Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016DC0129

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI dėl Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veiklos

COM/2016/0129 final

Briuselis, 2016 03 10

COM(2016) 129 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

dėl Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veiklos


1.    Įvadas. Teismų sistemų ryšių stiprinimas

Vienas iš dešimties pagrindinių Europos Komisijos nustatytų politinių prioritetų yra abipusiu pasitikėjimu pagrįstos teisingumo ir pagrindinių teisių erdvės sukūrimas. Siekdama šio tikslo, Komisija tvirtai pasiryžo tobulinti bendras priemones, kurios padeda stiprinti skirtingų valstybių narių teisingumo sistemų ryšius, ir taip sukurti abipusį pasitikėjimą 1 . Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – tinklas) yra būtent tokia priemonė, kuri dėl savo struktūros yra tinkama siekti nurodyto tikslo.

Tinklas pradėjo veikti 2002 m. gruodžio 1 d. Jis buvo sukurtas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 2001/470/EB (toliau – sprendimas), sukuriančiu Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose 2 , siekiant pagerinti, supaprastinti ir pagreitinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose. 2009 m., remiantis pirmąja 2006 m. ataskaita 3 , Sprendimu Nr. 568/2009/EB buvo atnaujinta tinklo teisinė sistema, taip pat išplėstos užduotys, veikla ir narystės struktūra. Dabar, praėjus keleriems tolesnio veikimo metams ir atsižvelgiant į papildomas tinklo atsakomybės sritis, nustatytas naujausiose Sąjungos teisėkūros priemonėse, susijusiose su civilinėmis ir komercinėmis bylomis, yra tinkamas momentas pateikti tinklo veikimo ataskaitą, kaip nustatyta sprendimo 19 straipsnyje.

Pagrindinės tinklo užduotys 4 :

   palaikyti tiesioginius nacionalinių tinklo įstaigų pasiteirauti ryšius bylų nagrinėjimo klausimais;

   palengvinti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą tarpvalstybiniu lygmeniu visuomenei ir specialistams teikiant informaciją informacijos suvestinėse ir kituose leidiniuose, su kuriais visomis Sąjungos kalbomis galima susipažinti Europos e. teisingumo portale;

   vertinti konkrečių Sąjungos teisės aktų, susijusių su civilinėmis ir komercinėmis bylomis, įgyvendinimo praktiką ir ja dalytis.

Remdamasi visais iki šiol pasiektais tikslais, Komisija stengiasi toliau didinti tinklo svarbą ir gerinti jo veikimą 5 . Kaip nurodyta 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikate dėl ES teisingumo darbotvarkės 2020 m. 6 , dabartiniai mechanizmai, pvz., tinklas, „turėtų būti stiprinami ir jų galimybės visapusiškai išnaudojamos, be kita ko ir internetu“. Šis tikslas buvo perkeltas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos strategines gaires dėl artimiausio teisės aktų ir veiksmų plano laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, kuriose nurodyta: „dabartinis bendras prioritetas – nuosekliai perkelti į nacionalinę teisę priimtus teisės aktus ir politikos priemones, veiksmingai juos įgyvendinti ir konsoliduoti“ 7 .

Ši ataskaita yra pagrįsta Komisijos 2014 m. užsakyto tyrimo dėl tinklo veiklos (toliau – tyrimas) išvadomis, su kuriomis galima susipažinti internete 8 ir kuriose pateikiami duomenys apie tinklo veikimą. Šiomis aplinkybėmis buvo surengtos išsamios konsultacijos su tinklo nariais, įskaitant internetines konsultacijas per Europos e. teisingumo portalą.

2.    Tinklo struktūra ir veikimas

2.1    Tinklo nariai: tvirtesnės sąveikos link

Tinklo narių struktūra pastaraisiais metais keitėsi, iš esmės taip atsitiko dėl teisės specialistų asociacijų integracijos ir naujų Sąjungos teisės aktų. Tinklas vienija 505 narius 9 , kurie skirstomi į šias kategorijas:

valstybių narių paskirtos įstaigos pasiteirauti (139 nariai);

pagal konkrečius Sąjungos teisės aktus 10 ir tarptautinius susitarimus paskirtos centrinės institucijos (124 nariai);

ryšių palaikymo teisėjai (6 nariai);

kitos teisminės arba administracinės institucijos, turinčios pareigą užtikrinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose (166 nariai);

profesinės asociacijos, atstovaujančios praktikuojantiems teisininkams, kurie tiesiogiai taiko su civilinėmis ir komercinėmis bylomis susijusius teisės aktus (70 narių).

Tyrimas parodė, kad sąveiką tarp visų tinklo narių galima pagerinti, nes tai yra svarbu siekiant veiksmingo tinklo veikimo, kad būtų užtikrintas visapusiškas teisminis bendradarbiavimas nepaisant veiksmų, kurių imamasi įgyvendinant esamas iniciatyvas 11 . Nacionalinė tinklo koordinavimo veikla, pvz., nacionalinių tinklo narių susitikimai, taip pat gali padėti siekti šio tikslo. Ši geroji patirtis, kurios jau laikomasi keliose valstybėse narėse, turėtų būti taikoma visose tinklo veikloje dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tai turės didinamąjį poveikį informavimo apie tinklo veiklą ir tinklo matomumo valstybėse narėse didinimo srityse 12 . Tokios iniciatyvos padeda ne tik gerinti visų tinklo narių tarpusavio, bet ir Sąjungos ir valstybių narių institucijų bendradarbiavimą siekiant veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojami teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose klausimai.

2.1.1 Įstaigos pasiteirauti ir jų ištekliai

Įstaigos pasiteirauti yra pagrindinis tinklo veikimo garantas. Šios įstaigos užtikrina kasdienį tinklo veikimą valstybių narių institucijose, be to, jos koordinuoja kitų tinklo narių vidaus veiklą. Vidutiniškai valstybės narės pranešė apie penkias įstaigas pasiteirauti, tačiau daugiausia valstybių narių pranešė apie dvi arba tris įstaigas pasiteirauti.

Pagal sprendimo 2a straipsnį valstybės narės užtikrina, kad įstaigos pasiteirauti turėtų pakankamai tinkamų personalo, išteklių ir šiuolaikinių ryšio priemonių. 2014 m. Komisijos surengtos konsultacijos su tinklo nariais parodė, kad kai kurios valstybės narės savo įstaigose pasiteirauti yra įdarbinusios nemažai darbuotojų, kuriems suteikiami pakankami ryšių palaikymo ištekliai ir užtikrinama prieiga prie interneto. Šie ištekliai yra labai svarbūs, nes, siekiant užtikrinti praktinį Sąjungos teisės aktų, susijusių su civilinėmis ir komercinėmis bylomis, įgyvendinimą, tinklui pavedama vykdyti vis daugiau užduočių. Organizaciniai ištekliai turėtų būti pakankami, kad įstaigos pasiteirauti galėtų veiksmingai įvykdyti paskirtas užduotis ir operacijas.

Konsultacijų metu Komisija pastebėjo, kad tam tikrais atvejais kilo sunkumų teikiant ataskaitas apie Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, įskaitant duomenų rinkimą ir informacijos apie nacionalinius įstatymus viešą skelbimą. Todėl vykdydamos šias užduotis įstaigos pasiteirauti turėtų turėti galimybę gauti kitų institucijų pagalbą ir dalytis žiniomis.

2.1.2    Teisės specialistų integracija: aktyvesnis dalyvavimas

Sprendime Nr. 568/2009/EB, buvo įtvirtinta svarbi atnaujintos tinklo teisinės sistemos nuostata, kuria teisės specialistų asociacijoms, tiesiogiai susijusioms su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, suteikta galimybė dalyvauti tinklo veikloje. Šios nuostatos įtvirtinimas reiškė esminį tinklo žingsnį užtikrinant, kad visi tinklo veikloje dalyvaujantys praktikuojantys teisininkai paisytų teisminio bendradarbiavimo ir tinkamo ES teisės taikymo reikalavimų. Remiantis valstybių narių iki 2015 m. balandžio mėn. pateiktais pranešimais, tinklo nariams priklauso 70 profesinių asociacijų, visų pirma atstovaujančių teisininkams, notarams ir antstoliams. Tačiau tyrimas rodo, kad teisės specialistų asociacijų manymu, kartais nėra užtikrinamas visapusiškas jų dalyvavimas 13 . Dauguma valstybių narių pranešė, kad teisės specialistų asociacijos priklauso tinklo nariams ir jas nuolat kviečia dalyvauti tinklo veikloje, tačiau trys valstybės narės dar nepateikė tokio pranešimo. Todėl svarbu laikytis daugumos valstybių narių gerosios patirties įtraukti teisės specialistų asociacijas į tinklo veiklą.

Pagal iš dalies pakeistą sprendimą nariais taip pat gali būti teisės specialistai, kurie teismines funkcijas vykdo pagal konkrečius Sąjungos teisės aktus. Ši taisyklė tapo ypač aktuali įsigaliojus Paveldėjimo reglamentui (ES) Nr. 650/2012 14 . Teisės specialistai, kurie tinklo veikloje dalyvauja remdamiesi tokiais įgaliojimais, gali pasinaudoti visomis tinklo funkcijomis.

Tinklas palaiko darbinius santykius su Sąjungos lygmens profesinėmis asociacijomis ir tinklais. Sprendimu nenumatoma galimybė suteikti narystę tokioms asociacijoms ir tinklams. Tačiau šios asociacijos reguliariai kviečiamos dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis, teikia su jų darbu susijusias įžvalgas ir, kai tinkama, gali dalyvauti diskusijose esminiais klausimais.

2.2. Tinklo modus operandi

a)    Įstaigų pasiteirauti susitikimai, įskaitant centrinių institucijų susitikimus

Pagal sprendimą, kuriuo sukuriamas tinklas, rengiami susitikimai yra būtini, kad tinklas galėtų keistis geriausia patirtimi ir žiniomis, nustatyti galimus trūkumus ir didinti bendrą supratimą apie Sąjungos teisės aktų taikymą 15 . Susitikimai taip pat yra svarbus veiksnys, kuriuo sudaromos sąlygos tinklui spręsti pateiktus prašymus arba institucijų nesutarimus ir bendru tinklo narių sutarimu priimti sprendimus 16 . Susitikimai yra ypač naudingi stebint ir vertinant veiksmingą Sąjungos teisės aktų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, įgyvendinimą. Jie taip pat yra labai naudingi didinant pasitikėjimą tarp įvairių susijusių dalyvių ir padeda tinkamai taikyti Sąjungos teisę. Sprendime nustatyta, kad įstaigos pasiteirauti susitinka bent kartą per šešis mėnesius. 2009–2015 m. Komisija surengė 38 susitikimus. Įstaigų pasiteirauti susitikimuose aptariamas konkretus Sąjungos teisės aktas; taip siekiama palengvinti tikslingą valstybių narių specialistų dalyvavimą.

Be reguliarių įstaigų pasiteirauti susitikimų, rengiamas metinis susitikimas, kuriame dalyvauja visi tinklo nariai ir kuriame aptariami patys įvairiausi tinklo nariams aktualūs klausimai. Ne mažiau kaip kartą per metus rengiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (reglamentas „Briuselis IIa“) ir Išlaikymo prievolių reglamentą (EB) Nr. 4/2009 paskirtoms centrinėms institucijoms skirti specialūs susitikimai.

b)    Dvišaliai susitikimai

Be šių reguliarių susitikimų, bylų tvarkytojai ir institucijos, kurios bendradarbiauja reglamente „Briuselis IIa“ ir Išlaikymo prievolių reglamente nustatyta tvarka, taip pat susitinka dvišaliu pagrindu. Šių susitikimų tikslas – palengvinti nebaigtų atskirų tarpvalstybinių bylų, kurias valstybių narių institucijos turi išspręsti bendraudamos tarpusavyje, nagrinėjimą. Šiose bylose dažnai sprendžiami opūs klausimai, pvz., vaiko pagrobimo klausimai arba ieškiniai dėl išlaikymo prievolių. Komisija padeda užtikrinti šių susitikimų konfidencialumą, kad valstybių narių institucijos galėtų veiksmingai išnagrinėti atskiras bylas. Šie tiesioginiai kontaktai yra naudinga praktinė bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonė 17 . 2010–2014 m. pagal reglamentą „Briuselis IIa“ buvo surengti 204 individualūs susitikimai, o 2013–2015 m. pagal Išlaikymo prievolių reglamentą – 107 susitikimai.

c)    Darbo grupės

Tinkle sudaromos darbo grupės, kurios sprendžia konkrečius klausimus ir vykdo labai svarbią pagalbinę funkciją. Tokios ad hoc darbo grupės reguliariai sudaromos su Komisija bendradarbiaujančių valstybių narių prašymu. Darbo grupėse gali dalyvauti visi tinklo nariai, kurie savo veiklą koordinuoja su savo nacionalinėmis įstaigomis pasiteirauti. Darbo grupės tinklo vardu siūlo, rengia arba įgyvendina konkretų veiksmą. Darbo grupės pirmininką paprastai paskiria nacionalinė įstaiga pasiteirauti arba kitas tinklo narys.

2009–2015 m. sudaryta vienuolika darbo grupių, nagrinėjusių toliau nurodytus klausimus.

• Reglamento „Briuselis IIa“ statistiniai duomenys.

• Išlaikymo įsiskolinimų formos.

• Išlaikymo prievolių reglamento VI ir VII priedų gairės.

• Šeimos taikinamasis tarpininkavimas.

• Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros vadovas.

• Europos mokėjimo įsakymo praktinis vadovas.

• Naujos redakcijos reglamentas „Briuselis I“ – pranešimas pagal 26 straipsnio 2 dalį.

• Tarptautiniuose darbuotojo ir darbdavio ginčuose galiojančios jurisdikcijos ir taikytinos teisės praktinis vadovas.

• Tinklo matomumas.

• Paveldėjimo reglamento piliečių vadovas.

• Keitimasis informacija apie prieigą prie užsienio teisės pagal Paveldėjimo reglamentą.

d)    Bylų nagrinėjimas ir įstaigų pasiteirauti tvarkomi prašymai

Viena pagrindinių tinklo užduočių – palengvinti tiesioginius institucijų, atsakingų už teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose, ryšius. Tai ypač svarbu tvarkant bylas ir, įgyvendinant atitinkamus Sąjungos teisės aktus, sudaro sąlygas atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus. Per konsultacijas su tinklu surinkti duomenys leido susidaryti įvairiapusį nors ir neišsamų vaizdą, iš kurio matyti, kad tinklas šiuo tikslu naudojamas labai nevienodai. Tai rodo, kad šį tinklo bendradarbiavimo mechanizmų aspektą reikėtų geriau išnaudoti.

e)    Tinkle naudojamos elektroninės priemonės ir ryšių palaikymo būdai

Šiuo metu tinkle naudojamasi Komisijos CIRCA intranetu, kuriame skelbiami dokumentai, visų pirma tinklo narių sąrašas ir susitikimų dokumentai. Vis dėlto nėra jokios elektroninės valstybių narių prašymų nagrinėjimo sistemos.

Sprendime numatyta galimybė naudoti saugų ribotos prieigos elektroninį registrą, kuriame būtų kaupiama įstaigų pasiteirauti teikiama informacija 18 . Ankstesnės šiuo tikslu įdiegtos sistemos, kuri buvo laikoma pernelyg sudėtinga, kad ją būtų galima naudoti kasdienei veiklai, buvo atsisakyta. Todėl išlieka poreikis sukurti veiksmingą įstaigų pasiteirauti bylų tvarkymo registrą. Šiomis aplinkybėmis elektroninė ryšių palaikymo priemonė, kurią naudojant būtų galima automatiškai registruoti prašymus, būtų naudinga, nes padėtų pašalinti biurokratines kliūtis, palengvintų statistinių duomenų rinkimą ir prisidėtų prie geresnio tinklo bendradarbiavimo mechanizmų naudojimo, kaip nurodyta d punkte.

Šiuo atžvilgiu Komisija ketina įvertinti Europos e. teisingumo portalo tinklo skiltyje prieinamos pirmiau minėtiems tikslams skirtos priemonės nustatymo arba dabartinės priemonės koregavimo finansinius ir techninius padarinius. Įkvėpimo būtų galima semtis iš bendrosios rinkos, kurioje tokį bendradarbiavimą nuo 2008 m. palengvina Vidaus rinkos informacinė sistema 19 .

3. Esamų teisės aktų vertinimas. Duomenų rinkimas

Viena pagrindinių tinklo funkcijų – stebėti galiojančių Sąjungos teisės aktų taikymą ir vertinimą. Šiuo atžvilgiu statistinių duomenų surinkimo lygis vis dar nėra patenkinamas. Siekiant tinkamai įvertinti su civilinėmis ir komercinėmis bylomis susijusių galiojančių Sąjungos teisės aktų veikimą, būtina rinkti statistinius duomenis ir įrodymus, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti geresnį reguliavimo principų taikymą, kaip nustatyta 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikate „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ 20 . Geresnio reglamentavimo gairėse 21 nurodyta, kad reikia nustatyti, kokius įrodymus galima rinkti ir iš kokių šaltinių, taip pat, kokiu laiku tokius įrodymus reikėtų rinkti.

Valstybės narės ir Komisija turi bendromis pastangomis nustatyti, kurie duomenys yra laikomi esminiais atsižvelgiant į kiekvieną Sąjungos teisės aktą, susijusį su civilinėmis ir komercinėmis bylomis. Remdamosi šiuo pagrindu, valstybės narės turėtų sukurti statistinių duomenų rinkimo sistemą, kurią naudojant būtų renkami su kiekvienu Sąjungos teisės aktu susiję esminiai duomenys. Konsultacijos su Eurostatu, įskaitant visapusišką bendradarbiavimą su įstaigomis pasiteirauti ir tinkle veikiančiomis centrinėmis institucijomis, gali padėti optimizuoti tinklo statistinių duomenų rinkimo metodus, standartus ir apibrėžtis. Tuo pat metu valstybės narės turėtų pritaikyti jų teismuose ir kitose teisminėse ir administracinėse institucijose naudojamas duomenų rinkimo sistemas.

4.    Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo palengvinimas

4.1    Europos e. teisingumo plėtojimas ir įgyvendinimas

Pagrindinė tinklo funkcija, kuri vykdoma nuo pat jo sukūrimo pradžios, 22  – sukurti visuomenei skirtą internetinę sistemą, kurioje būtų pateikiama informacija apie Sąjungos teisės aktus, nacionalines jų įgyvendinimo priemones, nacionalinę teisę, tarptautinius dokumentus ir susijusią Teisingumo Teismo praktiką. Remdamasis šiuo pagrindu, tinklas šiandien iš esmės padeda toliau plėtoti e. teisingumą. Šis faktas buvo pripažintas Tarybos parengtame Europos e. teisingumo daugiamečiame 2014–2018 m. veiksmų plane 23 .

Tinklo svetainė į Europos e. teisingumo portalą galutinai turi būti integruota 2016 m. Siekiant didinti tinklo matomumą Europos e. teisingumo portale ir užtikrinti lengvesnę prieigą prie tinklo teikiamo turinio, Europos e. teisingumo portale kuriama speciali tinklo skiltis. Šios skilties puslapiai turėtų būti pažymėti aiškiai matomu tinklo logotipu. Šios funkcijos turi būti aiškiai susietos su kitomis praktikuojantiems teisininkams skirtomis priemonėmis, pateikiamomis Europos e. teisingumo portale, pvz., Teisminiu atlasu civilinėse bylose, būsima teismų duomenų baze arba dinaminėmis formomis, susijusiomis su ES teisėkūros priemonėmis.

Tinklo teikiama informacija taip pat apima informacijos suvestines, kuriose atsakoma į klausimus, susijusius su galimybe kreiptis į teismą valstybėse narėse. Šiose informacijos suvestinėse pateikiama informacija apie nacionalinę teisę ir procedūras. Ypač daug dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su teise kreiptis į teismą ir susipažinti su užsienio teise.

Šiuo metu tinklo svetainėje galima rasti informacijos suvestinių apie nacionalinę teisę, kurių apimtis siekia 10 695 puslapius, kurie 2014 m. buvo peržiūrėti iš viso 359 184 kartus (vidutiniškai 29 932 peržiūros per mėnesį). Paskelbus informacijos suvestines apie paveldėjimą, šeimos taikinamąjį tarpininkavimą, taikytiną teisę ir ieškinius dėl išlaikymo, taip pat tikriausiai dėl konkrečių komunikacijos kampanijų, kurias Komisija surengė nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. pradėjus taikyti Paveldėjimo reglamentą (ES) Nr. 650/2012, 2015 m. peržiūrų skaičius gerokai padidėjo ir pasiekė 2 994 122 peržiūras (vidutiniškai 249 510 peržiūrų per mėnesį).

Šių puslapių turinys apie nacionalinius įstatymus ir procedūras rengiamas nacionaliniu lygmeniu, o jį tikrina ir reguliariai atnaujina nacionaliniai tinklo e. teisingumo turinio tvarkytojai.

Šiuo metu galima susipažinti su informacijos suvestinėmis, kuriose aptariami toliau nurodyti klausimai.

Jurisdikcija.

• Bylos iškėlimas teisme.

• Mokėjimo įsakymo procedūros.

• Ieškiniai dėl nedidelių sumų.

• Skyrybos.

• Teismo sprendimo vykdymo procedūros.

• Įrodymų rinkimas.

• Laikinosios ir apsaugos priemonės.

• Procesiniai terminai.

• Informacinių technologijų naudojimas teismo bylose.

• Teisėtas vaiko išvežimas.

• Ieškiniai dėl išlaikymo.

• Tėvų pareigos.

• Bankrotas.

• Paveldėjimas.

• Šeimos taikinamasis tarpininkavimas.

• Dokumentų įteikimas.

• Taikytina teisė.

Šiuo metu rengiamos informacijos suvestinės trimis papildomomis temomis, t. y. įstatyme nustatytos palūkanos, įrodymų rinkimas ir nacionalinės tinklo struktūros. Paskelbtos informacijos suvestinės reguliariai atnaujinamos, jų patikimumas ir kalbinis tikslumas užtikrinamas naudojant stebėsenos priemones, kurios yra sudedamoji Europos e. teisingumo portalo turinio valdymo sistemos dalis.

Papildoma sritis, kurioje tinklas gali būti naudingas nacionalinėms institucijoms, yra susijusi su tarpvalstybinių vaizdo konferencijų teismuose koordinavimu ir organizavimu.

4.2.    Sąjungos teisės aktų vadovai

Siekiant didinti veiksmingą Sąjungos teisės aktų taikymą, tinklas parengė piliečių ir praktikuojančių teisininkų vadovus, kurių paskirtis – skatinti, kad teismai ir kitų sričių praktikuojantys teisininkai vienodai taikytų Sąjungos teisę civilinėse ir komercinėse bylose. Šie vadovai yra skirti piliečiams arba teismams ir praktikuojantiems teisininkams.

2009–2014 m. buvo parengtos toliau nurodytos gairės:

Piliečiams skirtos gairės

Praktikuojantiems teisininkams skirtos gairės

• Tarpvalstybinė civilinė teisena Europos Sąjungoje.

• Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose Europos Sąjungoje.

• Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.

• Reglamento „Briuselis IIa“ taikymas.

• Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymas.

• Europos mokėjimo įsakymo reglamento taikymas.

• Europos vykdomojo rašto reglamento taikymas.

Europos e. teisingumo portale 24 leidiniai pateikiami 23 kalbomis, be to, su jais taip pat galima susipažinti Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato svetainėje arba svetainėje „EU Bookshop“. Tyrimo metu apklausti respondentai teigiamai įvertino tinklo leidinius. Beveik 70 proc. respondentų nurodė, kad praktikuojantiems teisininkams skirtos gairės atitiko jų poreikius. 60 proc. manė, kad jų poreikius atitiko informacijos suvestinės 25 .

Vis dėlto būtų naudinga aktyviau skleisti informaciją apie šias gaires, pvz., praktikuojantiems teisininkams skirtuose renginiuose, kaip antai mokymuose. Pačiame Europos e. teisingumo portale reikia palengvinti prieigą prie jų, o visų institucijų, kurioms priklauso tinklo nariai, svetainėse reikėtų pateikti nuorodas į šias gaires.

4.3.    Kitos praktinės priemonės

Tinklas dalyvauja kuriant papildomas praktines priemones. Šios priemonės kuriamos įstaigų pasiteirauti iniciatyva ir reaguojant į konkrečius poreikius, kurie nustatomi atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų, susijusių su civilinėmis ir komercinėmis bylomis, taikymo patirtį.

2009–2014 m. buvo įgyvendintos toliau nurodytos iniciatyvos:

Priemonė

Funkcijos

Statistinių duomenų rinkimas pagal reglamentą „Briuselis IIa“.

Mechanizmų vertinimas pagal reglamentą „Briuselis IIa“.

Neprivalomo pobūdžio išlaikymo įsiskolinimų skaičiuoklė.

Padeda apskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydžius.

Išlaikymo formų gairės.

Padeda užpildyti Išlaikymo prievolių reglamente pateiktas formas.

Neprivalomo pobūdžio pranešimas pagal naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ 26 straipsnio 2 dalį.

Teismams skirtas alternatyvus standartinis tekstas, kuriuo piliečiai informuojami apie savo teises ginčyti teismo jurisdikciją.

5.    Tinklo matomumas

5.1.    Matomumas praktikuojančių teisininkų ir piliečių tarpe

Tinklas gali sėkmingai išnaudoti savo potencialą tik tuo atveju, jeigu praktikuojantys teisininkai žinos apie tokį tinklą ir jo siūlomas priemones. Todėl, siekiant apskritai didinti tinklo matomumą, reikia imtis veiksmų nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu.

Tinklo matomumo lygis iš esmės priklauso nuo kiekvienos valstybės narės nacionalinių struktūrų. Galima pastebėti, kad valstybėse narėse, kuriose veikia oficialus nacionalinis tinklas, informacijos srautas tarp visų suinteresuotųjų subjektų, atrodo, yra sklandesnis, o tai lemia didesnį tinklo matomumą.

2015 m. vasario mėn. vykusiame tinklo metiniame susitikime tinklo nariai sutarė pirmenybę teikti tinklo matomumo didinimui ne tik tarp praktikuojančių teisininkų, bet ir tarp piliečių. Veiksmai turėtų būti susiję su tinklo pastebimumo didinimu Europos e. teisingumo portale, nacionalinėse svetainėse, socialinėje žiniasklaidoje ir teismuose arba tarp praktikuojančių teisininkų naudojant spausdintinę ir internetinę medžiagą. 2015 m. vasario mėn. Komisija sukūrė „Twitter“ paskyrą „#EJNcivil“, kuri naudojama tinklo pasiektiems rezultatams viešinti. Be to, tinklas visada atliko pagrindinį vaidmenį rengiant Europos teisingumo dieną, o valstybės narės turėtų naudoti šią paskyrą kaip tarpvalstybinių renginių inicijavimo platformą.

Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbus skaidrus tinklo veikimas. Visuomenės galimybė gauti informaciją, susijusią su susitikimų darbotvarkėmis ir susitikimo rezultatų santraukomis, būtų naudinga tinklui ir tiems, kurie nori ja pasinaudoti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tinklo veiklai taip pat taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, todėl su dokumentais galima susipažinti pagal šio reglamento nuostatas.

5.2.    Ryšiai su kitais tinklais

Sąveika su kitais tinklais ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis, kurios siekia tokių pačių tikslų, padeda tinklui vykdyti pagrindines savo funkcijas ir užduotis, kurios yra nustatytos sprendime, visų pirma jo 12a straipsnio 1 dalyje.

Šiuo atžvilgiu tinklas bendradarbiauja su Europos teisminiu tinklu (baudžiamosiose bylose) 26 , Europos teisėjų mokymo tinklu (ETMT) 27 ir Europos vartotojų centrų tinklu (ECC-Net) 28 . Įgyvendindamas iniciatyvas, susijusias su teisėjų mokymu civilinės ir komercinės teisės srityje galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimo klausimais, tinklas ypač glaudžiai bendradarbiauja su ETMT. Šis bendradarbiavimas padeda dalytis žiniomis ir, pasitelkiant tinklą, nustatyti konkrečius klausimus, kuriuos ETMT galėtų aptarti savo rengiamuose teisėjų mokymo kursuose.

Galiausiai ryšiai su kitais tinklais, pvz., „Jūsų Europos patarėjas“ 29 ir SOLVIT, turėtų būti toliau stiprinami. Šie kiti tinklai turėtų būti kviečiami tais atvejais, kai susitikimuose aptariamos temos, kuriomis jie gali išsakyti savo nuomonę.

6.    Išvados ir rekomendacijos

Tinklas iš esmės prisidėjo užtikrinant veiksmingą valstybių narių teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, o visapusiškas jo narių dalyvavimas yra neatskiriama kasdienio Sąjungos acquis įgyvendinimo civilinės teisenos bylose dalis. Be to, 2009 m. atlikti sprendimo pakeitimai prisidėjo prie teigiamos tinklo plėtros. Neabejojama, kad tinklas dirba veiksmingai, tačiau jo veiklą, atsižvelgiant į dabartinę teisinę sistemą, vis dar galima patobulinti. Todėl Komisija daro išvadą, kad nėra poreikio keisti sprendimą.

Vis dėlto, remiantis šiuo metu įgyvendinamomis iniciatyvomis, galima teigti, kad vis dar yra sričių, kuriose tinklo gebėjimai turėtų būti toliau stiprinami siekiant, kad tinklas vykdytų savo įsipareigojimą užtikrinti sklandų Sąjungos teisės aktų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose, taikymą. Komisija nustatė septynis pagrindinius aspektus, kurie turėtų paskatinti imtis veiksmų, kad būtų pagerintas tinklo veikimas:

1) laikantis sprendimo ir vadovaujantis kai kurių valstybių narių geriausia patirtimi, visoms įstaigoms pasiteirauti turėtų būti suteikti nacionaliniu lygmeniu reikalingi ištekliai ir parama, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti naujas užduotis;

2) remiantis įvairių valstybių geriausia patirtimi, visose valstybėse narėse turėtų būti sukurti nacionaliniai tinklai, vienijantys nacionalinius tinklo narius, užtikrinantys sąveiką nacionaliniu lygmeniu, taip pat dalijimąsi žiniomis ir informacijos rinkimą;

3) reikėtų užtikrinti didesnę teisėjų ir kitų teisminių institucijų, taip pat teisės specialistų integraciją į tinklo veiklą;

4) reikėtų stiprinti sąveiką su kitais panašių tikslų siekiančiais Europos tinklais;

5) reikėtų užtikrinti dar didesnį tinklo matomumą, visų pirma pasinaudoti vykdomu darbu, kuris padės didinti jo pastebimumą, ir specialia Europos e. teisingumo portalo skiltimi, taip pat didinti tinklo pastebimumą nacionalinėse institucijų, kurioms priklauso tinklo nariai, svetainėse, ir platinant informaciją per socialinę žiniasklaidą bei kitus ryšių kanalus;

6) tinklo vaidmuo atliekant išsamų galiojančių teisės aktų ex post vertinimą turėtų būti toliau didinamas šiuo tikslu pasitelkiant svarbiausius statistinius duomenis, kurie nustatomi ir renkami naudojant nacionalinius duomenų rinkimo mechanizmus;

7) Komisija ketina įvertinti įstaigoms pasiteirauti skirtos saugių ryšių ir registracijos priemonės nustatymo arba dabartinės elektroninės keitimosi informacija priemonės pritaikymo finansinius ir techninius padarinius.

Laikantis Komisijos komunikato dėl ES teisingumo darbotvarkės 2020 m. ir 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos strateginių gairių, ir pagal sprendimo 19 straipsnį kita ataskaita bus pagrįsta dabartinėmis išvadomis ir joje bus pateiktas išsamus tinklo veiklos poveikio vertinimas.

(1)

„Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai.“ Būsimos Europos Komisijos politinės gairės, parengė Žanas Klodas Junkeris, Strasbūras, 2014 7 15, 7 skyrius.

(2)

OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

(3)

COM(2006) 203 final, 2006 5 16.

(4)

Sprendimo 3 straipsnis.

(5)

Sprendimo I, II ir III dalys.

(6)

COM(2014) 144 final, 2014 3 11, 4.1 dalies v punktas.

(7)

2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 3 punktas.

(8)

  http://bookshop.europa.eu/en/evaluation-of-the-activities-of-the-european-judicial-network-in-civil-and-commercial-matters-pbDS0114824/?CatalogCategoryID=luYKABst3IwAAAEjxJEY4e5L .

(9)

Danija nedalyvauja tinklo veikloje, tačiau tinklo narių susitikimuose gali dalyvauti stebėtojo teisėmis.

(10)

Toliau nurodytuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas reikalavimas paskirti centrines institucijas: Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (reglamente „Briuselis IIa“), Dokumentų įteikimo reglamente (EB) Nr. 1393/2007 ir Išlaikymo prievolių reglamente (EB) Nr. 4/2009. Reglamente (EB) Nr. 1206/2001 dėl įrodymų rinkimo civilinėse ir komercinėse bylose numatytas reikalavimas paskirti centrines įstaigas.

(11)

Tyrimas, p. 35.

(12)

Tyrimas, p. 39.

(13)

Tyrimas, p. 33.

(14)

Sąvoka „teismas“ pagal Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalį apima ne tik teisingumo funkcijas vykdančius teismus tiesiogine to žodžio prasme, bet ir kai kurių valstybių narių notarus arba registro įstaigas, kurie vykdo teisingumo funkcijas.

(15)

Sprendimo II dalis.

(16)

Tyrimas, p. 45, 46.

(17)

Tyrimas, p. 47.

(18)

Sprendimo 8 straipsnio 3 dalis.

(19)

Vidaus rinkos informacinė sistema yra daugiakalbė internetinė elektroninė ryšių sistema, sukurta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012.

(20)

COM(2015) 215 final.

(21)

SWD(2015) 111 final, p. 43.

(22)

Sprendimo 14–18 straipsniai.

(23)

OL L 182, 2014 6 14, p. 2.

(24)

Tinklo leidiniai skelbiami Europos e. teisingumo portale ( https://e-justice.europa.eu/content_ejn_s_publications-287-en.do?clang=lt ).

(25)

Tyrimas, p. 51.

(26)

http://www.ejn-crimjust.europa.eu/ejn/.

(27)

  http://www.ejtn.eu.

(28)

  http://ec.europa.eu/consumers/solving_consumer_disputes/non-judicial_redress/ecc-net/index_en.htm.

(29)

  http://europa.eu/youreurope/advice.

Top