52016AR3267

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52016AR3267 - EN

Document 52016AR3267

Help

Europos regionų komiteto nuomonė. Bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma

OJ C 185, 9.6.2017, p. 91–104 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

9.6.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/91

Europos regionų komiteto nuomonė. Bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma

(2017/C 185/12)

Pranešėjas

Vincenzo BIANCO (IT/PES),

Katanijos meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija)

COM(2016) 270 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010

COM(2016) 271 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pirštų atspaudų lyginimo sistemos Eurodac sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti [Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai], siekiant nustatyti neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius ar asmenis be pilietybės, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos Eurodac duomenimis (nauja redakcija)

COM(2016) 272 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

COM(2016) 270 final

3 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio 5 dalis

Galimybė naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3. Prieš taikydama atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus pagal III ir IV skyrius, pirmoji valstybė narė, kurioje pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas:

a)	išnagrinėja, ar tarptautinės apsaugos prašymas yra nepriimtinas pagal Direktyvos 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalies b ir c punktus, kai šalis, kuri nėra valstybė narė, prašytojo atžvilgiu yra laikoma prašytojo pirmąja prieglobsčio šalimi arba saugia trečiąja šalimi, ir

išnagrinėja, ar tarptautinės apsaugos prašymas yra nepriimtinas pagal Direktyvos 2013/32/ES 33 straipsnio 2 dalies b ir c punktus, kai šalis, kuri nėra valstybė narė, prašytojo atžvilgiu yra laikoma prašytojo pirmąja prieglobsčio šalimi arba saugia trečiąja šalimi; ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai pareiškėjo kilmės šalies patenkintų prieglobsčio prašymų vidurkis viršija 33,33 % ES lygmeniu; ir

b)	išnagrinėja prašymą taikydama paspartintą procedūrą pagal Direktyvos 2013/32/ES 31 straipsnio 8 dalį, kai tenkinamos šios sąlygos:

b)	išnagrinėja prašymą taikydama paspartintą procedūrą pagal Direktyvos 2013/32/ES 31 straipsnio 8 dalį, kai tenkinamos šios sąlygos:

i)	prašytojas turi trečiosios šalies pilietybę arba yra asmuo be pilietybės ir anksčiau nuolatos gyveno toje šalyje, kuri kaip saugi kilmės šalis įtraukta į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, sudarytą pagal Reglamentą [2015 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymas COM(2015) 452], arba

i)	prašytojas turi trečiosios šalies pilietybę arba yra asmuo be pilietybės ir anksčiau nuolatos gyveno toje šalyje, kuri kaip saugi kilmės šalis įtraukta į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, sudarytą pagal Reglamentą [2015 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymas COM(2015) 452], arba

ii)	prašytojas dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba prašytojas pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl svarbių priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka.

ii)	prašytojas dėl svarbių priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba prašytojas pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl svarbių priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka.

4. […]

5. Valstybė narė, kuri išnagrinėjo tarptautinės apsaugos prašymą, įskaitant 3 dalyje nustatytus atvejus, yra atsakinga už kiekvieno to prašytojo papildomo nusiskundimo ar paskesnio prašymo nagrinėjimą pagal Direktyvos 2013/32/ES 40, 41 ir 42 straipsnius, nesvarbu, ar prašytojas išvyko ar buvo išsiųstas iš valstybių narių teritorijos.

Paaiškinimas

Reikia išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti sparčiai veikiančią ir veiksmingą sistemą ir poreikio apsaugoti pagrindines teises. Taigi, nustačius pirmąjį reikalavimą atitinkantį tinkamumo kriterijų, negalima atimti teisės į veiksmingą prašymų nagrinėjimą iš asmenų, atvykstančių iš šalių, kurioms nustatyta gana didelė pabėgėlių priėmimo kvota. Šiuo klausimu reikia priminti, kad dauguma nepilnamečių, net ir nelydimų, atvyksta iš šalių, kurių pabėgėlių priėmimo rodiklis yra apie 50 %

2 pakeitimas

COM(2016) 270 final

7 straipsnio 1 dalis

Asmeninis pokalbis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Siekiant palengvinti atsakingos valstybės narės nustatymo procesą, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė surengia asmeninį pokalbį su prašytoju, nebent prašytojas pasislėpė arba prašytojo pagal 4 straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos pakanka atsakingai valstybei narei nustatyti. Pokalbis taip pat sudaro sąlygas tinkamai suprasti prašytojui pagal 6 straipsnį pateiktą informaciją.

1. Siekiant palengvinti atsakingos valstybės narės nustatymo procesą, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė surengia asmeninį pokalbį su prašytoju, nebent prašytojas pasislėpė be pateisinamos ir pagrįstos priežasties arba prašytojo pagal 4 straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos pakanka atsakingai valstybei narei nustatyti. Pokalbis taip pat sudaro sąlygas tinkamai suprasti prašytojui pagal 6 straipsnį pateiktą informaciją.

Paaiškinimas

Turint omenyje Komisijos pasiūlyme numatytus sunkius slėpimosi nuo teisingumo padarinius (kai asmeninis pokalbis nesurengiamas ir taikoma paspartinta tyrimo procedūra), prašymo pateikėjas turi turėti galimybę įrodyti pateisinamą priežastį ir tuo remdamasis atkurti savo teises.

3 pakeitimas

COM(2016) 270 final

7 straipsnis

Asmeninis pokalbis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Po 5 punkto įrašyti naują punktą:

6. Šiame straipsnyje aprašyto asmeninio pokalbio metu prašytojas turi būti informuotas apie teisę prašyti būti priimtas tam tikros valstybės narės (ir svarbos mažėjimo tvarka nurodyti ne daugiau kaip dvi kitas valstybes nares). Tokiu atveju jam turi būti pateikti konkretūs klausimai, siekiant nustatyti jo kalbų žinias, vietas, kuriose yra viešėjęs anksčiau, ryšius su teisėtai valstybėje narėje gyvenančiomis iš tos pačios šalies ar to paties regiono atvykusių asmenų bendruomenėmis, profesinius įgūdžius ir visus kitus itin svarbius duomenis, kurie būtų naudingi siekiant palengvinti net ir laikiną prašytojo socialinę integraciją.

Paaiškinimas

Siekiant atgrasyti nuo antrinio judėjimo, būtų labai naudinga nuo pat pradžių nustatyti, ar prašytojas būtų linkęs rinktis vieną ar keletą šalių (ne daugiau kaip tris), taip pat jo žinias, ryšius ir gebėjimus, dėl kurių būtų lengviau, kad ir laikinai, jį integruoti ir kartu geriausiai užtikrinti socialinę pusiausvyrą priimančiojoje šalyje.

4 pakeitimas

COM(2016) 270 final

8 straipsnio 2 dalis

Garantijos nepilnamečiams

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Kiekviena valstybė narė, kurioje nelydimas nepilnametis privalo būti, užtikrina, kad, taikant atitinkamas šiame reglamente nustatytas procedūras, nelydimiems nepilnamečiams atstovautų ir (arba) padėtų atstovas.	Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad, taikant atitinkamas šiame reglamente nustatytas procedūras, nelydimiems nepilnamečiams atstovautų ir (arba) padėtų atstovas.

Paaiškinimas

Kadangi nepilnamečiai yra pažeidžiami, jiems turėtų būti padedama ir atstovaujama bet kokiu atveju, net jeigu dėl kokios nors priežasties jie būtų ne toje šalyje, kuri atsakinga už jų prašymo nagrinėjimą.

5 pakeitimas

COM(2016) 270 final

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, taikomi tik šiame straipsnyje nustatyti kriterijai 2–5 dalyse išdėstyta eilės tvarka.	1. Jei prašytojas yra nelydimas nepilnametis, taikomi tik šiame straipsnyje nustatyti kriterijai 2–5 dalyse išdėstyta eilės tvarka.
2. Atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje teisėtai yra nelydimo nepilnamečio šeimos narys, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. Jeigu prašytojas yra susituokęs nepilnametis, kurio sutuoktinis teisėtai nėra valstybių narių teritorijoje, atsakinga valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje teisėtai yra tėvas, motina ar kitas už nepilnametį pagal tos valstybės narės teisę arba praktiką atsakingas suaugęs asmuo arba brolis ir (arba) sesuo.	2. Atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje teisėtai yra nelydimo nepilnamečio šeimos narys, jei tai atitinka nepilnamečio interesus. Jeigu prašytojas yra susituokęs nepilnametis, kurio sutuoktinis teisėtai nėra valstybių narių teritorijoje, atsakinga valstybė narė yra ta valstybė narė, kurioje teisėtai yra tėvas, motina ar kitas už nepilnametį pagal tos valstybės narės teisę arba praktiką atsakingas suaugęs asmuo arba brolis ir (arba) sesuo.
3. Kai prašytojas kitoje valstybėje narėje turi teisėtai esantį giminaitį, ir, jei individualiai ištyrus nustatoma, kad tas giminaitis gali juo pasirūpinti, ta valstybė narė sujungia nepilnametį su jo giminaičiu ir yra atsakinga valstybė narė, jei tai atitinka nepilnamečio interesus.	3. Kai prašytojas kitoje valstybėje narėje turi teisėtai esantį giminaitį, ir, jei individualiai ištyrus nustatoma, kad tas giminaitis gali juo pasirūpinti, ta valstybė narė sujungia nepilnametį su jo giminaičiu ir yra atsakinga valstybė narė, jei tai atitinka nepilnamečio interesus.
4. Kai 2 ir 3 dalyse nurodytų šeimos narių arba giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje, atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į nelydimo nepilnamečio interesus.	4. Kai 2 ir 3 dalyse nurodytų šeimos narių arba giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje, atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į nelydimo nepilnamečio interesus.
5. Nesant 2 ir 3 dalyse nurodyto šeimos nario ar giminaičio, atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje nelydimas nepilnametis yra pirmą kartą pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą, nebent įrodoma, kad tai neatitinka nepilnamečio interesų.	5. Nesant 2 ir 3 dalyse nurodyto šeimos nario ar giminaičio, atsakinga valstybė narė yra ta, kurioje nelydimas nepilnametis šiuo metu yra, nebent įrodoma, kad tai neatitinka nepilnamečio interesų.
6. Komisijai pagal 57 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nelydimo nepilnamečio šeimos narių ar giminaičių tapatybės nustatymo; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra įrodytų šeimos ryšių; kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant giminaičio gebėjimą pasirūpinti nelydimu nepilnamečiu, įskaitant tuos atvejus, kai nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Naudodamasi savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, Komisija neviršija to, ką apima vaiko interesai, kaip numatyta 8 straipsnio 3 dalyje.	6. Komisijai pagal 57 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nelydimo nepilnamečio šeimos narių ar giminaičių tapatybės nustatymo; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra įrodytų šeimos ryšių; kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant giminaičio gebėjimą pasirūpinti nelydimu nepilnamečiu, įskaitant tuos atvejus, kai nelydimo nepilnamečio šeimos narių, brolių ir (arba) seserų ar giminaičių yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Naudodamasi savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus, Komisija neviršija to, ką apima vaiko interesai, kaip numatyta 8 straipsnio 3 dalyje.
7. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato vienodas valstybių narių konsultavimosi ir keitimosi informacija sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	7. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato vienodas valstybių narių konsultavimosi ir keitimosi informacija sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Paaiškinimas

Šis pakeitimas atitinka Europos Teisingumo Teismo sprendimą (Sprendimas M.A. ir kt., byla C-648/11) ir juo siekiama užtikrinti, kad atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra nebūtų bereikalingai vilkinama.

6 pakeitimas

COM(2016) 270 final

Po 14 straipsnio įterpti naują straipsnį:

Pirmenybė, gebėjimai ir svarbūs ryšiai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Jeigu per 7 straipsnyje apibrėžtą asmeninį pokalbį prašytojas nurodytų, kad teikia pirmenybę tam tikrai valstybei narei (arba, svarbos mažėjimo tvarka, dar ne daugiau kaip dviem valstybėms narėms) ir būtų įrodyti arba tikėtini jo duomenys, susiję su kalbų mokėjimu, ryšiais su iš tos pačios šalies ar to paties regiono kilusių asmenų bendruomene, konkrečiais profesiniais gebėjimais ir darbo galimybėmis, arba kiti aspektai, pripažinti svarbiais siekiant prašytojo, kad ir laikinos, integracijos, vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) metiniais rodikliais, nurodyta šalis būtų atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jeigu einamaisiais metais dar nebūtų viršyta 50 % pagal 35 straipsnyje nustatytą raktą apskaičiuojamo referencinio skaičiaus riba.

2. Jeigu pirmiau nurodyta riba einamaisiais metais būtų viršyta, už tarptautinės apsaugos prašymą eilės tvarka būtų atsakingos:

a)	asmeninio pokalbio metu pasirinkta antroji pagal svarbą valstybė narė, jeigu ji atitiktų pirmiau nurodytas sąlygas ir einamaisiais metais nebūtų viršyta 1 dalyje nurodyta riba;

b)	asmeninio pokalbio metu pasirinkta trečioji pagal svarbą valstybė narė, jeigu ji atitiktų pirmiau nurodytas sąlygas ir einamaisiais metais nebūtų viršyta 1 dalyje nurodyta riba;

3. Jeigu 1 dalyje nurodyta riba būtų viršyta taip pat ir 2 dalyje nurodytose šalyse, už prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė narė būtų nustatyta pagal paskesnius šios antraštinės dalies straipsnius.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti pagrindines teises, vadovautis solidarumo ir teisingo paskirstymo principais bei atgrasyti nuo antrinio judėjimo, reikėtų, kad atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijų hierarchijoje pirmenybė būtų teikiama prašytojo nurodytų ryšių ir integracijos galimybių bei kiekvienos šalies priėmimo pajėgumų (nustatomiems pagal 35 straipsnyje nustatytą kiekvienos šalies referencinį raktą) kriterijams, o ne atvykimo šalies kriterijui. Toks principas labiau derėtų ir su III antraštinėje dalyje nustatytų kriterijų hierarchija (pagal ją pirmenybė teikiama su prašytojo asmeninėmis savybėmis ir gyvenimo patirtimi siejamiems – eilės tvarka – amžiaus (nepilnamečiai), šeimos ryšių ir valstybės narės išduotų dokumentų (jų galiojimas gali būti pasibaigęs mažiau kaip prieš dvejus metus) turėjimo kriterijams).

Tačiau, vėlgi vadovaujantis teisingo paskirstymo ir solidarumo principais, svarbu šio kriterijaus taikymą riboti nustatant 50 % šalies pajėgumo ribą, siekiant išvengti, kad, laikotarpiais, kai atvykstančiųjų srautas mažesnis, jis būtų orientuojamas tik į pačias patraukliausias šalis, išnaudojant jų priėmimo galimybes.

Viršijus pirmiau nurodytą ribą (tol, kol pasiekiama 3 dalyje nurodyta aukštesnė riba), atsakomybė už prašymo nagrinėjimą lieka priskirta pirmajai atvykimo šaliai.

NB. 43 straipsnyje numatytas EASO pranešimas turi būti pateiktas ir atsiradus šio pakeitimo 1 dalyje nurodytoms sąlygoms.

7 pakeitimas

COM(2016) 270 final

28 straipsnio 2 dalis

Teisių gynimo priemonės

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
2. Valstybės narės numato septynių dienų po pranešimo apie sprendimą dėl perdavimo laikotarpį, per kurį atitinkamas asmuo gali įgyvendinti teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal 1 dalį.	2. Valstybės narės numato penkiolikos dienų po pranešimo apie sprendimą dėl perdavimo laikotarpį, per kurį atitinkamas asmuo gali įgyvendinti teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal 1 dalį.

Paaiškinimas

Privaloma laikytis principo, kad turi būti skiriamas tinkamas, ne mažiau kaip 14 dienų terminas (sprendimas byloje Samba Diouf).

8 pakeitimas

COM(2016) 270 final

34 straipsnio 2 dalis

Bendrasis principas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. 1 dalis taikoma, jeigu 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema rodo, kad tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos valstybė narė yra atsakinga pagal III skyriaus ir 3 straipsnio 2 arba 3 dalių, 18 ir 19 straipsnių kriterijus, skaičius ir kartu veiksmingai į Europos Sąjungą perkeltų asmenų skaičius 150 % viršija pagal 35 straipsnyje nurodytą raktą tai valstybei narei nustatytą referencinį skaičių.

2. 1 dalis taikoma, jeigu 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta automatizuota sistema rodo, kad tarptautinės apsaugos prašymų, už kuriuos valstybė narė yra atsakinga pagal III skyriaus ir 3 straipsnio 2 arba 3 dalių, 18 ir 19 straipsnių kriterijus, skaičius ir kartu veiksmingai į Europos Sąjungą perkeltų asmenų skaičius 120 % viršija pagal 35 straipsnyje nurodytą raktą tai valstybei narei nustatytą referencinį skaičių.

Paaiškinimas

Reikia, kad automatizuota perskirstymo sistema būtų taikoma pasiekus tokį lygį, kad, net ir viršijus valstybės narės priėmimo pajėgumus (nustatytus 34 straipsnio 2 dalyje), ją taikyti būtų naudinga ir įmanoma.

Turint omenyje tai, kad, įdiegus Komisijos siūlomus pakeitimus, sistema taps ne tokia lanksti, ir atsižvelgiant į trejų pastarųjų metų statistinius duomenis, Komisijos pasiūlytas lygmuo (150 % kiekvienos valstybės referencinio skaičiaus) gali būti niekada nepasiektas arba būtų pasiektas, kai būtų visiškai išnaudoti šalių, kurioms ši problema aktualiausia, priėmimo sistemos ir prašymų nagrinėjimo pajėgumai, todėl visa sistema sulėtėtų ir visuomenėje neišvengiamai išaugtų įtampa.

NB. 43 straipsnyje numatytas EASO pranešimas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į šiuo pakeitimu pakoreguotą ribą.

9 pakeitimas

COM(2016) 270 final

35 straipsnis

Referencinis raktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Taisomojo mechanizmo tikslu kiekvienai valstybei narei taikomas referencinis skaičius nustatomas naudojant raktą.

2. 1 dalyje nurodytas referencinis raktas paremtas šiais kiekvienai valstybei narei taikomais kriterijais, grindžiamais Eurostato pateiktais skaičiais:

2. 1 dalyje nurodytas orientacinis kodas nustatomas remiantis toliau nurodytais kiekvienai valstybei narei taikomais kriterijais, kurie grindžiami Eurostato duomenimis:

a)	gyventojų skaičius (50 % svorio);

a)	valstybės narės gyventojų skaičius (50 % svorio);

b)	bendras BVP (50 % svorio);

b)	bendras valstybės narės BVP (50 % svorio);

Šalims, kurioms per ankstesnius trejus metus numatyta vidutinė atvykusiųjų kvota viršija a ir b dalyse nustatytą kvotą, referencinis raktas turi būti koreguojamas atitinkamai sumažinant kitų metų kvotą, kuri prilygtų 20 % skirtumo tarp kvotos, grindžiamos BVP ir gyventojų skaičiumi ir pastarųjų trejų metų valstybės narės priėmimo vidurkiu.

3. 2 dalyje nurodyti kriterijai taikomi pagal I priede nustatytą formulę.

4. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra nustatys referencinį raktą ir kasmet, remdamasi Eurostato pateiktais skaičiais, pritaikys referenciniam raktui skirtų kriterijų skaičius ir 2 dalyje nurodytą referencinį raktą.

Paaiškinimas

Siekiant nustatyti tikruosius esamus valstybės narės priėmimo pajėgumus reikia atsižvelgti į jau priimtų migrantų skaičių ir į migracijos reiškinio padarinius valstybės narės ekonominei ir socialinei struktūrai. Kad būtų išsaugoti solidarumo ir teisingo paskirstymo tikslai, kurie pasiūlyme dėl reglamento pripažinti pirmenybiniais, šiuo pakeitimu koreguojamas referencinio rakto apskaičiavimas. Pakeitimas taip pat atitinka reikalavimą laikytis visuotinio požiūrio, kad būtų atsižvelgta į prieglobsčio politikos ir migracijos reiškinio visumą.

NB. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į šiame pakeitime siūlomą koregavimą, reikės atitinkamai pakeisti ir 1 priede pateiktą formulę (minimą 3 dalyje).

10 pakeitimas

COM(2016) 270 final

37 straipsnio 3 dalis

Finansinis solidarumas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3. Pasibaigus 2 dalyje nurodytam dvylikos mėnesių laikotarpiui, automatizuota sistema taisomojo paskirstymo mechanizme nedalyvaujančią valstybę narę informuoja apie prašytojų, kuriems ji, jei dalyvautų minėtame mechanizme, būtų paskirtoji valstybė narė, skaičių. Po to valstybė narė sumoka 250 000 EUR solidarumo įmoką už kiekvieną prašytoją, kuris priešingu atveju būtų buvęs paskirtas tai valstybei narei per atitinkamą dvylikos mėnesių laikotarpį. Solidarumo įmoka sumokama valstybei narei, kuri, kaip nustatyta, yra atsakinga už atitinkamų prašymų nagrinėjimą.

3. Pasibaigus 2 dalyje nurodytam dvylikos mėnesių laikotarpiui, automatizuota sistema taisomojo paskirstymo mechanizme nedalyvaujančią valstybę narę informuoja apie prašytojų, kuriems ji, jei dalyvautų minėtame mechanizme, būtų paskirtoji valstybė narė, skaičių. Po to valstybė narė sumoka 60 000 EUR solidarumo įmoką už kiekvieną prašytoją, kuris priešingu atveju būtų buvęs paskirtas tai valstybei narei per atitinkamą dvylikos mėnesių laikotarpį. Solidarumo įmoka sumokama valstybei narei, kuri, kaip nustatyta, yra atsakinga už atitinkamų prašymų nagrinėjimą.

Paaiškinimas

Nustatyta solidarumo įmoka, kurią turi mokėti valstybės narės, atsisakančios (net ir laikinai) dalyvauti perskirstyme, yra priimtina ir grindžiama tinkamu principu. Tačiau siekiant, kad visuomenės nuomonė nepablogėtų, o įvairios valstybės narės nebūtų provokuojamos a priori atmesti solidarumo principą, įmokos dydis turėtų būti tvarus ir teisingas. Todėl įmokos dydis (60 000 EUR) turėtų būti nustatytas vadovaujantis teisingais parametrais, kaip antai vidutinių metinių kiekvieno prašytojo priėmimo ir pagalbos jam suteikimo sąnaudų, įskaitant sveikatos priežiūros išlaidas, suma, padauginta iš vidutinės jam suteikto leidimo gyventi ES trukmės.

11 pakeitimas

COM(2016) 271 final

2 straipsnis

Užduotys

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Agentūra vykdo šias užduotis:

[…]

c)	remia valstybes nares įgyvendinant BEPS;

c)	remia valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas įgyvendinant BEPS;

d)	padeda valstybėms narėms mokyti visų nacionalinių administracijų ir teismų, taip pat už prieglobsčio klausimus atsakingų nacionalinių tarnybų ekspertus, be kita ko, parengia bendrąją mokymo programą;

d)	padeda valstybėms narėms bei regionų ir vietos valdžios institucijoms mokyti visų nacionalinių administracijų ir teismų, taip pat už prieglobsčio klausimus atsakingų nacionalinių tarnybų ekspertus, be kita ko, parengia bendrąją mokymo programą;

[…]

g)	teikia veiksmingą operatyvią ir techninę pagalbą valstybėms narėms, visų pirma tais atvejais, kai jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis;

g)	teikia veiksmingą operatyvią ir techninę pagalbą valstybėms narėms bei regionų ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma tais atvejais, kai jų prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka neproporcingai didelis krūvis;

(…)

Paaiškinimas

Kadangi visas pagalbos ir priėmimo paslaugas ar jų dalį dažnai teikia vietos ir regionų valdžios institucijos, EASO turėtų užtikrinti tinkamą paramą ir joms.

12 pakeitimas

COM(2016) 271 final

3 straipsnio 2 dalis

Pareiga geranoriškai bendradarbiauti ir keistis informacija

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių prieglobsčio institucijomis, nacionalinėmis imigracijos bei prieglobsčio tarnybomis ir kitomis nacionalinėmis tarnybomis, taip pat su Komisija. Agentūra savo pareigas turėtų vykdyti nedarydama poveikio kitoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pavestoms pareigoms ir glaudžiai bendradarbiauja su tomis įstaigomis bei su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR).

2. Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių prieglobsčio institucijomis, nacionalinėmis imigracijos bei prieglobsčio tarnybomis ir kitomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos tarnybomis, taip pat su Komisija. Agentūra savo pareigas turėtų vykdyti nedarydama poveikio kitoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pavestoms pareigoms ir glaudžiai bendradarbiauja su tomis įstaigomis bei su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR).

Paaiškinimas

Kadangi visas pagalbos ir priėmimo paslaugas ar jų dalį prašytojams dažnai teikia vietos ir regionų valdžios institucijos, EASO turėtų tiesiogiai bendradarbiauti ir su jomis.

13 pakeitimas

COM(2016) 272 final

38 straipsnis

Duomenų perdavimas į trečiąsias šalis grąžinimo tikslais

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Po 3 punkto įrašyti naują punktą:

4. Jokiu būdu negalima perduoti jokios informacijos ar suteikti prieigos prie jos trečiosioms šalims, kurios pagal Direktyvą 2013/32/ES nėra laikomos saugomis trečiosiomis šalimis.

5. Jokiu būdu negalima suteikti trečiosioms šalims jokios informacijos apie nepilnamečius, net ir po to, kai jie sulaukia pilnametystės.

Paaiškinimas

Kadangi visas straipsnis grindžiamas poreikiu sudaryti palankesnes sąlygas repatriacijai, grįžusiems į kilmės šalį prašytojams gali būti taikomos atsakomosios priemonės, ypač tais atvejais, kai kilmės šalis negali savo ruožtu užtikrinti tinkamos duomenų apsaugos. Vis dėlto turėtų būti draudžiama dalytis duomenimis bent jau su tomis trečiosiomis šalimis, kurios nepriskiriamos saugioms šalims, ir suteikti trečiosioms šalims duomenų apie nepilnamečius.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Reformų rinkinio tikslai ir bendrosios nuostatos

palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą pasiūlyti visos prieglobsčio srities teisės aktų sistemos reformą ir pabrėžia, kad pirmajame reformos dokumentų rinkinyje, pristatytame 2016 m. gegužės 4 d., ir antrajame rinkinyje, paskelbtame 2016 m. liepos 13 d., išdėstyti pasiūlymai (dėl reglamento dėl teisės į prieglobstį pripažinimo kriterijų, dėl reglamento, kuriuo nustatoma vienoda prieglobsčio teikimo procedūra, dėl bendrųjų pagalbos teikimo standartų) yra tarpusavyje susiję. Dabartiniai valstybėse narėse galiojančių teisės, procedūrų ir pagalbos teikimo sistemų skirtumai daro įtaką prieglobsčio prašytojų sprendimams, todėl daugėja antrinio judėjimo atvejų, mažėja atsakingos valstybės narės nustatymo sistemos veiksmingumas ir didėja poreikis pasitelkti Eurodac sistemą bei naudotis Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pagalba;

teigiamai vertina kai kuriuos pirmajame pasiūlymų rinkinyje iškeltus tikslus, t. y. mažinti antrinio judėjimo atvejų skaičių, teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojus valstybėms narėms, didinti EASO pajėgumą ir pertvarkyti EASO į agentūrą;

mano, kad pasiūlyme dėl Dublino reglamento reformos išdėstytas Komisijos požiūris, kad kritiškus sistemos aspektus nulėmė ypatingos krizinės padėtys, kurias galima ištaisyti taikant taisomąsias priemones ir priemones, kuriomis būtų galima sustiprinti pagrindinį kriterijų (ES valstybės narės, į kurią pirmiausia atvykstama, atsakomybė), pernelyg ribotas. Mus ištiko struktūrinė krizė (metinis prašymų skaičius per pastaruosius trejus metus (2013–2015 m.) išaugo trigubai ir viršija 1 200 000, t. y. jų gaunama devynis kartus daugiau nei 1985 m.), todėl ekstremaliųjų situacijų valdymą reikia užtikrinti diegiant stabilią, veiksmingą ir geriau integruotą sistemą;

pažymi, kad, pradėjus taikyti prievartos priemones (nepriimtinumo patikrinimą, juo grindžiamą atsisakymą suteikti pagalbą, paspartintas procedūras), dabartinė sistema įvairiais atžvilgiais taptų dar nelankstesnė; todėl reikia paraginti teisėkūros institucijas kruopščiai patikrinti tokių priemonių suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis, ypač labiausiai pažeidžiamų subjektų atveju;

mano, kad gebėjimas užtikrinti pirminį priėmimą, laiku išnagrinėti prašytojų prašymus ir išvengti antrinio judėjimo yra veiksniai, nulemiantys prieglobsčio prašymų valdymo ir skirstymo sistemos stabilumą;

rekomenduoja įtraukti teigiamus Komisijos pasiūlymo aspektus (šeimos nario sąvokos išplėtimą įtraukiant brolius bei seseris ir po išvykimo susiformavusius namų ūkius; valstybės narės išduotų dokumentų svarbą, net jei jų galiojimo terminas pasibaigęs), labiau atsižvelgti į prašytojų gyvenimo patirtį, jų profesinę patirtį ir lūkesčius ir taip atgrasyti nuo antrinio judėjimo; pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis stengiantis išvengti nepageidaujamo antrinio judėjimo, kai tik įmanoma, reikėtų pirmenybę teikti teigiamoms paskatoms, o ne bausmėms;

teigiamai vertina paspartintų ir supaprastintų procedūrų taikymą, tačiau pabrėžia, kad jos turėtų būti taikomos siekiant padidinti sistemos veiksmingumą ir spartą, tačiau jomis negalima sumažinti pagrindinių teisių taikymo; be to, mano, kad, net jei prašymai paskelbiami nepriimtinais arba svarstomi taikant paspartintą procedūrą, į juos reikia atsižvelgti apskaičiuojant 36 straipsnyje nustatyto referencinio rakto taikymo rodiklius;

yra įsitikinęs, kad visi trys pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą, nes juose aiškiai nagrinėjamos tarptautinės problemos – valstybių narių solidarumo, geriau integruotos prieglobsčio sistemos kūrimo ir valstybių narių keitimosi informacija tobulinimo. Atskiros valstybės narės nebūtų pajėgios siekti tokių tikslų. Be to, siūlomos priemonės yra būtinos siekiant nustatyti visoje Europos Sąjungoje taikytinas vienodas taisykles; todėl šie principai atitinka ir proporcingumo principą;

Pagrindiniai principai ir taisomosios bei kompensuojamosios priemonės

mano, kad didelė pažanga pasiekta nustatant, kad pagal objektyvius parametrus įvertinamas kiekvienos šalies priėmimo pajėgumas yra veiksnys nustatant atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą; tokia galimybė buvo nurodyta dar Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. komunikate COM(2016) 197; tačiau yra nusivylęs, kad šis kriterijus gali būti tik papildomas, taikytinas tik krizės atveju;

10.

neigiamai vertina aplinkybę, kad Komisijos pasiūlyme visiškai neatsižvelgiama į prašytojų lūkesčius, net jei yra objektyvių duomenų (kalbų mokėjimas, darbiniai gebėjimai, ankstesnės viešnagės), kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti juos nukreipti į tam tikrą valstybę narę;

11.

todėl siūlo kitaip subalansuoti priėmimo pajėgumo kriterijaus (kuris taikomas turint omenyje prašytojo pageidavimus bei gyvenimo istoriją) ir atvykimo šalies kriterijaus taikymą, jiems priskiriant bent jau vienodą svorį ir juos taikant visais atvejais, atsižvelgiant į 35 straipsnyje nurodytą referencinį raktą;

12.

papildomai siūlo, siekiant nustatyti tikrąjį dabartinį valstybės narės priėmimo pajėgumą, atsižvelgti ir į toje valstybėje įregistruotų atvykėlių skaičių, objektyviai darantį poveikį gebėjimui priimti ir valdyti jų srautus, ir įtraukti tokį parametrą į 35 straipsnyje minimą referencinį raktą;

13.

taip pat siūlytų, vėlgi siekiant įvertinti tikrąjį dabartinį valstybės narės priėmimo pajėgumą, nustatyti terminą, kuriam pasibaigus valstybė narė, kuri nagrinėjo prašymą dėl tarptautinės apsaugos, nebetenka atsakomybės, nustatytos 3 straipsnio 5 dalyje, to paties prašytojo papildomo nusiskundimo ar paskesnio prašymo nagrinėjimą. Galėtų būti nustatytas penkerių metų terminas, kuris yra gerokai ilgesnis nei šiuo metu galiojantis terminas;

14.

ragina valstybes nares sukurti patikimas, skaidrias ir teisingas vidaus sistemas, kurios leistų paskirstyti užduotį priimti migrantus savo teritorijose. Kuriant tokias sistemas turi būti atsižvelgta į atitinkamus socialinius ir ekonominius duomenis, į tai, kaip anksčiau skirtingiems miestams ir regionams sekėsi priimti migrantus ir į migrantų integracijos poreikius bei perspektyvas, taip pat pirmiausia padėti tiems miestams ir regionams, kurie dėl savo geografinės padėties patiria itin didelį spaudimą;

15.

teigiamai vertina tarptautinės apsaugos prašytojų taisomojo paskirstymo mechanizmą; tačiau pažymi, kad Komisijos nustatytas šio mechanizmo taikymo slenkstis yra toks aukštas, kad (pvz., atsižvelgiant į trejų pastarųjų metų duomenis) toks mechanizmas gali būti nepritaikomas net krizės atveju ir nebūtų gauta jokios struktūrinės naudos;

16.

mano, kad labai svarbu nepakenti solidarumui pernelyg didinant naštą valstybėms narėms, veiksmingai taikyti teisėtos migracijos taisykles laikantis teisinės valstybės principų;

17.

pažymi, kad nustatyta solidarumo įmoka, mokama valstybių, kurios nusprendžia laikinai nedalyvauti automatizuotoje perskirstymo sistemoje, yra per didelė ir atsieta nuo objektyvių bei teisingų parametrų, kaip antai pagalbos tam tikrą laikotarpį išlaidų; todėl siūlo ją sumažinti, tuo tikslu ją apskaičiuojant pagal vidutines metines išlaidas vienam prieglobsčio gavėjui (atsižvelgiant į turimus duomenis, galima daryti prielaidą, kad jos siekia 20 000 EUR) ir vidutinę teisėto buvimo šalyje trukmę (leidimai išduodami trejiems–penkeriems metams);

18.

taip pat pažymi, kad Komisijos siūloma solidarumo įmoka taikoma tik tais atvejais, kai valstybės nusprendžia nebedalyvauti sistemoje, ir kad nėra numatyta jokių sankcijų už sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų arba gavėjų perskirstymo ar jų priėmimo išlaidų apmokėjimo nevykdymą, nors, turimais duomenimis, jų vykdymo koeficientas visiškai nepakankamas (apie 25 %). Todėl Komitetas siūlo, kad, sustiprinus Europos prieglobsčio paramos biurą ir pavertus jį agentūra, pastarajai būtų pavesta stebėti ir informuoti apie įsipareigojimų nevykdymą, taip siekiant ir Europos Komisijos sankcijų skyrimo; priešingu atveju prašo sustiprinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą arba įsteigti naują solidarumo fondą, kurio lėšomis būtų remiamos valstybės narės bei regionų ir vietos valdžios institucijos, atsidūrusios nepalankioje padėtyje dėl neįvykdyto perkėlimo arba uoliausiai vykdžiusios sprendimus ir priėmusios daugiausia prieglobsčio prašytojų;

19.

be to, pabrėžia, kad būtina sumažinti Europos Komisijos siūlomo solidarumo įnašo dydį (kaip siūloma šioje nuomonėje) siekiant išvengti Europos piliečių nepritarimo ir pasitikėjimo Europos Sąjunga sumažėjimo;

20.

pakartoja savo raginimą suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms tiesioginę prieigą prie atitinkamų ES lėšų, skirtų migrantų priėmimui ir integracijai, nes jos šiose srityse atlieka svarbias užduotis;

Sistemos stiprinimo priemonės, procedūros ir terminai

21.

rekomenduoja atsisakyti skausmingiausių priemonių (atsisakymo suteikti pagalbą, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas), kuriomis paminamos asmenų, kurių prašymai paskelbti nepriimtinais arba kurie, laukdami, kol prašymas bus išnagrinėtas atsakingoje šalyje, atvyksta į kitas valstybes nares, pagrindinės teisės;

22.

tačiau siūlo toliau riboti už pirmojo prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės atsakomybės laikotarpį, visgi nustatant gerokai ilgesnį nei dabartinis terminą (pvz., penkerių metų vietoj 12 mėnesių);

23.

prašo sutrumpinti laikotarpį, per kurį tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamas ilgalaikio gyventojo statusas, ypač jeigu jie turi svarbių ryšių su kitomis šalimis nei tos, kuriose nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, nes ši aplinkybė galėtų būti paskata atsisakyti antrinio judėjimo;

24.

kadangi prieglobsčio prašymų paskirstymas valstybėms narėms susijęs su jų taikomomis procedūromis (jomis daromas poveikis prašytojų pasirinkimui ir pradedamos lenktynės dėl žemesnių standartų, siekiant atgrasyti nuo atvykimo), mano, kad ypač svarbu per vidutinės trukmės laikotarpį pasiekti, kad Europos šalys tarpusavyje pripažintų sprendimus prieglobsčio srityje, o prašymai būtų tiesiogiai nagrinėjami ne tik valstybių narių institucijų, bet ir ES prieglobsčio agentūros;

25.

rekomenduoja, kad terminas „nepilnamečių atstovai“ teisiniame tekste būtų aiškinamas ir jį būtų galima aiškinti, prireikus iš dalies keisti „nepilnamečių teises ginančiu atstovu“ arba vartoti kitą terminą atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes, kuris reikštų asmenį arba nuo administracijos nepriklausomą instituciją, paskirtą remiantis įstatymais arba teisminės institucijos ir tik siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus;

Nelydimi nepilnamečiai

26.

turėdamas omenyje į Europą atvykusių nelydimų nepilnamečių skaičių (2015 m. jų atvyko 88 000, t. y. 6,7 % visų prieglobsčio prašytojų), rekomenduoja gerinti pagalbos jiems teikimo struktūrą ir sąlygas (kadangi tuo dažnai tenka pasirūpinti vietos valdžios institucijoms, šiuo atžvilgiu labai svarbus į liepos 13 d. pateiktą pasiūlymų rinkinį įtrauktas pasiūlymas reformuoti priėmimo sąlygų direktyvą);

27.

rekomenduoja tobulinti psichologinę pagalbą nelydimiems nepilnamečiams ir geriau juos išklausyti, siekiant sudaryti jiems geresnes sąlygas gauti teisinę pagalbą bei geriau ją suprasti. Komitetas rekomenduoja remti nepilnamečių nepilnamečių teises ginančių atstovų darbą, gerinti jų mokymą ir didinti savarankiškumą, tuo tikslu pasitelkiant ir EASO bei pilietinės visuomenės paramą;

28.

rekomenduoja skatinti tinkamą informavimą ir kultūrinį tarpininkavimą vietovėse, kuriose gyvena nelydimi nepilnamečiai, kartu taip siekiant ir išvengti nepasitikėjimo bei įtarumo jų atžvilgiu;

29.

rekomenduoja rasti pereinamojo laikotarpio sprendimų, kurie taptų alternatyva neatidėliotinai repatriacijai sulaukus pilnametystės (prieš tai suteikus bendrąją laikiną apsaugą), turint omenyje tai, kad tuo metu jie gali studijuoti pagal tam tikras mokymo programas;

30.

laikosi nuomonės, kad principo, kad nepilnamečiai neturi būti perkeliami iš ten, kur yra, svarbiausia laikytis ir tuo atveju, kai po neleistino antrinio judėjimo jie aptinkami ne toje valstybėje narėje, į kurią atvyko;

31.

mano, kad apsauga ir pagalba turi būti suteikiamos ir tuo atveju, kai esama abejonių dėl asmens nepilnametystės, kol gali vykti teisinė gynyba ir neišsprendžiamas atitinkamas teisinis ginčas;

Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra

32.

teigiamai vertina tai, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai (dabartiniam EASO) bus pavesta teikti operatyvią ir techninę pagalbą, rengti mokymus ir suteikta galimybė imtis veiksmų (16 straipsnis) tuo atveju, kai tam tikra valstybė narė patiria itin didelį spaudimą (22 straipsnis), net jeigu ji to neprašo;

33.

ragina geriau užtikrinti Eurostatui pateikiamų duomenų savalaikiškumą, vienodumą ir išsamumą, prižiūrint EASO. Tai turėtų apimti duomenis apie perkėlimo arba repatriacijos tikslais sulaikytų asmenų procentinę dalį, atitinkamų sprendimų pagrindimą, perkeltųjų asmenų procentinę dalį ir statistinius duomenis apie nepilnamečius;

34.

siūlo daugiau lėšų investuoti į valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų valdomas priėmimo ir integracijos sistemas, skatinti jas diegti jau vykstant prieglobsčio procedūrai, taip pat, remiant EASO, skatinti keistis sprendimais ir gerąja praktika, be kita ko, ir vietos valdžios institucijas;

35.

rekomenduoja tobulinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų keitimosi informacija ir šeimos ryšių aptikimo srityje;

36.

rekomenduoja didinti pirminio priėmimo centrų pajėgumą, siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų perkėlimo procedūrų spartą ir teisingumą;

Eurodac

37.

mano, kad reikia pritarti tiek pasiūlyme dėl Eurodac numatytam į registrus įtraukiamų nepilnamečių amžiaus ribos sumažinimui (nuo 14 iki 6 metų), nes apie daugelio asmenų dingimą pranešama per vėlai, tiek dalijimuisi duomenimis su ES agentūromis ir valstybių narių institucijomis; tačiau mano, kad, priešingai nei siūlo Komisija, reikia ir toliau drausti dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis.

Briuselis, 2016 m. gruodžio 8 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Markku MARKKULA

Top