EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 04 07

COM(2016) 182 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl genetinės atrankos poveikio broilerių gerovei

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl genetinės atrankos poveikio broilerių gerovei

1.    BENDROJI INFORMACIJA    

2.    VIŠTIENOS PRODUKTŲ SEKTORIUS    

2.1. Gamyba, prekyba ir suvartojimas ES    

2.2. Atranka pagal kryžminimus    

3.    GENETINĖ ATRANKA IR JOS POVEIKIS BROILERIŲ GEROVEI    

3.1. Genetinė atranka. Paveldimumas ir selekcinis spaudimas    

3.2. Poveikis gyvūnų gerovei    

3.3. Gyvūnų gerovė ir selekcijos tikslai    

4.    DABARTINĖ PADĖTIS    

4.1. Turimi duomenys apie selekcijos programas    

4.2. Genetinė įvairovė    

5.    IŠVADOS    

I PRIEDAS. ES VIŠTIENOS PRODUKTŲ GAMYBA 2010–2014 M. (1000 tonų)    

II PRIEDAS. BROILERIŲ ŪKIŲ SKAIČIUS 27 ES VALSTYBĖSE NARĖSE 2010 M.    

III PRIEDAS. KOMERCINĖS PASKIRTIES BROILERIŲ KRYŽMINIMO PIRAMIDINĖ SCHEMA    

IV PRIEDAS. POŽYMIAI, DĖL KURIŲ VYKDOMOS DABARTINĖS BROILERIŲ SELEKCIJOS PROGRAMOS    

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl genetinės atrankos poveikio broilerių gerovei

1.BENDROJI INFORMACIJA

Direktyvos 2007/43/EB 1 , nustatančios būtiniausias broilerių apsaugos taisykles, 6 straipsnio 1 dalyje teigiama:

„Remdamasi moksline Europos maisto saugos tarnybos nuomone, Komisija ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie genetinių kriterijų įtaką nustatytiems trūkumams, kenkiantiems broilerių gerovei. Prireikus kartu su pranešimu gali būti pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų.“

Ši ataskaita yra Komisijos atsakas į šį įsipareigojimą.

Rengdama šią ataskaitą, 2010 m. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateikti mokslinę nuomonę 2 , kuri 2012 m. buvo atnaujinta 3 , ir pavedė parengti ekonominį tyrimą 4 , kuris buvo baigtas 2013 m.

Šioje ataskaitoje aptariamos tik tos vištos, kurioms taikoma Direktyva 2007/43/EB 5 .

Šią ataskaitą vėluota priimti dėl nenumatyto papildomo laiko, kurio prireikė siekiant surinkti išsamius mokslinius ir ekonominius duomenis.

2.VIŠTIENOS PRODUKTŲ SEKTORIUS

2.1. Gamyba, prekyba ir suvartojimas ES

2014 m. ES vištienos produktų sektoriuje (vištienos produktų gamybai skirtos vištos dar vadinamos broileriais) pagaminta 10,5 mln. tonų produkcijos, t. y. užauginta maždaug 6,5 mlrd. paukščių 6 , ir tai sudaro maždaug 12 proc. pasaulio produkcijos 7 .

Trys ketvirtadaliai ES gamybos sutelkta septyniose valstybėse narėse: Lenkijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Nyderlanduose (žr. I priedą).

2010 m. 27 ES valstybėse narėse buvo per 2,2 mln. broilerių ūkių. Vis dėlto tik 20 000 ūkių buvo laikoma daugiau kaip 5 000 broilerių (žr. II priedą).

2014 m. ES savo poreikius tenkino 8  103,9 proc. ES viduje daugiausia prekiaujama šviežios vištienos produktais. ES vištienos produktų vidaus prekybos sektoriuje dominuoja Nyderlandai (maždaug 30 proc. viso ES į kitas valstybes išvežamos ir iš jų įsivežamos produkcijos kiekio), šiek tiek mažesnę šios rinkos dalį užima Prancūzija, Vokietija ir Lenkija.

Pagrindiniai vištienos produktų pirkėjai ES yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Šios keturios valstybės taip pat įsiveža 62 proc. viso į ES importuojamų vištienos produktų kiekio, daugiausia užšaldytos natūralios krūtinėlės produkcijos iš Brazilijos arba užšaldytos paruoštos krūtinėlės produkcijos iš Tailando.

2014 m. vidutinis vištienos produktų suvartojimas siekė 26,8 kg vienam gyventojui per metus ir tai yra antra pagal suvartojamą kiekį (po kiaulienos) mėsos rūšis ES (maždaug 30 proc. viso suvartojamos mėsos kiekio 9 ). Vištienos produktų suvartojimas toliau didėja beveik visose valstybėse narėse.

2.2. Atranka pagal kryžminimus

Vištienos produktų gamybos sistema itin sudėtinga ir pradedama taikyti iki išsiritant viščiukui. Vištienos produktų gamybai skirtos vištos – sudėtingų genetinio derinimo procesų, kurie atliekami keliose ankstesnėse paukščių kartose, rezultatas.

Atliekant genetinę atranką nustatomi paukščiai, kurie labiausiai tinka tapti kitos paukščių kartos tėvais. Vykdant tokią selekciją nustatomi požymiai, dėl kurių – siekiant patenkinti rinkos poreikius – pasirenkama tam tikra linija.

Broilerių auginimas – keturiomis pakopomis atlikto kryžminimo rezultatas (žr. III priedą). Pradinis šio piramidinio gamybos proceso taškas yra selekcijos įmonės atliekama genetinė keleto grynųjų linijų (arba grynaveislių paukščių) atranka. Grynaveisliai pasirinktų veislių paukščiai kryžminami tarpusavyje ir laikomi griežtomis biologinės saugos sąlygomis, kaip specifinių patogenų neturintys gyvūnai, ir geografiškai toli vieni nuo kitų, kad būtų išvengta užkrėtimo, dėl kurio galima patirti didelių ekonominių ir genetinių nuostolių.

Grynaveisliai paukščiai, iš kurių jauniklių bus sudaryta kita paukščių karta, po selekcijos priskiriami prie dauginimo procese dalyvaujančių paukščių. Šis procesas vyksta trimis pakopomis: pirma – prosenelių lygmeniu, antra – senelių lygmeniu ir trečia – tėvų pulko lygmeniu; trečioje pakopoje išperėti vienadieniai viščiukai taps komercinės paskirties broileriais.

Šiuo metu pasaulinėje veislinių broilerių rinkoje dominuoja kelios įmonės. Šios įmonės Komisijai neatskleidė išsamių duomenų apie veisyklas ar paukščius iš esmės dėl to, kad, jų nuomone, tai yra neskelbtina komercinė informacija.

2.3. Vištienos produktų gamybos modeliai ES

ES vištienos pramonė veikia iš esmės pagal du organizacinius modelius, t. y. vertikaliai integruotos gamybos ir nepriklausomų gamybos grandinės grandžių modelius.

Pagal vertikaliai integruotą modelį kelios arba visos gamybos grandys (veisykla, perykla, vištidė, pašarų malūnas ir perdirbimo įmonė) kontroliuojamos jas vienijančios įmonės. Ši integruota įmonė tiekia vienadienius viščiukus, pašarą, kartais taip pat laiko paukščius ir visuomet yra tų paukščių savininkas. Ūkininkams mokama nustatyto dydžio suma už darbą ir kintamas sąnaudas. Ši sistema taikoma Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Pagal antrąjį nepriklausomų grandžių modelį kiekviena grandis veikia pagal atviros rinkos principus, sau prisiimdama visą riziką. Ūkininkas yra paukščių savininkas ir dažniau tiesiogiai patiria pašarų kainų ir paukštienos paklausos svyravimus. Ši sistema taikoma Nyderlanduose ir Belgijoje, o Vokietijoje naudojami abu modeliai.

Pagrindinis genetinės atrankos tikslas – patenkinti greitai augančių paukščių poreikį, nes ES pramonėje dominuoja būtent tokių vištų auginimo sistema.

Šiuo tikslu ES vištienos produktų sektoriuje naudojami greitai augantys broileriai. Šių broilerių gyvas svoris tikslinę 2–2,5 kg ribą pasiekia per maždaug 35–45 dienas. Tačiau šie skaičiai gali skirtis ir tai priklauso nuo šalies, regiono ar rinkos segmento, kurio poreikius siekiama patenkinti. Bendra Europoje vyraujanti tendencija – selekcinius greitai augančius broilerius laikyti uždarose ir kontroliuojamose vištidėse, kuriose naudojamas kraikas, o pašaras ir vanduo tiekiami automatizuotai.

Vis dėlto dalis gamybos sektoriaus, o kartu ir genetinė atranka, susijusi ir su lėto augimo paukščiais.

Pastaraisiais metais daugelyje ES šalių vis labiau domimasi lėto augimo broileriais (jie auginami 70–81 dieną). Šie broileriai naudojami laisvai laikomų vištų ir ekologiškų produktų sektoriuje; pagal tokį paukščių auginimo modelį paukštyne palaikomas nedidelis paukščių tankis ir jiems nuolat užtikrinama galimybė išeiti į lauką. Vis dėlto pramonės ekspertai laikosi nuomonės, kad lėto augimo vištos liks nišine rinka. Be to, šiame sektoriuje taikomas sertifikuotų broilerių auginimo modelis, pagal kurį lėto augimo broileriai laikomi uždarose patalpose iki 56 dienų; tai yra tarpinis gamybos modelis, palyginti su įprastų broilerių auginimu ir ekologiškų produktų gamyba. Statistikos, susijusios su tiksliais alternatyvių rūšių (lėto augimo ar sertifikuotų) broilerių skaičiais ES, nėra; tačiau pramonės ekspertų vertinimu, jų užima rinkos dalis – 5–10 proc. viso gamybos sektoriaus 10 .

3.GENETINĖ ATRANKA IR JOS POVEIKIS BROILERIŲ GEROVEI

Per pastaruosius 50 metų genetinių broilerių atranka gerokai pasikeitė. Visų pirma labai paspartėjo komercinės paskirties broilerių augimas: dabar standartiniai broileriai iki 1,5 kg kūno svorio užauga per mažiau nei 30 dienų, o šeštajame dešimtmetyje tam reikdavo 120 dienų. Iš pradžių selekcija buvo vykdoma siekiant pagreitinti paukščių augimą ir padidinti paukštienos išeigą. Tačiau, siekiant išvengti nepageidaujamų vienpusės gamybiniais kriterijais pagrįstos selekcijos pasekmių, pastaruosius kelerius metus taip pat vykdoma selekcija, kuria siekiama sumažinti paukščių imlumą tam tikroms ligoms ir neigiamą įtaką jų gerovei turinčių požymių.

Daugumą broilerių gerovės problemų lemia daugialypiai veiksniai, kaip antai aplinkos, valdymo ir genetiniai veiksniai. Tačiau mokslinėse nuomonėse pripažįstama, kad kai kurios gerovės problemos iš esmės susijusios su genetiniais veiksniais, o kitos – daugiausia susijusios su aplinkos ir (arba) valdymo veiksniais, tokiais kaip paukščių tankis ir kraiko kokybė, šviesa bei skurdi aplinka.

3.1. Genetinė atranka. Paveldimumas ir selekcinis spaudimas

Veisimo programos organizuojamos siekiant aprūpinti komercinės paskirties pulkus vienadieniais viščiukais broileriais pagal dauginimo piramidės modelį (žr. 2.2 skirsnį). Kryžminimo piramidė sudaro sąlygas kryžminti genetiškai skirtingas linijas, kad būtų galima atrinkti tam tikrus į genetinę programą įtrauktus požymius. Vienos kartos selekcijos rezultatai priklauso nuo požymio paveldimumo 11 ir taikyto selekcinio spaudimo (kokią paukščių, kurie buvo naudojami kaip kitos paukščių kartos tėvai, dalį sudarė tam tikrą požymį turintys paukščiai). Be to, taikant genetinę atranką grynaveislių paukščių pulkuose padaryta pažanga negarantuoja, kad panašus pokytis įvyks tarp komercinės paskirties broilerių, nes aplinka, kurioje broileriai laikomi komerciniais tikslais, skiriasi nuo selekcininko laikomų pulkų aplinkos 12 .

Surinkti duomenis apie pasirinkto požymio paveldimumą labai sunku, nes viena vertus, siekiant surinkti patikimus duomenis, reikia kelių šimtų paukščių, kita vertus visais atvejais genetinis pokytis komercinės paskirties pulkuose pasireiškia ne greičiau kaip per 4 metus (žr. III priedą).

Kai vykdoma iš karto kelių požymių selekcija, kiekvieno iš jų selekcija ne tokia veiksminga, kaip vykdant selekciją tik dėl vieno požymio, taigi selekcinis spaudimas yra mažesnis. Pavyzdžiui, tarkim, A selekcijos programa vykdoma dėl augimo greičio ir atsparumo ligoms, o B programa – tik dėl augimo greičio; tokiu atveju užbaigti selekciją dėl augimo greičio vykdant A programą pavyks ne taip greitai, kaip vykdant B programą.

Praeityje gamybai palankūs požymiai buvo vieninteliai veisimo ir selekcijos programų kriterijai. Kadangi pašaro kaina yra svarbiausias veiksnys, veikiantis vištienos produktų gamybos rentabilumą, pašarų konversijos veiksmingumas 13  yra pagrindinis selekcijos kriterijus. Tačiau pastaruosius kelerius metus šis požiūris keičiasi ir vis dažniau visas dėmesys sutelkiamas į su gamyba nesusijusius požymius, pvz., kaulų kokybę, širdies ir kraujagyslių sistemos sveikumą ir atsparumą ascitui (žr. IV priedą).

Informacija, kaip vykdoma šių požymių genetinė atranka, yra neskelbtina komercinė informacija, kurios selekcijos įmonės neatskleidžia. Todėl, koks selekcinis spaudimas taikomas vykdant selekciją dėl su gamyba susijusių ir nesusijusių požymių, tiksliai nežinoma.

3.2. Poveikis gyvūnų gerovei

Pastaraisiais dešimtmečiais, atliekant genetinę atranką, modifikuojama labai daug įvairių broilerių metabolinių ir elgesio požymių, dėl to iškilo įvairių gerovės problemų, kurios aprašomos toliau.

Kojos ir judėjimas

Lokomotorinę sistemą veikiantys kojų sutrikimai, pvz., kaulų deformacijos ir raišumas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nukenčia broilerių gerovė, ir gali būti, kad juos lemia genetiniai veiksniai. EFSA atkreipė dėmesį į tai, kad maždaug 30 proc. intensyviai auginamų komercinės paskirties broilerių nustatomos kojų patologijos. Šiuos biomechaninius apribojimus veikiausiai lemia morfologiniai pokyčiai, kaip antai svorio centro pasislinkimas į priekį dėl greito krūtinės raumenų augimo, bei, lyginant su paukščių kūno svoriu, palyginti trumpos kojos.

Remiantis minėtoje mokslinėje nuomonėje pateiktais įrodymais, greitai augančių selekcinių veislių paukščių kaulai yra labiau porėti ir menkiau prisotinti mineralais, nei lėčiau augančių kontrolinių veislių paukščių. Be to, tyrimai parodė, kad iki 56 dienų auginami lėto augimo broileriai vaikščioja gerokai geriau, nei kiti iki 42 dienų auginami paukščiai.

Sunkių eisenos patologijų turintiems paukščiams sunku judėti ir dėl to dažniausiai keičiasi su lesimu susijusios jų veiklos ypatumai, t. y. dėl judant juntamo skausmo tokie paukščiai ilgiau guli, dėl to jiems dažniau išsivysto kontaktinis dermatitas (žr. toliau).

Ascitas ir staigios žūties sindromas (SŽS)

Ascitas – tai skysčio kaupimasis pilvo ertmėje ir tai yra širdies išsiplėtimo ir hipertrofijos sukeliamas metabolinis sutrikimas, kuris sukelia širdies nepakankamumą ir kepenų veiklos pokyčius. SŽS yra dažniausia gaišimo priežastis broilerių pulkuose; daugiausia jis pasireiškia greitai augantiems vyriškos lyties paukščiams 14 . Dažniausiai laikomasi nuomonės, kad pagrindinė abiejų šių sutrikimų priežastis yra nepakankamas aprūpinimas deguonimi arba pernelyg didelis deguonies poreikis. Papildomi veiksniai, kaip antai mityba, oro kokybė arba apšvietimo sąlygos, taip pat gali turėti įtakos ascito ir SŽS paplitimui.

Keli EFSA pacituoti tyrimai patvirtino, kad imlumą ascitui lemia paveldimumas. Vykdant genetinę atranką pasiektas didelis paukščio augimo greitis – dėl didesnio deguonies poreikio, dėl kurio širdies ir plaučių sistemai tenka didelis krūvis, – didina šių dviejų ligų riziką. Atlikus kelis tyrimus, prieita prie išvados, kad, palyginti su lėto augimo broileriais (jie skerdžiami 56 dienų), nuo ascito nugaišta didesnė greitai augančių broilerių (jie skerdžiami 42 dienų) procentinė dalis.

Kontaktinis dermatitas

Tokios odos ligos kaip kontaktinis dermatitas (krūtinės, kulkšnių ir pėdų erozijos gali išopėti ir į jas gali patekti infekcija) daugiausia susijusios su valdymo praktika, kadangi kraiko šlapumas ir pašaro sudėtis (tai turi šiek tiek mažiau įtakos), atrodo, yra svarbiausi veiksniai, kuriuos reikėtų įvertinti siekiant išvengti tokių ligų 15 . Vis dėlto, kelių tyrimų duomenimis, kontaktinis dermatitas yra vidutinio paveldimumo liga, todėl genetinė atranka galėtų sumažinti šią svarbią paukščių gerovei kenkiančią problemą.

3.3. Gyvūnų gerovė ir selekcijos tikslai

Genetiniu požiūriu, pageidaujamas selekcijos rezultatas yra paukštis, kuriame veiksmingai dera gamybai, dauginimuisi, sveikatai ir gerovei palankūs požymiai. Su gamyba ir gerove susijusių požymių, kurie gyvūnų veisimo programose naudojami kaip selekcijos kriterijai, genetinių tarpusavio sąsajų vertinimas padėtų numatyti, kokią įtaką tiesioginė atranka turėtų kitiems požymiams.

Kai kurie sveikatai ir gerovei svarbūs požymiai gali būti ir labai, ir nelabai susiję su gamybai palankiais požymiais. Jei dviejų požymių tarpusavio sąsaja yra stipri, reiškia, kad atskirai atlikti genetinės atrankos dėl tų požymių neįmanoma. Jeigu gamybai palankūs požymiai stipriai neigiamai tarpusavy susiję su sveikatai ir gerovei svarbiais požymiais, tai reiškia, kad pagerinus su gamyba siejamą požymį (pvz., pagreitinus augimą), suprastės kiti požymiai (pvz., padidės imlumas ascitui). Tai yra problema, kurią galima išspręsti vykdant subalansuotą veisimo programą, taikant atitinkamus selekcijos indeksus.

Idealiu atveju, vykdant veisimo programas, selekcijos indeksus reikėtų sudaryti taip, kad būtų atsižvelgta į selekcijos poveikį įvairiems paukščių požymiams.

Kalbant apie pirmiau aprašytus pagrindinius poveikį gerovei turinčius veiksnius, EFSA cituojami moksliniai tyrimai parodė, kad:

esant genetinėms sąsajoms tarp tokių požymių kaip specifiniai skeleto sutrikimai ir augimas, turėtų būti įmanoma genetiškai pagerinti kojų sveikatą, tuo pat metu nuolat (nors ir iš lėto) didinant augimo greitį;

galima sukurti ascitui atsparią liniją, nes, atrodo, kad už imlumą šiai ligai atsakingi vos keli genai ir jie yra didelio paveldimumo. Staigios žūties sindromas ir ascitas yra tarpusavyje susiję;

kontaktinis dermatitas (pėdų ir kulkšnių nudegimas) ir kūno svoris menkai genetiškai tarpusavyje susiję, o tai reiškia, kad turėtų būti įmanoma atlikti paukščių selekciją taip, kad sumažėtų jų imlumas pėdų dermatitui, bet nepasireikštų nepageidaujamas poveikis jų svoriui).

Vertinant šias aplinkybes galima įžvelgti teigiamų požymių, kurie patvirtina, kad gerovės problemos jau veiksmingiau integruojamos į vykdant veisimo programas atliekamą selekcijos procesą. Pavyzdžiui, neseniai atliktų apklausų duomenimis, per pastaruosius 10 metų, kojų sutrikimų ir ascito paplitimas komercinės paskirties pulkuose sumažėjo. Remiantis pramonės sektoriaus duomenimis, šiuos rezultatus lemia tai, kad selekcijos programas įtraukiami sveikatai ir gerovei svarbūs požymiai.

4.DABARTINĖ PADĖTIS

4.1. Turimi duomenys apie selekcijos programas

Vykdant genetinę atranką, genetiniais žymenimis grindžiamos naujosios technologijos gali padėti nustatyti paukščius, turinčius pageidaujamus genus. Vykdant veisimo programas atliekama genetinė atranka padeda užtikrinti konkurenciją ES vištienos produktų sektoriuje; vis dėlto, nesant galimybės susipažinti su konfidencialiais selekcininkų duomenimis, šioje ataskaitoje neįmanoma įvertinti, kiek pagerėjo broilerių genetinės savybės ar pavieniai požymiai.

Be to, šie selekcijos procesai daugiausia atliekami tuose pulkuose, kuriuos kontroliuoja selekcijos įmonės. Visame pasaulyje veislinius broilerius ir viščiukus broilerius tiekia vos kelios selekcijos įmonės 16 . Augintojai neturi visapusiškos galimybės susipažinti su išsamia informacija apie vykdant veisimo programas taikomus selekcijos kriterijus.

Be to, apskritai, dėl nepakankamo rinkos spaudimo selekcijos įmonės nejaučia poreikio vykdant savo veisimo programas daugiau reikšmės teikti su gerove susijusiems požymiams.

Vištienos produktų rinkoje daugiausia konkuruojama mažinant kainas. Išlaidos pašarui sudaro maždaug 65 proc. gamybos sąnaudų, taigi, siekiant sumažinti išlaidas, vykdant genetinę atranką daugiausia dėmesio skiriama dideliam paukščių augimo greičiui. Mažesnis broilerių, kurių selekcija buvo pagrįsta gerovei svarbiais požymiais, pašarų konversijos veiksmingumas reiškia didesnes gamybos sąnaudas.

4.2. Genetinė įvairovė

Selekcijos programos yra naudinga priemonė siekiant pagerinti tam tikrus gamybai svarbius komercinės paskirties linijų požymius. Vis dėlto, naudojant tokią priemonę, taip pat mažėja gyvūnų genetinė įvairovė, todėl nevalingai gali būti sunaikinti tie genetiniai požymiai, kurie gali būti naudingi ateityje, pasikeitus gamybos sąlygoms (atsiradus naujoms ligoms, kuriems gyvūnai neatsparūs, įsivyravus naujoms klimatinėms sąlygoms ir kt.).

Būtent todėl, vykdant ES bendrijų žemės ūkyje naudojamų genetinių išteklių apsaugos, ištyrimo, kaupimo ir naudojimo programą (angl. EU Community programme on the conservation, characterization, collection and utilization of genetic resources in agriculture), skatinama puoselėti genetinę įvairovę. Šiuo tikslu Komisija finansavo projektą Globaldiv 17 , kurio pagrindinis tikslas – sutelkti tarptautinius įvairių su ūkinių gyvūnų genetinių išteklių tyrimu susijusių sričių ekspertus, siekiant peržiūrėti pagrindinius biologinės įvairovės mažėjimą skatinančius veiksnius ir jos apsaugos strategines priemones.

5.IŠVADOS

Vykdydami savo selekcijos programas selekcininkai vis dažniau atsižvelgia į požymius, susijusius su vištų sveikata ir gerove.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyta sukurti komercinėmis sąlygomis laikomų gyvūnų gerovės rodiklių stebėsenos sistemą 18 , kurią taip pat būtų galima naudoti vykdant genetinės atrankos stebėseną.

Vartotojai vis dažniau domisi broileriais, kurių selekcija pagrįsta su gerove susijusiais požymiais, o auginimas kainuoja brangiau.

Informavimas apie gyvūnų gerovę įvairiais lygmenimis ir tokios informacijos pritaikymas kiekvienai auditorijai (mokyklai, žiniasklaidai ir kt.) galėtų padėti padidinti laikantis gyvūnų gerovės standartų pagamintų produktų paklausą.

Manoma, kad šiame etape pasiūlymas dėl teisės akto nėra būtinas. Atsižvelgdama į savo įgaliojimus gyvūnų gerovės klausimais ir naudodama esamas priemones, Europos Komisija pasirengusi padėti gerinti padėtį šioje srityje.

I PRIEDAS. ES VIŠTIENOS PRODUKTŲ GAMYBA 2010–2014 M. (1000 tonų)

II PRIEDAS. BROILERIŲ ŪKIŲ SKAIČIUS 27 ES VALSTYBĖSE NARĖSE 2010 M.

III PRIEDAS. KOMERCINĖS PASKIRTIES BROILERIŲ KRYŽMINIMO PIRAMIDINĖ SCHEMA

IV PRIEDAS. POŽYMIAI, DĖL KURIŲ VYKDOMOS DABARTINĖS BROILERIŲ SELEKCIJOS PROGRAMOS

(1)

     OL L 182, 2007 7 12, p. 19.

(2)

     EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinės grupės (AHAW) mokslinė nuomonė dėl genetinių kriterijų įtakos komercinės paskirties broilerių gerovei ir atsparumui stresui. EFSA journal, 2010 m.; 8 (7):1666. [82 p.]. doi:10.2903/j.efsa.2010.1666. Skelbiama internete adresu www.efsa.europa.eu.

(3)

     de Jong I, Berg C., Butterworth A., Estevéz I.; Mokslinė ataskaita, kuria atnaujintos EFSA nuomonės dėl broilerių ir veislinių broilerių gerovės. Papildomi leidiniai, 2012:EN-295. Skelbiama internete adresu www.efsa.europa.eu/publications.

(4)

     Tyrimas dėl genetinės atrankos poveikio vištienos produktų gamybai veisiamų ir laikomų vištų gerovei (2013 m. sausio mėn.), http://ec.europa.eu/food/animals/docs/aw_practice_farm_broilers_653020_final-report_en.pdf.

(5)

     Žr. Direktyvos 2007/43/EB 1 straipsnio 1 dalies b punktą ir 1 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

(6)

     Šaltinis – Eurostatas.

(7)

     http://www.avec-poultry.eu/system/files/archive/new-structure/avec/Communication/Study%20final%20version.pdf.

(8)

     Šis apsirūpinimo rodiklis rodo ES gamybos apimties ir suvartojimo vidaus rinkoje santykį (apsirūpinimo rodiklis = gamyba/ (gamyba + importas – eksportas).

(9)

     http://ec.europa.eu/agriculture/external-studies/2013/origin-labelling/fulltext_en.pdf.

(10)

      http://www.avec-poultry.eu/system/files/archive/new-structure/avec/Communication/Study%20final%20version.pdf .

(11)

     Paveldimumas atspindi tai, kokią dalį pavienių gyvūnų skirtumų lemia genetika. Paveldimumu apibūdinamas santykinis genetinių ir negenetinių veiksnių skirtumų „indėlis“ į nustatytą bendrą populiacijos variantiškumą. Pavyzdžiui, tam tikroje populiacijoje kai kurie žmonės yra aukštesni už kitus; vertinant paveldimumą, mėginama nustatyti, kokią įtaką genetika turi tam, kad dalis tos populiacijos žmonių yra aukštesni.

(12)

     Tyrimas dėl genetinės atrankos poveikio vištienos produktų gamybai veisiamų ir laikomų vištų gerovei (2013 m. sausio mėn.), http://ec.europa.eu/food/animals/docs/aw_practice_farm_broilers_653020_final-report_en.pdf.

(13)

     Pašarų konversijos rodiklis: pašaro kiekis, kurį suvartojus kūno svoris padidėja vienu kilogramu.

(14)

     Maxwell ir Robertson (1997; 1998) padarė išvadą, kad šis sutrikimas pasireiškia 4,7 proc. visų pasaulyje užauginamų broilerių.

(15)

     Kontaktinio dermatito paplitimas nevienodas: rezultatai skyrėsi pagal paukščių amžių tuo metu, kai buvo atliekamas vertinimas.

(16)

     Maždaug 60–70 proc. broilerių veisia Europos įmonės ir jų produktų paklausa didėja, ypač besivystančiose šalyse (Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje).

(17)

     http://ec.europa.eu/agriculture/genetic-resources/actions/f-067/067-executive-summary_en.pdf.

(18)

     Žr. Tarybos direktyvos 2007/43/EB 6 straipsnio 2 dalį.