Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0615

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas

COM/2016/0615 final

Briuselis, 2016 09 14

COM(2016) 615 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS


Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas


Įvadas

Geresnis reglamentavimas turi didelės reikšmės. Teisėkūra nėra savitikslė – tai priemonė užtikrinti apčiuopiamą naudą Europos piliečiams ir atremti bendrus iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Kai reglamentavimas yra kryptingas, grindžiamas faktais ir aiškiai išdėstytas, jį lengviau tinkamai įgyvendinti, o jo ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus paprasčiau įgyvendinti praktiškai. Modernios, proporcingos, paskirtį atitinkančios taisyklės yra labai svarbios ne tik teisinei sistemai ir bendrųjų vertybių išsaugojimui, bet ir veiksmingai viešųjų administracijų bei įmonių veiklai.

Europos Sąjunga neretai ir dažnai pagrįstai kritikuojama dėl to, kad priima per daug nuostatų, kurios dar ir prastai suformuluotos, ir kad apsunkina piliečių ir įmonių veiklą pernelyg gausiomis ir smulkmeniškomis taisyklėmis. Pranešama apie daugybę faktais pagrįstų ar nepagrįstų atvejų, kai klaidinančiomis nuostatomis ar taisyklėmis, kaip teigiama, reguliuojami smulkiausi kasdienės ekonominės ar socialinės veiklos aspektai. Tuo metu piliečiai tikisi, kad Europa aktyviau ieškos veiksmingų būdų, kaip įveikti didžiuosius iššūkius, pvz., susijusius su darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu, investicijomis, saugumu, migracijos srautais, skaitmenine revoliucija ir daugeliu kitų aspektų.

Nuo pat kadencijos pradžios J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija aiškiai parodė, kad ketina atsisveikinti su praeitimi ir pakeisti Komisijos darbo ir politikos formavimo metodus į pirmą politikos formavimo planą iškeldama geresnio reglamentavimo principus, padėsiančius užtikrinti geresnius piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms juntamus politikos rezultatus. Ji įsipareigojo skirti daug dėmesio svarbiems dalykams ir mažiau dėmesio ne tokiems reikšmingiems dalykams nukreipdama savo pastangas į tas sritis, kurios iš tiesų svarbios piliečiams ir kuriose Europos lygmens veiksmų reikia labiausiai, ir užtikrindama, kad tais atvejais, kai daugiau naudos duotų nacionaliniai veiksmai, atsakomybės imtųsi valstybės narės.

Ji taip pat įsipareigojo užmegzti glaudžią partnerystę su Europos Parlamentu bei Taryba ir artimai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis formuojant darbotvarkę ir nustatant bendrus politinius prioritetus, kad Europos institucijos galėtų drauge kurti geresnę ir labiau susitelkusią Sąjungą. Sutelkus dėmesį į priemones, kurios tikrai būtinos, ir atsisakius veiksmų, kurių nauda menka arba kurie gali būti geriau atlikti nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu valstybėse narėse, atsiranda erdvės ir priemonių, kuriomis institucijos drauge gali sparčiau pasinaudoti reaguodamos į naujas aplinkybes, kaip buvo migracijos krizės atveju.

Praėjus beveik dvejiems kadencijos metams Komisija sėkmingai vykdo geresnio reglamentavimo įsipareigojimus. Nuo pat pradžių savo darbą ji grindė kryptingomis politinėmis gairėmis 1 , pagal kurias vidutinės trukmės laikotarpiu ji orientavo veiksmus į pagrindinius iššūkius, su kuriais susidūrė ES: darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas, migraciją, saugumą, skaitmeninimą, energetiką ir bendrosios rinkos stiprinimą. Kasmet kryptingose ir racionaliose metinėse darbo programose nustatomos konkrečios tas strategijas atitinkančios priemonės. 2014 m. darbo programa apėmė 100 iniciatyvų. 2015 m. darbo programoje numatytos 23 naujos prioritetinės iniciatyvos ir priemonių rinkiniai. 2016 m. jų taip pat buvo tik 23.

1 diagrama. Skaičiais išreikšti 2015–2016 m. geresnio reglamentavimo rezultatai

Tuo pat metu sumažėjo reglamentų ir direktyvų pasiūlymų, kuriuos Komisija parengė Europos Parlamentui ir Tarybai priimti laikantis įprastos teisėkūros procedūros: 2011 m. jų buvo 159, o 2015 m. – 48. Nuo 2000 m. direktyvų ir reglamentų, Parlamento ir Tarybos priimtų laikantis įprastos teisėkūros procedūros, skaičius kasmet kito: daugiausia jų priimta 2009 m. – 141. 2015 m. – pirmaisiais J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos darbo metais – priimti 56 teisės aktai.

2 diagrama. Pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičius 2011–2015 m.

Komisija siekia ne tik didžiausią dėmesį skirti būtiniems ir piliečiams aktualiems klausimams, bet ir kovoti su inertiškumu. Kad būtų galima susitelkti į prioritetinius pasiūlymus, per pastaruosius dvejus metus teisėkūros institucijose atšaukta 90 nebeaktualių arba Europos teisėkūros procesuose įstrigusių pasiūlymų. Dabartinis ES teisynas sumažintas panaikinant 32 nebeaktualius teisės aktus ir pradėtas darbas, skirtas maždaug 103 sričių galiojančioms taisyklėms supaprastinti.

Pagal geresnio reglamentavimo principus nuostatos taip pat turi būti rengiamos visiškai įvertinus tikėtiną jų poveikį, kad teigiamų rezultatų būtų kuo daugiau, o piliečiai, įmonės ir valdžios institucijos išvengtų bereikalingos naštos ir biurokratinių kliūčių. Todėl vienas iš Komisijos įsipareigojimo siekti geresnio reglamentavimo principų yra taisykles kurti remiantis informacija. Prieš siūlydama naują teisės aktą Komisija atidžiai išstudijuoja ankstesnę patirtį, išnagrinėja galimą poveikį ir konsultuojasi dėl jo, taip pat įvertina, ar veiksmų turėtų imtis Sąjunga, ar geriau juos palikti valstybėms narėms.

Geresnis reglamentavimas nėra vien Europos Komisijos atsakomybė – tai bendras jos, Europos Parlamento, Tarybos ir valstybių narių siekis ir kiekvienas iš jų turi savo vaidmenis ir pareigas. Be to, geresnio reglamentavimo principai aktualūs ne tik rengiant ir kuriant naujus teisės aktus. Į juos reikėtų atsižvelgti visais politikos formavimo ciklo etapais – nuo Parlamento ir Tarybos derybų dėl teisės akto iki jo perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo, už kuriuos atsako valstybės narės ir Komisija. Siekdami rezultatų visi turi sutelkti pastangas, dirbti veiksmingai, siekti paprastumo bei skaidrumo ir veikti tinkamu lygmeniu.



Daugiausia dėmesio svarbiems dalykams

Per praėjusius metus Komisija padarė pažangą siekdama įgyvendinti dešimt Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetų. Dėmesys buvo sutelktas į pagrindines iniciatyvas, duodančias didelės papildomos naudos ES, t. y. piliečiams bei įmonėms juntamų rezultatų, ir buvo greitai reaguojama į naujus iššūkius, kuriems atremti reikėjo skubių, bet apgalvotų veiksmų. Daugeliu atveju Komisijai per rekordinį laiką pavyko parengti ir pristatyti iniciatyvas ir kiekvienai konkrečiai situacijai proporcingas faktais grindžiamas jų poveikio analizes. Geresnio reglamentavimo principai padėjo suformuluoti pasiūlymus, kurie pateisino savo paskirtį ir dėl to galėjo būti laiku priimti kitų institucijų, kaip, pvz., kovos su mokesčių vengimu priemonių atveju.

Pavyzdžiai, kuriais atskleidžiama, kaip daugiausia dėmesio skiriama svarbiems dalykams

Investicijų skatinimas. Siekdama ekonomikos atsigavimo ir didesnių investicijų į ekonomikos augimą Komisija pasiūlė Investicijų planą Europai, kuris priimtas 2015 m. Per vienus metus iš fondo sutelkta 116 mlrd. EUR naujoms investicijoms 26 valstybėse narėse. Iki šiol tai padėjo sukurti daugiau kaip 100 000 naujų darbo vietų. Patvirtinti 192 finansavimo susitarimai, pagal kuriuos 200 000 mažųjų įmonių ir startuolių bus lengviau gauti finansavimą.

Atsakas į pabėgėlių krizę. Komisija nedelsdama pateikė priemones, skirtas neatidėliotinoms ir ilgalaikėms migrantų krizės problemoms spręsti. Buvo imtasi veiksmų siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos srautus, gelbėti skęstančiuosius jūroje, užtikrinti solidarumą su pirmosiomis su migrantų antplūdžiu susiduriančiomis valstybėmis narėmis siūlant perkelti ir apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, taip pat sustiprinti išorės sienų ir grąžinimo kontrolę. Praėjusiais metais valstybės narės pritarė Komisijos pasiūlymui iš Italijos ir Graikijos perkelti 160 000 asmenų, kuriems reikėjo tarptautinės apsaugos, ir apgyvendinti 22 000 perkeltų asmenų iš ES nepriklausančių valstybių. Iki šiol perkelta arba apgyvendinta gerokai daugiau nei13 000 asmenų. Praėjusiais metais ES ėmėsi precedento neturinčio ES biudžeto išteklių telkimo – daugiau kaip 10 mlrd. EUR 2015 m. ir 2016 m. skirta pabėgėlių krizei įveikti ir labiausiai jos paveiktoms šalims pagdėti 2 .

Sienų stiprinimas. Dėl 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos pateikto pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo įsteigiamos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, teisėkūros institucijos susitarė per rekordinį laiką šių metų liepos mėn. Pasiūlymu siekiama panaikinti per migracijos krizę nustatytus trūkumus, įvedant reikalavimą atlikti prevencinius valstybių narių sienų kontrolės sistemų pažeidžiamumo vertinimus, nustatant sistemingą Sąjungos lygmens veiksmų taikymo metodą ir sukuriant nuolatines žmogiškųjų išteklių pajėgas bei įrangos išteklius 3 .

Inovacijų skatinimas plečiant bendrąją skaitmeninę rinką. Komisija pasiūlė panaikinti pagrindines su sutarčių teise susijusias kliūtis, kurios trukdo tiekti tarpvalstybinį skaitmeninį turinį ir vykdyti internetinę arba nuotolinę prekybą 4 . Poveikio vertinimų rezultatai parodė, kad suvienodinus skaitmeninio turinio produktų taisykles prekiautojams sumažės išlaidų ir pagerės sąlygos plėstis už valstybės ribų. Numatyta, kad internetu pardavinėti prekes kitų ES valstybių narių vartotojams pradės mažiausiai 122 000 įmonių ir jos pritrauks 8–13 mln. papildomų vartotojų.

Energetikos sąjungos kūrimas ir kova su klimato kaita. 2016 m. vasario mėn. Komisija pristatė naujas energetinio saugumo priemones, kurios pagerins tinklų jungtis Europoje ir sumažins tiekimo pertrūkių riziką. Valstybių narių solidarumas padės ištikus krizei apsaugoti namų ūkius ir svarbiausias socialines paslaugas. Komisija vadovavo pasirengimui Paryžiaus klimato susitarimui ir stebi, kaip vykdomi Europos Sąjungos įsipareigojimai dėl privalomo metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo valstybėse narėse 2021–2030 m. 5 , įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pakeitimus, kurie padės ekonomiškai efektyviai mažinti teršalų kiekį ir skatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Išsamus poveikio vertinimas padėjo suformuluoti proporcingą pasiūlymą, kuris padėjo užtikrinti, kad valstybės narės sąžiningąi pasidalytų pastangas, būtų apsaugotas tarptautinis pramonės konkurencingumas ir daugiau bei kokybiškiau investuojama į mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

Kova su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu. 2014 m lapkričio mėn. nutekėjo informacijos apie piktnaudžiavimo sprendimais dėl mokesčių atvejus. Komisija skubiai nustatė plataus pobūdžio darbotvarkę, kuria siekiama sąžiningesnio, paprastesnio ir veiksmingesnio įmonių apmokestinimo ES. 2015 m. sausio mėn. pristatytas ir metų pabaigoje priimtas Komisijos pasiūlymas dėl automatinio keitimosi informacija apie valstybių narių sprendimus dėl mokesčių. 2016 m. sausio mėn. pateiktas pasiūlymas, pagal kurį tarptautinės bendrovės turi teikti su mokesčiais susijusią informaciją, o valstybės narės turi ja tarpusavyje keistis, ir Kovos su mokesčių vengimu direktyvos pasiūlymas, dėl kurių susitarta 2016 m. kovo ir birželio mėn.

Geresnis reglamentavimas siekiant geresnių rezultatų

Geresnis reglamentavimas reiškia paprastesnes taisykles, kurios gali duoti veiksmingesnių rezultatų. Komisija toliau stengiasi supaprastinti esamus teisės aktus. Nuo Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) 6 pradžios pradėta beveik 200 administracinės naštos mažinimo ir paprastinimo iniciatyvų.

Pavyzdžiai: sumažinta finansinė atskaitomybė 5 mln. mikroįmonių (numatyta sutaupyti apie 6,3 mlrd. EUR per metus); pagal cheminių medžiagų teisės aktą (REACH) mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomo registracijos mokesčio sumažinimas siekia iki 95 proc.; viešojo pirkimo išlaidų sumažėjimas dėl naujųjų elektroninio viešojo pirkimo taisyklių turėtų siekti iki 20 proc.

Komisijos pasiūlymų dėl reguliavimo naštos ir biurokratinių kliūčių mažinimo pavyzdžiai

2016 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pažangiai valdomų sienų, į kurį įtrauktas Šengeno sienų kodekso pakeitimas, kuriuo įtraukiami naujajai elektroninei atvykimo ir išvykimo sistemai būtini techniniai pakeitimai. Apskaičiuota, kad peržiūrėtas pasiūlymas padės sumažinti išlaidas nuo 1,1 mlrd. iki 480 mln. EUR 7 .

2016 m. balandžio 7 d. Komisija pristatė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) veiksmų planą 8 , kuriame paskelbė pagrindines paprastinimo iniciatyvas, įskaitant rudenį pristatyti numatytą pasiūlymą modernizuoti tarpvalstybinei e. prekybai taikomą apmokestinimo PVM sistemą. Šie veiksmai gali padėti PVM įplaukas padidinti 7 mlrd. EUR per metus, o įmonių patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas sumažinti bent 55 proc.

Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo pasiūlymas, susijęs su privalomu metiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu valstybėse narėse 2010–2030 m., padės sumažinti su atitikties stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusias administracines išlaidas maždaug 345 000–460 000 EUR per metus. Be to, vėliau šiais metais numatyta dar labiau supaprastinti įvairių su energetika ir klimatu susijusių teisės aktų stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisykles.

Komisija pasiūlė nuodugniai peržiūrėti tprospektų taisykles siekiant padidinti galimybę įmonėms gauti finansavimą ir supaprastinti informaciją investuotojams. Tai visų pirma padės mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes joms bus lengviau pritraukti finansavimą išleidžiant akcijas arba skolos vertybinius popierius. Proporcingesnės informacijos atskleidimo taisyklės galėtų padėti sutaupyti apie 130 mln. EUR per metus (remiantis viešų konsultacijų rezultatais) 9 . ES prospekto būtų reikalaujama tik siekiant pritraukti didesnį kaip 500 000 EUR kapitalą (palyginti su 100 000 EUR dabar). Paprastesnių prospektų būtų reikalaujama ir smulkesniems emitentams, kurie norės pasinaudoti Europos rinkomis.

Pasiūlyme supaprastinti ES finansines taisykles (kuriuo nauja redakcija išdėstomas Finansinis reglamentas ir iš dalies keičiama 15 teisės aktų, kuriais nustatomos įvairių sektorių finansinės taisyklės), priimtame kaip daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros dalis, siūlomas bendras ES finansinių nuostatų dokumentas, kuriuo 25 proc. sumažinama dabartinių taisyklių, kai įmanoma derinant įvairių ES finansavimo priemonių taisykles.

Vykdoma ir bendros žemės ūkio politikos paprastinimo didelio užmojo darbotvarkė, pagal kurią jau užbaigta daugiau kaip 20 paprastinimo veiksmų, kurie duos tiesioginės naudos ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms. Taikant REFIT programą rengiami nauji pasiūlymai dėl žalinimo. Be to, šiuo metu rengiamas veiksmų planas dėl žemės ūkio rinkų taisyklių, kuriuo siekiama pradinį 250 Komisijos reglamentų skaičių sumažinti iki maždaug 20 deleguotųjų ir 20 įgyvendinimo aktų.

Nauju duomenų apsaugos reglamentu nustatyta visai Europai bendros teisinės nuostatos, kuriomis pakeičiamos skirtingos 28 valstybių narių teisinės nuostatos. Šios nuostatos padės sumažinti administracinę naštą ir sudaryti geresnes galimybes daugybei bendrovių patekti į naujas rinkas. Naujosios taisyklės užtikrins apytikriai 2,3 mlrd. EUR metinį pelną 10 .

Siekiant geresnio reglamentavimo labai svarbu išklausyti tuos, kurie turės taikyti ir naudoti būsimas taisykles. Todėl nuo 2015 m. gegužės mėn. Komisija iš esmės pakeitė bendravimo su visais suinteresuotaisiais subjektais būdą, naudojamą rengiant naujas iniciatyvas ir vertinant esamą politiką. Pradėtas taikyti naujas aktyvesnis ir skaidresnis pradinių konsultacijų su visomis susijusiomis šalimis metodas. Suinteresuotieji subjektai ir piliečiai dabar gali internete teikti atsiliepimus apie Komisijos pradines politines idėjas 11 , dalyvauti internetinėse viešose konsultacijose ir teikti pastabas apie Komisijos parengtus pasiūlymus 12 tir apie įgyvendinimo teisės aktus dar prieš tai, kol Komisija juos priima prižiūrint teisėkūros institucijoms12.

  
Tuo pat metu Komisija sustiprino savo skaidrumo portalą ir skaidrumo registrą siekdama sudaryti
galimybę dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese 13 ir skelbia derybų tekstus ir kitus dokumentus, susijusius su tarptautinėmis derybomis dėl prekybos. 

Komisija taip pat įkūrė REFIT platformą, skirtą suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms įtraukti į Komisijos REFIT darbą. Platformoje susibūrė visų 28 valstybių narių aukšto lygio ekspertai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, taip pat verslo, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovai, paskirti atviro ir skaidraus proceso metu. Tam skirtoje svetainėje 14 pastabų ar pasiūlymų turintys suinteresuotieji subjektai galės platformai pateikti savo nuomonę apie ES teisės aktų poveikį ir siūlyti, kaip juos patobulinti.
Platformoje jau apsvarstyta 100 pateiktų
atsiliepimų, kurie padėjo parengti 17 nuomonių su konkrečiais pasiūlymais dėl įvairiausių klausimų 15 .
Ataskaitą apie tai Komisija pateiks numatytame tolesniame procese, susijusiame su 2017 m. Komisijos darbo programa.

Siekdama patobulinti geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį Komisija toliau plėtojo turimas priemones ir praktiką, papildydama jas naujomis. Nuo 2003 m. 16 Komisija parengė 975 jos pasiūlymus pagrindžiančius poveikio vertinimus. Nuo 2010 m. ji atliko 688 įvertinimus ir surengė 704 viešas konsultacijas. Labai svarbi yra nepriklausoma Komisijos poveikio vertinimų kokybės kontrolė, kuri Komisijoje vykdoma nuo 2007 m. pabaigos. Siekiant ją sustiprinti, 2015 m. liepos 1 d. ankstesnę Poveikio vertinimo valdybą pakeitė nauja Reglamentavimo patikros valdyba, kuriai priklauso trys išorės nariai 17 ir kuriai suteikti platesni ir didesni įgaliojimai, be kita ko, leidžiantys vertinti dabartinius teisės aktus. Komisijos poveikio vertinimo sistemą įvertino išorės ekspertai, jos kokybę pripažino ir palankiai įvertino OECD 18 .

3 diagrama. Geresnio reglamentavimo veiklos, vykdytos nuo pat jos pradžios Komisijoje, apžvalga

Ligšioliniai duomenys rodo, kad Komisijos įsipareigojimas dėl geresnio reglamentavimo nėra vien tuščiažodžiavimas. Tai realus darbas. Nuostatų rengimo būdo pakeitimas, skaidresnis bendravimas su suinteresuotaisiais subjektais ir sistemingas jų atsiliepimų išklausymas labai prisidėjo prie geresnės Komisijos pasiūlymų kokybės ir didesnio jų kryptingumo. Daugeliu atveju geresnio reglamentavimo priemonės padėjo sumažinti nebūtinas išlaidas arba jų visai išvengti, išspręsti konkrečias suinteresuotųjų subjektų nurodytas problemas 19 ir įgyvendinti proporcingesnius metodus, kurių našta visiems ne tokia didelė.

Atvejų, kai geresnis reglamentavimas padėjo pasirinkti proporcingesnius metodus, pavyzdžiai

Didesnis valstybės pagalbos valdymo decentralizavimas: beveik 90 proc. valstybės pagalbos bylų dabar tvarko valstybės narės be išankstinio Komisijos patvirtinimo.

Remiantis pagal REFIT vykdomų tinkamumo patikrų rekomendacijomis parengtos naujos paprastesnės saugios laivybos taisyklės. Taip gali būti efektyviau užtikrinama vidutiniškai maždaug 400 mln. keleivių, kasmet keliaujančių ES vandenimis, sauga 20 .

Komisijos gairėmis siekiama paskatinti vartotojus, įmones ir valdžios institucijas su pasitikėjimu įsilieti į sparčią bendradarbiavimo ekonomiką, tikslas – užtikrinti tokią reglamentavimo aplinką, kurioje būtų galima kurti naujus verslo modelius kartu apsaugant vartotojus ir užtikrinant sąžiningas mokesčių ir darbo sąlygas 21 .

Po to, kai buvo sužinota apie „gedimo įtaisų“, kurie neleido tinkamai kontroliuoti kenksmingų teršalų išmetimo iš keleivinių automobilių, naudojimą, pristatyti nauji griežtesni ir skaidresni variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, įskaitant sugriežtintas stebėsenos ir priežiūros nuostatas 22 .

Tolesni veiksmai

Geresnis reglamentavimas netrukus padės Europos Sąjungai veikti geriau ir skaidriau, nuosekliai imantis paprastesnių veiksmų ir tik tuomet, kai tai reikšminga piliečiams. Šio tikslo turi siekti visos institucijos ir valstybės narės. Prie jo turi prisidėti kiekvienas. 2016 m. įsigaliojęs Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos pasiektas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros yra reikšmingas žingsnis propaguojant geresnio reglamentavimo kultūrą. Tačiau paties geresnio reglamentavimo darbotvarkė yra dinamiška. Reikia daugiau veiksmų.

Komisija

Krypties išlaikymas. 2017 m. Komisijos darbo programa ir toliau bus grindžiama dešimčia J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų. Jais remiantis daugiausia dėmesio bus skiriama pasiūlymams, kurie svarbiausi sprendžiant šiuo metu ES iškilusias problemas. Kaip ir pastaraisiais dvejais metais, į darbo programą pateks tik tinkamai parengti pasiūlymai, grindžiami išankstiniu poveikio vertinimu ir per viešas konsultacijas gautais suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais.

REFIT platformos, kuri jau pradeda teikti savo pasiūlymus ir rekomendacijas, darbas suteiks procesui pridėtinės vertės. Numatyta ištirti, kaip būtų galima patobulinti ir supaprastinti šias sritis: cheminių medžiagų teisės aktus, darbuotojų saugą ir sveikatą, finansines paslaugas, apmokestinimo PVM sistemą ir bendrą žemės ūkio politiką.

Bendros pastangos. Užtikrinti, kad ES piliečiai gautų naudos iš paprastesnio, aiškesnio ir kryptingesnio reglamentavimo, turi siekti ne tik Komisija. ES lygmens teisėkūros kultūros pokyčiai įvyks tik jei visi dalyviai tikės šia darbotvarke ir imsis savo vaidmens. Komisija toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir tikisi dirbti išvien su Europos Parlamentu ir Taryba.

Griežtesnis reikalavimų vykdymo užtikrinimas. Dažnai problemos kyla ne dėl ES teisės aktų stokos, o dėl jų neveiksmingo taikymo ir nepakankamo piliečių teisių užtikrinimo. Tarp taisyklių sąvado turinio ir praktinio jo taikymo tebežioji didelė praraja. Komisija dar labiau stengiasi, kad ES teisė būtų geiau taikomair įgyvendinima ir kad būtų užtikrinamas jos vykdymas. Partnerystė su valstybėmis narėmis yra pagrindinė priemonė ir turi būti sustiprinta ir suaktyvinta visais politikos formavimo ciklo etapais. Komisija taip pat dirbs su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai susipažinti su informacija apie ES taisyklių įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, savo teises ir jų gynimą. Komisija ypač daug dėmsio skiria pažeidimams, kurie gali labai kliudyti siekti svarbių ES politikos tikslų. Tuo pat metu ji sistemingai stebės, ar nacionalinė teisė atitinka ES teisės aktus, ir labiau pasinaudos galimybe siūlyti Teisingumo Teismui taikyti finansines sankcijas, jei valstybės narės laiku neperkelia ES teisės į savo nacionalinę teisinę sistemą.

Europos Parlamentas ir Taryba.

Politinė valia gerinti ir skaidrinti teisėkūrą, leisti teisės aktus tik tuomet, kai jie akivaizdžiai naudingi piliečiams, ir atsisakyti pasenusių arba per per daug išlaidų reikalaujančių esamų teisės aktų turi vienyti visas tris institucijas. Parlamentas ir Taryba drauge su Komisija įsipareigojo patobulinti savo procedūras pagal geresnio reglamentavimo principus. Pažanga gali būti padaryta įvairiose srityse.

Išdėstymas nauja redakcija – metodas, taikomas į vieną naują aktą sujungiant pradinį teisės aktą ir visus paskesnius jo pakeitimus, – turėtų būti pagrindinė teisėkūros priemonė vientisam, aiškiam ir suprantamam teisės aktui parengti. Jei teisės akto išdėstyti nauja redakcija neįmanoma, reikėtų rinktis kodifikavimą. Komisija parengs programą, kurioje nurodys nauja redakcija išdėstytinus reglamentus ir numatomą tvarkaraštį. Veiksmingą programos įgyvendinimą užtikrinti padės artimas visų trijų institucijų bendradarbiavimas.

Teisėkūros procesuose turėtų būti išlaikytas ir padidintas Komisijos pasiūlymų potencialas paprastinti taisykles ir mažinti naštą. Pirmenybė turėtų būti teikiama pasiūlymams, teikiantiems tiesioginės naudos piliečiams ir verslui.

Laikydamiesi tarpinstitucinio susitarimo Europos Parlamentas ir Taryba turėtų patobulinti savo atliekamą poveikio vertinimo darbą, kuriuo grindžiami jų siūlomi esminiai pakeitimai. Europos Parlamentas iki šiol įvertino maždaug 30 savo pakeitimų poveikį, o Taryba kol kas neatliko nė vieno vertinimo ir tebesvarsto, kokiais atvejais ir kaip ji turėtų juos rengti. Palyginti, Komisija nuo 2003 m. parengė beveik tūkstantį poveikio vertinimų savo priimamiems pasiūlymams pagrįsti.

ES institucijos ir valstybės narės turėtų artimiau bendradarbiauti tarpusavyje ir užtikrinti, kad faktinis ES reglamentavimo poveikis valstybių narių ekonomikai, socialinei struktūrai ir aplinkai būtų geriau stebimas, matuojamas ir vertinamas.

Europos Parlamentas ir Taryba raginami bendradarbiauti ir veikti drauge su Komisija ieškant metodų ir priemonių, būtinų geresnio reglamentavimo principams taikyti ir įsipareigojimams pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros vykdyti.

Be to, pirmą kartą šiais metais visos trys institucijos bendradarbiaus siekdamos pagal Komisijos darbo programą atrinkti pasiūlymus, kuriems teisėkūros procedūra bus taikoma prioritetine tvarka. Tai užtikrins didesnę politinę atsakomybę ir spartesnį svarbiausių pasiūlymų nagrinėjimą.

Valstybės narės.

ES dažnai kaltinama biurokratizmu ir reguliavimo našta. Tačiau kartais piliečiai ir įmonės pastebi, kad su ES taisyklėmis besidubliuojančių papildomų taisyklių perkeldamos nuostatas į nacionalinės teisės sistemą įveda pačios vyriausybės. Nauju tarpinstituciniu susitarimu bandoma užtikrinti aiškumą ir atskaitomybę valstybėms narėms įgyvendinant ES taisykles. Nuo šiol valstybės narės kaskart į nacionalinę teisę perkeltas Sąjungos nuostatas pildydamos savais reikalavimais turės apie tai informuoti Komisiją ir pateikti paaiškinimą piliečiams.

Valstybės narės taip pat raginamos artimai bendradarbiauti su Komisija užtikrinant, kad Sąjungos teisė būtų laiku ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę.

Prioritetiniai veiksmai

Krypties išlaikymas. Pagal 2017 m. Komisijos darbo programą ir toliau bus orientuojamasi į kelias atidžiai atrinktas iniciatyvas, kuriomis pristatomos dešimties prioritetų įgyvendinimo priemonės, skirtos aktualiausioms šiandienos ES problemoms spręsti, taip pat bus atsisakoma nebeaktualių pasiūlymų ir siūlomas paprastinimas atsižvelgiant į pirmuosius REFIT platformos darbo rezultatus.

Skaidrumas. Komisija įsipareigojo užtikrinti didesnį skaidrumą palaikydama ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir lobistais. Netrukus Komisija pasiūlys naują skaidrumo registrą, kuris apims ir Tarybą bei Europos Parlamentą.

Atsakomybė. Komisija svarstys taisyklių, kuriomis grindžiamos ES lygmens leidimų išdavimo tam tikruose jautriuose sektoriuose procedūros, pakeitimus siekdama užtikrinti, kad ne ji viena prisiimtų atsakomybę veikti, jei valstybės narės negali pateikti nuomonės.

Ataskaitos dėl administracinės naštos. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pristatys metinę administracinės naštos apžvalgą, į kurią įtrauks administracinės naštos mažinimo pagrindiniuose sektoriuose tikslų įgyvendinamumo vertinimą.

Griežtesnis reikalavimų vykdymo užtikrinimas. Komisija pristatys komunikatą dėl Sąjungos teisės taikymo, kuriuo sieks paskatinti veiksmingiau taikyti bei įgyvendinti nuostatas ir užtikrinti jų vykdymą laikantis Komisijos politinių prioritetų.

(1)  Žr.  https://ec.europa.eu/priorities/index_lt .
(2)   http://ec.europa.eu/echo/files/EU_Emergency_Support/Graphic_Provision_en.pdf  
(3)  COM(2015) 671.
(4)  COM(2015) 634, COM(2015) 635: http://ec.europa.eu/justice/contract/digital-contract-rules/index_en.htm  
(5)  COM(2016) 482.
(6)   http://ec.europa.eu/info/law-making-process/evaluating-and-improving-existing-laws/refit-making-eu-law-simpler-and-less_lt  
(7)  COM(2016) 196.
(8)  COM(2016) 148. https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/docs/body/com_2016_148_en.pdf  
(9)  COM(2015) 583. http://ec.europa.eu/finance/securities/prospectus/index_en.htm  
(10)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). http://ec.europa.eu/justice/data-protection/document/factsheets_2016/data-protection-factsheet_01a_en.pdf  
(11)   http://ec.europa.eu/info/law/contribute-law-making_lt  
(12)  Komisija kviečia suinteresuotuosius subjektus teikti atsiliepimus aštuonias savaites po pasiūlymo priėmimo, o vykstant teisėkūros procesui pateikia juos Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai. Šis metodas neseniai davė gerų rezultatų, kai buvo svarstomas Komisijos pasiūlymas dėl šaunamųjų ginklų, sulaukęs 27 680 atsiliepimų, kurių didžiąją daugumą pateikė atskiri piliečiai ir kurie padėjo teisėkūros institucijoms pagrįsti savo poziciją.
(13) http://ec.europa.eu/transparency/index_lt.htm Žr.
(14)  „Palengvinkite naštą – išsakykite savo nuomonę“: http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/simplification/consultation/consultation_lt.htm#up  
(15)  Su platformos darbu, įskaitant jos rekomendacijas, galima susipažinti svetainėje http://ec.europa.eu/smart-regulation/refit/refit-platform/index_lt.htm . 2016 m. birželio 28 d. platformoje priimta 17 nuomonių cheminių medžiagų, ryšių tinklų, konkurencijos, aplinkos, finansinių paslaugų, sveikatos ir maisto saugos, vidaus rinkos, mokesčių ir statistikos srityse.
(16)  2003 m. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija pasirašė Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, kuriuo visos trys institucijos įsipareigojo atlikti poveikio vertinimus, kuriais būtų grindžiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir esminiai pakeitimai. Šis susitarimas 2016 m. balandžio mėn. pakeistas nauju susitarimu (OL L 123, 2016 5 12, p. 1.). http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:L:2016:123:TOC
(17)  Reglamentavimo patikros valdybą sudaro septyni etatiniai nariai, iš kurių trys įdarbinti ne iš Komisijos (vienas postas vis dar laisvas ir turėtų būti užimtas 2016 m. rudenį). http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/iab/members_en.htm
(18)   http://www.oecd.org/regreform/oecd-regulatory-policy-outlook-2015-9789264238770-en.htm
(19)  Žr. kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų sistemos: http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/financial-regulatory-framework-review/index_en.htm  
(20)  COM(2016) 369, COM(2016) 370, COM(2016) 371: http://ec.europa.eu/transport/modes/maritime/news/2016-06-06-passenger_ship_safety_rules_en.htm  
(21)  COM(2016) 356.
(22)  SWD (2016) 9, 2 dalis.
Top