EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2016 04 12

COM(2016) 198 final

2016/0107(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 117 final}
{SWD(2016) 118 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

•Derėjimas su galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas papildo Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, tačiau jo tikslas kitas. Jame reikalaujama, kad tokios pačios tarptautinės įmonės visuomenei atskleistų tam tikrą informacijos, pateiktos mokesčių administracijoms, dalį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Didėjant pasaulio ekonomikos integracijai ir skaitmeninimui, iš korporacijų veiklos ir gamybos vertės grandinių matyti, kad nacionalinių, o taip pat ir regioninių, ribų reikšmė mažėja. O mokesčių politika ir administravimas tebėra pirmiausia nacionalinė atsakomybė. Dėl tarpvalstybinio daugybės mokesčių planavimo struktūrų ir sandorių kainodaros susitarimų pobūdžio, tarptautinės įmonės gali laisvai perkelti savo mokesčių bazę Sąjungoje ir už jos ribų iš vienos jurisdikcijos į kitą. Todėl kad būtų galima spręsti tarpvalstybinio aspekto problemą, jeigu matyti agresyvus mokesčių planavimas ir sandorių kainodaros susitarimai, ES veiksmai atsižvelgiant į subsidiarumo principą yra pagrįsti.

•Proporcingumo principas

Pagal savo taikymo sritį ir turinį ši iniciatyva iš esmės pagrįsta konsensusu, kurį parengė G 20. Ja užtikrinama tinkama naudos, pasiektos per viešąjį skaidrumą, ir stiprios bei atsparios ES ekonomikos poreikio pusiausvyra. Šia iniciatyva reaguojama į suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą dėl bendrosios rinkos iškraipymų, bet nekeliamas pavojus ES konkurencingumui. Dėl jos neturėtų atsirasti papildomos administracinės naštos įmonėms, kilti kitų mokesčių konfliktų arba dvigubo apmokestinimo rizika. Ji apsiriboja tuo, kas būtina didesnio skaidrumo tikslui pasiekti.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas ir tinkamumo patikros

•Konsultacijos

2015 m. birželio–gruodžio mėn. Komisijos tarnybos vykdė išsamias konsultacijas: per jas savo nuomones pateikė daugiau kaip keturi šimtai respondentų, atstovaujančių verslui, pramonės įmonių asociacijoms, NVO, piliečiams ir ekspertų grupėms. Faktinį šių konsultacijų apibendrinimą galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje 7 . Be to, per ad hoc pasikeitimus nuomonėmis, posėdžius ir aukšto lygio apskritojo stalo diskusijas 8 Komisija galėjo įsigilinti į spręstinus uždavinius, įskaitant su didesniu viešuoju skaidrumu susijusią naudą ir riziką įmonių pelno mokesčio srityje. Visos per konsultacijas gautos nuomonės buvo kruopščiai apsvarstytos ir į jas tinkamai atsižvelgta.

Dauguma asmenų, atsakiusių į viešųjų konsultacijų klausimus, ragino ES vadovauti debatams ir prireikus imtis tolesnių tarptautinio lygmens iniciatyvų dėl ataskaitų pagal šalis teikimo. Su šia pozicija taip pat buvo linkusios sutikti NVO ir profesinės sąjungos. Kita vertus, dauguma įmonių pageidavo, kad ES lygmeniu būtų apsiribota tik G 20 / EBPO BEPS veiksmų plano įgyvendinimu, pagal kurį ataskaitas pagal šalis reikia teikti tik mokesčių administratoriams.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Labai mažoms ir mažosioms ES įmonėms naujos prievolės nenustatomos. Priemonės skirtos tik tarptautinėms įmonėms, kurios turi geriausių galimybių užsiimti mokesčių planavimo veikla; t. y. įmonėms, kurių konsoliduotosios pajamos yra didesnės kaip 750 mln. EUR. Apskaičiuota, kad dėl savo veiklos ES rinkose bent 6 000 tarptautinių įmonių turės rengti ataskaitas pagal šalis. Iš jų maždaug 2 000 įmonių turi savo būstines ES – tai tik nedidelė 7,5 mln. Europos įmonių dalis. Siekiant apimti tarptautines įmones, kurios yra įsisteigusios ES nepriklausančiose valstybėse, vidutinėms ir didžiosioms patronuojamosioms įmonėms ES – arba tokio pat dydžio filialams – prievolės bus taikomos.

•Pagrindinės teisės

Apskritai numatyta informacijos apimtis atitinka viešo skaidrumo ir visuomenės kontrolės didinimo tikslus. Ataskaitų teikimas grindžiamas informacija, paprastai skelbiama daugumos tarptautinių įmonių grupės ES finansinėse ataskaitose.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Ši iniciatyva poveikio biudžetui nedaro.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija kartu su valstybėmis narėmis vykdys šios politikos įgyvendinimo stebėseną. Po penkerių metų nuo perkėlimo į nacionalinę teisę Komisija parengs šios direktyvos vertinimą.

Vertinime bus nagrinėjamas pasiūlyme numatytos viešos informacijos veiksmingumas, efektyvumas, tinkamumas, nuoseklumas ir ES pridėtinė vertė, be kita ko, ir reikšmingas tikėtinas poveikis įmonėms arba trečiosioms valstybėms. Vertinime taip pat bus atsižvelgta į naujus tarptautinius pokyčius.

•Aiškinamieji dokumentai

Ataskaitų teikimas pagal šalis yra sąlyginai nauja sąvoka, kurią reikia techniškai tinkamai įgyvendinti. Kad būtų pasiekti šio pasiūlymo tikslai ir išvengta spragų ir neatitikimų valstybėms narėms perkeliant jį į nacionalinę teisę, reikės pateikti paaiškinamuosius dokumentus, kurie padėtų perkelti pasiūlymą į nacionalinę teisę ir atlikti veiksmingą patikrinimą.

Tuo grindžiamas reikalavimas, kad valstybėms narės prie pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėtų paaiškinamuosius dokumentus, pavyzdžiui, atitikties lentelę.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Taikymo sritis – labai didelės tarptautinių įmonių grupės

Kad būtų užtikrinta tinkama ataskaitų teikimo naštos pusiausvyra, parengti ataskaitas pagal šalis reikės tik tarptautinių įmonių grupėms, kurių grupės konsoliduotosios pajamos yra didesnės kaip 750 mln. EUR. Ši riba yra tokia pati, kaip ir EBPO BEPS nustatyta riba Kovos su sukčiavimo vengimu dokumentų rinkinyje. Atsižvelgiant į konkrečius viešo mokesčių skaidrumo tikslus ir kai kuriais atžvilgiais nustatant daugiau taisyklių nei šiuo metu taikoma bankų bei gavybos ir medienos ruošos sektoriams, 750 mln. EUR riba bus apskaičiuojama pasauliniu lygmeniu ir bus reikalaujama, kad tarptautinių įmonių grupės teiktų informaciją apie savo pasaulinę veiklą. EBPO teigimu, taikant šią ribą tik 10–15 % tarptautinių įmonių reikės teikti ataskaitas pagal šalis, tačiau šių tarptautinių įmonių pajamos sudarys maždaug 90 % visų tarptautinių įmonių pajamų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms šis pasiūlymas poveikio nedarys 11 .

Kalbant apie tarptautines įmones, kurios turi būstines trečiojoje valstybėje, ši prievolė bus taikoma jų patronuojamosioms įmonėms arba filialams ES, jeigu ES nepriklausančioje valstybėje veikiančios tarptautinės įmonės grupės ataskaitos pagal šalis nėra viešai prieinamos ir jeigu ji nenurodo, kuri patronuojamoji įmonė arba kuris filialas ES yra atsakingas už ataskaitų pagal šalis skelbimą patronuojančiosios įmonės vardu.

Šios prievolės taikymas atitinka Administracinio bendradarbiavimo direktyvą 12 , kurioje nustatyta, kad patronuojamosios įmonės arba filialai ES mokesčių administratoriams turi teikti trečiojoje valstybėje įsisteigusios patronuojančiosios grupės ataskaitas pagal šalis. Tikslas – mokesčių administratoriams pateikti išsamią informaciją, kuri yra būtina siekiant įvertinti galimai žalingą mokesčių praktiką, bet ne ataskaitose pagal šalis plačiajai visuomenei pateikti bendrų duomenų siekiant padidinti skaidrumą.

Atsižvelgiant į siūlomą ribą, taikomą tarptautinėms įmonėms, kad jos patektų į šios iniciatyvos taikymo sritį, ir į dabartines ataskaitų teikimo prievoles ES, nustatyti ataskaitų teikimo prievolę tik ES įsisteigusioms vidutinėms arba didesnėms patronuojamosioms įmonėms – proporcinga ir veiksminga. Taigi mažosioms įmonėms, kurios sudaro daugiau kaip 95 % visų įmonių ES, nauja prievolė nenustatoma.

Bankų grupės

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnį ES įsisteigusioms bankų grupėms jau reikia skelbti ataskaitas pagal šalis. Jeigu jos yra tarptautinės įmonės, kurios patenka į šios iniciatyvos taikymo sritį, joms prievolė teikti pelno mokesčio informaciją nebus taikoma, su sąlyga, kad į ataskaitą, pateiktą pagal Direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnį, bus įtraukiama ES pagrindinės patronuojančiosios įmonės ir visų su ja susijusių įmonių veikla 13 .

Turinys

Bus atskleidžiama tik informacija, būtina šios iniciatyvos nustatytiems tikslams pasiekti, konkrečiai: veiklos pobūdis, darbuotojų skaičius, gautos grynosios pajamos (įskaitant susijusias šalis), pelnas prieš sumokant mokesčius, pelno mokesčio suma, mokėtina valstybėje dėl einamaisiais metais gauto pelno, tais metais į valstybės iždą faktiškai sumokėtos sumos ir sukaupto pelno suma.

Kad būtų užtikrintas informacijos išsamumas ir piliečiai galėtų geriau įvertinti, kaip tarptautinės įmonės prisideda prie gerovės kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje, informacija turėtų būti suskirstyta pagal šalis. Be to, kadangi kai kurios trečiosios valstybės atsisako laikytis gero mokesčių srities valdymo standartų ir kelia tam tikrų su mokesčiais susijusių problemų, itin išsami turėtų būti pateikiama informacija apie tarptautinių įmonių veiklą. ES įsipareigojo sudaryti bendrą tam tikrų mokesčių jurisdikcijų sąrašą atsižvelgdama į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą 14 , kuriame nurodytas siūlomas požiūris į tokias mokesčių jurisdikcijas ir tokio sąrašo sudarymo kriterijai.

Kaip nurodyta tame komunikate, bendras ES sąrašas bus grindžiamas aiškiais ir tarptautiniu mastu pateisinamais kriterijais, pagrįstais tarptautiniu lygmeniu sutartais standartais, kaip nurodyta direktyvoje, ir griežtu patikros procesu. Sąrašą parengs Komisija ir valstybės narės. Komisija siūlo, kad galutinis sprendimas dėl mokesčių jurisdikcijų, įtrauktinų į bendrą ES sąrašą, būtų priimtas deleguotuoju aktu, kuriuo Tarybai ir Parlamentui būtų suteikiamas tam tikras vaidmuo.

Išskyrus nurodytą tam tikrų trečiųjų valstybių jurisdikcijoms, keliančioms konkrečių problemų, taikomą išimtį, tokia pati informacija apie grupės veiklą kitose mokesčių jurisdikcijose bus teikiama agreguota. Jeigu konkrečioje valstybėje veikia daugiau negu vienas grupės subjektas, ataskaitose pagal šalis informacija, susijusi su kiekvienu subjektu toje valstybėje, pateikiama susumuota.

Skelbimas

Konsoliduotoji ataskaita apie pelno mokestį bus skelbiama įmonių registre siekiant užtikrinti tikrumą ir prieinamumą ilgesnį laiką. Be to, kadangi šios iniciatyvos tikslas – visuomenės kontrolės užtikrinimas, šios ataskaitos bus prieinamos visuomenei įmonių interneto svetainėse. Kad būtų galima atlikti palyginimą ilgesnį laiką, interneto svetainėse ataskaitos bus prieinamos bent penkerius metus iš eilės.

Vykdymo užtikrinimas

Šios iniciatyvos įgyvendinimas bus užtikrintas derinant kelias nuostatas. Valstybės narės turėtų nustatyti administracinių, valdymo ir priežiūros organų atsakomybę už šių ataskaitų teikimą. Teisės aktais nustatytą auditą atliekantys auditoriai, atsakingi už vietos patronuojamąją įmonę, turės tikrinti, ar ataskaitos pagal šalis teikiamos ir ar užtikrinamas jų prieinamumas internete. Jeigu trečiojoje valstybėje įsisteigusi tarptautinė įmonė šią nuostatą pažeidžia, atsakomybė tenka asmenims, atsakingiems už atskleidimo formalumus. Galiausiai bus taikomas Direktyvos 2013/34/ES 51 straipsnis, kuriuo užtikrinama, kad už pažeidimus tarptautinės įmonės arba jų patronuojamosios įmonės ir filialai bus baudžiami veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomosiomis baudomis.

2016/0107 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pastaruoju metu pelno mokesčių vengimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažįstama, kad būtina skubiai daryti pažangą kovojant su mokesčių vengimu tiek pasaulio, tiek Sąjungos lygiu. Komunikatuose „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ 16 ir „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ 17 Komisija nustatė prioritetą – poreikį pereiti prie sistemos, pagal kurią mokesčiai būtų mokami valstybėje, kurioje gaunamas pelnas. Kitas Komisijos nustatytas prioritetas – poreikis reaguoti į mūsų visuomenės lūkesčius dėl teisingumo ir mokesčių skaidrumo;

(2)2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje 18 pripažįstama, kad didesnis skaidrumas įmonių apmokestinimo srityje gali pagerinti mokesčių surinkimą, padidinti mokesčių administratorių darbo efektyvumą ir užtikrinti didesnį visuomenės pasitikėjimą mokesčių sistemomis ir vyriausybėmis;

(3)vadovaujantis 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES 19 buvo įtraukta peržiūros nuostata, kuria reikalaujama, kad Komisija apsvarstytų galimybę nustatyti prievolę papildomų pramonės sektorių didžiosioms įmonėms kasmet teikti ataskaitas pagal šalis atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naujoves ir susijusių Europos iniciatyvų rezultatus;

(4)2015 m. lapkričio mėn. paraginęs sukurti pasaulinę teisingą ir pažangią tarptautinę mokesčių sistemą, G 20 patvirtino EBPO „Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo“ (BEPS), kurio tikslas – pateikti vyriausybėms aiškių tarptautinių sprendimų, kaip spręsti problemą, susijusią su dabartinių taisyklių spragomis ir neatitikimais, kuriais pasinaudojant įmonių pelnas perkeliamas į vietas, kuriose apmokestinimo nėra arba jis labai mažas ir kuriose negali būti sukuriama tikroji vertė. Visų pirma BEPS plano 13 veiksmu nustatoma, kad tam tikros tarptautinės įmonės turi teikti konfidencialias ataskaitas pagal šalis nacionaliniam mokesčių administratoriui. 2016 m. sausio 27 d. Komisija priėmė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį. Vienas iš šio dokumentų rinkinio tikslų – iš dalies pakeičiant Tarybos direktyvą 2011/16/ES į Sąjungos teisę perkelti BEPS plano 13 veiksmą 20 ;

(5)padidinta visuomenės Sąjungoje veiklą vykdančių tarptautinių įmonių pelno mokesčių mokėjimo kontrolė – itin svarbus veiksnys siekiant toliau skatinti įmonių atsakomybę, prisidėti prie mokesčių pagrindu kuriamos gerovės, skatinti sąžiningesnę konkurenciją Sąjungos mokesčių srityje rengiant geresne informacija pagrįstus viešus debatus ir atkurti visuomenės pasitikėjimą nacionalinių mokesčių sistemų teisingumu. Tokią kontrolę visuomenė gali vykdyti, jei bus teikiamos ataskaitos apie pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kur įsisteigusi tarptautinių įmonių grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė;

(6)kai grupės įmonės yra įsisteigusios Sąjungoje, visuomenė turėtų turėti galimybę kontroliuoti visą grupės veiklą. Grupių, vykdančių veiklą Sąjungoje tik per patronuojamąsias įmones arba filialus, patronuojamosios įmonės ir filialai turėtų skelbti šią pagrindinės patronuojančiosios įmonės ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą. Tačiau dėl proporcingumo ir efektyvumo priežasčių prievolė skelbti ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą turėtų būti taikoma tik Sąjungoje įsisteigusioms vidutinėms arba didžiosioms patronuojamosioms įmonėms arba valstybėje narėje atidarytiems panašaus dydžio filialams. Todėl Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritis turėtų būti atitinkamai išplėsta ir į ją turėtų būti įtraukti Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios įmonės filialai, atidaryti valstybėje narėje;

(7)kad bankų sektoriuje būtų išvengta ataskaitų teikimo dubliavimo, pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES 21 ir kurios į pagal Direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnį parengtą ataskaitą įtraukia visą savo veiklą ir visą susijusių įmonių veiklą, įtrauktą į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, be kita ko, veiklą, kuriai netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 22 Trečios dalies 1 antraštinės dalies 2 skyrius, turėtų būti netaikomi ataskaitų teikimo reikalavimai, nustatyti šioje direktyvoje;

(8)ataskaitoje apie pelno mokestį turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su visa įmonės arba visos susijusių įmonių grupės, kurią kontroliuoja pagrindinė patronuojančioji įmonė, veikla. Informacija turėtų būti pagrįsta BEPS plano 13 veiksmo ataskaitų teikimo specifikacijomis ir turėtų apsiriboti tik tuo, kas yra būtina, kad visuomenė galėtų vykdyti efektyvią kontrolę ir kad būtų užtikrinta, kad dėl informacijos atskleidimo nekiltų neproporcinga rizika arba neatsirastų nepalankių sąlygų. Į ataskaitą taip pat turėtų būti įtrauktas trumpas veiklos pobūdžio apibūdinimas. Toks apibūdinimas galėtų būti atliekamas remiantis kategorijomis, nurodytomis EBPO dokumento „Transfer Pricing Guidelines on Documentation“ V skyriaus III priedo 2 lentelėje. Ataskaitoje turėtų būti išdėstyti bendri faktai ir pateikti paaiškinimai, jeigu yra esminių sukauptų ir sumokėtų mokesčių sumų neatitikimų grupės lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas;

(9)kad būtų užtikrintas informacijos išsamumas ir piliečiai galėtų geriau įvertinti, kaip tarptautinės įmonės prisideda prie gerovės kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje, informacija turėtų būti suskirstyta pagal valstybes nares. Be to, tam tikrų mokesčių jurisdikcijų, keliančių konkrečių problemų, atveju turėtų būti pateikiama labai išsami su tarptautinių įmonių operacijomis susijusi informacija. Visų kitų trečiųjų valstybių operacijų atveju turėtų būti pateikiami agreguoti skaičiai;

(10)siekiant sustiprinti atsakomybę prieš trečiąsias šalis ir užtikrini deramą valdymą, Sąjungoje įsisteigusios pagrindinės patronuojančiosios įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai, kurie privalo rengti, skelbti ataskaitas apie pelno mokestį ir užtikrinti jų prieinamumą, turėtų būti bendrai atsakingi už šios ataskaitų teikimo prievolės vykdymo užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad patronuojamųjų įmonių, įsisteigusių Sąjungoje ir kontroliuojamų Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios pagrindinės patronuojančiosios įmonės, administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai arba asmuo (-enys), kurie turi vykdyti atskleidimo formalumus filiale, gali neturėti pakankamai žinių apie pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtos ataskaitos apie pelno mokestį turinį, jų atsakomybė skelbti ataskaitą apie pelno mokestį ir užtikrinti jos prieinamumą turėtų būti ribota;

(11)siekiant užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai būtų atskleisti visuomenei, vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turėtų tikrinti, ar ataskaita apie pelno mokestį buvo pateikta ir pristatyta pagal šios direktyvos reikalavimus ir ar buvo užtikrintas jos prieinamumas atitinkamoje įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje;

(12)šios direktyvos tikslas – su įmonių pelno mokesčiu susijusio skaidrumo ir visuomenės kontrolės didinimas pritaikant dabartinę teisinę sistemą, susijusią su įmonėms taikomomis prievolėmis skelbti ataskaitas, kad būtų apsaugoti narių ir kitų asmenų interesai, kaip numatyta SESV 50 straipsnio 2 dalies g punkte. Kaip nurodė Teisingumo Teismas, visų pirma bylos C-97/96 Verband deutscher Daihatsu-Händler 23 sprendime, SESV 50 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas tikslas yra bendra trečiųjų asmenų interesų apsauga, neišskiriant arba neeliminuojant kai kurių tokių asmenų grupių. Be to, įsisteigimo laisvės tikslas, kurio siekimas plačiąja prasme SESV 50 straipsnio 1 dalimi priskiriamas institucijoms, negali būti ribojamas SESV 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva nesusijusi su mokesčių derinimu, o tik su prievolėmis skelbti ataskaitas apie pelno mokestį, SESV 50 straipsnio 1 dalis – tinkamas teisinis pagrindas;

(13)kad būtų nustatytos tam tikros mokesčių jurisdikcijos, apie kurias turi būti pateikta labai išsami informacija, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad ji galėtų parengti bendrą tokių mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašą. Šis sąrašas turėtų būti sudarytas pagal tam tikrus kriterijus ir remiantis Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016) 24 final) 1 priedu. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija vykdytų tinkamas konsultacijas, be kita ko, ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, kurį patvirtino Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ir kuris dar turi būti oficialiai pasirašytas, nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(14)kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(15)šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(16)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 24 valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(17)todėl Direktyva 2013/34/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2013/34/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2013/34/ES iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a. 2, 48a–48g ir 51 straipsniuose nurodytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su filialais, kuriuos valstybėje narėje atidarė valstybės narės teisės aktais nereglamentuojama įmonė, tačiau kurios juridinis statusas yra panašus į išvardytųjų I priede;“

(2) įterpiamas 10a skyrius:

„10a skyrius

Ataskaita apie pelno mokestį

48a straipsnis

Apibrėžtys, susijusios su ataskaitos apie pelno mokestį teikimu

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)pagrindinė patronuojančioji įmonė – įmonė, rengianti didžiausios įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

(2)konsoliduotosios finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kurias rengia grupės patronuojančioji įmonė ir kurioje turtas, įsipareigojimai, nuosavybė, pajamos ir išlaidos pateikiami kaip vieno ūkio subjekto finansinės ataskaitos;

(3)mokesčių jurisdikcija – valstybės arba ne valstybės jurisdikcija, turinti fiskalinę autonomiją pelno mokesčio atžvilgiu.

48b straipsnis

Įmonės ir filialai, privalantys teikti ataskaitas apie pelno mokestį

1.Valstybės narės reikalauja, kad nacionalinės teisės aktais reglamentuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurių konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR, taip pat nacionalinės teisės aktais reglamentuojamos įmonės, kurios nėra susijusios įmonės ir kurių grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR, kasmet rengtų ir skelbtų ataskaitas apie pelno mokestį.

Ataskaita apie pelno mokestį turi būti prieinama visuomenei įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną.

2.Valstybės narės netaiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių pagrindinėms patronuojančiosioms įmonėms, jeigu tokioms įmonėms arba su jomis susijusioms įmonėms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES* 89 straipsnis ir jeigu į ataskaitą pagal šalis įtraukta patronuojančiųjų įmonių konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje esanti informacija apie visą susijusių įmonių veiklą.

3.Valstybės narės reikalauja, kad vidutinės ir didžiosios patronuojamosios įmonės, nurodytos 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, reglamentuojamos nacionalinės teisės aktais ir kontroliuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurios konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR ir kuri nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, kasmet rengtų ir skelbtų tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės ataskaitas apie pelno mokestį.

Ataskaita apie pelno mokestį turi būti prieinama visuomenei patronuojamosios įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną.

4.Valstybės narės reikalauja, kad filialai, kuriuos jų teritorijoje atidaro įmonė, kuri nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, kasmet rengtų ir skelbtų pagrindinės patronuojančiosios įmonės, nurodytos šio straipsnio 5 dalies a punkte, ataskaitą apie pelno mokestį.

Ataskaita apie pelno mokestį turi būti prieinama visuomenei filialo arba susijusios įmonės interneto svetainėje jos paskelbimo dieną.

Valstybės narės šios dalies pirmą pastraipą taiko tik filialams, kurių grynosios pajamos viršija grynųjų pajamų ribą, nustatytą kiekvienos valstybės narės teisėje pagal 3 straipsnio 2 dalį.

5.Valstybės narės taiko 4 dalyje nustatytas taisykles tik filialams, kai atitinkami šie kriterijai:

(a)atidariusi filialą įmonė yra arba grupės susijusi įmonė, kurią kontroliuoja valstybės narės nacionalinės teisės aktais nereglamentuojama pagrindinė patronuojančioji įmonė, kurios konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR, arba nesusijusi įmonė, kurios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR;

(b)a punkte nurodyta pagrindinė patronuojančioji įmonė neturi 3 dalyje nurodytos vidutinės arba didžiosios patronuojamosios įmonės.

6.Valstybės narės netaiko šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų taisyklių, jeigu pagal 48c straipsnį parengta ataskaita apie pelno mokestį prieinama visuomenei valstybės narės teisės aktais nereglamentuojamos pagrindinės patronuojančiosios įmonės interneto svetainėje per pagrįstą laikotarpį, ne ilgesnį negu 12 mėnesių nuo balanso datos, ir jeigu ataskaitoje nurodytas vienos patronuojamosios įmonės arba vieno filialo, reglamentuojamų valstybės narės teisės aktais ir paskelbusiais ataskaitą pagal 48d straipsnio 1 dalį, pavadinimas ir registruotoji būstinė.

7.Valstybės narės reikalauja, kad patronuojamosios įmonės arba filialai, kuriems netaikomos 3 ir 4 dalies nuostatos, skelbtų ataskaitą apie pelno mokestį ir užtikrintų jos prieinamumą, jeigu tokios patronuojamosios įmonės arba filialai įsteigti tam, kad būtų galima išvengti šiame skyriuje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo.

48c straipsnis

Ataskaitos apie pelno mokestį turinys

1.Į ataskaitą apie pelno mokestį įtraukiama informacija, susijusi su visa įmonės ir pagrindinės patronuojančiosios įmonės veikla, įskaitant visų susijusių įmonių veiklą, konsoliduotą atitinkamų finansinių metų finansinėje ataskaitoje.

2.1 dalyje nurodyta informacija apima:

(a)trumpą veiklos pobūdžio apibūdinimą;

(b)darbuotojų skaičių;

(c)grynųjų pajamų sumą, į kurią įtraukiamos pajamos, gautos su susijusiomis šalimis;

(d)pelno arba nuostolių sumą prieš sumokant pelno mokestį;

(e)sukaupto pelno mokesčio sumą (einamaisiais metais), kuri yra einamosios mokesčių išlaidos, kurias už finansinių metų apmokestinamą pelną arba nuostolius apskaičiavo įmonės ir filialai, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamoje mokesčių jurisdikcijoje;

(f)sumokėtą pelno mokesčio sumą, kuri yra sumokėtų pelno mokesčių suma per atitinkamus finansinius metus ir kurią sumokėjo įmonės ir filialai, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais atitinkamoje mokesčių jurisdikcijoje; taip pat

(g)sukauptą pelno sumą.

Taikant pirmos pastraipos e punktą einamosios mokesčių išlaidos siejamos tik su įmonės veikla einamaisiais finansiniais metais, į ją neįtraukiami atidėtieji mokesčiai arba atidėjiniai neapibrėžtiems mokestiniams įsipareigojimams.

3.2 dalyje nurodyta informacija ataskaitoje turi būti pateikta atskirai apie kiekvieną valstybę narę. Jeigu valstybė narė apima kelias mokesčių jurisdikcijas, informacija sujungiama valstybės narės lygmeniu.

Be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija ataskaitoje pateikiama atskirai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją, kuri praėjusių finansinių metų pabaigoje buvo įtraukta į bendrą tam tikrų mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašą, sudarytą pagal 48g straipsnį, jeigu ataskaitoje pagal 48e straipsnyje nurodytą atsakomybės tvarką tiesiogiai nepatvirtinama, kad tokios mokesčių jurisdikcijos teisės aktais reglamentuojamos grupės susijusios įmonės tiesiogiai nesudaro sandorių su valstybės narės teisės aktais reglamentuojamos tos pačios grupės susijusia įmone.

2 dalyje nurodyta informacija apie kitas mokesčių jurisdikcijas ataskaitoje pateikiama agreguota.

Informacija suskirstoma į atskiras atitinkamas mokesčių jurisdikcijas pagal pastovią arba nuolatinę verslo veiklą, dėl kurios, grupei vykdant veiklą, gali atsirasti toje mokesčių jurisdikcijoje mokėtinas pelno mokestis.

Jeigu dėl kelių susijusių įmonių veiklos gali atsirasti vienoje mokesčių jurisdikcijoje mokėtinas mokestis, su ta mokesčių jurisdikcija susijusi informacija – susumuota informacija, susijusi su tokia kiekvienos susijusios įmonės ir jų filialų veikla toje mokesčių jurisdikcijoje.

Informacija apie konkrečią veiklą nepriskiriama tuo pat metu daugiau kaip vienai mokesčių jurisdikcijai.

4.Ataskaitoje grupės lygmeniu išdėstomi bendri faktai ir pateikiami paaiškinimai, jeigu yra esminių 2 dalies e ir f punktuose atskleistų sumų neatitikimų, atsižvelgiant į tai, ar yra tokių atitinkamų sumų ankstesniais finansiniais metais.

5.Ataskaita apie pelno mokestį skelbiama ir yra prieinama interneto svetainėje bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.

6.Ataskaitoje apie pelno mokestį naudojama valiuta – konsoliduotųjų finansinių ataskaitų valiuta. Valstybės narės nereikalauja, kad šios ataskaitos būtų skelbiamos naudojant skirtingą negu finansinių ataskaitų valiutą.

7.Jeigu valstybės narės nėra įsivedusios euro, 48b straipsnio 1 dalyje nurodyta riba konvertuojama į nacionalinę valiutą taikant [Leidinių biuras įrašo datą, kuri yra šios direktyvos įsigaliojimo data] kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jį padidinant arba sumažinant ne daugiau kaip 5 %, kad būtų gauta apvali suma nacionaline valiuta.

48b straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos ribos konvertuojamos į lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinės valiutos sumą taikant [Leidinių biuras įrašo datą, kuri yra šios direktyvos įsigaliojimo data] kursą, suapvalintą iki artimiausio tūkstančio.

48d straipsnis

Skelbimas ir prieinamumas

1.Ataskaita apie pelno mokestį skelbiama remiantis kiekvienos valstybės narės teisės aktais pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių, kartu su dokumentais, nurodytais šios direktyvos 30 straipsnio 1 dalyje ir prireikus su atskaitomybės dokumentais, nurodytais Tarybos direktyvos 89/666/EEB** 9 straipsnyje.

2.48b straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalyse nurodyta ataskaita yra prieinama interneto svetainėje mažiausiai penkerius metus iš eilės.

48e straipsnis

Atsakomybė už ataskaitos apie pelno mokestį parengimą, skelbimą ir prieinamumą

1.Valstybės narės užtikrina, kad 48b straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, kad ataskaitos apie pelno mokestį būtų parengtos, paskelbtos ir prieinamos pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius.

2.Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 48b straipsnio 3 dalyje nurodytų patronuojamųjų įmonių administraciniai, valdymo ir priežiūros organų nariai ir asmuo (-enys), paskirtas (-i) vykdyti Direktyvos 89/666/EB 13 straipsnyje nustatytus informacijos atskleidimo formalumus šios direktyvos 48b straipsnio 4 dalyje nurodytame filiale, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, būtų bendrai atsakingi už užtikrinimą, pasitelkiant visas jų žinias ir pajėgumus, kad ataskaitos apie pelno mokestį būtų parengtos, paskelbtos ir prieinamos pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius.

48f straipsnis

Nepriklausomas tikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu pagal 34 straipsnio 1 dalį vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių atlieka susijusios įmonės finansinių ataskaitų auditą, teisės aktais nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ar audito įmonė (-ės) taip pat tikrina, ar pagal 48b, 48c ir 48d straipsnius buvo pateikta ataskaita apie pelno mokestį ir ar ji yra prieinama. Ar ataskaita apie pelno mokestį buvo pateikta ir ar ji prieinama pagal šiuos straipsnius, vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nurodo audito ataskaitoje.

48g straipsnis

Bendras tam tikrų mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašas

Remiantis 49 straipsniu, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, susijusius su bendro tam tikrų mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašo sudarymu. Šis sąrašas grindžiamas mokesčių jurisdikcijų, neatitinkančių toliau išvardytų kriterijų, vertinimu. Šie kriterijai:

(1)skaidrumas ir informacijos mainai, įskaitant keitimąsi informacija gavus prašymą ir automatinius finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainus;

(2)sąžininga konkurencija mokesčių srityje;

(3)G 20 ir (arba) EBPO nustatyti standartai;

(4)kiti susiję standartai, įskaitant tarptautinius standartus, kuriuos nustatė Finansinių veiksmų darbo grupė.

Komisija reguliariai šį sąrašą peržiūrės ir prireikus jį keis, atsižvelgdama į naujas aplinkybes.

48h straipsnis

Pirmos ataskaitos apie pelno mokestį teikimo data

Valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais 48a–48f straipsniai perkeliami į nacionalinę teisę, būtų taikomi ne vėliau kaip nuo pirmųjų finansinių metų, prasidėjusių nuo [Leidinių biuras įrašo datą – vieni metai po perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos].

48i straipsnis

Pranešimas

Komisija praneš apie ataskaitų teikimo prievolių, nustatytų 48a–48f straipsniuose, atitiktį ir poveikį. Į pranešimą įtraukiamas vertinimas, ar ataskaitos apie pelno mokestį teikimas duoda tinkamų ir proporcingų rezultatų atsižvelgiant į poreikį užtikrinti pakankamą skaidrumo lygį ir konkurencingos įmonių aplinkos poreikį.

Pranešimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai [Leidinių biuras įrašo datą – penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos].

(3)49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 48g straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 54 straipsnyje nurodytos datos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 48g straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytas įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“

(b)Įterpiama 3a dalis:

„3a. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi [data] Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.“

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 13 dalį, 46 straipsnio 2 dalį arba 48g straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

______________________

* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 26, p. 338).

** 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktoji Tarybos direktyva 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai (OL L 395, 1989 12 30, p. 36).“

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip [Leidinių biuras įrašo datą – vieni metai po įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

(1) Žr.  Įmonių apmokestinimo veiksmų planą , Europos Komisija, 2015 m. birželio mėn. Žr. taip pat Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį , Europos Komisija, 2016 m. sausio mėn.

(2) Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų.

(3) Išskyrus ES nepriklausančių tarptautinių įmonių grupių, kurių konsoliduotosios pajamos yra didesnės kaip 750 mln. EUR, vidutines patronuojamąsias įmones ir filialus, kuriems ataskaitų teikimo reikalavimai bus taikomi.

(4) Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (89 straipsnis).

(5) Direktyva 2013/34/ES (10 skyrius)

(6) Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų.

(7) Europos Komisija, Factual Summary of the responses to the public consultation on assessing the potential for further transparency on corporate income taxes („Faktinis atsakymų, gautų per viešąsias konsultacijas dėl didesnio įmonių pelno mokesčio skaidrumo potencialo vertinimo, apibendrinimas“), 2016 m. sausio mėn.

(8) Apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo Komisijos nariai V. Dombrovskis, J. Hillas ir P. Moscovici ir daug įvairių suinteresuotųjų šalių (2015 m. spalio 1 d.).

(9) Europos Komisija, Gero mokesčių valdymo grupės platforma

(10) Tyrimas „ General assessment of potential economic consequences of country-by-country reporting under CRD IV “ („Bendras pagal KRD bankų teikiamų ataskaitų pagal šalis galimų ekonominių padarinių vertinimas“), „PWC“, 2014 m.

(11) Žr.3 išnašą.

(12) Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų.

(13) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“, COM (2016) 24 final.

(15) OL C , , p. .

(16) COM(2015) 610 final, 2015 m. spalio 27 d.

(17) COM(2014) 910 final, 2014 m. gruodžio 16 d.

(18) 2015/2010(INL)

(19) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(20) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(21) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(22) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(23) 1997 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-97/96 Verband deutscher Daihatsu-Händler ECLI:EU:C:1997:581.

(24) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.