EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52016AE5518
Opinion of the European Economic and Social Committee on the proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council amending Regulations (EU) No 1316/2013 and (EU) 2015/1017 as regards the extension of the duration of the European Fund for Strategic Investments as well as the introduction of technical enhancements for that Fund and the European Investment Advisory Hub (COM(2016) 597 final — 2016/0276 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų“ (COM(2016) 597 final – 2016/0276 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų“ (COM(2016) 597 final – 2016/0276 (COD))
OJ C 75, 10.3.2017, p. 57–62
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
10.3.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 75/57 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų“
(COM(2016) 597 final – 2016/0276 (COD))
(2017/C 075/11)
Pranešėjas |
Alberto MAZZOLA |
Konsultavimasis |
Europos Sąjungos Taryba 2016 9 26 ir Europos Parlamentas, 2016 10 3. |
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172, 173, 175 ir 182 straipsniai |
Atsakingas skyrius |
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius |
Priimta skyriuje |
2016 11 29 |
Priimta plenarinėje sesijoje |
2016 12 15 |
Plenarinė sesija Nr. |
521 |
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė) |
172/0/3 |
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1. |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas tvirtai pritaria Komisijos iniciatyvai pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpį ir padidinti jo finansavimą ir pritaria fondo paskirčiai bei svarbai užtikrinant stabilumą ir tikrumą investuotojams ir projektų rengėjams. Komitetas taip pat pritaria ESIF terminų pratęsimui ir finansavimo padidinimui, siekiant įtraukti dar ilgesnio laikotarpio perspektyvą ir užtikrinti, kad intervencija būtų sisteminga ir nepertraukiama. |
1.2. |
EESRK palankiai vertina pirmaisiais ESIF metais pasiektus teigiamus rezultatus iš karto sutelkiant prognozuotą investicijų kiekį ir visų pirma mano, kad MVĮ investicijų linija buvo sėkminga. Naudodamasi poveikio rodikliais Komiteto Bendrosios rinkos observatorija turėtų imtis nuolatinės ESIF naudojimo MVĮ remti stebėsenos. |
1.3. |
Komiteto manymu, ESIF 2.0 reikėtų siekti dar didesnio privataus kapitalo dalyvavimo, peržengiant pirmaisiais metais pasiektą 62 % ribą. Šiuo požiūriu Komitetas siūlo atsargiai išnagrinėti galimybę praplėsti fondo taikymo sritį ne tik bankams, bet ir kitoms finansų šakoms: obligacijų rinkai, draudimo ir pensijų fondams. Europos ir tarptautiniai draudimo ir pensijų fondai taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį investicijų srityje. |
1.4. |
EESRK pabrėžia, jog svarbu išlaikyti rinka pagrįstą požiūrį deramai atsižvelgiant į užimtumą ir ESIF socialinį poveikį, stiprinant ESIF papildomumą kitų ES priemonių ir įprastos EIB veiklos atžvilgiu. EESRK apgailestauja, jog ESIF neužtikrinama, kad lėšos būtų investuojamos šalyse, kuriose poreikis didžiausias. Komitetas ragina, kad būtų užtikrintas geografiniu požiūriu proporcingas ESIF taikymas ES, atsižvelgiant į bendrą kiekvienos šalies ekonominę veiklą, naujų darbo vietų kūrimą ir į tai, kad iniciatyva yra orientuota į paklausą ir į rinką, ir nenustatant kvotų iš anksto bei išsaugant pakankamą lankstumą sektoriuose, kuriuose ESIF yra naudojamas. |
1.5. |
Komiteto nuomone, ESIF 2.0 intervencijas pirmiausia reikėtų orientuoti į ateities sektorius, pavyzdžiui, pramonę 4.0, pažangiąją energetiką, skaitmeninės ir transporto infrastruktūros tinklus ir aplinkos apsaugą, tarpvalstybinius projektus, įskaitant didelio masto Europos projektus tuose sektoriuose, kuriuose BVP ekonominių daugiklių poveikis yra didžiausias, atsižvelgiant į investicijų potencialo dydį, kartu nepamirštant žemės ūkio, kad būtų kiek galima labiau padidintas augimo ir darbo vietų kūrimo poveikis, numatant galimybę atverti kitus ES fondus ir įtraukiant dvejopo naudojimo technologijas, susijusias su saugumo ir gynybos pramone, ir atitinkamai pakeisti sektorių, kuriems neteikiamas EIB finansavimas, sąrašą. |
1.6. |
EESRK rekomenduoja stiprinti Europos investavimo konsultacijų centrą, kuris turėtų intensyviau veikti įvairiose šalyse ir atlikti aktyvų vaidmenį visų pirma nepalankiausių sąlygų regionuose, stiprinti nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmenį, taip pat skatinti teritorinių pagalbos platformų kūrimą. Siekiant sklandaus ir biurokratinių kliūčių nevaržomo bendro projektų finansavimo su ESIF taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti struktūrinius ir investicinius fondus ir užtikrinti kokybiškesnį dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis. |
1.7. |
EESRK ragina sutvirtinti ESIF panaudojimo socialinį aspektą, pavyzdžiui, švietimo, mokymo ir profesinio mokymo srityse, siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokytis visą gyvenimą, vystant kūrybinę ir kultūros pramonę, inovacijas sveikatos priežiūros ir medicinos ir socialines paslaugas, socialinį būstą ir vaikų priežiūrą, turizmo ir aplinkos apsaugos infrastruktūros srityse. Investicijų plane Europai turėtų būti aiškiai remiami COP 21 prisiimti įsipareigojimai. |
1.8. |
EESRK rekomenduoja didinti ESIF finansavimo matomumą visoje ES vykdant didelę informacinę kampaniją vietos lygmeniu, parengti ESIF logotipą, kuris paženklintų visas fondo finansuojamas iniciatyvas, ypač skirtas MVĮ, ir sustiprinti dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis. |
1.9. |
Atsižvelgdamas į ESIF naudą pilietinei visuomenei ir Europos prekės ženklui, Komitetas prašo nuolat su juo konsultuotis, kad jis galėtų teikti informacinius pranešimus dėl finansinių ir investicinių operacijų ir garantijų fondo veikimo. Itin daug dėmesio bus skirta darbo vietų kūrimui, poveikiui aplinkai, taip pat nepriklausomų ekspertų atliktiems vertinimams dėl ESIF reglamento taikymo ir naudojant aiškius socialinius ir ekonominius bei aplinkos rodiklius ir nurodant šios iniciatyvos papildomumą. |
1.10. |
Atsižvelgiant į daugialypį teigiamą socialinių investicijų poveikį, visų pirma darbo rinkai ir viešiesiems finansams, EESRK mano, kad reikėtų išsamiau apsvarstyti, kaip „Junckerio planą 2“ susieti su socialinių investicijų dokumentų rinkinio tikslais. |
2. ESIF vystymosi aplinkybės. Dabartinė padėtis
2.1. |
2016 m. birželio 28 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „Investicijų planas Europai, visų pirma Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), jau davė konkrečių rezultatų ir yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas kartu pažangiai pasinaudojant ribotais biudžeto ištekliais.“ |
2.2. |
Po to, kai 2014 m. lapkričio mėn. buvo pateiktas Investicijų planas Europai, iš dalies pradėjo grįžti pasitikėjimas ekonomika ir augimu. Vis dėlto darbo vis dar neturi 22 mln. žmonių, investicijų lygis vis dar yra 15 % žemesnis nei prieš prasidedant krizei 2008 m. ir norint grįžti prie iki krizės buvusio investicijų lygmens per metus reikėtų investuoti dar 300 mlrd. EUR. Ketvirtus metus iš eilės ES pastebimas nedidelis atsigavimas – 2015 m. BVP augo 2 %: nors didesni investiciniai projektai negali iš karto padaryti makroekonominio poveikio, kartu su investicijų planu ryžtingai prisiimtas įsipareigojimas jau duoda apčiuopiamų rezultatų. |
2.3. |
Pirmaisiais veiklos metais ESIF parodė pradinio plano tvirtumą: EIB grupės įgyvendinamas ir bendrai finansuojamas ESIF sėkmingai veikia, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Pirmaisiais metais patvirtintų operacijų vertė buvo daugiau nei 115 mlrd. EUR (62 % iš jų finansavo privatūs investuotojai, 2016 m. lapkričio 15 d. šie rodikliai sudarė 154 mlrd. EUR ir 49 % numatomos bendros sumos (1). |
2.4. |
Rinkos susidomėjimas MVĮ linija, kurios atveju ESIF rezultatai viršijo lūkesčius, buvo itin spartus; dėl šios priežasties 2016 m. ši linija buvo papildyta 500 mln. EUR pagal Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytus galiojančius rodiklius. Pirmųjų metų pabaigoje MVĮ naudingoms operacijoms patvirtinta daugiau nei 47 mlrd. EUR – 64 % visos sumos, kuri buvo numatyta visiems trejiems metams. |
2.5. |
ESIF – savo valdymo struktūrą turinti bendra Europos Komisijos ir Europos investicijų banko iniciatyva – taip pat padeda finansuoti inovacinius ir infrastruktūros projektus kelete sektorių: 2016 m. lapkričio 15 d. duomenimis, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (20 %), energetikos (22 %), skaitmeninimo (12 %), transporto (7 %), aplinką tausojančio ir veiksmingo išteklių naudojimo (4 %) ir socialinės infrastruktūros (4 %). |
2.6. |
Komitetas palankiai vertino Investicijų planą Europai ir tai, kad nebeakcentuojama griežto taupymo ir fiskalinio konsolidavimo būtinybė. Jis pabrėžė, kad „Investicijų planas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau kyla rimtų klausimų dėl jo apimties atsižvelgiant į didžiulius Europos investicijų poreikius, dėl laukiamo didelio finansinio sverto, galimo tinkamų investicinių projektų srauto, MVĮ dalyvavimo, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms ir mažoms įmonėms, ir plano įgyvendinimo terminų“ (2). Tačiau EESRK apgailestauja, kad įgyvendinant ESIF nebuvo užtikrinta, kad lėšos būtų investuotos didžiausius poreikius turinčiose šalyse; valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies perviršinio deficito procedūra negali pasinaudoti jokiomis galimomis lankstumo priemonėmis (Ecofin 2012 ir Ecofin 2014). |
2.7. |
2016 m. lapkričio 10 d. surengtame klausyme Komitetas pasinaudojo socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovų patirtimi ir nuomonėmis – daugiausia teigiamu ESIF įvertinimu. |
3. Komisijos pasiūlymai
3.1. |
Komisija siūlo pratęsti ESIF veiklos laikotarpį dar dvejiems metams iki 2020 m. ir padidinti ES garantiją nuo 16 iki 26 mlrd. EUR, o EIB įnašą nuo 5 iki 7,5 mlrd. EUR, kad šiuo laikotarpiu būtų paskatinta investuoti apie 500 mlrd. EUR. Šiuo tikslu Komisija siūlo padidinti garantijų fondą 1,1 mlrd. EUR, kad jis sudarytų 9,1 mlrd. EUR. Šis padidinimas bus didžiąją dalimi finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų ir pajamų iš EIB operacijų, susijusių su ESIF. |
3.2. |
ESIF 2.0 daugiamečiai strateginiai tikslai remti investicijas į augimą vadovaujantis ES biudžeto prioritetais buvo parengti šiems prioritetiniams sektoriams:
|
3.3. |
Europos Komisijos nuomone, ši iniciatyva turėtų suteikti galimybę EIB ir ESIF vykdyti didesnės apimties finansavimo ir investicijų operacijas šiose srityse, o EIB atveju dėl gaunamos ES garantijos finansuoti rizikingesnius, tačiau ekonomiškai tvarius projektus. Didinamasis poveikis yra toks, kad kiekvienas garantijos euras gali pritraukti 15 eurų investicijų į projektus – iš viso ne mažiau kaip 500 mlrd. EUR nuo dabar iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos. |
3.4. |
Pagrindiniai Komisijos siūlomi Reglamento Nr. 2015/1017 pakeitimai yra susiję su:
|
4. Bendrosios pastabos
4.1. |
EESRK palankiai vertina ir tvirtai remia Komisijos iniciatyvą pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpį ir padidinti jo finansavimą ir pritaria fondo paskirčiai bei svarbai skatinant investicijų plėtojimą Europos Sąjungoje. Komitetas kartoja pirmiau išreikštą poziciją (3) dėl būtinybės parengti Europos augimo ir darbo vietų kūrimo planą, kuris apimtų platesnio užmojo ESIF ir kitas Bendrijos augimo programas, visų pirma programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir struktūrinius fondus. EESRK pritaria kitų ES fondų atvėrimui, kad jie finansiškai remtų investicijų garantiją savo konkrečiuose sektoriuose. |
4.2. |
Reikia išsaugoti šias subsidijų programas ir viešąsias investicijas dėl jų svarbos ir potencialo skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą, nežlugdant jų dėl jų veiklos specifiškumo. |
4.3. |
EESRK palankiai vertina pirmaisiais ESIF metais pasiektus teigiamus rezultatus, kai buvo iš karto sutelktos numatytos vertės investicijos, vis dar laukia tikslesnių kiekybinių ir kokybinių rezultatų vertinimo ir mano, kad MVĮ investicijų linija buvo sėkminga. Ši linija įgyvendina tai, ką Komitetas sakė apie ESIF vaidmenį rizikos kapitalo srityje ir būtinybę finansuoti darbo vietų kūrimą ir verslo, ypač MVĮ, augimą (4). |
4.4. |
Komiteto manymu, ESIF sėkmę MVĮ atveju iš dalies galima paaiškinti nuolatinėmis lėšų pervedimo įmonėms iš bankų mechanizmo problemomis, kaip rodo ECB likę nepaliesti indėliai: šiuo požiūriu EESRK Bendrosios rinkos observatorija, naudodamasi poveikio rodikliais, turėtų nuolat stebėti ESIF diegimą MVĮ. |
4.5. |
Komiteto manymu, ESIF 2.0 reikėtų siekti dar didesnio privataus kapitalo dalyvavimo, jei įmanoma, peržengiant pirmaisiais metais pasiektą 62 % ribą. Šiuo požiūriu Komitetas siūlo atsargiai išnagrinėti galimybę praplėsti fondo taikymo sritį ne tik bankams, bet ir kitoms finansų šakoms: finansų sektoriams, obligacijų rinkai, draudimo ir pensijų fondams (5). EESRK sutinka, kad reikalingas papildomas fondas, visų pirma orientuotas į privačių investicijų sutelkimą. Europos lygiu instituciniai investuotojai valdo 13 500 mlrd. EUR (6) turtą, iš kurio mažiau nei 1 % investuojama į infrastruktūrą. |
4.6. |
EESRK prašo Europos institucijų pagalvoti apie galimybę suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo esant sunkiai situacijai padidinti viešąsias investicijas ir per ESIF finansuoti infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus, kokybišką švietimą, vaikų priežiūrą, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. |
4.6.1. |
Norint padidinti šias lėšas, reikia keisti bendrosios rinkos taisykles kapitalui, pavyzdžiui, Mokumas II direktyvą, kurios trukdo Europos draudimo ir pensijų fondų investicijoms į infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Kanadoje šių fondų dalis investicijose į infrastruktūrą, įskaitant Europos infrastruktūrą, sudaro iki 15 % valdomo turto. Europos infrastruktūros tinklų priemonės, EIB ir draudimo fondų finansuojama platforma galėtų sumažinti šias problemas ir užtikrinti tinkamą šių fondų panaudojimą. |
4.7. |
Komiteto manymu, ESIF 2.0 sėkmei svarbu išlaikyti jo į rinką orientuotą pobūdį ir stiprinti ESIF papildomumą kitų ES priemonių ir EIB pagrindinės veiklos atžvilgiu: kiekvienas atskiras projektas turi būti ne tik suderinamas su ES politika, bet ir vertinamas už privalumus ir tikėtinus ekonominius rezultatus. |
4.8. |
EESRK pritaria būtinybei stiprinti ESIF remiamų projektų papildomumą ir taip padidinti rizikingesnių projektų priimtinumą bankams ar jų finansuojamumą. Be to, į priimtinumo kriterijus reikėtų įtraukti reikalavimą, kad remiamais projektais būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos, o tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos būtų konkrečiai įvardytos kaip projektai, kurie iš esmės atitinka papildomumo reikalavimą, taip užtikrinant, kad investicijų planas veiksmingai atgaivintų Europos ekonomiką ir skatintų darbo vietų kūrimą ir ekonominę ir socialinę sanglaudą. |
4.9. |
EESRK pabrėžtinai ragina ESIF aktyviau naudoti švietimo, mokymo ir profesinio mokymo srityse siekiant ugdyti įgūdžius ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, vystyti kūrybinę ir kultūros pramonę, sveikatos priežiūrą ir socialinę ir turizmo infrastruktūrą. |
4.10. |
Komitetas mano, kad reikėtų pereiti prie geografiniu požiūriu proporcingo ESIF taikymo ES, kai atsižvelgiama į bendrą kiekvienos šalies ekonominę veiklą ir į iniciatyvos principus orientuotis į paklausą ir į rinką, iš anksto nenustatant kvotų ir kartu išsaugant pakankamą lankstumą paskirstant lėšas skirtingiems sektoriams. EESRK pritaria tam, jog tikslinga stiprinti Europos investavimo konsultacijų centrą, kad jis suaktyvintų savo veiklą įvairiose šalyse. Jis taip pat pritaria galimybei pasinaudoti struktūriniais ir investicijų fondais siekiant sklandžiai ir be biurokratinių kliūčių bendrai finansuoti ESIF projektus. |
4.10.1. |
Reikėtų išplėsti Europos investavimo konsultacijų centro ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmenį ne tik siekiant visoje ES teikti vietos lygmeniui geriau pritaikytas techninės pagalbos paslaugas, bet ir užtikrinti geresnę vietos ir regionų valdžios institucijų ir ESIF 2.0 komunikaciją. |
4.10.2. |
Be to, ESIF sėkmei yra itin svarbus yra nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo. ES ir nacionalinė Vyriausybė, pasinaudodamos ESIF padėjo ir turėtų toliau didinti paramą plyno lauko ir nenaudojamų pramonės objektų projektams, kurie kitomis aplinkybėmis nebūtų finansiškai perspektyvūs. Tai ypač pasakytina apie kiekybiškai neįvertinamos naudojimo ar paklausos rizikos projektus. Dalį šios rizikos būtų galima sumažinti iš dalies naudojantis nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų teikiamomis garantijomis, kurios daugeliu atveju instituciniams investuotojams netinkamus sandorius paverstų tinkamais. |
4.11. |
EESRK pritaria idėjai, kad „valstybių narių įnašai į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) nebūtų įtraukiami į biudžeto deficito skaičiavimus“ ir norėtų, kad šis principas būtų taikomas ir investicijų programoms, pavyzdžiui, tikro ir teisingo subalansuoto biudžeto taisyklės taikymo strateginėms viešosioms investicijoms forma. |
4.12. |
Komiteto manymu, siekiant skatinti Europos investicijas ir pritraukti užsienio investicijas (7), kurias reikėtų numatyti reglamente abipusiu pagrindu, ir iš tikrųjų pasiekti garantijos ir investicijų santykio 1:15 sverto efektą, reikia ne tik išjudinti Europos ekonomiką ir augimą, bet ir paspartinti visišką trečiojo investicijų plano ramsčio įgyvendinimą vykdant struktūrines reformas, šalinant kliūtis investicijoms ir įtraukiant ESIF įnašą. |
4.13. |
EESRK rekomenduoja užtikrinti didesnį ESIF finansavimo matomumą vietos lygmeniu vykdant didelę informacinę kampaniją ir visų pirma MVĮ atveju kiekvieną finansavimo sutartį, apimančią ir ESIF finansavimą, paženklinti ESIF logotipu. Komitetas mano, kad finansavimo ir investicijų operacijų bei garantijų fondų veiklos ir darbo stebėsena yra svarbi visai pilietinei visuomenei, kuriai jis atstovauja, ir vietos ir regionų valdžios institucijoms. Taip pat svarbus nepriklausomų ekspertų vertinimas, kaip taikomas ESIF reglamentas ir jo pakeitimai. Todėl EESRK prašo, kad tokio pobūdžio ataskaitos būtų teikiamos ne tik Parlamentui ir Tarybai, bet ir EESRK ir RK. |
5. Konkrečios pastabos
5.1. |
Kalbant apie prioritetinius sektorius, ESIF 2.0 turėtų teikti subalansuotą ir lankstų finansavimą, pagrįstą galimų investicijų apimtimi, įvairiems ekonomikos sektoriams ir ypač energetikos ir skaitmeninimo, žiedinės ekonomikos sektoriams ir COP 21 tikslams, tvariam transportui ir tarpvalstybiniams tinklams, taip pat kitiems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui, bioekonomikai, apdirbamajai pramonei ir paslaugoms mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose siekiant užtikrinti geriausią įmanomą poveikį užimtumui, įskaitant dvejopo naudojimo technologijas, susijusias su saugumo ir gynybos pramone, remiant bendros, tvirtos ir tiksliau apibrėžtos Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės, turinčios „geresnį koordinavimą ir bendrą planavimą siekiant sukurti Europos gynybos sąjungą“, sukūrimą (8). |
5.1.1. |
Komitetas visų pirma rekomenduoja remti apdirbamosios pramonės skaitmeninimą (Pramonė 4.0), saugų ir vienodą debesijos tinklų ir duomenų centrų plėtojimą. |
5.2. |
Kalbant apie ESIF valdymą, EESRK manymu, būtų tikslinga, kad Europos Komisijos (išskyrus ECFIN GD) ir EIB atstovai valdymo komitete keistųsi pagal rotacijos principą, kad jame dalyvautų už skirtingus sektorius, pavyzdžiui, transporto, skaitmeninimo ir aplinkos, atsakingų generalinių direktoratų atstovai siekiant skatinti subalansuotą finansavimą visuose sektoriuose. Investicijų komitetas, sprendžiantis, kurie projektai bus remiami ES garantijos, taip pat turi būti visiškai nepriklausomas ir turi priimti skaidrius sprendimus be EIB, Europos Komisijos ar kitų viešųjų ar privačių prisidedančių subjektų įsikišimo. Be to, jį reikėtų išplėsti suteikiant galimybę dalyvauti konkrečių sektorių ekspertams, kurie gali suteikti specialių žinių apie geografinių rinkų, kuriose daroma intervencija, padėtį. |
5.3. |
ESIF gauna daug didesnį finansavimą nei kitos Bendrijos iniciatyvos, taigi gali skatinti investicijas į didelio masto Europos projektus, kurių vertė viršija 10 mlrd. EUR, didžiąją dalimi remiant privačiam kapitalui (9). Siekiant įgyvendinti šiuos projektus, Komiteto manymu, reikia sustiprinti aktyvų Komisijos vaidmenį, kad ji galėtų remti bendrą įvairių Europos programų inicijavimą ir sukurti reikiamą reguliavimo sistemą, visų pirma transporto, energetikos ir IRT tinklų sektoriuje, kurio BVP ekonominiai daugikliai yra didžiausi. |
5.4. |
EESRK manymu, ESIF turėtų daugiau dėmesio skirti skaitmeninei bendro vartojimo ekonomikai Europoje, propaguojant Europos investicijų platformas, kad būtų skatinamas veiklą pradedančių įmonių augimas šiame sektoriuje kuriant kokybiškas darbo vietas. Turi būti užtikrinamos ne tik darbuotojų teisės, bet ir vartotojų apsauga. |
2016 m. gruodžio 15 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Georges DASSIS
(1) EIB grupės rezultatai. 2016 m. spalio 12 d.
(2) EESRK nuomonė „Investicijų planas Europai“ (OL C 268, 2015 8 14, p. 27).
(3) Žr. 1 išnašą.
(4) EESRK nuomonė „Ekonomikos augimas ir valstybės skolos ES. Du novatoriški pasiūlymai“ (OL C 143, 2012 5 22, p. 10).
(5) Žr. 1 išnašą.
(6) ES veiksmų planas. Kaip geriausiai pasinaudoti naujomis finansinėmis programomis (angl. Action Plan. Making the best use of new financial schemes)
(7) Žr., pvz., Kinijos programą „Viena juosta, vienas kelias“.
(8) Žr. EESRK nuomonę „Naujoji ES užsienio ir saugumo politikos strategija“ (OL C 264, 2016 7 20, p. 1).
(9) Pavyzdžiui, Europos skrydžių valdymo sistema, Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), susietasis ir automatizuotas vairavimas, Šiaurės jūros vėjo jėgainėms skirtas sudėtingasis jūrinis elektros tinklas, pramoninis gigabaitas, itin našios kompiuterinės sistemos ir plačiajuosčio ryšio diegimas visoje Europoje.