EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016PC0063

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo

COM/2016/063 final - 2016/037 (NLE)

Briuselis, 2016 02 11

COM(2016) 63 final

2016/0037(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pridedamas Tarybos sprendimo pasiūlymas yra teisinė priemonė, skirta pasirašyti ir laikinai taikyti Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) (toliau – RAB EPS). RAB valstybės partnerės yra Burundis, Kenija, Ruanda, Tanzanija ir Uganda.

2014 m. spalio 14 d. Briuselyje vyriausieji derybininkai baigė derybas. Susitarimas parafuotas 2014 m. spalio 16 d. Briuselyje.

Kenijai šiuo metu taikoma Patekimo į rinką reglamente nustatyta tvarka. Kitos regiono šalys, priskirtos prie mažiausiai išsivysčiusių šalių, šiuo metu naudojasi iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“.

Nuo Susitarimo įsigaliojimo RAB valstybėms partnerėms bus taikoma vienoda patekimo į rinką tvarka.

·Derėjimas su esamomis politikos nuostatomis šioje politikos srityje

Šiuo pasiūlymu įgyvendinamas Partnerystės susitarimas tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (toliau – AKR ir EB partnerystės susitarimas) 1 , kuriame raginama sudaryti su PPO taisyklėmis suderintus ekonominės partnerystės susitarimus.

·Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

RAB EPS yra į vystymąsi orientuotas prekybos susitarimas. Juo RAB valstybėms partnerėms sudaromos asimetrinio patekimo į rinką galimybės, kurios joms leidžia pažeidžiamus sektorius apsaugoti nuo liberalizavimo; Susitarime nustatyta daug apsaugos priemonių ir sąlyga dėl ką tik susikūrusios pramonės apsaugos; į jį įtrauktos nuostatos dėl kilmės taisyklių, kuriomis lengvinamas eksportas, be to, juo neleidžiama naudoti eksporto subsidijų Šalių tarpusavio prekybai. Šiomis nuostatomis prisidedama prie politikos suderinamumo vystymosi labui tikslo ir jos atitinka SESV 208 straipsnio 2 dalį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

Šio Tarybos sprendimo teisinis pagrindas yra Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 207 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 209 straipsnio 2 dalis kartu su 218 straipsnio 5 dalimi. 

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

SESV 3 straipsnyje nustatyta, kad bendra prekybos politika priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

·Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas būtinas tarptautiniams Sąjungos įsipareigojimams, nustatytiems AKR ir EB partnerystės susitarime, įgyvendinti.

·Priemonės pasirinkimas

Šis pasiūlymas pagrįstas SESV 218 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad dėl tarptautinių susitarimų priimamas Tarybos sprendimas. Kitų teisinių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti šio pasiūlymo tikslą, nenumatyta.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Ex-post  vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

Netaikoma.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Netaikoma.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma.

·Poveikio vertinimas

2003–2007 m. buvo atliekamas ES ir AKR ekonominės partnerystės susitarimų poveikio darniam vystymuisi vertinimas. Europos Komisija 2002 m. paskelbė konkursą, kuriame buvo nurodytos šio projekto sąlygos. Po šio konkurso 2002 m. rugpjūčio mėn. sudaryta penkerių metų bendroji sutartis su „PwC France“. Poveikio darniam vystymuisi vertinimo galutinės ataskaitos projektas suinteresuotiesiems subjektams Europoje pristatytas per Europos Komisijos 2007 m. kovo 23 d. Briuselyje (Belgija) surengtą ES dialogo su pilietine visuomene susitikimą.

·Reglamentavimo kokybė ir supaprastinimas

RAB EPS programa REFIT netaikoma; juo nenustatoma jokių sąnaudų ES MVĮ ir dėl jo nekyla jokių su skaitmenine aplinka susijusių klausimų.

·Pagrindinės teisės

Pasiūlymas nedaro poveikio Sąjungos pagrindinių teisių apsaugai.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Keturios iš penkių RAB valstybių partnerių yra mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurios naudojasi iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią jų produktai į ES rinką patenka be muitų ir netaikant kvotų. Kenijai taikomas Patekimo į rinką reglamentas, pagal kurį šalies produktai į ES rinką taip pat patenka be muitų ir netaikant kvotų. Kadangi pagal Susitarimą patekimo į ES rinką sąlygos nesikeis, poveikio biudžetui nėra.

5.KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Pagal RAB EPS institucines nuostatas numatyta įsteigti EPS tarybą, atsakingą už EPS įgyvendinimo priežiūrą. EPS tarybą sudaro Šalių atstovai ministrų lygmeniu ir jai talkina Vyresniųjų pareigūnų komitetas.

Patariamasis komitetas padeda Vyresniųjų pareigūnų komitetui skatinti pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus ir socialinių bei ekonominių partnerių atstovų dialogą ir bendradarbiavimą. Galiausiai RAB EPS peržiūrimas kas penkerius metus nuo jo įsigaliojimo dienos.

·Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

·Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

RAB EPS išdėstytos nuostatos dėl prekybos prekėmis, muitų režimo ir prekybos lengvinimo, techninių prekybos kliūčių, sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, žemės ūkio ir žuvininkystės.

Nuostatose dėl bendradarbiavimo siekiant įgyvendinti vystymosi matmenį nustatytos RAB EPS įgyvendinimo prioritetinės veiksmų sritys, nurodytos 2014–2020 m. regioninėje orientacinėje programoje.

RAB EPS nustatyti įsipareigojimai, susiję su regionine integracija, kuri padės įgyvendinti RAB muitų sąjungą.

RAB EPS taip pat numatyta tęsti derybas regiono lygmeniu dėl paslaugų, konkurencijos politikos, investicijų ir privačiojo sektoriaus plėtotės, aplinkos ir darnaus vystymosi, intelektinės nuosavybės teisių ir skaidrumo viešųjų pirkimų srityje.

2016/0037 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 209 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą 2 ,

kadangi:

1)2002 m. birželio 12 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupe dėl ekonominės partnerystės susitarimų sudarymo;

2)derybos buvo užbaigtos ir 2014 m. spalio 16 d. parafuotas Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių (Burundžio Respublikos, Kenijos Respublikos, Ruandos Respublikos, Tanzanijos Jungtinės Respublikos ir Ugandos Respublikos) ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimas (toliau – Susitarimas);

3)Partnerystės susitarime tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių 3 raginama sudaryti su PPO taisyklėmis suderintus ekonominės partnerystės susitarimus;

4)Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

5)atsižvelgiant į Susitarimo 139 straipsnio 4 dalį, kol įsigalios šis susitarimas, numatomas laikinas Sąjungos kompetencijai priklausančių šio susitarimo nuostatų taikymas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija Sąjungos vardu įgaliojama pasirašyti Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą, su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas parengia įgaliojamąjį raštą, kuriuo derybininko nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai pasirašyti Susitarimą Sąjungos vardu, su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

1.Kaip numatyta šio susitarimo 139 straipsnio 4 dalyje, laikinai taikomos Sąjungos kompetencijai priklausančios Susitarimo nuostatos.

2.Sąjunga laikinai netaiko šios Susitarimo nuostatos:

102 straipsnio 3 dalies.

3.Komisija paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma, nuo kada Susitarimas laikinai taikomas.

4 straipsnis

Susitarimu neperduodamos teisės ar nenustatomos prievolės, kuriomis būtų galima tiesiogiai remtis Sąjungos ar valstybių narių teismuose.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO, KURIO POVEIKIS BIUDŽETUI SUSIJĘS TIK SU ĮPLAUKOMIS, PAŽYMA

1.PASIŪLYMO PAVADINIMAS

TARYBOS SPRENDIMAS dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo

2.BIUDŽETO EILUTĖS

Skyrius ir straipsnis: 12 skyrius, 120 straipsnis

2014 metams biudžete numatyta suma: 16 185 600 000 EUR

3.FINANSINIS POVEIKIS

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio

4.KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Siekiant apsaugoti Europos Sąjungos nuosavus išteklius, Susitarime pateiktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šalis partnerė tinkamai laikytųsi prekybos lengvatų pagal 3 dalį „Finansinis poveikis“ taikymo sąlygų, visų pirma nustatytų 16 straipsnyje „Specialiosios nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo“, 1 protokole dėl kilmės taisyklių ir 2 protokole dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje. Šiomis nuostatomis papildomi Europos Sąjungos muitų teisės aktai, taikomi visoms importuojamoms prekėms (visų pirma Europos Sąjungos muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimo nuostatos), ir nuostatos dėl valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su nuosavų išteklių kontrole (visų pirma Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1150/2000).

(1)    OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (OL L 209, 2005 8 11, p. 27) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu (OL L 287, 2010 11 4, p. 3).
(2)    OL C […], […], p. […].
(3)    OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (OL L 209, 2005 8 11, p. 27) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu pasirašytu susitarimu (OL L 287, 2010 11 4, p. 3).
Top

Briuselis, 2016 02 11

COM(2016) 63 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo


PRIEDAS

RYTŲ AFRIKOS BENDRIJOS VALSTYBIŲ PARTNERIŲ

IR EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ

EKONOMINĖS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

SUSITARIMO ŠALYS

BURUNDŽIO RESPUBLIKA,

KENIJOS RESPUBLIKA,

RUANDOS RESPUBLIKA,

TANZANIJOS JUNGTINĖ RESPUBLIKA,

UGANDOS RESPUBLIKA

(toliau – RAB valstybės partnerės)

ir

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

IR

EUROPOS SĄJUNGA

(toliau – ES)

PRIMINDAMOS įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – pagal PPO steigimo sutartį);

ATSIŽVELGDAMOS į 1975 m. birželio 6 d. Džordžtaune pasirašytą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybių grupės steigimo susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą, 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistą ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu antrą kartą iš dalies pakeistą Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (toliau – Kotonu susitarimas);

ATSIŽVELGDAMOS į 1999 m. lapkričio 30 d. Arušoje pasirašytą Rytų Afrikos bendrijos (toliau – RAB) steigimo sutartį ir jos protokolą dėl Rytų Afrikos bendrijos muitų sąjungos steigimo;

DAR KARTĄ PABRĖŽDAMOS norą didinti Afrikos vienybę ir siekti Afrikos ekonominės bendrijos steigimo sutarties tikslų;

ATSIŽVELGDAMOS į Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV);

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad RAB valstybės partnerės ir ES bei jos valstybės narės susitarė, kad jų bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos srityse tikslas – skatinti sklandžią ir laipsnišką AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką, atsižvelgiant į jų politinį pasirinkimą, išsivystymo lygį ir vystymosi prioritetus, taip skatinant jų darnų vystymąsi ir prisidedant prie skurdo RAB valstybėse partnerėse naikinimo;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad Ekonominės partnerystės susitarimas (toliau – EPS) turi atitikti Kotonu susitarimo tikslus ir principus ir, visų pirma, jo II antraštinės dalies 3 dalies nuostatas dėl bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityse;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad EPS yra vystymosi priemonė, kuria skatinamas tvarus augimas, didinami RAB valstybių partnerių gamybos ir tiekimo pajėgumai, skatinami struktūriniai RAB valstybių partnerių ekonomikos pokyčiai, ekonomikos įvairinimas ir konkurencingumas, o visa tai padeda RAB valstybėms partnerėms plėtoti prekybą, pritraukti investicijas bei technologijas ir kurti darbo vietas;

DAR KARTĄ PABRĖŽDAMOS, kad būtina užtikrinti didelį dėmesį regioninei integracijai ir specialiojo ir diferencinio režimo nustatymui visoms RAB valstybėms partnerėms, mažiausiai išsivysčiusioms RAB valstybėms partnerėms toliau taikant specialųjį režimą;

PRIPAŽINDAMOS, kad siekiant pakelti gyvenimo RAB valstybėse partnerėse lygį reikia didelių investicijų,

SUSITARĖ:

I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 STRAIPSNIS

Susitarimo taikymo sritis

Šalys sudaro Ekonominės partnerystės susitarimą (toliau – EPS). Šį susitarimą sudaro toliau nurodytos dalys:

a)Bendrosios nuostatos

b)Prekyba prekėmis

c)Žuvininkystė

d)Žemės ūkis

e)Ekonominis ir vystomasis bendradarbiavimas

f)Institucinės nuostatos

g)Ginčų vengimas ir sprendimas

h)Bendrosios išimtys

i)Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

j)Priedai ir protokolai

2 STRAIPSNIS

Tikslai

1.Šio susitarimo tikslai:

a)prisidėti prie ekonomikos augimo ir vystymosi užmezgant sustiprintą strateginę prekybos ir vystymosi partnerystę, atitinkančią darnaus vystymosi tikslus;

b)skatinti RAB regioninę integraciją, bendradarbiavimą ekonomikos srityje ir gerą valdymą;

c)skatinti laipsnišką RAB integraciją į pasaulio ekonomiką, atsižvelgiant į jos politinį pasirinkimą ir vystymosi prioritetus;

d)skatinti struktūrinius RAB ekonomikos pokyčius, jos įvairinimą ir konkurencingumą didinant gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus;

e)didinti RAB pajėgumus prekybos politikos ir su prekyba susijusiose srityse;

f)sukurti ir įgyvendinti veiksmingą, nuspėjamą ir skaidrią RAB valstybių partnerių regioninę prekybos ir investicijų reguliavimo sistemą ir gerinti sąlygas investicijoms didinti ir privačiojo sektoriaus iniciatyvai skatinti ir

g)stiprinti esamus Šalių ryšius remiantis solidarumu ir bendrais interesais. Todėl atsižvelgiant į jų PPO teises ir prievoles, šiuo susitarimu stiprinami prekybos ir ekonominiai ryšiai, remiama nauja Šalių prekybos dinamika pasitelkiant pažangų, asimetrišką Šalių tarpusavio prekybos liberalizavimą ir stiprinamas bei plečiamas bendradarbiavimas visose su prekyba ir investicijomis susijusiose srityse.

2.Laikantis Kotonu susitarimo 34 ir 35 straipsnių šiuo susitarimu taip pat siekiama:

a)parengti 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT 1994) XXIV straipsnį atitinkantį susitarimą;

b)RAB valstybėms partnerėms sudaryti ne mažiau palankias nei Kotonu susitarimu sudarytas prekybos sąlygas;

c)nustatyti galimų derybų kitais klausimais, be kita ko, dėl prekybos paslaugomis, Kotonu susitarime nustatytais su prekyba susijusiais klausimais ir kitais klausimais abiem Šalims svarbiose srityse, pagrindą ir aprėptį.

3 STRAIPSNIS

Peržiūros sąlyga

Šalys įsipareigoja per penkerius (5) metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo baigti derybas šiais klausimais:

a)prekyba paslaugomis;

b)su prekyba susiję klausimai, kaip antai:

i)konkurencijos politika;

ii)investicijos ir privačiojo sektoriaus plėtotė;

iii)prekyba, aplinka ir darnus vystymasis;

iv)intelektinės nuosavybės teisės;

v)viešųjų pirkimų skaidrumas;

c)kitos sritys, dėl kurių Šalys gali susitarti.

4 STRAIPSNIS

Principai

Šis susitarimas pagrįstas šiais principais:

a)remtis Kotonu susitarimo acquis;

b)stiprinti integraciją RAB regione;

c)užtikrinti asimetriją RAB valstybėms partnerėms liberalizuojant prekybą ir taikant su prekyba susijusias priemones bei prekybos apsaugos priemones;

d)leisti RAB valstybėms partnerėms toliau taikyti regionines lengvatas kitoms Afrikos šalims ir regionams be prievolės jas taikyti ES ir

e)padėti didinti RAB valstybių partnerių gamybos, tiekimo ir prekybos pajėgumus.

II DALIS. PREKYBA PREKĖMIS

5 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Šios susitarimo dalies nuostatos taikomos visoms ES ir RAB valstybių partnerių kilmės prekėms.

2.Prekybos prekėmis srities tikslai:

a)pagal šiame susitarime nustatytą tvarką sudaryti saugias, ilgalaikes ir nuspėjamas sąlygas RAB valstybių partnerių kilmės prekėms patekti į ES rinką netaikant jokių muitų ir kvotų;

b)pagal šiame susitarime nustatytas sąlygas palaipsniui liberalizuoti RAB valstybių partnerių rinkas, kad į jas galėtų patekti ES kilmės prekės, ir

c)sudaryti ir gerinti patekimo į rinką sąlygas, kad RAB valstybės partnerės galėtų visapusiškai pasinaudoti EPS.

I ANTRAŠTINĖ DALIS. MUITAI IR LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

6 STRAIPSNIS

Muitai

1.Muitas – bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamoms prekėms arba dėl prekių importo, įskaitant dėl tokio importo nustatomą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį arba priemoką, neįskaitant:

a)vidaus mokesčiams lygiaverčių privalomųjų mokėjimų, pagal 20 straipsnio nuostatas nustatytų tiek importuotoms, tiek vidaus rinkoje pagamintoms prekėms;

b)antidempingo, kompensacinių arba apsaugos priemonių, taikomų pagal VI antraštinės dalies nuostatas, ir

c)mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, nustatytų pagal 8 straipsnio nuostatas.

2.Kiekvieno produkto bazinis muitas, kuris turi būti laipsniškai mažinamas, nurodytas kiekvienos Šalies muitų tarifų sąraše.

7 STRAIPSNIS

Prekių klasifikavimas

1.Prekės, kuriomis prekiaujama ir kurioms taikomas šis susitarimas, yra klasifikuojamos remiantis atitinkama kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūra, suderinta su Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS).

2.Per tris mėnesius nuo muitų tarifo koregavimo ar pakeitimų SS Šalys pasikeičia visa būtina informacija apie jų taikomus muitus ir atitinkamas I ir II prieduose išvardytų produktų nomenklatūras.

8 STRAIPSNIS

Mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai

6 straipsnio c dalyje nurodytų mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų dydis neviršija apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir jais neteikiama netiesioginė vidaus produktų apsauga arba mokesčių tikslais neapmokestinami importuojami produktai. Su prekyba susiję mokesčiai ir privalomieji mokėjimai netaikomi konsulinėms paslaugoms.

9 STRAIPSNIS

Kilmės taisyklės

Šioje susitarimo dalyje kilmės statusas reiškia atitiktį šio susitarimo 1 protokole nustatytoms prekių kilmės taisyklėms.

10 STRAIPSNIS

RAB valstybių partnerių kilmės produktams taikomi muitai

RAB valstybių partnerių kilmės produktai į ES importuojami be muitų, laikantis I priede išdėstytų sąlygų.

11 STRAIPSNIS

ES kilmės produktams taikomi muitai

ES kilmės produktai į RAB valstybes partneres importuojami laikantis II priede pateiktame muitų tarifų liberalizavimo sąraše nustatytų sąlygų.

12 STRAIPSNIS

Esamos padėties išlaikymas

1.Šalys susitaria nedidinti taikomų muitų produktams, kuriems taikomas liberalizavimas pagal šį susitarimą, išskyrus pagal 48, 49 ir 50 straipsnius priimtas priemones.

2.Norėdamos išsaugoti platesnės Afrikos regioninės integracijos proceso perspektyvą Šalys EPS taryboje gali nuspręsti keisti II (a), II (b) ir II (c) prieduose nurodytų muitų, kurie gali būti taikomi ES kilmės produktui jį importavus į RAB valstybes partneres, dydį. Šalys užtikrina, kad dėl tokio pakeitimo šis susitarimas neprieštarautų GATT 1994 XXIV straipsnio reikalavimams.

13 STRAIPSNIS

Prekių judėjimas

1.Vienos Šalies kilmės prekėms muitai kitos Šalies teritorijoje nustatomi tik vieną kartą.

2.Visi muitai, sumokėti importuojant prekes į RAB valstybę partnerę, grąžinami, kai prekės išvežamos iš RAB valstybės partnerės, į kurią jos buvo pirmą kartą importuotos, į kitą RAB valstybę partnerę. Muitas sumokamas RAB valstybėje partnerėje, kurioje prekės vartojamos.

3.Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos palengvinti prekių judėjimą ir supaprastinti muitinės procedūras.

14 STRAIPSNIS

Eksporto muitai ir mokesčiai

1.Į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms Šalis nenustato jokių naujų muitų ar mokesčių, kurie viršytų vidaus rinkoje parduoti skirtiems panašiems produktams nustatytus muitus ar mokesčius.

2.Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies, RAB valstybės partnerės, pranešusios ES, gali nustatyti su prekių eksportu susijusį laikiną muitą ar mokestį tokiomis aplinkybėmis:

a)vidaus pramonės vystymuisi paskatinti;

b)valiutos stabilumui išlaikyti, kai dėl padidėjusios pasaulinės eksportuojamos prekės kainos kyla valiutos pervertinimo pavojus, arba

c)pajamoms, aprūpinimui maistu ir aplinkai apsaugoti.

3.Tokie mokesčiai turėtų būti taikomi tik tam tikriems produktams tam tikrą ribotą laikotarpį, o po 48 mėnesių EPS taryba peržiūri, ar juos toliau taikyti.

4.Nuo šio susitarimo įsigaliojimo RAB valstybių partnerių bet kokiems produktams, skirtiems eksportui į bet kurią kitą didelio masto prekybos ekonomikos šalį, nustatytas palankesnis mokesčių režimas arba su mokesčiais susijęs režimas taikomas ir ES teritorijai skirtam panašiam produktui.

5.14 ir 15 straipsniuose didelio masto prekybos ekonomikos šalis – tai išsivysčiusi šalis arba bet kuri šalis, kurios prekių eksporto dalis, tenkanti pasaulio prekybai, vienus metus iki įsigaliojant 15 straipsnyje nurodytam laisvosios prekybos susitarimui sudaro daugiau kaip 1 proc., arba atskirai, kartu arba pagal laisvosios prekybos susitarimą veikianti šalių grupė, kurios prekių eksporto dalis, tenkanti pasaulio prekybai, vienus metus iki įsigaliojant 15 straipsnyje nurodytam laisvosios prekybos susitarimui sudaro daugiau kaip 1,5 proc. 1

15 STRAIPSNIS

Palankesnis režimas, taikomas dėl laisvosios prekybos susitarimo

1.Po šio susitarimo pasirašymo RAB valstybių partnerių prekėms, kurioms taikomos šios susitarimo dalies nuostatos, ES taiko bet kokį palankesnį režimą, kuris taikomas ES sudarius laisvosios prekybos susitarimą su trečiąja šalimi.

2.Po šio susitarimo pasirašymo ES prekėms, kurioms taikomos šios susitarimo dalies nuostatos, RAB valstybės partnerės taiko bet kokį palankesnį režimą, kuris taikomas RAB valstybėms partnerėms sudarius laisvosios prekybos susitarimą su bet kuria didelio masto prekybos ekonomikos šalimi. Jei ES gali įrodyti, kad jai taikomas mažiau palankus režimas, palyginti su RAB valstybių partnerių bet kuriai kitai didelio masto prekybos ekonomikos šaliai taikomu režimu, Šalys kiek įmanoma konsultuojasi ir bendrai sprendžia, kaip kiekvienu konkrečiu atveju geriausia įgyvendinti šios straipsnio dalies nuostatas.

3.Šios susitarimo dalies nuostatos nėra aiškinamos taip, kad Šalys įpareigojamos abipusiškai išplėsti bet kokį lengvatinį režimą, kuris šio susitarimo pasirašymo dieną taikomas dėl to, kad viena iš Šalių yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą su trečiąja šalimi.

4.Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos RAB valstybių partnerių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupių šalių ar kitų Afrikos šalių ir regionų tarpusavio prekybos susitarimams.

5.Šiame straipsnyje laisvosios prekybos susitarimas – susitarimas, kuriuo nuo jo įsigaliojimo dienos arba per pagrįstą laikotarpį iš esmės liberalizuojama Šalių prekyba ir iš esmės panaikinamos Šalių diskriminacinės priemonės ir (arba) uždraudžiamos naujos arba dar labiau diskriminacinės priemonės.

16 STRAIPSNIS

Specialiosios nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo

1.Šalys susitaria, kad administracinis bendradarbiavimas yra labai svarbus įgyvendinant ir prižiūrint pagal šią susitarimo dalį nustatytą lengvatinį režimą, ir pabrėžia įsipareigojančios kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitinės ir susijusiose srityse.

2.Jeigu Šalis, remdamasi objektyvia informacija, nustato, kad nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) esama pažeidimų ar sukčiaujama, susijusi Šalis pagal šį straipsnį gali laikinai sustabdyti susijusio lengvatinio režimo taikymą tam tikram (-iems) produktui (-ams).

3.Šiame straipsnyje frazė „nėra administracinio bendradarbiavimo“, inter alia, reiškia:

a)pakartotinį prievolių tikrinti atitinkamo (-ų) produkto (-ų) kilmės statusą nevykdymą;

b)pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį kilmės įrodymo patikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;

c)pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą leisti surengti administracinio bendradarbiavimo tikrinamuosius vizitus, kuriais siekiama įvertinti su atitinkamo lengvatinio režimo taikymu susijusių dokumentų autentiškumą arba informacijos tikslumą.

4.Pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, kai, inter alia, remiantis objektyvia informacija apie pažeidimus ar sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo staiga padaugėja iš kitos Šalies importuojamų prekių ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

5.Laikinai sustabdant lengvatinio režimo taikymą laikomasi šių sąlygų:

a)Šalis, kuri remdamasi objektyvia informacija nustato, kad nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) esama pažeidimų arba sukčiaujama, nedelsdama apie tai praneša Vyresniųjų pareigūnų komitetui, pateikia objektyvią informaciją ir, remdamasi visa svarbia informacija ir objektyviomis išvadomis, pradeda konsultacijas Vyresniųjų pareigūnų komitete, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas;

b)jeigu Šalys pradeda konsultacijas Vyresniųjų pareigūnų komitete, kaip nurodyta pirmiau, ir per tris (3) mėnesius nuo pranešimo nesusitaria dėl priimtino sprendimo, susijusi Šalis gali laikinai sustabdyti atitinkamo lengvatinio režimo taikymą susijusiam (-iems) produktui (-ams). Apie laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama EPS tarybai;

c)laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį taikomas tiek, kiek yra būtina susijusios Šalies finansiniams interesams apsaugoti. Jis taikomas ne ilgiau kaip šešis (6) mėnesius ir gali būti pratęstas. Dėl laikino sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Vyresniųjų pareigūnų komitete, visų pirma siekiant, kad jo taikymas būtų nutrauktas iš karto, kai pasikeičia jo taikymą lėmusi padėtis.

6.Pagal šio straipsnio 5 dalies a punktą teikdama pranešimą Vyresniųjų pareigūnų komitetui susijusi Šalis tuo pačiu metu savo oficialiajame leidinyje turėtų paskelbti pranešimą importuotojams. Pranešime importuotojams turėtų būti nurodyta, kad remiantis objektyvia informacija nustatyta, jog susijusio produkto atžvilgiu nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) esama pažeidimų ar sukčiaujama.

17 STRAIPSNIS

Administracinių klaidų taisymas

Jeigu kompetentingos institucijos, taikydamos lengvatinį eksporto režimą, visų pirma 1 protokolo „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ nuostatas, suklysta ir tai turi poveikio importo muitams, tokį poveikį patirianti Šalis gali prašyti Vyresniųjų pareigūnų komiteto svarstyti galimybę nustatyti visas tinkamas priemones padėčiai ištaisyti.

18 STRAIPSNIS

Muitinis įvertinimas

1.Šalių tarpusavio prekybai taikomos muitinio įvertinimo taisyklės nustatomos pagal GATT 1994 VII straipsnį ir Sutartį dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo.

2.Šalys bendradarbiauja siekdamos bendro požiūrio į klausimus, susijusius su muitiniu įvertinimu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. NETARIFINĖS PRIEMONĖS

19 STRAIPSNIS

Kiekybinių apribojimų uždraudimas

1.Įsigaliojus šiam susitarimui panaikinami visi Šalių tarpusavio importui, eksportui arba pardavimui eksportui taikomi draudimai ar apribojimai, išskyrus 6 straipsnyje numatytus muitus, mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus, be kita ko, nustatomi kaip kvotos, importo ar eksporto licencijos ar kitos priemonės. Šalių tarpusavio prekybai nenustatomos jokios naujos tokios priemonės. Šio straipsnio nuostatos taikomos nepažeidžiant šios susitarimo dalies VI antraštinės dalies nuostatų.

2.Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos:

a)eksporto draudimams ar apribojimams, kurie laikinai taikomi siekiant išvengti didelio maisto produktų ar kitų eksportuojančiai Susitariančiajai Šaliai reikalingų produktų stygiaus arba jį sumažinti;

b)importo ir eksporto draudimams ar apribojimams, kurie būtini taikant prekių klasifikavimo, rūšiavimo arba pateikimo tarptautinei prekybai standartus arba taisykles.

20 STRAIPSNIS

Nacionalinis vidaus mokesčių ir reguliavimo režimas

1.Importuojamiems vienos Šalies kilmės produktams tiesiogiai ar netiesiogiai netaikomi vidaus mokesčiai ar kiti privalomieji vidaus mokėjimai, kurie viršytų panašiems kitos Šalies vidaus produktams tiesiogiai ar netiesiogiai taikomus mokesčius ar kitus privalomuosius vidaus mokėjimus. Be to, Šalys netaiko vidaus mokesčių arba kitų privalomųjų vidaus mokėjimų savo atitinkamai gamybai apsaugoti.

2.Importuojamiems vienos Šalies kilmės produktams taikomas režimas, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą panašiems kitos Šalies vidaus produktams, pagal visus teisės aktus, taisykles ir reikalavimus, susijusius su jų vidaus pardavimu, siūlymu parduoti, pardavimu, gabenimu, platinimu arba naudojimu. Šios straipsnio dalies nuostatomis netrukdoma taikyti diferencinių vidaus gabenimo privalomųjų mokėjimų, kurie grindžiami tik ekonomišku transporto priemonių naudojimu, o ne produkto kilme.

3.Nė viena iš Šalių nenustato ar netaiko su produktų maišymu, perdirbimu arba naudojimu tam tikru kiekiu arba proporcijomis susijusių vidaus kiekybinių reikalavimų (tiesioginių arba netiesioginių) tam tikrą bet kurio produkto, kuriam taikomas reikalavimas, kiekį arba proporciją gauti iš vidaus išteklių. Be to, nė viena iš Šalių netaiko vidaus kiekybinių reikalavimų savo atitinkamai gamybai apsaugoti.

4.Šio straipsnio nuostatomis netrukdoma mokėti subsidijų išimtinai nacionaliniams gamintojams, įskaitant išmokas nacionaliniams gamintojams, finansuojamas iš vidaus mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, surinktų laikantis šio straipsnio nuostatų, ir subsidijas, kurias valstybė suteikia pirkdama nacionalinius produktus.

5.Šio straipsnio nuostatos netaikomos viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams, taisyklėms, procedūroms ar praktikai.

21 STRAIPSNIS

Geras valdymas mokesčių srityje

Šalys pripažįsta, kad susijusioms valdžios institucijoms svarbu bendradarbiauti gero valdymo mokesčių srityje klausimais, laikantis atitinkamų nacionalinių teisės aktų ir taisyklių.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR PREKYBOS LENGVINIMAS

22 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Šalys pripažįsta muitinių bendradarbiavimo ir prekybos lengvinimo klausimų svarbą kintančiomis pasaulinės prekybos sąlygomis ir susitaria:

a)stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti tikslo skatinti prekybos lengvinimą;

b)kad RAB valstybėms partnerėms reikia nustatyti pereinamuosius laikotarpius, taip pat joms būtina didinti pajėgumus sklandžiai įgyvendinti šios antraštinės dalies nuostatas.

2.Šios antraštinės dalies tikslai:

a)lengvinti Šalių tarpusavio prekybą;

b)skatinti muitų teisės aktų ir muitinės procedūrų derinimą regioniniu lygmeniu;

c)teikti paramą RAB valstybėms partnerėms siekiant lengvinti prekybą;

d)teikti paramą RAB valstybių partnerių muitinės administracijoms, kad jos galėtų įgyvendinti šį susitarimą ir remtis kita geriausia tarptautine muitinių veiklos patirtimi;

e)stiprinti Šalių muitinių ir kitų susijusių sienų kontrolės tarnybų bendradarbiavimą.

23 STRAIPSNIS

Muitinių bendradarbiavimas ir savitarpio administracinė pagalba

1.Norėdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šios antraštinės dalies nuostatų ir veiksmingai siekiama 22 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys:

a)keičiasi informacija apie muitų teisės aktus ir muitinės procedūras;

b)rengia bendras iniciatyvas abipusiškai sutartose srityse;

c)bendradarbiauja šiose srityse:

i)muitinės sistemų ir muitinės procedūrų modernizavimas ir muitiniam įforminimui reikiamo laiko trumpinimas;

ii)muitinės procedūrų ir prekybos formalumų, be kita ko, susijusių su importu, eksportu ir tranzitu, supaprastinimas ir derinimas;

iii)regioninių tranzito sistemų stiprinimas;

iv)skaidrumo didinimas pagal 24 straipsnio 3 dalį;

v)pajėgumų didinimas, įskaitant finansinę ir techninę paramą RAB valstybėms partnerėms;

vi)bet kokia kita Šalių tarpusavyje susitarta muitinių veiklos sritis;

d)kiek įmanoma, laikosi bendros pozicijos su muitine ir prekybos lengvinimu susijusiose tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO, Pasaulio muitinių organizacijoje (PMO), Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD);

e)skatina visų susijusių tarnybų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu.

2.Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies, Šalys viena kitai teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje pagal 2 protokolo nuostatas.

24 STRAIPSNIS

Muitų teisės aktai ir muitinės procedūros

1.Šalys susitaria savo atitinkamus prekybos ir muitų teisės aktus ir procedūras grįsti muitų ir prekybos srityje taikomais tarptautiniais dokumentais ir standartais, įskaitant esmines persvarstytos Kioto konvencijos dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo nuostatas, esmines PMO pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos nuostatas, PMO duomenų rinkinį ir SS konvenciją.

2.Šalys susitaria savo atitinkamus prekybos ir muitų teisės aktus ir procedūras grįsti:

a)poreikiu saugoti ir lengvinti teisėtą prekybą veiksmingai užtikrinant, kad būtų vykdomi muitų teisės aktų reikalavimai ir jų laikomasi;

b)poreikiu vengti bereikalingos ir diskriminacinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, saugoti nuo sukčiavimo ir korupcijos ir sudaryti ekonominės veiklos vykdytojams, kurie labai nuosekliai laikosi reikalavimų, dar palankesnes sąlygas;

c)poreikiu naudoti bendrą administracinį dokumentą ar lygiavertę jo elektroninę versiją muitinės deklaracijoms ES ir atitinkamai RAB valstybėse partnerėse parengti;

d)moderniais muitinės metodais, įskaitant rizikos vertinimą, supaprastintas prekių įvežimo ir išleidimo procedūras, tikrinimą po prekių išleidimo ir auditą;

e)laipsnišku sistemų, įskaitant informacinėmis technologijomis pagrįstas sistemas, plėtojimu eksporto, importo ir tranzito operacijoms vykdyti, kad ekonominės veiklos vykdytojams, muitinės administracijoms ir kitoms tarnyboms būtų lengviau keistis informacija;

f)principu, kad už nedidelius muitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus skiriamos sankcijos būtų proporcingos ir jas taikant nebūtų nepagrįstai delsiama atlikti muitinio įforminimo;

g)privalomų sprendimų muitinės reikalų srityje, visų pirma dėl tarifinio prekių klasifikavimo ir kilmės taisyklių, sistema pagal regioninės ir (arba) nacionalinės teisės aktuose nustatytas taisykles;

h)poreikiu taikyti mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, kurių dydis būtų proporcingas paslaugai, suteiktai vykdant bet kokį konkretų sandorį, ir kurie nebūtų apskaičiuojami ad valorem pagrindu. Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai netaikomi konsulinėms paslaugoms, susijusioms su prekyba prekėmis;

i)bet kokio reikalavimo prieš išsiuntimą prekes privalomai tikrinti, kaip apibrėžta PPO Sutartyje dėl tikrinimo prieš pakraunant, ar jį atitinkančio reikalavimo panaikinimu;

j)visų reikalavimų dėl privalomo muitinės tarpininkų dalyvavimo panaikinimu ir skaidriomis, nediskriminacinėmis ir proporcingomis muitinės tarpininkų licencijavimo taisyklėmis.

3.Siekdamos tobulinti darbo metodus ir užtikrinti muitinių veiklos skaidrumą ir veiksmingumą, Šalys:

a)imasi tolesnių veiksmų dokumentams ir prekybos formalumams supaprastinti ir standartizuoti, kad būtų galima greičiau išleisti prekes ir atlikti jų muitinį įforminimą;

b)nustato veiksmingas, greitas ir nediskriminacines procedūras, kuriomis suteikiama teisė apskųsti muitinės ir kitų tarnybų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikio importui, eksportui ar tranzitu gabenamoms prekėms. Šios procedūros turi būti lengvai prieinamos visoms įmonėms;

c)užtikrina, kad būtų laikomasi profesinio sąžiningumo standartų, taikydamos priemones, atitinkančias susijusių tarptautinių konvencijų ir kitų dokumentų principus.

25 STRAIPSNIS

Gabenimo tranzitu lengvinimas

1.Šalys užtikrina laisvą prekių gabenimą tranzitu per jų teritoriją, pasirenkant patogiausius maršrutus. Visi apribojimai, tikrinimai ar reikalavimai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir taikomi vienodai.

2.Šalis gali reikalauti, kad tranzitu per jos teritoriją gabenamos prekės būtų įvežamos per tam tinkamą muitinę paskirtais maršrutais. Jei Šalis pareikalautų naudotis tokiais maršrutais, ji tai turi daryti visiškai laikydamasi GATT 1994 V straipsnio 3 dalies.

3.Šalis, nepažeisdama teisėto muitinio tikrinimo, jos teritorijoje tranzitu gabenamoms prekėms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei vidaus prekėms taikomas režimas.

4.Šalys taiko garantijomis grįstą gabenimo režimą, pagal kurį prekės gabenamos tranzitu nemokant muitų ar kitų jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų, jei pagal regioninės ir (arba) nacionalinės muitų teisės aktus suteikiama atitinkama garantija.

5.Šalys skatina ir įgyvendina regioninius tranzito susitarimus.

6.Šalys skatina visų susijusių tarnybų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu.

7.Šalių teisės aktai grindžiami su gabenimu tranzitu susijusiais tarptautiniais standartais ir priemonėmis.

26 STRAIPSNIS

Ryšiai su verslo bendruomene

Šalys susitaria:

a)užtikrinti, kad visi teisės aktai, procedūros ir mokesčiai bei privalomieji mokėjimai būtų viešai prieinami, kiek įmanoma elektroninėmis ar kitomis atitinkamomis priemonėmis, ir, jei įmanoma, būtų pateikti reikiami paaiškinimai;

b)reguliariai laiku konsultuotis su prekybos atstovais dėl teisės aktų pasiūlymų ir procedūrų muitinės ir prekybos klausimais;

c)priimti naujus teisės aktus ir procedūras arba juos iš dalies pakeisti taip, kad prekiautojai galėtų iš anksto tinkamai pasiruošti jų laikytis;

d)viešai skelbti atitinkamus administracinio pobūdžio pranešimus, be kita ko, apie atstovavimo reikalavimus ir įvežimo procedūras, uostų ir sienos perėjimo punktų muitinės įstaigų darbo valandas ir darbo tvarką, taip pat informaciją apie ryšių centrus, kuriems galima teikti užklausas;

e)plėtoti veiklos vykdytojų ir atitinkamų administracijų bendradarbiavimą, taikant nešališkas ir viešai prieinamas procedūras, pvz., susitarimo memorandumus, pagrįstus visų pirma PMO paskelbtais memorandumais;

f)užtikrinti, kad atitinkami muitinės ir susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų verslo bendruomenės poreikius, būtų grindžiami geriausia patirtimi ir jais kuo mažiau būtų ribojama prekyba.

27 STRAIPSNIS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Atsižvelgdamos į tai, kad reikia didinti RAB valstybių partnerių pajėgumus muitinės ir prekybos lengvinimo srityje, ir nepažeisdamos savo įsipareigojimų PPO, Šalys susitaria, kad nuo šio susitarimo įsigaliojimo RAB valstybėms partnerėms būtų nustatytas penkerių (5) metų pereinamasis laikotarpis 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytoms prievolėms įvykdyti.

2.Pereinamais laikotarpis gali būti pratęstas EPS tarybos leidimu.

28 STRAIPSNIS

Muitinių veiklos taisyklių derinimas regioniniu lygmeniu

Šalys pripažįsta, kad svarbu kuo labiau derinti muitinių veiklos taisykles ir prekybos lengvinimo priemones regioniniu lygmeniu, įskaitant reformų muitinės ir prekybos lengvinimo srityje inicijavimą.

29 STRAIPSNIS

Specialusis muitinės ir prekybos lengvinimo komitetas

1.Šalys įsteigia iš jų atstovų sudarytą Specialųjį muitinės ir prekybos lengvinimo komitetą:

a)kuris posėdžiauja Šalių iš anksto sutartą dieną ir dirba pagal Šalių iš anksto numatytą darbotvarkę;

b)kuriam Šalys pirmininkauja paeiliui;

c)kuris yra atskaitingas EPS tarybai.

2.Specialiojo muitinės ir prekybos lengvinimo komiteto funkcijos:

a)stebėti šios antraštinės dalies ir Protokolo dėl kilmės taisyklių įgyvendinimą ir administravimą;

b)sudaryti sąlygas konsultuotis ir aptarti visus klausimus, susijusius su muitinėmis, įskaitant kilmės taisykles, bendras muitinės procedūras, muitinį įvertinimą, tarifinį prekių klasifikavimą, gabenimą tranzitu ir savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje;

c)stiprinti bendradarbiavimą rengiant ir taikant kilmės taisykles, susijusias muitinės procedūras bei bendras muitinės procedūras ir užtikrinant jų vykdymą, taip pat plėtojant, teikiant ir įgyvendinant savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje;

d)skatinti bendradarbiavimą pajėgumų didinimo ir techninės paramos srityse;

e)bet kokie kiti su šia antraštine dalimi susiję Šalių sutarti klausimai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. SANITARINĖS IR FITOSANITARINĖS PRIEMONĖS

30 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos priemonėms, kurioms taikoma Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (toliau – PPO SFS sutartis).

2.Jei nenurodyta kitaip, šioje antraštinėje dalyje vartojamos PPO SFS sutarties, Maisto kodekso komisijos, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos apibrėžtys.

31 STRAIPSNIS

Tikslai

Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo srities tikslai:

a)lengvinti Šalių tarpregioninę prekybą ir tarpusavio prekybą regione kartu saugant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą ar gyvybę pagal PPO SFS sutartį;

b)spręsti problemas, kurios kyla taikant SFS priemones sutartuose prioritetiniuose sektoriuose ir sutartiems prioritetiniams produktams, deramai atsižvelgiant į regioninę integraciją;

c)nustatyti bendradarbiavimo SFS klausimais lengvinimo procedūras ir tvarką;

d)užtikrinti SFS priemonių, taikomų Šalių tarpusavio ir vidaus prekybai, skaidrumą;

e)skatinti priemonių ir tarptautinių standartų derinimą regione remiantis PPO SFS sutartimi ir atitinkamos politikos rengimą ir teisinių, reguliavimo bei institucinių sistemų plėtojimą RAB valstybėse partnerėse;

f)skatinti RAB valstybes partneres veiksmingai dalyvauti Maisto kodekso komisijos, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos veikloje;

g)skatinti RAB valstybių partnerių ir ES institucijų bei laboratorijų tarpusavio konsultacijas ir mainus;

h)padėti plėtoti pajėgumus, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti regioninius ir nacionalinius standartus pagal tarptautinius reikalavimus ir sudaryti geresnes sąlygas regioninei integracijai;

i)kurti ir didinti RAB valstybių partnerių pajėgumus įgyvendinti ir stebėti SFS priemones vadovaujantis V dalies „Ekonominis ir vystomasis bendradarbiavimas“ VI antraštinės dalies nuostatomis ir

j)skatinti technologijų perdavimą.

32 STRAIPSNIS

Teisės ir prievolės

1.Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir prievoles pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, kurių šalimis jos yra, susijusias su šia antraštine dalimi.

2.Kiekviena Šalis:

a)turi suverenią teisę įgyvendinti sanitarines ir fitosanitarines priemones, jei jos atitinka PPO SFS sutarties nuostatas;

b)prieš nustatydama naujas SFS priemones konsultuojasi su kita Šalimi pasinaudodama PPO SFS sutartyje numatytomis pranešimų teikimo priemonėmis ir, jei reikia ir tinkama, per Šalių ryšių centrus:

c)padeda kitai Šaliai rinkti informaciją, kurios reikia pagrįstiems sprendimams priimti;

d)skatina RAB valstybes partneres ir ES institucijas bei laboratorijas užmegzti ryšius, kurti bendrąsias įmones ir vykdyti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą.

33 STRAIPSNIS

Mokslinis priemonių pagrindimas

Remdamosi šios antraštinės dalies nuostatomis, Šalys užtikrina, kad SFS priemonės jų teritorijoje būtų nustatomos ar keičiamos remiantis moksliniu pagrindimu, be to, kad priemonės atitiktų PPO SFS sutartį.

34 STRAIPSNIS

Derinimas

1.Rengdamos SFS priemones, Šalys savo atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant patikrinimų, bandymų ir sertifikavimo procedūras, stengiasi derinti pagal PPO SFS sutartį.

2.Vyresniųjų pareigūnų komitetas parengia šio derinimo proceso rėmimo ir stebėsenos tvarką.

35 STRAIPSNIS

Lygiavertiškumas

Šalys lygiavertiškumo principus taiko remdamosi PPO SFS sutarties nuostatomis. Šiuo tikslu kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu suteikia pagrįstą prieigą patikrinimams, bandymams ir kitoms susijusioms procedūroms atlikti.

36 STRAIPSNIS

Skirstymas į zonas ir teritorinius vienetus

Atsižvelgdamos į PPO SFS sutarties 6 straipsnį, Šalys konkrečiu atveju pripažįsta kenksmingaisiais organizmais ar ligomis neužkrėstas nustatytąsias teritorijas arba nedidelio kenksmingųjų organizmų ar ligos paplitimo teritorijas kaip galimą augalinių ir gyvūninių produktų tiekimo šaltinį.

37 STRAIPSNIS

Pranešimų teikimas, užklausos ir skaidrumas

1.Šalys SFS priemones taiko skaidriai, remdamosi PPO SFS sutartimi.

2.Šalys pripažįsta su SFS priemonėmis susijusių konsultacijų, pranešimų teikimo ir keitimosi informacija veiksmingų priemonių svarbą pagal PPO SFS susitarimą.

3.Importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie bet kokius SFS importo reikalavimų pakeitimus, galinčius paveikti prekybą, kuriai taikoma ši antraštinė dalis. Be to, Šalys įsipareigoja nustatyti keitimosi tokia informacija priemones.

38 STRAIPSNIS

Atitikties vertinimas

Siekdamos užtikrinti atitiktį SFS standartams, Šalys susitaria dėl atitikties vertinimo procedūrų.

39 STRAIPSNIS

Keitimasis informacija ir prekybos sąlygų skaidrumas

Bendradarbiaudamos Šalys:

1.dalijasi informacija ir konsultuojasi dėl SFS priemonių pakeitimų, galinčių turėti poveikio produktams, kurių eksportas domina kurią nors Šalį;

2.keičiasi informacija kitais klausimais, kurie gali būti svarbūs jų prekybos ryšiams, be kita ko, dėl skubių pranešimų. mokslinių nuomonių ir renginių pagal konkrečius prašymus;

3.teikia išankstinius pranešimus, siekdamos užtikrinti, kad RAB valstybės partnerės būtų informuotos apie naujas SFS priemones, kurios gali turėti poveikio RAB eksportui į ES. Ši sistema pagrįsta esamomis priemonėmis pagal PPO prievoles, ypač pagal PPO SFS sutarties 7 straipsnį;

4.skatina skaidrumą imant mėginius, juos tiriant ir imantis veiksmų po bet kurios Šalies pašarų ir maisto oficialiosios kontrolės.

40 STRAIPSNIS

Kompetentingos institucijos

1.Atitinkamos Šalių SFS institucijos yra RAB valstybių partnerių ir ES institucijos, kompetentingos įgyvendinti šioje antraštinėje dalyje nurodytas priemones.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms tenka PPO SFS sutartimi numatytos funkcijos.

3.Šalys praneša viena kitai apie savo atitinkamas 1 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas ir visus su jomis susijusius pakeitimus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS. STANDARTAI, TECHNINIAI REGLAMENTAI IR ATITIKTIES VERTINIMAS

41 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos rengiant, priimant ir taikant PPO sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių (toliau – TPK sutartis) apibrėžtus standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras.

2.Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos TPK sutartyje.

42 STRAIPSNIS

Teisės ir prievolės

1.Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal TPK sutartį, kartu atsižvelgdamos į savo teises ir įsipareigojimus pagal kitus tarptautinius susitarimus, kurių šalimis yra RAB valstybės partnerės ir ES arba jos valstybė narės, įskaitant susitarimus, susijusius visų pirma su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga.

2.Remdamosi TPK sutarties nuostatomis Šalys užtikrina, kad techniniai reglamentai nebūtų rengiami, priimami arba taikomi siekiant sukurti bereikalingas tarpusavio prekybos kliūtis arba siekiant, kad dėl jų atsirastų tokios kliūtys.

43 STRAIPSNIS

Tarpusavio pripažinimo susitarimai

Šalys gali derėtis dėl tarpusavio pripažinimo susitarimų abipusio ekonominio intereso sektoriuose.

44 STRAIPSNIS

Skaidrumas ir pranešimų teikimas

1.Šalys dar kartą patvirtina savo prievoles dėl pranešimų teikimo ir dalijimosi informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip numatyta TPK sutartyje.

2.Šalys per informacijos centrus keičiasi informacija, susijusia su klausimais, kurie gali būti svarbūs jų prekybos ryšiams, be kita ko, dėl skubių pranešimų, mokslinių nuomonių ir renginių.

3.Šalys gali bendradarbiauti steigdamos ir prižiūrėdamos informacijos centrus, taip pat kurdamos ir prižiūrėdamos bendras duomenų bazes.

45 STRAIPSNIS

Derinimas

Šalys stengiasi derinti savo standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras.

46 STRAIPSNIS

Atitikties vertinimas

1.Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimus dėl atitikties vertinimo pagal TPK sutartį.

2.Atsižvelgdamos į jų techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo infrastruktūros suderinimo mastą, Šalys gali nutarti derėtis dėl atitikties vertinimo procedūrų tarpusavio pripažinimo susitarimų.

47 STRAIPSNIS

Techninio reguliavimo institucijos

1.RAB valstybių partnerių reguliavimo institucijos yra RAB valstybių partnerių institucijos, kompetentingos įgyvendinti šioje antraštinėje dalyje nurodytas priemones ir atsakingos už standartizacijos, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų įgyvendinimo užtikrinimą ar priežiūrą ir yra kompetentingos šioje srityje.

2.Už šios antraštinės dalies įgyvendinimą atsakinga ES institucija yra Europos Komisija.

3.RAB valstybės partnerės pagal šį susitarimą praneša ES apie savo atitinkamas techninio reguliavimo institucijas.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS. PREKYBOS APSAUGOS PRIEMONĖS

48 STRAIPSNIS

Antidempingo ir kompensacinės priemonės

1.Jei šio straipsnio nuostatomis nenustatyta kitaip, nė viena šio susitarimo nuostata ES arba RAB valstybėms partnerėms, veikiančioms atskirai arba kartu, nedraudžiama priimti antidempingo arba kompensacinių priemonių pagal atitinkamus PPO susitarimus. Taikant šį straipsnį prekių kilmė nustatoma pagal Šalių nelengvatinės prekių kilmės taisykles.

2.Prieš nustatydamos galutinius antidempingo arba kompensacinius muitus iš bet kurios Šalies importuojamiems produktams, Šalys apsvarsto galimybę taikyti atitinkamuose PPO susitarimuose nustatytus konstruktyvius sprendimus.

3.Kai kuri nors Šalis nustato antidempingo arba kompensacinę priemonę, teisminė peržiūra, įskaitant apeliacinių skundų pateikimą, atliekama viename teisme.

4.Jei antidempingo arba kompensacinės priemonės gali būti nustatytos regionų ir nacionaliniu lygmeniu, prireikus Šalys užtikrina, kad regioninės ir nacionalinės institucijos tokių priemonių tam pačiam produktui netaikytų tuo pačiu metu.

5.Prieš pradėdama bet kokį tyrimą, bet kuri Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai, kad yra gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą skundą.

6.Šio straipsnio nuostatos taikomos visiems po šio susitarimo įsigaliojimo pradėtiems tyrimams.

7.Visi su antidempingo arba kompensacinėmis priemonėmis susiję ginčai sprendžiami vadovaujantis PPO ginčų sprendimo taisyklėmis.

49 STRAIPSNIS

Daugiašalės apsaugos priemonės

1.Jei šio straipsnio nuostatomis nenustatyta kitaip, nė viena šio susitarimo nuostata RAB valstybėms partnerėms ir ES nedraudžiama priimti priemonių pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ir prie Marakeše pasirašytos PPO steigimo sutarties pridėtos PPO sutarties dėl žemės ūkio (toliau – PPO sutartis dėl žemės ūkio) 5 straipsnį. Taikant šį straipsnį prekių kilmė nustatoma pagal Šalių nelengvatinės prekių kilmės taisykles.

2.Nepaisant šio straipsnio 1 dalies ES, atsižvelgdama į bendruosius šio susitarimo vystymosi tikslus ir į tai, kad RAB valstybių partnerių ekonomika nėra labai išvystyta, iš visų RAB valstybių partnerių importuojamiems produktams netaiko priemonių, kurios nustatytos pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ir PPO sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

3.Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos penkerius (5) metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip šimtui dvidešimt (120) dienų iki minėto laikotarpio pabaigos EPS taryba, atsižvelgdama į RAB valstybių partnerių vystymosi poreikius, peržiūri šių nuostatų veikimą, siekdama nustatyti, ar reikėtų pratęsti priemonių taikymą.

4.Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos laikantis PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos.

50 STRAIPSNIS

Dvišalės apsaugos priemonės

1.Šalis, išnagrinėjusi alternatyvius sprendimus, šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ir laikydamasi jame nustatytos tvarkos gali taikyti ribotos trukmės apsaugos priemones, kuriomis nukrypstama nuo 10 ir 11 straipsnių nuostatų.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apsaugos priemonių gali būti imamasi, jei vienos Šalies kilmės produktas importuojamas į kitos Šalies teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai:

a)daro arba gali daryti didelę žalą panašius ar tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminančiai pramonei importuojančios Šalies teritorijoje, arba

b)kelia arba gali kelti ekonomikos sektoriaus sutrikimų, ypač jei tokie sutrikimai kelia rimtų socialinių problemų arba sunkumų, dėl kurių gali labai pablogėti importuojančios Šalies ekonominė padėtis, arba

c)kelia arba gali kelti sutrikimų panašių arba tiesiogiai konkuruojančių žemės ūkio produktų 2 rinkose arba šių rinkų reguliavimo sistemų sutrikimų.

3.Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos tik tiek, kiek būtina šio straipsnio 2 dalyje ir 5 dalies b punkte nurodytai didelei žalai ar sutrikimams pašalinti ar jų išvengti. Importuojanti Šalis gali imtis tik vienos ar kelių iš toliau nurodytų apsaugos priemonių:

a)laikinai sustabdyti tolesnį šiame susitarime numatytą atitinkamam produktui taikomo importo muito normos mažinimą,

b)padidinti atitinkamam produktui taikomą muitą tiek, kad jis neviršytų kitiems PPO nariams taikomo muito, ir

c)atitinkamam produktui nustatyti tarifines kvotas.

4.Nepažeidžiant šio straipsnio 1–3 dalių, jei kuris nors RAB valstybių partnerių kilmės produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojų viename ar keliuose atokiausiuose ES regionuose, ES, laikydamasi šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytų procedūrų, atitinkamame regione ar regionuose gali nustatyti priežiūros arba apsaugos priemones.

5.a)Nepažeidžiant šio straipsnio 1–3 dalių, jei kuris nors ES kilmės produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojų RAB valstybėms partnerėms, RAB valstybės partnerės, laikydamosi šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytų procedūrų, savo teritorijoje gali nustatyti priežiūros arba apsaugos priemones.

b)Laikydamosi šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytų procedūrų RAB valstybės partnerės gali nustatyti apsaugos priemones, jei sumažinus muitus ES kilmės produktas importuojamas į jų teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti pavojų ką tik susikūrusiai panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų pramonei. Ši nuostata taikoma tik dešimt (10) metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo. Šį terminą EPS taryba gali pratęsti ne daugiau kaip penkeriems (5) metams.

6.a)Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos tik tiek, kiek gali reikėti šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nurodytai didelei žalai ar sutrikimams pašalinti ar jų išvengti.

b)Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos ne ilgiau kaip dvejus (2) metus. Jei aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytos apsaugos priemonės, nepasikeičia, tokios priemonės gali būti taikomos toliau, bet ne ilgiau kaip dar dvejus (2) metus. Jei RAB valstybės partnerės taiko apsaugos priemonę arba jei ES taiko priemonę tik vieno arba kelių jos atokiausių regionų teritorijoje, tokia priemonė gali būti taikoma ne ilgiau kaip ketverius metus, o jei aplinkybės, dėl kurių nustatytos apsaugos priemonės, nepasikeičia, jos gali būti taikomos toliau, bet ne ilgiau kaip dar ketverius (4) metus.

c)Šiame straipsnyje nurodytas apsaugos priemones, taikomas ilgiau nei vienus (1) metus, sudaro aiškios atskiros dalys, kurių laipsniškai taikoma vis mažiau ir kurios galiausiai visiškai panaikinamos ne vėliau kaip iki nustatyto laikotarpio pabaigos.

d)Nė viena šiame straipsnyje nurodyta apsaugos priemonė netaikoma importuojamam produktui, kuriam tokia priemonė jau taikyta anksčiau, bent vienus (1) metus nuo priemonės taikymo pabaigos.

7.Įgyvendinant pirmesnes šio straipsnio dalis taikomos šios nuostatos:

a)Jei Šalis mano, kad yra susidariusi viena iš šio straipsnio 2, 4 ir (arba) 5 dalyse nurodytų aplinkybių, ji nedelsdama perduoda klausimą Vyresniųjų pareigūnų komitetui, prašydama jį išnagrinėti;

b)Vyresniųjų pareigūnų komitetas gali pateikti rekomendacijų, kaip ištaisyti susidariusias aplinkybes. Jeigu Vyresniųjų pareigūnų komitetas nepateikia rekomendacijos, kaip ištaisyti susidariusias aplinkybes, arba per 30 dienų nuo kreipimosi į Vyresniųjų pareigūnų komitetą nerandama kito patenkinamo sprendimo, pagal šį straipsnį importuojanti Šalis gali priimti atitinkamas priemones aplinkybėms ištaisyti;

c)prieš imdamosi bet kurios šiame straipsnyje numatytos priemonės arba tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 8 dalis, RAB valstybės partnerės nedelsdamos pateikia Vyresniųjų pareigūnų komitetui visą susijusią informaciją, reikalingą padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų galima rasti susijusioms Šalims priimtiną sprendimą;

d)pasirenkant apsaugos priemones pagal šį straipsnį pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, dėl kurių mažiausiai trikdomas šio susitarimo veikimas;

e)apie visas pagal šį straipsnį taikomas apsaugos priemones nedelsiant pranešama Vyresniųjų pareigūnų komitetui, kuris reguliariai rengia konsultacijas šiuo klausimu, visų pirma siekdamas sudaryti jų panaikinimo (kai tik leidžia aplinkybės) tvarkaraštį.

8.Jei dėl išskirtinių aplinkybių reikia nedelsiant imtis veiksmų, susijusi importuojanti Šalis gali laikinai imtis šio straipsnio 3, 4 arba 5 dalyje nurodytų priemonių nesilaikydama šio straipsnio 7 dalies reikalavimų. Jei priemones taiko ES, jos gali būti taikomos ne ilgiau kaip šimtą aštuoniasdešimt (180) dienų, jei priemones taiko RAB valstybės partnerės arba ES savo vieno ar kelių atokiausių regionų teritorijoje, jos gali būti taikomos ne ilgiau kaip du šimtus (200) dienų. Tokios laikinosios priemonės taikymo trukmė skaičiuojama kaip šio straipsnio 6 dalyje nurodyto pradinio laikotarpio arba jo pratęsimo dalis. Nustatant tokias laikinąsias priemones atsižvelgiama į visų susijusių Šalių interesus, įskaitant jų išsivystymo lygį. Susijusi importuojanti Šalis informuoja kitą susijusią Šalį ir nedelsdama perduoda klausimą Vyresniųjų pareigūnų komitetui, prašydama jį išnagrinėti.

9.Jei importuojanti Šalis pradeda importuojamo produkto administracinę procedūrą, siekdama greitai pateikti informaciją apie prekybos srautų tendenciją, dėl kurios gali kilti šiame straipsnyje nurodytų problemų, ji nedelsdama apie tai praneša Vyresniųjų pareigūnų komitetui.

10.PPO steigimo sutartimi nesiremiama tam, kad kitai Šaliai būtų sutrukdyta priimti apsaugos priemones pagal šį straipsnį.

III DALIS. ŽUVININKYSTĖ

I ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

51 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir principai

1.Bendradarbiavimas prekybos žuvininkystės produktais ir žuvininkystės sektoriaus vystymo srityse apima jūrų žuvininkystės, vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros sektorius.

2.Šalys pripažįsta, kad RAB valstybėms partnerėms žuvininkystė yra labai svarbus ekonominis išteklius, turintis didelės reikšmės RAB valstybių partnerių ekonomikai ir didelio potencialo regiono ekonominiam vystymuisi ir skurdo mažinimui ateityje. Žuvininkystė taip pat yra svarbus maisto ir užsienio valiutos šaltinis.

3.Šalys taip pat pripažįsta, kad žuvininkystės ištekliai yra svarbūs tiek ES, tiek RAB valstybėms partnerėms, ir atsižvelgdamos į abipusius interesus ir į ekonominį, aplinkos ir socialinį poveikį susitaria bendradarbiauti siekdamos darnaus žuvininkystės sektoriaus vystymo ir valdymo.

4.Šalys susitaria, kad geriausia strategija žuvininkystės sektoriaus ekonominiam augimui skatinti ir šio sektoriaus indėliui į RAB valstybių partnerių ekonomiką didinti atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių tvarumą ilguoju laikotarpiu – vykdyti daugiau pridėtinę vertę kuriančios veiklos šiame sektoriuje.

52 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo principai

1.Bendradarbiavimo žuvininkystės srityje principai:

a)remti vystymąsi ir stiprinti regioninę integraciją;

b)toliau taikyti Kotonu susitarimo acquis;

c)taikyti specialųjį ir diferencinį režimą;

d)vertinant išteklius ir juos valdant atsižvelgti į patikimiausią turimą mokslinę informaciją;

e)užtikrinti veikiančią aplinkos, ekonominio ir socialinio poveikio stebėsenos sistemą RAB valstybėse partnerėse;

f)užtikrinti atitiktį galiojantiems nacionalinės teisės aktams ir susijusiems tarptautiniams dokumentams, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – UNCLOS) ir regioninius bei subregioninius susitarimus;

g)užtikrinti smulkiosios žvejybos išsaugojimą ir suteikti pirmenybę su šia žvejyba susijusių specialių poreikių tenkinimui.

2.Šie principai turėtų padėti siekti darnaus ir atsakingo gyvųjų jūros ir vidaus vandenų išteklių bei akvakultūros vystymo ir veiksmingo iš šio sektoriaus gaunamos naudos dabarties ir būsimoms kartoms optimizavimo didinant investicijas, pajėgumus ir patekimo į rinką galimybes.

3.Šalys bendradarbiauja ir stengiasi užtikrinti, kad perdirbimo gamyklų konkurencingumui, gamybos pajėgumams ir žuvininkystės pramonės diversifikacijai didinti, tai pat uostų infrastruktūrai plėtoti ir tobulinti RAB valstybėse partnerėse būtų teikiama finansinė ir kitokia parama.

4.Bendradarbiavimo sritys išsamiau nurodytos šio susitarimo V dalies IV antraštinėje dalyje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. JŪRŲ ŽUVININKYSTĖ

53 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Ši antraštinė dalis taikoma jūrų žuvininkystės išteklių naudojimui, išsaugojimui ir valdymui siekiant, kad iš žuvininkystės gaunama nauda RAB valstybėse partnerėse būtų optimizuota investuojant ir didinant pajėgumus bei patekimo į rinkas galimybes.

2.Bendradarbiavimo tikslai:

a)skatinti tvarų žuvininkystės sektoriaus plėtojimą ir valdymą;

b)stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ir tvarų valdymą kaip svarbų regioninės integracijos pagrindą, atsižvelgiant į pakrančių RAB valstybėse partnerėse vienos valstybės ribas viršijančius žuvų išteklius ir migruojančias rūšis ir į tai, kad nė viena RAB valstybė partnerė atskirai negali užtikrinti išteklių tvarumo;

c)užtikrinti nešališkesnį žuvininkystės sektoriuje gaunamos naudos skirstymą;

d)užtikrinti veiksmingą stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių, skirtų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (toliau – NNN) žvejyba, taikymą;

e)siekiant socialinės ir ekonominės naudos Šalims, skatinti veiksmingą gyvųjų jūrų išteklių naudojimą, išsaugojimą ir valdymą išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir RAB valstybių partnerių jurisdikcijai pagal tarptautinius dokumentus, įskaitant UNCLOS, priklausančiuose vandenyse;

f)remiantis geriausia patirtimi skatinti ir plėtoti regioninę ir tarptautinę prekybą;

g)kurti palankią aplinką, įskaitant infrastruktūrą ir pajėgumų didinimą, kad RAB valstybės partnerės galėtų įvykdyti griežtus rinkos reikalavimus, taikomus tiek pramoninei, tiek smulkiajai žvejybai;

h)remti nacionalinę ir regioninę politiką, kuria siekiama didinti žuvininkystės sektoriaus našumą ir konkurencingumą, ir

i)kurti sąsajas su kitais ekonomikos sektoriais.

54 STRAIPSNIS

Žuvininkystės valdymo ir žuvininkystės išteklių išsaugojimo klausimai

1.Nustatant leidžiamą tausios žvejybos laimikio dydį, žvejybos pajėgumus ir kitas valdymo strategijas vadovaujamasi atsargumo principu, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, pvz., perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo, taip pat nepageidaujamo poveikio ekosistemoms ir smulkiajai žvejybai, arba siekiama, kad tokie padariniai ir poveikis būtų panaikinti.

2.Siekdama apsaugoti savo teritorinius vandenis ir užtikrinti smulkiosios ir priekrantės žvejybos tvarumą, kiekviena RAB valstybė partnerė gali imtis tinkamų priemonių, įskaitant sezoninius ir žvejybos įrankių apribojimus.

3.Šalys skatina visas susijusias RAB valstybes partneres prisijungti prie Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir kitų susijusių žuvininkystės organizacijų. Susijusios RAB valstybės partnerės ir ES koordinuoja veiksmus, kad užtikrintų visų rūšių žuvų, įskaitant tunų ir į juos panašių rūšių išteklių, valdymą ir išsaugojimą ir palengvintų susijusius mokslinius tyrimus.

4.Tais atvejais, kai kompetentinga nacionalinė valdymo institucija neturi pakankamų mokslinių įrodymų leidžiamo tausios žvejybos laimikio apribojimams ir tiksliniam dydžiui nustatyti RAB valstybių partnerių išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), pasikonsultavusios su kompetentinga nacionaline institucija Šalys, kartu su Indijos vandenyno tunų komisija ir, prireikus, kitomis regioninėmis žuvininkystės organizacijomis, remia tokius mokslinius tyrimus.

5.Šalys susitaria imtis tinkamų priemonių, jei padidinus žvejybos pastangas žvejybos laimikio dydis viršija kompetentingos nacionalinės institucijos nustatytą tikslinį tausų dydį.

6.Siekdamos išsaugoti ir valdyti vienos valstybės ribas viršijančius žuvų išteklius ir toli migruojančių rūšių išteklius, ES ir RAB valstybės partnerės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys laivai vykdytų susijusias nacionalines, regionines ir subregionines žuvininkystės valdymo priemones ir laikytųsi susijusių nacionalinės teisės aktų ir taisyklių.

55 STRAIPSNIS

Laivų valdymas ir po sužvejojimo taikoma tvarka

1.Bus laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijos ir kitų susijusių regioninių žuvininkystės organizacijų nustatytos laivų valdymo ir po sužvejojimo taikomos tvarkos. RAB valstybės partnerės ir ES nustato toliau išdėstytas būtinąsias ES žvejybos laivų, plaukiojančių RAB valstybių partnerių vandenyse, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sąlygas:

a)RAB valstybėms partnerėms bus įdiegta laivų stebėjimo sistema (LSS) ir visos RAB valstybės partnerės naudos suderintą LSS sistemą. LSS neturinčioms RAB valstybėms partnerėms ES padės įdiegti suderintą LSS;

b)be privalomos suderintos LSS, visos pakrantės RAB valstybės partnerės kartu su ES kurs kitas priemones, kuriomis bus užtikrinama veiksminga stebėsena, kontrolė ir priežiūra, o ES padės RAB valstybėms partnerėms įdiegti ir įgyvendinti tokią sutartą sistemą;

c)ES ir RAB valstybės partnerės turi teisę siųsti stebėtojus į nacionalinius ar tarptautinius vandenis; stebėtojų siuntimo tvarka turi būti aiškiai išdėstyta. Stebėtojų atlyginimus turi mokėti nacionalinės vyriausybės, bet visas laive patiriamas išlaidas turi padengti laivo savininkas. ES dengia stebėtojų mokymo išlaidas;

d)bus parengtos visame regione naudojamos bendros žvejybos ataskaitų teikimo sistemos, taip pat bus nustatytos būtinosios ataskaitų teikimo sąlygos;

e)visi laivai, kurių pagautas laimikis iškraunamas arba perkraunamas RAB valstybėje partnerėje, tai atlieka uostuose arba išorinėse uostų teritorijose. Jūroje perkrauti draudžiama, išskyrus susijusios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos numatytomis konkrečiomis sąlygomis. Šalys bendradarbiauja plėtodamos ir modernizuodamos iškrovimo arba perkrovimo infrastruktūrą RAB valstybių partnerių uostuose, įskaitant žuvų produktų vystymo pajėgumus;

f)privaloma pranešti apie priegaudos išmetimą į jūrą. Siekiant išvengti priegaudos išmetimo į jūrą pirmenybė turėtų būti teikiama atrankiosios žvejybos metodų ir Indijos vandenyno tunų komisijos bei susijusių regioninių žuvininkystės organizacijų nustatytų principų taikymui. Jei tik įmanoma, priegauda pristatoma į krantą.

2.Šalys susitaria bendradarbiauti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines ir (arba) regionines RAB piliečių mokymų programas, kad jiems būtų sudarytos geresnės sąlygos veiksmingai dalyvauti žuvininkystės pramonėje. ES susiderėjus dėl dvišalio žvejybos susitarimo skatinama įdarbinti RAB piliečius. Į Europos žvejybos laivus priimtiems jūrininkams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija.

3.Šalys įsipareigoja dėti bendras pastangas ir ieškoti geresnių būdų, kaip užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, ir šiuo tikslu imasi tinkamų priemonių. Su NNN žvejyba susiję žvejybos laivai turėtų būti konfiskuojami, o jų savininkus kompetentingos institucijos turėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jiems neturėtų būti leidžiama vėl užsiimti žvejyba susijusių RAB valstybių partnerių vandenyse, nebent iš vėliavos valstybės ir susijusių RAB valstybių partnerių bei, prireikus, susijusios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos yra gautas išankstinis leidimas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. VIDAUS VANDENŲ ŽUVININKYSTĖS IR AKVAKULTŪROS VYSTYMAS

56 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos vidaus vandenų žuvininkystės, priekrantės žvejybos ir akvakultūros vystymui RAB valstybėse partnerėse ir su juo susijusiam pajėgumų didinimui, technologijų perdavimui, SFS standartams, investicijoms ir investicijų finansavimui, aplinkos apsaugai ir teisinei bei reglamentavimo sistemoms.

2.Bendradarbiavimo vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros vystymo srityje tikslas – skatinti tausų vidaus vandenų žuvininkystės išteklių naudojimą ir didinti akvakultūros sektoriaus gamybą, šalinti su pasiūla susijusius apribojimus, gerinti žuvų ir žuvų produktų kokybę, kad ji atitiktų tarptautinius SFS standartus, lengvinti patekimą į ES rinką, šalinti regioninės prekybos kliūtis, pritraukti į šį sektorių kapitalą ir investicijas, didinti pajėgumus ir sudaryti geresnes sąlygas privatiems investuotojams gauti finansinę paramą vidaus vandenų žuvininkystei ir akvakultūrai vystyti.

IV DALIS. ŽEMĖS ŪKIS

57 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.Šios susitarimo dalies nuostatos taikomos kultūriniams augalams ir gyvuliams, įskaitant naudinguosius vabzdžius.

2.Šioje dalyje ir V dalies II antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)žemės ūkiui priskiriami kultūriniai augalai, gyvuliai ir naudingieji vabzdžiai;

b)žemės ūkio produktai – produktai, kuriems taikomas PPO sutarties dėl žemės ūkio I priedas;

c)žemės ūkio finansavimas – finansinių išteklių skyrimas su žemės ūkiu susijusiai veiklai – žaliavų tiekimui, žemės ūkio sektoriaus paslaugoms, gamybai, laikymui, platinimui, produktų perdirbimui ir pardavimui – remti visoje vertės grandinėje;

d)žemės ūkio žaliavos – visos medžiagos, įranga ir įrankiai, naudojami žemės ūkio produktams gaminti ir tvarkyti;

e)tvari žemės ūkio technologija – technologija, sukurta visų pirma atsižvelgiant į jos poveikį aplinkai, taip pat socialinį ir ekonominį poveikį;

f)aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas reiškia, kad visi žmonės visą laiką turi turėti fizinių ir ekonominių galimybių gauti saugaus, pakankamo ir maistingo maisto visaverčio ir sveiko gyvenimo poreikiams patenkinti;

g)pragyvenimo šaltinių užtikrinimas apibrėžiamas kaip nešališkai sudaromos tinkamos ir tvarios galimybės gauti pajamų ir išteklių pagrindiniams poreikiams patenkinti (įskaitant tinkamas galimybes gauti maisto, geriamo vandens, naudotis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis, pasinaudoti švietimo galimybėmis, gauti būstą ir skirti laiko dalyvavimui bendruomenėje ir socialinei integracijai);

h)gaivalinė nelaimė – gamtinių katastrofų, pvz., sausros, žemės drebėjimų, nuošliaužų, ugnikalnio išsiveržimų, potvynių, kenksmingųjų organizmų ir ligų pasekmė;

i)smulkieji ūkininkai – ribotus išteklius turintys gamintojai, kuriems priklauso nedidelė, mažiau nei dviejų (2) hektarų žemės valda ir kurių veiklos apimtis yra per maža, kad jie būtų patrauklūs jiems teikti paslaugas, kurios būtinos norint gerokai padidinti našumą ir pasinaudoti rinkų atveriamomis galimybėmis.

j)šioje susitarimo dalyje darnus vystymasis – gamtos išteklių, kurie yra ekonominio ir socialinio vystymosi pagrindas, apsauga ir valdymas tokiomis priemonėmis, kad būtų patenkinti šios ir būsimų kartų žmogaus poreikiai.

58 STRAIPSNIS

Tikslai

1.Šalys susitaria, kad šios susitarimo dalies pagrindinis tikslas – darnus žemės ūkio vystymas, kuriam priskiriamas aprūpinimo maistu saugumo ir pragyvenimo šaltinių užtikrinimas, kaimo plėtra ir skurdo mažinimas RAB valstybėse partnerėse, bet tuo neapsiribojama.

2.Šios susitarimo dalies tikslai:

a)skatinti Šalių bendradarbiavimą siekiant žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų gerovės ir geresnės gyvenimo kokybės didinant gamybos apimtį, našumą ir užimamą rinkos dalį;

b)didinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą RAB valstybėse partnerėse skatinant kurti pridėtinę vertę, didinti produkciją, gerinti kokybę, užtikrinti saugumą, rinkos integraciją, prekybą ir prieinamumą;

c)prisidėti prie mokamo darbo užtikrinimo visose modernizuoto žemės ūkio sektoriaus vertės grandinės grandyse;

d)plėtoti modernias ir konkurencingas žemės ūkio pramonės šakas;

e)skatinti tausų gamtos ir kultūros išteklių naudojimą ir tvarų jų valdymą kuriant ekologiškas ir tvarias technologijas, kuriomis didinamas žemės ūkio sektoriaus našumas;

f)didinti konkurencingumą skatinant pridėtinės vertės kūrimą visose tiekimo grandinės grandyse, kad būtų sudarytos galimybės patekti į rinkas;

g)didinti gamintojų pajamas rinkose plėtojant prekybą pridėtinės vertės žemės ūkio produktais;

h)palengvinti žemės ūkio sektoriaus ir kaimo ekonomikos pertvarkymą siekiant prisiderinti prie pasaulinių ekonomikos pokyčių;

i)mobilizuoti ir gerinti smulkiųjų ūkininkų ekonominės veiklos rezultatus didinant ūkininkų organizacijų pajėgumus;

j)didinti prekybą ir lengvinti žemės ūkio prekių patekimą į rinkas siekiant didesnių pajamų užsienio valiuta;

k)gerinti RAB valstybių partnerių infrastruktūrą, kad būtų skatinama gamyba, našumas, prekyba žemės ūkio žaliavomis ir produktais ir jų platinimas, ypač daug dėmesio skiriant laikymui, rūšiavimui, tvarkymui, pakavimui ir gabenimui.

59 STRAIPSNIS

Bendrieji principai

1.Šalys pripažįsta žemės ūkio svarbą RAB valstybių partnerių ekonomikai, nes tai yra pagrindinis didžiosios RAB valstybių partnerių gyventojų dalies pragyvenimo šaltinis, svarbiausias aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo užtikrinimo veiksnys, potencialus didelio augimo ir pridėtinės vertės kūrimo sektorius ir eksporto pajamų šaltinis.

2.Atsižvelgdamos į daugiafunkcį žemės ūkio poveikį RAB valstybių partnerių ekonomikai, Šalys susitaria laikytis visapusiško požiūrio į žemės ūkį, kaip darnaus vystymosi pagrindą.

3.Šalys susitaria bendradarbiauti ir skatinti tvarų žemės ūkio sektoriaus augimą, atsižvelgdamos į daugialypius šio sektoriaus aspektus ir RAB valstybių partnerių ekonominių, socialinių ir aplinkos ypatybių ir vystymosi strategijų įvairovę.

4.Šalys pripažįsta, kad didesnė RAB valstybių partnerių žemės ūkio sektoriaus integracija padės plėsti regionines rinkas, taip pat didinti investicijas ir privačiojo sektoriaus plėtrą.

5.Šalys pripažįsta, kad svarbu remti žemės ūkio produktų gamybą, skatinti kurti pridėtinę vertę, prekiauti žemės ūkio produktais ir skatinti rinkos plėtotės iniciatyvas taikant tinkamas priemones ir nustatant tinkamą reguliavimo sistemą, kad būtų galima prisiderinti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Dėl to Šalys yra pasiryžusios veikti kartu ir pritraukti reikiamų investicijų į RAB valstybes partneres.

6.Šalys susitaria, kad šioje susitarimo dalyje aptariami žemės ūkio srities prioritetai turi būti aiškiai susieti su regionine bendra aprūpinimo maistu bei mitybos saugumo ir skurdo mažinimo politikos sistema, kad būtų užtikrintas suderinamumas su regionine vystymosi darbotvarke ir ja būtų remiamasi.

60 STRAIPSNIS

Išsamus dialogas

1.Šalys inicijuoja RAB ir ES išsamų dialogą dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos (toliau – dialogas dėl žemės ūkio), per kurį aptariami visi į šios susitarimo dalies taikymo sritį patenkantys klausimai. Per dialogą dėl žemės ūkio stebima šios susitarimo dalies įgyvendinimo pažanga, palaikomi Šalių ryšiai ir bendradarbiavimas, susijęs su atitinkama vidaus žemės ūkio politika ir, visų pirma, su žemės ūkio vaidmeniu RAB valstybėse partnerėse didinant ūkių pajamas, aprūpinimo maistu saugumą, tausų išteklių naudojimą, kaimo plėtrą ir ekonomikos augimą.

2.Dialogas dėl žemės ūkio vedamas pagal 106 straipsnį įsteigtame Vyresniųjų pareigūnų komitete.

3.Šalys abipusiu sutarimu parengia dialogo dėl žemės ūkio eigos tvarką ir procedūras.

61 STRAIPSNIS

Regioninė integracija

Šalys pripažįsta, kad RAB valstybėse partnerėse integravus žemės ūkio sektorių – palaipsniui panaikinus kliūtis, parengus tinkamą reguliavimo ir institucinę sistemą ir suderinus politikos sritis – bus prisidėta prie regioninės integracijos proceso stiprinimo ir regioninių rinkų plėtros, o tai leis padidinti investicijų apimtį ir privačiojo sektoriaus plėtrą.

62 STRAIPSNIS

Galimybes teikianti politika

Šalys pripažįsta, kad svarbu priimti ir įgyvendinti tokią politiką ir institucines reformas, kuriomis sudaromos galimybės įgyvendinti šios susitarimo dalies tikslus arba palengvinamas jų įgyvendinimas.

63 STRAIPSNIS

Darnus žemės ūkio vystymas

Šalys bendradarbiauja darnaus žemės ūkio vystymo srityje ir ypatingą dėmesį skiria RAB valstybių partnerių pažeidžiamų kaimo gyventojų rėmimui atsižvelgiant į besikeičiančius pasaulio gamybos ir prekybos modelius bei vartotojų skonį ir pasirinkimą.

64 STRAIPSNIS

Aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas

1.Šalys susitaria, kad pagal šio susitarimo nuostatas RAB valstybės partnerės gali įgyvendinti veiksmingas priemones, kuriomis didinamas aprūpinimo maistu bei mitybos saugumas ir darnus žemės ūkio vystymas ir kuriomis plečiamos komercinės žemės ūkio rinkos regione aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui užtikrinti.

2.Šalys užtikrina, kad veiksmais, kurių imamasi pagal šią susitarimo dalį, siekiama stiprinti aprūpinimo maistu bei mitybos saugumą ir vengti priimti priemones, dėl kurių galėtų kilti pavojus neužtikrinti aprūpinimo maistu bei mitybos saugumo namų ūkių, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

65 STRAIPSNIS

Vertės grandinės valdymas

Šalys susitaria parengti regioninę žemės ūkio sektoriaus tiekimo pajėgumų didinimo strategiją, kurioje būtų nustatyti didelės vertės žemės ūkio pasektoriai, kurių atžvilgiu regionas turi konkurencinį pranašumą, taip pat susitaria pasinaudoti investicijomis, kurios gali palengvinti perėjimą nuo lyginamųjų pranašumų prie konkurencinių pranašumų.

66 STRAIPSNIS

Ankstyvojo perspėjimo sistemos

Šalys pripažįsta, kad reikia sukurti, gerinti ir stiprinti aprūpinimo maistu saugumo informacines sistemas, įskaitant nacionalines ankstyvojo perspėjimo sistemas, taip pat pažeidžiamumo vertinimo ir stebėsenos sistemas, ir didinti pajėgumus esamomis tarptautinėmis ir regioninėmis priemonėmis.

67 STRAIPSNIS

Technologijos

Šalys pripažįsta, kad svarbu turėti modernias ir tvarias žemės ūkio technologijas, ir susitaria kurti ir skatinti naudoti modernias žemės ūkio technologijas, susijusias su:

a)tvariomis drėkinimo ir tręšiamojo drėkinimo technologijomis;

b)audinių kultūra ir mikrodauginimu;

c)sėklos gerinimu;

d)sėklinimu;

e)integruota kenksmingųjų organizmų kontrole;

f)produktų pakavimu;

g)nuimto derliaus tvarkymu;

h)akredituotosiomis laboratorijomis;

i)biotechnologijomis;

j)rizikos vertinimu ir valdymu.

68 STRAIPSNIS

Vidaus politikos priemonės

1.Kiekviena Šalis užtikrina paramos žemės ūkiui, susijusios su prekyba žemės ūkio produktais, skaidrumą. Todėl ES periodiškai per dialogą dėl žemės ūkio RAB valstybėms partnerėms teikia ataskaitas dėl tokios paramos teisinio pagrindo, formos ir sumos. Laikoma, kad tokia informacija yra pateikta, jei Šalys ar kiti subjektai jų vardu ją pateikia viešai prieinamoje svetainėje.

2.Nuo šio susitarimo įsigaliojimo ES neteikia eksporto subsidijų jokiems žemės ūkio produktams, skirtiems RAB valstybėms partnerėms. Šį draudimą EPS taryba peržiūri po 48 mėnesių.

3.Be to, Vyresniųjų pareigūnų komitetas nagrinėja klausimus, kurie gali kilti dėl Šalių žemės ūkio produktų patekimo į viena kitos rinkas. Šis komitetas gali teikti rekomendacijas EPS tarybai pagal 107 straipsnį.

69 STRAIPSNIS

Žemės ūkio prekių gamyba ir pardavimas

1.Šalys pripažįsta problemas, kurios RAB valstybėms partnerėms kyla dėl to, kad jos priklauso nuo būtiniausių žemės ūkio prekių, kurių kainos labai svyruoja ir kurių prekybos sąlygos blogėja dėl pajamų užsienio valiuta, eksporto.

2.Šalys susitaria:

a)stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę investuojant į žemės ūkio prekių gamybą, perdirbimą ir pardavimą;

b)bendradarbiauti plėtojant pajėgumus, kad būtų galima patekti į nišines rinkas, ir palengvinti suderinamumą su prekių standartais, siekiant patenkinti tokius rinkų reikalavimus;

c)remti žemės ūkio produkcijos ir eksportui skirtų produktų RAB valstybėse partnerėse įvairinimą;

d)didinti gamintojų pajamas rinkoje plėtojant prekybą pridėtinės vertės žemės ūkio produktais.

70 STRAIPSNIS

Stebėsena

Šalys susitaria, kad EPS taryba peržiūri ir stebi jų prievolių pagal šį susitarimą įgyvendinimą. EPS taryba tinkamai prižiūri, ar laikomasi prievolių, užtikrina skaidrumą ir sudaro Šalims galimybes įvertinti, kaip šios prievolės prisideda prie jų ilgalaikio tikslo sukurti teisingą į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produktais sistemą.

71 STRAIPSNIS

Grynosios maisto produktų importuotojos

1.Šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į RAB valstybių partnerių, kurios yra grynosios maisto produktų importuotojos, problemas. Todėl šiuo straipsniu siekiama padėti šalims, kurios yra grynosios maisto produktų importuotojos, parengti aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimo programas.

2.Šalys susitaria:

a)nagrinėti maisto produktų gamybos, laikymo ir platinimo RAB regione apribojimus;

b)pagalbą maistu gauti iš RAB valstybių partnerių ir kitų Afrikos regioninių ekonominių bendrijų;

c)gerinti pagalbos maistu koordinavimą.

3.Atsižvelgdamos į pagalbos maistu gavėjų interesus Šalys susitaria palaikyti tinkamą pagalbos maistu lygį ir užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės netyčia nesukliudytų suteikti pagalbą maistu nepaprastosios padėties atvejais.

4.Šalys užtikrina, kad pagalba maistu būtų teikiama visiškai laikantis priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią prekybos perkėlimui, ir:

a)užtikrina, kad visi pagalbos maistu sandoriai būtų sudaromi pagal poreikius ir tik dotacijos forma;

b)šių sandorių tiesiogiai ar netiesiogiai nesusieja su komerciniu žemės ūkio produktų ar kitų prekių ir paslaugų eksportu.

72 STRAIPSNIS

Tam tikrų sektorių svarba

1.Šalys pripažįsta, kad:

a)norint užtikrinti kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinius, svarbu sudaryti tinkamas galimybes gauti maisto, švaraus ir saugaus geriamo vandens, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimo galimybėmis, gauti būstą, taip pat užtikrinti dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę integraciją;

b)žemės ūkio infrastruktūros vystymas, įskaitant gamybą, perdirbimą, pardavimą ir platinimą, yra labai svarbus RAB valstybių partnerių socialinei ir ekonominei kaimo plėtrai ir regioninei integracijai;

c)techninės paramos paslaugos, pvz., žemės ūkio moksliniai tyrimai, ūkininkų švietimas ir mokslinių žinių sklaida ūkininkams, yra svarbios didinant žemės ūkio našumą;

d)žemės ūkio finansavimo palengvinimas yra svarbi priemonė žemės ūkio sektoriui RAB valstybėse partnerėse pertvarkyti. Turi būti finansuojamas žemės ūkio technologijų kūrimas, žemės ūkio kreditai ir draudimas, infrastruktūros bei rinkų plėtra ir ūkininkų mokymas ir

e)norint pagerinti RAB valstybių partnerių kaimo gyventojų gyvenimo sąlygas svarbu užtikrinti tvarią kaimo plėtrą.

2.Šalys susitaria bendradarbiauti pragyvenimo šaltinių užtikrinimo, žemės ūkio infrastruktūros, techninės paramos paslaugų, žemės ūkio finansavimo paslaugų ir kaimo plėtros srityse, kaip numatyta V dalies II antraštinėje dalyje.

73 STRAIPSNIS

Keitimasis informacija ir konsultacijos

1.Šalys susitaria keistis patirtimi ir informacija apie geriausią patirtį, taip pat konsultuotis visais klausimais, susijusiais su šios susitarimo dalies tikslų siekimu.

2.Šalys susitaria:

a)keistis informacija apie žemės ūkio gamybą, vartojimą ir prekybą, taip pat atitinkamų žemės ūkio produktų rinkų pokyčius;

b)keistis informacija apie investavimo galimybes ir paskatas žemės ūkio sektoriuje, įskaitant nedidelės apimties veiklą;

c)keistis informacija apie Šalių žemės ūkio politiką, teisės aktus ir taisykles;

d)aptarti politikos ir institucinius pokyčius, reikalingus siekiant paremti žemės ūkio sektoriaus pertvarkymą ir parengti bei įgyvendinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką siekiant regioninės integracijos;

e)keistis informacija apie naujas ir tinkamas technologijas ir politiką bei priemones, susijusias su žemės ūkio produktų kokybe.

74 STRAIPSNIS

Geografinės nuorodos

1.Šalys pripažįsta, kad geografinės nuorodos yra svarbios darniam žemės ūkio vystymui ir kaimo plėtrai.

2.Šalys susitaria bendradarbiauti nustatydamos, atpažindamos ir registruodamos produktus, kuriuos būtų galima apsaugoti nustačius geografines nuorodas, taip pat imtis visų kitų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti nustatytus produktus.

V DALIS. EKONOMINIS IR VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

75 STRAIPSNIS

Bendrosios nuostatos

1.Pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto AKR ir ES partnerystės susitarimo su pakeitimais 34 ir 35 straipsnius Šalys dar kartą patvirtina, kad vystomasis bendradarbiavimas yra pagrindinis jų partnerystės elementas ir esminis veiksnys siekiant šio susitarimo tikslų.

2.Šalys susitaria tenkinti RAB valstybių partnerių vystymosi poreikius didindamos gamybos ir tiekimo pajėgumus, skatindamos struktūrinius pokyčius ir jų ekonomikų konkurencingumą, taip pat didindamos jų ekonomikos įvairinimą ir pridėtinę vertę, kad paskatintų darnų vystymąsi ir paremtų regioninę integraciją.

3.Šalys įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos sudaryti geresnes šio susitarimo įgyvendinimo sąlygas ir paremti regioninę integraciją ir vystymosi strategijas. Šalys susitaria bendradarbiauti remdamosi dalies „Ekonominis ir vystomasis bendradarbiavimas“ nuostatomis ir EPS vystymosi matrica, taip pat regioninėmis ir nacionalinėmis RAB valstybių partnerių vystymosi strategijomis. Matrica ir atitinkami RAB valstybių partnerių pasirašant šį susitarimą nustatytus poreikius atspindintys lyginamieji standartai, rodikliai ir siekiniai pridedami kaip III (a) ir III (b) priedai. Šie duomenys peržiūrimi kas penkerius (5) metus. Bendradarbiaujant teikiama finansinė ir nefinansinė parama RAB valstybėms partnerėms.

4.Dėl to finansavimas, susijęs su RAB valstybių partnerių ir ES vystomuoju bendradarbiavimu įgyvendinant šį susitarimą, skiriamas laikantis taisyklių ir atitinkamų Kotonu susitarime nustatytų procedūrų, visų pirma Europos plėtros fondo programavimo procedūrų ir vėlesnių atitinkamų priemonių, finansuojamų iš bendrojo ES biudžeto. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdamos į naujus uždavinius, kylančius dėl didesnės regioninės integracijos ir konkurencijos pasaulio rinkose, Šalys susitaria, kad vienas prioritetų – remti šio susitarimo įgyvendinimą. Šalys susitaria, kad Kotonu susitarime numatytos finansinės priemonės turi būti sutelktos taip, kad tikėtina šio susitarimo nauda būtų kuo didesnė.

5.Įgyvendindamos šį susitarimą Šalys įsipareigoja bendrai ir atskirai telkti išteklius pagal X antraštinės dalies specialiąsias nuostatas dėl išteklių telkimo.

6.Vadovaudamosi 2005 m. priimta Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo, skirstydamos ir koordinuodamos šio susitarimo įgyvendinimui skirtus išteklius, Šalys susitaria taikyti ir remti atitinkamai nacionalines ir (arba) regionines priemones ir fondus.

76 STRAIPSNIS

Tikslai

Ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo tikslai:

a)didinti RAB valstybių partnerių ekonomikos konkurencingumą;

b)didinti tiekimo pajėgumus ir sudaryti sąlygas sklandžiam šio susitarimo įgyvendinimui;

c)pertvarkyti RAB valstybių partnerių ekonomikos struktūrą ir stiprinant gamybos, platinimo, gabenimo ir pardavimo sektorius sukurti stiprų, konkurencingą ir įvairove pagrįstą ekonominį pagrindą;

d)plėtoti prekybos ir investicijų pritraukimo pajėgumus;

e)stiprinti prekybos ir investicijų politiką ir taisykles;

f)stiprinti regioninę integraciją.

77 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo sritys

Ekonominis ir vystomasis bendradarbiavimas apima šias sritis:

a)infrastruktūra;

b)žemės ūkis ir gyvuliai;

c)privačiojo sektoriaus plėtra;

d)žuvininkystė;

e)vandens ištekliai ir aplinka;

f)patekimas į rinką:

i)SFS;

ii)TPK;

iii)muitinė ir prekybos lengvinimas RAB valstybėse partnerėse;

g)prisitaikymo prie EPS priemonės;

h)išteklių telkimas.

I ANTRAŠTINĖ DALIS. INFRASTRUKTŪRA

78 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Bendradarbiavimas fizinės infrastruktūros vystymo srityje apima visų pirma transportą, energetiką ir informacines bei ryšių technologijas.

2.Šios srities tikslai:

a)didinti RAB valstybių partnerių konkurencingumą;

b)šalinti tiekimo apribojimus institucijų, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir

c)stiprinti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės plėtojimą.

79 STRAIPSNIS

Transportas

1.Bendradarbiavimas transporto srityje apima kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą.

2.Šios srities tikslai:

a)gerinti nacionalinį ir regioninį susisiekimą regiono ekonominei integracijai sustiprinti;

b)vystyti, restruktūrizuoti, atnaujinti, gerinti ir modernizuoti RAB valstybių partnerių tvarias ir veiksmingas transporto sistemas;

c)lengvinti žmonių judėjimą ir prekių srautus ir

d)sudaryti geresnes sąlygas patekti į rinką tinkamesniu kelių, oro, jūrų, vidaus vandenų ir geležinkelių transportu. 

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)transporto sistemų valdymas;

b)infrastruktūros gerinimas, vystymas ir modernizavimas visais lygiais, įskaitant įvairiarūšių infrastruktūros tinklų vystymą;

c)RAB valstybių partnerių institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas, taip pat techninių pajėgumų didinimas standartų, kokybės užtikrinimo, metrologijos ir atitikties vertinimo paslaugų teikimo srityse;

d)technologijų kūrimas ir perdavimas, inovacijos, keitimasis informacija, tinklai ir prekyba;

e)ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės, ryšių mezgimo ir bendrųjų įmonių steigimo skatinimas;

f)transporto sektoriaus saugumo ir patikimumo, įskaitant meteorologines prognozes, pavojingų prekių valdymą ir greitąjį reagavimą, didinimas;

g)regioninės transporto politikos ir reguliavimo sistemų kūrimas.

80 STRAIPSNIS

Energetika

1.Bendradarbiavimas energetikos sektoriuje apima viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimą energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo sektoriuose, taip pat tarpvalstybinėje energijos prekyboje.

2.Šios srities tikslai:

a)vystyti, didinti ir plėsti regiono energijos gamybos pajėgumus;

b)didinti alternatyvių energijos šaltinių skaičių;

c)vystyti, didinti ir plėsti tinklus;

d)vystyti, didinti ir plėsti skirstymo ir perdavimo pajėgumus;

e)sudaryti geresnes sąlygas RAB valstybėms partnerėms naudotis moderniais, veiksmingais, patikimais, įvairiais, tvariais ir atsinaujinančiais ekologiškos energijos šaltiniais konkurencingomis kainomis;

f)didinti energijos gamybos, skirstymo ir valdymo pajėgumus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

g)skatinti energijos jungtis RAB valstybėse partnerėse ir už jų ribų siekiant kuo didesnio energijos išnaudojimo ir

h)remti investicijoms palankios aplinkos kūrimą, siekiant pritraukti investicijų į šį sektorių.

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)esamų energijos šaltinių (ypač hidroenergijos, naftos ir biomasės) gamybos, perdavimo ir skirstymo pajėgumai;

b)energijos rūšių derinio įvairinimas, siekiant į jį įtraukti kitus potencialius energijos šaltinius, kurie yra priimtini socialiniu ir aplinkos požiūriu ir mažina priklausomybę nuo naftos;

c)energetikos infrastruktūros vystymas, taip pat ir kaimo vietovėse;

d)tinkamų energetikos reguliavimo ir politikos reformų, įskaitant pardavimą ir privatizavimą, rengimas;

e)regioninės ir tarpregioninės jungtys ir bendradarbiavimas gaminant ir skirstant energiją;

f)žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas, valdymo, paslaugų standartų ir institucinių struktūrų gerinimas;

g)technologijų kūrimas ir perdavimas, moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos, keitimasis informacija ir duomenų bazių bei tinklų kūrimas;

h)partnerystė, ryšiai ir bendrosios įmonės.

81 STRAIPSNIS

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.Bendradarbiavimas IRT sektoriuje apima: informacinių ir ryšių technologijų kūrimą, konkurencingumą, inovacijas ir sklandų perėjimą prie informacinės visuomenės.

2.Šios srities tikslai:

a)plėtoti IRT sektorių;

b)didinti IRT indėlį prekybos lengvinimo srityje kuriant e. paslaugas, e. prekybą, e. valdžią, e. sveikatą, sudarant saugius sandorius, taip pat per kitus socialinius ir ekonominius sektorius.

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)IRT jungtys ir ekonominis veiksmingumas nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis;

b)naujų informacinių ir ryšių technologijų sklaida;

c)su IRT susijusių teisinių ir reguliavimo sistemų rengimas;

d)technologijų kūrimas, perdavimas ir prietaika, moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos, keitimasis informacija, tinklų kūrimas ir prekyba;

e)žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas, paslaugų standartų ir institucinių struktūrų gerinimas;

f)ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės, ryšių mezgimo ir bendrųjų įmonių steigimo skatinimas;

g)su IRT susijusių paslaugų nišinių rinkų vystymo skatinimas ir rėmimas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. ŽEMĖS ŪKIS

82 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Bendradarbiavimas pagal šią antraštinę dalį apima kultūrinius augalus ir gyvulius, įskaitant naudinguosius vabzdžius.

2.Šalys susitaria, kad šios susitarimo antraštinės dalies pagrindinis tikslas – darnus žemės ūkio vystymas, kuriam priskiriamas aprūpinimo maistu saugumo ir pragyvenimo šaltinių užtikrinimas, kaimo plėtra ir skurdo mažinimas RAB valstybėse partnerėse, bet tuo neapsiribojama.

3.Kiti šios antraštinės dalies tikslai išdėstyti IV dalies 58 straipsnyje.

83 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo sritys

1.Šalys pripažįsta žemės ūkio sektoriaus svarbą RAB valstybių partnerių ekonomikai ir susitaria bendradarbiauti skatindamos ekonomikos pertvarkymą, kad padidėtų konkurencingumas, būtų užtikrintas aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas, kaimo plėtra ir kad žemės ūkio ir kaimo ekonomikos sektoriams būtų lengviau prisitaikyti prie šio susitarimo įgyvendinimo poveikio, didelį dėmesį skiriant smulkiesiems ūkininkams.

2.Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a) regioninė integracija:

žemės ūkio produktų patekimo į regionines ir tarptautines rinkas gerinimas, įskaitant rinkų sistemų ir rinkų vystymo strategijų kūrimą;

b) galimybes teikianti politika:

i)nacionalinės ir regioninės žemės ūkio politikos, taip pat teisinės ir reguliavimo sistemų rengimas, reikiamų pajėgumų didinimas ir parama institucijų kūrimui;

ii)RAB valstybių narių pajėgumų didinimas siekiant visapusiškai pasinaudoti didėjančiomis prekybos galimybėmis ir kuo daugiau pasinaudoti prekybos reformomis;

c) darnus žemės ūkio vystymas:

i)bendri veiksmai regioniniu lygmeniu, įskaitant trąšų gamybą, sėklų gamybą, gyvulininkystės sektoriaus plėtrą ir augalų bei gyvūnų ligų kontrolę;

ii)žemės ūkio produktų perdirbimo, gamybos, pardavimo, platinimo, gabenimo ir tvarkymo skatinimas ir stiprinimas;

iii)pajėgumų didinimas siekiant laikytis tarptautinių standartų, susijusių su žemės ūkio produktų gamyba, pakavimu ir SFS priemonėmis;

d) žemės ūkio sektoriaus infrastruktūra:

i)žemės ūkio pagalbinės infrastruktūros vystymas, įskaitant tausias drėkinimo sistemas, vandens rinkimo, laikymo ir valdymo sistemas, žemės ūkio produktų pardavimą ir rūšiavimą;

ii)mokslinių tyrimų ir mokymų infrastruktūros, saugyklų, pagalbinių ir bendruomenės privažiuojamųjų kelių plėtojimas;

iii)žemės ūkio produktų perdirbimo infrastruktūros vystymas;

iv)žemės ūkio paskirties meteorologijos centro įsteigimas RAB valstybėse narėse;

v)modernios rinkos infrastruktūros vidaus ir regioninėms rinkoms plėsti vystymas;

e) aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas:

i)kaimo ir miesto bendruomenių pajėgumų didinimas, kad būtų skatinamas geresnis pragyvenimo lygis, skurdo panaikinimas ir darnus vystymasis;

ii)žemės ūkio produktų gamybos įvairinimas ir produktų, kurie skirti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo poreikiams RAB valstybėse partnerėse patenkinti, kūrimas;

iii)žemės ūkio sektoriaus gamybos ir našumo didinimo programų rengimas ir įgyvendinimas, didelį dėmesį skiriant smulkiesiems ūkininkams;

iv)pajėgumų didinimas siekiant laikytis aprūpinimo maistu saugumo reikalavimų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir

v)socialinės adaptacijos programų gaivalinių nelaimių paveiktuose regionuose rengimas ir įgyvendinimas;

f) vertės grandinės valdymas:

i)tvarių žemės ūkio technologijų naudojimo skatinimas ir būtinų ūkininkavimo išteklių teikimas;

ii)žemės ūkio sektoriaus gamybos, našumo ir konkurencingumo didinimas skatinant žemės ūkio pramonės sektorius;

iii)pridėtinės vertės žemės ūkio produktų tiekimo grandinėje didinimas, kad būtų patenkinti nacionalinių, regioninių ir tarptautinių rinkų reikalavimai, ir

iv)žemės ūkio produktų perdirbimo, pardavimo, platinimo ir gabenimo veiklos plėtojimo skatinimas;

g) ankstyvojo perspėjimo sistemos

i)pajėgumų didinimas, kad kuo anksčiau būtų vertinamas galimas gresiančių nelaimių poveikis ir skleidžiama informacija, kad būtų galima imtis nenumatytiems atvejams skirtų priemonių ir greitai reaguoti;

ii)nacionalinių ir regioninių informacinių sistemų kūrimas ir valdymas;

iii)ankstyvojo perspėjimo sistemų, nenumatytiems atvejams skirtų planų ir reagavimo į nelaimes valdymo strategijų rengimas, stiprinimas ir jų tarpusavio susiejimas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir

iv)galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos padarinius rėmimas RAB valstybėse partnerėse;

h) žemės ūkio prekių gamyba ir pardavimas:

i)pajėgumų plėtojimas, kad būtų galima patekti į nišines rinkas, ir suderinamumo su prekių standartais palengvinimas, kad būtų patenkinti tokių rinkų reikalavimai;

ii)žemės ūkio produkcijos ir eksportui skirtų produktų RAB valstybėse partnerėse įvairinimas;

iii)modernios rinkos infrastruktūros vidaus ir regioninėms rinkoms plėsti vystymas ir

iv)produktų pakavimo ir ženklinimo programų, kuriomis RAB valstybių partnerių gamintojams sudaromos galimybės užsitikrinti didesnes eksportuojamų prekių kainas, rengimas;

i) kaimo plėtra:

i)ūkininkų grupių pajėgumų didinimas visoje žemės ūkio vertės grandinėje;

ii)gabenimo, ryšių ir rinkos priemonių gerinimas žemės ūkio žaliavų ir produkcijos pardavimui skatinti;

iii)socialinių ir kultūrinių kliūčių, pvz., kalbos skirtumų, raštingumo lygio, šališkumo dėl lyties ir bendruomenės sveikatos, kurios turi poveikio ūkininkavimo sistemų pobūdžiui, šalinimas;

iv)ūkininkų galimybių gauti kredito paslaugas didinimas ir gamtos bei kultūros išteklių valdymo gerinimas ir

v)politikos priemonių, kuriomis laiku užtikrinamos tinkamos žemės ūkio žaliavos smulkiesiems ūkininkams, rengimas;

j) grynosios maisto produktų importuotojos:

maisto produktų gamybos, laikymo ir platinimo RAB valstybėse partnerėse apribojimų šalinimas;

k) pragyvenimo šaltinių užtikrinimas:

i)pajėgumų didinimas siekiant išplėsti kaimo vietovių ir priemiesčių zonų gyventojams teikiamas socialines paslaugas;

ii)bendrų namų ūkių pajamų iš žemės ūkio produktų gamybos didinimas užtikrinant įvairinimą, pridėtinę vertę ir užimtumą už ūkio ribų ir, be kita ko, pritaikant naujas tvarias žemės ūkio technologijas RAB valstybėse partnerėse;

iii)žemės ūkio sektoriaus našumo didinimas RAB valstybėse partnerėse ir

iv)aktyvesnis tvarių žemės ūkio technologijų naudojimas;

l) techninės paramos paslaugos:

ES įsipareigoja skirti nuspėjamus, tolygius ir reikiamus išteklius ir techninę paramą RAB valstybių partnerių pajėgumų didinimui šiose srityse:

i)inovacijų, technologijų perdavimo, žinių ir MTP stiprinimas;

ii)RAB valstybių partnerių žemės ūkio sektoriaus mechanizavimo plėtojimas ir aktyvesnis naudojimas;

iii)žemės ūkio žaliavų gamyklų statymas ir platinimo sistemų kūrimas RAB valstybėse partnerėse;

iv)investicijų į žemės ūkio mokslinius tyrimus, ūkininkų švietimo paslaugas ir mokymą, taip pat sąsajos tarp šių elementų skatinimas ir stiprinimas;

v)regioninių kompetencijos centrų, įskaitant žemės ūkio paskirties meteorologijos centrą ir su augalais, gyvuliais ir dirvožemiu susijusių biotechnologijų, analizės ir diagnostikos laboratorijų steigimas ir stiprinimas ir

vi)prieigos prie paslaugų, susijusių su augalų auginimu ir gyvūnine produkcija, įskaitant veisimo paslaugas, veterinarijos paslaugas ir augalų apsaugos paslaugas, gerinimas;

m) žemės ūkio finansavimo paslaugos:

i)kaimo sektoriaus finansavimo paslaugų smulkiesiems ūkininkams, perdirbėjams ir prekiautojams gerinimas;

ii)regioninių priemonių ar žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo kūrimas;

iii)žemės ūkio sektoriaus mikrofinansavimo institucijų ir draudimo sistemų vystymas;

iv)galimybių žemės ūkio produktų perdirbėjams, prekiautojams ir ūkininkams gauti kreditus iš bankų ir kitų finansų įstaigų palengvinimas ir

v)RAB valstybių partnerių finansų įstaigų, teikiančių paslaugas žemės ūkio sektoriuje, rėmimas ir privačiojo sektoriaus patekimo į kapitalo rinkas trumpalaikiam ir ilgalaikiam kapitalui padidinti palengvinimas;

n) geografinės nuorodos:

i)geografinių nuorodų politikos rengimas ir teisinės sistemos kūrimas;

ii)taisyklių dėl geografinių nuorodų nustatymas;

iii)gerosios patirties kodekso siekiant nustatyti produktų kilmę rengimas;

iv)pagalba vietos organizacijoms ir institucijoms koordinuoti vietos suinteresuotųjų subjektų veiklą geografinių nuorodų ir produktų atitikties srityse;

v)pajėgumų didinimas produktų su geografine nuoroda nustatymo, registravimo, pardavimo, atsekamumo ir atitikties srityse ir

vi)bet kurios kitos bendradarbiavimo srities pagal šią antraštinę dalį, kuri gali ateityje būti nustatyta, vystymas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. PRIVAČIOJO SEKTORIAUS PLĖTRA

84 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Bendradarbiavimas privačiojo sektoriaus plėtros srityje apima investicijų skatinimą ir įmonių plėtrą.

2.Šios antraštinės dalies tikslai:

a)sukurti aplinką, kuri būtų palanki investicijoms ir privačioms įmonėms skatinti, įskaitant naujų pramonės sektorių kūrimą, tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų perdavimą;

b)stiprinti tiekimo pajėgumus bei konkurencingumą ir didinti pridėtinę vertę;

c)gerinti prieigą prie ES finansavimo institucijų, pvz., Europos investicijų banko, teikiamų investicijų;

d)didinti privačiojo sektoriaus plėtros institucijų, pvz., investicijų skatinimo agentūrų, koordinavimo įstaigų, prekybos rūmų, asociacijų, ryšių centrų ir prekybos lengvinimo institucijų, pajėgumus ir teikti joms institucinę paramą;

e)rengti ir (arba) tobulinti politiką ir teisinę bei reguliavimo sistemą, kuriomis skatinamos ir apsaugomos investicijos;

f)tobulinti bendrų AKR ir ES institucijų, įskaitant, be kita ko, Žemės ūkio plėtros centrą, paramos ir pagalbos privačiajam sektoriui priemones, kuriomis skatinamos investicijos RAB valstybėse partnerėse, ir

g)užmegzti ir stiprinti partnerystę, taip pat steigti ir stiprinti bendrąsias įmones, skatinti subrangos ir užsakomuosius darbus ir ryšių mezgimą.

85 STRAIPSNIS

Investicijų skatinimas

Šalys susitaria skatinti investicijas RAB valstybėse partnerėse teikdamos paramą šiose srityse:

a)politikos ir teisinės bei reguliavimo sistemų reformos;

b)institucinių gebėjimų stiprinimas, visų pirma RAB valstybių partnerių investicijų skatinimo agentūrų ir užsienio bei vietos investicijas skatinančių ir lengvinančių institucijų gebėjimų stiprinimas;

c)tinkamų administracinių struktūrų, įskaitant veikiančių pagal vieno langelio principą, investicijų priėmimui ir tvarkymui sukūrimas;

d)nuspėjamos ir saugios investavimo aplinkos sukūrimas ir palaikymas;

e)RAB valstybių partnerių pastangos parengti pajamas užtikrinančias priemones investiciniams ištekliams sutelkti;

f)draudimo rizikos sistemų kaip riziką švelninančių priemonių kūrimas investuotojų pasitikėjimui RAB valstybėse partnerėse didinti;

g)RAB valstybių partnerių investicijų agentūrų ir analogiškų ES institucijų keitimosi informacija tvarkos parengimas;

h)ES privačiojo sektoriaus investicijų RAB valstybėse partnerėse skatinimas;

i)MVĮ investicijų poreikius tenkinančių finansinių sistemų sukūrimas ir priemonių parengimas ir

j)partnerystės palengvinimas steigiant bendrąsias įmones ir finansuojant kapitalą.

86 STRAIPSNIS

Įmonių plėtra

Šalys susitaria bendradarbiauti RAB valstybių partnerių įmonių plėtros srityje ir remti:

a)RAB ir ES privačiojo sektoriaus verslo dialogo, bendradarbiavimo ir partnerystės skatinimą;

b)pastangas skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones (LMMVĮ) ir jas integruoti į pagrindinę verslo veiklą;

c)RAB valstybių partnerių bendrovių produktyvios gamybos ir veiksmingo pardavimo skatinimą;

d)RAB valstybių partnerių privačiojo sektoriaus plėtros strategijų (PSPS) įgyvendinimą;

e)LMMVĮ plėtrai ir augimui palankios aplinkos skatinimą;

f)privačiojo sektoriaus organizacijų pajėgumus laikytis tarptautinių standartų;

g)inovacijų apsaugą nuo piratavimo ir

h)RAB valstybių partnerių pajėgumus žvalgyti, eksploatuoti ir parduoti gamtos išteklius.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. ŽUVININKYSTĖ

87 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo apimtis

Bendradarbiavimas žuvininkystės srityje apima jūrų ir vidaus vandenų žuvininkystę ir akvakultūrą.

88 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimas jūrų žuvininkystės srityje

1.Bendradarbiavimas jūrų žuvininkystės srityje apima:

a)žuvininkystės valdymo ir žuvininkystės išteklių išsaugojimo klausimus;

b)laivų valdymą ir po sužvejojimo taikomą tvarką;

c)finansines ir prekybos priemones ir

d)žuvininkystės ir žuvininkystės produktų bei jūrų akvakultūros vystymą.

2.ES padeda sutelkti išteklius bendradarbiavimui nustatytose srityse įgyvendinti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, įskaitant paramą pajėgumų didinimui regione.

3.Laikydamosi šio susitarimo III dalies ir 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)žuvų ir žuvų produktų laikymo, pardavimo ir platinimo infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas;

b)pajėgumų didinimas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų laikomasi SFS, TPK ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos techninių reikalavimų, RAB valstybių partnerių IEZ stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemų plėtojimas ir konkrečių sričių jūrų žuvininkystės sertifikavimo sistemų nustatymas ir valdymas;

c)investicijos ir technologijų perdavimas žvejybos, žuvų perdirbimo, uosto paslaugų, uosto infrastruktūros vystymo ir gerinimo srityse, žuvininkystės įvairinimas įtraukiant kitas rūšis nei tunas, kurios mažai gaudomos arba visiškai negaudomos;

d)bendrosios įmonės ir ryšiai, visų pirma su LMMVĮ, ir smulkioji žvejyba žuvininkystės tiekimo grandinėje;

e)pridėtinės vertės kūrimas žuvininkystės sektoriuje ir

f)MTP atsargų vertinimo ir tvarumo srityje.

4.Šalys įsipareigoja bendradarbiauti skatindamos bendrųjų žvejybos, žuvų perdirbimo ir uosto paslaugų įmonių steigimą, didindamos gamybos pajėgumus ir gerindamos žuvininkystės ir su ja susijusių pramonės šakų ir paslaugų konkurencingumą, galutinės grandies perdirbimą, uosto infrastruktūros plėtojimą ir gerinimą ir žuvininkystės veiklos įvairinimą, įtraukiant kitas rūšis nei tunas, kurios mažai gaudomos arba visiškai negaudomos.

89 STRAIPSNIS

Vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros vystymas

Bendradarbiavimas vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros vystymo srityje apima ES indėlį šiose srityse:

a)pajėgumų didinimas ir eksporto rinkos vystymas, imantis šių veiksmų:

i)didinti pramonės ir smulkios gamybos, perdirbimo ir produktų asortimento įvairinimo pajėgumus, stiprinant regiono vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumą. Šiam tikslui įgyvendinti galima sukurti mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) centrus ir vystyti akvakultūrą komerciniuose žuvininkystės ūkiuose;

ii)didinti eksporto rinkos grandinės valdymo pajėgumus, įskaitant tam tikrų produktų linijų sertifikavimo sistemų nustatymą ir valdymą, ir skatinti žuvininkystės produktų rinką, didinti jų pridėtinę vertę ir mažinti žuvininkystės produktų nuostolius, patiriamus po sužvejojimo;

iii)didinti pajėgumus regione, pvz., stiprinant kompetentingas žuvininkystės institucijas, prekiautojų ir žvejų asociacijas siekiant prekiauti žuvininkystės produktais su ES ir rengti produkto bei prekės ženklo kūrimo mokymo programas;

b)infrastruktūros vystymas, imantis šių veiksmų:

i)vystyti ir gerinti vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros infrastruktūrą;

ii)palengvinti galimybes gauti finansavimą infrastruktūrai, įskaitant visų rūšių įrangą;

c)technologijų vystymas, imantis šių veiksmų:

i)plėtoti technologinius pajėgumus, įskaitant pridėtinę vertę kuriančių technologijų skatinimą, pvz., perduodant ES žuvininkystės technologijas RAB valstybėms partnerėms;

ii)didinti regiono žuvininkystės valdymo pajėgumus, pvz., naudojant tyrimų ir duomenų rinkimo sistemas bei skatinat atitinkamas technologijas, naudojamas žvejojant ir po sužvejojimo;

d)teisinės ir reguliavimo sistemų kūrimas, imantis šių veiksmų:

i)rengti vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros taisykles ir stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemas;

ii)rengti tinkamas teisines ir reguliavimo priemones intelektinės nuosavybės teisių srityje ir didinti jų taikymo tarptautinei prekybai pajėgumus;

iii)saugoti ekologinį ženklą ir intelektinę nuosavybę;

e)investicijų ir finansavimo skatinimas, imantis šių veiksmų:

i)skatinti Šalių suinteresuotuosius subjektus steigti bendrąsias įmones ir imtis kito mišraus investavimo, pvz., parengti investuotojų, dalyvausiančių bendrųjų vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros įmonių operacijose, nustatymo tvarką;

ii)sudaryti galimybes pasinaudoti kreditais mažųjų ir vidutinių įmonių ir vidaus vandenų žuvininkystės pramonės vystymui;

f)aplinka ir žuvininkystės išteklių išsaugojimas, imantis šių veiksmų:

i)parengti priemones, kuriomis užtikrinama, kad prekiaujant žuvimis būtų išsaugoma aplinka, ir apsaugos priemones, kuriomis užkertamas kelias išteklių išeikvojimui ir užtikrinama biologinė įvairovė, o akvakultūra atsargiai papildoma egzotinėmis rūšimis; pvz., pasikonsultavus su visomis susijusiomis kaimyninėmis šalimis egzotinėmis rūšimis papildomi tik valdomi ir (arba) uždari telkiniai;

g)socialinių, ekonominių ir skurdo mažinimo priemonių nustatymas, imantis šių veiksmų:

i)skatinti mažųjų ir vidutinių žvejybos įmonių, perdirbėjų ir prekiautojų žuvimi veiklą didinant RAB valstybių partnerių pajėgumus, kad jie galėtų dalyvauti prekyboje su ES;

ii) skatinti žuvininkystės pramonės įmones įdarbinti marginalinius asmenis, pvz., skatinti lyčių lygybę žuvininkystės sektoriuje, visų pirma stiprinant moterų prekiautojų, užsiimančių ar ketinančių užsiimti žuvininkyste, gebėjimus. Siekiant darnaus socialinio ir ekonominio vystymosi šiame procese taip pat bus skatinamos dalyvauti kitos palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės, turinčios galimybę užsiimti žuvininkyste.

V ANTRAŠTINĖ DALIS. VANDENS IŠTEKLIAI IR APLINKA

90 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Bendradarbiavimas pagal šią antraštinę dalį apima gamtos išteklius, visų pirma vandens išteklius, taip pat aplinką ir biologinę įvairovę.

2.Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)stiprinti prekybos ir aplinkos sąsajas;

b)remti tarptautinių aplinkos susitarimų, konvencijų ir sutarčių įgyvendinimą;

c)užtikrinti aplinkos valdymo ir skurdo mažinimo pusiausvyrą;

d)saugoti aplinką ir daugiau dėmesio skirti biologinės įvairovės ir genetinių išteklių išsaugojimui;

e)skatinti sąžiningą ir tausų gamtos išteklių naudojimą;

f)palengvinti ir skatinti tausų bendrų išteklių naudojimą;

g)skatinti viešąjį ir privatųjį sektorius dalyvauti gamtos išteklių valdyme. 

91 STRAIPSNIS

Vandens ištekliai

1.Bendradarbiavimas vandens išteklių srityje apima drėkinimą, hidroenergijos gamybą, vandens gamybą ir tiekimą ir vandens baseinų apsaugą.

2.Bendradarbiavimo šioje srityje tikslai:

a)tausiai naudoti ir tvariai valdyti vandens išteklius RAB valstybėse partnerėse, kad būtų pagerinti RAB valstybių partnerių gyventojų pragyvenimo šaltiniai;

b)skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant tausaus tarpvalstybinių vandens išteklių naudojimo;

c)vystyti vandens tiekimo infrastruktūrą gamybos tikslais.

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)vandens tiekimo infrastruktūros vystymas regione;

b)susijusių teisinių ir reguliavimo sistemų kūrimas;

c)integruotas vandens išteklių valdymas;

d)žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas, paslaugų standartų, vandens išteklių valdymo ir institucinių struktūrų gerinimas;

e)ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės ir ryšių mezgimas ir bendrųjų įmonių steigimas;

f)technologijų kūrimo, perdavimo ir prietaikos, MTP, inovacijų, keitimosi informacija ir tinklų kūrimo skatinimas;

g)vandens užterštumo kontrolės, valymo ir išsaugojimo, nuotėkų valymo sistemų ir sanitarijos priemonių vystymas;

h)tausių drėkinimo sistemų naudojimo skatinimas.

92 STRAIPSNIS

Aplinka

1.Bendradarbiavimas aplinkos srityje apima aplinkos apsaugą ir tvarų valdymą, taip pat su prekyba susijusios aplinkos politikos įgyvendinimą.

2.Bendradarbiavimo šioje srityje tikslai:

a)apsaugoti, atstatyti ir išsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę – florą, fauną ir mikrobinius genetinius išteklius, įskaitant jų ekosistemas;

b)plėtoti RAB valstybių partnerių pramonės šakas, kuriose naudojamos ekologiškos technologijos;

c)skatinti kurti technologijas, jas perduoti ir pritaikyti, skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, inovacijas ir keitimąsi informacija.

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)tarptautinių aplinkos susitarimų, konvencijų ir sutarčių įgyvendinimas;

b)sąžiningo ir tvaraus aplinkos ir biologinės įvairovės naudojimo, išsaugojimo ir valdymo, įskaitant miškininkystę ir laukinės gamtos išteklius, stiprinimas ir skatinimas;

c)institucinių ir teisinių sistemų stiprinimas ir pajėgumų rengti, įgyvendinti ir administruoti aplinkos teisės aktus, taisykles, standartus ir politiką ir užtikrinti jų taikymą didinimas;

d)ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės ir ryšių mezgimas ir bendrųjų įmonių steigimas;

e)gaivalinių aplinkos nelaimių ir biologinės įvairovės nykimo prevencija ir jų poveikio švelninimas;

f)technologijų kūrimo ir pritaikymo, perdavimo ir prietaikos, MTP ir inovacijų skatinimas;

g)pakrančių bei jūros išteklių ir vietinių bei laukinių biologinių ir genetinių išteklių apsauga ir valdymas;

h)alternatyvios ekologiškos veiklos ir pragyvenimo šaltinių vystymas;

i)prekių, susijusių su ekologiniu ženklinimu, gamyba ir atitinkamų paslaugų teikimas ir geresnės prekybos jomis sąlygos;

j)keitimasis informacija ir tinklų kūrimas, susiję su produktais ir jiems taikomais gamybos proceso, gabenimo, pardavimo ir ženklinimo reikalavimais;

k)ekologiškų produktų infrastruktūros vystymas;

l)vietos bendruomenių įtraukimas į biologinės įvairovės, miškininkystės ir laukinės gyvūnijos išteklių valdymą;

m)atliekų tvarkymo ir pramonės bei nuodingųjų atliekų šalinimo sistemų kūrimas;

n)suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo tarptautiniame dialoge aplinkos klausimais skatinimas.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS. SANITARINĖS IR FITOSANITARINĖS PRIEMONĖS

93 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Bendradarbiavimas pagal šią antraštinę dalį apima paramą ir pajėgumų didinimą derinimo, skirstymo į zonas ir teritorinius vienetus, atitikties vertinimo, keitimosi informacija ir prekybos sąlygų skaidrumo srityse.

2.Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)lengvinti Šalių tarpregioninę ir tarpusavio prekybą regione kartu saugant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą ar gyvybę pagal PPO SFS sutartį;

b)spręsti problemas, kurios kyla taikant SFS priemones sutartuose prioritetiniuose sektoriuose ir sutartiems prioritetiniams produktams, deramai atsižvelgiant į regioninę integraciją;

c)nustatyti procedūras ir tvarką bendradarbiavimui SFS klausimais lengvinti;

d)užtikrinti SFS priemonių, taikomų Šalių tarpusavio ir vidaus prekybai, skaidrumą;

e)skatinti priemonių ir tarptautinių standartų derinimą regione remiantis PPO SFS sutartimi ir atitinkamos politikos rengimą ir teisinių, reguliavimo bei institucinių sistemų kūrimą RAB valstybėse partnerėse;

f)skatinti RAB valstybes partneres veiksmingai dalyvauti Maisto kodekso komisijos, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC) veikloje;

g)skatinti RAB ir ES institucijų bei laboratorijų tarpusavio konsultacijas ir mainus;

h)padėti plėtoti pajėgumus, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti regioninius ir nacionalinius standartus pagal tarptautinius reikalavimus ir sudaryti geresnes sąlygas regioninei integracijai;

i)nustatyti ir didinti RAB valstybių partnerių pajėgumus įgyvendinti ir stebėti SFS priemones pagal šį straipsnį ir

j)skatinti technologijų perdavimą.

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)RAB valstybių partnerių rėmimas, kad jos laikytųsi SFS priemonių, įskaitant tinkamų reguliavimo sistemų sukūrimą, politikos rengimą, susijusių tarptautinius standartus rengiančių organizacijų darbo klausimus, mokymą, informavimo renginius, pajėgumų didinimą ir techninę paramą;

b)SFS priemonių derinimo su RAB valstybėmis partnerėmis rėmimas ir nacionalinių SFS koordinavimo komitetų steigimas, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių pajėgumų vykdyti sanitarinę kontrolę didinimas. Prioritetinės sritys – kokybės programos parengimas ir įgyvendinimas, mokymai, informavimo renginiai, laboratorijų įkūrimas, atnaujinimas, modernizavimas ir akreditavimas;

c)parama klausimais, susijusiais su atitinkamų tarptautinius standartus rengiančių organizacijų darbu. Šis bendradarbiavimas gali apimti mokymą, informavimo renginius, pajėgumų didinimą ir techninę paramą;

d)parama žuvininkystės srityje, siekiant parengti suderintas regionines žuvų produktų taisykles, teisės aktus ir standartus, kad būtų skatinama Šalių tarpusavio ir RAB regiono vidaus prekyba;

e)parama siekiant paskatinti RAB valstybių partnerių SFS institucijų ir atitinkamų ES SFS institucijų bendradarbiavimą;

f)SFS sutarties įgyvendinimo rėmimas, visų pirma stiprinant RAB valstybių partnerių kompetentingas institucijas ir pranešimų bei informacijos centrus;

g)dalijimosi ir keitimosi informacija rėmimas.

94 STRAIPSNIS

Derinimas

1.Rengdamos SFS priemones, Šalys savo atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant patikrinimų, bandymų ir sertifikavimo procedūras, stengiasi derinti pagal PPO SFS sutartį.

2.RAB valstybės partnerės, padedant ES, parengs jų SFS standartų derinimo programą ir grafiką.

3.Vyresniųjų pareigūnų komitetas atitinkamai parengia šio derinimo proceso regione rėmimo ir stebėsenos sąlygas.

95 STRAIPSNIS

Skirstymas į zonas ir teritorinius vienetus

Atsižvelgdamos į PPO SFS sutarties 6 straipsnį, konkrečiu atveju Šalys pripažįsta kenksmingaisiais organizmais ar ligomis neužkrėstas nustatytąsias teritorijas arba nedidelio kenksmingųjų organizmų ar ligos paplitimo teritorijas kaip galimą augalinių ir gyvūninių produktų tiekimo šaltinį.

96 STRAIPSNIS

Specialusis ir diferencinis režimas ir techninė parama

1.ES sutinka teikti techninę paramą ir nustatyti specialųjį ir diferencinį režimą pagal PPO SFS sutarties 9 ir 10 straipsnius.

2.Šalys bendradarbiauja, siekdamos patenkinti specialiuosius RAB valstybių partnerių poreikius, kylančius įgyvendinant šios antraštinės dalies nuostatas.

3.Šalys susitaria, kad techninė parama teikiama šioms prioritetinėms sritims:

a)RAB valstybių partnerių viešojo ir privačiojo sektorių techninių pajėgumų didinimas sanitarinei ir fitosanitarinei kontrolei užtikrinti, taip pat tikrinimo, sertifikavimo, priežiūros ir kontrolės sričių mokymai ir informavimo renginiai;

b)techninių pajėgumų didinimas SFS priemonėms įgyvendinti ir stebėti, taip pat skatinimas daugiau taikyti tarptautinius standartus;

c)rizikos analizės, derinimo, atitikties, bandymų, sertifikavimo, likučių stebėsenos, atsekamumo ir akreditavimo pajėgumų plėtojimas, taip pat tobulinant laboratorijų ir kitų subjektų veiklą arba juos steigiant, kad RAB valstybėms partnerėms būtų lengviau laikytis tarptautinių standartų;

d)RAB valstybių partnerių dalyvavimo susijusių tarptautinius standartus rengiančių organizacijų veikloje rėmimas;

e)RAB valstybių partnerių pajėgumų veiksmingai dalyvauti pranešimų teikimo procese plėtojimas.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS: TECHNINĖS PREKYBOS KLIŪTYS

97 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Pagal šią antraštinę dalį bendradarbiavimas apima PPO sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių (toliau – PPO TPK sutartis) apibrėžtų techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų rengimą, priėmimą ir taikymą.

2.Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)palaipsniui šalinti technines prekybos kliūtis siekiant palengvinti Šalių tarpusavio ir RAB valstybių partnerių vidaus prekybą;

b)stiprinti RAB valstybių partnerių regioninę integraciją derinant RAB valstybėse partnerėse taikomus standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras pagal PPO TPK sutartį;

c)skatinti daugiau naudoti tarptautinius techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones;

d)skatinti RAB valstybių partnerių ir ES standartizacijos, atitikties vertinimo ir reguliavimo institucijas užmegzti funkcinius ryšius, kurti bendrąsias įmones ir vykdyti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros darbą;

e)didinti RAB valstybių partnerių kilmės produktų patekimo į rinką galimybes gerinant jų produktų saugumą, kokybę ir didinant jų konkurencingumą;

f)skatinti daugiau naudotis tarptautine geriausia patirtimi, susijusia su techninių reglamentų, tarptautinių standartų ir atitikties vertinimo procedūrų taikymu;

g)atsižvelgiant į PPO TPK sutarties nuostatas užtikrinti, kad standartai ir techniniai reglamentai būtų rengiami, priimami ir taikomi skaidriai ir kad nebūtų kuriama bereikalingų Šalių tarpusavio prekybos kliūčių;

h)remti tinkamos reguliavimo sistemos, politikos ir reformų RAB valstybėse partnerėse rengimą, kad jos atitiktų tarptautiniu mastu priimtiną praktiką;

i)padėti RAB valstybėms partnerėms įgyvendinti PPO SFS sutartį ir laikytis jų prekybos partnerių TPK reikalavimų atsižvelgiant į PPO TPK sutartį.

3.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)skatinimo daugiau naudoti tarptautinius techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones Šalių teritorijose, rėmimas;

b)RAB valstybių partnerių pajėgumų didinimo standartizacijos, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų srityse rėmimas, taip pat laboratorijų ir susijusių institucijų modernizavimo ir steigimo ir susijusios įrangos pirkimo rėmimas;

c)kokybės valdymo ir užtikrinimo tam tikruose RAB valstybėms partnerėms svarbiuose sektoriuose rėmimas;

d)RAB valstybių partnerių standartų ir kitų techninio reguliavimo organizacijų visapusiško dalyvavimo tarptautinius standartus rengiančiose organizacijose rėmimas ir tarptautinių standartų vaidmens kaip pagrindo rengiant techninius reglamentus stiprinimas;

e)RAB valstybių partnerių atitikties vertinimo įstaigų pastangų gauti tarptautinį akreditavimą rėmimas;

f)Šalių standartizacijos, atitikties vertinimo ir sertifikavimo institucijų funkcinių ryšių plėtojimas;

g)parama rengiant bendrąjį susitarimą dėl geros reguliavimo praktikos, įskaitant:

i)skaidrumą rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras;

ii)būtinybę taikyti reguliavimo priemones ir susijusias atitikties vertinimo procedūras, įskaitant tiekėjų atitikties deklaracijų naudojimą, ir jų proporcingumą;

iii)tarptautinių standartų, kuriais remiantis rengiami techniniai reglamentai, naudojimą, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi arba netinkami teisėtiems tikslams įgyvendinti;

iv)techninių reglamentų ir rinkos priežiūros veiksmų įgyvendinimo užtikrinimą ir

v)techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų peržiūros priemonių ir metodų nustatymą;

h)būtinos techninės infrastruktūros identifikavimas, prioritetizavimas ir kūrimo rėmimas, taip pat technologijų perdavimas metrologijos, standartizacijos, bandymų, sertifikavimo ir akreditavimo srityse techninių reglamentų rengimui paremti;

i)bendradarbiavimo reguliavimo srityje, taip pat techninio ir mokslinio bendradarbiavimo stiprinimas, be kita ko, keitimasis informacija, patirtimi ir duomenimis siekiant pagerinti techninių reglamentų kokybę bei lygį ir veiksmingai pasinaudoti reguliavimo ištekliais;

j)techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų suderinamumo ir vienodinimo didinimas;

k)Šalių organizacijų, atsakingų už metrologiją, standartizaciją, bandymus, sertifikavimą ir akreditavimą, dvišalio bendradarbiavimo skatinimas;

l)Šalių tarpusavio ir RAB valstybių partnerių bendradarbiavimo, susijusio su atitinkamų tarptautinių institucijų ir organizacijų, sprendžiančių TPK klausimus, darbu, skatinimas.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS. MUITINĖ IR PREKYBOS LENGVINIMAS

98 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Šalys pripažįsta bendradarbiavimo muitinės ir prekybos lengvinimo klausimais svarbą kintančiomis pasaulinės prekybos sąlygomis.

2.Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti tikslo skatinti prekybos lengvinimą.

3.Šalys pripažįsta, kad šiems tikslams pasiekti būtini tinkami administraciniai gebėjimai. Jos sutinka, kad RAB valstybėms partnerėms reikia nustatyti pereinamuosius laikotarpius, taip pat joms būtina didinti pajėgumus, kad galėtų sklandžiai įgyvendinti šios antraštinės dalies nuostatas.

4.Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)lengvinti Šalių tarpusavio prekybą;

b)skatinti muitų teisės aktų ir muitinės procedūrų derinimą regioniniu lygmeniu;

c)teikti paramą RAB valstybėms partnerėms siekiant lengvinti prekybą;

d)teikti paramą RAB valstybių partnerių muitinės administracijoms, kad jos galėtų įgyvendinti šį susitarimą ir remtis kita geriausia tarptautine muitinių veiklos patirtimi;

e)stiprinti Šalių muitinių ir kitų susijusių sienų kontrolės tarnybų bendradarbiavimą.

5.Laikydamosi 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)keisti informacija apie muitų teisės aktus ir muitinės procedūras;

b)rengti bendras iniciatyvas abipusiškai sutartose srityse;

c)remti:

i)muitinių sistemų ir muitinės procedūrų modernizavimą ir muitiniam įforminimui reikiamo laiko trumpinimą;

ii)muitinės procedūrų ir prekybos formalumų, be kita ko, susijusių su importu, eksportu ir tranzitu, supaprastinimą ir derinimą;

iii)regioninių tranzito sistemų stiprinimą;

iv)skaidrumo didinimą pagal 134 straipsnį;

v)pajėgumų didinimą, įskaitant finansinę ir techninę paramą RAB valstybėms partnerėms šioje srityje, ir

vi)bet kokias kitas abiejų Šalių susitartas muitinių veiklos sritis;

d)kiek įmanoma, laikytis bendros pozicijos su muitine ir prekybos lengvinimu susijusiose tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO, PMO, JTO ir UNCTAD;

e)skatinti visų susijusių tarnybų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu.

6.Šalys viena kitai teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje pagal 1 protokolo dėl kilmės taisyklių nuostatas ir:

a)nustato procedūras ir tvarką, kurie atitinka tarptautines priemones ir standartus, taikomus muitinės ir prekybos lengvinimo srityje, įskaitant PPO taisykles ir PMO priemones ir standartus;

b)imasi veiksmų, kuriais siekiama kuo daugiau derinti muitinių veiklos taisykles ir prekybos lengvinimo priemones;

c)taiko modernius muitinių darbo metodus, įskaitant rizikos vertinimą, teisiškai privalomus sprendimus, supaprastintas procedūras, patikrinimus po prekių išleidimo ir audito metodus;

d)automatizuoja muitinės ir kitas prekybos procedūras, įskaitant elektroninius muitinių ir prekybos informacijos mainus;

e)rengia muitinės pareigūnų ir kitų susijusių viešojo ir privačiojo sektorių pareigūnų mokymus muitinės ir prekybos lengvinimo klausimais ir

f)bendradarbiauja kitose srityse, kurias Šalys gali nustatyti.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS. PRISITAIKYMO PRIE EPS PRIEMONĖS

99 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

1.Šalys pripažįsta, kad muitų tarifų panaikinimas ir (arba) pakankamas sumažinimas, kaip nustatyta šiame susitarime, bus nelengvas uždavinys RAB valstybėms partnerėms. Šalys susitaria šį konkretų uždavinį spręsti sukurdamos kompensacinę sistemą.

2.Šalys taip pat pripažįsta, kad šio susitarimo įgyvendinimas RAB valstybių partnerių ekonomikai gali iškelti tam tikrų problemų, be kita ko, socialinių, ekonominių ir aplinkos. Šalys susitaria šias problemas spręsti ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmais.

3.Bendradarbiaujant pagal šią antraštinę dalį siekiama spręsti esamas ir galimas prisitaikymo problemas, kurios kyla įgyvendinant šį susitarimą.

100 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo sritys

1.Dėl pajamų nuostolių, susijusių su mažinamais muitų tarifais, ES:

a)pradeda aktyvesnį dialogą dėl fiskalinių prisitaikymo priemonių ir reformų; 

b)nustato bendradarbiavimo tvarką mokesčių sistemos reformai paremti;

c)skiria finansinių išteklių, kad pereinamuoju laikotarpiu padengtų sutartus valdžios sektoriaus pajamų nuostolius, kurie atsiranda panaikinus ir (arba) pastebimai sumažinus muitų tarifus.

2.Norėdama užtikrinti, kad šis susitarimas būtų visapusiškai naudingas RAB valstybių partnerių ekonomikai, ES sutinka dirbti kartu su RAB valstybėmis partnerėmis ir atitinkamai bendradarbiauti siekiant:

a)didinti RAB valstybių partnerių gamybos sektorių konkurencingumą;

b)didinti RAB valstybių partnerių darbo jėgos našumą ir stiprinti jos profesinius gebėjimus, be kita ko, mokant darbuotojus, perkeltus dėl įmonių uždarymo, arba suteikiant jiems naujų įgūdžių naujai veiklai ir pan.;

c)remti priemones, kuriomis kuriama tvari aplinka;

d)plėtoti pajėgumus makroekonominei drausmei padidinti;

e)švelninti galimą poveikį RAB valstybių partnerių aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, kaimo plėtrai, pragyvenimo šaltinių užtikrinimui ir eksporto pajamoms;

f)bendradarbiauti kitose galimose srityse, susijusiose su šio susitarimo įgyvendinimo problemomis.

X ANTRAŠTINĖ DALIS. IŠTEKLIŲ TELKIMAS

101 STRAIPSNIS

Principai ir tikslai

1.Pripažindamos ES įsipareigojimą remti šio susitarimo įgyvendinimą ir RAB valstybių partnerių pastangas finansuoti savo vystymosi poreikius, Šalys susitaria veikti ir bendrai, ir atskirai, kad galėtų sutelkti finansinius išteklius, skirtus remti šio susitarimo įgyvendinimą, regioninę integraciją ir RAB valstybių partnerių vystymosi strategijas.

2.Bendrai telkiant išteklius siekiama papildyti RAB valstybių partnerių pastangas surasti alternatyvių finansavimo šaltinių regioninei integracijai ir vystymosi strategijoms, visų pirma šiame susitarime pateikiamai EPS vystymosi matricai, remti, ir atsižvelgiant į tarpusavio priklausomybę remti ir skatinti šias pastangas.

102 STRAIPSNIS

Prievolės

1.RAB valstybės partnerės:

a)įsipareigoja laiku skirti nuspėjamų išteklių iš savo finansavimo priemonių regioninei integracijai ir su EPS susijusioms vystymosi strategijoms ir projektams, įtrauktiems į EPS vystymosi matricą, remti;

b)savo vystymosi strategijas rengia tinkamai atsižvelgdamos į RAB valstybių partnerių teisę nustatyti savo vystymosi strategijų ir prioritetų kryptį ir seką;

c)įsteigia EPS fondą su EPS susijusiems ištekliams tvarkyti;

d)EPS vystymosi matricoje nustatytus prioritetus įtraukia į regionines ir nacionalines strategijas.

2.RAB valstybės partnerės parengia fondo valdymo taisykles, kad užtikrintų šių išteklių naudojimo skaidrumą, atskaitomybę ir ekonominę naudą. Nedarant poveikio kitų partnerių įnašams į RAB EPS fondą, ES ištekliai bus skiriami, jei ES atlikus fondo veiklos procedūrų vertinimą bus gauti teigiami rezultatai.

3.Visų pirma atsižvelgdama į pasiūlos apribojimus RAB valstybėse partnerėse, susijusius su šio susitarimo įgyvendinimu, įskaitant finansavimo spragas, nustatytas EPS vystymosi matricoje, ES įsipareigoja laiku skirti nuspėjamų išteklių:

a)iš Europos plėtros fondo (EPF) (pagal nacionalines ir regionines priemones);

b)iš ES biudžeto;

c)pagal bet kurią kitą priemonę, kuri bus naudojama ES oficialiai paramai vystymuisi (OPV) teikti.

Be to, ES stengsis laiku sutelkti nuspėjamus valstybių narių išteklius.

4.Šalys bendrai įsipareigoja dėti pastangas sutelkti šiuos išteklius:

a)kitų paramos teikėjų (daugiašalių ir dvišalių) lėšas;

b)dotacijas, lengvatines paskolas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir specializuotas priemones;

c)bet kuriuos kitus OPV išteklius, kuriuos skiria vystymosi partneriai.

VI DALIS. INSTITUCINĖS NUOSTATOS

103 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslas

1.Šios susitarimo dalies nuostatos taikomos EPS tarybai, Vyresniųjų pareigūnų komitetui, patariamajam komitetui ir visoms institucijoms ir komitetams, kurie gali būti įsteigti pagal šį susitarimą. 

2.Šios susitarimo dalies tikslas – įsteigti institucijas, kurios palengvintų šio susitarimo tikslų įgyvendinimą.

104 STRAIPSNIS

EPS taryba

1.Įsigaliojus šiam susitarimui įsteigiama EPS taryba.

2.EPS tarybą sudaro Šalių atstovai ministrų lygmeniu.

3.Per šešis (6) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo EPS taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.EPS tarybai pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas bendrai pirmininkauja abiejų Šalių atstovai.

5.EPS taryba posėdžiauja reguliariai, ne rečiau kaip kas dvejus metus, ir Šalių sutarimu išimtiniais atvejais, kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes.

6.EPS taryba atsakinga už:

a)šio susitarimo veikimą ir įgyvendinimą, taip pat jo tikslų įgyvendinimo stebėseną;

b)svarbių klausimų, kurie kyla įgyvendinant šį susitarimą, ir kitų bendro intereso klausimų, turinčių poveikio Šalių tarpusavio prekybai, nagrinėjimą, nepažeidžiant VII dalimi suteiktų teisių, ir

c)Šalių pasiūlymų ir rekomendacijų dėl šio susitarimo peržiūros ir pakeitimų nagrinėjimą.

105 STRAIPSNIS

EPS tarybos įgaliojimai

1.EPS taryba įgaliojama priimti sprendimus ir Vyresniųjų pareigūnų komiteto raštu pateiktas rekomendacijas gali priimti abipusiu sutarimu.

2.Priimti sprendimai yra privalomi Šalims ir jos imasi visų reikalingų priemonių jiems įgyvendinti pagal atitinkamas savo vidaus taisykles.

3.EPS taryba per šešis (6) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo nustato ir priima darbo tvarkos taisykles, kurios reikalingos arbitražo kolegijai įsteigti.

4.Klausimais, kuriais RAB valstybė partnerė veikia atskirai, tokius sprendimus EPS taryba priima pritarus susijusiai RAB valstybei partnerei.

106 STRAIPSNIS

Vyresniųjų pareigūnų komitetas

1.Įsigaliojus šiam susitarimui įsteigiamas Vyresniųjų pareigūnų komitetas.

2.Jį sudaro nuolatiniai sekretoriai arba prireikus pagrindiniai sekretoriai iš RAB valstybių partnerių ir ES atstovai vyresniųjų pareigūnų lygmeniu.

3.Pagal nurodymus, kuriuos gali duoti EPS taryba, Vyresniųjų pareigūnų komitetas posėdžiauja bent kartą per metus ir Šalių sutartu laiku gali surengti neeilinius posėdžius, kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes. Vyresniųjų pareigūnų komitetas taip pat posėdžiauja prieš EPS tarybos posėdžius.

4.Komitetui bendrai pirmininkauja abiejų Šalių atstovai.

5.Vyresniųjų pareigūnų komitetas:

a)padeda EPS tarybai vykdyti savo pareigas;

b)gauna ir svarsto specializuotų komitetų, darbo sesijų, darbo grupių ar kitų komiteto pagal 107 straipsnio 1 dalį įsteigtų organų ataskaitas, koordinuoja tokių organų veiklą ir teikia rekomendacijas EPS tarybai svarstyti;

c)savo iniciatyva arba EPS tarybai ar Šaliai paprašius teikia ataskaitas ir rekomendacijas EPS tarybai dėl šio susitarimo įgyvendinimo;

d)prekybos srityje:

i)prižiūri ir atsako už šio susitarimo nuostatų įgyvendinimą ir tinkamą taikymą, taip pat svarsto ir teikia rekomendacijas dėl atitinkamų bendradarbiavimo sričių;

ii)pagal VII dalies I antraštinės dalies nuostatas imasi veiksmų ginčams išvengti ir sprendžia ginčus, kurie gali kilti dėl susitarimo aiškinimo ar taikymo;

iii)padeda EPS tarybai vykdyti savo funkcijas, įskaitant rekomendacijų dėl sprendimų, kuriuos turėtų priimti EPS taryba, teikimą;

iv)stebi regioninės integracijos ir Šalių ekonominių bei prekybos ryšių pažangą;

v)stebi ir vertina šio susitarimo įgyvendinimo poveikį darniam Šalių vystymuisi;

vi)svarsto Šalių tarpusavio prekybos lengvinimo ir investicijų bei verslo galimybių gerinimo veiksmus ir tokių veiksmų imasi ir

vii)svarsto visus su šiuo susitarimu susijusius reikalus ir visus klausimus, galinčius turėti poveikio jo tikslų įgyvendinimui;

e)vystymosi srityje:

i)padeda EPS tarybai vykdyti savo funkcijas, susijusias su vystomojo bendradarbiavimo klausimais, kurie patenka į šio susitarimo taikymo sritį;

ii)stebi šiame susitarime nustatytų bendradarbiavimo nuostatų įgyvendinimą ir koordinuoja bendradarbiavimo veiksmus su trečiųjų šalių paramos teikėjais;

iii)teikia rekomendacijas dėl Šalių bendradarbiavimo prekybos klausimais;

iv)periodiškai peržiūri šiame susitarime nustatytas bendradarbiavimo sritis ir, prireikus, teikia rekomendacijas dėl naujų prioritetų įtraukimo ir

v)peržiūri ir aptaria bendradarbiavimo klausimus, susijusius su regionine integracija ir šio susitarimo įgyvendinimu.

107 STRAIPSNIS

Vyresniųjų pareigūnų komiteto įgaliojimai

1.Vykdydamas savo funkcijas Vyresniųjų pareigūnų komitetas:

a)steigia specializuotus komitetus, darbo grupes ar organus ar skelbia darbo sesijas jo kompetencijai priskiriamiems klausimams nagrinėti, duoda jiems nurodymus ir prižiūri jų veiklą, taip pat nustato jų sudėtį, pareigas ir darbo tvarkos taisykles, nebent šiame susitarime numatyta kitaip;

b)priima sprendimus ar rekomendacijas šiame susitarime numatytais atvejais arba jei EPS taryba jam deleguoja tokius įgyvendinimo įgaliojimus – komitetas priima sprendimus arba teikia rekomendacijas laikydamasis 105 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir

c)nagrinėja visus su šiuo susitarimu susijusius klausimus ir imasi reikiamų veiksmų savo funkcijoms vykdyti.

2.Komitetas rengia konkrečias darbo sesijas šio straipsnio 1 dalies a punkte numatytoms funkcijoms vykdyti.

3.Komitetas savo darbo tvarkos taisykles patvirtina per tris (3) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

108 STRAIPSNIS

EPS patariamasis komitetas

1.Įsteigiamas EPS patariamasis komitetas, kurio užduotis – padėti Vyresniųjų pareigūnų komitetui skatinti privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant akademinę bendruomenę ir socialinius bei ekonominius partnerius, atstovų dialogą ir bendradarbiavimą. Toks dialogas ir bendradarbiavimas apima visus klausimus, kuriems taikomas šis susitarimas, kai jie kyla įgyvendinant šį susitarimą.

2.EPS taryba, remdamasi Vyresniųjų pareigūnų komiteto rekomendacijomis, priima sprendimą dėl dalyvavimo EPS patariamajame komitete, siekdama užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą.

3.EPS patariamasis komitetas veiklą vykdo konsultuodamasis su Vyresniųjų pareigūnų komitetu arba savo iniciatyva ir teikia rekomendacijas Vyresniųjų pareigūnų komitetui. EPS patariamojo komiteto posėdžiuose dalyvauja Šalių atstovai.

4.EPS patariamasis komitetas per tris (3) mėnesius nuo jo įsteigimo, pritariant Vyresniųjų pareigūnų komitetui, priima savo darbo tvarkos taisykles.

VII DALIS. GINČŲ VENGIMAS IR SPRENDIMAS

109 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslas

1.Ši susitarimo dalis taikoma visiems ginčams, susijusiems su šio susitarimo nuostatų aiškinimu ir taikymu, jei nenurodyta kitaip.

2.Šia susitarimo dalimi siekiama vengti Šalių ginčų dėl šio susitarimo aiškinimo ir taikymo ir gera valia juos spręsti siekiant, jei įmanoma, abipusiškai priimtino sprendimo.

I ANTRAŠTINĖ DALIS. GINČŲ VENGIMAS

110 STRAIPSNIS

Konsultacijos

1.Šalys pradeda konsultacijas ir siekia gera valia išspręsti visus su šio susitarimo aiškinimu ir taikymu susijusius ginčus, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

2.Šalis kreipiasi dėl konsultacijų, pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją Vyresniųjų pareigūnų komitetui, ir nurodo ginčijamąją priemonę bei šio susitarimo nuostatas, kurių, jos nuomone, nėra laikomasi.

3.Jei Šalys nesusitaria kitaip, konsultacijos vyksta Šalies atsakovės teritorijoje ir surengiamos per dvidešimt (20) dienų nuo prašymo gavimo dienos. Konsultacijos laikomos pasibaigusiomis per šešiasdešimt (60) dienų nuo Šalies atsakovės prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitaria tęsti konsultacijas. Visa per konsultacijas atskleista informacija yra konfidenciali.

4.Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, konsultacijos surengiamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per penkiolika (15) dienų nuo prašymo gavimo dienos ir laikomos pasibaigusiomis per trisdešimt (30) dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitaria tęsti konsultacijas.

5.Jei Šalis, kuriai pateiktas prašymas, per dešimt (10) dienų nuo prašymo gavimo dienos neatsako į prašymą surengti konsultacijas, arba jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai šio straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytus terminus, arba jei konsultacijos užbaigiamos nepasiekus abipusiškai priimtino sprendimo, bet kuri Šalis gali kreiptis dėl ginčo sprendimo arbitražo būdu pagal 112 straipsnį.

6.Atsižvelgdamos į bet kurios Šalies patirtus sunkumus ar atvejo sudėtingumą, Šalys gali susitarti keisti šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus terminus.

111 STRAIPSNIS

Tarpininkavimas

1.Jei per konsultacijas nepavyksta rasti abipusiškai priimtino sprendimo, Šalys gali susitarti kreiptis į tarpininką. Jeigu Šalys nesusitaria kitaip, tarpininkui pateikiamas tas pats klausimas, kuris buvo išdėstytas konsultacijų prašyme.

2.Šalis gali nesikreipti į tarpininką ir pagal 112 straipsnį pradėti arbitražo procedūrą.

3.Jei Šalys nesusitaria dėl tarpininko per penkiolika (15) dienų nuo susitarimo kreiptis į tarpininką dienos, Vyresniųjų pareigūnų komiteto pirmininkas arba jo atstovas tarpininką burtų keliu išrenka iš asmenų, įtrauktų į 125 straipsnyje nurodytą sąrašą ir nesančių nė vienos Šalies piliečiais, sąrašo. Tarpininkas pasirenkamas per dvidešimt penkias (25) dienas nuo susitarimo kreiptis į tarpininką pateikimo dienos, dalyvaujant kiekvienos Šalies atstovams. Tarpininkas ne vėliau kaip per trisdešimt (30) dienų nuo jo išrinkimo sukviečia Šalis į posėdį. Ne vėliau kaip per penkiolika (15) dienų iki posėdžio tarpininkas turi gauti kiekvienos Šalies pareiškimus ir ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias (45) dienas po jo išrinkimo – pateikti savo nuomonę.

4.Tarpininkas į savo nuomonę gali įtraukti rekomendaciją, kaip išspręsti ginčą pagal šio susitarimo nuostatas. Į tarpininko nuomonę atsižvelgti neprivaloma.

5.Šalys gali susitarti keisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus. Tarpininkas taip pat gali nuspręsti keisti minėtus terminus kurios nors iš Šalių prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į atitinkamos Šalies patiriamus konkrečius sunkumus arba atvejo sudėtingumą.

6.Su tarpininkavimu susijusios procedūros, visų pirma visa atskleista informacija ir pozicijos, kurių Šalys laikėsi šių procedūrų metu, yra konfidencialios.

II ANTRAŠTINĖ DALIS. GINČŲ SPRENDIMAS

112 STRAIPSNIS

Arbitražo procedūros inicijavimas

1.Jei Šalims nepavyksta išspręsti ginčo per konsultacijas, kaip numatyta 110 straipsnyje, Šalis ieškovė gali pateikti pranešimą apie arbitražo kolegijos sudarymo procedūros inicijavimą; tokia kolegija turi būti sudaryta pagal 113 straipsnį.

2.Pranešimas raštu apie arbitražo kolegijos sudarymą pateikiamas Šaliai atsakovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Šalis ieškovė savo pranešime apibūdina konkrečias ginčijamąsias priemones ir paaiškina, kodėl tokiomis priemonėmis pažeidžiamos šio susitarimo nuostatos.

113 STRAIPSNIS

Arbitražo kolegijos sudarymas

1.Arbitražo kolegiją sudaro trys arbitrai.

2.Per dešimt (10) dienų nuo pranešimo apie arbitražo kolegijos sudarymą pateikimo Vyresniųjų pareigūnų komitetui dienos, Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties.

3.Jei per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą Šalys negali susitarti dėl kolegijos sudėties, kiekviena Šalis per penkias (5) dienas arbitrą išrenka iš arbitrų sąrašo, sudaryto pagal 125 straipsnį. Jei kuriai nors Šaliai nepavyksta paskirti savo arbitro, kitos Šalies prašymu šį arbitrą burtų keliu išrenka Vyresniųjų pareigūnų komiteto pirmininkas arba jo atstovas iš šios Šalies pagal 125 straipsnį sudaryto sąrašo.

4.Jei per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą Šalys nesusitaria dėl arbitražo kolegijos pirmininko, abu arbitrai per penkias (5) dienas nuo jų paskyrimo savo ruožtu trečią arbitrą kolegijos pirmininku skiria iš sąrašo, sudaryto pagal 125 straipsnį, ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui praneša apie paskyrimą. Nepavykus paskirti kolegijos pirmininko bet kuri Šalis gali prašyti Vyresniųjų pareigūnų komiteto pirmininko arba jo atstovo arbitražo kolegijos pirmininką per penkias (5) dienas burtų keliu išrinkti iš pirmininkų sąrašo, kuris yra įtrauktas į sąrašą, sudarytą pagal 125 straipsnį.

5.Arbitražo kolegijos sudarymo diena laikoma diena, kai išrenkami visi trys arbitrai ir jie sutinka su paskyrimu, kaip nustatyta darbo tvarkos taisyklėse.

114 STRAIPSNIS

Tarpinė kolegijos ataskaita

1.Arbitražo kolegija paprastai ne vėliau kaip per devyniasdešimt (90) dienų nuo jos sudarymo praneša Šalims apie tarpinę ataskaitą, kurią sudaro dėstomoji dalis, nustatytieji faktai ir išvados. Jei, arbitražo kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas privalo raštu pranešti apie tai Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu neturėtų būti pateikta vėliau kaip per šimtą dvidešimt (120) dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos. Bet kuri Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai pastabų raštu dėl konkrečių tarpinės ataskaitos aspektų ne vėliau kaip per penkiolika (15) dienų nuo pranešimo apie ją.

2.Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad tarpinę ataskaitą pateiktų per trisdešimt (30) dienų ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo arbitražo kolegijos sudarymo. Per septynias (7) dienas nuo pranešimo apie tarpinę ataskaitą Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius jos aspektus.

3.Išnagrinėjusi rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo kolegija gali pataisyti ataskaitą ir prireikus klausimą nagrinėti papildomai. Galutiniame arbitražo kolegijos sprendime išsamiai aptariami tarpinės peržiūros etapu pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į abiejų Šalių pateiktus klausimus ir pastabas.

115 STRAIPSNIS

Arbitražo kolegijos sprendimas

1.Arbitražo kolegija:

a)savo sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui praneša per šimtą dvidešimt (120) dienų nuo jos sudarymo dienos;

b)nepaisant a punkto, jei šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti savo sprendimą. Sprendimas jokiu būdu nepranešamas vėliau kaip po šimto penkiasdešimties (150) dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

2.Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija:

a)praneša savo sprendimą per šešiasdešimt (60) dienų nuo jos sudarymo dienos;

b)gali kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias (7) dienas nuo jos sudarymo pateikti preliminarų sprendimą, ar atvejis vertinamas kaip skubus.

3.Į arbitražo kolegijos sprendimą įtraukiamos rekomendacijos, kaip Šalis atsakovė galėtų įgyvendinti kolegijos sprendimą.

4.Nepaisant šio straipsnio 6–10 dalių nuostatų dėl pagrįstos trukmės laikotarpio, Šalis atsakovė imasi visų reikiamų priemonių, kad galėtų nedelsdama ir gera valia įgyvendinti arbitražo kolegijos sprendimą.

5.Jei sprendimo neįmanoma įgyvendinti iš karto, Šalys stengiasi susitarti dėl jo gyvendinimo termino. Tokiu atveju ne vėliau kaip per dvidešimt vieną (21) dieną nuo pranešimo Šalims apie arbitražo kolegijos sprendimą, Šalis atsakovė Šaliai ieškovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui praneša apie terminą, kurio jai reikės sprendimui įgyvendinti.

6.Jei Šalys nesutaria dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, Šalis ieškovė per keturiolika (14) dienų nuo pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį raštu paprašo arbitražo kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Arbitražo kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui per dvidešimt vieną (21) dieną nuo prašymo pateikimo dienos.

7.Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie jos nariai negali iš naujo susirinkti į posėdį, taikoma 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Terminas sprendimui pranešti yra trisdešimt penkios (35) dienos nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

8.Nustatydama pagrįstos trukmės laikotarpį arbitražo kolegija atsižvelgia į laikotarpį, kurio paprastai reikia Šaliai atsakovei priimti teisines arba administracines priemones, panašias į priemones, kurias ta Šalis nurodo kaip reikalingas sprendimo įgyvendinimui užtikrinti, ir kolegija visų pirma atsižvelgia į sunkumus, kurių gali kilti RAB valstybėms partnerėms dėl reikiamų pajėgumų trūkumo.

9.Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas Šalių susitarimu.

116 STRAIPSNIS

Priemonių, kurių imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, peržiūra

1.Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti.

2.Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos neįgyvendina šio straipsnio 1 dalies, Šalis ieškovė, pranešusi kitai Šaliai ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui, gali imtis tinkamų priemonių pagal 118 straipsnio 2 dalį.

3.Jei Šalys nesusitaria dėl to, ar Šalis atsakovė įgyvendino šio susitarimo nuostatas, bet kuri Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Tokiame prašyme nurodoma konkreti ginčijamoji priemonė ir aiškiai išdėstoma, kodėl tokia priemonė neatitinka šio susitarimo nuostatų ir arbitražo kolegijos sprendimo arba kodėl juos atitinka.

4.Arbitražo kolegija stengiasi pranešti savo sprendimą per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo minėto prašymo pateikimo dienos. Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija praneša savo sprendimą per trisdešimt (30) dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

5.Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie jos nariai negali iš naujo susirinkti į posėdį per penkiolika (15) dienų, taikoma 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais terminas sprendimui pranešti yra aštuoniasdešimt (80) dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

117 STRAIPSNIS

Laikinosios priemonės sprendimo neįgyvendinimo atveju

1.Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, arba jei arbitražo kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal 116 straipsnio 1 dalį, neatitinka Šalies atsakovės prievolių pagal šio susitarimo nuostatas, Šalis ieškovė turi teisę priimti tinkamas priemones apie tai pranešusi kitai Šaliai.

2.Priimdama tokias priemones Šalis ieškovė stengiasi rinktis tokias priemones, kurių poveikis šio susitarimo tikslų įgyvendinimui būtų mažiausias, ir atsižvelgia į jų poveikį Šalies atsakovės ekonomikai. Be to, jei teisę priimti tokias priemones įgyja ES, ji renkasi priemones, kuriomis konkrečiai siekiama, kad RAB valstybė partnerė, kurios priemonėmis, kaip nustatyta, pažeidžiamas šis susitarimas, įgyvendintų sprendimą.

3.Pasibaigus pagrįstos trukmės laikotarpiui Šalis ieškovė gali bet kuriuo metu prašyti Šalies atsakovės pateikti pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos ir Šalis atsakovė tokį pasiūlymą pateikia.

4.Kompensacija ar atsakomosios priemonės taikomos laikinai, kol šio susitarimo nuostatas pažeidžianti priemonė yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų tas nuostatas, arba kol Šalys susitaria išspręsti ginčą.

118 STRAIPSNIS

Priemonių, kurių imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti po atitinkamų priemonių priėmimo, peržiūra

1.Šalis atsakovė praneša kitai Šaliai ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui apie bet kokią priemonę, kurios ji ėmėsi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, ir apie savo prašymą nutraukti Šalies ieškovės taikomas atitinkamas priemones.

2.Jei Šalys per trisdešimt (30) dienų nuo pranešimo pateikimo dienos nesusitaria dėl priemonės, apie kurią pranešta, atitikties šio susitarimo nuostatoms, Šalis ieškovė pateikia arbitražo kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą pranešama kitai Šaliai ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Apie arbitražo kolegijos sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui pranešama per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

3.Jei arbitražo kolegija nustato, kad jokia priemonė, kurios imtasi sprendimui įgyvendinti, neatitinka šio susitarimo nuostatų, ji sprendžia, ar Šalis ieškovė gali toliau taikyti atitinkamas priemones. Jei arbitražo kolegija nustato, kad visos priemonės, kurių imtasi sprendimui įgyvendinti, atitinka šio susitarimo nuostatas, atitinkamos priemonės nebetaikomos nuo sprendimo priėmimo dienos.

4.Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie jos nariai negali iš naujo susirinkti į posėdį, taikoma 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Terminas sprendimui pranešti yra šešiasdešimt (60) dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

III ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

119 STRAIPSNIS

Abipusiškai priimtinas sprendimas

Pagal šią susitarimo dalį Šalys bet kuriuo metu gali priimti sutartą ginčo sprendimą ir apie jį praneša Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Jeigu sprendimą reikia patvirtinti pagal kurios nors Šalies atitinkamas vidaus procedūras, pranešime nurodomas toks reikalavimas ir procedūra sustabdoma. Jeigu tokio patvirtinimo nereikia arba kai pranešama, kad tokios vidaus procedūros atliktos, procedūra užbaigiama.

120 STRAIPSNIS

Darbo tvarkos taisyklės

Ginčų sprendimo procedūroms taikomos darbo tvarkos taisyklės, kurias EPS taryba turi priimti per šešis (6) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

121 STRAIPSNIS

Informacija ir techninės konsultacijos

Arbitražo kolegija bet kurios Šalies prašymu arba savo iniciatyva gali rinkti informaciją iš bet kurio šaltinio, kurį ji laiko tinkamu arbitražo kolegijos tyrimui, įskaitant ginčo Šalis. Arbitražo kolegija taip pat turi teisę prašyti ekspertų nuomonės, jei mano, kad tai tinkama. Pagal darbo tvarkos taisykles Šalių suinteresuotiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims leidžiama arbitražo kolegijai pateikti trumpą amicus curiae informaciją. Taip gauta informacija turi būti atskleista Šalims, kurios gali pateikti pastabų.

122 STRAIPSNIS

Pateikiamos informacijos kalba

1.Šalių informacija raštu ir žodžiu teikiama bet kuria oficialia Šalių kalba.

2.Šalys stengiasi susitarti dėl bendros darbo kalbos bet kurioms konkrečioms šioje susitarimo dalyje nurodytoms procedūroms. Jei Šalims nepavyksta susitarti dėl bendros darbo kalbos, kiekviena Šalis pasirūpina vertimu ir apmoka raštu pateiktos informacijos vertimo ir klausymų vertimo žodžiu į Šalies atsakovės pasirinktą kalbą išlaidas, išskyrus atvejus, kai ta kalba yra oficiali tos Šalies kalba 3 .

123 STRAIPSNIS

Aiškinimo taisyklės

1.Arbitražo kolegijos šio susitarimo nuostatas aiškina vadovaudamosi įprastomis tarptautinės viešosios teisės, įskaitant Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės, aiškinimo taisyklėmis.

2.Arbitražo kolegijos aiškinimais ir sprendimais negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir prievolių, nei numatyta šio susitarimo nuostatose.

124 STRAIPSNIS

Arbitražo kolegijos sprendimų priėmimo procedūra

1.Arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo negalima priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma.

2.Arbitražo kolegijos sprendime išdėstomi nustatyti faktai ir susijusių šio susitarimo nuostatų taikomumas, taip pat pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai, rekomendacijos ir išvados. Vyresniųjų pareigūnų komitetas arbitražo kolegijos sprendimus skelbia viešai.

3.Arbitražo kolegijos sprendimai yra galutiniai ir Šalims privalomi.

125 STRAIPSNIS

Arbitrų sąrašas

1.Vyresniųjų pareigūnų komitetas ne vėliau kaip per šešis (6) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro bent penkiolikos (15) asmenų, pageidaujančių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys: po vieną kiekvienos Šalies arbitrų sąrašą ir vienas asmenų, kurie nėra nė vienos Šalies piliečiai ir gali būti arbitražo kolegijos pirmininkai, sąrašas. Į kiekvieną šį sąrašą įtraukiami bent penki (5) asmenys. Vyresniųjų pareigūnų komitetas užtikrina, kad pagal darbo tvarkos taisykles sąraše visuomet būtų tiek asmenų, kiek nurodyta.

2.Jei tuo metu, kai pagal 113 straipsnio 2 dalį yra pateikiamas pranešimas, toks sąrašas dar nėra sudarytas arba į jį neįtraukta pakankamai asmenų, arbitrai burtų keliu renkami iš asmenų, kuriuos viena arba abi Šalys oficialiai pasiūlė įtraukti į atitinkamą sąrašą. Jei arbitrus pasiūlo tik viena Šalis, visi trys arbitrai burtų keliu renkami iš šių pasiūlytų arbitrų.

3.Jei pagal šio straipsnio 1 dalį sudaryto arbitrų sąrašo nėra arba jei nepateiktos pagal 2 dalį pasiūlytų arbitrų pavardės, arbitražo procedūrą inicijuojanti Šalis prašo Nuolatinio arbitražo teismo generalinio sekretoriaus vykdyti paskyrimo institucijos funkcijas.

4.Arbitrai turi turėti specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių arba patirties. Jie turi būti nepriklausomi, pareigas vykdyti kaip individualūs asmenys, nevykdyti jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturėti ryšių su nė vienos iš Šalių vyriausybe ir laikytis prie darbo tvarkos taisyklių, kurias EPS taryba turi priimti per šešis (6) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo, pridedamo elgesio kodekso.

126 STRAIPSNIS

Ryšys su PPO ginčų sprendimo procedūra

1.Pagal šį susitarimą sudarytos arbitražo kolegijos nesprendžia ginčų, susijusių su kurios nors Šalies teisėmis ir prievolėmis, kurias ji turi pagal PPO susitarimus.

2.Šio susitarimo ginčų sprendimo nuostatos taikomos nedarant poveikio jokiems veiksmams, susijusiems su PPO, įskaitant ginčų sprendimo veiksmus. Tačiau jei Šalis inicijavo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šią antraštinę dalį arba PPO steigimo sutartį, ji negali pradėti ginčo sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitoje instancijoje, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Be to, Šalis nesikreipia į dvi instancijas siekdama žalos dėl prievolės, kuri yra tokia pati ir pagal šį susitarimą, ir pagal PPO steigimo sutartį, pažeidimo atlyginimo. Tokiu atveju, inicijavus ginčų sprendimo procedūrą, Šalis neteikia kitai instancijai prašymo atlyginti žalą dėl tapačios prievolės, nustatytos kitame susitarime, pažeidimo, nebent pasirinktai instancijai dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių nepavyktų priimti sprendimo dėl prašymo atlyginti žalą dėl minėtos prievolės pažeidimo.

3.Šalis gali pradėti ginčo sprendimo procedūrą dėl konkrečios priemonės pagal šią susitarimo dalį arba pagal PPO steigimo sutartį:

a)ginčų sprendimo procedūros pagal šią susitarimo dalį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal 112 straipsnį ir laikomos baigtomis, kai arbitražo kolegija paskelbia savo sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui pagal 115 straipsnį arba kai priimamas abipusiškai priimtinas sprendimas pagal 119 straipsnį;

b)ginčų sprendimo procedūros pagal PPO steigimo sutartį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį ir laikomos baigtomis, kai ginčų sprendimo institucija priima kolegijos ataskaitą ir prireikus apeliacinės institucijos ataskaitą pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį.

4.Nė viena šio susitarimo nuostata netrukdoma Šaliai sustabdyti prievolių, kurių vykdymą sustabdyti leido PPO ginčų sprendimo institucija, vykdymo. PPO steigimo sutartis netrukdo Šaliai sustabdyti prievolių vykdymo pagal šį susitarimą.

127 STRAIPSNIS

Terminai

1.Visi šioje susitarimo dalyje nustatyti terminai, įskaitant terminą, per kurį arbitražo kolegija turi pranešti savo sprendimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo ar fakto, kuriam jie nustatyti.

2.Kiekvienas šioje susitarimo dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Šalių abipusiu susitarimu.

VIII DALIS. BENDROSIOS IŠIMTYS

128 STRAIPSNIS

Bendrosios išimties sąlyga

Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį esant tapačioms sąlygoms priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama kita Šalis arba siekiama slapta riboti tarptautinę prekybą, nė viena šio susitarimo nuostata nelaikoma kliūtimi ES arba RAB valstybėms partnerėms priimti arba vykdyti priemones, kurios:

a)būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;

b)būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c)susijusios su aukso arba sidabro importu arba eksportu;

d)būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio susitarimo nuostatoms neprieštaraujančių įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant nuostatas, susijusias su muitų teisės aktų įgyvendinimu, pagal GATT II straipsnio 4 dalį ir XVII straipsnį veiklą vykdančių monopolijų rėmimu, patentų, prekių ženklų ir autorių teisių apsauga ir apgaulingos praktikos prevencija;

e)susijusios su kalinių pagamintais produktais;

f)nustatytos nacionalinėms meno, istorijos ar archeologijos vertybėms apsaugoti;

g)susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su vidaus gamybos ar vartojimo apribojimais;

h)nustatytos, kad būtų įgyvendintos tarpvyriausybinio susitarimo dėl prekių, kuris atitinka GATT Susitariančiosioms Šalims nustatytus kriterijus, kuriems jos pritarė, arba kuris buvo pateiktas Šalims ir jų patvirtintas, prievolės 4 ;

i)susijusios su vietinių medžiagų eksporto apribojimu siekiant užtikrinti būtiną tokių medžiagų kiekį vietinei perdirbimo pramonei tuo laikotarpiu, kai vykdant vyriausybinį stabilizavimo planą tokių medžiagų vidaus rinkos kaina išlaikoma mažesnė už pasaulinę kainą. Tačiau tokios priemonės neturi būti taikomos siekiant padidinti tokios vietinės pramonės produkcijos eksportą ar tokios vietinės pramonės apsaugą ir jas taikant nenukrypstama nuo šio susitarimo nuostatų, susijusių su nediskriminavimu;

j)būtinos įsigyti ar platinti produktus, kurių bendra arba vietinė pasiūla yra ribota, jei tokios priemonės atitinka principą, pagal kurį ES ar RAB valstybės partnerės turi teisę pasinaudoti joms priklausančia tarptautinės tokių produktų pasiūlos dalimi, ir jei kitų šio susitarimo nuostatų neatitinkančios priemonės panaikinamos, kai tik nebelieka sąlygų, dėl kurių buvo imtasi tokių priemonių.

129 STRAIPSNIS

Saugumo išimtys

1.Nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip:

a)reikalavimas, kad ES ar RAB valstybės partnerės pateiktų informaciją, kurios atskleidimas, jų manymu, prieštarauja esminiams jų saugumo interesams, arba

b)kliūtis ES ar RAB valstybėms partnerėms imtis, jų manymu, esminiams jų saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų:

i)susijusių su daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos;

ii)susijusių su ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų judėjimu ir kitokių prekių ir medžiagų judėjimu, kuris vyksta kariniams objektams tiesiogiai ar netiesiogiai aprūpinti;

iii)susijusių su viešaisiais pirkimais, būtinais nacionalinio saugumo ar nacionalinės gynybos tikslais;

iv)kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai, arba

c)kliūtis ES arba RAB valstybėms partnerėms imtis veiksmų vykdant savo prievoles pagal Jungtinių Tautų chartiją dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo. 

2.Vyresniųjų pareigūnų komitetui suteikiama kuo išsamesnė informacija apie priemones, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 dalies b ir c punktus, ir jų taikymo pabaigą.

130 STRAIPSNIS

Apmokestinimas

1.Nė viena šio susitarimo arba pagal šį susitarimą priimto susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip kliūtis Šaliai, taikant atitinkamas jos mokesčių teisės aktų nuostatas, nustatyti skirtingas sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių padėtis skiriasi visų pirma dėl jų gyvenamosios vietos arba dėl jų kapitalo investavimo vietos.

2.Nė viena šio susitarimo arba pagal šį susitarimą priimto susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip kliūtis priimti arba vykdyti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui ar slėpimui, vadovaujantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatomis arba kitais susitarimais mokesčių klausimais arba šalies vidaus mokesčių teisės aktais.

3.Jokia šio susitarimo nuostata neturi poveikio Šalių teisėms ir prievolėms pagal kitas mokesčių konvencijas. Jei tokios konvencijos nuostatos neatitinka šio susitarimo nuostatų, vadovaujamasi konvencijos nuostatomis tiek, kiek tai susiję su ta neatitiktimi.

IX DALIS. BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

131 STRAIPSNIS

Mokėjimų balanso sunkumai

1.Jei Šalis patiria didelių mokėjimų balanso ir tarptautinių finansinių sunkumų arba kyla jų grėsmė, ji gali priimti ar toliau taikyti ribojamąsias priemones prekių prekybai.

2.Šalys stengiasi vengti taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ribojamąsias priemones.

3.Pagal šį straipsnį priimtos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės yra nediskriminacinės, ribotos trukmės ir jomis neturi būti siekiama daugiau nei būtina padėčiai, susijusiai su mokėjimų balansu ir tarptautine finansine padėtimi, ištaisyti. Jos turi atitikti PPO susitarimuose nustatytas sąlygas ir, jei taikytina, derėti su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) steigimo sutarties straipsniais.

4.Šalis, toliau taikanti ar priėmusi ribojamąsias priemones arba bet kokius jų pakeitimus, nedelsdama praneša apie jas kitai Šaliai ir kuo greičiau pateikia jų taikymo nutraukimo tvarkaraštį.

5.EPS taryboje nedelsiant surengiamos konsultacijos, per kurias įvertinama susijusios Šalies mokėjimų balanso padėtis ir pagal šį straipsnį priimti ar toliau taikomi apribojimai, atsižvelgiant, inter alia, į tokius veiksnius, kaip:

a)mokėjimų balanso ir tarptautinių finansinių sunkumų pobūdį ir mastą;

b)tarptautines ekonomines ir prekybos sąlygas;

c)kitas galimas taisomąsias priemones.

6.Per konsultacijas aptariama, ar ribojamosios priemonės atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalis. Priimami visi Tarptautinio valiutos fondo pateikti statistiniai ir kiti faktiniai duomenys, susiję su užsienio valiuta, pinigų atsargomis ir mokėjimų balansu, o išvados grindžiamos fondo pateiktu susijusios Šalies, kuri priima arba toliau taiko priemonę, mokėjimų balanso ir tarptautinės finansinės padėties vertinimu.

132 STRAIPSNIS

Šalių apibrėžtis ir prievolių vykdymas

1.Šio susitarimo Susitariančiosios Šalys yra Rytų Afrikos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys (toliau – RAB valstybės partnerės) ir Europos Sąjunga arba jos valstybės narės, arba Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pagal jų atitinkamas kompetencijos sritis, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ES).

2.Šiame susitarime sąvoka „Šalis“ – bendrai veikiančios RAB valstybės partnerės arba ES. Šalys – bendrai veikiančios RAB valstybės partnerės ir ES.

3.RAB valstybės partnerės gali įgalioti vieną savo atstovų veikti jų vardu visais su šiuo susitarimu susijusiais klausimais, kurių atžvilgiu jos susitarė veikti bendrai.

4.Šalys priima bendras ar individualias priemones, būtinas jų prievolėms pagal šį susitarimą vykdyti, ir užtikrina, kad šiame susitarime nustatyti tikslai būtų pasiekti.

133 STRAIPSNIS

Ryšių centrai

1.Siekdamos palengvinti su veiksmingu šio susitarimo įgyvendinimu susijusią komunikaciją, šiam susitarimui įsigaliojus kiekviena Šalis paskiria ryšių centrą informacijos mainams. Ryšių centrų informacijos mainams skyrimu nepažeidžiamas šio susitarimo konkrečiomis nuostatomis numatytas konkrečių kompetentingų institucijų skyrimas.

2.Ryšių centrų informacijos mainams prašymu kiekviena Šalis nurodo instituciją ar pareigūną, atsakingą už visus su šio susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus, ir teikia reikalingą paramą komunikacijai su prašymą pateikusia Šalimi palengvinti.

3.Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu ir kiek tai teisiškai įmanoma teikia informaciją ir nedelsdama atsako į visus kitos Šalies klausimus, susijusius su esama ar siūloma priemone, kuri gali turėti poveikio Šalių tarpusavio prekybai.

134 STRAIPSNIS

Skaidrumas ir konfidencialumas

1.Kiekviena Šalis užtikrina, kad visi visuotinai taikomi jų įstatymai ir kiti teisės aktai, procedūros ir administraciniai sprendimai, taip pat tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su bet kokiais šiame susitarime nurodytais prekybos klausimais, būtų nedelsiant skelbiami ar viešinami ir pranešami kitai Šaliai.

2.Nepažeidžiant šio susitarimo konkrečių skaidrumo nuostatų, laikoma, kad šiame straipsnyje nurodyta informacija yra pateikta, kai ji pateikiama Rytų Afrikos bendrijos sekretoriatui ir Europos Komisijai arba PPO arba paskelbiama oficialioje, viešoje ir nemokamoje Šalių interneto svetainėje.

3.Nė viena šio susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Šalis pateiktų konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų trukdoma teisėtvarkai ar kitaip prieštaraujama viešajam interesui arba būtų pažeisti konkrečių viešų arba privačių įmonių teisėti prekybos interesai, išskyrus jei gali reikėti tokią informaciją atskleisti pagal šio susitarimo VII dalį vykdant ginčų sprendimo procedūrą. Jei pagal VII dalies 113 straipsnį įsteigta kolegija mano, kad toks atskleidimas yra būtinas, ji užtikrina, kad būtų visiškai apsaugotas konfidencialumas.

135 STRAIPSNIS

Atokiausi Europos Sąjungos regionai

1.Atsižvelgdamos į atokiausių Europos Sąjungos regionų ir RAB valstybių partnerių geografinį artumą ir siekdamos stiprinti šių regionų ir RAB valstybių partnerių ekonominius ir socialinius ryšius, Šalys stengiasi lengvinti atokiausių ES regionų ir RAB valstybių partnerių bendradarbiavimą visose srityse, kuriose taikomas šis susitarimas.

2.Šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų taip pat siekiama, jei įmanoma, skatinant RAB valstybes partneres ir atokiausius ES regionus kartu dalyvauti bendrosiose ir specialiose ES programose tose srityse, kuriose taikomas šis susitarimas.

3.ES siekia užtikrinti įvairių ES sanglaudos ir vystymosi politikos finansinių priemonių koordinavimą, kad sustiprintų RAB valstybių partnerių ir atokiausių ES regionų bendradarbiavimą srityse, kuriose taikomas šis susitarimas.

4.Nė viena šio susitarimo nuostata nedraudžiama ES taikyti esamų priemonių, kuriomis siekiama gerinti struktūrinę socialinę ir ekonominę jos atokiausių regionų padėtį pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį.

136 STRAIPSNIS

Ryšys su kitais susitarimais

1.Jei šio susitarimo nuostatos neatitinka Kotonu susitarimo 3 dalies II antraštinės dalies nuostatų, vadovaujamasi šio susitarimo nuostatomis, išskyrus Kotonu susitarimo 3 dalies II antraštinės dalies nuostatas dėl vystomojo bendradarbiavimo.

2.Nė viena šio susitarimo nuostata neaiškinama taip, kad pagal ją bet kuri Šalis negalėtų priimti šį susitarimą atitinkančių tam tikrų priemonių pagal Kotonu susitarimą.

137 STRAIPSNIS

Ryšys su PPO susitarimais

Šalys susitaria, kad nė viena šio susitarimo nuostata nereikalaujama, kad jos imtųsi veiksmų, kurie nesuderinami su jų prievolėmis PPO.

138 STRAIPSNIS

Pranešimai

Pranešimai, kurie turi būti teikiami pagal šį susitarimą, teikiami raštu ir siunčiami Rytų Afrikos bendrijos sekretoriatui arba Europos Komisijai.

139 STRAIPSNIS

Įsigaliojimas

1.Šis susitarimas pasirašomas ir ratifikuojamas arba tvirtinamas pagal taikomas atitinkamų Šalių konstitucines ar vidaus taisykles ir procedūras.

2.Šis susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie jo įsigaliojimui būtinų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisinių vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

3.Pranešimai apie įsigaliojimą RAB valstybėse partnerėse siunčiami Rytų Afrikos bendrijos generaliniam sekretoriui, o ES – Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui, kurie kartu yra šio susitarimo depozitarai. Kiekvienas depozitaras, gavęs paskutinį ratifikavimo dokumentą, kuris reiškia, kad teisinės vidaus procedūros, būtinos šiam susitarimui įsigalioti, yra baigtos, praneša apie tai kitam depozitarui.

4.Kol įsigalios šis susitarimas, RAB valstybės partnerės ir ES gali laikinai taikyti šio susitarimo nuostatas pagal atitinkamas jų kompetencijos sritis. Tai galima padaryti laikinai taikant šį susitarimą arba jį ratifikavus.

5.Apie laikiną taikymą pranešama depozitarams. Susitarimas laikinai taikomas praėjus dešimčiai (10) dienų po tos dienos, kurią Šalys praneša viena kitai apie tam tikslui būtinų teisinių vidaus procedūrų užbaigimą.

6.Kai šio susitarimo nuostata taikoma pagal šio straipsnio 4 dalį, tokios nuostatos nuoroda į šio susitarimo įsigaliojimo datą aiškinama kaip nuoroda į datą, nuo kurios Šalys susitaria tą nuostatą taikyti pagal šio straipsnio 4 dalį.

7.Nepaisant šio straipsnio 4 dalies, iki laikino taikymo pradžios RAB valstybės partnerės ir ES kiek įmanoma gali vienašališkai imtis šiam susitarimui taikyti būtinų veiksmų.

140 STRAIPSNIS

Denonsavimas

1.Šio susitarimo Šalis gali raštu pranešti kitai Šaliai apie ketinimą denonsuoti šį susitarimą.

2.Denonsavimas įsigalioja po metų nuo pranešimo dienos.

141 STRAIPSNIS

Teritorinis taikymas

Šis susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ir RAB valstybių partnerių teritorijose. Šiame susitarime sąvoka „teritorija“ vartojama kaip nurodyta.

142 STRAIPSNIS

Peržiūros nuostata

1.Šis susitarimas peržiūrimas po penkerių (5) metų nuo jo įsigaliojimo dienos.

2.Dėl šio susitarimo įgyvendinimo – Šalis, atsižvelgdama į patirtį, įgytą įgyvendinant šį susitarimą, gali teikti pasiūlymus, kaip pagerinti bendradarbiavimą prekybos srityje.

3.Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Šalys pritaria, kad šį susitarimą galima peržiūrėti atsižvelgiant į Kotonu susitarimo galiojimo pabaigą.

143 STRAIPSNIS

Pakeitimų nuostata

1.Šalys gali raštu susitarti iš dalies keisti šį susitarimą. Šalis gali pateikti EPS tarybai svarstyti savo pasiūlymus iš dalies keisti šį susitarimą. Kita Šalis per devyniasdešimt (90) dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos gali pateikti pastabų dėl pasiūlymų iš dalies keisti šį susitarimą.

2.EPS tarybai priėmus šio susitarimo pakeitimus, jie teikiami Šalims ratifikuoti, priimti ar patvirtinti, vadovaujantis atitinkamais konstituciniais ar vidaus teisiniais reikalavimais.

3.Pakeitimas įsigalioja Šalims pasikeitus raštiškais pranešimais, kuriais Šalys patvirtina įvykdžiusios atitinkamus joms taikomus teisinius reikalavimus ir procedūras, Šalių sutartą dieną.

144 STRAIPSNIS

Naujų Rytų Afrikos bendrijos valstybių narių prisijungimas

1.Kiekviena nauja RAB valstybė partnerė nuo jos įstojimo į RAB dienos pagal atitinkamą stojimo akto straipsnį prisijungia prie šio susitarimo. Jei stojimo į RAB akte nėra numatytas savaiminis RAB valstybės partnerės prisijungimas prie šio susitarimo, tokia RAB valstybė partnerė prisijungia deponuodama stojimo aktą Rytų Afrikos bendrijos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintas kopijas nusiunčia ES.

2.Šalys nagrinėja naujų RAB valstybių partnerių prisijungimo poveikį šiam susitarimui. EPS taryba gali priimti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ar pakeitimų, kurių gali prireikti.

145 STRAIPSNIS

Naujų Europos Sąjungos valstybių narių prisijungimas

1.Kiekviena nauja ES valstybė narė nuo jos įstojimo į ES dienos pagal atitinkamą stojimo akto straipsnį prisijungia prie šio susitarimo. Jei stojimo į Sąjungą akte nėra nenumatytas savaiminis ES valstybės narės prisijungimas prie šio susitarimo, tokia ES valstybė narė prisijungia deponuodama stojimo aktą Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintas kopijas nusiunčia RAB valstybėms partnerėms.

2.Šalys nagrinėja naujų ES valstybių narių prisijungimo poveikį šiam susitarimui. EPS taryba gali priimti sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ar pakeitimų, kurių gali prireikti.

146 STRAIPSNIS

Autentiški tekstai

Šis susitarimas sudarytas šiomis Šalių kalbomis: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir svahilių kalbomis, kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.

147 STRAIPSNIS

Priedai

Šio susitarimo priedai ir protokolai yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

I priedas

RAB valstybių partnerių kilmės produktams taikomi muitai

II priedas

ES kilmės produktams taikomi muitai

III (a) priedas

RAB EPS vystymosi matrica

III (b) priedas

Vystymosi lyginamieji standartai, siekiniai ir rodikliai

IV priedas

Bendra deklaracija dėl šalių, kurios su Europos Sąjunga sudarė Muitų sąjungą

1 protokolas

Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų

2 protokolas

Dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje

(1)    Skaičiuojant remiamasi oficialiais PPO pagrindinių pasaulio prekybos prekėmis eksportuotojų (išskyrus ES vidaus prekybą) duomenimis.
(2)    Šiame straipsnyje žemės ūkio produktai – produktai, kuriems taikomas PPO sutarties dėl žemės ūkio I priedas.
(3)    Šiame straipsnyje oficialios kalbos – 146 straipsnyje išvardytos kalbos.
(4)    Šiame punkte numatyta išimtis taikoma visiems susitarimams dėl prekių, kurie atitinka 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos rezoliucijoje Nr. 30 (IV) patvirtintus principus.
Top

Briuselis, 2016 02 11

COM(2016) 63 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo


I PRIEDAS

RAB VALSTYBIŲ PARTNERIŲ KILMĖS PRODUKTAMS TAIKOMI MUITAI

1.Nepažeidžiant 4 dalies, šio susitarimo įsigaliojimo dieną visiškai panaikinami visiems Suderintos sistemos 1–97 skirsniams, išskyrus 93 skirsnį, priskiriamiems RAB valstybės partnerės kilmės produktams taikomi ES muitai (toliau – ES muitai). 93 skirsniui priskiriamiems produktams ES toliau taiko galiojančią didžiausio palankumo režimo muito normą (toliau – DPR muito norma).

2.Importuojamiems 1701 tarifinei pozicijai priskiriamiems bet kurios RAB valstybės partnerės, kurią Jungtinės Tautos pripažino mažiausiai išsivysčiusia šalimi, kilmės produktams toliau taikomos 51 straipsnio nuostatos 1 .

3.Nuo 2015 m. spalio 1 d., taikant 50 straipsnio nuostatas, galima laikyti, kad 1701 tarifinei pozicijai priskiriamų produktų rinkų sutrikimų kyla tada, kai ES baltojo cukraus rinkos kaina du mėnesius iš eilės yra mažesnė nei 80 proc. ankstesnių prekybos metų ES baltojo cukraus rinkos kainos.

4.1 dalis netaikoma 1701 ir 0803 0019 tarifinėms pozicijoms priskiriamiems RAB valstybių partnerių kilmės produktams, kurie yra išleisti į laisvą apyvartą Prancūzijos užjūrio departamentuose. Ši nuostata taikoma dešimt (10) metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos. Šis terminas pratęsiamas dar dešimčiai (10) metų, jeigu Šalys nesusitaria kitaip.

(1)    Šiuo tikslu ir nukrypstant nuo 50 straipsnio, atskirai valstybei, kurią Jungtinės Tautos pripažino mažiausiai išsivysčiusia šalimi, gali būti taikomos apsaugos priemonės.
Top

Briuselis, 2016 02 11

COM(2016) 63 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo


II PRIEDAS. 1 DALIS

ES KILMĖS PRODUKTAMS TAIKOMI MUITAI

1.Į RAB valstybių partnerių teritoriją importuojamiems ES kilmės produktams, išvardytiems II (a) priede, taikomi muitai panaikinami įsigaliojus šiam susitarimui.

2.Į RAB valstybių partnerių teritoriją importuojamiems ES kilmės produktams, išvardytiems II (b) priede, taikomi muitai palaipsniui mažinami pagal šį tvarkaraštį:

po septynerių metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 80 proc. bazinio muito,

po aštuonerių metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 70 proc. bazinio muito,

po devynerių metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 60 proc. bazinio muito,

po dešimties metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 50 proc. bazinio muito,

po vienuolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 40 proc. bazinio muito,

po dvylikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 30 proc. bazinio muito,

po trylikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 20 proc. bazinio muito,

po keturiolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 10 proc. bazinio muito,

po penkiolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi tebegaliojantys muitai panaikinami.

3.Į RAB valstybių partnerių teritoriją importuojamiems ES kilmės produktams, išvardytiems II (c) priede, taikomi muitai palaipsniui mažinami pagal šį tvarkaraštį:

po dvylikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 95 proc. bazinio muito,

po trylikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 90 proc. bazinio muito,

po keturiolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 85 proc. bazinio muito,

po penkiolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 80 proc. bazinio muito,

po šešiolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 70 proc. bazinio muito,

po septyniolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 65 proc. bazinio muito,

po aštuoniolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 60 proc. bazinio muito,

po devyniolikos metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 55 proc. bazinio muito,

po dvidešimties metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 50 proc. bazinio muito,

po dvidešimt vienų metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 40 proc. bazinio muito,

po dvidešimt dvejų metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 30 proc. bazinio muito,

po dvidešimt trejų metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 20 proc. bazinio muito,

po dvidešimt ketverių metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi muitai sumažinami iki 10 proc. bazinio muito,

po dvidešimt penkerių metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo visi tebegaliojantys muitai panaikinami.

4.Į RAB valstybių partnerių teritoriją importuojamiems ES kilmės produktams, išvardytiems II (d) priede, netaikomi jokie šiame priede pateikti palaipsnio tarifų mažinimo režimai.

Top

Briuselis, 2016 02 11

COM(2016) 63 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Rytų Afrikos bendrijos (RAB) valstybių partnerių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) pasirašymo ir laikino taikymo


II (a) PRIEDAS. 2 dalis

ES KILMĖS PRODUKTAMS TAIKOMI MUITAI

Aštuonių skaitmenų SS kodas

Šešių skaitmenų SS kodas

Aprašymas

Muito norma

Įsipareigojimo ES metai

01012100

010121

– – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01013010

010130

– – – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01022100

010221

– – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01023100

010231

– – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01029010

010290

– – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01031000

010310

– Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01041010

010410

– – – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

01042010

010420

– – – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai

0 %

T0

05111000

051110

– Galvijų sperma

0 %

T0

05119110

051191

– – – Žuvų ikreliai ir ikrai

0 %

T0

05119120

051191

– – – Žuvų atliekos

0 %

T0

05119910

051199

– – – Gyvūnų, išskyrus galvijus, sperma

0 %

T0

06011000

060110

– Svogūnėliai, gumbai, šakniagumbiai, gumbasvogūniai, šaknų skrotelės ir šakniastiebiai, esantys vegetacinės ramybės būsenoje

0 %

T0

06012000

060120

– Svogūnėliai, gumbai, šakniagumbiai, gumbasvogūniai, šaknų skrotelės ir šakniastiebiai, esantys vegetacijos arba žydėjimo būsenoje; trūkažolės (cikorijos) augalai ir šaknys

0 %

T0

06021000

060210

– Neįsišakniję auginiai ir ūgliai

0 %

T0

06022000

060220

– Valgomuosius vaisius arba riešutus vedančių rūšių medžiai, krūmai ir kerai, skiepyti arba neskiepyti

0 %

T0

06023000

060230

– Rododendrai ir azalijos, skiepytos arba neskiepytos

0 %

T0

06024000

060240

– Rožės, skiepytos arba neskiepytos

0 %

T0

06029000

060290

– Kiti

0 %

T0

10011100

100111

– – Sėkla

0 %

T0

10011900

100119

– – Kiti

0 %

T0

10019100

100191

– – Sėkla

0 %

T0

10021000

100210

– Sėkla

0 %

T0

10029000

100290

– Kiti

0 %

T0

10031000

100310

– Sėkla

0 %

T0

10041000

100410

– Sėkla

0 %

T0

10049000

100490

– Kiti

0 %

T0

12091000

120910

– Cukrinių runkelių sėklos

0 %

T0

12092100

120921

– – Mėlynžiedžių liucernų sėklos

0 %

T0

12092200

120922

– – Dobilų (Trifolium spp.) sėklos

0 %

T0

12092300

120923

– – Eraičinų sėklos

0 %

T0

12092400

120924

– – Pievinių miglių (Poa pratensis L.) sėklos

0 %

T0

12092500

120925

– – Svidrių (Lolium multiflorum Lam., Lolium perenne L.) sėklos

0 %

T0

12092900

120929

– – Kitos

0 %

T0

12093000

120930

– Žolinių augalų, daugiausia auginamų dėl jų žiedų, sėklos

0 %

T0

12099100

120991

– – Daržovių sėklos

0 %

T0

12099900

120999

– – Kitos

0 %

T0

12101000

121010

– Apynių spurgai, nesusmulkinti, nesumalti į miltelius ir negranuliuoti

0 %

T0

12102000

121020

– Apynių spurgai, susmulkinti, sumalti į miltelius arba granuliuoti; lupulinas

0 %

T0

12119010

121190

– – Naudojami farmacijoje, pvz., chininmedžio žievė

0 %

T0

13012000

130120

– Gumiarabikas

0 %

T0

13019000

130190

– Kiti

0 %

T0

13021100

130211

– – Opijus

0 %

T0

13021200

130212

– – Saldišaknės

0 %

T0

13021300

130213

– – Apynių

0 %

T0

13021900

130219

– – Kiti

0 %

T0

13022000

130220

– Pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai

0 %

T0

13023100

130231

– – Agaras

0 %

T0

13023200

130232

– – Gleivės ir tirštikliai iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių, saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų arba siampupės sėklų, modifikuoti arba nemodifikuoti

0 %

T0

13023900

130239

– – Kiti

0 %

T0

15029000

150290

– Kiti

0 %

T0

15050000

150500

Avių prakaitiniai riebalai ir iš jų gaunamos riebalų medžiagos (įskaitant lanoliną)

0 %

T0

15071000

150710

– Neapdorotas aliejus, išvalytas arba neišvalytas nuo gleivių

0 %

T0

15081000

150810

– Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15091000

150910

– Pirmojo spaudimo aliejus

0 %

T0

15111000

151110

– Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15131100

151311

– – Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15132100

151321

– – Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15141100

151411

– – Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15149100

151491

– – Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15151100

151511

– – Neapdorotas aliejus

0 %

T0

15200000

152000

Neapdorotas glicerolis; glicerolio vandenys ir glicerolio šarmai

0 %

T0

15220000

152200

Degra; riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos

0 %

T0

18031000

180310

– Iš kurios riebalai nepašalinti

0 %

T0

18032000

180320

– Iš kurios visiškai arba iš dalies pašalinti riebalai

0 %

T0

18040000

180400

Kakavos sviestas, riebalai ir aliejus

0 %

T0

18050000

180500

Kakavos milteliai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

0 %

T0

19053210

190532

– – – Ostijos ir kalėdaičiai

0 %

T0

19059010

190590

– – – Tuščios kapsulės, tinkamos naudoti farmacijoje

0 %

T0

25020000

250200

Nedegti geležies piritai

0 %

T0

25030000

250300

Visų rūšių siera, išskyrus sublimacinę sierą, nusodinamąją sierą ir koloidinę sierą

0 %

T0

25041000

250410

– Turintis miltelių arba žvynelių pavidalą

0 %

T0

25049000

250490

– Kitas

0 %

T0

25051000

250510

– Silikatiniai smėliai ir kvarciniai smėliai

0 %

T0

25059000

250590

– Kiti

0 %

T0

25061000

250610

– Kvarcas

0 %

T0

25062000

250620

– Kvarcitas

0 %

T0

25081000

250810

– Bentonitas

0 %

T0

25083000

250830

– Ugniai atsparus molis

0 %

T0

25084000

250840

– Kiti moliai

0 %

T0

25085000

250850

– Andalūzitas, kianitas ir silimanitas

0 %

T0

25086000

250860

– Mulitas

0 %

T0

25087000

250870

– Šamotas arba dinasas

0 %

T0

25090000

250900

Kreida

0 %

T0

25101000

251010

– Nemalti

0 %

T0

25102000

251020

– Malti

0 %

T0

25111000

251110

– Gamtinis bario sulfatas (baritai)

0 %

T0

25112000

251120

– Gamtinis bario karbonatas (viteritas)

0 %

T0

25120000

251200

Silicinės infuzorinės žemės (pavyzdžiui, kizelgūras, trepelis ir diatomitas) ir panašios silicinės žemės, degtos arba nedegtos, kurių savitasis sunkis ne didesnis kaip 1

0 %

T0

25131000

251310

– Pemza

0 %

T0

25132000

251320

– Švitras, gamtinis korundas, gamtinis granatas ir kiti gamtiniai abrazyvai

0 %

T0

25140000

251400

Skalūnai, grubiai aplyginti ar neaplyginti, arba tik suskaldyti arba nesuskaldyti pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes

0 %

T0

25151100

251511

– – Neapdorotas ar grubiai aplygintas

0 %

T0

25151200

251512

– – Tiktai suskaldytas pjaunant ar kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes

0 %

T0

25152000

251520

– Ekausinas ir kiti kalkakmeniai, skirti paminklams ar statybai; alebastras

0 %

T0

25161100

251611

– – Neapdorotas ar grubiai aplygintas

0 %

T0

25161200

251612

– – Tiktai suskaldytas pjaunant ar kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes

0 %

T0

25162000

251620

– Smiltainis

0 %

T0

25169000

251690

– Kiti paminklams ar statybai skirti akmenys

0 %

T0

25201000

252010

– Gipsas; anhidritas

0 %

T0

25202000

252020

– Gipsiniai tinkai

0 %

T0

26011100

260111

– – Neaglomeruoti

0 %

T0

26011200

260112

– – Aglomeruoti

0 %

T0

26012000

260120

– Degti geležies piritai

0 %

T0

26020000

260200

Mangano rūdos ir koncentratai, įskaitant geležingas mangano rūdas ir koncentratus, kuriuose manganas sudaro ne mažiau kaip 20 % sauso produkto masės

0 %

T0

26030000

260300

Vario rūda ir koncentratai

0 %

T0

26040000

260400

Nikelio rūda ir koncentratai

0 %

T0

26050000

260500

Kobalto rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26060000

260600

Aliuminio rūda ir koncentratai

0 %

T0

26070000

260700

Švino rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26080000

260800

Cinko rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26090000

260900

Alavo rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26100000

261000

Chromo rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26110000

261100

Volframo rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26121000

261210

– Urano rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26122000

261220

– Torio rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26131000

261310

– Iškaitinti

0 %

T0

26139000

261390

– Kiti

0 %

T0

26140000

261400

Titano rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26151000

261510

– Cirkonio rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26159000

261590

– Kiti

0 %

T0

26161000

261610

– Sidabro rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26169000

261690

– Kiti

0 %

T0

26171000

261710

– Stibio rūdos ir koncentratai

0 %

T0

26179000

261790

– Kiti

0 %

T0

26180000

261800

Granuliuotas šlakas (šlakinis smėlis), susidarantis geležies arba plieno gamybos procese

0 %

T0

26190000

261900

Šlakas, nuodegos (išskyrus granuliuotą šlaką), dzindros ir kitos geležies arba plieno gamybos atliekos

0 %

T0

26201100

262011

– – Kietasis techninis cinkas

0 %

T0

26201900

262019

– – Kitos

0 %

T0

26202100

262021

– – Benzino su švinu šlamai ir antidetonatorių su švinu šlamai

0 %

T0

26202900

262029

– – Kitos

0 %

T0

26203000

262030

– Kuriose didžiausią dalį sudaro varis

0 %

T0

26204000

262040

– Kuriose didžiausią dalį sudaro aliuminis

0 %

T0

26206000

262060

– Kurių sudėtyje yra arseno, gyvsidabrio, talio arba jų mišinių, naudojami arsenui arba šiems metalams išgauti, arba jų cheminiams junginiams gaminti

0 %

T0

26209100

262091

– – Kurių sudėtyje yra stibio, berilio, kadmio, chromo arba jų mišinių

0 %

T0

26209900

262099

– – Kitos

0 %

T0

26211000

262110

– Pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas

0 %

T0

26219000

262190

– Kiti

0 %

T0

27090000

270900

Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų

0 %

T0

27101210

271012

– – – Įprasti variklių benzinai (benzinas)

0 %

T0

27101220

271012

– – – Aukštesnės kokybės variklių benzinai (benzinas)

0 %

T0

27101230

271012

– – – Aviaciniai benzinai

0 %

T0

27101240

271012

– – – Ligroininiai (benzino tipo) reaktyviniai degalai

0 %

T0

27101250

271012

– – – Specialieji tam tikro virimo taško benzinai ir vaitspiritas

0 %

T0

27101290

271012

– – – Kitos lengvosios alyvos ir preparatai

0 %

T0

27101910

271019

– – – Iš dalies valyti (įskaitant stabilizuotą naftą)

0 %

T0

27101921

271019

– – – – Aviacinis žibalas

0 %

T0

27101922

271019

– – – – Žibalas

0 %

T0

27101929

271019

– – – – Kitos vidutiniosios alyvos ir preparatai

0 %

T0

27101931

271019

– – – – Gazoliai (dyzelinas, mazutas, greitųjų variklių gintaro alyva)

0 %

T0

27101932

271019

– – – – Dyzelinas (pramoninės paskirties sunkioji dyzelinė alyva, skirta lėtųjų jūrų laivų ir stacionariems varikliams)

0 %

T0

27101939

271019

– – – – Kiti gazoliai

0 %

T0

27101941

271019

– – – – Likutinis skystasis kuras (mazutai) (jūrinis, krosnių ir panašus mazutas), kurio kinematinė klampa yra 125 centistoksai

0 %

T0

27101942

271019

– – – – Likutinis skystasis kuras (mazutai) (jūrinis, krosnių ir panašus mazutas), kurio kinematinė klampa yra 180 centistoksų

0 %

T0

27101943

271019

– – – – Likutinis skystasis kuras (mazutai) (jūrinis, krosnių ir panašus mazutas), kurio kinematinė klampa yra 280 centistoksų

0 %

T0

27101949

271019

– – – – Kitas likutinis skystasis kuras

0 %

T0

27101955

271019

– – – – Transformatorių alyva

0 %

T0

27101957

271019

– – – – Techniškai gryna šviesioji alyva

0 %

T0

27102000

271020

– Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas) ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų, kurių sudėtyje yra biodyzelino, sudėtinės dalys, išskyrus alyvų atliekas

0 %

T0

27122000

271220

– Parafinas, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės

0 %

T0

27129000

271290

– Kiti

0 %

T0

27131200

271312

– – Degtas

0 %

T0

28011000

280110

– Chloras

0 %

T0

28012000

280120

– Jodas

0 %

T0

28013000

280130

– Fluoras; bromas

0 %

T0

28020000

280200

Siera, sublimacinė arba nusodinamoji; koloidinė siera

0 %

T0

28030000

280300

Anglis (suodžiai ir kitos anglies formos, nenurodytos kitoje vietoje)

0 %

T0

28041000

280410

– Vandenilis

0 %

T0

28042100

280421

– – Argonas

0 %

T0

28042900

280429

– – Kitos

0 %

T0

28043000

280430

– Azotas

0 %

T0

28045000

280450

– Boras; telūras

0 %

T0

28046100

280461

– – Kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 99,99 % masės silicio

0 %

T0

28046900

280469

– – Kitas

0 %

T0

28047000

280470

– Fosforas

0 %

T0

28048000

280480

– Arsenas

0 %

T0

28049000

280490

– Selenas

0 %

T0

28051100

280511

– – Natris

0 %

T0

28051200

280512

– – Kalcis

0 %

T0

28051900

280519

– – Kiti

0 %

T0

28053000

280530

– Retųjų žemių metalai (lantanoidai), skandis ir itris, tarpusavyje sumaišyti arba nesumaišyti, sulydyti arba nesulydyti

0 %

T0

28054000

280540

– Gyvsidabris

0 %

T0

28061000

280610

– Vandenilio chloridas (druskos rūgštis)

0 %

T0

28062000

280620

– Chlorsulfato rūgštis

0 %

T0

28080000

280800

Azoto rūgštis (nitrato rūgštis); sieros (sulfato) ir azoto (nitrato) rūgščių mišiniai

0 %

T0

28091000

280910

– Difosforo pentoksidas

0 %

T0

28092000

280920

– Fosforo rūgštis ir polifosforo rūgštys

0 %

T0

28100000

281000

Boro oksidai; boro rūgštys (borato rūgštys)

0 %

T0

28112200

281122

– – Silicio dioksidas

0 %

T0

28112900

281129

– – Kiti

0 %

T0

28121000

281210

– Chloridai ir oksochloridai

0 %

T0

28129000

281290

– Kiti

0 %

T0

28131000

281310

– Anglies disulfidas

0 %

T0

28139000

281390

– Kiti

0 %

T0

28141000

281410

– Bevandenis amoniakas

0 %

T0

28142000

281420

– Vandeninis amoniako tirpalas

0 %

T0

28151100

281511

– – Kietos būsenos

0 %

T0

28151200

281512

– – Vandeninis tirpalas (natrio šarmo tirpalas)

0 %

T0

28152000

281520

– Kalio hidroksidas (kalio šarmas)

0 %

T0

28153000

281530

– Natrio arba kalio peroksidai

0 %

T0

28161000

281610

– Magnio hidroksidas ir peroksidas

0 %

T0

28164000

281640

– Stroncio ir bario oksidai, hidroksidai ir peroksidai

0 %

T0

28170010

281700

– – – Cinko oksidas

0 %

T0

28170020

281700

– – – Cinko peroksidas

0 %

T0

28181000

281810

– Dirbtinis korundas, chemijos atžvilgiu apibūdintas arba neapibūdintas

0 %

T0

28182000

281820

– Kitas aliuminio oksidas, išskyrus dirbtinį korundą

0 %

T0

28183000

281830

– Aliuminio hidroksidas

0 %

T0

28191000

281910

– Chromo trioksidas

0 %

T0

28199000

281990

– Kiti

0 %

T0

28201000

282010

– Mangano dioksidas

0 %

T0

28209000

282090

– Kiti

0 %

T0

28211000

282110

– Geležies oksidai ir geležies hidroksidai

0 %

T0

28212000

282120

– Žemės dažai

0 %

T0

28220000

282200

Kobalto oksidai ir hidroksidai; techniniai kobalto oksidai

0 %

T0

28230000

282300

Titano oksidai

0 %

T0

28241000

282410

– Švino monoksidas (gletas, masikotas)

0 %

T0

28249000

282490

– Kiti

0 %

T0

28251000

282510

– Hidrazinas ir hidroksilaminas bei jų neorganinės druskos

0 %

T0

28252000

282520

– Ličio oksidas ir hidroksidas

0 %

T0

28253000

282530

– Vanadžio oksidai ir hidroksidai

0 %

T0

28254000

282540

– Nikelio oksidai ir hidroksidai

0 %

T0

28255000

282550

– Vario oksidai ir hidroksidai

0 %

T0

28256000

282560

– Germanio oksidai ir cirkonio dioksidas

0 %

T0

28257000

282570

– Molibdeno oksidai ir hidroksidai

0 %

T0

28258000

282580

– Stibio oksidai

0 %

T0

28259000

282590

– Kiti

0 %

T0

28261200

282612

– – Aliuminio

0 %

T0

28261900

282619

– – Kiti

0 %

T0

28263000

282630

– Natrio heksafluoraliuminatas (sintetinis kriolitas)

0 %

T0

28269000

282690

– Kiti

0 %

T0

28271000

282710

– Amonio chloridas

0 %

T0

28272000

282720

– Kalcio chloridas

0 %

T0

28273100

282731

– – Magnio

0 %

T0

28273200

282732

– – Aliuminio

0 %

T0

28273500

282735

– – Nikelio

0 %

T0

28273900

282739

– – Kiti

0 %

T0

28274100

282741

– – Iš vario

0 %

T0

28274900

282749

– – Kiti

0 %

T0

28275100

282751

– – Natrio arba kalio bromidai

0 %

T0

28275900

282759

– – Kiti

0 %

T0

28276000

282760

– Jodidai ir oksojodidai

0 %

T0

28281000

282810

– Techninis kalcio hipochloritas ir kiti kalcio hipochloritai

0 %

T0

28289000

282890

– Kiti

0 %

T0

28291100

282911

– – Natrio

0 %

T0

28291900

282919

– – Kiti

0 %

T0

28299000

282990

– Kiti

0 %

T0

28301000

283010

– Natrio sulfidai

0 %

T0

28309000

283090

– Kiti

0 %

T0

28311000

283110

– Natrio

0 %

T0

28319000

283190

– Kiti

0 %

T0

28321000

283210

– Natrio sulfitai

0 %

T0

28322000

283220

– Kiti sulfitai

0 %

T0

28323000

283230

– Tiosulfatai

0 %

T0

28331100

283311

– – Dinatrio sulfatas

0 %

T0

28331900

283319

– – Kiti

0 %

T0

28332100

283321

– – Magnio

0 %

T0

28332200

283322

– – Aliuminio

0 %

T0

28332400

283324

– – Nikelio

0 %

T0

28332500

283325

– – Vario

0 %

T0

28332700

283327

– – Bario

0 %

T0

28332900

283329

– – Kiti

0 %

T0

28333000

283330

– Alūnai

0 %

T0

28334000

283340

– Peroksosulfatai (persulfatai)

0 %

T0

28341000

283410

– Nitritai

0 %

T0

28342100

283421

– – Kalio

0 %

T0

28342900

283429

– – Kiti

0 %

T0

28351000

283510

– Fosfinatai (hipofosfitai) ir fosfonatai (fosfitai)

0 %

T0

28352200

283522

– – Natrio arba dinatrio

0 %

T0

28352400

283524

– – Kalio

0 %

T0

28352500

283525

– – Dikalcio rūgštusis fosfatas („dikalcio fosfatas“)

0 %

T0

28352600

283526

– – Kiti kalcio fosfatai

0 %

T0

28352900

283529

– – Kiti

0 %

T0

28353100

283531

– – Natrio trifosfatas (natrio tripolifosfatas)

0 %

T0

28353900

283539

– – Kiti

0 %

T0

28362000

283620

– Dinatrio karbonatas

0 %

T0

28363000

283630

– Natrio rūgštusis karbonatas (natrio bikarbonatas)

0 %

T0

28364000

283640

– Kalio karbonatai

0 %

T0

28365000

283650

– Kalcio karbonatas

0 %

T0

28366000

283660

– Bario karbonatas

0 %

T0

28369100

283691

– – Ličio karbonatai

0 %

T0

28369200

283692

– – Stroncio karbonatas

0 %

T0

28369900

283699

– – Kiti

0 %

T0

28371100

283711

– – Natrio

0 %

T0

28371900

283719

– – Kiti

0 %

T0

28372000

283720

– Cianidų kompleksai

0 %

T0

28391100

283911

– – Natrio metasilikatai (dinatrio trioksosilikatai)

0 %

T0

28391900

283919

– – Kiti

0 %

T0

28399000

283990

– Kiti

0 %

T0

28401100

284011

– – Bevandenis

0 %

T0

28401900

284019

– – Kitas

0 %

T0

28402000

284020

– Kiti boratai

0 %

T0

28403000

284030

– Peroksoboratai

0 %

T0

28413000

284130

– Natrio dichromatas

0 %

T0

28415000

284150

– Kiti chromatai ir dichromatai; peroksochromatai

0 %

T0

28416100

284161

– – Kalio permanganatas

0 %

T0

28416900

284169

– – Kiti

0 %

T0

28417000

284170

– Molibdatai

0 %

T0

28418000

284180

– Volframatai

0 %

T0

28419000

284190

– Kiti

0 %

T0

28421000

284210

– Dvigubieji arba kompleksiniai silikatai, įskaitant aliumosilikatus, chemijos atžvilgiu apibūdintus arba neapibūdintus

0 %

T0

28429000

284290

– Kitos

0 %

T0

28431000

284310

– Tauriųjų metalų koloidai

0 %

T0

28432100

284321

– – Sidabro nitratas

0 %

T0

28432900

284329

– – Kiti

0 %

T0

28433000

284330

– Aukso junginiai

0 %

T0

28439000

284390

– Kiti junginiai amalgamos

0 %

T0

28441000

284410

– Gamtinis uranas ir jo junginiai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, junginiai, kurių sudėtyje yra gamtinio urano arba gamtinio urano junginių

0 %

T0

28442000

284420

– Uranas, įsodrintas U 235, ir jo junginiai; plutonis ir jo junginiai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra urano, įsodrinto U 235, plutonio arba šių produktų junginių

0 %

T0

28443000

284430

– Uranas, kuriame sumažintas U 235, ir jo junginiai; toris ir jo junginiai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra urano, kuriame sumažintas U 235, torio arba šių produktų junginių

0 %

T0

28444000

284440

– Radioaktyvieji elementai, izotopai ir junginiai, išskyrus priskiriamus 284410, 284420 arba 284430 subpozicijai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra šių elementų, izotopų arba junginių; radioaktyviosios atliekos

0 %

T0

28445000

284450

– Naudoti (apšvitinti) branduolinių reaktorių kuro elementai (kasetės) (Euratomas)

0 %

T0

28451000

284510

– Sunkusis vanduo (deuterio oksidas) (Euratomas)

0 %

T0

28459000

284590

– Kiti

0 %

T0

28461000

284610

– Cerio junginiai

0 %

T0

28469000

284690

– Kiti

0 %

T0

28470000

284700

Vandenilio peroksidas, sukietintas karbamidu arba nesukietintas

0 %

T0

28480000

284800

Fosfidai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti, išskyrus ferofosforą

0 %

T0

28491000

284910

– Kalcio

0 %

T0

28492000

284920

– Silicio

0 %

T0

28499000

284990

– Kiti

0 %

T0

28500000

285000

Hidridai, nitridai, azidai, silicidai ir boridai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti, išskyrus junginius, kurie taip pat yra karbidai, priskiriami 2849 pozicijai

0 %

T0

28521000

285210

– Chemijos atžvilgiu apibūdinti

0 %

T0

28529000

285290

– Kiti

0 %

T0

28530000

285300

Kiti neorganiniai junginiai (įskaitant distiliuotą vandenį, vandenį, skirtą laidumui matuoti, taip pat panašaus švarumo vandenį); suskystintas oras (išvalytas arba neišvalytas nuo inertinių dujų); suspaustas oras; amalgamos, išskyrus tauriųjų metalų amalgamas

0 %

T0

29011000

290110

– Sotieji

0 %

T0

29012100

290121

– – Etilenas

0 %

T0

29012200

290122

– – Propenas (propilenas)

0 %

T0

29012300

290123

– – Butenas (butilenas) ir jo izomerai

0 %

T0

29012400

290124

– – 1,3-butadienas ir izoprenas

0 %

T0

29012900

290129

– – Kiti

0 %

T0

29021100

290211

– – Cikloheksanas

0 %

T0

29021900

290219

– – Kiti

0 %

T0

29022000

290220

– Benzenas

0 %

T0

29023000

290230

– Toluenas

0 %

T0

29024100

290241

– – o-Ksilenas

0 %

T0

29024200

290242

– – m-Ksilenas

0 %

T0

29024300

290243

– – p-Ksilenas

0 %

T0

29024400

290244

– – Ksileno izomerų mišiniai

0 %

T0

29025000

290250

– Stirenas

0 %

T0

29026000

290260

– Etilbenzenas

0 %

T0

29027000

290270

– Kumenas

0 %

T0

29029000

290290

– Kiti

0 %

T0

29031100

290311

– – Chlormetanas (metilchloridas) ir chloretanas (etilchloridas)

0 %

T0

29031200

290312

– – Dichlormetanas (metileno chloridas)

0 %

T0

29031300

290313

– – Chloroformas (trichlormetanas)

0 %

T0

29031400

290314

– – Anglies tetrachloridas

0 %

T0

29031500

290315

– – Etileno dichloridas (ISO) (1,2-dichloretanas)

0 %

T0

29031910

290319

– – – 1,1,1-Trichloretanas (metilchloroformas)

0 %

T0

29031990

290319

– – – Kiti

0 %

T0

29032100

290321

– – Vinilchloridas (chloretilenas)

0 %

T0

29032200

290322

– – Trichloretilenas

0 %

T0

29032300

290323

– – Tetrachloretilenas (perchloretenas)

0 %

T0

29032900

290329

– – Kiti

0 %

T0

29033100

290331

– – Etileno dibromidas (ISO) (1,2-dibrometanas)

0 %

T0

29033910

290339

– – – Brommetanas (metilbromidas)

0 %

T0

29033990

290339

– – – Kiti

0 %

T0

29037100

290371

– – Chlordifluormetanas

0 %

T0

29037200

290372

– – Dichlortrifluoretanai

0 %

T0

29037300

290373

– – Dichlorfluoretanai

0 %

T0

29037400

290374

– – Chlordifluoretanai

0 %

T0

29037500

290375

– – Dichlorpentafluorpropanai

0 %

T0

29037600

290376

– – Bromchlordifluormetanas, bromtrifluormetanas ir dibromtetrafluoretanai

0 %

T0

29037700

290377

– – Kiti, perhalogeninti vien tik fluoru arba chloru

0 %

T0

29037800

290378

– – Kiti perhalogeninti dariniai

0 %

T0

29037900

290379

– – Kiti

0 %

T0

29038100

290381

– – 1,2,3,4,5,6-Heksachlorcikloheksanas (HCH (ISO)), įskaitant lindaną (ISO, INN)

0 %

T0

29038200

290382

– – Aldrinas (ISO), chlordanas (ISO) ir heptachloras (ISO)

0 %

T0

29038900

290389

– – Kiti

0 %

T0

29039100

290391

– – Chlorbenzenas, o- dichlorbenzenas ir p-dichlorbenzenas

0 %

T0

29039200

290392

– – Heksachlorbenzenas (ISO) ir DDT (ISO) (klofenotanas (INN), 1,1,1-trichlor-2,2-bis(p-chlorfenil)etanas)

0 %

T0

29039900

290399

– – Kiti

0 %

T0

29041000

290410

– Dariniai, kurių sudėtyje yra vien tik sulfogrupių, jų druskos ir etilo esteriai

0 %

T0

29042000

290420

– Dariniai, kurių sudėtyje yra vien tik nitro- arba tik nitrozo- grupių

0 %

T0

29049000

290490

– Kiti

0 %

T0

29051100

290511

– – Metanolis (metilo alkoholis)

0 %

T0

29051200

290512

– – 1-Propanolis (propilo alkoholis) ir 2-propanolis (izopropilo alkoholis)

0 %

T0

29051300

290513

– – 1-Butanolis (n-butilo alkoholis)

0 %

T0

29051400

290514

– – Kiti butanoliai

0 %

T0

29051600

290516

– – Oktanolis (oktilo alkoholis) ir jo izomerai

0 %

T0

29051700

290517

– – 1-Dodekanolis (laurilo alkoholis), 1-heksadekanolis (cetilo alkoholis) ir 1-oktadekanolis
(stearilo alkoholis)

0 %

T0

29051900

290519

– – Kiti

0 %

T0

29052200

290522

– – Alifatiniai terpenų alkoholiai

0 %

T0

29052900

290529

– – Kiti

0 %

T0

29053100

290531

– – Etilenglikolis (etandiolis)

0 %

T0

29053200

290532

– – Propilenglikolis (1,2-propandiolis)

0 %

T0

29053900

290539

– – Kiti

0 %

T0

29054100

290541

– – 2-Etil-2-(hidroksimetil)-propan-1,3-diolis (trimetilolpropanas)

0 %

T0

29054200

290542

– – Pentaeritritolis

0 %

T0

29054300

290543

– – Manitolis

0 %

T0

29054400

290544

– – D-gliucitolis (sorbitolis)

0 %

T0

29054500

290545

– – Glicerolis

0 %

T0

29054900

290549

– – Kiti

0 %

T0

29055100

290551

– – Etilchlorvinolis (INN)

0 %

T0

29055900

290559

– – Kiti

0 %

T0

29061100

290611

– – Mentolis

0 %

T0

29061200

290612

– – Cikloheksanolis, metilcikloheksanoliai ir dimetilcikloheksanoliai

0 %

T0

29061300

290613

– – Steroliai ir inozitoliai

0 %

T0

29061900

290619

– – Kiti

0 %

T0

29062100

290621

– – Benzilo alkoholis

0 %

T0

29062900

290629

– – Kiti

0 %

T0

29071100

290711

– – Fenolis (benzenolis) ir jo druskos

0 %

T0

29071200

290712

– – Krezoliai ir jų druskos

0 %

T0

29071300

290713

– – Oktilfenolis, nonilfenolis ir jų izomerai; jų druskos

0 %

T0

29071500

290715

– – Naftoliai ir jų druskos

0 %

T0

29071900

290719

– – Kiti

0 %

T0

29072100

290721

– – Rezorcinolis ir jo druskos

0 %

T0

29072200

290722

– – Hidrochinonas (chinolis) ir jo druskos

0 %

T0

29072300

290723

– – 4,4′-Izopropilidendifenolis (bisfenolis A, difenilolpropanas) ir jo druskos

0 %

T0

29072900

290729

– – Kiti

0 %

T0

29081100

290811

– – Pentachlorfenolis (ISO)

0 %

T0

29081900

290819

– – Kiti

0 %

T0

29089100

290891

– – Dinosebas (ISO) ir jo druskos

0 %

T0

29089200

290892

– – 4,6-dinitro-o-krezolis (DNOC (ISO)) ir jo druskos

0 %

T0

29089900

290899

– – Kiti

0 %

T0

29091100

290911

– – Dietileteris

0 %

T0

29091900

290919

– – Kiti

0 %

T0

29092000

290920

– Cikloalkaniniai, cikloalkeniniai arba cikloterpeniniai eteriai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

0 %

T0

29093000

290930

– Aromatiniai eteriai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

0 %

T0

29094100

290941

– – 2,2′-Oksidietanolis (dietilenglikolis, digolis)

0 %

T0

29094300

290943

– – Etilenglikolio arba dietilenglikolio monobutiliniai eteriai

0 %

T0

29094400

290944

– – Kiti etilenglikolio arba dietilenglikolio monoalkiliniai eteriai

0 %

T0

29094900

290949

– – Kiti

0 %

T0

29095000

290950

– Eterfenoliai, eteralkoholfenoliai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

0 %

T0

29096000

290960

– Alkoholių peroksidai, eterių peroksidai, ketonų peroksidai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

0 %

T0

29101000

291010

– Oksiranas (etilenoksidas)

0 %

T0

29102000

291020

– Metiloksiranas (propilenoksidas)

0 %

T0

29103000

291030

– 1-Chlor-2,3-epoksipropanas (epichlorhidrinas)

0 %

T0

29104000

291040

– Dieldrinas (ISO, INN)

0 %

T0

29109000

291090

– Kiti

0 %

T0

29110000

291100

Acetaliai ir hemiacetaliai, kurių molekulėse yra arba nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

0 %

T0

29121100

291211

– – Metanalis (formaldehidas)

0 %

T0

29121200

291212

– – Etanalis (acetaldehidas)

0 %

T0

29121900

291219

– – Kiti

0 %

T0

29122100

291221

– – Benzaldehidas

0 %

T0

29122900

291229

– – Kiti

0 %

T0

29124100

291241

– – Vanilinas (4-hidroksi-3-metoksibenzaldehidas)

0 %

T0

29124200

291242

– – Etilvanilinas (3-etoksi-4-hidroksibenzaldehidas)

0 %

T0

29124900

291249

– – Kiti

0 %

T0

29125000

291250

– Cikliniai aldehidų polimerai

0 %

T0

29126000

291260

– Paraformaldehidas

0 %

T0

29130000

291300

Produktų, priskiriamų 2912 pozicijai, halogeninti, sulfoninti, nitrinti ir nitrozinti dariniai

0 %

T0

29141100

291411

– – Acetonas

0 %

T0

29141200

291412

– – Butanonas (metiletilketonas)

0 %

T0

29141300

291413

– – 4-Metilpentan-2-onas (metilizobutilketonas)

0 %

T0

29141900

291419

– – Kiti

0 %

T0

29142200

291422

– – Cikloheksanonas ir metilcikloheksanonai

0 %

T0

29142300

291423

– – Jononai ir metiljononai

0 %

T0

29142900

291429

– – Kiti

0 %

T0

29143100

291431

– – Fenilacetonas (fenilpropan-2-onas)

0 %

T0

29143900

291439

– – Kiti

0 %

T0

29144000

291440

– Ketoalkoholiai ir ketoaldehidai (oksoaldehidai)

0 %

T0

29145000

291450

– Ketofenoliai ir ketonai, kurių molekulėse yra kitų deguoninių funkcinių grupių

0 %

T0

29146100

291461

– – Antrachinonas

0 %

T0

29146900

291469

– – Kiti

0 %

T0

29147000

291470

– Halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

0 %

T0

29151100

291511

– – Skruzdžių rūgštis

0 %

T0

29151200

291512

– – Skruzdžių rūgšties druskos

0 %

T0

29151300

291513

– – Skruzdžių rūgšties esteriai

0 %

T0

29152100

291521

– – Acto rūgštis

0 %

T0

29152400

291524

– – Acto rūgšties anhidridas

0 %

T0

29152900

291529

– – Kiti

0 %

T0

29153100

291531

– – Etilacetatas

0 %

T0

29153200

291532

– – Vinilacetatas

0 %

T0

29153300

291533

– – n-Butilacetatas

0 %

T0

29153600

291536

– – Dinosebo (ISO) acetatas

0 %

T0

29153900

291539

– – Kiti

0 %

T0

29154000

291540

– Mono-, di- arba trichloracto rūgštys, jų druskos ir esteriai

0 %

T0

29155000

291550

– Propiono rūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29156000

291560

– Butano (sviesto) rūgštys, pentano (valerijonų) rūgštys, jų druskos ir esteriai

0 %

T0

29157000

291570

– Palmitino rūgštis, stearino rūgštis, jų druskos ir esteriai

0 %

T0

29159000

291590

– Kiti

0 %

T0

29161100

291611

– – Akrilo rūgštis ir jos druskos

0 %

T0

29161200

291612

– – Akrilo rūgšties esteriai

0 %

T0

29161300

291613

– – Metakrilo rūgštis ir jos druskos

0 %

T0

29161400

291614

– – Metakrilo rūgšties esteriai

0 %

T0

29161500

291615

– – Oleino, linolo ir linoleno rūgštys, jų druskos ir esteriai

0 %

T0

29161600

291616

– – Binapakrilas (ISO)

0 %

T0

29161900

291619

– – Kiti

0 %

T0

29162000

291620

– Cikloalkaninės, cikloalkeninės ir cikloterpeninės monokarboksirūgštys, jų anhidridai, halogenidai, peroksidai, peroksirūgštys, taip pat jų dariniai

0 %

T0

29163100

291631

– – Benzenkarboksirūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29163200

291632

– – Benzoilperoksidas ir benzoilchloridas

0 %

T0

29163400

291634

– – Fenilacto rūgštis ir jos druskos

0 %

T0

29163900

291639

– – Kiti

0 %

T0

29171100

291711

– – Oksalo rūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29171200

291712

– – Adipo rūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29171300

291713

– – Azelaino rūgštis, sebaco rūgštis, jų druskos ir esteriai

0 %

T0

29171400

291714

– – Maleino rūgšties anhidridas

0 %

T0

29171900

291719

– – Kiti

0 %

T0

29172000

291720

– Cikloalkaninės, cikloalkeninės ir cikloterpeninės polikarboksirūgštys, jų anhidridai, halogenidai, peroksidai, peroksirūgštys, taip pat jų dariniai

0 %

T0

29173200

291732

– – Dioktilortoftalatai

0 %

T0

29173300

291733

– – Dinonil- arba didecilortoftalatai

0 %

T0

29173400

291734

– – Kiti ortoftalio rūgšties esteriai

0 %

T0

29173500

291735

– – Ftalio rūgšties anhidridas

0 %

T0

29173600

291736

– – Tereftalio rūgštis ir jos druskos

0 %

T0

29173700

291737

– – Dimetiltereftalatas

0 %

T0

29173900

291739

– – Kiti

0 %

T0

29181100

291811

– – Pieno rūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29181200

291812

– – Vyno rūgštis

0 %

T0

29181300

291813

– – Vyno rūgšties druskos ir esteriai

0 %

T0

29181400

291814

– – Citrinų rūgštis

0 %

T0

29181500

291815

– – Citrinų rūgšties druskos ir esteriai

0 %

T0

29181600

291816

– – Gliukono rūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29181800

291818

– – Chlorbenzilatas (ISO)

0 %

T0

29181900

291819

– – Kiti

0 %

T0

29182100

291821

– – Salicilo rūgštis ir jos druskos

0 %

T0

29182200

291822

– – o-Acetilsalicilo rūgštis, jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29182300

291823

– – Kiti salicilo rūgšties esteriai ir jų druskos

0 %

T0

29182900

291829

– – Kiti

0 %

T0

29183000

291830

– Karboksirūgštys, kurių molekulėse yra aldehidinė arba ketoninė funkcinė grupė, tačiau nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, jų anhidridai, halogenidai, peroksidai, peroksirūgštys ir jų dariniai

0 %

T0

29189100

291891

– – 2,4,5-T (ISO) (2,4,5-trichlorfenoksiacto rūgštis), jos druskos ir esteriai

0 %

T0

29189900

291899

– – Kiti

0 %

T0

29191000

291910

– Tri (2,3-dibrompropilo) fosfatas

0 %

T0

29199000

291990

– Kiti

0 %

T0

29201100

292011

– – Parationas (ISO) ir parationmetilas (ISO) (metilparationas)

0 %

T0

29201900

292019

– – Kiti

0 %

T0

29209000

292090

– Kiti

0 %

T0

29211100

292111

– – Metilaminas, di- arba trimetilaminas ir jų druskos

0 %

T0

29211900

292119

– – Kiti

0 %

T0

29212100

292121

– – Etilendiaminas ir jo druskos

0 %

T0

29212200

292122

– – Heksametilendiaminas ir jo druskos

0 %

T0

29212900

292129

– – Kiti

0 %

T0

29213000

292130

– Cikloalkaniniai, cikloalkeniniai ir cikloterpeniniai mono- arba poliaminai ir jų dariniai; jų druskos

0 %

T0

29214100

292141

– – Anilinas ir jo druskos

0 %

T0

29214200

292142

– – Anilino dariniai ir jų druskos

0 %

T0

29214300

292143

– – Toluidinai ir jų dariniai; jų druskos

0 %

T0

29214400

292144

– – Difenilaminas ir jo dariniai; jų druskos

0 %

T0

29214500

292145

– – 1-Naftilaminas (alfa-naftilaminas), 2-naftilaminas (beta-naftilaminas) ir jų dariniai; jų druskos

0 %

T0

29214600

292146

– – Amfetaminas (INN), benzamfetaminas (INN), deksamfetaminas (INN), etilamfetaminas (INN), fenkamfaminas (INN), lefetaminas (INN), levamfetaminas (INN), mefenoreksas (INN) ir fenterminas (INN); jų druskos

0 %

T0

29214900

292149

– – Kiti

0 %

T0

29215100

292151

– – o, m- , p-Fenilendiaminas, diamintoluenai ir jų dariniai; jų druskos

0 %

T0

29215900

292159

– – Kiti

0 %

T0

29221100

292211

– – Monoetanolaminas ir jo druskos

0 %

T0

29221200

292212

– – Dietanolaminas ir jo druskos

0 %

T0

29221300

292213

– – Trietanolaminas ir jo druskos

0 %

T0

29221400

292214

– – Dekstropropoksifenas (INN) ir jo druskos

0 %

T0

29221900

292219

– – Kiti

0 %

T0

29222100

292221

– – Aminohidroksinaftalen-sulfonrūgštys ir jų druskos

0 %

T0

29222900

292229

– – Kiti

0 %

T0

29223100

292231

– – Amfepramonas (INN), metadonas (INN) ir normetadonas (INN); jų druskos

0 %

T0

29223900

292239

– – Kiti

0 %

T0

29224100

292241

– – Lizinas ir jo esteriai; jų druskos

0 %

T0

29224200

292242

– – Glutamo rūgštis ir jos druskos

0 %

T0

29224300

292243

– – Antranilo rūgštis (2-aminobenzenkarboksirūgštis) ir jos druskos

0 %

T0

29224400

292244

– – Tilidinas (INN) ir jo druskos

0 %

T0

29224900

292249

– – Kiti

0 %

T0

29225000

292250

– Aminoalkoholfenoliai, fenolaminorūgštys ir kiti aminojunginiai, kurių molekulėse yra deguoninių funkcinių grupių

0 %

T0

29231000

292310

– Cholinas ir jo druskos

0 %

T0

29232000

292320

– Lecitinai ir kiti fosfoaminolipidai

0 %

T0

29239000

292390

– Kiti

0 %

T0

29241100

292411

– – Meprobamatas (INN)

0 %

T0

29241200

292412

– – Fluoracetamidas (ISO), monokrotofosas (ISO) ir fosfamidonas (ISO)

0 %

T0

29241900

292419

– – Kiti

0 %

T0

29242100

292421

– – Ureinai ir jų dariniai; jų druskos

0 %

T0

29242300

292423

– – 2-Acetamidobenzenkarboksirūgštis (N-acetilantranilo rūgštis) ir jos druskos

0 %

T0

29242400

292424

– – Etinamatas (INN)

0 %

T0

29242900

292429

– – Kiti

0 %

T0

29251100

292511

– – Sacharinas ir jo druskos

0 %

T0

29251200

292512

– – Glutetimidas (INN)

0 %

T0

29251900

292519

– – Kiti

0 %

T0

29252100

292521

– – Chlordimeformas (ISO)

0 %

T0

29252900

292529

– – Kiti

0 %

T0

29261000

292610

– Akrilnitrilas

0 %

T0

29262000

292620

– 1-Cianguanidinas (diciandiamidas)

0 %

T0

29263000

292630

– Fenpropreksas (INN) ir jo druskos; metadono (INN) tarpinis produktas (4-cian– 2-dimetilamino-4,4-difenilbutanas)

0 %

T0

29269000

292690

– Kiti

0 %

T0

29270000

292700

Diazo-, azo- arba azoksijunginiai

0 %

T0

29280000

292800

Hidrazino arba hidroksilamino organiniai dariniai

0 %

T0

29291000

292910

– Izocianatai

0 %

T0

29299000

292990

– Kiti

0 %

T0

29302000

293020

– Tiokarbamatai ir ditiokarbamatai

0 %

T0

29303000

293030

– Tiuramo mono-, di- arba tetrasulfidai

0 %

T0

29304000

293040

– Metioninas

0 %

T0

29305000

293050

– Kaptafolas (ISO) ir metamidofosas (ISO)

0 %

T0

29309000

293090

– Kiti

0 %

T0

29311000

293110

– Tetrametil švinas ir tetraetil švinas

0 %

T0

29312000

293120

– Tributilalavo junginiai

0 %

T0

29319000

293190

– Kiti

0 %

T0

29321100

293211

– – Tetrahidrofuranas

0 %

T0

29321200

293212

– – 2-Furaldehidas (furfurolas)

0 %

T0

29321300

293213

– – Furfurilo alkoholis ir tetrahidrofurfurilo alkoholis

0 %

T0

29321900

293219

– – Kiti

0 %

T0

29322000

293220

– Laktonai

0 %

T0

29329100

293291

– – Izosafrolas

0 %

T0

29329200

293292

– – 1-(1,3-Benzodioksol-5-il)propan-2-onas

0 %

T0

29329300

293293

– – Piperonalis

0 %

T0

29329400

293294

– – Safrolas

0 %

T0

29329500

293295

– – Tetrahidrokanabinolis (visi izomerai)

0 %

T0

29329900

293299

– – Kiti

0 %

T0

29331100

293311

– – Fenazonas (antipirinas) ir jo dariniai

0 %

T0

29331900

293319

– – Kiti

0 %

T0

29332100

293321

– – Hidantoinas ir jo dariniai

0 %

T0

29332900

293329

– – Kiti

0 %

T0

29333100

293331

– – Piridinas ir jo druskos

0 %

T0

29333200

293332

– – Piperidinas ir jo druskos

0 %

T0

29333300

293333

– – Alfentanilas (INN), anileridinas (INN), bezitramidas (INN), bromazepamas (INN), difenoksinas (INN), difenoksilatas (INN), dipipanonas (INN), fentanilas (INN), ketobemidonas (INN), metilfenidatas (INN), pentazocinas (INN), petidinas (INN), petidino (INN) tarpinis produktas A, fenciklidinas (INN) (PCP), fenoperidinas (INN), pipradrolas (INN), piritramidas (INN), propiramas (INN) ir trimeperidinas (INN); jų druskos

0 %

T0

29333900

293339

– – Kiti

0 %

T0

29334100

293341

– – Levorfanolis (INN) ir jo druskos

0 %

T0

29334900

293349

– – Kiti

0 %

T0

29335200

293352

– – Malonilkarbamidas (barbitūro rūgštis) ir jos druskos

0 %

T0

29335300

293353

– – Alobarbitalis (INN), amobarbitalis (INN), barbitalis (INN), butalbitalis (INN), butobarbitalis, ciklobarbitalis (INN), metilfenobarbitalis (INN), pentobarbitalis (INN), fenobarbitalis (INN), sekbutabarbitalis (INN), sekobarbitalis (INN) ir vinilbitalis (INN); jų druskos

0 %

T0

29335400

293354

– – Kiti malonilkarbamido (barbitūro rūgšties) dariniai; jų druskos

0 %

T0

29335500

293355

– – Loprazolamas (INN), meklokvalonas (INN), metakvalonas (INN) ir zipeprolis (INN); jų druskos

0 %

T0

29335900

293359

– – Kiti

0 %

T0

29336100

293361

– – Melaminas

0 %

T0

29336900

293369

– – Kiti

0 %

T0

29337100

293371

– – 6-Heksanlaktamas (epsilon-kaprolaktamas)

0 %

T0

29337200

293372

– – Klobazamas (INN) ir metiprilonas (INN)

0 %

T0

29337900

293379

– – Kiti laktamai

0 %

T0

29339100

293391

– – Alprazolamas (INN), kamazepamas (INN), chlordiazepoksidas (INN), klonazepamas (INN), chlorazepatas, delorazepamas (INN), diazepamas (INN), estazolamas (INN), etilloflazepatas (INN), fludiazepamas (INN), flunitrazepamas (INN), flurazepamas (INN), halazepamas (INN), lorazepamas (INN), lormetazepamas (INN), mazindolas (INN), medazepamas (INN), midazolamas (INN), nimetazepamas (INN), nitrazepamas (INN), nordazepamas (INN), oksazepamas (INN), pinazepamas (INN), prazepamas (INN), pirovaleronas (INN), temazepamas (INN), tetrazepamas (INN) ir triazolamas (INN); jų druskos

0 %

T0

29339900

293399

– – Kiti

0 %

T0

29341000

293410

– Junginiai, kurių molekulėse yra nekondensuotas tiazolo žiedas (hidrintas arba nehidrintas)

0 %

T0

29342000

293420

– Junginiai, kurių molekulėse yra benztiazolo žiedinė sistema (hidrinta arba nehidrinta), kuri toliau nekondensuota

0 %

T0

29343000

293430

– Junginiai, kurių molekulėse yra fentiazino žiedinė sistema (hidrinta arba nehidrinta), kuri toliau nekondensuota

0 %

T0

29349100

293491

– – Aminoreksas (INN), brotizolamas (INN), klotiazepamas (INN), kloksazolamas (INN), dekstromoramidas (INN), haloksazolamas (INN), ketazolamas (INN), mezokarbas (INN), oksazolamas (INN), pemolinas (INN), fendimetrazinas (INN), fenmetrazinas (INN) ir sufentanilas (INN); jų druskos

0 %

T0

29349900

293499

– – Kiti

0 %

T0

29350000

293500

Sulfamidai

0 %

T0

29362100

293621

– – Vitaminai A ir jų dariniai

0 %

T0

29362200

293622

– – Vitaminas B1 ir jo dariniai

0 %

T0

29362300

293623

– – Vitaminas B2 ir jo dariniai

0 %

T0

29362400

293624

– – D- arba DL- Pantoteno rūgštis (vitaminas B3 arba vitaminas B5) ir jos dariniai

0 %

T0

29362500

293625

– – Vitaminas B6 ir jo dariniai

0 %

T0

29362600

293626

– – Vitaminas B12 ir jo dariniai

0 %

T0

29362700

293627

– – Vitaminas C ir jo dariniai

0 %

T0

29362800

293628

– – Vitaminas E ir jo dariniai

0 %

T0

29362900

293629

– – Kiti vitaminai ir jų dariniai

0 %

T0

29369000

293690

– Kiti, įskaitant natūralius koncentratus

0 %

T0

29371100

293711

– – Somatotropinas, jo dariniai ir struktūriniai analogai

0 %

T0

29371200

293712

– – Insulinas ir jo druskos

0 %

T0

29371900

293719

– – Kiti

0 %

T0

29372100

293721

– – Kortizonas, hidrokortizonas, prednizonas (dehidrokortizonas) ir prednizolonas (dehidrohidrokortizonas)

0 %

T0

29372200

293722

– – Antinksčių žievės hormonų halogeninti dariniai

0 %

T0

29372300

293723

– – Estrogenai ir progestogenai

0 %

T0

29372900

293729

– – Kiti

0 %

T0

29375000

293750

– Prostaglandinai, tromboksanai ir leukotrienai, jų dariniai ir struktūriniai analogai

0 %

T0

29379000

293790

– Kiti

0 %

T0

29381000

293810

– Rutozidas (rutinas) ir jo dariniai

0 %

T0

29389000

293890

– Kiti

0 %

T0

29391100

293911

– – Aguonų stiebelių koncentratai; buprenorfinas (INN), kodeinas, dihidrokodeinas (INN), etilmorfinas, etorfinas (INN), heroinas, hidrokodonas (INN), hidromorfonas (INN), morfinas, nikomorfinas (INN), oksikodonas (INN), oksimorfonas (INN), folkodinas (INN), tebakonas (INN) ir tebainas; jų druskos

0 %

T0

29391900

293919

– – Kiti

0 %

T0

29392000

293920

– Chininmedžio žievės alkaloidai ir jų dariniai; jų druskos

0 %

T0

29393000

293930

– Kofeinas ir jo druskos

0 %

T0

29394100

293941

– – Efedrinas ir jo druskos

0 %

T0

29394200

293942

– – Pseudoefedrinas (INN) ir jo druskos

0 %

T0

29394300

293943

– – Katinas (INN) ir jo druskos

0 %

T0

29394400

293944

– – Norefedrinas ir jo druskos

0 %

T0

29394900

293949

– – Kiti

0 %

T0

29395100

293951

– – Fenetilinas (INN) ir jo druskos

0 %

T0

29395900

293959

– – Kiti