EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 07 15
COM(2016) 471 final
KOMISIJOS ATASKAITA
2015 M. METINĖ ATASKAITA
EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI
EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52016DC0471
REPORT FROM THE COMMISSION ANNUAL REPORT 2015 ON RELATIONS BETWEEN THE EUROPEAN COMMISSION AND NATIONAL PARLIAMENTS
KOMISIJOS ATASKAITA 2015 M. METINĖ ATASKAITA EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI
KOMISIJOS ATASKAITA 2015 M. METINĖ ATASKAITA EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI
COM/2016/0471 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 07 15
COM(2016) 471 final
KOMISIJOS ATASKAITA
2015 M. METINĖ ATASKAITA
EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI
KOMISIJOS ATASKAITA
2015 M. METINĖ ATASKAITA
EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI
1. Įvadas
2015 m. buvo pirmieji pilni naujos sudėties Komisijos, vadovaujamos Jeano-Claude’o Junckerio, darbo metai. Išdėstydamas savo politikos prioritetus, Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių svarbą, visų pirma užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi. Jis taip pat pareiškė ketinantis ieškoti būdų pagerinti Komisijos ryšius su nacionaliniais parlamentais, kad „Europos Sąjunga taptų artimesnė piliečiams“ 1 .
Komisijos įsipareigojimas užmegzti naują partnerystę su nacionaliniais parlamentais atsispindėjo Pirmininko J.-C. Junckerio įgaliojamuosiuose raštuose, kuriuos jis adresavo savo kolegoms Komisijos nariams. Juose jis paragino Komisijos narius svarbius pasiūlymus ar iniciatyvas asmeniškai pristatyti ir paaiškinti nacionaliniuose parlamentuose. Pradėjus teikti daugiau reikšmės tiesioginiams asmeniniams kontaktams, 2015 m. Komisijos nariai surengė daugiau kaip 200 vizitų į nacionalinius parlamentus (išsamesni duomenys pateikti 4 skirsnyje).
Komisija taip pat ėmėsi priemonių, kad būtų aktyviau naudojamasi dviem įprastiniais bendravimo raštu su nacionaliniais parlamentais kanalais, būtent būtų palaikomas politinis dialogas ir pasitelkiamas subsidiarumo kontrolės mechanizmas. Komisija nukrypo nuo ankstesnės praktikos, kai atsakymus į nacionalinių parlamentų nuomones pasirašydavo tik pirmininko pavaduotojas, atsakingas už institucijų ryšius. Dabar atsakymus pasirašo pirmasis pirmininko pavaduotojas ir pirmininko pavaduotojas arba Komisijos narys, atsakingas už konkrečią politikos sritį. Taip pabrėžiama, kad Komisija šiam dialogui skiria politinę reikšmę. 2015 m. Komisija taip pat ėmėsi priemonių savo atsakymų į nacionalinių parlamentų nuomones pateikimo būdui gerinti, siekdama sustiprinti atsakymų politinį pobūdį ir kartu toliau teikti motyvuotus atsakymus į visus iškeltus techninius klausimus.
Šioje vienuoliktoje Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių metinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama politiniam dialogui, kurį Komisija pradėjo 2006 metais siekdama visose politikos srityse nustatyti keitimosi informacija ir nuomonėmis tiek apie pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tiek dėl ne teisėkūros iniciatyvų sistemą. Subsidiarumo kontrolės mechanizmas, kuris suteikia nacionaliniams parlamentams teisę įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai nepriklausančiose srityse yra suderinami su subsidiarumo principu, aptariamas 2015 m. metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo
2
. Ta ataskaita skelbiama tuo pačiu metu ir turėtų būti laikoma, kad ja papildoma ši ataskaita.
2. Rašytinės nacionalinių parlamentų nuomonės
a) Bendrosios pastabos
Vykdant naujos sudėties Komisijos politinį įsipareigojimą laikytis kryptingesnio požiūrio, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas prioritetams ir rezultatams, jos 2015 m. darbo programoje buvo pateiktos 23 naujos iniciatyvos, kurias buvo planuota priimti tais metais. Tai rodo staigų naujų iniciatyvų skaičiaus sumažėjimą – penkerius pastaruosius metus kiekvienoje metinėje programoje vidutiniškai būdavo numatyta daugiau kaip 130 naujų iniciatyvų.
Komisijai skiriant daugiau dėmesio nedideliam skaičiui pagrindinių klausimų, kurie yra svarbūs Europos Sąjungos piliečiams, ir sumažinus naujų iniciatyvų skaičių, bendras nacionalinių parlamentų pateiktų nuomonių (įskaitant pagrįstas nuomones) skaičius sumažėjo. 2015 m. jų sumažėjo 30 % – 2014 m. gauta 506 nuomonės, o 2015 m. – 350 nuomonių (žr. 1 priedą) 3 .
b) Dalyvavimas ir taikymo sritis
Kaip ir ankstesniais metais, nacionalinių parlamentų politinio dialogo aktyvumo, kurį rodo Komisijai pateiktų nuomonių skaičius, išliko nevienodas. 10 aktyviausių parlamentų pateiktų nuomonių skaičius sudarė apie 70 % visų nuomonių; vis dėlto, palyginti su 2014 metais (80 %), šis rodiklis sumažėjo.
Daugiausia nuomonių pateikė Portugalijos Respublikos Asamblėja. Jos 55 nuomonės sudarė apie 15 % visų gautų nuomonių. Vis dėlto pastaruoju metu ir toliau pastebima pateiktų nuomonių skaičiaus mažėjimo tendencija tiek absoliučia, tiek procentine išraiška (2012 m. – 227 nuomonės (31 %), 2013 m. – 192 nuomonės (31 %), o 2014 m. – 118 nuomonių (23 %)). Kiti nacionaliniai parlamentai ar jų rūmai, iš kurių 2015 m. gauta dešimt ar daugiau nuomonių, yra Rumunijos Deputatų Rūmai (47 nuomonės), Čekijos Senatas (25 nuomonės), Italijos Respublikos Senatas (25 nuomonės), Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja (23 nuomonės), Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai (22 nuomonės), Vokietijos Bundesratas (20 nuomonių), Rumunijos Senatas (14 nuomonių), Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas (11 nuomonių), Čekijos Atstovų Rūmai (10 nuomonių) ir Švedijos Riksdagas (10 nuomonių).
Tačiau priešingai nei ankstesniais metais, kai nuomonėse daugiausia dėmesio būdavo skiriama pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, vis daugiau parlamentų rūmų nusprendė teikti nuomones dėl pasiūlymų dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, pavyzdžiui, komunikatų ir žaliųjų knygų. Į šią kategoriją pateko 11 iš 19 Komisijos dokumentų, dėl kurių gauta daugiausia nacionalinių parlamentų nuomonių. Komisija ragino nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti parengiamajame teisėkūros etape ir palankiai vertina tokį susidomėjimo ženklą.
c) Pagrindiniai politinio dialogo klausimai ir politikos rezultatai
2015 m. daugiausia – dešimt ar daugiau – nacionalinių parlamentų nuomonių pateikta, be kita ko, dėl šių toliau nurodytų Komisijos dokumentų (išsamesnė informacija pateikta 3 priede):
1.Komunikato „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ 4
2.Reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas ir iš dalies keičiami galiojantys teisės aktai, susiję su trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimu valstybėse narėse, pasiūlymo 5
3.Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos galiojančių teisės aktų nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, pasiūlymo 6
4.Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo pasiūlymo 7
5.Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiami galiojantys teisės aktai dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų, pasiūlymo 8
Kadangi dėl trijų iš šių dokumentų taip pat gautos vienų ar kelerių parlamento rūmų pagrįstos nuomonės, tais atvejais, kai plačiau aptariami su subsidiarumu susiję aspektai, daroma nuoroda į metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“
Pirmoji J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos darbo programa žymi neabejotinus pokyčius, palyginti su ankstesne padėtimi. Joje įtvirtintas Komisijos įsipareigojimas daugiausia pastangų ir išteklių skirti tiems pasiūlymams, kurių poveikis darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui gali būti didžiausias. Darbo programoje pateikta palyginti nedaug naujų pasiūlymų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse išdėstytiems dešimčiai prioritetų, ir išvardyta 80 ankstesnės kadencijos Komisijos pateiktų ir dar nepriimtų teisės aktų projektų, kuriuos ketinama atšaukti. Tie projektai ilgą laiką nebuvo priimti, pasikeitus aplinkybėms tapo nebeaktualūs arba derybose jų turinys taip pakito, kad jais nebebuvo įmanoma pasiekti pradinio tikslo 9 . 2015 m. darbo programoje taip pat nustatytas įsipareigojimas peržiūrėti 79 galiojančius teisės aktus ir patikrinti, ar jie dar tinkami siekiant užsibrėžto tikslo.
2014 m. gruodžio 16 d. priimtą 2015 m. darbo programą pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas išsiuntė nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkams. Dėl jos gautos 26 nuomonės – tai daugiausia pastabų ataskaitiniais metais susilaukęs Komisijos dokumentas. Į šį skaičių patenka 12 parlamentų rūmų 10 pateiktos individualios nuomonės dėl darbo programos ir 14 parlamentų rūmų 11 pateikta bendra nuomonė, kurioje kiekvieni parlamento rūmai nurodė, kurias Komisijos siūlomas iniciatyvas laiko prioritetinėmis. Ši bendra nuomonė pateikta po neformalaus susitikimo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, kurį 2015 m. sausio 19 d. Briuselyje surengė Nyderlandų Antrieji Rūmai. Susitikime taip pat aptarta, kaip tobulinti pagrįstų nuomonių teikimo, arba „geltonosios kortelės“, procedūrą (žr. 3 skirsnį). Visi bendrą nuomonę pasirašę parlamentų rūmai nurodė, kad vienas iš prioritetų yra bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Kitos iniciatyvos, kurioms prioritetą teikia beveik visi parlamentų rūmai, yra energetikos sąjungos strateginė sistema, darbuotojų judumo dokumentų rinkinys, prekybos ir investicijų strategija darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui skatinti ir Europos migracijos darbotvarkė.
Komisija savo atsakymuose į gautas nuomones palankiai įvertino nacionalinių parlamentų susidomėjimą darbo programa ir visuotinę paramą Komisijos rodomam dėmesiui mažesniam skaičiui iniciatyvų, kurios Europos lygmeniu teikia papildomos naudos. Be to, ji palankiai įvertino tai, kad pristačius darbo programą atsirado galimybė iš anksto pasikeisti nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais dėl prioritetų.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas ir iš dalies keičiamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pasiūlymas
Reaguojant į pabėgėlių krizę ir atsižvelgiant į Europos migracijos darbotvarkę 12 , Komisijos pasiūlymu dėl krizinio perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmo siekiama nustatyti struktūrinį solidarumo mechanizmą. Komisija gali bet kuriuo metu pradėti jį taikyti, kad padėtų bet kuriai valstybei narei, kuri dėl didelio ir neproporcingo ne ES piliečių antplūdžio patiria krizę ir ypač didelį spaudimą, tenkantį jos prieglobsčio sistemai. Tokius būsimus nepaprastosios padėties ir ne ES piliečių paskirstymo atvejus nustatys Komisija, remdamasi objektyviais ir patikrinamais kriterijais. Šis pasiūlymas sudaro dalį dokumentų rinkinio, kuriame numatyta iš Graikijos, Vengrijos ir Italijos skubiai perkelti 120 000 pabėgėlių, sudaryti bendrą Europos saugių kilmės šalių sąrašą ir sugrąžinimo politiką padaryti veiksmingesnę.
2015 metais dėl pasiūlymo pateikta 12 nuomonių, įskaitant 5 pagrįstas nuomones 13 . Šiose nuomonėse nacionaliniai parlamentai nurodė, kad:
ES nėra kompetentinga nustatyti nuolatinį perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, kurį galėtų pradėti taikyti Komisija;
siūlomu reglamentu nebūtų suteikta realios papildomos naudos, palyginti su valstybių narių turimomis galimybėmis imtis veiksmų, ir
reglamento projektu viršijama tai, kas būtina tikslui pasiekti, taigi jis pažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principus.
Komisija savo atsakymuose pažymėjo, kad pasiūlymas sudaro didesnio jau pasiūlytų ar pasiūlysimų platesnio užmojo reagavimo į dabartinę pabėgėlių krizę priemonių rinkinio dalį. Dėl teisinio pagrindo Komisija pabrėžė, kad priimamo pasiūlymo teisinis pagrindas turėtų būti tas pats, kaip ir Reglamento (ES) Nr. 604/2013, kurį tuo pasiūlymu ketinama iš dalies pakeisti. Komisija priminė, kad dėl pabėgėlių krizės valstybių narių prieglobsčio sistemos patiria itin didelį spaudimą, o tai galėtų trukdyti taikyti Dublino reglamente nustatytas taisykles. Šiuo atžvilgiu taikant esamą prieglobsčio sistemą nebuvo galimybės taikyti kokią nors nukrypti nuo atsakomybės kriterijų leidžiančią nuostatą, todėl stiprėja disbalansas, o kai kuriais atvejais krizė sunkėja.
Komisija taip pat teigė, kad krizinis prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmas leistų ES, kaskart netaikant ilgos sprendimų priėmimo procedūros, reaguoti į neatidėliotiną situaciją ir padėti tokioje padėtyje atsidūrusioms valstybėms narėms. Komisija pabrėžė, kad kiekvienos valstybės narės veiksmų nepakaktų tokiais atvejais kilusioms problemoms išspręsti. Įgyvendinant nesuderintus sprendimus nebūtų įmanoma imtis nuoseklių reagavimo į neproporcingą asmenų antplūdį priemonių ir valstybėms narėms teisingai pasidalyti atsakomybę.
Todėl, Komisijos nuomone, neabejotina, kad atskirų valstybių narių veiksmais negali tinkamai išspręsti visoms valstybėms narėms bendrų problemų, su kuriomis jos susiduria šioje srityje.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, pasiūlymas
Siekdamas Europos Parlamento pritarimo skiriant jį Europos Komisijos pirmininku, J.C. Junckeris pareiškė ketinantis peržiūrėti teisės aktus dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. Pagal dabartinę sistemą niekada nesusidarydavo valstybių narių kvalifikuotos balsų daugumos nei už leidimą, nei prieš jį, taigi teisė priimti galutinį sprendimą dėl leidimo nuolatos atitekdavo Komisijai. Atlikus siūlomą peržiūrą, valstybės narės nacionaliniu lygmeniu galėtų priimti galutinius sprendimus, kuriais ribojama ar draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą maistą ar pašarus, po to, kai Europos Sąjungos lygmeniu joms būtų leista priimti tokius sprendimus. Juos būtų galima priimti su sąlyga, kad nacionalinės pasirenkamosios priemonės bus suderinamos su Sąjungos teise ir nebus susijusios su sveikatos bei aplinkosaugos priežastimis. Tokias priežastis visos Europos Sąjungos mastu vertina Europos maisto saugos tarnyba.
Komisija gavo 12 nuomonių, įskaitant 2 pagrįstas nuomones; jos išsamiau aptariamos 2015 m. metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo 14 . Taip pat išsakyta kritikos, kad gamintojams ir importuotojams kils nenumatytų išlaidų, o bendroji rinka gali būti sutrikdyta. Be to, buvo teigiama, kad naudoti genetiškai modifikuotus pasėlius gali būti uždrausta remiantis ne moksliniais, o politiniais motyvais. Kelių nacionalinių parlamentų nuomone, pasiūlymu daroma žala genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų saugai Europos Sąjungoje, tačiau jų nuomonės dėl tinkamo rizikos vertinimo mechanizmo išsiskyrė. Pavyzdžiui, Airijos Irachto nuomone, už genetiškai modifikuotų organizmų saugos vertinimą Europos Sąjungos lygmeniu turėtų būti atsakinga tik Europos maisto saugos tarnyba. Kita vertus, Vokietijos Bundesratas ragino iš esmės peržiūrėti rizikos vertinimo procedūrą.
Kilus abejonių dėl pasiūlymo suderinamumo su bendrąja rinka ir jo pagrįstumo, 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Europos Parlamentas atmetė pasiūlymą. Taryba pozicijos dėl šio pasiūlymo dar nepriėmė. Pati Komisija nurodė, kad pasiūlymas yra viena iš iniciatyvų, dėl kurių ji pageidauja greitos visų teisėkūros institucijų (Europos Parlamento ir Tarybos) pažangos 15 .
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013, pasiūlymas
Pirmasis Pirmininko J.-C. Junckerio politinėse gairėse naujos sudėties Komisijai nustatytas prioritetas susijęs su Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimu ir investicijų skatinimu siekiant kurti darbo vietas. 2015 m. sausio mėn. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos investicijų banku, pateikė pasiūlymą įsteigti Europos strateginių investicijų fondą. Pasiūlymo tikslas – sutelkiant privačiųjų subjektų lėšas strateginėms investicijoms, kurių rinka negali finansuoti pati, sumažinti šiuo metu Europos Sąjungoje esantį investicijų atotrūkį. Fondas vyko veiklą daugiausia strateginio investavimo į infrastruktūrą ir inovacijas srityse, taip pat visoje Europoje veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių rizikos finansų srityje.
Palaikant politinį dialogą, dėl šios pagrindinės politikos iniciatyvos pateikta 11 nuomonių 16 . Apskritai, nacionaliniai parlamentai palankiai įvertino pasiūlymą Europos lygmeniu sukurti strateginių investicijų paramos mechanizmą. Jie ragino skubiai įgyvendinti pasiūlymą ir primygtinai prašė nustatyti skaidrią projektų, kuriems būtų teikiamas finansavimas, atrankos tvarką.
Kartu nemažai nacionalinių parlamentų taip pat pareiškė nuogąstaujantys, kad siekiant finansuoti Europos strateginių investicijų fondą bus sumažinta pagal programą „Horizontas 2020“ mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms numatyta parama. Keleri parlamentų rūmai ragino fondo išteklius skirti investicijoms, kurios yra naudingos moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje. Austrijos Bundesratas ir Vokietijos Bundesratas prieštaravo, kad siūlomas fondas būtų pasitelktas kaip priemonė branduolinės energetikos projektams finansuoti. Galiausiai, keletas parlamentų rūmų, įskaitant Italijos Respublikos Senatą, Rumunijos Deputatų Rūmus, Rumunijos Senatą ir Slovakijos Nacionalinę Radą, ragino visoje Europoje lėšas paskirstyti subalansuotai, kad būtų sumažinti regionų skirtumai.
Reglamentui, kuriuo įsteigiamas Europos strateginių investicijų fondas, buvo pritarta tiek Europos Parlamente, tiek Taryboje, ir jis įsigaliojo 2015 m. birželio 25 d. Taip buvo įgyvendintas Komunikate „Investicijų planas Europai“ 17 nustatytas plataus užmojo tikslas, kad fondas pradės veikti ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėn. Priėmus reglamentą, dėl kurio susitarė abi teisėkūros institucijos, siūlomas programos „Horizontas 2020“ finansavimo sumažinimas sumažėja 500 mln. EUR. Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimą siūloma sumažinti ne 3,3 mlrd. EUR, bet 2,8 mlrd. EUR. Kalbant apie Europos projektų bazės skaidrumą, reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, remiama Europos investicijų banko, sukurs viešai prieinamą ir patogią naudotis projektų duomenų bazę, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.
Abi teisėkūros institucijos įterpė straipsnį dėl Europos Sąjungos garantijos naudoti tinkamumo kriterijų, taikomų atrenkant projektus. Jame nurodyta, kad Europos strateginių investicijų fondas turi remti projektus, kurie:
I.yra ekonomiškai perspektyvūs;
II.atitinka Sąjungos politikos tikslus, įskaitant teritorinės sanglaudos tikslą;
III.užtikrina papildomumą, kaip jis apibrėžtas reglamento 5 straipsnyje;
IV.maksimaliai padidina privačiojo sektoriaus kapitalo sutelkimą ir
V.yra techniškai perspektyvūs.
Nuostata dėl suderinamumo su Sąjungos politikos tikslais ir teritorinės sanglaudos tikslu neabejotinai yra atsakas į raginimus užtikrinti regionų pusiausvyrą.
Nuo to laiko, kai įsigaliojo reglamentas, Europos investicijų banko grupė jau yra patvirtinusi įvairius projektus, kuriems fondas turėtų skirti paramą. Europos investicijų banko vertinimu, iki 2016 m. gegužės mėn. fondas Europoje jau yra pritraukęs apie 100 mlrd. EUR investicijų 18 .
Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų, pasiūlymas
2015 m. darbo programoje aiškiai nustatytas įsipareigojimas didinti kovos su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu pastangas. Per metus Komisija priėmė keletą pasiūlymų, kuriais reaguojama į viešus raginimus užtikrinti sąžiningumą ir mokesčių skaidrumą. Kartu jais užtikrinama, kad verslo subjektams bendrojoje rinkoje būtų sudarytos vienodos sąlygos. Siūloma direktyva sudaro dalį 2015 m. kovo 18 d. priimto didesnio mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinio dalį. Joje taip pat atsispindi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu susijusio darbo, kurio ėmėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei G 20 šalys, rezultatai. Pasiūlyme siūloma nustatyti sistemiškesnį privalomą keitimosi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos metodą. Jis bus taikomas visiems būsimiems tarpvalstybiniams sprendimams dėl mokesčių ir visiems per pastaruosius dešimt metų išduotiems sprendimams, kurie siūlomos direktyvos įsigaliojimo dieną tebegalioja 19 .
Dėl šio pasiūlymo Komisija gavo 10 nuomonių, įskaitant vieną Švedijos Riksdago pagrįstą nuomonę, kurioje abejojama, ar pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą 20 . Švedijos Riksdago argumentai ir Komisijos atsakymas išsamiau aptariami 2015 m. metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo.
Daugelis kitų nuomones pateikusių parlamentų rūmų išreiškė paramą tam, kad Europos lygmeniu būtų imamasi kovos su agresyviu mokesčių planavimu veiksmų, bet keletas jų pareiškė nuogąstavimų dėl konkrečių pasiūlymo elementų. Visų pirma, kai kurie parlamentų rūmai abejojo, ar reikalingas pasiūlyme nustatytas reikalavimas valstybėms narėms keistis informacija apie visus galiojančius sprendimus dėl mokesčių, išduotus per pastaruosius dešimt metų iki planuojamos siūlomos direktyvos įsigaliojimo dienos (2016 m. sausio 1 d.). Prieštaravimų dėl bet kokio retroaktyvaus taikymo pareiškė dveji parlamentų rūmai 21 . Keleri parlamentų rūmai pareiškė susirūpinimą dėl administracinės naštos, kurią keltų siūloma direktyva, ir dėl tikimybės ją taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. 22 Slovakijos Nacionalinė Rada pabrėžė, jog reikia aiškiai apibrėžti informacijos, kuria turi būti keičiamasi, tipą ir valstybių narių pareigas, kad būtų išvengta keitimosi nebūtina informacija. Vokietijos Bundesrato nuomone, dalyvauti keičiantis informacija turėtų tik tos valstybės narės, kurios yra tiesiogiai susijusios su konkrečiu sprendimu dėl mokesčių.
Po diskusijų Europos Parlamente ir Taryboje siūloma direktyva buvo priimta 2015 m. gruodžio 8 d. – nuo to, kai Komisija pateikė pirminį pasiūlymą, praėjo tik 9 mėnesiai 23 . Priimtoje direktyvoje pagrindiniai Komisijos siūlyti principai nebuvo pakeisti, bet nuo pirminiame pasiūlyme išdėstytųjų skiriasi keliais aspektais. Pirmiausia, valstybės narės turės perkelti naujas taisykles į nacionalinę teisę iki 2016 m. pabaigos, taigi dabar naujoji direktyva įsigalios vienais metais vėliau nei planuota – 2017 m. sausio 1 d. Antra, reikalavimo keistis informacija apie sprendimus dėl mokesčių, išduotus per dešimt metų iki direktyvos įsigaliojimo, taikymo terminas sutrumpintas iki penkerių metų ir įterpta papildoma nuostata dėl sprendimų dėl mokesčių, kurie išduoti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti 2012 ar 2013 m. 24 Galiausiai, direktyvoje taip pat išsamiau apibrėžta, kokia informacija valstybės narės turėtų keistis, ir nustatyta, kad Komisijai turėtų būti teikiami tik tam tikri pagrindinės informacijos elementai. Tokia informacija turi sudaryti sąlygas Komisijai bet kuriuo metu stebėti ir įvertinti, kiek efektyviai vykdomi privalomi automatiniai informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainai.
3. Platesnis kontekstas
2015 m. nacionaliniai parlamentai tęsė diskusijas dėl jų vaidmens Europos sprendimų priėmimo procese. Diskutuodami jie galėjo remtis 2014 m. trejų parlamentų rūmų parengtomis ataskaitomis 25 .
2015 m. sausio mėn. Briuselyje įvyko iš kelerių parlamentų rūmų atstovų sudarytos neformalios darbo grupės susitikimas, kuriame aptarta Komisijos 2015 m. darbo programa. Grupė taip pat aptarė, kaip būtų galima patobulinti prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatytą pagrįstos nuomonės, arba „geltonosios kortelės“, procedūrą. Šis klausimas, taip pat klausimas dėl galimybės sustiprinti politinį dialogą įdiegiant „žaliosios kortelės“ procedūrą 26 vėliau aptarti gegužės mėn. Varšuvoje surengtame antrame neformalios darbo grupės posėdyje. Diskusijų rezultatai pristatyti 53oje Europos reikalų komitetų konferencijoje (LIII COSAC). Spalio mėn., Liuksemburgo pirmininkavimo COSAC laikotarpiu, politinio dialogo stiprinimo ir pagrįstos nuomonės procedūros tobulinimo darbo grupė surengė dar vieną posėdį 27 .
Liepos mėn. įvykusiame COSAC pirmininkų susitikime pirmasis pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas pripažino, kad nacionaliniai parlamentai ieško būdų, kaip imtis pozityvesnio ir aktyvesnio vaidmens sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, pavyzdžiui, pasitelkiant „žaliosios kortelės“ procedūrą. Jis pabrėžė, jog Komisijai priklauso išimtinė teisė inicijuoti teisės aktus, tačiau nurodė, kad Komisija konstruktyviai vertintų kiekvieną iniciatyvą, kuri galėtų susilaukti daugelio nacionalinių parlamentų pritarimo. Jis taip pat pabrėžė, kad vis dėlto Komisija privalo veikti remdamasi galiojančiomis Sutartimis, prie kurių pridėtame Protokole nustatytas 8 savaičių terminas, per kurį nacionaliniai parlamentai gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto.
Iškart po COSAC pirmininkų susitikimo 16 parlamentų rūmų surengė susitikimą dėl Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų iniciatyvos pasirašyti bendrą nuomonę dėl „žaliosios kortelės“ procedūros. Joje paprašyta, kad Komisija, teikdama peržiūrėtą žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį, laikytųsi strateginio požiūrio Europos Sąjungoje mažinti maisto atliekų 28 . Šią iniciatyvą dėl maisto atliekų taip pat palaikė du kiti nacionaliniai parlamentai ir vieni parlamento rūmai 29 . Komisija savo atsakyme padėkojo parlamentų rūmams už pasiūlymus ir pareiškė, kad tai aiškus ženklas, jog jie yra pasirengę aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti politiniuose debatuose Europos lygmeniu. Kai kurie pasiūlymai dėl maisto aukojimo, duomenų rinkimo ir stebėsenos vėliau buvo įtraukti į gruodžio mėn. priimtą žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį 30 .
Galiausiai, remiantis Europos Sąjungos sutarties 12 straipsniu, nacionaliniai parlamentai atlieka specifinį vaidmenį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje dalyvaudami tos srities Sąjungos politikos įgyvendinimo įvertinimo mechanizmuose ir dalyvaudami Europolo veiklos politinėje kontrolėje bei Eurojusto veiklos įvertinime. Atsižvelgdama į tai, 2013 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europolo reglamento 31 , kuriuo šios agentūros statusas suderinamas su Lisabonos sutartyje įtvirtintais reikalavimais. Jame, be kita ko, pasiūlyta įdiegti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vykdomos Europolo veiklos kontrolės mechanizmą. Po beveik trejų metų tarp institucijų vykusių derybų visoms teisėkūros institucijoms pavyko susitarti. Galutiniame kompromisiniame tekste numatyta įsteigti Jungtinę parlamentinę kontrolės grupę (JPKG), kurią sudarys kompetentingas Europos Parlamento komitetas ir nacionaliniai parlamentai.
4. Dvišaliai pasitarimai ir vizitai
Komisijos nariai sureagavo į Pirmininko J.-C. Junckerio raginimą imtis naujo bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais ir 2015 metais surengė daugiau kaip 200 vizitų į nacionalinius parlamentus. Pirmininkas J.-D. Junckeris, pirmininko pavaduotojai ar Komisijos nariai apsilankė beveik visuose 28 nacionaliniuose parlamentuose, o daugelyje parlamentų rūmų lankytasi ne kartą. Be to, kai kurie nacionaliniai parlamentai nusiuntė delegacijas į Briuselį arba ten surengė komitetų posėdžius ir pasinaudojo proga susitikti su Komisija.
Ypač įsidėmėtini vizitai į valstybes nares, kuriuos Komisijos nariai surengė siekdami suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams pristatyti pagrindines iniciatyvas. Pavyzdžiui, Investicijų plane Europai – viename iš pagrindinių Komisijos prioritetų pirmaisiais kadencijos metais – pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas surengė kampaniją beveik visose valstybėse narėse, įskaitant vizitus į nacionalinius parlamentus. Analogiškai, pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius beveik visose valstybėse narėse surengė susitikimus dėl energetikos sąjungos, kuriuose su nacionaliniais parlamentais aptarė Komisijos naujosios politikos naudą 32 . Galiausiai, reaguodama į didelį visuomenės susidomėjimą su prekyba susijusiais klausimais, Komisijos narė Cecilia Malmström lankėsi daugelyje nacionalinių parlamentų, kur aptarė šiuos klausimus, įskaitant Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, dėl kurio Europos Sąjunga derasi su Jungtinėmis Valstijomis.
Komisijos nuomone, šie tiesioginiai ryšiai su nacionaliniais parlamentais yra vertingi dėl to, kad taip užtikrinama, kad Sąjungos politika būtų geriau suprantama ir remiama. Šį aspektą savo pastabose 2015 m. liepos mėn. Liuksemburge vykusiame COSAC pirmininkų susitikime pabrėžė pirmasis pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas (žr. kitą skirsnį).
Kaip ir ankstesniais metais, Komisijos pareigūnai dalyvavo įvairiuose nacionalinių parlamentų komitetų posėdžiuose. Be to, Komisijos pareigūnų buvo dažnai prašoma pristatyti pagrindines iniciatyvas susitikimuose su nacionalinių parlamentų nuolatiniais atstovais Briuselyje. Komisijos atstovybėse valstybėse narėse dirbantys Europos semestro pareigūnai taip pat nuolat rengė susitikimus su nacionaliniais parlamentais, kuriuose aptarė Europos semestrą ir kitus ekonominius klausimus.
5. Pagrindiniai susitikimai ir konferencijos
2015 m. tęsėsi Komisijos bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais, ir ji dalyvavo įvairiuose reikšminguose tarpparlamentiniuose susitikimuose bei konferencijose.
COSAC
Kaip įprastai, du kartus per pusmetį buvo rengiami Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) susitikimai. Viename susitikime dalyvauja parlamentų komitetų pirmininkai, o kitas susitikimas yra plenarinio pobūdžio. Kaip COSAC narys, Europos Parlamentas dalyvavo visuose susitikimuose. Visuose susitikimuose taip pat dalyvavo Komisija, kuri yra stebėtojos teisėmis dalyvaujanti COSAC narė. Laikydamasi įprastos praktikos, Komisija pateikė atsakymą raštu į COSAC konferencijos dokumentus, priimtus dviejuose per metus įvykusiuose plenariniuose susitikimuose.
Vasarį surengtame COSAC pirmininkų susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas, delegatai aptarė Latvijos pirmininkavimo laikotarpio ir Rytų partnerystės prioritetus dar iki gegužės mėn. Rygoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo. Gegužės 31 d. – birželio 2 d. vykusio LIII COSAC plenarinio susitikimo dalyviai, dalyvaujant atitinkamai pirmajam pirmininko pavaduotojui M. Ševčovičiui ir Komisijos narei C. Malmström, aptarė įvairius klausimus, įskaitant Sąjungos energetikos ir prekybos politiką. Kitas svarbus darbotvarkės klausimas buvo parlamento vykdoma Europos Sąjungos reikalų kontrolė 33 .
Liuksemburgo pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu surengtame COSAC pirmininkų susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas, delegatai diskutavo, kaip būtų galima stiprinti politinį dialogą (žr. 3 skirsnį). Lapkričio 30 d. – gruodžio 2 d. Liuksemburge surengtame LIV COSAC diskutuota dėl Europos migracijos darbotvarkės, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos – šiuo klausimu pagrindinį pranešimą skaitė pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas – ir plėtros politikos 34 .
Europos parlamentų savaitė ir konferencijos pagal 13 straipsnį
2015 m. vasario 3–4 d. Europos Parlamente vyko trečioji Europos parlamentų savaitė. Šiame renginyje įvairių Europos šalių parlamentų nariai aptarė ekonomikos, biudžeto ir socialinius klausimus. Pirmame savaitės renginyje – tarpparlamentiniame susitikime dėl Europos semestro 2014 ir 2015 m. ciklų – kalbą pasakė Pirmininkas J.-C. Junckeris, o papildomus pagrindinius pranešimus skaitė pirmininko pavaduotojas J. Katainenas ir Komisijos narė Marianne Thyssen. Antrą renginį – tarpparlamentinę konferenciją pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (taip pat vadinama fiskaliniu susitarimu) 13 straipsnį – kartu surengė ir jam vadovavo Latvijos Saeima ir Europos Parlamentas. 2015 m. balandžio mėn. Romoje vykusioje Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų pirmininkų konferencijoje patvirtinus pagrindinius principus, 2015 m. lapkričio 9–10 d. Liuksemburge įvykusiame susitikime tarpparlamentinė konferencija priėmė darbo tvarkos taisykles.
BUSP / BSGP konferencijos
Kitas svarbus forumas nacionaliniams parlamentams ir Europos Sąjungos institucijoms keistis nuomonėmis tebėra Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija. 2015 m. kovo mėn. Latvijos Saeima surengė šeštąją konferencijos sesiją, o rugsėjo mėn. Liuksemburgo Deputatų Rūmai – septintąjį susitikimą. Abiejose konferencijose dalyvavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, jose aptarti Sąjungos prioritetai ir strategijos abiejose politikos srityse.
6. Išvados ir perspektyvos
Pirmaisiais pilnais kadencijos metais Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio vadovaujama naujoji Komisija padarė didelę pažangą įgyvendindama įsipareigojimą užmegzti naują partnerystę su nacionaliniais parlamentais. Pagal politinio dialogo ir subsidiarumo kontrolės mechanizmą gautų nuomonių skaičius iš tiesų sumažėjo, o tai rodo, kad naujos sudėties Komisija daugiau dėmesio skiria mažesniam skaičiui pagrindinių iniciatyvų. Tačiau daugeliu atvejų Komisijos nariai su nacionalinių parlamentų nariais asmeniškai palaikė santykius rengdami vizitus į valstybes nares ir dalyvaudami tarpparlamentiniuose susitikimuose bei kituose renginiuose.
Komisija pripažįsta, kad nacionaliniams parlamentams, kaip Europos Sąjungos piliečiams nacionaliniu lygmeniu atstovaujančioms institucijoms, tenka svarbus vaidmuo mažinant atotrūkį tarp Europos Sąjungos institucijų ir visuomenės. Komisija ir toliau atsižvelgia į Europos lygmeniu veikiančių institucijų pusiausvyrą ir paiso turimos teisės inicijuoti teisės aktus. Vis dėlto ji įrodė esanti pasirengusi apsvarstyti nacionalinių parlamentų pasiūlymus, kaip antai jų bendrą iniciatyvą dėl maisto atliekų, iš kurių matyti, kuriose srityse veiksmai Europos lygmeniu galėtų turėti papildomos naudos.
Komisija ketina savo artimesnius santykius su nacionaliniais parlamentais palaikyti plėtodama pirmaisiais pilnais kadencijos metais užmegztus ryšius. Komisija savo 2016 m. darbo programoje nurodė ketinanti ieškoti naujų būdų užtikrinti, kad nacionalinių parlamentų vaidmuo formuojant Europos Sąjungos politiką būtų stiprus. Komisija tikisi, kad pačių nacionalinių parlamentų indėlis šiuose svarbiuose debatuose bus pozityvus.
Politinės gairės būsimai Europos Komisijai „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“ ( http://ec.europa.eu/priorities/sites/beta-political/files/pg_lt.pdf ).
COM(2016) 469 final.
Įskaitant 8 pagrįstas nuomones, pateiktas pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą.
COM(2014) 910 final, 2014 m. gruodžio 16 d.
COM(2015) 450 final, 2015 m. rugsėjo 9 d.
COM(2015) 177 final, 2015 m. balandžio 22 d.
COM(2015) 10 final, 2015 m. sausio 13 d.
COM(2015) 135 final, 2015 m. kovo 18 d.
Surengusi diskusijas su kitomis institucijomis, Komisija vėliau patvirtino atšaukianti 73 dar nepriimtus teisės pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (OL C 80, 2015 3 7, p. 17).
Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Čekijos Senatas, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, Prancūzijos Senatas, Vokietijos Bundesratas, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja, Italijos Respublikos Senatas, Lietuvos Seimas, Lenkijos Senatas, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Švedijos Riksdagas ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai.
Vienas raštas, laikytinas Nyderlandų Antrųjų Rūmų 14 nuomonių, kurį taip pat pasirašė Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Kipro Atstovų Taryba, Čekijos Atstovų Rūmai ir Senatas, Nyderlandų Pirmieji Rūmai, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja, Italijos Respublikos Senatas, Lietuvos Seimas, Lenkijos Senatas, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai, Slovakijos Nacionalinė Rada ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai.
COM(2015) 240 final, 2015 m. gegužės 13 d.
Čekijos Atstovų Rūmai (pagrįsta nuomonė), Čekijos Senatas (dvi nuomonės, iš kurių viena – pagrįsta nuomonė), Vokietijos Bundesratas, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja (pagrįsta nuomonė), Italijos Deputatų Rūmai, Italijos Respublikos Senatas, Lenkijos Senatas, Rumunijos Deputatų Rūmai (dvi nuomonės, iš kurių viena – pagrįsta nuomonė), Slovakijos Nacionalinė Rada (pagrįsta nuomonė), Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas. 2016 m. dar gauta Kipro Atstovų Tarybos nuomonė.
Pagrįstas nuomonės pateikė Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas. Belgijos Atstovų Rūmai taip pat pateikė nuomonę, kurioje abejojama, ar pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, tačiau ši nuomonė gauta pasibaigus Protokole Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatytam 8 savaičių terminui. Likusias 9 nuomones pateikė Austrijos Bundesratas, Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas, Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Kipro Atstovų Taryba, Čekijos Senatas, Vokietijos Bundesratas, Airijos Irachtas, Portugalijos Respublikos Asamblėja ir Rumunijos Senatas.
Žr. dokumento „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ III priedą.
Austrijos Bundesratas, Čekijos Senatas, Vokietijos Bundesratas, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, Italijos Respublikos Senatas, Italijos Deputatų Rūmai, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai, Rumunijos Senatas, Slovakijos Nacionalinė Rada, Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas.
COM(2014) 903 final, 2014 m. lapkričio 26 d.
https://ec.europa.eu/priorities/sites/beta-political/files/201606_eu_wide_en.pdf .
Sprendimas dėl mokesčių – tai mokesčių mokėtojui išduodamas mokesčių administratoriaus patvirtinimas, kuriame nurodoma, kaip bus apskaičiuoti jo mokesčiai. Išduoti tokius sprendimus dažniausiai prašo verslo subjektai, prieš steigdami dideles ar sudėtingas komercines struktūras.
Likusias 9 nuomones pateikė Belgijos Atstovų Rūmai, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, Vokietijos Bundesratas, Italijos Respublikos Senatas, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai, Rumunijos Senatas, Slovakijos Nacionalinė Rada, Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas.
Vokietijos Bundesratas ir Rumunijos Deputatų Rūmai.
Vokietijos Bundesratas, Italijos Respublikos Senatas ir Rumunijos Senatas.
2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376 (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).
Informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką, kurie priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., turi būti pateikta tik jeigu 2014 m. sausio 1 d. jie tebegaliojo. Informacija apie sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką, kurie priimti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., turi būti pateikta neatsižvelgiant į tai, ar jie tebegalioja.
Šios trys ataskaitos – tai Danijos Folketingo ataskaita Twenty-three recommendations to strengthen the role of national parliaments in a changing European governance („Dvidešimt trys rekomendacijos, siekiant sustiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį besikeičiančiame Europos valdyme“), Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų ataskaita The Role of National Parliaments in the European Union („Nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungoje“) ir Nyderlandų Antrųjų Rūmų ataskaita Ahead in Europe – on the role of the Tweede Kamer and national parliaments in the European Union („Europos Ateitis. Antrųjų Rūmų ir nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungoje“). Šių trijų ataskaitų turinys išsamiau aprašytas Komisijos 2014 m. metinėje Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių ataskaitoje.
Sumanymas įdiegti „žaliosios kortelės“ procedūrą pateiktas Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų ataskaitoje The Role of National Parliaments in the European Union („Nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungoje“); tai būtų vienas iš būdų suteikti galimybę nacionalinių parlamentų grupei pateikti konstruktyvių politikos ar pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
http://www.cosac.eu/54-luxembourg-2015/cosac-working-group-30-october-2015/ .
Šią bendrą nuomonę pasirašė Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas, Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Kipro Atstovų Taryba, Čekijos Atstovų Rūmai, Nyderlandų Antrieji Rūmai, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja ir Senatas, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja, Italijos Respublikos Senatas, Latvijos Saeima, Lietuvos Seimas, Liuksemburgo Deputatų Rūmai, Maltos Atstovų Rūmai, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Slovakijos Nacionalinė Rada ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai.
Danijos Folketingas, Airijos Irachtas ir Čekijos Senatas.
2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015) 614 final).
COM(2013) 173 final.
http://www.cosac.eu/54-luxembourg-2015/.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 07 15
COM(2016) 471 final
PRIEDAI
prie
KOMISIJOS ATASKAITOS
2015 m. metinė ataskaita
Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai
1 priedas
2015 m. Komisijos gautų nuomonių skaičius pagal nacionalinius parlamentus ir (arba) parlamento rūmus (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)
Valstybė narė |
Parlamento rūmai |
Bendras nuomonių skaičius 1 |
Iš jų – pagrįstos nuomonės (Protokolas Nr. 2) 2 |
Portugalija |
Respublikos Asamblėja (Assembleia da República) |
55 |
0 |
Rumunija |
Deputatų Rūmai (Camera Deputaților) |
47 |
1 |
Čekija |
Senatas (Senát) |
25 |
1 |
Italija |
Respublikos Senatas (Senato della Republica) |
25 |
0 |
Prancūzija |
Nacionalinė Asamblėja (Assemblée nationale) |
23 |
0 |
Jungtinė Karalystė |
Lordų Rūmai (House of Lords) |
22 |
0 |
Vokietija |
Bundesratas (Bundesrat) |
20 |
0 |
Rumunija |
Senatas (Senat) |
14 |
0 |
Ispanija |
Deputatų Rūmai (Congreso de los Diputados) ir Senatas (Senado) (abeji rūmai) |
11 3 |
1 4 |
Čekija |
Atstovų Rūmai (Poslanecká sněmovna) |
10 |
1 |
Švedija |
Riksdagas (Riksdag) |
10 |
1 |
Airija |
Airijos Atstovų Rūmai (Dáil Éireann) ir Airijos Senatas (Seanad Éireann) (abeji rūmai) |
9 5 |
0 |
Prancūzija |
Senatas (Sénat) |
8 |
0 |
Jungtinė Karalystė |
Bendruomenių Rūmai (House of Commons) |
8 |
0 |
Austrija |
Bundesratas (Bundesrat) |
7 |
0 |
Italija |
Deputatų Rūmai (Camera dei Deputati) |
7 |
0 |
Slovakija |
Nacionalinė Rada (Národná Rada) |
7 |
1 |
Nyderlandai |
Antrieji Rūmai (Tweede Kamer) |
6 |
1 |
Kroatija |
Respublikos Susirinkimas (Hrvatski sabor) |
5 |
0 |
Vengrija |
Nacionalinė Asamblėja (Országgyűlés) |
5 |
1 |
Lietuva |
Seimas |
4 |
0 |
Kipras |
Atstovų Taryba (Vouli ton Antiprosopon) |
4 |
0 |
Lenkija |
Senatas (Senat) |
3 |
0 |
Belgija |
Atstovų Rūmai (Chambre des Représentants / Belgische Kamer van volksvertegenwoordigers) |
2 |
0 6 |
Bulgarija |
Nacionalinis Susirinkimas (Narodno Sabranie) |
2 |
0 |
Danija |
Folketingas (Folketing) |
2 |
0 |
Vokietija |
Bundestagas (Bundestag) |
2 |
0 |
Liuksemburgas |
Deputatų Rūmai (Chambre des Députés) |
2 |
0 |
Nyderlandai |
Pirmieji Rūmai (Eerste Kamer) |
2 |
0 |
Suomija |
Eduskunta (Eduskunta) |
1 |
0 |
Latvija |
Saeima (Saeima) |
1 |
0 |
Мalta |
Atstovų Rūmai (Kamra tad-Deputati) |
1 |
0 |
Austrija |
Nacionalratas (Nationalrat) |
0 |
0 |
Belgija |
Senatas (Sénat de Belgique / Senaat) |
0 |
0 |
Estija |
Rygikogas (Riigikogu) |
0 |
0 |
Graikija |
Graikijos Respublikos Parlamentas
|
0 |
0 |
Lenkija |
Seimas (Sejm) |
0 |
0 |
Slovėnija |
Valstybės Susirinkimas (Državni zbor) |
0 |
0 |
Slovėnija |
Valstybės Taryba (Državni svet) |
0 |
0 |
IŠ VISO |
350 |
8 |
2 priedas
Komisijos dokumentai, dėl kurių 2015 m. Komisija gavo daugiausia nuomonių 7 (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)
Komisijos dokumentas |
Pavadinimas |
Bendras nuomonių skaičius 8 |
Iš jų – pagrįstos nuomonės (Protokolas Nr. 2) 9 |
|
1 |
COM(2014) 910 |
Komunikatas „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ |
26 10 |
0 |
2 |
COM(2015) 450 11 |
Reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pasiūlymas |
12 12 |
5 |
3 |
COM(2015) 177 |
Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, pasiūlymas |
12 13 |
2 |
4 |
COM(2015) 10 14 |
Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013, pasiūlymas |
11 15 |
0 |
5 |
COM(2015) 135 16 |
Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų, pasiūlymas |
10 17 |
1 |
6 |
COM(2015) 80 18 |
Komunikatas „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ |
9 |
0 |
7 |
COM(2015) 452 19 |
Reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES, pasiūlymas |
8 20 |
0 |
8 |
COM(2015) 63 |
Žalioji knyga „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ |
7 |
0 |
9 |
COM(2015) 46 |
Reglamento, kuriuo dėl pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos padidinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013, pasiūlymas |
7 21 |
0 |
10 |
COM(2015) 216 22 |
Komunikatas „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas“ |
7 |
0 |
11 |
COM(2015) 82 23 |
Komunikatas „Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio. Europos elektros energijos tinklo atitikties reikalavimams iki 2020 m. užtikrinimas“ |
7 |
0 |
12 |
COM(2014) 903 |
Komunikatas „Investicijų planas Europai“ |
6 24 |
0 |
13 |
COM(2015) 240 |
Komunikatas „Europos migracijos darbotvarkė“ |
6 |
0 |
14 |
COM(2015) 192 |
Komunikatas „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ |
6 |
0 |
15 |
COM(2015) 451 25 |
Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos, Graikijos ir Vengrijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, pasiūlymas |
5 |
0 |
16 |
COM(2015) 453 26 |
Komunikatas „Investicijų planas Europai“ |
5 |
0 |
17 |
COM(2015) 337 27 |
Direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pasiūlymas |
5 28 |
0 |
18 |
COM(2015) 81 29 |
Komunikatas „Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.?“ |
5 |
0 |
19 |
COM(2015) 340 30 |
Komunikatas „Pradedamos viešos konsultacijos dėl naujo energijos rinkos modelio“ |
5 |
0 |
3 priedas
2015 m. Komisijos gautų nuomonių skaičius pagal pagrindines Komisijos tarnybas (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)
Pagrindinė Komisijos tarnyba |
Bendras nuomonių skaičius 31 |
Migracijos ir vidaus reikalų GD |
63 |
Generalinis sekretoriatas |
58 |
Ekonomikos ir finansų reikalų GD |
29 |
Aplinkos GD |
28 |
Energetikos GD |
25 |
Sveikatos ir maisto saugos GD |
18 |
Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD |
14 |
Mokesčių ir muitų sąjungos GD |
13 |
Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD |
10 |
Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD |
10 |
Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD |
9 |
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD |
8 |
Europos išorės veiksmų tarnyba 32 |
8 |
Teisingumo ir vartotojų reikalų GD |
8 |
Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD |
8 |
Prekybos GD |
8 |
Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD |
7 |
Klimato politikos GD |
5 |
Mobilumo ir transporto GD |
5 |
Švietimo ir kultūros GD |
4 |
Regioninės ir miestų politikos GD |
4 |
Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD |
2 |
Užsienio politikos priemonių tarnyba |
2 |
Teisės tarnyba |
2 |
Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD |
1 |
Eurostatas |
1 |
IŠ VISO |
350 |
Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.
Kad nuomonė būtų laikoma pagrįsta nuomone pagal Protokole Nr. 2 pateiktą apibrėžtį, joje turi būti aiškiai nurodyta apie subsidiarumo principo pažeidimą ir ji turi būti išsiųsta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo dėl teisės akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.
Laikoma 11 abejų parlamento rūmų nuomonių.
Laikoma viena abejų parlamento rūmų pagrįsta nuomone.
Laikoma 9 abejų parlamento rūmų nuomonėmis.
Belgijos Atstovų Rūmai pateikė nuomonę, kurioje nurodyta, kad buvo pažeistas subsidiarumo principas. Tačiau ši nuomonė išsiųsta praėjus daugiau kaip aštuonioms savaitėms nuo Komisijos pasiūlymo dėl teisės akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.
Lentelėje pateikti visi Komisijos dokumentai, dėl kurių buvo gautos bent penkios nuomonės.
Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.
Kad nuomonė būtų laikoma pagrįsta nuomone pagal Protokole Nr. 2 pateiktą apibrėžtį, joje turi būti aiškiai nurodyta apie subsidiarumo principo pažeidimą ir ji turi būti išsiųsta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo dėl teisės akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.
Iš kurių 14 nuomonių laikomos Nyderlandų Antrųjų Rūmų atsiųstame laiške nurodytos jų pačių, Kipro Atstovų Tarybos, Čekijos Atstovų Rūmų ir Senato, Kroatijos Respublikos Susirinkimo, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Lietuvos Seimo, Italijos Respublikos Senato, Nyderlandų Pirmųjų Rūmų, Lenkijos Senato, Portugalijos Respublikos Asamblėjos, Rumunijos Deputatų Rūmų, Slovakijos Nacionalinės Rados ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų nuomonės.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 451, COM(2015) 452, COM(2015) 453 bei JOIN(2015) 40. Viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 451 bei COM(2015) 452.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai, o kitą – abeji Airijos Irachto rūmai; kiekviena iš jų laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai; ji laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Viena iš Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 11 bei COM(2015) 12. Viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2014) 903, o viena Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonė, be kita ko, yra susijusi su COM(2015) 11.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai; ji laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Viena iš Italijos Respublikos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 129.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai; ji laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 82. Viena Čekijos Atstovų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 82, o viena Italijos Respublikos Senato nuomonė, viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė ir viena Rumunijos Senato nuomonė, be kita ko, yra susijusios su COM(2015) 81 bei COM(2015) 82.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 450, COM(2015) 451, COM(2015) 453 bei JOIN(2015) 40. Antra Čekijos Senato nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 453 bei JOIN(2015) 40. Viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 450 bei COM(2015) 451.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai; ji laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai; ji laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 215. Viena Prancūzijos Senato nuomonė, viena Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nuomonė, viena Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų nuomonė ir viena Italijos Respublikos Senato nuomonė, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 215.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento ir viena Čekijos Atstovų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 80, viena Italijos Respublikos Senato nuomonė, viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė ir viena Rumunijos Senato nuomonė, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 80 bei COM(2015) 81.
Dar viena Prancūzijos Senato nuomonė dėl šio Komisijos dokumento gauta 2014 m.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 450, COM(2015) 452, COM(2015) 453 bei JOIN(2015) 40. Viena iš Italijos Deputatų Rūmų nuomonių, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 450 bei COM(2015) 452.
Dvi nuomones dėl šio Komisijos dokumento pateikė Čekijos Senatas. Pirma iš jų, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 450, COM(2015) 451, COM(2015) 452 bei JOIN (2015) 40. Antroji, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 452 bei JOIN (2015) 40.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 339, COM(2015) 340 bei COM(2015) 341.
Iš jų vieną kartu pateikė abeji Ispanijos parlamento rūmai; ji laikoma viena abejų rūmų nuomone.
Viena iš Italijos Respublikos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 80 bei COM(2015) 82.
Viena iš Čekijos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 337, COM(2015) 339 bei COM(2015) 341. Viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 339.
Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.
EIVT yra ne Komisijos tarnyba, bet nepriklausoma įstaiga.