjami; nagrinėjimo metu ir, jeigu nustatoma, kad prašymas yra pagrįstas, jam pasibaigus šiems asmenims turi būti užtikrinama tinkama priėmimo infrastruktūra ir parama už prašymo nagrinėjimą atsakingoje valstybėje narėje.

Tačiau naujausia patirtis parodė, kad dėl gausiai ir nekontroliuojamai atvykstančių migrantų susidarė pernelyg didelis spaudimas valstybių narių prieglobsčio sistemoms ir todėl vis dažniau taisyklių būdavo nepaisoma. Dabar pradedama šią problemą spręsti, kad dabartinė padėtis vėl taptų kontroliuojama taikant galiojančias Šengeno sienų valdymo ir prieglobsčio taisykles, taip pat aktyviau bendradarbiaujant su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, visų pirma su Turkija. Vis dėlto padėtis atskleidė daugiau esminių mūsų prieglobsčio taisyklių trūkumų, dėl kurių sumažėja jų veiksmingumas ir neužtikrinamas tvarus atsakomybės pasidalijimas; šią problemą reikia spręsti dabar.

2016 m. balandžio 6 d. Komisija išdėstė savo prioritetus, kuriais siekiama pagerinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), komunikate „Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas“ 1 . Komisija paskelbė, kad ji palaipsniui sieks pertvarkyti dabartinę Sąjungos prieglobsčio sistemą, sukurti darnią ir teisingą sistemą, kuri padės nustatyti valstybę narę, atsakingą už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, sustiprinti sistemą EURODAC, labiau suderinti prieglobsčio sistemą, užkirsti kelią antriniam judėjimui ir nustatyti didesnius Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) įgaliojimus. Būtinybė vykdyti reformas plačiai pripažinta, be kita ko, tam pritarė Europos Parlamentas 2 ir Europos Vadovų Taryba 3 .

Pasiūlymas reformuoti reglamentą „Dublinas III“ yra teisės aktų pasiūlymų rinkinio, kuriuo bus iš esmės reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema, pirmoji dalis. Į šį pirmąjį rinkinį taip pat įtrauktas pasiūlymas dėl EURODAC reglamento išdėstymo nauja redakcija ir pasiūlymas dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros įsteigimo. Į pasiūlymą dėl EURODAC įtraukti būtini pakeitimai, kuriais sistema pritaikoma prie siūlomų Dublino taisyklių ir kurie atitinka jo pirminį tikslą – padėti įgyvendinti Dublino reglamentą. EURODAC taip pat taps platesniems imigracijos tikslams pritaikyta duomenų baze, palengvinsiančia grąžinimą ir kovą su neteisėta migracija.

Pasiūlymu dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros siekiama pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimą ir veikimą remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro darbu ir toliau plėtoti ją, kad ji būtų agentūra, atsakinga už bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo supaprastinimą, tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo vienodinimo užtikrinimą visoje Sąjungoje ir Sąjungos teisės operacinio bei techninio taikymo stebėseną.

Vėliau bus antras teisės aktų pasiūlymų, kuriais reformuojamos Prieglobsčio suteikimo tvarkos bei Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos ir Priėmimo sąlygų direktyva, etapas, kad būtų užtikrinta visų ES prieglobsčio sistemos dalių reforma, be kita ko, siekiant išvengti Dublino mechanizmo sutrikimų dėl tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų piktnaudžiavimo ir palankiausių prieglobsčio sąlygų paieškos. Visų pirma prieglobsčio suteikimo tvarka turėtų būti spartesnė ir tapti vienodesnė; tarptautinės apsaugos gavėjams reikia vienodesnių taisyklių dėl procedūrų ir teisių, o priėmimo sąlygas reikia pritaikyti, kad jos būtų kuo labiau suderintos tarp įvairių valstybių narių.

Kaip nustatyta balandžio 6 d. komunikate, migracijos ir pabėgėlių krizė parodė, kad Europos prieglobsčio sistemos, visų pirma Dublino taisyklių, sandara ir įgyvendinimas turi didelių struktūrinių silpnųjų aspektų ir trūkumų. Dabartinė Dublino sistema nebuvo skirta tam, kad būtų užtikrintas darnus dalijimasis atsakomybe už prašytojus visoje Sąjungoje. Todėl susiklostė padėtis, kai kelios atskiros valstybės narės turėjo rūpintis didžiąja dalimi į Sąjungą atvykstančių prieglobsčio prašytojų; dėl to jų prieglobsčio sistemoms teko didelė našta ir nebuvo laikomasi tam tikrų ES taisyklių. Be to, Dublino sistemos efektyvumui trukdė sudėtingos ir ginčytinos atsakomybės nustatymo taisyklės bei ilgai trunkančios procedūros. Tai visų pirma susiję su dabartinėmis taisyklėmis, kai po tam tikro laiko atsakomybė pereina iš vienos valstybės narės kitai. Be to, kadangi nėra aiškių nuostatų dėl prašytojo pareigų ir dėl pasekmių, jei jos nevykdomos, prašytojai dažnai piktnaudžiauja dabartine sistema.

Dublino reglamento tikslai – užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai galėtų greitai pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir kad prašymą iš esmės nagrinėtų viena aiškiai nustatyta valstybė narė – lieka nepakitę. Tačiau yra aišku, kad Dublino sistemą būtina reformuoti, kad ji būtų paprastesnė, taptų praktiškai efektyvesnė ir leistų imtis veiksmų, kai valstybių narių prieglobsčio sistemoms tenka patirti neproporcingai didelį spaudimą.

Šiuo pasiūlymu nauja redakcija išdėstomas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (reglamentas „Dublinas III“).

Pirmiausia šiuo pasiūlymu siekiama:

patobulinti sistemos gebėjimą veiksmingai ir efektyviai nustatyti vieną valstybę narę, kuri yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Visų pirma būtų atsisakyta atsakomybės perleidimo nuostatų ir gerokai sutrumpintos prašymų siuntimo, atsakymų gavimo ir perdavimo tarp valstybių narių terminai;

užtikrinti teisingą atsakomybės padalijimą tarp valstybių narių papildant dabartinę sistemą taisomojo paskirstymo mechanizmu. Šis mechanizmas būtų aktyvuojamas automatiškai tais atvejais, kai valstybėms narėms tektų spręsti neproporcingai didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus klausimą;

neleisti piktnaudžiauti sistema ir užkirsti kelią antriniam prašytojų judėjimui ES, visų pirma įtraukiant aiškias prašytojų pareigas teikti prašymą pirmojo atvykimo valstybėje narėje ir likti valstybėje narėje, kuri buvo nustatyta, kaip atsakinga valstybė narė. Tam irgi reikia nustatyti proporcingas procedūrines ir materialines pasekmes, jeigu pareigos nevykdomos.

Tikslinės konsultacijos su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis (įskaitant balandžio 6 d. komunikatu pagrįstas konsultacijas), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaru (UNCHR) ir pilietine visuomene patvirtino, kad yra skirtingų nuomonių dėl to, kaip ir kokiu mastu Dublino reglamentas turėtų būti reformuojamas 4 . Šiomis aplinkybėmis Komisija atidžiai išnagrinėjo pateiktus argumentus. Komisija padarė išvadą, kad dabartiniai Dublino sistemos kriterijai turi būti išsaugoti, bet juos reikėtų papildyti taisomojo paskirstymo mechanizmu, kad valstybėms narėms netektų patirti neproporcingai didelio spaudimo. Kartu naujoji Dublino schema nuo įgyvendinimo pradžios bus pagrįsta Europos referencine sistema, kurioje yra taisomasis solidarumo mechanizmas, kuris aktyvuojamas automatiškai, kai tik valstybei narei tenka neproporcingai didelė našta.

Kartu numatyta kitų esminių pokyčių, kuriais bus siekiama neleisti piktnaudžiauti sistema ir užkirsti kelią antriniam prašytojų judėjimui ES.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Dublino sistema yra bendros Europos prieglobsčio sistemos kertinis akmuo; jos tikslas – nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Ji pagrįsta prieglobsčio srities teisės ir politikos priemonėmis, visų pirma susijusiomis su prieglobsčio procedūromis, priskyrimo asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, standartais, priėmimo sąlygomis ir perkėlimu Sąjungoje bei į ją.

Pažanga yra per lėta dėl prasto ES prieglobsčio teisės įgyvendinimo. Reikia prioritetine tvarka užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai ir sparčiai įgyvendintų ES teisę. Visų pirma Komisija pastaruosius keletą metų dirbo su Graikijos valdžios institucijomis, kad padėties normalizavimas taptų prioritetiniu nuo to laiko, kai 2010 m. buvo sustabdytas perdavimas pagal Dublino reglamentą. Šiuo klausimu Komisija 2016 m. vasario 10 d. pateikė Graikijai rekomendaciją 5 dėl skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Dublino reglamentą

Šis pasiūlymas yra dokumentų rinkinio, į kurį įtraukti pasiūlymai, kuriais reformuojami kiti Dublino sistemos elementai, dalis; juo bus užtikrintas šios politikos srities nuostatų nuoseklumas. Į pasiūlymą reformuoti EURODAC reglamentą įtraukti būtini pakeitimai, kurie atitinka pasiūlytuosius Dublino reglamente ir padės geriau kontroliuoti neteisėtą migraciją. Komisija taip pat siūlo sukurti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą, kad paremtų bendros Europos prieglobsčio sistemos, įskaitant peržiūrėto Dublino mechanizmo, veikimą.

Reaguodama į kritinę padėtį Graikijoje ir Italijoje, Taryba 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė du sprendimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje 6 , kurie bus taikomi iki 2017 m. rugsėjo mėn. Tai buvo laikina, ad hoc, skubi reakcija į susiklosčiusią padėtį šiose dviejose valstybėse narėse, į kurias atvyko beprecedentis migrantų skaičius ir iš kurių reikėjo perimti dalį naštos, atsakomybę už tam tikrus prieglobsčio prašytojus iš Italijos ir Graikijos perduodant kitoms valstybėms narėms. Komisija parengė dvi šių sprendimų įgyvendinimo ataskaitas 7 .

Siekdama parengti struktūrinį tokių krizinių padėčių sprendimą Komisija 2015 m. rugsėjo mėn. pasiūlė krizinį perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą 8 . Perkėlimą Europos Sąjungoje buvo pasiūlyta inicijuoti deleguotuoju aktu, kuriuo taip būtų nustatytas perkeltinų asmenų skaičius. Šiuo pasiūlymu nustatomas automatiškai aktyvuojamas taisomojo paskirstymo mechanizmas. Todėl jo tikslas panašus į 2015 m. rugsėjo mėn. Komisijos pateikto pasiūlymo tikslus ir, atsižvelgdama į diskusijų dėl šio pasiūlymo rezultatus, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę atsiimti rugsėjo mėn. pasiūlymo.

Pasiūlyme taip pat numatytos naujos valstybės narės, atsakingos už nelydimo nepilnamečio pateikto prašymo nagrinėjimą, nustatymo taisyklės: jeigu nėra šeiminių santykių, atsakinga yra valstybė narė, kurioje pateiktas pirmas prašymas, nebent tai prieštarauja nepilnamečio interesams. Ši taisyklė padės greitai nustatyti atsakingą valstybę narę ir todėl šios pažeidžiamos grupės prašytojai galės greitai pasinaudoti prieglobsčio procedūra, taip pat dėl siūlomų trumpesnių terminų. Atsižvelgdama į tai, kad ši taisyklė skiriasi nuo 2014 m. birželio mėn. Komisijos pasiūlymo 9 , Komisija ketina tą pasiūlymą, dėl kurio iki šiol nepavyko susitarti, atsiimti.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas atitinka visapusišką ilgalaikę geresnio migracijos valdymo politiką, kurią Komisija nustatė Europos migracijos darbotvarkėje 10 ; joje Komisijos pirmininko J.-C. Junkerio politinės gairės buvo suformuluotos kaip nuoseklių ir viena kitą stiprinančių iniciatyvų rinkinys, pagrįstas keturiais ramsčiais. Šie ramsčiai tai neteisėtos migracijos paskatų mažinimas, išorės sienų apsauga ir gyvybių gelbėjimas, tvirta prieglobsčio politika ir nauja teisėtos migracijos politika. Šis pasiūlymas, kuriuo toliau įgyvendinama Europos migracijos darbotvarkė siekiant sustiprinti Sąjungos prieglobsčio politiką, turėtų būti traktuojama kaip dalis platesnės ES lygmens politikos, kuria kuriama tvirta ir efektyvi ateities tvaraus migracijos valdymo sistema, kuri yra teisinga priimančiųjų visuomenių bei ES piliečių atžvilgiu, taip pat atitinkamų trečiųjų šalių piliečių ir kilmės bei tranzito šalių atžvilgiu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Šiuo pasiūlymu nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, todėl jis turėtų būti priimtas tokiu pačiu teisiniu pagrindu – SESV 78 straipsnio 2 dalies e punktu, laikantis įprastos teisėkūros procedūros.

Kintamoji geometrija

Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas 604/2013 yra privalomas, nes jos pranešė apie savo norą dalyvauti tą reglamentą priimant ir taikant pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties (ESS) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

Pagal minėtą protokolą Jungtinė Karalystė ir Airija gali priimti sprendimą dėl dalyvavimo priimant šį pasiūlymą. Tokią galimybę jos turi ir priėmus pasiūlymą.

Pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos, Danija nedalyvauja Tarybai priimant priemones pagal SESV V antraštinę dalį (išskyrus „priemones, nustatančias trečiąsias valstybes, kurių piliečiai pereidami valstybių narių išorės sienas, turi pateikti vizą, arba priemones, susijusias su vienoda vizų forma“). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad remdamasi 2006 m. su EB pasirašytu tarptautiniu susitarimu 11 Danija taiko galiojantį Dublino reglamentą, pagal to susitarimo 3 straipsnį ji praneša Komisijai savo sprendimą, ar įgyvendins iš dalies pakeisto reglamento turinį.

Dėl Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos dalyvavimo įgyvendinant šiuo pasiūlymu, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, nustatomą tvarką bus susitarta per derybas pagal šiuos protokolus. Šiais protokolais Jungtinei Karalystei ir Airijai leidžiama, bet iš jų nereikalaujama dalyvauti įgyvendinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos srities iniciatyvas ir kartu gerbiama jų teisė veikti.

Pasiūlymo poveikis ES nepriklausančioms valstybėms, prisijungusioms prie Dublino sistemos

Kelioms ES nepriklausančioms valstybėms prisijungus prie Šengeno acquis, Sąjunga sudarė susitarimus, pagal kuriuos šios šalys prisijungė prie Dublino ir EURODAC acquis:

– 2001 m. sudarytas Islandijos ir Norvegijos asociacijos susitarimas;

– 2008 m. vasario 28 d. sudarytas Šveicarijos asociacijos susitarimas;

– 2011 m. kovo 7 d. sudarytas protokolas dėl Lichtenšteino asociacijos.

Siekiant sukurti Danijos, kuri, kaip pirmiau paaiškinta, prie Dublino ir EURODAC acquis prisijungė pagal tarptautinį susitarimą, ir pirmiau išvardytų asocijuotųjų šalių tarpusavio teises ir pareigas, Sąjunga ir asocijuotosios šalys sudarė dar du aktus 12 .

Remdamosi trimis minėtais susitarimais, asocijuotosios šalys be išlygų pritaria Dublino ir EURODAC acquis ir jo plėtojimui. Jos nedalyvauja priimant teisės aktus, kuriais iš dalies keičiamas arba plėtojamas Dublino acquis, (taigi ir šį pasiūlymą), tačiau per nustatytą terminą turi pranešti Komisijai, ar jos pritaria to teisės akto turiniui, kai jį patvirtins Europos Parlamentas ir Taryba. Jeigu Norvegija, Islandija, Šveicarija arba Lichtenšteinas nepritaria teisės aktui, kuriuo iš dalies keičiamas arba plėtojamas Dublino ir EURODAC acquis, atitinkami susitarimai nutraukiami, nebent susitarimais įsteigtas jungtinis (mišrus) komitetas vienbalsiai nusprendžia kitaip.

Subsidiarumo principas

SESV V antraštine dalimi dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kai kurie įgaliojimai šiais klausimais suteikiami Europos Sąjungai. Šiais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį, t. y. jeigu valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų ir jų dėl veiksmų masto ir poveikio būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu.

Šiuo pasiūlymu racionalizuojamos dabartinės Dublino taisyklės ir jos papildomos nauju taisomojo paskirstymo mechanizmu, kad būtų sukurta sistema, padėsianti spręsti klausimus susiklosčius padėčiai, kai valstybių narių prieglobsčio sistemos patiria neproporcingai didelį spaudimą.

Siekiama teisingai padalyti atsakomybę tarp valstybių narių, kad būtų sumažinta valstybės narės neproporcingai didelė našta ir ji būtų padalyta kitoms valstybėms narėms. Tam reikia veiksmų ES lygmeniu. Be to, pasiūlymu siekiama užtikrinti tinkamą Dublino sistemos taikymą kilus krizei ir spręsti antrinio trečiųjų šalių piliečių judėjimo iš vienos valstybės narės į kitą keliamas – iš esmės tarpvalstybines – problemas. Yra aišku, kad atskirų valstybių narių veiksmai negali tinkamai patenkinti poreikio bendrą problemą spręsti taikant bendrą ES požiūrį.

Proporcingumo principas

Siekiant racionalizuoti Dublino taisykles siūlomi tik tokie pakeitimai, kurie būtini veiksmingam sistemos veikimui užtikrinti, kad prašytojai galėtų greičiau pradėti naudotis tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra ir valstybių narių administracijos būtų pajėgios taikyti sistemą.

Naujas taisomojo paskirstymo mechanizmas siūlomas todėl, kad dabartinė Reglamento (ES) Nr. 604/2013 redakcija nenumato priemonių, kurios leistų tinkamai reaguoti situacijose, kai valstybių narių prieglobsčio sistemoms daromas neproporcingai didelis spaudimas. Šią spragą siekiama užpildyti pasiūlyme numatytomis nuostatomis dėl taisomojo paskirstymo mechanizmo. Šiomis nuostatomis neviršijama to, kas būtina veiksmingo padėties pagerinimo tikslams pasiekti.

Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis Dublino mechanizmas sukurtas reglamentu, jam racionalizuoti ir papildyti taisomojo paskirstymo mechanizmu naudojamas tas pats teisės aktas.

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir tinkamumo patikros

Europos migracijos darbotvarkėje Komisija, skatindama valstybes nares visiškai įgyvendinti reglamentą „Dublinas III“ ir galiojančią ES prieglobsčio acquis, pranešė, kad 2016 m. bus atliekamas reglamento vertinimas ir galima peržiūra. Vykdydama šį įsipareigojimą, Komisija pavedė atlikti Dublino sistemos vertinimo išorės tyrimus 13 . Buvo vertinamas reglamento „Dublinas III“ efektyvumas, veiksmingumas, aktualumas, nuoseklumas ir ES pridėtinė vertė. Buvo nagrinėjama, kiek reglamentas atitinka jame nustatytus tikslus, didesnius ES politikos poreikius ir tikslinių suinteresuotųjų šalių poreikius 14 . Atliekant vertinimą buvo iš esmės analizuojamas praktinis reglamento „Dublinas III“ įgyvendinimas valstybėse narėse 15 . Toliau išdėstyti pagrindiniai nustatyti faktai.

3.1. Reglamento „Dublinas III“ aktualumas

Dublino sistema yra kertinis ES prieglobsčio acquis akmuo ir jos tikslai tebėra aktualūs. ES teisės aktas, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmas, yra itin svarbus, kol Sąjungoje veikia atskiros nacionalinės prieglobsčio sistemos. Be jo valstybėms narėms reikėtų pasikliauti ad hoc susitarimais, kaip buvo daroma iki Dublino reglamento, o tai ypač apsunkintų valstybių narių atsakomybės nustatymą. Atlikus vertinimą nustatyta, kad jokia nacionalinė ar dvišalė priemonė negali užtikrinti tokio pat bendro poveikio ir dėl to gali atsirasti nenagrinėjamų tarptautinės apsaugos prašymų, kurie nepriskirtini nė vienos šalies kompetencijai. Buvo išsakyta įvairių nuomonių apie faktinį reglamento, kuris turi užtikrinti prašytojui galimybę greitai pasinaudoti prieglobsčio procedūromis ir suformuoti ilgalaikę strategiją, neskatinančią teikti prašymų keliose valstybėse narėse, poveikį. Tai didintų prieglobsčio sistemos veiksmingumą, nes apsaugotų nuo piktnaudžiavimo ir mažintų bendras išlaidas.

3.2. Reglamento įgyvendinimas

Bendrosios pastabos

Didžiausia atliekant vertinimą nustatyta problema – nenuoseklus ir neteisingas įgyvendinimas valstybėse narėse. Be to, prieita prie išvados, kad reglamento „Dublinas III“ forma turi trūkumų, kurie apsunkina jo pagrindinių tikslų įgyvendinimą. Reglamente „Dublinas III“ nustatytoje kriterijų hierarchijoje neatsižvelgiama į valstybių narių pajėgumus ir ja nesiekiama skatinti tarpusavio pastangų. Dėl atsakomybės paskirstymo metodo galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūromis tenka laukti ilgiau. Taikant dabartinę sistemą, prašytojai gali iki 10 mėnesių (prašymų „atsiimti“ atveju) arba 11 mėnesių (prašymų „perimti savo žinion“) laukti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūros pradžios. Tai trukdo įgyvendinti Dublino sistemos siekį užtikrinti, kad prašytojas galėtų greitai pasinaudoti prieglobsčio procedūra.

Be to, paaiškėjo, kad reglamente „Dublinas III“ nenumatyta, kaip elgtis neproporcingai didelio spaudimo atvejais. Juo nesiekiama teisingo atsakomybės pasidalijimo ir nesprendžiamas neproporcingo prašytojų paskirstymo valstybėse narėse klausimas. Šie veiksniai tapo ypač akivaizdūs kai kuriose valstybėse narėse, susidūrusiose su sunkumais taikant reglamentą tokiomis aplinkybėmis – ne visuomet vyksta prieglobsčio prašytojų registracija, procedūros vilkinamos ir trūksta vidinių pajėgumų laiku taikyti prieglobsčio procedūras.

Procedūrinės garantijos ir apsaugos priemonės

Prašytojams suteikiama labai skirtinga informacija apie Dublino procedūrą. Maždaug pusė dalyvaujančių valstybių narių nurodė, kad teikiamą informaciją sudaro „bendra informacija“, kuri gali neatitikti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, nustatyti faktai rodo, kad keliose valstybėse narėse gali būti apskritai neteikiama arba teikiama pasenusi informacija.

Beveik visose valstybėse narėse atsakomybė paprastai nustatoma rengiant asmeninį pokalbį, tačiau dėl pajėgumų stokos kai kuriose šalyse, kurioms tenka per didelė našta, institucijos neturi galimybių rengti pokalbių pagal nusistovėjusią tvarką. Jeigu prašytojas nedalyvauja pokalbyje, jam paprastai leidžiama informaciją pateikti kitais būdais. Daugelis valstybių narių nurodė, kad dėl dabartinio didelio antplūdžio pokalbiai būdavo rengiami itin pavėluotai.

Skirtingai aiškinama, kas yra vaiko interesas. Dėl to yra kilę nesusipratimų ir nepasitikėjimo tarp valstybių narių. Nustatyta ir praktinių problemų, kylančių skiriant nepilnamečio atstovą, ypač dėl dabartinio didelio antplūdžio. Tačiau tai yra didesnė prieglobsčio procedūros problema.

Atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai ir įrodymai

Kriterijai, kurie buvo dažniausia taikomi kaip perkėlimo pagrindas, susiję su dokumentais ir atvykimu (12 ir 13 straipsniai), todėl prie išorės sienos esančioms valstybėms narėms tenka didelė atsakomybės dalis. Tai skatino prašytojus vengti pirštų atspaudų ėmimo ir didino antrinį judėjimą.

Kelios valstybės narės nurodė, kad dėl to, kaip priimančiosios šalies valdžios institucijos aiškino, kas laikytina priimtinais įrodymais, siunčiančiajai šaliai teko nepagrįstai didelė įrodinėjimo prievolė. Beveik visos valstybės narės EURODAC ir Vizų informacinės sistemos (VIS) duomenis priima kaip įrodymus ir būtent jų pagrindu dažniausia nustatoma atsakomybė. Duomenys, gauti pokalbių metu, paprastai nelaikomi pakankamais įrodymais. Diskrecinė nuostata ir nuostatos dėl išlaikomų asmenų (16 ir 17 straipsniai) atvejais, kurie grindžiami humanitariniais pagrindais, taikomos nedažnai, išskyrus nedaugelį valstybių narių.

Su šeimos ryšiais susiję kriterijai buvo taikomi rečiau, visų pirma dėl to, kad sunku rasti šeimos narius arba gauti įrodymų apie šeimos ryšius. Priimtini šių kriterijų įrodymai valstybėse narėse yra labai skirtingi, tačiau paprastai pagrindinis reikalavimas yra pagrindžiamieji dokumentai (kaip antai gimimo ar santuokos liudijimas), kuriuos pateikti prieglobsčio prašytojui dažnai yra sudėtinga. Kadangi priimtini šeimos ryšių įrodymai labai skiriasi, yra sunku nustatyti atsakomybę ir dėl to procedūros užsitęsia. Šis veiksnys gali skatinti antrinį judėjimą prašytojams bandant keliauti toliau.

Perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūros

Prašymų atsiimti skaičius buvo žymiai didesnis nei prašymų perimti savo žinion. 2008–2014 m. 72 proc. išsiųstų Dublino prašymų buvo prašymai atsiimti, o 28 proc. – prašymai perimti savo žinion. Panašiai 74 proc. gautų Dublino prašymų buvo prašymai atsiimti, o prašymai perimti savo žinion sudarė 26 proc. Visos valstybės narės didžiąja dalimi laikėsi šių prašymų pateikimo ir atsakymo į juos terminų, tačiau didelis migrantų antplūdis padidino prieglobsčio tarnybų darbo krūvį ir kai kurių valstybių narių atsakymo laikas pailgėjo. Taip pat padaugėjo neužbaigtų prašymų, kurie gali būti nepatenkinti arba apskųsti. Be to, tai paskatino „netiesioginio pritarimo“ praktiką – kai kurios valstybės narės, gavusios labai daug prašymų, sąmoningai vengė atsakyti į prašymus iki nustatyto termino.

2014 m. prašymų perimti savo žinion ir atsiimti skaičius sudarė 84 586, arba 13 proc. visų Sąjungoje pateiktų prieglobsčio prašymų, ir sumažėjo palyginti su ankstesniais metais. Net 33 proc. visų prašymų buvo atmesti priimančiosios valstybės narės ir gali būti, kad 2014 m. įsigaliojęs reglamentas „Dublinas III“ apsunkino valstybių narių galimybes susitarti dėl atsakomybės. 2014 m. fizinis perdavimas faktiškai įvykdytas tik pagal maždaug ketvirtadalį visų priimtų prašymų atsiimti ir perimti savo žinion. Šis žemas rodiklis rodo, kad praktiškai taikant reglamentą „Dublinas III“ susiduriama su problemomis. Tačiau iš dalies jį gali paaiškinti vėlavimas perduoti, kurio neatspindi atliekant vertinimą naudoti metiniai duomenys. Daugelis valstybių narių patvirtino, kad kita svarbi žemo perdavimo rodiklio priežastis yra didelis besislapstančių prašytojų skaičius vykdant Dublino procedūras, dėl to atsakomybė perkeliama nuo vienos valstybės narės kitai.

Perdavimo vykdymas

Perdavimo įvykdymo terminai buvo labai skirtingi. Veiksmingumą lemia už perdavimo vykdymą atsakingų padalinių pajėgumai ir ištekliai, tai, kad už procedūras atsakinga atskira institucija, bylų skaičius, prašytojo polinkis bendradarbiauti ir žinios apie jų buvimo vietą. Viena nurodytų vėlavimo priežasčių buvo termino pratęsimas, kaip numatyta 29 straipsnio 2 dalyje. Dvidešimt valstybių narių nurodė, kad pagrindinė vėlavimo priežastis yra prašytojo slapstymasis, dėl kurio perdavimo trukmė pailgėja iki 18 mėnesių. Sulaikymas, kurį dažnai taikančios nurodė 21 iš 31 šalies, taikomas labai skirtingais procedūros etapais: kai kurių valstybių narių institucijos asmenis sulaiko nuo pat Dublino procedūros pradžios, kitos – tik tada, kai atsakinga valstybė narė priima perdavimo prašymą. Dėl šios skirtingos praktikos atsiranda teisinis netikrumas ir kyla praktinių problemų. Be to, 13 valstybių narių pabrėžė, kad perdavimas apskritai nėra efektyvus ir nurodė, kad po užbaigto perdavimo dažnai matomas antrinis judėjimas.

Apskundimas

Priėmus sprendimą dėl perdavimo, visose valstybėse narėse galima pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Valstybės narės teikia pirmenybę apskundimui teismine tvarka, dažniausia administraciniams teismams. Visos valstybės narės yra nustačiusios apskundimo terminus, per kuriuos prašytojas gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę, tačiau „pagrįsto laikotarpio“ trukmė gerokai skiriasi – nuo trijų iki 60 dienų. Jeigu sprendimas yra apskundžiamas, kai kuriose valstybėse narėse perdavimas sustabdomas automatiškai, o kitose taikomas 27 straipsnio 3 dalies c punktas, t. y. prašytojas turi paprašyti jį sustabdyti.

Administracinis bendradarbiavimas

Visos valstybės narės nurodė, kad keitimuisi informacija dažnai naudojasi saugaus elektroninio ryšio tinklu „DubliNet“, o neformalūs ryšio kanalai naudojami tik išimtinėmis aplinkybėmis. Siekdamos dar efektyviau taikyti reglamentą „Dublinas III“, daugelis valstybių narių sudarė 36 straipsnyje minimus administracinius susitarimus. Tačiau nė viena valstybė narė nėra pasinaudojusi 37 straipsnyje apibūdinta taikinimo procedūra, nes visi ginčai sprendžiami neformaliai.

Išankstinio įspėjimo ir parengties mechanizmas

Išankstinio įspėjimo ir parengties mechanizmas dar nėra įgyvendintas. Nors kai kurios valstybės narės nurodė, kad sąlygos, kurioms esant inicijuojamas šis mechanizmas, nesusidarė nė karto, kitos teigė, kad yra sunku pasiekti politinį susitarimą dėl mechanizmo inicijavimo, kai nėra aiškių spaudimo vertinimo kriterijų ir rodiklių. Be to, manoma, kad procedūra yra ištęsta ir sudėtinga. Spaudimą mažinti padėjo ir alternatyvios paramos priemonės, dėl kurių galėjo neatsirasti poreikis inicijuoti mechanizmą. Europos prieglobsčio paramos biuras, padėjęs išvengti krizių arba jas valdyti tarptautinės apsaugos srityje, buvo įvardytas kaip paramos, dėl kurios nebuvo poreikio inicijuoti mechanizmą, pavyzdys.

3.3. Reglamento „Dublinas III“ tikslų įgyvendinimas

Toliau nurodyti pagrindiniai išorės tyrimo, atlikto dėl reglamento „Dublinas III“ vertinimo, nustatyti faktai.

Prašymų teikimo keliose valstybėse narėse prevencija, mažinanti antrinį judėjimą

Nors siekiama mažinti antrinį judėjimą, keliose valstybėse narėse pateikiami prieglobsčio prašymai išlieka bendra ES problema. 2014 m. 24 proc. prašytojų jau buvo pateikę prašymus kitose valstybėse narėse ir tai rodo, kad reglamentas yra mažai veiksmingas arba visiškai neveiksmingas siekiant šio tikslo. Be to, buvo teigiama, kad juo galėjo būti netyčia padidintas kitų rūšių antrinis judėjimas, nes vis dar yra nacionalinių priėmimo ir prieglobsčio sistemų skirtumų, kurie ir toliau skatina antrinį judėjimą.

Teisingo tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų paskirstymo valstybėms narėms užtikrinimas

Reglamentas „Dublinas III“ turi ribotą poveikį prašytojų paskirstymui ES, nes grynųjų perdavimų taikant Dublino procedūras skaičius artimas nuliui. Kai valstybės narės priima ir perduoda panašų prašytojų skaičių, jų gaunami ir siunčiami prašymai kompensuoja vieni kitus ir tai rodo, kad reglamento „Dublinas III“ taikymas neturi jokio poveikio perskirstymui arba jo poveikis yra nežymus. Atrodo, kad taip yra dėl kriterijų hierarchijos, kurioje neatsižvelgiama į valstybių narių pajėgumus, neproporcingai didelės atsakomybės, kuri prie išorės sienos esančioms valstybėms narėms tenka dėl dažniausia taikomo pirmosios atvykimo šalies kriterijaus, ir mažo faktinių perdavimų skaičiaus, kuris rodo, kad prašytojai reikalavimus gali pateikti ten, kur nori, todėl daugiau atsakomybės tenka labiau pageidaujamoms šalims. Tai akivaizdu iš 2014 m. duomenų – 70 proc. visų pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų buvo gauta vos penkiose valstybėse narėse.

Pagrįstos išlaidos finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams, skirtos reglamentui „Dublinas III“ įgyvendinti

Vertinama, kad tiesioginės ir netiesioginės su Dublino sistema susijusio darbo išlaidos 2014 m. Europoje sudarė maždaug 1 mlrd. EUR. Nesant šio mechanizmo, ES ir EEE valstybių išlaidos būtų dar didesnės, tačiau atliekant vertinimą nustatyta, kad reglamentas „Dublinas III“ apskritai yra nepakankamai veiksmingas. Teisės aktuose numatytas terminas, per kurį turi būti perduotas prašytojas, yra ilgas, o faktinių perdavimų skaičius yra mažas: abu šie aspektai turi didelį finansinį poveikį netiesioginėms išlaidoms ir bendram sistemos veiksmingumui. Siekiant kovoti su slapstymusi, kai kurios valstybės narės patiria labai didelių sulaikymo išlaidų. Dėl slapstymosi patiriama kitų netiesioginių išlaidų ir mažėja sistemos veiksmingumas. Kadangi prašytojai nėra perduodami ir negrąžinami, kai jų prašymai nepatenkinami, patiriama didelių socialinių išlaidų, susijusių su neteisėta migracija. Vertinama, kad ne daugiau kaip 42 proc. prašytojų pagal Dublino reglamentą, kurie nebuvo faktiškai perduoti, gali ir toliau būti ES kaip neteisėti migrantai.

Yra didelė tikimybė, kad dėl nemažėjančio migracijos spaudimo dabartinė sistema išliks netvari. Tai, kad nuo 2011 m. iš esmės sustabdytas pagal Dublino reglamentą vykdytas perdavimas Graikijai, buvo itin didelis sistemos trūkumas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais mėnesiais į Graikiją atvyko daugybė migrantų.

3.4.Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija ne tik pavedė atlikti išorės vertinimą, bet ir surengė tikslines konsultacijas su Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto politinių grupių LIBE koordinatoriais, valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

Su Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto politinių grupių koordinatoriais buvo konsultuojamasi pateikus diskusijų dokumentą ir preliminarius Dublino reglamento išorės vertinimo rezultatus. Buvo išreikšta tvirta parama esminei Dublino sistemos reformai ir pripažinta, kad susidariusi padėtis nėra tvari. Vieni koordinatoriai manė, kad reikia parengti objektyvius kriterijus atsakomybei nustatyti, įskaitant taikant paskirstymo raktą, kiti pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti į prašytojo pageidavimus ir savybes, nors tai ir sunku padaryti objektyviai, teisingai ir veiksmingai.

Konsultacijos su valstybėmis narėmis vyko tų pačių dokumentų pagrindu. Buvo sutarta, kad dabartinis reglamentas yra per daug sudėtingas, numato per daug reikalavimų, todėl administracijoms sunku jį taikyti. Vykdant 2013 m. reformą „Dublinas III“ padaryti pakeitimai prašytojams suteikė daugiau teisių, kuriomis galima piktnaudžiauti trukdant visos sistemos veikimui. Buvo įvardyta, kad didžiausia įgyvendinimo problema yra antrinis judėjimas. Diskusijos apie tai, ar reikia reglamentą „Dublinas III“ pertvarkyti į atsakomybės pasidalijimo dokumentą keičiant jo dabartinį pobūdį, kuriuo numatomas tik atsakomybės paskirstymas, patvirtino, kad yra dvi pagrindinės nuomonės: vienos valstybės narės reikalavo nustatyti pastovią naštos dalijimosi sistemą, grindžiamą paskirstymo raktu, kitos pageidavo išlaikyti ir racionalizuoti dabartinę sistemą, įskaitant neteisėto atvykimo kriterijų.

Nuomonės, ar reikėtų atsižvelgti į prašytojų pageidavimus, išsiskyrė: buvo sakiusių, kad pageidavimų negalima visiškai ignoruoti, kitaip antrinis judėjimas bus beveik neišvengiamas, kiti tam visiškai nepritarė teigdami, kad reikia aiškių ir objektyvių kriterijų, nes atsižvelgiant ir į pageidavimus reikėtų atlikti sudėtingą vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, valstybės narės priminė, kad prašytojai siekia tarptautinės apsaugos ir (arba) bėga nuo persekiojimo, todėl jiems neturėtų būti suteikiama per daug galimybių pasirinkti galutinę prieglobsčio šalį, nes Dublino sistema nėra grindžiama (ekonominės) migracijos schema.

Buvo konsultuojamasi ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai UNHCR ir prieglobsčio srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Jos pritarė, kad dabartinis reglamentas „Dublinas III“ turi didelių trūkumų, nes pagrindinis kriterijus, kuris taikomas visų pirma, yra neteisėto atvykimo kriterijus, ir kad pastarųjų mėnesių patirtis rodo esminės reformos būtinybę. Buvo laikomasi bendros nuomonės, kad nustatant atsakingą valstybę narę reikia atsižvelgti į prašytojo pageidavimus arba savybes, kad būtų gerinamos integracijos perspektyvos ir mažinamas antrinis judėjimas. Šiuo tikslu reikėtų išplėsti šeimos kriterijų. Daugelis pabrėžė, kad reikalinga pažanga visose valstybėse narėse kuriant vienodas sąlygas, visų pirma priėmimo sąlygas ir procedūras.

3.5.Pagrindinės teisės

Šis pasiūlymas visiškai atitinka pagrindines teises ir bendruosius Sąjungos bei tarptautinės teisės principus.

Visų pirma geriau informuojant prieglobsčio prašytojus apie šio reglamento taikymą ir jame numatytas jų teises ir pareigas jiems bus sudarytos sąlygos geriau ginti savo teises ir kartu bus prisidedama prie antrinio judėjimo mažinimo, nes prieglobsčio prašytojai bus labiau linkę laikytis sistemos reikalavimų. Bus padidintas teisės apskųsti teismine tvarka efektyvumas numatant skundų apimtį ir nustatant suderintą sprendimų priėmimo terminą. Be to, pateikus skundą bus automatiškai stabdoma perdavimo procedūra.

Bus sustiprinta teisė į laisvę ir judėjimo laisvė sutrumpinant laikotarpį, kurį asmuo gali būti sulaikytas reglamente numatytu išimtiniu atveju ir tik tada, jeigu laikomasi būtinybės bei proporcingumo principų.

Bus sustiprinta teisė į šeimos susijungimą, visų pirma išplečiant reglamento taikymą broliams ir (arba) seserims bei šeimoms, sukurtoms tranzito šalyse.

Be to, nelydymų nepilnamečių teisės sustiprintos geriau apibrėžus vaiko interesų principą bei sukūrus mechanizmą, pagal kurį visomis aplinkybėmis, kai yra perduodamas nepilnametis, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Finansiniai ištekliai, reikalingi šiam pasiūlymui įgyvendinti, sudaro 1 828,6 mln. EUR ir yra numatyti 2017–2020 m. Jų pakaktų ne tik perdavimo išlaidoms valstybės narės naudai inicijavus taisomojo paskirstymo mechanizmą bei prieglobsčio prašytojų registracijos ir automatinio paskirstymo IT sistemos sukūrimo ir veikimo išlaidoms padengti, bet ir paramai būtiniems priėmimo pajėgumams – tiek infrastruktūrai, tiek einamosioms išlaidoms – stiprinti, ypač tose valstybėse narėse, kurioms kol kas teko susidurti tik su nedideliu prieglobsčio prašytojų skaičiumi.

Finansiniai poreikiai atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą ir jiems patenkinti gali reikėti naudoti specialias priemones, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 16 .

5.IŠSAMUS KONKREČIŲ ŠIO PASIŪLYMO NUOSTATŲ PAAIŠKINIMAS

Pasiūlyme išlaikyta atsakomybės prieglobsčio srityje ir valstybių narių įsipareigojimų saugoti išorės sieną laikymosi sąsaja ir numatytos išimtys, skirtos šeimos vientisumui ir vaiko interesams apsaugoti. Dabartiniai atsakomybės paskirstymo kriterijai yra išlaikyti iš esmės, tačiau siūlomi tiksliniai pakeitimai, visų pirma stiprinti šeimos vientisumą pagal Dublino sistemą išplečiant šeimos apibrėžtį.

Pagrindiniais atliktais pakeitimais siekiama gerinti sistemos veiksmingumą, visų pirma išlaikant pastovią konkrečios valstybės narės atsakomybę už prašymo nagrinėjimą, kai yra nustatoma atsakinga valstybė narė. Kita vertus, pakeitimais siekiama apriboti antrinį judėjimą, visų pirma išbraukus atsakomybės perkėlimo nuo vienos valstybės narės kitai taisykles.

Sistema papildyta nauju referenciniu raktu grindžiamu taisomojo paskirstymo mechanizmu, kuris tam tikromis aplinkybėmis leidžia koreguoti prašytojų paskirstymą. Todėl sistema patikimai veikia situacijose, kai valstybių narių prieglobsčio sistemoms tenka patirti neproporcingai didelį spaudimą, nes yra užtikrinama tinkama valstybių narių atsakomybės pasidalijimo sistema.

I. Dublino reglamento racionalizavimas ir jo veiksmingumo didinimas

Siekiant užtikrinti, kad Dublino procedūra veiktų sklandžiai ir tvariai, kad ji įgyvendintų siekį sudaryti sąlygas greitai pradėti nagrinėjimo procedūrą ir suteikti apsaugą tiems, kuriems ji reikalinga, ir neskatintų antrinio judėjimo, siūlomi įvairūs pakeitimai, visų pirma:

Nustatytas naujas įpareigojimas, numatantis, kad prašytojas prašymą turi pateikti pirmojo neteisėto atvykimo valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, kurioje jis yra teisėtai. Taip siekiama užtikrinti tvarkingą srautų valdymą, palengvinti atsakingos valstybės nustatymą ir užkirsti kelią antriniam judėjimui. Šiuo pakeitimu išaiškinama, kad prašytojas neturi teisės rinktis nei valstybės narės, kurioje pateikti prašymą, nei valstybės narės, kuri atsakinga už prašymo nagrinėjimą. Jeigu prašytojas nesilaiko šio naujo įpareigojimo, valstybė narė prašymą turi išnagrinėti taikydama paspartintą procedūrą. Be to, prašytojas esmines priėmimo teises turi tik tada, kai jo buvimas yra privalomas.

Reglamente nustatytas naujas įpareigojimas valstybei narei, kurioje pateiktas prašymas, prieš pradedant atsakingos valstybės narės nustatymą patikrinti, ar prašymas yra nepriimtinas dėl to, kad prašytojas atvyksta iš pirmosios prieglobsčio šalies arba saugios trečiosios šalies. Jeigu taip yra, prašytojas bus grąžintas į tokią pirmąją šalį arba saugią trečiąją šalį, o nepriimtinumo patikrinimą atlikusi valstybė narė bus laikoma atsakinga už jo prašymą. Valstybė narė, kurioje pateiktas prašymas, taip pat turi patikrinti, ar prašytojas atvyksta iš saugios kilmės šalies ar kelia grėsmę saugumui; pastaruoju atveju atsakinga bus valstybė narė, kurioje pateiktas prašymas, ir ji turės išnagrinėti prašymą taikydama paspartintą procedūrą.

Reglamente nustatyta taisyklė, kad valstybė narė, išnagrinėjusi prašymą kaip atsakinga valstybė narė, ateityje taip pat turės nagrinėti to paties prašytojo papildomus nusiskundimus ir prašymus. Taip sustiprinama nauja norma, kad tik viena valstybė narė yra ir išlieka atsakinga už prašymo nagrinėjimą ir kad atsakomybės kriterijai yra taikomi tik vieną kartą.

Prašytojų bendradarbiavimo reikalavimas sustiprintas siekiant užtikrinti galimybes greitai pasinaudoti statuso nustatymo procedūromis, teisingą sistemos veikimą ir užkirsti kelią taisyklių vengimui, ypač slapstymuisi. Reglamente nustatytos proporcingos prašytojo pareigos laiku pateikti visus duomenis ir informaciją, kurių reikia atsakingai valstybei narei nustatyti, taip pat bendradarbiauti su kompetentingomis valstybių narių institucijomis. Be to, aiškiai nurodyta prašytojų pareiga dalyvauti ir būti pasiekiamiems atitinkamos valstybės narės institucijoms bei vykdyti sprendimą dėl perdavimo. Reglamente nustatytų teisinių pareigų nesilaikymas turės proporcingų procedūrinių pasekmių prašytojui, kaip antai atsisakymas priimti nepagrįstai vėluojant pateiktą informaciją.

Reglamente išplečiama informacijos, kurią turi pateikti prašytojai, apimtis. Asmeniniu pokalbiu siekiama palengvinti atsakingos valstybės narės nustatymo procesą padedant surinkti visą reikiamą informaciją. Tačiau dėl to neturėtų būti vilkinama procedūra, kai prašytojas slapstosi, arba kai jau yra pateikta pakankamai informacijos.

Atsakomybės nustatymo kriterijų hierarchijos taisyklė aiškiai nustato, kad kriterijai taikomi tik vieną kartą. Tai reiškia, kad antrą kartą pateikus prašymą readmisijos (atsiėmimo) taisyklės bus taikomos be jokių išimčių. Taisyklė, kad kriterijai nustatomi atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė prašymą, dabar taikoma visiems kriterijams, įskaitant kriterijus, kurie taikomi šeimos nariams ir nepilnamečiams. Aiškus galutinis atitinkamos informacijos pateikimo terminas leis greitai atlikti įvertinimą ir priimti sprendimą.

Šeimos narių apibrėžtis išplėsta dvejopai: į ją 1) įtraukiant prašytojo brolį (seserį) arba brolius (seseris) ir 2) įtraukiant šeimos ryšius, sukurtus išvykus iš kilmės šalies, bet iki atvykimo į valstybės narės teritoriją. Broliai ir (arba) seserys yra gana specifinė, bet svarbi kategorija, nes šeimos ryšius įrodyti ir patikrinti yra pakankamai nesunku, todėl galimybių piktnaudžiauti nėra daug. Išplėtimas apimant šeimas, susikūrusias tranzito metu, atspindi naujausius migracijos reiškinius, kaip antai ilgesnį gyvenimą ne kilmės šalyje iki atvykstant į ES, pavyzdžiui, pabėgėlių stovyklose. Tikimasi, kad šiais tiksliniais šeimos apibrėžties išplėtimais bus sumažinta asmenų, kuriems taikomos išplėstos taisyklės, neteisėto judėjimo arba slapstymosi rizika.

Siūloma įvairių pakeitimų, skirtų 14, 15 ir 16 straipsniuose nustatytiems atsakomybės kriterijams racionalizuoti. 14 straipsnyje patikslinti atsakomybės kriterijai, taikomi vizoms ir teisę gyventi šalyje patvirtinantiems dokumentams. 15 straipsnyje dėl neteisėto atvykimo išbraukta nuostata, numatanti, kad atsakomybė išnyksta praėjus 12 mėnesių nuo neteisėto atvykimo, taip pat sudėtinga ir sunkiai įrodoma nuostata dėl neteisėto buvimo šalyje. Be to, išbraukta bevizio atvykimo kriterijaus išimtis, taikoma vėlesniems atvykimams į valstybes nares, kai nereikalaujama atvykimo vizos, laikantis požiūrio, kad paprastai atsakinga turėtų būti pirmojo atvykimo valstybė narė, ir siekiant išvengti nepagrįsto antrinio judėjimo po atvykimo. Diskrecinė išlyga susiaurinta siekiant užtikrinti, kad ji būtų taikoma tik giminaičiams humanitariniais pagrindais.

Iš dalies pakeistame reglamente numatyti trumpesni skirtingų Dublino procedūros etapų terminai siekiant paspartinti nustatymo procedūrą ir prašytojui sudaryti sąlygas greičiau pasinaudoti prieglobsčio sistema. Sutrumpinti prašymo perimti savo žinion pateikimo ir atsakymo į jį, pranešimo apie atsiėmimą ir sprendimo dėl perdavimo priėmimo terminai. Sutrumpinus terminus buvo atsisakyta procedūros vykdymo skubos tvarka.

Pasibaigus terminams atsakomybė nebebus perkeliama nuo vienos valstybės narės kitai (išskyrus atvejus, kai pasibaigia atsakymo į prašymus perimti savo žinion terminas). Panašu, kad toks perkėlimas skatino vengti taisyklių ir trukdyti procedūrai. Turėtų būti taikoma nauja taisyklė, pagal kurią nustačius, kuri valstybė narė yra atsakinga, ta valstybė narė liktų atsakinga.

Prašymai atsiimti pertvarkyti į paprastus pranešimus apie atsiėmimą, nes yra aišku, kuri valstybė narė yra atsakinga ir vėliau atsakomybė negalės būti perkelta. Į šiuos pranešimus reikia ne atsakyti, o nedelsiant patvirtinti jų gavimą. Tai bus svarbi priemonė, padėsianti kovoti su antriniu judėjimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dominuoja ne prašymai perimti savo žinion, o prašymai atsiimti.

Su šia priemone yra susijusios procesinės prašymo nagrinėjimo po perdavimo atsiimti pasekmės. Pakeistos taisyklės, reglamentuojančios, kaip atsakingos valstybės narės turėtų nagrinėti prašymą po asmens atsiėmimo, siekiant atgrasyti nuo antrinio judėjimo ir už jį bausti.

Nustatyta papildoma atsakingos valstybės narės pareiga atsiimti tarptautinės apsaugos gavėją, kuris kitoje valstybėje narėje pateikė prašymą arba yra neteisėtai. Ši pareiga taps valstybėms narėms būtina teisine priemone vykdyti grąžinamąjį perdavimą, kuris yra svarbus siekiant riboti antrinį judėjimą.

Siekiant gerokai paspartinti ir suderinti apskundimo procesą buvo pakeistos teisių gynimo priemonių taisyklės. Nustatyti ne tik konkretūs trumpi terminai, bet ir numatyta, kad perdavimas sustabdomas automatiškai, kai yra pasinaudojama teisių gynimo priemone. Nustatyta nauja teisių gynimo priemonė tais atvejais, kai sprendimas dėl perdavimo nėra priimamas, o prašytojas teigia, kad kitoje valstybėje narėje teisėtai yra jo šeimos narys arba, nepilnamečių atveju, giminaitis. 

Kadangi taikinimo procedūra ginčams spręsti nebuvo formaliai pasinaudota nuo tada, kai ji buvo numatyta 1990 m. Dublino konvencijoje (nors ir kiek skirtinga forma), ji yra nereikalinga ir jos reikėtų atsisakyti.

Siūloma naujajai Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai perimti esamo išankstinio įspėjimo ir parengties mechanizmo tikslus, kaip nustatyta pasiūlymo dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros 5 skyriuje „Stebėsena ir vertinimas“ ir 6 skyriuje „Operatyvi ir techninė pagalba“. Todėl šis mechanizmas išbrauktas iš Dublino reglamento.

Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra sukuria ir plėtoja Dublino padalinių tinklą siekiant stiprinti praktinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais, įskaitant praktinių priemonių ir gairių rengimą.

 Nelydymų nepilnamečių atžvilgiu pasiūlyme išaiškinta, kad atsakinga bus ta valstybė narė, kurioje nepilnametis pirmą kartą pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, nebent įrodoma, kad tai neatitinka nepilnamečio interesų. Ši taisyklė leis greitai nustatyti atsakingą valstybę narę, todėl ši pažeidžiama prašytojų grupė galės sparčiai pasinaudoti procedūra, taip pat ir dėl siūlomų trumpesnių terminų.

Nuostata dėl garantijų nelydimiems nepilnamečiams pakeista siekiant užtikrinti veiksmingesnį interesų įvertinimą. Todėl perduodančioji valstybė narė, prieš perduodama nelydymą nepilnametį į kitą valstybę narę, turi įsitikinti, kad toje valstybėje narėje nedelsiant bus imtasi būtinų priemonių pagal prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų direktyvas. Be to, numatyta, kad sprendimas dėl nelydymo nepilnamečio perdavimo gali būti priimtas tik įvertinus jo interesus ir kad tokį įvertinimą kvalifikuoti darbuotojai turi atlikti operatyviai.

II. Taisomojo paskirstymo mechanizmas

Naujos redakcijos reglamente nustatytas taisomojo mechanizmas siekiant užtikrinti teisingą atsakomybės padalijimą valstybėms narėms ir galimybes prašytojams greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūromis situacijose, kai valstybei narei tenka neproporcingai didelis tarptautinės apsaugos prašymų, už kurių nagrinėjimą pagal reglamentą ji yra atsakinga valstybė narė, skaičius. Jis turėtų mažinti bet kurį žymų neproporcingą prieglobsčio prašymų pasiskirstymą valstybėse narėse dėl taikomo atsakomybės kriterijaus.

Registravimo ir stebėsenos sistema

Sukuriama automatizuota sistema, kuri leis registruoti visus prašymus ir stebėti kiekvienai valstybei narei tenkančią visų prašymų dalį. Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA) bus atsakinga už sistemos sukūrimą ir techninę priežiūrą. Kai tik bus pateiktas prašymas, valstybė narė jį įregistruos automatizuotoje sistemoje, kurioje kiekvienam prašymui bus suteiktas unikalus prašymo numeris. Kai tik bus nustatyta, kuri valstybė narė yra atsakinga valstybė narė, ši informacija taip pat bus įrašyta sistemoje. Be to, automatizuotoje sistemoje realiuoju laiku bus rodomas bendras ES ir kiekvienoje valstybėje narėje pateiktų prašymų skaičius, taip pat, nustačius atsakingą valstybę narę, prašymų, kuriuos kiekviena valstybė narė turi išnagrinėti kaip atsakinga valstybė narė, skaičius ir kurią dalį šie prašymai sudaro palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Sistemoje bus rodomas ir kiekvienos valstybės narės faktiškai perkeltų asmenų skaičius.

Taisomojo paskirstymo mechanizmo inicijavimas

Atitinkamos dalys apskaičiuojamos pagal prašymų, už kuriuos yra atsakinga konkreti valstybė narė, skaičių ir asmenų, kuriuos faktiškai perkėlė valstybė narė, skaičių. Įskaičiuojami prašymai, už kuriuos valstybė narė būtų atsakinga atliekant nepriimtinumo patikrinimą, saugios kilmės šalies ir saugumo pagrindais. Apskaičiavimai atliekami vieneriems metams atnaujinamuoju pagrindu, t. y. bet kuriuo metu pagal naujų prašymų, už kuriuos valstybė narė sistemoje paskirta atsakinga per pastaruosius metus, skaičių ir faktiškai perkeltų asmenų skaičių. Sistemoje nuolat apskaičiuojama prašymų, atsakomybė už kuriuos paskirta kiekvienai valstybei narei, procentinė dalis, kuri pagal raktą palyginama su referencine procentine dalimi. Ši referencinis raktas nustatomas pagal du kriterijus, turinčius vienodą 50 proc. svorį – valstybės narės gyventojų skaičių ir visą BVP.

Taisomojo paskirstymo valstybės narės naudai taikymas inicijuojamas automatiškai, kai tarptautinės apsaugos prašymų, už kurių nagrinėjimą atsako valstybė narė, skaičius viršija 150 proc. pagal referencinį raktą nustatyto skaičiaus.

Prašymų paskirstymas taikant referencinį raktą ir paskirstymo nutraukimas

Inicijavus mechanizmą, visi nauji prašymai, pateikti neproporcingai didelį spaudimą patiriančioje valstybėje narėje, atlikus priimtinumo patikrinimą, tačiau iki Dublino patikrinimo, paskirstomi toms valstybėms narėms su prašymų, už kuriuos jos yra atsakinga valstybė narė, skaičiumi, kuris yra mažesnis už pagal referencinį raktą nustatytą skaičių; prašymai tokioms valstybėms narėms paskirstomi proporcingai pagal referencinį raktą. Kai prašymų, už kuriuos atsako valstybė narė, skaičius viršija pagal referencinį raktą nustatytą skaičių, valstybei narei prašymai nebepriskiriami.

Paskirstymas tęsiamas, kol neproporcingai didelį spaudimą patiriančioje valstybėje narėje prašymų skaičius viršija 150 proc. jos referencinio skaičiaus.

Šeimos nariai, kuriems taikoma paskirstymo procedūra, bus paskirti į tą pačią valstybę narę. Taikant taisomojo paskirstymo mechanizmą šeimos nariai neturėtų būti atskiriami.

Finansinis solidarumas

Paskyrimo valstybė narė gali nuspręsti laikinai – dvylika mėnesių – nedalyvauti taisomajame mechanizme. Valstybė narė šią informaciją įvestų į automatizuotą sistemą ir praneštų kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos prieglobsčio agentūrai. Po to prašytojai, kurie būtų paskirti šiai valstybei narei, paskirstomi kitoms valstybėms narėms. Taisomajame paskirstyme laikinai nedalyvaujanti valstybė narė turi sumokėti solidarumo įnašą, sudarantį 250 000 EUR už kiekvieną prašytoją valstybėms narėms, kurios buvo paskirtos atsakingomis už jų prašymų nagrinėjimą. Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktą, kuriame būtų nustatytos solidarumo įnašų mechanizmo įgyvendinimo praktinės sąlygos. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra vykdys stebėseną ir kasmet Komisijai teiks ataskaitas dėl finansinio solidarumo mechanizmo taikymo.

Procedūra perduodančiojoje valstybėje narėje ir paskyrimo valstybėje narėje

Valstybė narė, kurios labui taikomas taikomasis mechanizmas, prašytoją perduoda paskyrimo valstybei narei ir kartu perduoda prašytojo pirštų atspaudus, kad paskyrimo valstybėje narėje būtų galima atlikti saugumo patikrą. Taip siekiama išvengti paskirstymo kliūčių, su kuriomis susiduriama įgyvendinant perkėlimo sprendimus. Atlikus perdavimą, paskyrimo valstybė narė atlieka Dublino patikrinimą siekdama nustatyti, ar prašytojo atveju yra taikomų pagrindinių kriterijų, kaip antai šeima kitoje valstybėje narėje. Jeigu taip yra, prašytojas bus perkeltas į valstybę narę, kuri dėl to būtų atsakinga.

Peržiūros sąlyga

Numatoma, kad Komisija taisomojo paskirstymo mechanizmo veikimą peržiūrės praėjus 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kasmet, kad galėtų įvertinti, ar taisomojo paskirstymo mechanizmas atitinka nustatytą tikslą užtikrinti teisingą atsakomybės padalijimą valstybėms narėms ir mažinti neproporcingai didelį spaudimą tam tikroms valstybėms narėms.

Komisija visų pirma tikrins, ar taisomojo paskirstymo inicijavimo ir nutraukimo riba veiksmingai užtikrina teisingą atsakomybės padalijimą valstybėms narėms ir galimybes prašytojams greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūromis situacijose, kai valstybė narė susiduria su neproporcingai dideliu tarptautinės apsaugos prašymų, už kurių nagrinėjimą ji yra atsakinga pagal šį reglamentą, skaičiumi.

ê 604/2013

2016/0133 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalies e punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

ê 604/2013 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(1)bus daromi keli esminiai 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus 17 , Ö Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18  Õ pakeitimai. Siekiant aiškumo tą reglamentą reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

ê 604/2013 2 konstatuojamoji dalis

(2)bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą (toliau – BEPS), yra Europos Sąjungos tikslo palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą tiems, kurie aplinkybių priversti teisėtai ieško apsaugos Sąjungoje, sudedamoji dalis;

ê 604/2013 3 konstatuojamoji dalis

(3)1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime susitikime buvo susitarta imtis kurti BEPS, paremtą visišku ir nuodugniu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), taikymu, šitaip užtikrinant, kad joks asmuo nebūtų išsiunčiamas atgal, kur būtų persekiojamas, t. y. įtvirtinant negrąžinimo (pranc. non-refoulement) principą. Šiuo atžvilgiu, nepažeidžiant šiame reglamente nustatytų atsakomybės kriterijų, valstybės narės, visos besilaikančios negrąžinimo principo, yra laikomos trečiųjų šalių piliečiams saugiomis šalimis;

ê 604/2013 4 konstatuojamoji dalis

(4)Tamperėje įvykusio posėdžio išvadose taip pat konstatuojama, kad BEPS artimiausiu metu turėtų būti priskirtas aiškus ir veiksmingas valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo būdas;

ê 604/2013 5 konstatuojamoji dalis

(5)toks būdas ir valstybėms narėms, ir atitinkamiems asmenims turėtų būti grindžiamas objektyviais bei teisingais kriterijais. Jis pirmiausia turėtų padėti greitai nustatyti atsakingą valstybę narę, kad būtų galima garantuoti veiksmingą galimybę pradėti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūras ir netrukdyti siekiui greitai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus;

ê 604/2013 6 konstatuojamoji dalis

(6)pirmasis BEPS, kuri ilgainiui turėtų padėti suformuoti bendrą procedūrą, o asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, visoje Sąjungoje taikyti vienodą statusą, etapas jau užbaigtas. Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio 4 d. priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti per 2005–2010 m. laikotarpį įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Šiuo atžvilgiu Hagos programoje Europos Komisija raginama užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų įvertinimą ir pateikti antrojo etapo dokumentus bei priemones Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie būtų patvirtinti anksčiau nei 2010 m.;

ê 604/2013 7 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(7)Stokholmo programoje Europos Vadovų Taryba pakartojo savo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2012 m. asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 78 straipsnį sukurti bendrą apsaugos ir solidarumo erdvę. Be to, ji pabrėžė, kad Dublino sistema tebėra kertinis BEPS akmuo, kadangi ja aiškiai paskirstoma atsakomybė tarp valstybių narių už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą;. ð 2015 m. gegužės mėn. komunikate dėl Europos migracijos darbotvarkės Komisija nurodė, kad Dublino reglamentas bus įvertintas ir prireikus bus pateiktas pasiūlymas dėl jo peržiūros, visų pirma siekiant teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojus Europoje; ï

ê 604/2013 8 konstatuojamoji dalis

(8)turėtų būti galima naudotis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 19 įsteigto Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) ištekliais teikiant tinkamą paramą už šio reglamento įgyvendinimą atsakingoms atitinkamoms valstybių narių tarnyboms. Visų pirma EPPB turėtų teikti solidarumo priemones, pavyzdžiui, prieglobsčio pagalbos rezervą su prieglobsčio paramos grupėmis, kad padėtų toms valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis ir kuriose tarptautinės apsaugos prašytojai (toliau – prašytojai) negali naudotis tinkamais standartais, visų pirma priėmimo ir apsaugos požiūriu;

ò naujas

(9)Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra turėtų suteikti tinkamą paramą įgyvendinant šį reglamentą, visų pirma nustatyti referencinį raktą prieglobsčio prašytojams paskirstyti taikant taisomojo paskirstymo mechanizmą ir pagal Eurostato duomenis kasmet atnaujinti referencinio rakto skaičius ir referencinį raktą;

ê 604/2013 9 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(10)atsižvelgiant į Ö Reglamento (ES) Nr. 604/2013 Õ pirmojo etapo dokumentų įgyvendinimo vertinimo rezultatus, šiuo etapu reikėtų patvirtinti principus, kuriais grindžiamas Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 (ES) Nr. 604/2013, ir, remiantis sukaupta patirtimi, atlikti būtinus Dublino sistemos veiksmingumo ir pagal tą sistemą prašytojams suteiktos apsaugos patobulinimus. Kadangi gerai veikianti Dublino sistema yra itin svarbi BEPS, kuriant kitas BEPS sudedamąsias dalis ir Sąjungos solidarumo priemones reikėtų atlikti jos principų ir veikimo peržiūrą. Turėtų būti numatytas išsamus „tinkamumo patikrinimas“ atliekant įrodymais grindžiamą peržiūrą, apimančią Dublino sistemos teisinį, ekonominį ir socialinį poveikį, įskaitant jos poveikį pagrindinėms teisėms. ð Remiantis šiuo vertinimu ir konsultacijomis su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat manoma, kad būtų tikslinga reglamente nustatyti priemones, reikalingas, kad valstybės narės teisingai pasidalytų atsakomybe už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad kai kurioms valstybėms narėms nebūtų užkraunama neproporcingai didelė našta; ï

ê 604/2013 10 konstatuojamoji dalis

(11)siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus tarptautinės apsaugos prašytojus ir gavėjus bei suderinamumą su šiuo metu galiojančia Sąjungos prieglobsčio acquis, visų pirma su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 20 , šio reglamento taikymo sritis apima papildomos apsaugos prašytojus ir asmenis, kuriems papildoma apsauga gali būti suteikta;

ò naujas

(12)siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos gavėjus, kurie atvyko į kitos nei atsakingos valstybės narės teritoriją netenkindami buvimo toje kitoje valstybėje narėje sąlygų, atsiimtų atsakinga valstybė narė, būtina, kad šio reglamento taikymo sritis apimtų tarptautinės apsaugos gavėjus;

ê 604/2013 11 konstatuojamoji dalis

(13)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 21 turėtų būti taikoma atsakingos valstybės narės nustatymo pagal šį reglamentą procedūrai, laikantis tos direktyvos taikymo apribojimų;

ê 604/2013 12 konstatuojamoji dalis

(14)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 22 turėtų būti taikoma kartu su nuostatomis dėl šiuo reglamentu reglamentuojamų procedūrinių garantijų ir nedarant poveikio toms nuostatoms, laikantis tos direktyvos taikymo apribojimų;

ê 604/2013 13 konstatuojamoji dalis

(15)kaip numatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, valstybės narės, taikydamos šį reglamentą, pirmiausia turėtų vadovautis vaiko interesais. Vertindamos vaiko interesus, valstybės narės turėtų visų pirma deramai atsižvelgti į nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus bei nepilnamečio pažiūras, atsižvelgdamos į jo amžių ir brandą, įskaitant jo patirtį. Be to, nelydimiems nepilnamečiams dėl ypatingo jų pažeidžiamumo turėtų būti nustatytos specialios procedūrinės garantijos;

ê 604/2013 14 konstatuojamoji dalis

(16)kaip numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taikydamos šį reglamentą, valstybės narės pirmiausia turėtų laikytis pagarbos šeimos gyvenimui principo;

ò naujas

(17)kad prašytojai, pateikę nepriimtinus prašymus, arba prašytojai, kuriems greičiausiai nereikia tarptautinės apsaugos arba kurie kelia grėsmę saugumui, nebūtų perduodami tarp valstybių narių, būtina užtikrinti, kad pirmojo prašymo valstybė narė patikrintų prašymo priimtinumą pirmos prieglobsčio šalies ir saugios trečiosios šalies atžvilgiu ir pagal paspartintą procedūrą išnagrinėtų prašymus, kuriuos pateikė iš saugių kilmės šalių, įtrauktų į ES sąrašą, atvykę prašytojai, taip pat prašymus, kuriuos pateikė grėsmę saugumui keliantys prašytojai;

ê 604/2013 15 konstatuojamoji dalis

(18)tai, kad visų vienos šeimos narių tarptautinės apsaugos prašymus nagrinėja viena valstybė narė, leidžia užtikrinti nuodugnų prašymų nagrinėjimą, dėl jų priimamų sprendimų suderinamumą ir tai, kad vienos šeimos nariai nebūtų išskiriami;

ò naujas

(19)šeimos nario apibrėžtis šiame reglamente turėtų apimti prašytojo brolį (-ius) ir (arba) seserį (-is). Brolių ir (arba) seserų susijungimas labai svarbus, siekiant pagerinti prašytojų galimybes integruotis ir taip sumažinti antrinį judėjimą. Šeimos nario apibrėžties taikymo sritis taip pat turėtų atspindėti esamas migracijos tendencijas, kai prašytojai dažnai atvyksta į valstybės narės teritoriją ilgą laiką keliavę tranzitu. Taigi apibrėžtis turėtų apimti šeimas, susiformavusias už kilmės šalies ribų, tačiau iki atvykimo į valstybės narės teritoriją. Tikimasi, kad ribotai ir tikslingai išplėtus šios apibrėžties taikymo sritį, bus šiek tiek mažiau paskatų vykti prieglobsčio prašytojų antriniam judėjimui ES;

ê 604/2013 16 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(20)siekiant užtikrinti, kad būtų besąlygiškai laikomasi šeimos vientisumo ir vaiko interesų principo, dėl prašytojo nėštumo ar motinystės, sveikatos būklės arba senyvo amžiaus tarp prašytojo ir jo vaiko, brolio ir (arba) sesers ar tėvo ir (arba) motinos susiklostę priklausomumo santykiai turėtų tapti privalomu atsakomybės kriterijumi. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, aplinkybė, kad kitos valstybės narės teritorijoje yra juo pasirūpinti galintis šeimos narys arba giminaitis, taip pat turėtų tapti privalomu atsakomybės kriterijumi;. ð Siekiant atgrasyti nelydimus nepilnamečius nuo antrinio judėjimo, kuris neatitinka jų interesų, nesant šeimos nario ar giminaičio, atsakinga valstybė narė turėtų būti ta, kurioje nelydimas nepilnametis pirmiausia yra pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą, nebent įrodoma, kad tai neatitiktų vaiko interesų. Prieš perduodama nelydimą nepilnametį kitai valstybei narei, perduodančioji valstybė narė turėtų užtikrinti, kad ta valstybė narė imsis visų reikalingų ir tinkamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą vaiko apsaugą, visų pirma, kad greitai paskirs atstovą arba atstovus, kurie užtikrins, kad būtų laikomasi visų teisių, kurias jis turi. Prieš priimant bet kokį sprendimą perduoti nelydimą nepilnametį, jo interesus turėtų įvertinti tinkamai kvalifikuoti ir kompetentingi darbuotojai; ï

ê 604/2013 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(21)ð atvejai, kai valstybė narė prisiima atsakomybę už joje pateikto prašymo nagrinėjimą, kai tai nėra jos atsakomybė pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus, gali pakenkti sistemos veiksmingumui bei tvarumui ir turėtų būti išimtiniai. ï Ö Todėl Õ valstybės narės ð , prieš tai kai nustatoma atsakinga valstybė narė, ï turėtų galėti nesilaikyti atsakomybės kriterijų, visų pirma ð tik ï dėl humanitarinių ir bendražmogiškų priežasčių, ð visų pirma dėl šeiminių priežasčių ï siekiant sujungti šeimos narius, giminaičius arba bet kokius kitus asmenis, susijusius šeimos ryšiais, ir išnagrinėti jose arba kitoje valstybėje narėje pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, net jei jos pagal šiame reglamente nustatytus privalomuosius kriterijus neįpareigotos atlikti tokio vertinimo;

ò naujas

(22)siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai ir būtų išvengta kliūčių jo taikymui, visų pirma siekiant išvengti prašytojų pasislėpimo ir antrinio judėjimo tarp valstybių narių, būtina nustatyti aiškias pareigas, kurias vykstant procedūrai turi vykdyti prašytojas, apie kurias jis turėtų būti laiku informuojamas. Jei tos teisinės pareigos nevykdomos, dėl to prašytojui turėtų būti tinkamų ir proporcingų procedūrinių pasekmių, taip pat tinkamų ir proporcingų pasekmių jo priėmimo sąlygų atžvilgiu. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją valstybė narė, kurioje yra prašytojas, turėtų bet kuriuo atveju užtikrinti, kad būtų patenkinti būtinieji to asmens materialiniai poreikiai;

ê 604/2013 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(23)asmeninis pokalbis su prašytoju turėtų būti rengiamas, kad būtų galima lengviau nustatyti, kuri valstybė narė atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą ð , nebent prašytojas pasislėpė arba prašytojo pateiktos informacijos pakanka, kad būtų galima nustatyti atsakingą valstybę narę ï. Kai tik pateikiamas tarptautinės apsaugos prašymas, prašytojas turėtų būti informuojamas Ö , visų pirma Õ apie šio reglamento taikymą, ð apie galimybės pasirinkti, kuri valstybė narė nagrinės jo prieglobsčio prašymą, nebuvimą, jo pareigas pagal šį reglamentą ir pasekmes, jei tų prievolių nesilaikoma; ï ir apie galimybę pokalbio metu pateikti informaciją apie tai, kad valstybėse narėse yra jo šeimos narių, giminaičių arba bet kokių kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, siekiant palengvinti atsakingos valstybės narės nustatymo procesą;

ê 604/2013 19 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(24)siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamų asmenų teisių apsaugą, reikėtų įtvirtinti teisines garantijas ir teisę į veiksmingą teisiųės gynimo priemonę, kai priimami sprendimai dėl perdavimo atsakingai valstybei narei, laikantis visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio. ð Galimybė pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone taip pat turėtų būti suteikta tada, kai nepriimtas sprendimas dėl perdavimo, tačiau prašytojas tvirtina, kad atsakinga yra kita valstybė narė, nes joje yra jo šeimos narys, arba nelydimų nepilnamečių atveju – giminaitis. ï Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų, veiksminga teisės gynimo nuo tokių sprendimų priemonė turėtų apimti tiek šio reglamento taikymo, tiek teisinių ir faktinių aplinkybių, susiklosčiusių valstybėje narėje, kuriai perduodamas prašytojas, vertinimą;. ð Veiksminga teisių gynimo priemonė turėtų apimti tik vertinimą, ar yra grėsmė, kad gali būti pažeistos prašytojų pagrindinės teisės į šeimos gyvenimą, vaiko teisės arba nežmoniško ir žeminančio elgesio uždraudimas; ï

ò naujas

(25)valstybė narė, kuri pagal šį reglamentą nustatyta kaip atsakinga valstybė narė, turėtų būti atsakinga už kiekvieno to prašytojo pateikto prašymo, įskaitant visus paskesnius prašymus, nagrinėjimą pagal Direktyvos 2013/32/ES 40, 41 ir 42 straipsnius, nesvarbu, ar prašytojas išvyko ar buvo išsiųstas iš valstybių narių teritorijos. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatos dėl atsakomybės perleidimo tam tikromis aplinkybėmis, be kita ko, kai perdavimo terminai jau kurį laiką pasibaigę, sukūrė paskatų slapstytis, todėl turėtų būti pašalintos;

(26)siekiant greitai nustatyti atsakomybę ir paskirstyti tarptautinės apsaugos prašytojus tarp valstybių narių, prašymų perimti savo žinion pateikimo ir atsakymo į juos, pranešimų apie atsiėmimą ir perdavimo įvykdymo terminai, taip pat skundų pateikimo ir sprendimo dėl jų priėmimo terminai turėtų būti kiek įmanoma suderinti ir sutrumpinti;

ê 604/2013 20 konstatuojamoji dalis

(27)sulaikant prašytojus turėtų būti laikomasi pagrindinio principo, kad asmuo neturėtų būti laikomas sulaikytas vien dėl to, kad jis prašo tarptautinės apsaugos. Sulaikymas turėtų būti kuo trumpesnis ir turėtų būti laikomasi būtinybės bei proporcingumo principų. Visų pirma prašytojų sulaikymas turi vykti pagal Ženevos konvencijos 31 straipsnį. Šiame reglamente numatytos sulaikyto asmens atžvilgiu vykdomos procedūros turėtų būti taikomos kaip prioritetas ir atliekamos per trumpiausius galimus terminus. Valstybės narės taip pat turėtų taikyti Direktyvos 2013/33/ES nuostatas dėl sulaikymui taikomų bendrųjų garantijų ir, atitinkamais atvejais, laikymo sąlygų, pagal šį reglamentą sulaikytiems asmenims;

ê 604/2013 21 konstatuojamoji dalis

(28)sklandžiam šiuo reglamentu sukurtos sistemos veikimui gali sudaryti pavojų prieglobsčio sistemų trūkumai arba sutrikimai, kuriuos dažnai apsunkina arba prie jų prisideda joms tenkantis ypatingas krūvis, ir dėl to galėtų atsirasti rizika, kad bus pažeidžiamos prašytojų teisės, išdėstytos Sąjungos prieglobsčio srities acquis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir kitos tarptautinės žmogaus teisės ir pabėgėlių teisės;

ò naujas

(29)tinkamas visų prieglobsčio prašymų registravimas ES taikant unikalų prašymo numerį turėtų padėti nustatyti daugkartinius prašymus ir užkirsti kelią antriniam judėjimui bei palankiausios prieglobsčiui valstybės paieškai. Kad šį reglamentą būtų lengviau taikyti, turėtų būti sukurta automatizuota sistema. Ja turėtų būti sudarytos sąlygos registruoti ES pateiktus prieglobsčio prašymus, veiksmingai stebėti kiekvienai valstybei narei tenkančią prašymų dalį ir teisingai taikyti taisomojo paskirstymo mechanizmą;

(30)už centrinės sistemos ir centrinės sistemos bei nacionalinių infrastruktūrų ryšių infrastruktūros parengimą, vystymą ir operacijų valdymą turėtų būti atsakinga Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 23 sukurta Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra;

ê 604/2013 22 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(31)turėtų būti nustatytas išankstinio įspėjimo apie prieglobsčio krizes, parengties joms ir jų valdymo procesas, kuris padėtų užkirsti kelią prieglobsčio sistemų trūkumams arba sutrikimui, o EPPB, vadovaujantis jo įgaliojimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 439/2010, tektų vienas iš svarbiausių vaidmenų šiame procese, siekiant užtikrinti tvirtą bendradarbiavimą pagal šį reglamentą ir plėtoti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą prieglobsčio politikos srityje. Tokiu procesu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungai kuo greičiau būtų pranešama, kuomet kyla susirūpinimas, kad yra pavojus sklandžiam šiuo reglamentu sukurtos sistemos veikimui, nes vienos ar daugiau valstybių narių prieglobsčio sistemoms tenka ypatingas krūvis ir (arba) jose esama trūkumų. Toks procesas suteiktų Sąjungai galimybę skatinti kuo ankstesniame etape imtis prevencinių priemonių ir tokioms situacijoms skirti tinkamą politinį dėmesį. Solidarumas, kuris yra vienas iš svarbiausių BEPS elementų, yra glaudžiai susijęs su tarpusavio pasitikėjimu. Jei bus stiprinamas toks pasitikėjimas, išankstinio įspėjimo apie prieglobsčio krizes, parengties joms ir jų valdymo procesu galėtų būti geriau užtikrinamos tikro ir praktinio solidarumo su ar valstybėmis narėmis priemonės, kad visų pirma būtų padedama ir atitinkamai krūvį patiriančiai valstybei narei ir prašytojams. Rremiantis SESV Sutarties 80 straipsniu, prireikus Sąjungos aktuose turėtų būti numatomos atitinkamos solidarumo principo įgyvendinimo priemonės., ð Turėtų būti nustatytas taisomojo paskirstymo mechanizmas siekiant užtikrinti teisingą valstybių narių atsakomybės pasidalijimą ir galimybes prašytojams greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūromis, kai valstybei narei tenka neproporcingai didelis tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos ji atsakinga pagal šį reglamentą, skaičius; ï o procesas turėtų būti vykdomas taikant tokias priemones. Išvadose dėl tikro ir praktinio solidarumo su valstybėmis narėmis, kurių prieglobsčio sistemos patiria ypač didelį spaudimą, be kita ko, dėl mišrių migracijos srautų, bendros sistemos, kurias Taryba priėmė 2012 m. kovo 8 d., numatytas esamų ir galimų naujų priemonių rinkinys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama taikant išankstinio įspėjimo, parengties ir krizių valdymo mechanizmą;

ò naujas

(32)taikant taisomojo paskirstymo mechanizmą turėtų būti remiamasi raktu, pagrįstu valstybių narių gyventojų ir ekonomikos dydžiu, kartu su riba, kad mechanizmas veiktų kaip priemonė, padedanti neproporcingai didelį spaudimą patiriančioms valstybėms narėms. Taisomasis paskirstymas valstybės narės naudai turėtų būti pradėtas taikyti automatiškai, kai tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos valstybė narė atsakinga, skaičius 150 proc. viršija pagal referencinį raktą nustatytą skaičių. Siekiant visapusiškai atspindėti kiekvienos valstybės narės pastangas, šio apskaičiavimo reikmėms asmenų, faktiškai perkeltų į tą valstybę narę, skaičius turėtų būti pridėtas prie tarptautinės apsaugos prašymų skaičiaus;

(33)kai taikomas paskirstymo mechanizmas, prašytojai, pateikę prašymus valstybėje narėje naudos gavėjoje, turėtų būti perkelti į valstybes nares, kurios nesiekia pagal referencinį raktą joms paskirtos prašymų dalies. Turėtų būti nustatytos tinkamos taisyklės, taikomos, kai prašytojas dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas pavojingu nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkia, visų pirma taisyklės dėl valstybių narių kompetentingų prieglobsčio institucijų keitimosi informacija. Po to, kai prašytojas perduotas, paskyrimo valstybė narė turėtų nustatyti atsakingą valstybę narę ir turėtų prisiimti atsakomybę už prašymo nagrinėjimą, nebent pagal pagrindinius atsakomybės nustatymo kriterijus, susijusius visų pirma su šeimos narių buvimu, nustatoma, kad atsakinga turėtų būti kita valstybė narė;

(34)pagal paskirstymo mechanizmą prašytojo perdavimo į paskyrimo valstybę narę, išlaidos turėtų būti padengtos iš ES biudžeto;

(35)paskyrimo valstybė narė gali nuspręsti dvylika mėnesių nepriimti paskirtų prašytojų; tokiu atveju ji turėtų įvesti šią informaciją į automatizuotą sistemą ir pranešti kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai. Tada prašytojai, kurie būtų buvę paskirti tai valstybei narei, turėtų būti paskirti kitoms valstybėms narėms. Valstybė narė, laikinai nedalyvaujanti taikant taisomojo paskirstymo mechanizmą, turėtų sumokėti solidarumo įnašą – 250 000 EUR už kiekvieną prašytoją, nepriimtą į valstybę narę, kuri buvo nustatyta kaip atsakinga už tų prašymų nagrinėjimą. Komisija turėtų įgyvendinimo aktu nustatyti praktines solidarumo įnašo mechanizmo įgyvendinimo sąlygas. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra stebės, kaip taikomas finansinio solidarumo mechanizmas, ir kasmet pateiks Komisijai jo taikymo ataskaitą;

ê 604/2013 22 konstatuojamoji dalis

valstybės narės turėtų bendradarbiauti su EPPB, rinkdamos informaciją apie jų gebėjimą valdyti jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenkantį ypatingą krūvį, ypač taikydamos šį reglamentą. EPPB surinktą informaciją turėtų reguliariai pranešti pagal Reglamentą (ES) Nr. 439/2010;

ê 604/2013 24 konstatuojamoji dalis

(36)kaip numatyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1560/2003 24 , asmuo gali būti perduodamas už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakingai valstybei narei jo laisva valia, prižiūrint jo išvykimą arba jį palydint. Valstybės narės turėtų skatinti perdavimą laisva asmens valia, teikdamos prašytojui atitinkamą informaciją, ir turėtų užtikrinti, kad prižiūrimas arba lydimas asmens perdavimas vyktų humaniškai, užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir asmens orumui, taip pat atsižvelgiant į vaiko interesus ir ypač atsižvelgiant į atitinkamos teismų praktikos pokyčius, visų pirma susijusius su perdavimu dėl humanitarinių priežasčių;

ê 604/2013 25 konstatuojamoji dalis

(37)laipsniškas vidaus sienų neturinčios erdvės, kurioje pagal SESV užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, kūrimas ir Sąjungos politikos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo sąlygų nustatymas, įskaitant bendras pastangas valdyti išorės sienas, verčia solidarumo dvasia suderinti atsakomybės kriterijus;

ò naujas

(38)[Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (ES) .../2016] taikomas valstybėms narėms pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis nuo tame reglamente nustatytos datos; iki tos datos taikoma Direktyva 95/46/EB. Valstybės narės turėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemonės, kad užtikrintų ir galėtų parodyti, kad asmens duomenys tvarkomi pagal tą reglamentą ir šio reglamento nuostatas, kuriose nustatyti su duomenų tvarkymu susiję reikalavimai. Visų pirma tomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas pagal šį reglamentą tvarkomų asmens duomenų saugumas, pirmiausia siekiant užkirsti kelią neteisėtai ar neleistinai prieigai prie tvarkomų asmens duomenų arba neteisėtam ar neleistinam jų atskleidimui, keitimui arba praradimui. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija arba institucijos turėtų stebėti, ar atitinkamos institucijos teisėtai tvarko asmens duomenis, be kita ko, kai jie perduodami į automatizuotą sistemą arba iš jos ir institucijoms, kompetentingoms atlikti saugumo patikrinimus;

(39)kaip asmens duomenis tvarko Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, turėtų stebėti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 ir [Pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010] nuostatas dėl duomenų apsaugos;

ê 604/2013 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

valstybių narių atliekamą asmens duomenų tvarkymą pagal šį reglamentą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 25 ;

ê 604/2013 27 konstatuojamoji dalis

keitimasis prašytojo asmens duomenimis, įskaitant ypatingų kategorijų duomenis apie sveikatą, prieš perdavimą, užtikrins, kad kompetentingos prieglobsčio institucijos galės suteikti prašytojams tinkamą pagalbą ir garantuos apsaugos bei suteiktų teisių tęstinumą. Laikantis Direktyvos 95/46/EB, specialiosiomis nuostatomis turėtų būti užtikrinama toje padėtyje esančių prašytojų duomenų apsauga;

ê 604/2013 28 konstatuojamoji dalis

(40)taikyti šį reglamentą ir padidinti jo veiksmingumą gali padėti dvišaliai valstybių narių susitarimai dėl kompetentingų institucijų tarpusavio susižinojimo gerinimo, procedūrų atlikimo terminų trumpinimo arba prašymų perimti savo žinion ar atsiimti nagrinėjimo supaprastinimo, arba perdavimų atlikimo tvarkos nustatymo;

ê 604/2013 29 konstatuojamoji dalis

(41)turėtų būti užtikrintas tęstinumas tarp Reglamente (EB) Nr. 343/2003 (ES) Nr. 604/2013 nustatytos atsakingos valstybės narės nustatymo sistemos ir šiuo reglamentu nustatytos sistemos. Panašiai turėtų būti užtikrinta šio reglamento ir Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Eurodac“ sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo sukuriami valstybės narės, atsakingos už vienoje iš valstybių narių trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su „Eurodac“ sistemos duomenimis 26 darna;

ò naujas

(42)siekiant sustiprinti praktinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais, įskaitant praktinių priemonių ir gairių parengimą, turėtų būti sukurtas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros koordinuojamas valstybių narių kompetentingų institucijų tinklas;

ê 604/2013 30 konstatuojamoji dalis

(43)Reglamentu [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013] sukurtos sistemos „Eurodac“ EURODAC veikimas turėtų palengvinti šio reglamento taikymą;

ê 604/2013 31 konstatuojamoji dalis

(44)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių, 27 sukurtos Vizų informacinės sistemos veikimas, ypač jo 21 ir 22 straipsnių įgyvendinimas, turėtų palengvinti šio reglamento taikymą;

ê 604/2013 32 konstatuojamoji dalis

(45)dėl požiūrio į asmenis, kuriems taikomas šis reglamentas, valstybės narės yra saistomos savo įsipareigojimų pagal tarptautinės teisės aktus, įskaitant atitinkamą Europos žmogaus teisių teismo praktiką;

ê 604/2013 33 konstatuojamoji dalis

(46)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 28 ;

ê 604/2013 34 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(47)patvirtinant bendrą atmintinę dėl Dublino/„Eurodac“ EURODAC, taip pat specialią atmintinę nelydimiems nepilnamečiams; patvirtinant standartinę keitimosi susijusia informacija apie nelydimus nepilnamečius formą; patvirtinant vienodas informacijos apie nepilnamečius ir priklausomus asmenis gavimo ir keitimosi ja sąlygas; patvirtinant vienodas prašymų perimti savo žinion ir ð pranešimų apie atsiėmimą ï prašymų atsiimti rengimu bei perdavimu sąlygas; patvirtinant du tiesioginių ir netiesioginių įrodymų susijusių elementų sąrašus ir juos reguliariai peržiūrint; patvirtinant laissez-passer; patvirtinant informacijos apie perdavimus gavimo ir keitimosi ja vienodas sąlygas; patvirtinant standartinę keitimosi duomenimis prieš perdavimą formą; patvirtinant bendrą sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; patvirtinant keitimosi informacija apie asmens sveikatos duomenis prieš perdavimą vienodas sąlygas ir praktinę tvarką ir patvirtinant prašymų perdavimo saugiais elektroniniais perdavimo kanalais tvarką turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

ê 604/2013 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(48)siekiant numatyti papildomas taisykles, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, reglamentuojančius nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių tapatybės nustatymą; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra įrodytų šeimos ryšių; kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant giminaičio gebėjimą pasirūpinti nelydimu nepilnamečiu, įskaitant tuos atvejus, kai nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje; priklausomybės ryšių įvertinimo elementus; kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant asmens gebėjimą pasirūpinti išlaikomu asmeniu ir elementus, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant įvertinti negalėjimą keliauti ilgą laikotarpį. Naudodamasi savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, Komisija neviršija to, ką apima vaiko interesai, kaip numatyta šio reglamento 6 8 straipsnyjeio 3 dalyje. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu Ö , ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais Õ. Ö Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; Õ Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

ê 604/2013 36 konstatuojamoji dalis

(49)taikant šį reglamentą, įskaitant deleguotųjų aktų ruošimą, Komisija turėtų konsultuotis su ekspertais, be kita ko, iš visų atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų;

ê 604/2013 37 konstatuojamoji dalis

(50)Reglamentui (EB) Nr. 343/2003 (ES) Nr. 604/2013 taikyti reikalingos išsamios taisyklės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 1560/2003. Tam tikros Reglamento (EB) Nr. 560/2003, iš dalies pakeisto Reglamentu 118/2014, nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą siekiant aiškumo arba dėl to, kad jos gali būti naudingos bendram tikslui. Tiek valstybėms narėms, tiek atitinkamiems prašytojams ypač svarbu, kad būtų sukurtas bendras sprendimo mechanizmas tais atvejais, kai valstybėse narėse šio reglamento nuostatos taikomos skirtingai. Todėl tikslinga Reglamente (EB) Nr. 1560/2003 nustatytą ginčų dėl humanitarinės išlygos sprendimo mechanizmą įtraukti į šį reglamentą ir išplėsti jo taikymą visam šiam reglamentui;

ê 604/2013 38 konstatuojamoji dalis

(51)kad galima būtų veiksmingai stebėti, kaip taikomas šis reglamentas, reikėtų jį reguliariai įvertinti;

ò naujas

(52)siekiant įvertinti, ar šiame reglamente nustatytas taisomojo paskirstymo mechanizmas atitinka tikslą užtikrinti teisingą atsakomybės tarp valstybių narių pasidalijimą ir sumažinti tam tikroms valstybėms narėms tenkančią neproporcingai didelę naštą, Komisija turėtų peržiūrėti, kaip veikia taisomojo paskirstymo mechanizmas, ir visų pirma patikrinti, ar riba, kurią pasiekus pradedamas ir nustojamas taikyti taisomojo paskirstymo mechanizmas, veiksmingai užtikrinamas teisingas atsakomybės tarp valstybių narių pasidalijimas ir galimybės prašytojams greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūromis, kai valstybei narei tenka neproporcingai didelis tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos jis atsakinga pagal šį reglamentą, skaičius;

ê 604/2013 39 konstatuojamoji dalis

(53)šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visišką Chartijos 18 straipsnyje garantuotos teisės į prieglobstį laikymąsi ir jos 1, 4, 7, 24 ir 47 straipsniuose pripažintų teisių laikymąsi. Todėl šis reglamentas turėtų būti atitinkamai taikomas;

ê 604/2013 40 konstatuojamoji dalis

(54)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

ê 604/2013 41 konstatuojamoji dalis

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį šios valstybės narės pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

ò naujas

(55)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį šios valstybės narės pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;]

ARBA

(56)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;]

ARBA

(53) [pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;]

(54) [pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ([data] raštu) Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;]

ARBA

(53) [pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ([data] raštu) Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;]

(54) [pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;]

ê 604/2013 42 konstatuojamoji dalis

(57)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu išdėstomi Ö vienos Õ valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą (toliau – atsakinga valstybė narė), nustatymo kriterijai ir mechanizmai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

a) trečiosios šalies pilietis – bet kuris asmuo, nesantis kuris nėra Sąjungos pilietisčiu, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, ir nesantis kuris nėra valstybės, dalyvaujančios įgyvendinant šį reglamentą pagal susitarimą su Europos Sąjunga, pilietisčiu;

b) tarptautinės apsaugos prašymas – tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio h punkte;

c) prašytojas – tarptautinės apsaugos pasiprašęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas;

d) tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas – bet koks kompetentingų institucijų pagal Direktyvą 2013/32/ES ir Direktyvą 2011/95/ES atliekamas tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas arba dėl jo priimti sprendimai ar teismo sprendimai, išskyrus atsakingos valstybės narės pagal šį reglamentą nustatymo pagal šį reglamentą procedūras;

e) tarptautinės apsaugos prašymo atsiėmimas – prašytojo veiksmai, kuriais jis pagal Direktyvą 2013/32/ES aiškiai arba numanomai nutraukia procedūras, pradėtas jam pateikus tarptautinės apsaugos prašymą;

f) tarptautinės apsaugos gavėjas – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam buvo suteikta tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio a punkte;

g) šeimos nariai – jei šeima jau egzistavo ð prieš prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją ï kilmės šalyje, šie prašytojo šeimos nariai, esantys valstybių narių teritorijoje:

–prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms,

–pirmoje įtraukoje nurodytų porų arba prašytojo nesusituokę nepilnamečiai vaikai, jei jie yra nesusituokę, taip pat nepaisant to, ar jie yra santuokiniai, ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje,

–jei prašytojas yra nepilnametis ir nesusituokęs – tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, atsakingas už prašytoją pagal valstybės narės, kurioje yra tas suaugęs asmuo, teisę arba praktiką,

–jei tarptautinės apsaugos gavėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs – tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, atsakingas už gavėją pagal valstybės narės, kurioje gavėjas yra, teisę arba praktiką;,

ò naujas

–prašytojo brolis (-iai) ir (arba) sesuo (-erys);

ê 604/2013

h) giminaitis – prašytojo suaugusi (-ęs) teta ar suaugęs dėdė arba senelis ir (arba) senelė, esantys valstybės narės teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas yra nesantuokinis vaikas ar buvo įvaikintas, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje;

i) nepilnametis – jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės;

j) nelydimas nepilnametis – nepilnametis, kuris į valstybių narių teritoriją atvykstantis nelydimas pagal atitinkamos valstybės narės teisę arba praktiką už jį atsakingo suaugusio asmens ir iki tol, kol toks suaugęs asmuo faktiškai ima jį prižiūrėti; prie jų priskiriami ir nelydimais nepilnamečiais taip pat laikomi nepilnamečiai, atvykę ir be priežiūros palikti valstybių narių teritorijoje;

k) atstovas – asmuo ar organizacija, kompetentingų įstaigų paskirti padėti ir atstovauti nelydimam nepilnamečiui vykstant šiame reglamente numatytoms procedūroms, kad būtų užtikrinti vaiko interesai ir prireikus naudojamasi teisiniu veiksnumu nepilnamečio vardu. Jei atstovu paskiriama organizacija, ji paskiria asmenį, atsakingą už jos pareigų nepilnamečio atžvilgiu vykdymą pagal šį reglamentą;

l) teisę gyventi šalyje patvirtinantis dokumentas – bet kuris valstybės narės valdžios institucijų išduotas leidimas, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės būti jos teritorijoje, įskaitant dokumentus, įrodančius leidimą likti teritorijoje pagal susitarimus dėl laikinos apsaugos arba tol, kol pasikeis aplinkybės, neleidžiančios įvykdyti sprendimo dėl išsiuntimo, išskyrus vizas ir leidimus gyventi šalyje, išduotus laikotarpiu, reikalingu atsakingai valstybei narei pagal šį reglamentą nustatyti, arba nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ar prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje;

m) viza – valstybės narės leidimas ar sprendimas, reikalingas, kad būtų galima vykti tranzitu ar atvykti numatytam buvimui toje valstybėje narėje ar keliose valstybėse narėse. Vizos pobūdis nustatomas pagal šias apibrėžtis:

–ilgalaikė viza – vienos iš valstybių narių pagal jos nacionalinę teisę arba Sąjungos teisę išduodamas leidimas ar sprendimas, reikalingas, kad būtų galima atvykti numatytam ilgesniam kaip trijų mėnesių buvimui toje valstybėje narėje,

–trumpalaikė viza – valstybės narės leidimas ar sprendimas, išduodamas vykimui tranzitu per vieną, kelias ar visas valstybes nares arba numatytam ne ilgesniam kaip trijų mėnesių buvimui jų teritorijoje per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį nuo pirmo atvykimo į valstybių narių teritoriją dienos,

–oro uosto tranzitinė viza – viza, galiojanti vykimui tranzitu per valstybių narių vieno ar kelių oro uostų tarptautinio tranzito zonas;

   n) pasislėpimo rizika – konkrečiu atveju buvimas teisėje apibrėžtais objektyviais kriterijais paremtų priežasčių, leidžiančių manyti, kad prašytojas, trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam taikoma perdavimo procedūra, gali pasislėpti.;

ò naujas

o) valstybė narė naudos gavėja – valstybė narė, kuriai taikomas taisomojo paskirstymo mechanizmas, nustatytas šio reglamento VII skyriuje, ir kuri atlieka prašytojo perdavimą;

p) paskyrimo valstybė narė – valstybė narė, į kurią prašytojas bus paskirtas pagal šio reglamento VII skyriuje nustatytą paskirstymo mechanizmą;

q) į ES perkeltas asmuo – asmuo, kuriam taikomas perkėlimo į ES procesas, pagal kurį Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) prašymu remiantis asmens tarptautinės apsaugos poreikiu, trečiosios šalies piliečiai perduodami iš trečiosios šalies į valstybę narę, kurioje jie gali gyventi ir turėti vieną iš šių statusų:

i) pabėgėlio statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio e punkte;

ii) papildomos apsaugos statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio g punkte, arba

iii) bet kokį kitą statusą, kuriuo pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę suteikiamos teisės ir privilegijos, panašios į suteiktąsias i ir ii papunkčiuose nurodytais statusais;

r) Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – agentūra, įsteigta Reglamentu (ES) [Pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 493/2010].

ê 604/2013

II SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI IR GARANTIJOS

3 straipsnis

Galimybė naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra

1. Valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus.

2. Jei remiantis šiame reglamente išvardytais kriterijais negalima nustatyti jokios atsakingos valstybės narės, už jo nagrinėjimą yra atsakinga pirmoji valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas.

Jei prašytojo neįmanoma perduoti pirmajai paskirtai atsakinga valstybei narei, nes esama pagrįstų priežasčių manyti, kad tos valstybės narės prieglobsčio procedūra ir prašytojų priėmimo sąlygos turi sisteminių trūkumų, dėl kurių esama nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje, rizikos, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė toliau nagrinėja III skyriuje išdėstytus kriterijus, kad nustatytų, ar kita valstybė narė galėtų būti paskirta atsakinga.

Jei pagal šią dalį negali būti perduodama jokiai valstybei narei, paskirtai pagal III skyriuje išdėstytus kriterijus, arba pirmajai valstybei narei, kurioje pateiktas prašymas, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė tampa atsakinga valstybe nare.

ò naujas

3. Kiekviena valstybė narė išsaugo teisę, laikydamasi Direktyvos 2013/32/ES taisyklių ir garantijų, išsiųsti prašytoją į saugią trečiąją šalį.

3.   Prieš taikydama atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus pagal III ir IV skyrius, pirmoji valstybė narė, kurioje pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas:

a) išnagrinėja, ar tarptautinės apsaugos prašymas yra nepriimtinas pagal Direktyvos 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalies b ir c punktus, kai šalis, kuri nėra valstybė narė, prašytojo atžvilgiu yra laikoma prašytojo pirmąja prieglobsčio šalimi arba saugia trečiąja šalimi, ir

b) išnagrinėja prašymą taikydama paspartintą procedūrą pagal Direktyvos 2013/32/ES 31 straipsnio 8 dalį, kai tenkinamos šios sąlygos:

i) prašytojas turi trečiosios šalies pilietybę arba yra asmuo be pilietybės ir anksčiau nuolatos gyveno toje šalyje, kuri kaip saugi kilmės šalis įtraukta į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, sudarytą pagal Reglamentą [2015 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymas COM(2015) 452], arba

ii) prašytojas dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba prašytojas pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl svarbių priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka.

4. Kai valstybė narė mano, kad prašymas yra nepriimtinas arba prašymą išnagrinėja pagal 3 straipsnį taikydama paspartiną procedūrą, ta valstybė narės laikoma atsakinga valstybe nare.

5. Valstybė narė, kuri išnagrinėjo tarptautinės apsaugos prašymą, įskaitant 3 dalyje nustatytus atvejus, yra atsakinga už kiekvieno to prašytojo papildomo nusiskundimo ar paskesnio prašymo nagrinėjimą pagal Direktyvos 2013/32/ES 40, 41 ir 42 straipsnius, nesvarbu, ar prašytojas išvyko ar buvo išsiųstas iš valstybių narių teritorijos.

4 straipsnis

Prašytojo pareigos

1. Kai asmuo, ketinantis pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, neteisėtai atvyko į valstybių narių teritoriją, prašymas pateikiamas to pirmojo atvykimo valstybėje narėje. Kai asmuo, ketinantis pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, valstybėje narėje yra teisėtai, prašymas pateikiamas toje valstybėje narėje.

2. Prašytojas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 7 straipsnyje numatytą pokalbį pateikia visus elementus ir informaciją, svarbią siekiant nustatyti atsakingą valstybę narę, ir bendradarbiauja su kompetentingomis valstybių narių institucijomis.

3. Prašytojas:

a)    laikosi sprendimo dėl perdavimo, apie kurį jam pranešama pagal 27 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 38 straipsnio b punktą;

b)    yra vietoje ir yra pasiekiamas valstybės narės, kurioje pateikė prašymą, ir atitinkamai valstybės narės, į kurią yra perduotas, kompetentingų institucijų.

5 straipsnis

Pareigų nevykdymo pasekmės

1. Jei prašytojas nevykdo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, pagal šį reglamentą atsakinga valstybė narė prašymą išnagrinėja, taikydama paspartintą procedūrą pagal Direktyvos 2013/32/ES 31 straipsnio 8 dalį.

2. Valstybė narė, kurioje prašytojas privalo būti, tęsia atsakingos valstybės narės nustatymo procedūras, net jei prašytojas be leidimo išvyksta iš tos valstybės narės teritorijos arba su juo negali susisiekti tos valstybės narės kompetentingos institucijos.

3. Vykstant pagal šį reglamentą nustatytoms procedūroms prašytojas neturi teisės pasinaudoti Direktyvos 2013/33/ES 14–19 straipsniuose nustatytomis priėmimo sąlygomis, išskyrus pirmąją medicinos pagalbą, kitoje, nei ta, kurioje privalo būti, valstybėje narėje.

4. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į elementus ir informaciją, svarbius siekiant nustatyti atsakingą valstybę narę, tik jeigu jie pateikti per 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

4 6 straipsnis

Teisė į informaciją

1. Kai tik buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta 20 21 straipsnio 2 dalyje, valstybėje narėje, jos kompetentingos institucijos iš karto praneša prašytojui apie šio reglamento taikymą ð ir 4 straipsnyje išdėstytas pareigas bei 5 straipsnyje išdėstytas tų pareigų nesilaikymo pasekmes ï , visų pirma apie:

ò naujas

a) apie tai, kad teisė prašyti tarptautinės apsaugos nesuteikia galimybės prašytojui pasirinkti, kuri valstybė narė bus atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą;

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

ab) Ö apie Õ šio reglamento tikslus ir pasekmes padarinius, kuriose kyla naują prašymą pateikus kitoje valstybėje narėje, taip pat pasekmes padarinius, kuriose kyla atvykus iš vienos valstybės narės į kitą ð išvykus iš valstybės narės, kurioje jis privalo būti ï , kol dar nustatinėjama atsakinga valstybė narė pagal šį reglamentą ir nagrinėjamas tarptautinės apsaugos prašymas ð , visų pirma apie tai, kad prašytojas neturi teisės pasinaudoti Direktyvos 2013/33/ES 14–19 straipsniuose nustatytomis priėmimo sąlygomis, išskyrus pirmąją medicinos pagalbą, kitoje, nei ta, kurioje privalo būti, valstybėje narėje ï;

bc) Ö apie Õ atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus ð ir procedūras ï , tokių kriterijų hierarchiją įvairiais procedūros etapais ir jų trukmę, įskaitant tai, kad pateikus tarptautinės apsaugos prašymą vienoje valstybėje narėje ta valstybė narė gali tapti atsakinga pagal šį reglamentą, net jei tokia atsakomybė nėra pagrįsta tais kriterijais;

cd) Ö apie Õ asmeninį pokalbį pagal 5 7 straipsnį ir galimybę ð pareigą ï pateikti ð ir pagrįsti ï informaciją apie šeimos narių, giminaičių ar kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, buvimą valstybėse narėse, įskaitant priemones, kuriomis prašytojas gali pateikti tokią informaciją;

de) Ö apie Õ galimybę apskųsti sprendimą dėl perdavimo ir, atitinkamais atvejais, kreiptis dėl perdavimo sustabdymo ð per 7 dienas nuo pranešimo ir apie faktą, kad gavus tokį skundą vertinama tik tai, ar pažeidžiama 3 straipsnio 2 dalis dėl nežmoniško ir žeminančio elgesio rizikos buvimo arba 10–13 bei 18 straipsniai ï;

ef) Ö apie Õ tai, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir ð Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra tvarko prašytojo asmens duomenis, įskaitant ï gali keistis keitimąsi jo duomenimis, vien tam, kad įvykdytų iš šio reglamento kylančias savo pareigas;

ò naujas

g) apie atitinkamų asmens duomenų kategorijas;

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

fh) Ö apie Õ teisę gauti su juo susijusius duomenis ir teisę prašyti, kad tokie duomenys, jei jie netikslūs, būtų ištaisyti arba, jei jie neteisėtai tvarkomi, būtų ištrinti, taip pat naudojimosi tomis teisėmis tvarką, įskaitant 35 47 straipsnyje nurodytų institucijų ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų, atsakingų už skundų dėl asmens duomenų apsaugos nagrinėjimą, kontaktinius duomenis ðir duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis; ï .

ò naujas

i) kai taikoma, apie VII skyriuje išdėstytą paskirstymo procedūrą.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama raštu ta kalba, kurią prašytojas supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turi suprasti. Valstybės narės tam pasitelkia naudoja pagal 3 dalį parengtą bendrą atmintinę.

Kai reikia, kad prašytojas gerai suprastų, informacija taip pat pateikiama žodžiu, pavyzdžiui, siejant su asmeniniu pokalbiu, kaip nurodyta 5 7 straipsnyje.

3. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, parengia bendrą atmintinę, taip pat specialią atmintinę nelydimiems nepilnamečiams, kurioje išdėstoma bent jau šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Šioje bendroje atmintinėje taip pat pateikiama informacija apie Reglamento (ES) [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas Nr. 603/2013/ES] taikymą ir visų pirma išdėstomas tikslas, kuriuo prašytojo duomenys gali būti tvarkomi „Eurodac“ sistemoje EURODAC. Bendra atmintinė parengiama taip, kad valstybės narės galėtų ją papildyti kita valstybei narei konkrečiai taikytina informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 7 straipsnis

Asmeninis pokalbis

1. Siekiant palengvinti atsakingos valstybės narės nustatymo procesą, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė surengia asmeninį pokalbį su prašytoju ð , nebent prašytojas pasislėpė arba prašytojo pagal 4 straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos pakanka atsakingai valstybei narei nustatyti ï. Pokalbis taip pat sudaro sąlygas tinkamai suprasti prašytojui pagal 4 6 straipsnį pateiktą informaciją.

2. Asmeninis pokalbis gali būti nerengiamas, jei:

a) prašytojas pasislėpė; arba

b) gavęs 4 straipsnyje nurodytą informaciją, prašytojas kitomis priemonėmis jau pateikė informaciją, reikalingą atsakingai valstybei narei nustatyti. Pokalbio nerengianti valstybė narė suteikia prašytojui galimybę pateikti visą papildomą informaciją, reikalingą norint teisingai nustatyti atsakingą valstybę narę, prieš priimant sprendimą dėl prašytojo perdavimo atsakingai valstybei narei pagal 26 straipsnio 1 dalį.

32. Asmeninis pokalbis vyksta tinkamu laiku ir bet kuriuo atveju prieš priimant sprendimą dėl prašytojo perdavimo atsakingai valstybei narei pagal 26 straipsnio 1 dalį ð tai, kai pagal 24 straipsnį pateikiamas prašymas perimti savo žinion ï.

43. Asmeninis pokalbis vedamas kalba, kurią prašytojas supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turi suprasti, ir kuria jis gali bendrauti. Prireikus valstybės narės pasitelkia vertėją žodžiu, galintį užtikrinti tinkamą prašytojo ir asmens, vedančio pokalbį, bendravimą.

54. Asmeninis pokalbis vyksta tinkamą konfidencialumą užtikrinančiomis sąlygomis. Pokalbį veda pagal nacionalinę teisę kompetentingas asmuo.

65. Asmeninį pokalbį vedanti valstybė narė parengia jo rašytinę santrauką, kurioje išdėstoma bent svarbiausia prašytojo per pokalbį pateikta informacija. Ši santrauka gali būti parengiama ataskaitos forma arba naudojant standartinę formą. Valstybė narė užtikrina, kad prašytojas ir (arba) prašytoją atstovaujantis jo teisės konsultantas ar kitas patarėjas turėtų galimybę laiku susipažinti su ta santrauka.

6 8 straipsnis

Garantijos nepilnamečiams

1. Vykdydamos visas šiame reglamente numatytas procedūras, valstybės narės pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais.

2. Valstybės narės Ö Kiekviena valstybė narė Õ ð , kurioje nelydimas nepilnametis privalo būti, ï užtikrina, kad visose šiame reglamente numatytose Ö susijusiose Õ procedūrose nelydimam nepilnamečiui atstovautų ir (arba) padėtų atstovas. Atstovas turi turėti kvalifikaciją ir kompetenciją, kad būtų užtikrinta, kad atliekant šiame reglamente numatytas procedūras bus atsižvelgta į nepilnamečio interesus. Toks atstovas turi galimybę susipažinti su prašytojo byloje esančių atitinkamų dokumentų turiniu, įskaitant specialią atmintinę nelydimiems nepilnamečiams.

Šia dalimi nedaromas poveikis Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnio atitinkamoms nuostatoms.

3. ĮvVertindamos vaiko interesus, valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir visų pirma tinkamai atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a) šeimos susijungimo galimybes;

b) nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą;

c) saugumo ir apsaugos aspektus, ypač jei kyla grėsmė, kad nepilnametis yra arba gali tapti prekybos žmonėmis auka;

d) nepilnamečio pažiūras, atsižvelgdamos į jo amžių ir brandą.

ò naujas

4. Prieš perduodama nelydimą nepilnametį atsakingai valstybei narei arba, kai tinkama, paskyrimo valstybei narei, perduodančioji valstybė narė užtikrina, kad atsakinga valstybė narė arba paskyrimo valstybė narė nedelsdamos imtųsi Direktyvos 2013/33ES 14 ir 24 straipsniuose ir Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnyje nurodytų priemonių. Prieš priimant bet kokį sprendimą perduoti nelydimą nepilnametį, įvertinami jo interesai. Vertinimas grindžiamas 3 dalyje išvardytais veiksniais. Vertinimą greitai atlieka tinkamai kvalifikuoti ir kompetentingi darbuotojai, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į nepilnamečio interesus.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

45. 8 10 straipsnio taikymo tikslais valstybė narė, kurioje nelydimas nepilnametis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, kuo skubiau imasi atitinkamų veiksmų, kad nustatytų, ar valstybių narių teritorijoje esama nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų arba giminaičių, kartu saugodamos vaiko interesus.

Tuo tikslu ta valstybė narė gali pasitelkti tarptautines ar kitas atitinkamas organizacijas ir gali sudaryti palankesnes sąlygas nepilnamečiui pasinaudoti tokių organizacijų paieškos paslaugomis.

35 47 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų darbuotojai, nagrinėjantys su nelydimais nepilnamečiais susijusius prašymus, turi būti tinkamai apmokyti parengti ir toliau mokomi su specialiais nepilnamečių poreikiais susijusiais klausimais.

56. Siekdamaiant sudaryti palankesnes sąlygas imtis atitinkamųo veiksmųo, kad laikantis šio straipsnio 4 5 dalies būtų nustatyta nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių, gyvenančių kitos valstybės narės teritorijoje, tapatybė, Komisija priima įgyvendinimo aktus, be kita ko, patvirtina valstybių narių keitimosi svarbia informacija standartinę formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

ATSAKINGOS VALSTYBĖS NARĖS NUSTATYMO KRITERIJAI

7 9 straipsnis

Kriterijų hierarchija

1. Atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi ð tik vieną kartą ï tokia šiame skyriuje išdėstyta eilės tvarka, kokia jie pateikti šiame skyriuje.

2. Pagal šiame skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą.

3. Siekdamos taikyti 8, 10 ir 16 straipsniuose nurodytus kriterijus, valstybės narės atsižvelgia į visus turimus įrodymus apie tai, kad valstybės narės teritorijoje yra prašytojo šeimos narių, giminaičių ar bet kokių kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, jeigu tokių duomenų pateikiama iki to laiko, kol kita valstybė narė atitinkamai pagal 22 ir 25 straipsnius priima prašymą perimti savo žinion arba atsiimti atitinkamą asmenį, ir jei dėl ankstesnių prašytojo tarptautinės apsaugos prašymų dar nebuvo priimtas pirmas sprendimas iš esmės.

8 10 straipsnis

Nepilnamečiai

Ö 1. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, taikomi tik šiame straipsnyje nustatyti kriterijai 2–5 dalyse išdėstyta eilės tvarka. Õ

12. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, aAtsakinga valstybė narė yra ta, kurioje teisėtai yra nelydimo nepilnamečio šeimos narys, arba nelydimo nepilnamečio brolis ir (arba) sesuo, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. Jeigu prašytojas yra susituokęs nepilnametis, kurio sutuoktinis teisėtai nėra valstybių narių teritorijoje, atsakinga valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje teisėtai yra tėvas, motina ar kitas už nepilnametį pagal tos valstybės narės teisę arba praktiką atsakingas suaugęs asmuo arba brolis ir (arba) sesuo.

23. Kai prašytojas yra nelydimas nepilnametis, kitoje valstybėje narėje turintis turi teisėtai esantį giminaitį, ir, jei individualiai ištyrus nustatoma, kad tas giminaitis gali juo pasirūpinti, ta valstybė narė sujungia nepilnametį su jo giminaičiu ir yra atsakinga valstybė narė, jei tai atitinka nepilnamečio interesus.

34. Kai 1 2 ir 2 3 dalyse nurodytų šeimos narių, brolių ir (arba) seserų arba giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje, atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į nelydimo nepilnamečio interesus.

45. Nesant 1 2 ir 2 3 dalyse nurodyto šeimos nario, brolio ir (arba) sesers ar giminaičio, atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje nelydimas nepilnametis yra ð pirmą kartą ï pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą, jei tai atitinka Ö nebent įrodoma, kad tai neatitinka Õ nepilnamečio interesųus.

56. Komisijai pagal 45 57 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių tapatybės nustatymo; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra įrodytų šeimos ryšių; kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant giminaičio gebėjimą pasirūpinti nelydimu nepilnamečiu, įskaitant tuos atvejus, kai nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Naudodamasi savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, Komisija neviršija to, ką apima vaiko interesai, kaip numatyta 6 8 straipsnio 3 dalyje.

67. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato vienodas valstybių narių konsultavimosi ir keitimosi informacija sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 11 straipsnis

Šeimos nariai, kurie yra tarptautinės apsaugos gavėjai

Jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu.

10 12 straipsnis

Šeimos nariai, kurie prašo tarptautinės apsaugos

Jei prašytojas valstybėje narėje turi šeimos narį, dėl kurio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas pirmas sprendimas iš esmės, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys savo pageidavimą išreiškė raštu.

11 13 straipsnis

Šeimos procedūra

Jei keli šeimos nariai ir (arba) nepilnamečiai nesusituokę broliai ir (arba) seserys tarptautinės apsaugos prašymus pateikia toje pačioje valstybėje narėje vienu arba panašiu metu, kad atsakingos valstybės narės nustatymo procedūros būtų atliekamos kartu, ir jei dėl šiame reglamente nustatytų kriterijų taikymo jie būtų išskirti, atsakinga valstybė narė nustatoma vadovaujantis šiomis nuostatomis:

a) atsakomybė už visų šeimos narių ir (arba) nepilnamečių nesusituokusių brolių ir (arba) seserų tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą tenka tai valstybei narei, kuri pagal kriterijus yra atsakinga už didžiausio jų skaičiaus perėmimą savo žinion;

b) jei tai netinka, atsakomybė tenka valstybei narei, kuri pagal kriterijus yra atsakinga už vyriausiojo iš šeimos narių pateikto prašymo nagrinėjimą.

12 14 straipsnis

Teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų arba vizų išdavimas

1. Jei prašytojas turi galiojantį teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą ð arba teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą, kurio galiojimas pasibaigė likus mažiau kaip dvejiems metams iki pirmo prašymo pateikimo ï, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą dokumentą išdavusi valstybė narė.

2. Jei prašytojas turi galiojančią vizą arba ð vizą, kurios galiojimas pasibaigė likus mažiau kaip šešiems mėnesiams iki pirmo prašymo pateikimo ï, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė, išskyrus atvejį, kai ta viza buvo išduota kitos valstybės narės vardu pagal atstovavimo susitarimą, kaip numatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą 29 , 8 straipsnyje. Tokiu atveju už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga atstovaujamoji valstybė narė.

3. Jei prašytojas turi daugiau kaip vieną galiojantį skirtingų valstybių narių išduotą teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą arba vizą, atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą valstybės narės prisiima tokia tvarka:

a) teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą išdavusi valstybė narė, suteikusi teisę būti ilgiausią laikotarpį, arba tais atvejais, kai galiojimo laikotarpiai yra vienodi, – valstybė narė, išdavusi teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą, kurio galiojimo laikas baigiasi paskiausiai;

b) tais atvejais, kai skirtingų valstybių išduotos vizos yra vienodos rūšies, – valstybė narė, išdavusi vizą, kurios galiojimo laikas baigiasi paskiausiai;

c) tais atvejais, kai vizos yra skirtingų rūšių, – valstybė narė, išdavusi ilgiausiai galiojančią vizą, arba tais atvejais, kai galiojimo laikas yra vienodas, – valstybė narė, išdavusi vizą, kurios galiojimo laikas baigiasi paskiausiai.

4. Jei prašytojas turi tik vieną ar daugiau teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs mažiau kaip prieš dvejus metus, arba vieną ar daugiau vizų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs mažiau kaip prieš šešis mėnesius ir kurios leido jam faktiškai atvykti į valstybės narės teritoriją, 1, 2 ir 3 dalys taikomos tol, kol prašytojas nėra išvykęs iš valstybių narių teritorijų.

Jei prašytojas turi vieną ar daugiau teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs daugiau kaip prieš dvejus metus, arba vieną ar daugiau vizų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs daugiau kaip prieš šešis mėnesius ir kurios leido jam faktiškai atvykti į valstybės narės teritoriją, ir jei jis neišvyko iš valstybių narių teritorijų, atsakinga yra valstybė narė, kurioje tarptautinės apsaugos prašymas yra pateiktas.

54. Tai, kad teisę gyventi šalyje patvirtinantis dokumentas arba viza buvo išduoti naudojantis netikra ar pasisavinta tapatybe arba pateikus padirbtus, suklastotus ar negaliojančius dokumentus, netrukdo atsakomybės priskirti juos išdavusiai valstybei narei. Tačiau teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą arba vizą išdavusi valstybė narė nėra atsakinga, jei ji gali nustatyti, kad sukčiaujama buvo jau po to dokumento arba vizos išdavimo.

13 15 straipsnis

Atvykimas ir (arba) buvimas

1. Kai remiantis tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, apibūdintais šio reglamento 22 25 straipsnio 3 4 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, įskaitant Reglamente [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] nurodytus duomenis, nustatoma, kad prašytojas neteisėtai kirto valstybės narės sieną, sausuma, jūra ar oru atvykdamas iš trečiosios šalies, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, į kurią jis taip atvyko. Tos atsakomybės nelieka praėjus 12 mėnesių nuo tokio neteisėto sienos kirtimo dienos.

2. Kai valstybė narė negali ar nebegali būti laikoma atsakinga pagal šio straipsnio 1 dalį, ir kai, remiantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose apibūdintais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nustatoma, kad prašytojas – kuris į valstybių narių teritorijas atvyko neteisėtai arba kurio atvykimo aplinkybės negali būti nustatytos – prieš pateikdamas tarptautinės apsaugos prašymą ne mažiau kaip penkis mėnesius be pertraukos gyveno kurioje nors valstybėje narėje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.

Jei prašytojas ne trumpiau kaip po penkis mėnesius yra gyvenęs keliose valstybėse narėse, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, kurioje jis gyveno paskiausiai.

14 16 straipsnis

Bevizis atvykimas

1. Jei trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės atvyksta į valstybės narės, kurioje nereikalaujama, kad jis turėtų vizą, teritoriją, ta valstybė narė ir yra atsakinga už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.

2. 1 dalyje nustatytas principas netaikomas, jei trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės tarptautinės apsaugos prašymą pateikia kitoje valstybėje narėje, kurioje taip pat nereikalaujama, kad jis atvykimui į teritoriją turėtų vizą. Tuo atveju atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra ta kita valstybė narė.

15 17 straipsnis

Prašymo pateikimas oro uosto tarptautinio tranzito zonoje

Jei trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės tarptautinės apsaugos paprašo valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zonoje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą.

IV SKYRIUS

IŠLAIKOMI ASMENYS IR DISKRECINĖS IŠLYGOS

16 18 straipsnis

Išlaikomi asmenys

1. Kai dėl nėštumo, naujagimio, sunkios ligos, didelės negalios ar senyvo amžiaus prašytojas yra priklausomas nuo savo vaiko, brolio ir (arba) sesers arba tėvo ir (arba) motinos, teisėtai gyvenančių vienoje iš valstybių narių, pagalbos, arba kai prašytojo vaikas, brolis ir (arba) sesuo arba tėvas ir (arba) motina, teisėtai gyvenantys vienoje iš valstybių narių, yra priklausomi nuo prašytojo pagalbos, valstybės narės paprastai laiko kartu arba sujungia prašytoją su tuo vaiku, broliu ir (arba) seserimi ar tėvu ir (arba) motina, jeigu šeimos ryšiai egzistavo kilmės šalyje, jeigu vaikas, brolis ir (arba) sesuo arba tėvas ir (arba) motina arba prašytojas sugeba pasirūpinti priklausomu asmeniu ir jeigu atitinkami asmenys savo pageidavimą išreiškė raštu.

2. Kai 1 dalyje nurodyti vaikas, brolis ir (arba) sesuo arba tėvas ir (arba) motina teisėtai gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra prašytojas, atsakinga valstybe nare laikoma ta, kurioje vaikas, brolis ir (arba) sesuo arba tėvas ir (arba) motina teisėtai gyvena, išskyrus atvejus, kai dėl savo sveikatos prašytojas ilgą laikotarpį negali keliauti į tą valstybę narę. Tokiu atveju atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje jis būna. Tokiai valstybei narei nesukuriama pareiga į jos teritoriją pristatyti prašytojo vaiką, brolį ir (arba) seserį arba tėvą ir (arba) motiną.

3. Komisijai pagal 45 57 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl elementų, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant nustatyti priklausomumo ryšį, kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, ar yra įrodytų šeimos ryšių, kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant atitinkamo asmens gebėjimą pasirūpinti išlaikomu asmeniu, ir elementų, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant įvertinti negalėjimą keliauti ilgą laikotarpį.

4. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato vienodas valstybių narių konsultavimosi ir keitimosi informacija sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 19 straipsnis

Diskrecinės išlygos

1. Nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies ð ir tik tol, kol nenustatoma atsakinga valstybė narė ï, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą ð , pagrįstą šeiminėmis priežastimis, susijusiomis su kitais šeimos nariais, neįtrauktais į 2 straipsnio g punktą, ï net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

Valstybė narė, kuri nusprendžia nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą pagal šią dalį, tampa atsakinga valstybe nare ir prisiima su ta atsakomybe susijusias pareigas. Prireikus, naudodamasi „DubliNet“ elektroninių ryšių tinklu, sukurtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsnį, ji apie tai praneša anksčiau buvusiai atsakingai valstybei narei, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekančiai valstybei narei arba valstybei narei, kurios buvo prašoma perimti prašytoją savo žinion arba jį atsiimti.

Valstybė narė, kuri tampa atsakinga pagal šią dalį, nedelsdama tai nurodo sistemoje „Eurodac“ EURODAC pagal Reglamentą [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013], pridėdama datą, kai buvo priimtas sprendimas nagrinėti prašymą.

2. Valstybė narė, kurioje buvo paprašyta tarptautinės apsaugos, ir kuri vykdoma atsakingos valstybės narės nustatymo procedūraą, arba atsakinga valstybė narė gali bet kuriuo metu iki tol, kol ð bus nustatyta atsakinga valstybė narė ï bus priimtas pirmas sprendimas iš esmės, paprašyti kitos valstybės narės perimti savo žinion prašytoją, kad suvienytų bet kuriuos asmenis, susijusius šeimos ryšiais, dėl humanitarinių priežasčių, ypač vadovaudamasi šeimos ar kultūriniais motyvais, net jei ta kita valstybė narė nėra atsakinga pagal 8 10–11 13 ir 16 18 straipsniuose nustatytus kriterijus. Atitinkami asmenys turi duoti rašytinį sutikimą.

Prašymas perimti savo žinion turi apimti visą turimą prašančiosios valstybės narės medžiagą, kad prašomojia valstybė narė galėtų tinkamai įvertinti situaciją.

Prašomojia valstybė narė atlieka reikalingus patikrinimus nurodytoms humanitarinėms priežastims išnagrinėti ir per du ð vieną ï mėnesiusį nuo prašymo gavimo dienos atsako prašančiajai valstybei narei naudodamasi „DubliNet“ elektroninių ryšių tinklu, sukurtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsnį. Atsakyme atsisakyti patenkinti prašymą nurodomos atsisakymą pagrindžiančios priežastys.

Tais atvejais, kai prašomojia valstybė narė pritaria prašymui, jai pereina atsakomybė už prašymo nagrinėjimą.

V SKYRIUS

ATSAKINGOS VALSTYBĖS NARĖS PAREIGOS

18 20 straipsnis

Atsakingos valstybės narės pareigos

1. Pagal šį reglamentą atsakinga valstybė narė įpareigojama:

a) 21 24, 22 25 ir 29 30 straipsniuose nustatytomis sąlygomis perimti savo žinion prašytoją, prašymą pateikusį kitoje valstybėje narėje;

b) 23, 26 24, 25 ir 29 30 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti prašytoją, kurio prašymas yra nagrinėjamas ir kuris paprašė tarptautinės apsaugos kitoje valstybėje narėje arba be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje;

c) 23, 26 24, 25 ir 29 30 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės, kuris atsiėmė atsiėmusį nagrinėjamą prašymą ir paprašėiusį tarptautinės apsaugos kitoje valstybėje narėje arba kuris yra esantį kitos valstybės narės teritorijoje be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento;

d) 23, 26 24, 25 ir 29 30 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės, kurio prašymas buvo atmestas ir kuris paprašė apsaugos kitoje valstybėje narėje arba kuris be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje.;

ò naujas

e) 26 ir 30 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti tarptautinės apsaugos gavėją, kuris pateikė prašymą kitoje nei atsakinga valstybė narė, suteikusi apsaugos statusą, arba kuris be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje nei atsakinga valstybė narė, suteikusi tą apsaugą.

2. 1 dalies a punkte nurodytu atveju atsakinga valstybė narė nagrinėja arba užbaiga nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą.

3. 1 dalies b punkte nurodytu atveju atsakinga valstybė narė nagrinėja arba užbaigia nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą pagal Direktyvos 2013/32/ES 31 straipsnio 8 dalį taikydama paspartintą procedūrą.

4. 1 dalies c punkte nurodytu atveju atsakinga valstybė narė tvarko visus papildomus prašytojo nusiskundimus ar naują prašymą kaip paskesnį prašymą pagal Direktyvą 2013/32/ES.

5. 1 dalies d punkte nurodytu atveju dėl atsakingos valstybės narės atsakingos institucijos priimto sprendimo atmesti prašymą nebegalima taikyti teisių gynimo priemonės pagal Direktyvos 2013/32/ES V skyrių.

6. Jei valstybė narė prašytojui išduoda teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą, tai valstybei narei pereina 1 dalyje nurodytos pareigos.

7. Atsakinga valstybė narė 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje elektroninėje rinkmenoje nurodo, kad ji yra atsakinga valstybė narė.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

2. Į 1 dalies a ir b punktų taikymo sritį patenkančiais atvejais atsakinga valstybė narė nagrinėja prašytojo tarptautinės apsaugos prašymą arba užbaigia jo nagrinėjimą.

Į 1 dalies c punkto taikymo sritį patenkančiais atvejais, kai atsakinga valstybė narė nutraukė prašymo nagrinėjimą prašytojui atsiėmus prašymą prieš priimant pirmosios instancijos sprendimą iš esmės, ta valstybė narė užtikrina, kad prašytojas turėtų teisę paprašyti, kad būtų baigtas jo pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimas, arba pateikti naują tarptautinės apsaugos prašymą, kuris nėra laikomas vėlesniu prašymu, kaip numatyta Direktyvoje 2013/32/ES. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų užbaigtas prašymo nagrinėjimas.

Į 1 dalies d punkto taikymo sritį patenkančiais atvejais, kai prašymas buvo atmestas tik pirmojoje instancijoje, atsakinga valstybė narė užtikrina, kad atitinkamas asmuo turėtų arba būtų turėjęs galimybę pasinaudoti veiksminga teisės gynimo priemone pagal Direktyvos 2013/32/ES 46 straipsnį.

19 straipsnis

Atsakomybės perleidimas

1. Jei valstybė narė prašytojui išduoda teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą, tai valstybei narei pereina 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos.

2. 18 straipsnio 1 dalies c arba d punktuose nurodytos pareigos nebetaikomos, kai atsakinga valstybė narė, paprašyta perimti žinion arba atsiimti prašytoją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytą asmenį, gali nustatyti, kad atitinkamas asmuo ne trumpiau kaip tris mėnesius yra išvykęs iš valstybių narių teritorijos, išskyrus atvejus, kai tas asmuo turi atsakingos valstybės narės išduotą galiojantį teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą.

Prašymas, pateiktas pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam nebuvimo laikotarpiui, laikomas nauju prašymu, dėl kurio pradedama nauja atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra.

3. 18 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytos pareigos nebetaikomos, kai atsakinga valstybė, paprašyta atsiimti prašytoją arba kitą asmenį, kaip nurodyta 18 straipsnio 1 dalies c arba d punkte, gali nustatyti, kad atitinkamas asmuo išvyko iš valstybių narių teritorijos pagal sprendimą dėl grąžinimo arba išsiuntimo, kurį ji priėmė atsiėmus arba atmetus prašymą.

Po to, kai įvyksta faktinis išsiuntimas, pateiktas prašymas laikomas nauju prašymu, dėl kurio pradedama nauja atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra.

VI SKYRIUS

PERĖMIMO SAVO ŽINION IR ATSIĖMIMO PROCEDŪROS

I SKIRSNIS

Procedūros pradžia

20 21 straipsnis

Procedūros pradžia

1. Atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra prasideda, kai tik valstybei narei pirmą kartą pateikiamas tarptautinės apsaugos prašymas ð , su sąlyga, kad valstybė narė, kurioje pateiktas pirmasis prašymas, dar nėra atsakinga valstybė narė pagal 3 straipsnio 4 arba 5 dalį ï.

2. Tarptautinės apsaugos prašymas laikomas pateiktu, kai į atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas patenka užpildyta prašytojo pateikta prašymo forma arba valdžios institucijų parengtas pranešimas. Tais atvejais, kai tarptautinės apsaugos paprašoma ne raštu, laiko tarpas tarp ketinimo pareiškimo ir pranešimo parengimo turėtų būti kuo trumpesnis.

3. Pagal šį reglamentą nepilnamečio, kuris lydis prašytoją ir kuris atitinka šeimos nario apibrėžtį, padėtis yra tokia pat, kaip ir jo šeimos nario padėtis, ir sprendimą dėl jo priima valstybė narė, atsakinga už to šeimos nario tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, net jeigu nepilnametis atskirai ir nėra prašytojas, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. Ta pati nuostata taikoma vaikams, gimusiems prašytojui atvykus į valstybių narių teritoriją, ir inicijuoti naujos jų perėmimo savo žinion procedūros nereikalaujama.

4. Tais atvejais, kai tarptautinės apsaugos prašymą valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia prašytojas, esantis kitos valstybės narės teritorijoje, atsakingą valstybę narę nustato valstybė narė, kurios teritorijoje tas prašytojas yra. Valstybė narė, kuri gavo tą prašymą, nedelsdama informuoja pastarąją valstybę narę, o ji tada šio reglamento tikslais yra laikoma valstybe nare, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas.

Apie šį atsakingą valstybę narę nustatančios valstybės narės pasikeitimą ir datą, kada jis įvyko, prašytojui pranešama raštu.

5. Prašytoją, kuris atsakingos valstybės narės nustatymo metu atsiėmė pirmąjį kitoje valstybėje narėje pateiktą prašymą, ir yra kitoje valstybėje narėje be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento arba kuris joje pateikia tarptautinės apsaugos prašymą, laikydamasi 23, 26 24, 25 ir 29 30 straipsniuose nustatytų sąlygų, atsiima valstybė narė, kuriai tas tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas pirmiausiai, kad būtų baigta atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra.

Tos pareigos nebelieka, kai valstybė narė, kurios prašoma užbaigti atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą, gali nustatyti, kad prašytojas tuo metu yra ne trumpiau kaip trims mėnesiams išvykęs iš valstybių narių teritorijos arba iš kitos valstybės narės yra gavęs teisę gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą.

Prašymas, pateiktas pasibaigus nebuvimo laikotarpiui, nurodytam antroje pastraipoje, laikomas nauju prašymu, dėl kurio pradedama nauja atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra.

ò naujas

II SKIRSNIS

Prašymo registravimas ir stebėsena

22 straipsnis

Registravimas

1. Valstybė narė, kurioje pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, per Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį į 44 straipsnio 1 dalyje nurodytą automatizuotą sistemą įveda šią informaciją:

a) kad toks prašymas pateiktas;

b) kai taikoma, sąsajas su kartu keliaujančių šeimos narių ar giminaičių prašymais;

c) Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 12 straipsnio i punkte nurodytą registracijos numerį.

2. Įvedus 1 dalyje nurodytą informaciją, 44 straipsnyje nurodyta automatizuota sistema užregistruoja kiekvieną prašymą unikaliu prašymo numeriu, sukuria kiekvieno prašymo elektroninę rinkmeną ir perduoda unikalų prašymo numerį valstybei narei, kurioje pateiktas prašymas.

3. Valstybės narės kas savaitę pateikia Europos prieglobsčio agentūrai informaciją apie faktiškai į ES perkeltų trečiųjų šalių piliečių skaičių. Agentūra šią informaciją patvirtina ir įveda duomenis į automatizuotą sistemą.

4. Kai atitiktis sistemoje EURODAC rodo, kad prašytojas buvo pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą prieš tai, kai išvyko ar buvo išsiųstas iš valstybių narių teritorijos, valstybė narė, kurioje pateiktas naujas prašymas, taip pat nurodo, kuri valstybė narė buvo atsakinga už ankstesnio prašymo nagrinėjimą.

5. Valstybė narė, kurioje pateiktas prašymas, atlieka paiešką VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 21 straipsnį. Kai atitiktis VIS rodo, kad prašytojas turi galiojančią vizą arba vizą, kurios galiojimas pasibaigė likus mažiau kaip šešiems mėnesiams iki pirmojo prašymo pateikimo, valstybė narė nurodo prašymo išduoti vizą numerį ir valstybę narę, kurios institucija išdavė vizą arba pratęsė jos galiojimą, ir ar viza buvo išduota kitos valstybės narės vardu.

23 straipsnis

Informacija automatizuotoje sistemoje

1. 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje automatizuotoje sistemoje realiuoju laiku rodoma ši informacija:

a)    bendras Sąjungoje pateiktų prašymų skaičius;

b)    faktinis kiekvienoje valstybėje narėje pateiktų prašymų skaičius;

c)    kiekvienos valstybės narės į ES perkeltų trečiųjų šalių piliečių skaičius;

d)    faktinis prašymų, kuriuos turi išnagrinėti kiekviena valstybė narė, kaip atsakinga valstybė narė, skaičius;

e)    kiekvienai valstybei narei tenkanti dalis pagal 35 straipsnyje nurodytą referencinį raktą.

2. 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje elektroninėje rinkmenoje saugoma ši informacija:

a)    22 straipsnio 2 dalyje nurodytas unikalus prašymo numeris;

b)    sąsaja su 22 straipsnio 1 dalies b punkte ir 22 straipsnio 4 punkte nurodytais prašymais;

c)    Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 12 straipsnio i punkte nurodytas registracijos numeris;

d)    tai, kad po saugumo patikrinimo pagal 40 straipsnį yra perspėjimas;

e)    atsakinga valstybė narė;

f)    jei pagal 22 straipsnio 4 dalį yra duomenų, kad tas pats prašytojas yra anksčiau pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą, valstybė narė, kuri buvo atsakinga už tą ankstesnį prašymą;

g)    jeigu pagal 22 straipsnio 5 dalį yra duomenų, kad prašytojui išduota viza, valstybė narė, kuri išdavė vizą arba pratęsė jos galiojimą, arba valstybė narė, kurios vardu buvo išduota vizą, ir prašymo išduoti vizą numeris;

h)    kai taikomas VII skyriuje nustatytas paskirstymo mechanizmas, 36 straipsnio 4 dalyje ir 39 straipsnio h punkte nurodyta informacija.

3. Gavusi atsakingos valstybės narės pranešimą pagal 20 straipsnio 7 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema įskaičiuos tą prašymą ir tą faktiškai į ES perkeltą trečiosios šalies pilietį į tai valstybei narei nustatytą dalį.

4. Elektroninės rinkmenos automatiškai ištrinamos pasibaigus Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 17 straipsnio 1 dalyje nustatytam laikotarpiui.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

II III SKIRSNIS

Perėmimo savo žinion procedūros

21 24 straipsnis

Prašymo perimti savo žinion pateikimas

1. Jei valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji gali kuo skubiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris ð vieną ï mėnesįius nuo to prašymo pateikimo, kaip apibrėžta 20 21 straipsnio 2 dalyje, dienos paprašoyti, kad ta kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion.

Nepaisant pirmos pastraipos, nustačius atitiktį sistemoje „Eurodac“ EURODAC lyginant su duomenimis, įregistruotais pagal Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 13 straipsnį ð , arba nustačius atitiktį VIS lyginant su duomenimis, įregistruotais pagal Reglamento (ES) Nr. 767/2008 21 straipsnio 2 dalį, ï prašymas siunčiamas per du dvi mėnesius ð savaites ï nuo to atitikties rezultato gavimo pagal to reglamento 15 straipsnio 2 dalį.

Jei prašymas perimti prašytoją savo žinion per pirmoje ir antroje pastraipose nustatytus laikotarpius nepateikiamas, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje prašymas buvo pateiktas.

2. Prašančioji valstybė narė gali prašyti skubaus atsakymo, jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas po to, kai asmeniui buvo neleista atvykti arba pasilikti, kai jis buvo sulaikytas už neteisėtą buvimą arba kai jam buvo įteiktas arba įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

Prašyme nurodoma, dėl kokių priežasčių reikalingas skubus atsakymas ir per kiek laiko tikimasi jo sulaukti. Tas laikotarpis yra ne trumpesnis kaip viena savaitė.

32. 1 ir 2 dalyjese nurodytais atvejais prašymas, kad kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion, pateikiamas naudojant standartinę formą, pridedami tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, apibūdinti 22 25 straipsnio 3 4 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, ir (arba) svarbios ištraukos iš prašytojo pareiškimo, leidžiantys prašomosios valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji yra atsakinga pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina vienodas prašymų perimti savo žinion parengimo ir pateikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 25 straipsnis

Atsakymas į prašymą perimti savo žinion

1. Prašomojia valstybė narė atlieka reikalingus patikrinimus ir sprendimą dėl prašymo perimti prašytoją savo žinion pateikia per du ð vieną ï mėnesįius nuo prašymo gavimo dienos.

ò naujas

2. Nepaisant pirmos pastraipos, nustačius atitiktį sistemoje EURODAC lyginant su duomenimis, įregistruotais pagal Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 13 straipsnį, arba nustačius atitiktį VIS lyginant su duomenimis, įregistruotais pagal Reglamento (ES) Nr. 767/2008 21 straipsnio 2 dalį,  prašomoji valstybė narė pateikia sprendimą dėl prašymo per dvi savaites nuo prašymo gavimo.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

23. Atliekant atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą naudojami tiesioginių ir netiesioginių įrodymų elementai.

34. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, sudaro ir periodiškai peržiūri du sąrašus, kuriuose pagal šios dalies a ir b punktuose išdėstytus kriterijus nurodomi svarbūs tiesioginių ir netiesioginių įrodymų elementai, sudarymo ir periodinės peržiūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

a) Tiesioginiai įrodymai:

i) tai oficialūs įrodymai, lemiantys atsakomybę pagal šį reglamentą, kol jie neatmetami tiesioginiais įrodymais įrodžius priešingą dalyką;

ii) valstybės narės 44 56 straipsnyje numatytam komitetui pateikia įvairių rūšių administracinių dokumentų pavyzdžius pagal oficialių įrodymų sąraše nustatytą tipologiją;

b) Nnetiesioginiai įrodymai:

i) tai orientacinio pobūdžio elementai, kurie, nors ir atmestini, tam tikrais atvejais pagal jiems priskiriamą įrodomąją vertę gali būti pakankami;

ii) jų įrodomoji vertė nustatant atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju.

45. Įrodymų neturėtų būti reikalaujama daugiau negu reikia, kad būtų tinkamai taikomas šis reglamentas.

56. Nesant jokių oficialių įrodymų, prašomojia valstybė narė savo atsakomybę pripažįsta, jei netiesioginiai įrodymai yra nuoseklūs, patikrinami ir pakankamai išsamūs, kad tiktų atsakomybei nustatyti.

6. Tais atvejais, kai prašančioji valstybė narė prašo skubaus atsakymo pagal 21 straipsnio 2 dalį, prašoma valstybė narė visaip stengiasi laikytis prašomo termino. Išimtiniais atvejais, kai galima įrodyti, kad prašymo perimti prašytoją savo žinion nagrinėjimas yra itin sudėtingas, prašoma valstybė narė gali duoti savo atsakymą praėjus prašomam terminui, bet visais atvejais per mėnesį. Esant tokiai situacijai, prašoma valstybė narė prašančiajai valstybei narei per ankščiau nustatytą laikotarpį turi pranešti apie savo sprendimą nukelti atsakymo pateikimo terminą vėlesniam negu buvo prašyta laikui.

7. Tai, kad sprendimas nepriimamas ð Jei prašomoji valstybė narė neprieštarauja prašymui ï per 1 dalyje nustatytą dviejų ð vieno ï mėnesioų ir per 6 dalyje minėtą vieno mėnesio laikotarpį, ð pateikdama atsakymą, kuriame nurodo pagrįstas priežastis, arba, kai taikoma, per 2 dalyje nurodytą dviejų savaičių laikotarpį, tai ï prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion, taip pat pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu.

III IV SKIRSNIS

Prašymų atsiimti Ö Pranešimų apie atsiėmimą Õ procedūros

23 26 straipsnis

Prašymo atsiimti Ö Pranešimo apie atsiėmimą Õ pateikimas, kai prašančiojoje valstybėje narėje pateikiamas naujas prašymas

1. Kai valstybė narė, kurioje 18 20 straipsnio 1 dalies b, c, arba d ð arba e ï punkte nurodytuas asmuo pateikė naują tarptautinės apsaugos prašymą, mano, kad kita Ö atveju Õ valstybė narė ð , kurioje asmuo yra, ï atsakinga pagal 20 straipsnio 5 dalį ir 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktus, ji gali paprašyti tos kitos valstybės narės tą asmenį atsiimti ð ne vėliau kaip per dvi savaites po atitikties sistemoje EURODAC gavimo pateikia pranešimą apie atsiėmimą ir perduoda tą asmenį atsakingai valstybei narei ï.

2. Prašymas atsiimti pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie atitiktį sistemoje „Eurodac“ gavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnio 5 dalį.

Jeigu prašymas atsiimti grindžiamas ne iš sistemos „Eurodac“ gautais duomenimis, o kitais įrodymais, jis per tris mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos, kaip apibrėžta 20 straipsnio 2 dalyje, išsiunčiamas prašomai valstybei narei.

3. Kai prašymas atsiimti nepateikiamas per 2 dalyje nustatytus laikotarpius, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei narei, kurioje pateiktas tas naujas prašymas.

42. Prašymas atsiimti ð Pranešimas apie atsiėmimą ï pateikiamas naudojant standartinę formą ir apima tiesioginius ar netiesioginius įrodymus, kaip aprašyta dviejuose 22 25 straipsnio 3 4 dalyje minėtuose sąrašuose, ir (arba) svarbias ištraukas iš atitinkamo asmens pareiškimų, leidžiančius prašomos valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji yra atsakinga, remiantis šiame reglamente nustatytais kriterijais.

ò naujas

3. Atsakinga valstybė narė nedelsdama patvirtina pranešusiai valstybei narei, kad pranešimą gavo.

ê 604/2013

ð naujas

4. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina vienodas prašymų atsiimti ð pranešimų apie atsiėmimą ï rengimo ir pateikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnis

Prašymo atsiimti pateikimas, kai prašančiojoje valstybėje narėje nepateikiamas naujas prašymas

1. Kai valstybė narė, kurios teritorijoje 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas asmuo yra be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento ir kurioje nepateiktas naujas tarptautinės apsaugos prašymas, mano, kad kita valstybė narė atsakinga pagal 20 straipsnio 5 dalį ir 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktus, ji gali paprašyti tos kitos valstybės narės tą asmenį atsiimti.

2. Nukrypstant nuo 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 30 6 straipsnio 2 dalies, kai valstybė narė, kurios teritorijoje asmuo yra be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento, nusprendžia atlikti paiešką sistemoje „Eurodac“ pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 17 straipsnį, prašymas atsiimti šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies b arba c punkte nurodytą asmenį arba jo 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, kurio tarptautinės apsaugos prašymas nebuvo atmestas galutiniu sprendimu, pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie atitiktį sistemoje „Eurodac“ gavimo, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 603/2013 17 straipsnio 5 dalimi.

Jei prašymas atsiimti grindžiamas ne iš sistemos „Eurodac“ gautais duomenimis, o kitais įrodymais, jis per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią prašančioji valstybė narė sužino, kad kita valstybė narė gali būti atsakinga už atitinkamą asmenį, išsiunčiamas prašomai valstybei narei.

3. Kai prašymas atsiimti nepateikiamas per 2 dalyje nustatytus laikotarpius, valstybė narė, kurios teritorijoje atitinkamas asmuo yra be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento, suteikia tam asmeniui galimybę pateikti naują prašymą.

4. Kai šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas asmuo, kurio tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas galutiniu sprendimu vienoje valstybėje narėje, yra kitos valstybės narės teritorijoje be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento, pastaroji valstybė narė gali arba paprašyti pirmosios valstybės narės atsiimti atitinkamą asmenį, arba atlikti grąžinimo procedūrą pagal Direktyvą 2008/115/EB.

Kai pastaroji valstybė narė nusprendžia prašyti pirmosios valstybės narės atsiimti atitinkamą asmenį, Direktyvoje 2008/115/EB nustatytos taisyklės netaikomos.

5. Prašymas atsiimti 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytą asmenį pateikiamas naudojant standartinę formą ir apima tiesioginius ar netiesioginius įrodymus, kaip aprašyta dviejuose 22 straipsnio 3 dalyje minėtuose sąrašuose, ir (arba) svarbias ištraukas iš asmens pareiškimų, leidžiančias prašomos valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji yra atsakinga, remiantis šiame reglamente nustatytais kriterijais.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato ir periodiškai peržiūri du tiesioginių ir netiesioginių įrodymų svarbius elementus nurodančius sąrašus pagal 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nustatytus kriterijus, ir patvirtina vienodas prašymų atsiimti rengimo ir pateikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

25 straipsnis

Atsakymas į prašymą atsiimti

1. Prašoma valstybė narė atlieka reikalingus patikrinimus ir kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, priima sprendimą dėl prašymo atsiimti atitinkamą asmenį. Jei prašymas yra grindžiamas duomenimis, gautais iš sistemos „Eurodac“, tas terminas sutrumpinamas iki dviejų savaičių.

2. Nesiėmus veiksmų per 1 dalyje minėtą vieno mėnesio ar dviejų savaičių laikotarpį, laikoma, kad su prašymu sutinkama ir prisiimama pareiga atsiimti atitinkamą asmenį, taip pat pareiga tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu.

IV V SKIRSNIS

Procedūrinės garantijos

26 27 straipsnis

Pranešimas apie sprendimą dėl perdavimo

1. Jei prašomojia valstybė narė sutinka prašytoją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti, prašančioji valstybė narė ð nedelsdama raštu ï praneša atitinkamam asmeniui ð prašytojui ï apie sprendimą perduoti jį atsakingai valstybei narei ir atitinkamais atvejais apie jo tarptautinės apsaugos prašymo nenagrinėjimą.

ò naujas

2. Kai prašytojas arba kitas 20 straipsnio 1 dalies c, d arba e punktuose nurodytas asmuo turėtų būti atsiimtas, valstybė narė, kurioje yra atitinkamas asmuo, nedelsdama raštu praneša atitinkamam asmeniui apie sprendimą jį perduoti atsakingai valstybei narei.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

3. Jei atitinkamam asmeniui atstovauja teisės konsultantas arba kitas patarėjas, valstybės narės gali nuspręsti apie sprendimą pranešti tokiam teisės konsultantui arba kitam patarėjui, o ne atitinkamam asmeniui ir atitinkamais atvejais apie sprendimą pranešti atitinkamam asmeniui.

24. 1 ð ir 2 ï dalyseje nurodytame sprendime taip pat nurodoma informacija, kokiomis teisės gynimo priemonėmis galima naudotis, įskaitant teisę atitinkamais atvejais kreiptis dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, ir informacija apie pasinaudojimui tokiomis teisės gynimo priemonėmis ir perdavimo vykdymui taikomus terminus, ir prireikus pateikiama informacija apie tai, kur ir kada atitinkamas asmuo turėtų atvykti, jei tas asmuo į atsakingą valstybę narę keliauja savarankiškai.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie asmenis arba organizacijas, kurios gali atitinkamam asmeniui suteikti teisinę pagalbą, būtų pateikta atitinkamam asmeniui kartu su 1 ð ir 2 ï dalyseje nurodytu sprendimu, jei ta informacija dar nepateikta.

35. Kai atitinkamam asmeniui teisės konsultantas ar kitas patarėjas pagalbos neteikia ar neatstovauja, valstybės narės jį informuoja apie pagrindinius sprendimo elementus, kuriuose visada turi būti pateikta informacija apie galimas teisės gynimo priemones ir apie pasinaudojimui tokiomis teisės gynimo priemonėmis taikomus terminus tokia kalba, kurią tas atitinkamas asmuo supranta arba galima pagrįstai manyti, kad supranta.

27 28 straipsnis

Teisiųės gynimo priemonės

1. Prašytojas arba kitas 18 20 straipsnio 1 dalies c, arba d ð arba e ï punktuosee nurodytas asmuo turi teisę į veiksmingą teisiųės gynimo priemonę ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti.

2. Valstybės narės numato pagrįstą ð septynių dienų po pranešimo apie sprendimą dėl perdavimo ï laikotarpį tarpą, per kurį atitinkamas asmuo gali įgyvendinti teisę į veiksmingą teisiųės gynimo priemonę pagal 1 dalį.

3. Dėl Ssprendimų dėl perdavimo apskundimo arba peržiūrėjimo tikslais, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustato, kad: ð teismas per 15 dienų priima sprendimą dėl skundo esmės ar peržiūros. Asmuo neperduodamas, kol nepriimamas toks sprendimas dėl skundo ar peržiūrėjimo. ï

a) skundas arba sprendimo peržiūrėjimas suteikia atitinkamam asmeniui teisę likti atitinkamoje valstybėje narėje, kol bus gauti skundo ar peržiūrėjimo rezultatai, arba

b) perdavimo vykdymas automatiškai sustabdomas ir toks sustabdymas pasibaigia po tam tikro pagrįsto laikotarpio, per kurį teismas po atidaus ir nuodugnaus nagrinėjimo yra priėmęs sprendimą dėl skundžiamo arba peržiūrimo sprendimo vykdymo sustabdymo, arba

c) atitinkamam asmeniui suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį prašyti teismo sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma veiksminga teisės gynimo priemonė, sustabdydamos perdavimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl pirmo sustabdymo prašymo. Sprendimas dėl sprendimo dėl perdavimo vykdymo sustabdymo priimamas per pagrįstą laikotarpį, tuo pačiu leidžiant atlikti atidų ir nuodugnų sustabdymo prašymo nagrinėjimą. Sprendime nesustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymo išdėstomi jį pagrindžiantys motyvai.

4. Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos gali ex officio nuspręsti sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas.

ò naujas

4. 1 dalyje išdėstyta veiksminga teisių gynimo priemonė apima tik vertinimą, ar pažeista 3 straipsnio 2 dalis, susijusi su nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, arba 10–13 ir 18 straipsniai.

5. Kai 1 dalyje nurodytas sprendimas dėl perdavimo nepriimamas, valstybės narės suteikia galimybę pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone teisme, kai prašytojas tvirtina, kad šeimos narys arba nelydymų nepilnamečių atveju – giminaitis teisėtai yra kitoje valstybėje narėje nei tai, kuri nagrinėja jo tarptautinės apsaugos prašymą, ir todėl mano, kad ta kita valstybė narė yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

56. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamas asmuo turėtų galimybę pasinaudoti teisine pagalba ir, prireikus, kalbine pagalba.

67. Valstybės narės užtikrina, kad gavus prašymą teisinė pagalba būtų suteikta nemokamai, kai atitinkamas asmuo tam neturi lėšų. Valstybės narės gali numatyti, kad mokesčių ir kitų išlaidų atžvilgiu su teisine pagalba susijusiais klausimais prašytojams nebūtų taikomos palankesnės sąlygos nei paprastai jų piliečiams taikomos sąlygos.

Savavališkai neribodamos galimybių gauti teisinę pagalbą, valstybės narės gali numatyti, kad nemokama teisinė pagalba ir atstovavimas nesuteikiami, kai kompetentinga institucija arba teismas mano, kad skundas arba sprendimo peržiūrėjimas neturi realių galimybių duoti teigiamų rezultatų.

Kai sprendimą nesuteikti nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo pagal šią dalį priima valdžios institucija, kuri nėra teismas, valstybės narės suteikia teisę pasinaudoti veiksminga teisiųės gynimo priemone teisme tam sprendimui ginčyti. ð Jei sprendimas ginčijamas, ši teisių gynimo priemonė yra neatsiejama 1 dalyje nurodytos teisių gynimo priemonės dalis. ï

Laikydamosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami ir kad nebūtų kliudoma prašytojui naudotis teise kreiptis į teismą.

Teisinė pagalba apima bent reikiamų procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme ir gali apimti tik teisės konsultantus ar kitus patarėjus, specialiai paskirtus pagal nacionalinę teisę, pagalbai teikti ir atstovauti.

Pasinaudojimo Naudojimosi teisine pagalba tvarka nustatoma nacionalinėje teisėje.

V VI SKIRSNIS

Sulaikymas perdavimo tikslais

28 29 straipsnis

Sulaikymas

1. Valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra.

2. Jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos.

3. Sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą.

Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, prašymo perimti savo žinion arba atsiimti ð pranešimo apie atsiėmimą ï pateikimo laikotarpis neviršija vieno mėnesio ð dviejų savaičių ï nuo prašymo pateikimo. Pagal šį reglamentą procedūrą atliekanti valstybė narė tokiais atvejais paprašo atsakymą dėl ð prašymo perimti savo žinion ï pateikti skubiai. Toks atsakymas pateikiamas per dvi ð vieną ï savaitęes nuo prašymo ð perimti savo žinion ï gavimo. Tai, kad neatsakoma per dviejų savaičių ð vienos savaitės ï laikotarpį, prilygsta prašymo ð perimti savo žinion ï priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu.

Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias ð keturias ï savaites ð nuo galutinio sprendimo dėl perdavimo ï nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį.

Kai prašančioji valstybė narė nesilaiko prašymo perimti savo žinion arba atsiimti ð pranešimo apie atsiėmimą ï pateikimo terminų arba kai perdavimas neįvykdomas per trečioje pastraipoje nurodytą šešių ð keturių ï savaičių laikotarpį, asmuo nebegali būti sulaikytas. Atitinkamai ir toliau taikomi 21 24, 23, 26 24 ir 29 30 straipsniai.

4. Laikymo sąlygų ir sulaikytiems asmenims taikomų garantijų atveju atžvilgiu, siekiant užtikrinti perdavimo atsakingai valstybei narei procedūras, taikomi Direktyvos 2013/33/ES 9, 10 ir 11 straipsniai.

VI VII SKIRSNIS

Perdavimas

29 30 straipsnis

Sąlygos ir terminai

ò naujas

1. Nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė, kurios 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas prašymas perimti savo žinion buvo patenkintas arba kuri pateikė 20 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą pranešimą apie atsiėmimą, priima sprendimą dėl perdavimo ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo prašymo patenkinimo arba pranešimo pateikimo ir perduoda prašytoją arba atitinkamą asmenį atsakingai valstybei narei.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

Prašytojas arba kitas 18 20 straipsnio 1 dalies c, arba d ð arba e ï punktuosee nurodytas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per ð keturias savaites nuo galutinio sprendimo dėl perdavimo ï šešis mėnesius nuo kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti gavimo arba nuo galutinio sprendimo dėl skundo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei sprendimo vykdymas buvo sustabdytas pagal 27 straipsnio 3 dalį.

Jei asmenys atsakingai valstybei narei perduodami prižiūrint išvykimą arba palydint, valstybės narės užtikrina, kad perdavimas vyktų humaniškai, užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir asmens orumui.

Jei reikia, prašančioji valstybė narė prašytojui išduoda laissez passer. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato laissez passer formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Atsakinga valstybė narė prašančiajai valstybei narei atitinkamai praneša, kad atitinkamas asmuo tikrai atvyko arba kad jis nustatytu laiku neatvyko.

2. Tais atvejais, kai perdavimas per šešis mėnesius neįvyksta, atsakinga valstybė narė atleidžiama nuo pareigų atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti, o atsakomybė pereina prašančiajai valstybei narei. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki vienerių metų, jei perdavimas negalėjo įvykti dėl atitinkamo asmens įkalinimo, arba ne ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių, jei atitinkamas asmuo slapstosi.

32. Jei asmuo perduotas klaidingai arba jei buvo patenkintas skundas dėl sprendimo perduoti asmenį arba prašymas dėl sprendimo peržiūrėjimo po to, kai asmuo buvo perduotas, perdavusi valstybė narė nedelsdama tą asmenį priima atgal.

43. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato vienodas valstybių narių konsultavimosi ir keitimosi informacija sąlygas, visų pirma perdavimų atidėjimo arba vėlavimo juos atlikti atveju, perdavimų esant netiesioginiam pritarimui atveju, nepilnamečių ar išlaikomų asmenų perdavimų atveju ir prižiūrimų perdavimų atveju. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

30 31 straipsnis

Perdavimo išlaidos

1. Prašytojo arba kito 18 20 straipsnio 1 dalies c, arba d ð arba e ï punktuosee nurodyto asmens perdavimo atsakingai valstybei narei išlaidas padengia perduodančioji valstybė narė.

2. Kai atitinkamas asmuo turi būti perduotas valstybei narei dėl to, kad buvo perduotas klaidingai arba buvo patenkintas skundas dėl sprendimo perduoti asmenį arba prašymas dėl sprendimo peržiūrėjimo po to, kai asmuo buvo perduotas, pirmąjį perdavimą atlikusi valstybė narė padengia atitinkamo asmens grąžinimo į jos teritoriją išlaidas.

3. Nereikalaujama, kad pagal šį reglamentą perduotini asmenys padengtų perdavimo išlaidas.

31 32 straipsnis

Keitimasis svarbia informacija prieš perdavimą

1. Prašytoją arba kitą 18 20 straipsnio 1 dalies c arba d punktuosee nurodytą asmenį perduodančioji valstybė narė praneša atsakingai valstybei narei tokius perduotino asmens asmens duomenis, kurie yra Ö pakankami Õ tinkami, svarbūs ir būtini ð tik tokie, kurių reikia siekiant ï užtikrinti, kad kompetentingos institucijos pagal atsakingos valstybės narės nacionalinę teisę galėtų suteikti tam asmeniui tinkamą pagalbą, įskaitant skubią sveikatos priežiūrą, kad būtų apsaugoti jo svarbiausieji interesai, ir užtikrinti apsaugos bei šiuo reglamentu ir kitomis atitinkamomis teisinėmis priemonėmis prieglobsčio srityje suteiktų teisių tęstinumą. Tie duomenys atsakingai valstybei narei perduodama per pagrįstą laikotarpį prieš perdavimą, kad būtų užtikrinta, jog jos kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę turėtų pakankamai laiko imtis būtinų priemonių.

2. Perduodančioji valstybė narė perduoda atsakingai valstybei narei informaciją, kuri yra svarbi perduotino asmens teisėms apsaugoti ir skubiems specialiesiems poreikiams patenkinti (jei kompetentinga institucija pagal nacionalinę teisę turi tokią informaciją), visų pirma:

a) informaciją apie neatidėliotinas priemones, kurių turi imtis atsakinga valstybė narė siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai patenkinami perduotino asmens specialieji poreikiai, be kita ko, skubią sveikatos priežiūrą, kurios gali reikėti;

b) priimančiojoje valstybėje narėje esančių šeimos narių, giminaičių ar bet kokių kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais (jei tokių esama), kontaktinius duomenis;

c) nepilnamečių atveju – informaciją apie jų išsilavinimą;

d) prašytojo amžiaus nustatymą.

3. Pagal šį straipsnį informacija keičiasi, naudodamosi „DubliNet“ elektroniniu ryšių tinklu, sukurtu remiantis Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsniu, tik tos valdžios institucijos, apie kurias Komisijai pranešta pagal šio reglamento 35 47 straipsnį. Informacija, kuria buvo pasikeista, naudojama tik šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams ir toliau netvarkoma.

4. Valstybių narių keitimuisi informacija palengvinti Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, parengia standartinę duomenų perdavimo pagal šį straipsnį formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Keitimuisi informacija pagal šį straipsnį taikomos 34 straipsnio 8–12 dalyse ð 46 straipsnio 8 dalyje ï nustatytos taisyklės.

32 33 straipsnis

Keitimasis sveikatos duomenimis prieš perdavimą

1. Siekiant visų pirma neįgaliems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, nepilnamečiams, asmenims, patyrusiems kankinimus, išprievartavimą arba kitos sunkios formos psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, suteikti sveikatos priežiūros arba gydymo paslaugas, perduodančioji valstybė narė praneša atsakingai valstybei narei informaciją, jei kompetentinga institucija pagal nacionalinę teisę turi tokią informaciją, apie specialiuosius perduotino asmens poreikius, kuri kai kuriais atvejais gali apimti duomenis apie to asmens fizinę ar psichinę būklę. Ta informacija perduodama bendroje sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje, pridedant būtinus dokumentus. Atsakinga valstybė narė užtikrina, kad tie specialieji poreikiai būtų tinkamai patenkinami, be kita ko, visų pirma teikiant būtinąją sveikatos priežiūrą, kurios gali prireikti.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, parengia bendrą sveikatos patikrinimo medicininė pažymą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Perduodančiojiti valstybė narė praneša 1 dalyje nurodytą informaciją atsakingai valstybei narei gavusi aiškų prašytojo ir (arba) jo atstovo sutikimą arba , kai prašytojas fiziškai arba teisiškai negali duoti savo sutikimo, jei toks perdavimas būtinas ð visuomenės sveikatai ir viešajai tvarkai apsaugoti ï Ö , arba jei prašytojas fiziškai arba teisiškai negali duoti savo sutikimo – Õ svarbiausiems prašytojo arba kito asmens interesams apginti. Sutikimo negavimas, įskaitant atsisakymą duoti sutikimą, nėra priežastis nevykdyti perdavimo.

3. 1 dalyje nurodytus asmens sveikatos duomenis tvarko tik sveikatos priežiūros specialistai, kurie pagal nacionalinę teisę arba nacionalinių kompetentingų įstaigų priimtas taisykles įpareigoti saugoti profesinę paslaptį, arba kiti asmenys, kuriems taikoma atitinkama pareiga saugoti profesinę paslaptį.

4. Pagal šį straipsnį informacija keičiasi tik 3 dalyje nurodyti sveikatos priežiūros specialistai arba kiti asmenys. Informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti naudojama tik 1 dalyje nustatytais tikslais ir toliau netvarkoma.

5. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, priima vienodas keitimosi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija sąlygas ir praktinę tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Keitimuisi informacija pagal šį straipsnį taikomos 34 straipsnio 8–12 dalyse ð 46 straipsnio 8 dalyje ï nustatytos taisyklės.

33 straipsnis

Išankstinio įspėjimo, parengties ir krizių valdymo mechanizmas

1. Kai, visų pirma remdamasi EPPB pagal Reglamentą (ES) Nr. 439/2010 surinkta informacija, Komisija nustato, kad šio reglamento taikymui pavojų gali kelti tai, kad kyla pagrįsta ypatingo krūvio valstybės narės prieglobsčio sistemai rizika, ir (arba) valstybės narės prieglobsčio sistemos veikimo problemos, bendradarbiaudama su EPPB ji tai valstybei narei teikia rekomendacijas ir prašo jos parengti prevencinių veiksmų planą.

Atitinkama valstybė narė informuoja Tarybą ir Komisiją, ar ji ketina pateikti tokį prevencinių veiksmų planą, kad atlaikytų krūvį ir (arba) išspręstų savo prieglobsčio sistemos veikimo problemas, kartu užtikrindama tarptautinės apsaugos prašytojų pagrindinių teisių apsaugą.

Valstybė narė gali savo nuožiūra ir iniciatyva parengti prevencinių veiksmų planą ir vėliau jį tikslinti. Rengdama prevencinių veiksmų planą valstybė narė gali kreiptis pagalbos į Komisiją, kitas valstybes nares, EPPB ir kitas atitinkamas Sąjungos agentūras.

2. Kai parengiamas prevencinių veiksmų planas, atitinkama valstybė narė pateikia jį ir reguliariai pateikia jo įgyvendinimo ataskaitą Tarybai ir Komisijai. Komisija tuomet informuoja Europos Parlamentą apie prevencinių veiksmų plano pagrindinius elementus. Komisija teikia jo įgyvendinimo ataskaitas Tarybai ir perduoda jo įgyvendinimo ataskaitas Europos Parlamentui.

Atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad ištaisytų susiklosčiusią ypatingo krūvio jos prieglobsčio sistemai padėtį arba užtikrintų, kad nustatyti trūkumai būtų pašalinti, kol padėtis nepablogėjo. Kai prevencinių veiksmų planas apima priemones, kuriomis siekiama spręsti valstybės narės prieglobsčio sistemai tenkančio ypatingo krūvio, kuris gali kliudyti taikyti šį reglamentą, klausimą, Komisija, prieš teikdama ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kreipiasi patarimo į EPPB.

3. Kai Komisija, remdamasi EPPB analize, nustato, kad įgyvendinant prevencinių veiksmų planą nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, arba kai esama didelės rizikos, kad atitinkamoje valstybėje narėje susidariusi prieglobsčio padėtis gali tapti krize, kurios prevencinių veiksmų planu nebūtų galima išspręsti, Komisija, atitinkamai bendradarbiaudama su EPPB, gali paprašyti atitinkamos valstybės narės parengti krizės valdymo veiksmų planą ir prireikus jį tikslinti. Viso šiame straipsnyje nustatyto išankstinio įspėjimo apie prieglobsčio krizes, parengties joms ir jų valdymo proceso metu krizės valdymo veiksmų planu užtikrinama, kad būtų laikomasi Sąjungos prieglobsčio acquis, visų pirma užtikrinamos tarptautinės apsaugos prašytojų pagrindinės teisės.

Gavusi prašymą parengti krizės valdymo veiksmų planą, atitinkama valstybė narė, bendradarbiaudama su Komisija ir EPPB, tai padaro kuo skubiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo.

Atitinkama valstybė narės savo krizės valdymo planą ir bent kas tris mėnesius šio plano įgyvendinimo ataskaitą pateikia Komisijai ir atitinkamai kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, EPPB.

Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie krizės valdymo veiksmų planą, galimus jo patikslinimus, ir jo įgyvendinimą. Tose ataskaitose atitinkama valstybė narė nurodo duomenis, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi krizės valdymo veiksmų plano, pavyzdžiui, procedūros trukmę, sulaikymo sąlygas ir priėmimo pajėgumus, atsižvelgiant į prašytojų antplūdį.

4. Viso šiame straipsnyje nustatyto išankstinio įspėjimo apie prieglobsčio krizes, parengties joms ir jų valdymo proceso metu Taryba atidžiai stebi padėtį ir gali paprašyti daugiau informacijos bei teikti politines gaires, visų pirma kiek tai susiję su reagavimo į padėtį neatidėliotinu pobūdžiu ir padėties rimtumu, ir, tokiu būdu, su poreikiu, kad valstybė narė parengtų arba prevencinių veiksmų planą, arba prireikus krizės valdymo veiksmų planą. Europos Parlamentas ir Taryba gali viso proceso metu vesti diskusijas ir teikti gaires dėl solidarumo priemonių, kurias jie jas laiko tikslingomis.

ò naujas

VII SKYRIUS

Taisomojo paskirstymo mechanizmas

34 straipsnis

Bendrasis principas

1. Šiame skyriuje nurodytas paskirstymo mechanizmas taikomas valstybės narės naudai, jeigu toje valstybėje narėje pateikiama neproporcingai daug tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos ta valstybė narė atsako pagal šį reglamentą.

2. 1 dalis taikoma, jeigu 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema rodo, kad tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos valstybė narė yra atsakinga pagal III skyriaus ir 3 straipsnio 2 arba 3 dalių, 18 ir 19 straipsnių kriterijus, skaičius ir kartu veiksmingai į Europos Sąjungą perkeltų asmenų skaičius 150 proc. viršija pagal 35 straipsnyje nurodytą raktą tai valstybei narei nustatytą referencinį skaičių.

3. Valstybės narės referencinis skaičius nustatomas taikant 35 straipsnyje nurodytą referencinį raktą bendram prašymų skaičiui ir bendram į ES perkeltų asmenų skaičiui, kuriuos į automatizuotą sistemą per ankstesnius 12 mėnesių įrašė atitinkamos atsakingos valstybės narės.

4. Automatizuota sistema vieną kartą per savaitę informuoja valstybes nares, Komisiją ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą apie atitinkamas valstybių narių prašymų, už kuriuos jos yra atsakingos, dalis.

5. Automatizuota sistema nuolat stebės, ar kuri nors iš valstybių narių neviršija 2 dalyje nurodytos ribos ir, ribą viršijus, apie tai praneš valstybėms narėms ir Komisijai, nurodydama ribą viršijančių prašymų skaičių.

6. Išsiuntus 5 dalyje nurodytą pranešimą taikomas paskirstymo mechanizmas.

35 straipsnis

Referencinis raktas

1. Taisomojo mechanizmo tikslu kiekvienai valstybei narei taikomas referencinis skaičius nustatomas naudojant raktą.

2. 1 dalyje nurodytas referencinis raktas paremtas šiais kiekvienai valstybei narei taikomais kriterijais, grindžiamais Eurostato pateiktais skaičiais:

a)    gyventojų skaičius (50 proc. svorio);

b)    bendras BVP (50 proc. svorio).

3. 2 dalyje nurodyti kriterijai taikomi pagal I priede nustatytą formulę.

4. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra nustatys referencinį raktą ir kasmet, remdamasi Eurostato pateiktais skaičiais, pritaikys referenciniam raktui skirtų kriterijų skaičius ir 2 dalyje nurodytą referencinį raktą.

36 straipsnis

Referencinio rakto taikymas

1. Pasiekus 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribą, automatizuota sistema, nurodyta 44 straipsnio 1 dalyje, taiko 35 straipsnyje nurodytą referencinį raktą toms valstybėms narėms, kuriose prašymų, už kuriuos tos valstybės narės yra atsakingos, skaičius yra mažesnis nei joms skirta dalis pagal 35 straipsnio 1 dalį, ir apie tai praneša valstybėms narėms.

2. Po 34 straipsnio 5 dalyje nurodyto pranešimo apie paskirstymą valstybėje narėje naudos gavėjoje prašymus pateikę prašytojai paskirstomi į 1 dalyje nurodytas valstybes nares ir šios valstybės narės nustato atsakingą valstybę narę.

3. Paskirstymas netaikomas prašymams, kurie paskelbti nepriimtinais arba išnagrinėti naudojant paspartintą procedūrą pagal 3 straipsnio 3 dalį.

4. Remdamasi referencinio rakto taikymu pagal 1 dalį, 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema nurodo paskyrimo valstybę narę ir ne vėliau kaip per 72 valandas po registravimo, nurodyto 22 straipsnio 1 dalyje, praneša šią informaciją valstybei narei naudos gavėjai ir paskyrimo valstybei narei ir įrašo paskyrimo valstybę narę į 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą elektroninę rinkmeną.

37 straipsnis

Finansinis solidarumas

1. Trijų mėnesių laikotarpio po šio reglamento įsigaliojimo pabaigoje ir vėliau kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigoje valstybė narė gali į automatizuotą sistemą įrašyti, kad ji laikinai nedalyvaus taikant šio reglamento VII skyriuje nustatytą taisomojo paskirstymo mechanizmą kaip paskyrimo valstybė narė, ir praneša apie tai valstybėms narėms, Komisijai ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai.

2. Tokiu atveju per dvylikos mėnesių laikotarpį 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema taiko referencinį raktą toms valstybėms narėms, kuriose pateiktų prašymų, už kuriuos jos yra atsakingos, skaičius yra mažesnis nei joms nustatyta dalis pagal 35 straipsnio 1 dalį, išskyrus informaciją įvedusią valstybę narę ir valstybę narę naudos gavėją. 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema įskaičiuoja kiekvieną prašymą, kuris kitaip būtų paskirtas valstybei narei, įrašiusiai informaciją pagal 36 straipsnio 4 dalį, į tos valstybės narės dalį.

3. 2 dalyje nurodyto dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigoje automatizuota sistema praneša valstybei narei, nedalyvaujančiai taikant taisomojo paskirstymo mechanizmą, prašytojų, kurių atžvilgiu ji priešingu atveju būtų buvusi paskyrimo valstybe nare, skaičių. Po to valstybė narė sumoka 250 000 EUR solidarumo įmoką už kiekvieną prašytoją, kuris priešingu atveju būtų buvęs paskirtas tai valstybei narei per atitinkamą dvylikos mėnesių laikotarpį. Solidarumo įmoka sumokama valstybei narei, kuri, kaip nustatyta, yra atsakinga už atitinkamų prašymų nagrinėjimą.

4. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, pagal 56 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima sprendimą nustatyti 3 dalies įgyvendinimo sąlygas.

5. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra stebi ir kasmet teikia Komisijai finansinio solidarumo mechanizmo taikymo ataskaitas.

38 straipsnis

Valstybės narės naudos gavėjos pareigos

Valstybė narė naudos gavėja: 

a)    ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo 36 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo priima sprendimą perduoti prašytoją paskyrimo valstybei narei, nebent valstybė narė naudos gavėja iki to paties termino gali prisiimti atsakomybę išnagrinėti prašymą pagal kriterijus, nustatytus 10–13 ir 18 straipsniuose;

b)    nedelsdama praneša prašytojui apie sprendimą perduoti jį paskyrimo valstybei narei;

c)    perduoda prašytoją paskyrimo valstybei narei ne vėliau kaip per keturias savaites nuo galutinio sprendimo dėl perdavimo.

39 straipsnis

Paskyrimo valstybės narės pareigos

Paskyrimo valstybė narė:

a)    patvirtina valstybei narei naudos gavėjai, kad gavo pranešimą apie paskyrimą ir nurodo kompetentingą instituciją, į kurią prašytojas turi kreiptis po perdavimo;

b)    praneša valstybei narei naudos gavėjai apie prašytojo atvykimą arba apie faktą, kad jis per nustatytą laiką neatvyko;

c)    priima prašytoją ir prireikus surengia asmeninį pokalbį pagal 7 straipsnį;

d)    išnagrinėja kaip atsakinga valstybė narė jo tarptautinės apsaugos prašymą, nebent pagal 10–13 ir 16–18 straipsniuose nustatytus kriterijus už prašymo nagrinėjimą atsako kita valstybė narė;

e)    jeigu pagal 10–13 ir 16–18 straipsniuose nustatytus kriterijus už prašymo nagrinėjimą atsako kita valstybė narė, paskyrimo valstybė narė prašo, kad ta kita valstybė narė perimtų prašytoją savo žinion;

f)    prireikus praneša atsakingai valstybei narei apie perdavimą į tą valstybę narę;

g)    prireikus perduoda prašytoją atsakingai valstybei narei;

h)    prireikus įrašo į 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą elektroninę rinkmeną, kad kaip atsakinga valstybė narė išnagrinės tarptautinės apsaugos prašymą.

40 straipsnis

Keitimasis atitinkama informacija dėl saugumo patikrinimo

1. Jeigu priimamas sprendimas dėl perdavimo pagal 38 straipsnio a punktą, valstybė narė naudos gavėja tuo pačiu metu ir tik tam, kad patikrintų, ar prašytojas dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas pavojingu nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai perduoda prašytojo pirštų atspaudų duomenis, paimtus pagal Reglamentą (Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas 603/2013/ES), paskyrimo valstybei narei.

2. Jeigu atlikus saugumo patikrinimą iš informacijos apie prašytoją matyti, kad jis dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas pavojingu nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, informacija apie perspėjimo pobūdį dalijamasi su valstybės narės naudos gavėjos teisėsaugos institucijomis ir ji neperduodama 47 straipsnio 4 dalyje nurodytais elektroninio ryšio kanalais.

Paskyrimo valstybė narė per vieną savaitę nuo pirštų atspaudų gavimo informuoja valstybę narę naudos gavėją, kad yra toks perspėjimas, nurodydama, kokios prašymą gavusios valstybės narės teisėsaugos institucijos buvo visapusiškai informuotos, ir užregistruoja perspėjimo buvimą automatizuotoje sistemoje pagal 23 straipsnio 2 dalį.

3. Jeigu atlikus saugumo patikrinimą patvirtinama, kad prašytojas dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas pavojingu nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, prašymą gavusi valstybė narė naudos gavėja yra atsakinga valstybė narė ir nagrinėja prašymą taikydama paspartintą procedūrą pagal Direktyvos 2013/32/ES 31 straipsnio 8 dalį.

4. Informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti naudojama tik 1 dalyje nustatytais tikslais ir toliau netvarkoma.

41 straipsnis

Paskirstymo procedūra

1. V skyrius ir VI skyriaus II–VII skirsniai taikomi mutatis mutandis.

2. Šeimos nariai, kuriems taikoma paskirstymo procedūra, paskiriami į tą pačią valstybę narę.

42 straipsnis

Perdavimo pagal paskirstymo mechanizmą išlaidos

Dėl prašytojo perdavimo paskyrimo valstybei narei išlaidų valstybei narei naudos gavėjai išmokama vienkartinė 500 EUR išmoka už kiekvieną pagal 38 straipsnio c dalį perduotą asmenį. Ši finansinė parama teikiama taikant Reglamento (ES) Nr. 516/2014 18 straipsnyje nustatytas procedūras.

43 straipsnis

Taisomojo paskirstymo nutraukimas

Automatizuota sistema praneša valstybėms narėms ir Komisijai, kai tik valstybėje narėje naudos gavėjoje pateiktų prašymų, už kuriuos ji yra atsakinga pagal šį reglamentą, skaičius sudaro mažiau kaip 150 proc. jos dalies pagal 35 straipsnio 1 dalį.

Po 2 dalyje nurodyto pranešimo taisomojo paskirstymo taikymas tai valstybei narei nutraukiamas.

ê 604/2013

VII VIII SKYRIUS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

ò naujas

44 straipsnis

Automatizuota registravimo, stebėsenos ir paskirstymo mechanizmo sistema

1. Tarptautinės apsaugos prašymų registravimui ir jų dalies stebėjimui pagal 22 straipsnį ir VII skirsnyje nustatyto paskirstymo mechanizmo taikymui sukuriama automatizuota sistema.

2. Automatizuotą sistemą sudaro centrinė sistema ir centrinės sistemos bei nacionalinių infrastruktūrų ryšių infrastruktūra.

3. Už centrinės sistemos ir centrinės sistemos bei nacionalinių infrastruktūrų ryšių infrastruktūros parengimą, vystymą ir operacijų valdymą atsakinga Reglamentu (ES) Nr. 1077/2011 sukurta Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra.

4. Nacionalines infrastruktūras vysto ir valdo valstybės narės.

45 straipsnis

Prieiga prie automatizuotos sistemos

1. 47 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompetentingos prieglobsčio institucijos turi prieigą prie 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos automatizuotos sistemos, kad įvestų informaciją, nurodytą 20 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 37 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnio h punkte.

2. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra turi prieigą prie automatizuotos sistemos, kad įvestų ir pritaikytų referencinį raktą pagal 35 straipsnio 4 dalį ir įvestų informaciją, nurodytą 22 straipsnio 3 dalyje.

3. Įgyvendinant šį reglamentą ir Reglamentą [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013], 23 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje ir 39 straipsnio h punkte nurodyta informacija susipažinimo tikslais yra prieinama tik 47 straipsnyje nurodytoms valstybių narių kompetentingoms prieglobsčio institucijoms.

4. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, priima vienodas 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos įrašymo ir susipažinimo su ja sąlygas ir praktinę tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

34 46 straipsnis

Dalijimasis informacija

1. Kiekviena valstybė narė pateikia bet kuriai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis, pranešdama to prašančiai valstybei narei apie prašytoją tokius asmens duomenis, kurie yra Ö pakankami Õ tinkami, svarbūs ir tikrai būtini ð tik tokie, kurių reikia siekiant ï:

a) nustatyti atsakingą valstybę narę;

b) nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymąui išnagrinėti;

c) atlikti bet kuriąį iš šio reglamento kylančiątį įsipareigojimą.

2. 1 dalyje nurodyta informacija gali būti tik:

a) prašytojo ir atitinkamais atvejais – jo šeimos narių, giminaičių ar bet kokių kitų asmenų, susijusių šeimos ryšiais, asmens duomenys (vardas ir pavardė bei atitinkamais atvejais – buvusi pavardė; pravardės air slapyvardžiai; esama ir buvusi pilietybė; gimimo data ir vieta);

b) asmens tapatybę patvirtinantys ir kelionės dokumentai (nuorodos, galiojimas, išdavimo data, išdavusi institucija, išdavimo vieta ir kt.);

c) kita informacija, reikalinga prašytojo asmens tapatybei nustatyti, įskaitant pirštų atspaudus, tvarkomus ð kuriuos valstybė narė paėmė iš prašytojo, visų pirma 40 straipsnio tikslais,ï pagal Reglamentą [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013];

d) gyvenamosios vietos ir kelionės maršrutai;

e) valstybės narės išduoti teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai ar vizos;

f) vieta, kurioje buvo pateiktas prašymas;

g) bet kurio ankstesnio tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo data, dabartinio prašymo pateikimo data, nagrinėjimo stadija ir sprendimas, jei priimtas.

3. Be to, jei tai būtina tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo tikslais, atsakinga valstybė narė gali prašyti kitos valstybės narės leisti sužinoti, kuo prašytojas motyvuoja savo prašymą ir atitinkamais atvejais – bet kokių prašytojo atžvilgiu priimtų sprendimų motyvus. Kita valstybė narė gali atsisakyti atsakyti į jai pateiktą prašymą, jei perdavus tokią informaciją gali būti pakenkta jos esminiams interesams arba susijusių ar kitų asmenų laisvių ir pagrindinių teisių apsaugai. Visais atvejais prašoma informacija perduodama, jeigu prašančiojiajai valstybėei narėei gaunavus raštišką tarptautinės apsaugos prašytojo sutikimą. Tuo atveju prašytojas turi žinoti, dėl kokios konkrečios informacijos jis duoda susitikimą.

4. Kiekvienas informacijos prašymas siunčiamas tik gavus konkretų tarptautinės apsaugos prašymą. Jame išdėstomi motyvai, kuriais jis grindžiamas, ir tais atvejais, kai ji yra reikalinga, kad būtų patikrinta, ar yra kriterijus, galintis lemti nustatyti prašomosios valstybės narės atsakomybę, nurodoma, kokiais įrodymais, įskaitant svarbią iš patikimų šaltinių gautą informaciją apie prašytojų patekimo į valstybių narių teritorijas būdus ir priemones, arba kokia konkrečia ir patikrinama prašytojo pareiškimo dalimi ji yra grindžiama. Sutariama, kad tokia svarbi informacija iš patikimų šaltinių nėra savaime pakankama atsakomybei ir valstybės narės kompetencijai pagal šį reglamentą nustatyti, bet ji gali padėti įvertinti kitus su konkrečiu prašytoju susijusius požymius.

5. Prašomojia valstybė narė turi atsakyti per penkias ð dvi ï savaites. Bet koks pavėluotas atsakymas tinkamai pagrindžiamas. Tai, kad prašomojia valstybė narė neatsako per penkių ð dviejų ï savaičių terminą, nereiškia, kad ji atleidžiama nuo pareigos atsakyti. Jei prašomajai valstybei narei, kuri nesilaikė ilgiausio nustatyto termino, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad ji atsakinga, ta valstybė narė negali remtis tuo, kad baigėsi 21, 23 ir 24 straipsniuose numatyti terminai, nenorėdama patenkinti prašymo asmenį perimti savo žinion arba atsiimti. Tokiu atveju 21,  24 23 ir 24 straipsniuose straipsnyje numatyti prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo terminai pratęsiami tokiam pat laikotarpiui, kiek vėluoja prašomosios valstybės narės atsakymas.

6. Toks pasikeitimas informacija vyksta valstybės narės prašymu tik tarp valdžios institucijų, apie kurių paskyrimą kiekviena valstybė narė yra pranešusi Komisijai pagal 35 47 straipsnio 1 dalį.

7. Informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti naudojama tik 1 dalyje nustatytiems tikslams. Kiekvienoje valstybėje narėje tokia informacija, atsižvelgiant į jos rūšį ir ją gaunančios valdžios institucijos įgaliojimus, gali būti perduota tik valdžios institucijoms ir teismams, kuriems yra pavesta:

a) nustatyti atsakingą valstybę narę;

b) nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą;

c) atlikti bet kurį iš šio reglamento kylantį įsipareigojimą.

8. Informaciją teikianti valstybė narė užtikrina, kad ji būtų tiksli ir naujausia. Jei pasirodo, kad ji pateikė informaciją, kuri yra netiksli arba kuri neturėjo būti teikiama, gaunančiosioms valstybėms narėms apie tai nedelsiant pranešama. Jos įpareigojamos ištaisyti tokią informaciją arba ją panaikinti.

9. Prašytojas turi teisę paprašęs būti informuotas apie visus tvarkomus duomenis apie jį.

Jei prašytojas nustato, kad duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą ar Direktyvą 95/46/EB, ypač dėl to, kad jie yra neišsamūs ar netikslūs, jis turi teisę reikalauti juos ištaisyti arba panaikinti.

Duomenis ištaisanti arba panaikinanti valdžios institucija atitinkamai praneša informaciją perduodančiai ar gaunančiai valstybei narei.

Prašytojas turi teisę pareikšti ieškinį ar pateikti skundą valstybės narės, kuri atsisakė suteikti galimybę susipažinti su duomenimis arba pataisyti ar panaikinti su juo susijusius duomenis, kompetentingoje institucijoje arba teisme.

108. Kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje informacijos, kuria keičiamasi, siuntimas ir gavimas yra registruojamas atskiroje atitinkamo asmens byloje ir (arba) registre.

11. Duomenys, kuriais keičiamasi, saugomi ne ilgiau negu būtina tikslams, kuriems jais buvo keičiamasi.

12. Jei duomenys nėra automatiškai apdorojami, laikomi byloje arba nėra ketinama juos į ją įtraukti, kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio laikymasis būtų veiksmingais būdais kontroliuojamas.

35 47 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir šaltiniai

1. Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie specialias institucijas, atsakingas už pareigų, atsirandančių pagal šį reglamentą, vykdymą, ir apie bet kokius su tuo susijusius pakeitimus. Valstybės narės užtikrina, kad tos institucijos turėtų reikiamų išteklių savo uždaviniams atlikti ir visų pirma nustatytais terminais atsakyti į informacijos prašymus, prašymus perimti prašytojus savo žinion ir prašymus juos atsiimti ð pranešimus apie atsiėmimą ir prireikus vykdyti įsipareigojimus pagal paskirstymo mechanizmą ï .

2. Bendrą 1 dalyje nurodytų institucijų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei sąrašas keičiamas, Komisija vieną kartą per metus skelbia atnaujintą bendrą sąrašą.

3. 1 dalyje nurodytoms institucijoms rengiami reikalingi mokymai, susiję su šio reglamento taikymu.

4. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato saugaus elektroninio ryšio tarp 1 dalyje nurodytų institucijų ð ir tų institucijų ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ï kanalus ð informacijai, pirštų atspaudų duomenims, paimtiems pagal Reglamentą [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas 603/2013/ES], ï prašymams, ð pranešimams, ï atsakymams ir visai rašytinei korespondencijai perduoti ir užtikrinti, kad siuntėjai automatiškai gautų elektroninį gavimo patvirtinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 48 straipsnis

Administraciniai susitarimai

1. Valstybės narės gali dvišaliais pagrindais sudaryti savitarpio administracinius susitarimus dėl šio reglamento įgyvendinimo praktinių detalių, kad sudarytų palankias sąlygas jį taikyti ir didinti jo veiksmingumą. Tokie susitarimai gali būti dėl:

a) pasikeitimo ryšių palaikymo pareigūnais;

b) procedūrų supaprastinimo ir prašymų perimti arba atsiimti prašytojus perdavimo bei jų nagrinėjimo terminų sutrumpinimo.

2. Valstybės narės taip pat gali toliau taikyti administracinius susitarimus, sudarytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 343/2003 ðir Reglamentą (ES) Nr. 604/2013ï. Jei tokie susitarimai yra nesuderinami su šiuo reglamentu, atitinkamos valstybės narės taip iš dalies pakeičia susitarimus, kad būtų pašalinti nustatyti neatitikimai.

3. Prieš sudarydamos ar iš dalies keisdamos bet kurį 1 dalies b punkte nurodytą susitarimą, atitinkamos valstybės narės konsultuojasi su Komisija dėl susitarimo suderinamumo su šiuo reglamentu.

4. Jei Komisija mano, kad 1 dalies b punkte nurodyti susitarimai yra nesuderinami su šiuo reglamentu, ji per pagrįstą laikotarpį apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms. Valstybės narės imasi visų tinkamų veiksmų atitinkamam susitarimui taip iš dalies pakeisti per pagrįstą laiką, kad būtų pašalinti nustatyti neatitikimai.

5. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 1 dalyje nurodytus susitarimus ir jų panaikinimą ar dalinį keitimą.

ò naujas

49 straipsnis

Dublino padalinių tinklas

Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra nustato 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų tinklo veiklos sritis ir sudaro jai palankias sąlygas, kad būtų skatinamas praktinis bendradarbiavimas ir būtų dalijamasi informacija dėl visų klausimų, susijusių su šio reglamento taikymu, įskaitant praktinių priemonių ir gairių plėtojimą.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

VIII SKYRIUS

TAIKINIMAS

37 straipsnis

Taikinimas

1. Jei valstybės narės nesutaria kokiu nors su šio reglamento taikymu susijusiu klausimu, jos gali pasinaudoti taikinimo procedūra, numatyta 2 dalyje.

2. Taikinimo procedūra pradedama, kai viena iš besiginčijančių valstybių narių kreipiasi su prašymu į 44 straipsniu įsteigto komiteto pirmininką. Nutarusios pasinaudoti taikinimo procedūra, susijusios valstybės narės įsipareigoja kiek tik galima laikytis pasiūlyto sprendimo.

Komiteto pirmininkas paskiria tris komiteto narius, atstovaujančius trims nesusijusioms su nagrinėjamu dalyku valstybėms narėms. Jie priima visų šalių argumentus raštu arba žodžiu ir apsvarstę klausimą per vieną mėnesį, jei būtina, po balsavimo, pasiūlo sprendimą.

Diskusijai pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas. Jis gali išdėstyti savo nuomonę, tačiau balsuoti negali.

Sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas, nesvarbu, ar šalys jį priima ar atmeta.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 50 straipsnis

Duomenų saugumas ir duomenų apsauga

1. Valstybės narės imasi Ö įgyvendina Õ visų tinkamasų Ö technines ir organizacines Õ priemonesių, kad būtų užtikrintas perduodamų ð pagal šį reglamentą tvarkomų ï asmens duomenų saugumas ir visų pirma būtų išvengta Ö užkirstas kelias Õ neteisėtaios ar neleistinaios prieigaios prie tvarkomų asmens duomenų arba neteisėtamo ar neleistinamo jų atskleidimuio, keitimuio arba praradimuio.

Kiekviena valstybė narė nustato, kad pagal Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnio 1 dalį paskirta nacionalinė priežiūros institucija ar institucijos, laikydamosi atitinkamos nacionalinės teisės, nepriklausomai stebėtų, ar atitinkama valstybė narė teisėtai tvarko asmens duomenis pagal šį reglamentą.

ò naujas

2. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga priežiūros institucija arba institucijos stebi 47 straipsnyje nurodytų atitinkamos valstybės narės institucijų vykdomą asmens duomenų tvarkymą, įskaitant perdavimą į 44 straipsnio 1 dalyje nurodytą automatizuotą sistemą bei iš jos ir perdavimą institucijoms, atsakingoms už 40 straipsnyje nurodytų patikrinimų atlikimą.

3. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros atliekamą asmens duomenų tvarkymą stebi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal Reglamento (EB) NR. 45/2001 ir pagal duomenų apsaugos nuostatas, nustatytas [Pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010].

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

39 51 straipsnis

Konfidencialumas

Valstybės narės užtikrina, kad 35 47 straipsnyje nurodytos valdžios institucijos jų darbe gaunamos informacijos atžvilgiu laikytųsi konfidencialumo taisyklių, numatytų nacionalinėje teisėje.

40 52 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės Ö nustato taisykles dėl Õ imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už bet kokį netinkamą duomenų tvarkymą pagal šį reglamentą būtų baudžiama sankcijųomis, įskaitant nacionalinėje teisėje nustatytas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas ð , taikomas už šio reglamento pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Nustatytos sankcijos turi būti ï veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

41 53 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Tais atvejais, kai prašymas buvo pateiktas po [pirma diena po šio reglamento įsigaliojimo] 49 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos dienos, atsižvelgiama į įvykius, galinčius būti siejamus su valstybės narės atsakomybe pagal šį reglamentą, net jeigu jie įvyko iki tos dienos, išskyrus 13 straipsnio 2 dalyje minėtus įvykius.

ò naujas

Nukrypstant nuo 34 straipsnio 2 dalies, per pirmus tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo taisomojo paskirstymo mechanizmas nenaudojamas. Nukrypstant nuo 34 straipsnio 3 dalies pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui po šio reglamento įsigaliojimo ir kol praeis vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo, ataskaitiniu laikotarpiu laikomas laikotarpis, praėjęs nuo šio reglamento įsigaliojimo.

ê 604/2013

42 54 straipsnis

Terminų skaičiavimas

Kiekvienas šiame reglamente nustatytas terminas skaičiuojamas taip:

a) tais atvejais, kai dienomis, savaitėmis ar mėnesiais išreikštas terminas yra skaičiuojamas nuo to momento, kai įvyksta įvykis ar veiksmas, ta diena, kurią tas įvykis ar veiksmas įvyko, į aptariamąjį terminą yra neįskaičiuojama;

b) savaitėmis ar mėnesiais išreikštas terminas baigiasi pasibaigus bet kuriai paskutinės savaitės ar mėnesio dienai, kuri yra ta pati savaitės diena ar sutampa su ta pačia diena, kurią įvyko įvykis ar veiksmas, nuo kurio tas terminas turi būti skaičiuojamas. Jei mėnesiais išreikštu laikotarpiu paskutinį mėnesį nėra dienos, kurią jis turėtų baigtis, tas laikotarpis baigiasi pasibaigus paskutinei to mėnesio dienai;

c) į terminus įskaičiuojami šeštadieniai, sekmadieniai ir bet kurios iš atitinkamų valstybių narių oficialių švenčių dienos.

43 55 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Prancūzijos Respublikos atžvilgiu šis reglamentas taikomas tik jos europinei teritorijai.

44 56 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

45 57 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 8 straipsnio 5 dalyje 10 straipsnio 6 dalyje ir 16 18 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 8 straipsnio 5 dalyje 10 straipsnio 6 dalyje ir 16 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

ê 604/2013 (pritaikytas)

Ö4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.Õ

ê 604/2013

45. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

56. Pagal 8 straipsnio 5 dalį 10 straipsnio 6 dalį ir 16 18 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per keturis ð du ï mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

46 58 straipsnis

Ö Peržiūra, Õ sStebėjimas ir vertinimas

Ne vėliau kaip [18 mėnesių po įsigaliojimo] ir vėliau kasmet Komisija peržiūri taisomojo paskirstymo mechanizmo, nustatyto šio reglamento VII skyriuje, veikimą ir visų pirma jo 34 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnyje nustatytas ribas.

Ne vėliau kaip ð [treji metai po įsigaliojimo] ï 2016 m. liepos 21 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai parengia šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlo būtinus pakeitimus. Valstybės narės ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos nusiunčia Komisijai visą informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.

Pateikusi tą ataskaitą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitas teikia tuo pačiu metu, kaip ir Reglamento [Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo nauja redakcija išdėstomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013] 40 42 straipsnyje nustatytas sistemos „Eurodac“ įgyvendinimo ataskaitas.

47 59 straipsnis

Statistiniai duomenys

1. Remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos 31 4 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) statistinius duomenis apie šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 taikymą.

ò naujas

2. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra kas ketvirtį skelbia pagal 34 straipsnio 4 dalį perduotą informaciją.

ê 604/2013 (pritaikytas)

ð naujas

48 60 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 Ö (ES) Nr. 604/2013 Õ panaikinamas ð valstybėms narėms, kurioms taikomas šis reglamentas, kiek tai susiję su jų pareigomis jų tarpusavio santykiuose.ï.

.

Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 11 straipsnio 1 dalis, 13, 14 ir 17 straipsniai panaikinami.

Nuorodos į panaikintą reglamentą arba straipsnius laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

49 61 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems nuo [Ö pirmos dienos Õ  šešto mėnesio Ö po jo įsigaliojimo Õ] ir nuo tos dienos jis bus taikomas visiems prašymams perimti prašytojus savo žinion arba juos atsiimti, nepaisant datos, kurią buvo paprašyta tarptautinės apsaugos  . Valstybė narė, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo, pateikto anksčiau nei tą dieną, nagrinėjimą, yra nustatoma pagal Reglamente 343/2003604/2013 nustatytus kriterijus.

Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 603/2013, Direktyvą 2013/32/ES ir Direktyvą 2013/33/ES iki jų taikymo pradžios datų laikomos nuorodomis atitinkamai į Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 32 , Direktyvą 2003/9/EB 33 ir Direktyvą 2005/85/EB 34 .

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

ê 604/2013 (pritaikytas)

I PRIEDAS

Panaikinti reglamentai (nurodyti 48 straipsnyje)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003

(OL L 50, 2003 2 25, p. 1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 tik 11 straipsnio 1 dalis bei 13, 14 ir 17 straipsniai

(OL L 222, 2003 9 5, p. 3)

II PRIEDAS

Atitikties lentelė

é

I PRIEDAS

Referencinio rakto formulė pagal reglamento 35 straipsnį:

Gyventojų skaičiaus veiksnysVN  35

BVP veiksnysVN 36

DalisVN = 50 % Gyventojų skaičiaus veiksnysVN + 50% BVP veiksnysVN

II PRIEDAS

Atitikties lentelė

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 37  

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 38  

✓ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

Tikslas (-ai)

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Panašios patirties išvados

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

◻    finansinis poveikis nuo 2016 iki 2020 m.

✓ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

Įgyvendinimo pradinis laikotarpis nuo 2017 iki 2020 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻    vykdomųjų įstaigų.

✓ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

✓ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

✓ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

◻ viešosios teisės įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

VALDYMO PRIEMONĖS

Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

* galimas Šengeno asocijuotųjų šalių įnašas, jeigu jos dalyvautų naujojoje Dublino sistemoje

Numatomas poveikis išlaidoms

Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)