Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52016AE5432

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma aviacijos saugumo tikrinimo įrangos sertifikavimo Europos Sąjungoje sistema“ (COM(2016) 491 final – 2016/0236 (COD))

OJ C 125, 21.4.2017, p. 34–39 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/34


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma aviacijos saugumo tikrinimo įrangos sertifikavimo Europos Sąjungoje sistema“

(COM(2016) 491 final – 2016/0236 (COD))

(2017/C 125/04)

Pranešėjas

Stefan BACK

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2016 9 15

Taryba, 2016 10 24

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2017 1 13

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 1 25

Plenarinė sesija Nr.

522

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

138/1/3

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1.

EESRK dar kartą patvirtina, kad pritaria 2012 m. inovacinės ir konkurencingos saugumo pramonės veiksmų planui (toliau – veiksmų planas) (1).

1.2.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į Europos saugumo darbotvarkę (toliau – Saugumo darbotvarkė) (2) ir dar kartą patvirtina, kad pritaria kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planui ir pasiūlymui dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu (3)  (4).

1.3.

Atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas, EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma aviacijos saugumo tikrinimo įrangos sertifikavimo Europos Sąjungoje sistema (5) (toliau – pasiūlymas), tikslą kaip pirmąjį veiksmų plano įgyvendinimo žingsnį. Jis pritaria pasiūlymo tikslui sukurti tikrinimo įrangos tipo patvirtinimo ir one-stop shop principu veikiančią sertifikavimo sistemą siekiant supaprastinti gaminių pateikimą rinkai, mažinti sąnaudas, didinti rinkos apimtį ir Europos saugumo gaminių pramonės konkurencingumą.

1.4.

Tačiau EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme nenumatyta įsteigti vieną ES tvirtinančiąją instituciją, kurioje veiktų techninė tarnyba, nes tai leistų užtikrinti optimalų veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas. EESRK rimtai abejoja dėl efektyvaus išteklių naudojimo, jeigu, kaip siūloma, techninės tarnybos būtų atskirtos nuo patvirtinimo institucijų.

1.5.

EESRK taip pat apgailestauja, kad į pasiūlymą neįtraukta Reglamento (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių (6) 6 straipsnyje numatyta galimybė nacionaliniu lygmeniu nustatyti griežtesnius reikalavimus nei reglamente nurodyti pagrindiniai standartai, kuriai EESRK buvo aiškiai pritaręs savo nuomonėje (7) dėl šio reglamento pasiūlymo.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad pirmenybė, atrodo, teikiama vidaus rinkos, o ne saugumo problemoms, net nenumatant galimybės leisti nustatyti papildomus nacionalinius saugumo reikalavimus siekiant apsaugoti svarbiausius nacionalinius interesus pagal SESV 114 straipsnio 10 dalį.

1.7.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat apgailestauja, kad pagal SESV neleidžiama taikyti specialių nacionalinių priemonių siekiant apsaugoti esminius nacionalinius interesus nuo teroro aktų, atsižvelgiant į karinei įrangai taikomas nuostatas pagal SESV 346 straipsnį arba viešųjų pirkimų nuostatas pagal Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (8) 15 straipsnį.

1.8.

EESRK kyla klausimų dėl pasiūlymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Komisija pirmininkauja techninių tarnybų veiklos koordinavimo komitetui, tinkamumo, atsižvelgiant į tai, kad tarnyboms teks spręsti itin techninio ir sudėtingo pobūdžio klausimus.

1.9.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat apgailestauja, kad neatsižvelgta į galimybę į pasiūlymą įtraukti įvairių nacionalinių patvirtinimo institucijų informacijos mainų ir koordinavimo sistemą.

1.10.

EESRK kyla klausimų, ar pasiūlyme leidžiant taikyti deleguotuosius teisės aktus keičiant technines nuostatas neviršijama SESV 290 straipsnio 1 dalies taikymo sritis. Tai ypač pasakytina apie pasiūlymo 27 straipsnio a punktą, kuriame nenustatyti jokie naujų veiksmingumo reikalavimų apribojimai dėl taikymo srities ar pobūdžio, kuriuos galima įtraukti į pasiūlymo I priedą priimant deleguotuosius aktus.

1.11.

Bet kuriuo atveju EESRK pažymi, kad esant poreikiui šioje srityje priimti teisės aktus, Komisijai prireiks techninės kompetencijos, kad priimami teisės aktai būtų aukštos kokybės.

1.12.

EESRK iš esmės palankiai vertina pasiūlymą, kad ES turėtų siekti tapti visaverte Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAK) nare. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančią ECAK konstituciją narėmis gali būti tik valstybės, kad ECAK narės yra ne tik ES valstybės narės ir kad negalima nuspėti derybų dėl narystės baigties, būtų realistiškiau pažymėti, kad ES turėtų imtis tinkamų veiksmų siekdama tapti ECAK nare.

1.13.

EESRK atsižvelgė į pasiūlymo nuostatą dėl ilgiausio vidutinio šešių mėnesių laikotarpio tarp prašymo techninėms tarnyboms atlikti bandymus pateikimo ir bandymų rezultatų pristatymo atitinkamai leidimą išduodančiai institucijai. EESRK nuomone, būtų geriau, kad techninė tarnyba atliktų pirminį prašymo vertinimą siekdama nustatyti, kiek laiko reikės bandymams atlikti, ir praneštų pareiškėjui nustatytą terminą. Vėliau, jeigu bandymų atlikimo terminas būtų praleistas, pareiškėją reikėtų informuoti nurodant vėlavimo priežastis.

1.14.

EESRK pažymi, kad ECAK gaminių vertinimo sistema dabar veikia sklandžiai ir kad gali kilti klausimų dėl ES tipo patvirtinimo sistemos pridėtinės vertės praktinės veiklos srityje. Ši pastaba netaikytina pasiūlyme išdėstytiems tikslams vidaus rinkos srityje.

1.15.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių EESRK abejoja dėl dabartinės redakcijos pasiūlymo pridėtinės vertės ir prašytų Komisijos dar kartą apsvarstyti jo turinį ir atsižvelgti į šioje nuomonėje išdėstytas pastabas.

2.   Įžanga

2.1.

Pasiūlymas yra vienas iš etapų įgyvendinant veiksmų planą (9). Veiksmų planu siekiama šių tikslų:

įveikti rinkos susiskaidymą, kuriant ES lygmens arba tarptautinius standartus, suderinant ES sertifikavimo ir (arba) atitikties vertinimo procedūras ir geriau išnaudojant saugumo ir gynybos technologijų sąveiką,

sumažinti mokslinių tyrimų ir rinkos atotrūkį,

geriau integruoti socialinį aspektą, iš anksto vertinant socialinį poveikį, įskaitant galimą poveikį pagrindinėms teisėms.

2.2.

Vienas svarbus veiksmų plano tikslas – sumažinti saugumo rinkos susiskaldymą įsteigiant ES masto saugumo technologijų sertifikavimo sistemą, pradedant nuo oro uostų tikrinimo įrangos ir signalizacijos sistemų, kuri veiktų one-stop shop principu ir kurioje sertifikuotam gaminiui būtų išduodamas leidimas patekti į rinką visoje ES. Taip būtų užtikrintas supaprastinimas, sumažintos sertifikavimo sąnaudos, padidinta vidaus rinkos apimtis ir atitinkamai padidės konkurencingumas palyginti su JAV ir Kinijos gaminiais, kurių pranašumas yra didesnė apimtis didelėse vidaus rinkose.

2.3.

Saugumo darbotvarkėje (10) patvirtintas veiksmų planas dėl pagalbinių priemonių mokymo, finansavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

2.4.

Saugumo darbotvarkėje yra įvairių priemonių, be kita ko, susijusių su kova su terorizmo finansavimu, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu, taip pat piliečių ir svarbiausios infrastruktūros apsaugos papildomų priemonių, įskaitant kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planą ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu (11).

2.5.

Pasiūlymu kuriama sertifikavimo sistema, grindžiama bendraisiais įrangos veiksmingumo reikalavimais, bendraisiais bandymų metodais ir bandymus atliekančių laboratorijų (techninių tarnybų) akreditavimu.

2.6.

Įrangos veiksmingumo reikalavimai nustatyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių (12) ir jo įgyvendinimo teisės aktus (pasiūlymo 4 straipsnis ir I priedas).

2.7.

Vertinimo metodai parengti pagal ECAK patvirtintą bendrojo vertinimo procedūrą (BVP).

2.8.

Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti patvirtinimo institucija, kompetentinga visais įrangos tvirtinimo klausimais (pasiūlymo 6 straipsnis). Valstybės narės negali nustatyti papildomų reikalavimų sertifikuotai įrangai (pasiūlymo 4 straipsnis).

2.9.

Pasiūlyme nustatytos procedūros, kaip elgtis su įranga, dėl kurios kyla pavojus nacionaliniu lygmeniu arba kuri neatitinka sertifikavimo reikalavimų (pasiūlymo 17–19 straipsniai).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK jau palankiai įvertino veiksmų planą (13), Europos saugumo darbotvarkę, veiksmų planą kovai su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu (14).

3.2.

Dabar EESRK taip pat palankiai vertina pasiūlymo tikslą įgyvendinti veiksmų planą stiprinant Europos saugumo pramonės sektorių sukuriant didesnę vidaus rinką ir didinant šio sektoriaus konkurencingumą.

3.3.

EESRK palankiai vertina pasiūlymo tikslą didinti ES saugumo pramonės konkurencingumą ir supaprastinti administracines procedūras įsteigiant one-stop shop principu veikiančią sertifikavimo sistemą, kuria siekiama sumažinti sąnaudas ir sukurti didesnę vidaus rinką. EESRK pažymi, kad daug dėmesio skiriamas vidaus rinkai ir konkurencingumui ir tai, kad saugumo klausimai iš esmės sprendžiami atsižvelgiant į perspektyvą, kad padidinus sektoriaus konkurencingumą gali atsiverti daugiau galimybių diegti inovacijas ir kurti naujus gaminius.

3.4.

EESRK pritaria pasiūlyme išdėstytam požiūriui į įrangos veiksmingumo reikalavimų nustatymą ir ECAK parengtų bendrųjų bandymų metodų naudojimą bei sutinka, kad toks požiūris būtinas dėl daugelio teisinės medžiagos aspektų slapto pobūdžio. EESRK vis dėlto mano, kad įvairius svarbius pasiūlymo aspektus būtų galima patobulinti.

3.5.

Tad EESRK apgailestauja, kad į pasiūlymą neįtraukta Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms taikyti griežtesnes priemones nei pasiūlyme išdėstyti bendrieji pagrindiniai standartai. Šiai problemai spręsti netinka nei nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančiai įrangai taikomos procedūros, nei Sąjungos apsaugos procedūra.

3.6.

EESRK primena, kad savo nuomonėje dėl to reglamento pasiūlymo (15) konkrečiai pritarė galimybei leisti valstybėms narėms nustatyti griežtesnes priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį.

3.7.

EESRK suvokia sunkumus, susijusius su leidimu priimti papildomus nacionalinius reikalavimus gaminiams, kuriems taikomi suderinti kriterijai, tačiau atkreipia dėmesį į SESV 114 straipsnio 10 dalyje numatytą galimybę leisti nustatyti nacionalinius reikalavimus, pavyzdžiui, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti nacionalinius saugumo interesus, nors tik ribotą laiką.

3.8.

EESRK pažymi, kad pasiūlymuose dėl pagrįstų nuomonių subsidiarumo klausimu, vienas iš kurių jau pateiktas, bent dviejų valstybių narių parlamentai nurodė būtinumą turėti galimybę pritaikyti saugumo reikalavimus atsižvelgiant į įvairius rizikos lygius įvairiose valstybėse narėse (16). Tai reiškia, kad gali prireikti sugriežtinti saugumo reikalavimus nustatant papildomus aspektus ir užtikrinant geresnį įrangos, įskaitant oro uostų tikrinimo įrangą, veiksmingumą, palyginti su standartiniais ES reikalavimais.

3.9.

EESRK mano, kad įgyvendinant politiką, kuria siekiama pagerinti apsaugą nuo teroro aktų, šis tikslas turi būti laikomas svarbiausiu visų siūlomų priemonių elementu. Su šiuo tikslu susijusi pramonės politikos darbotvarkė turi būti laikoma papildomu tikslu kovoti su terorizmu.

3.10.

Todėl turi būti aiškiai numatyta galimybė valstybėms narėms įveikti su terorizmu susijusias grėsmes, be kita ko, be standartinių sertifikavimo reikalavimų nustatant papildomus reikalavimus oro uostų tikrinimo įrangai. Pasiūlymo 17 ir 18 straipsniai nesusiję su šia problema ir juose nenumatoma pakankama valstybių narių veiksmų laisvė, kad jos galėtų apsisaugoti nuo terorizmo keliamų grėsmių. EESRK supranta, kad galiojančioje SESV redakcijoje nėra konkrečių taisyklių, pagal kurias saugumo įrangai būtų galima netaikyti vidaus rinkos taisyklių siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius nacionalinius interesus, nes SESV 346 straipsnyje tokia galimybė numatyta tik dėl karinės įrangos, o Direktyvos 2014/24/ES nuostatos (15 straipsnis) susijusios tik su viešaisiais pirkimais (17).

3.11.

EESRK atkreipia dėmesį, kad pagal pasiūlymą Komisija deleguotaisiais teisės aktais gali iš dalies keisti I priedą, kad atspindėtų naujus nustatytus aviacijos saugumo tikrinimo įrangos veiksmingumo reikalavimus (27 straipsnio a punktas), ir iš dalies keisti reglamento priedus, kad atsižvelgtų į mokslinių ir techninių žinių raidą (27 straipsnio b punktas). Pagal SESV 290 straipsnio 1 dalį deleguotaisiais teisės aktais galima tvirtinti tik neesminius teisės akto elementus, pavyzdžiui, atnaujinant jį dėl technologijų raidos. Pasiūlymo 27 straipsnio a punkte numatytas įgaliojimų delegavimas, atrodo, viršija šią ribą. Tad EESRK kyla klausimų dėl pasiūlymo 27 straipsnio a punkte numatyto delegavimo suderinamumo su SESV.

3.12.

Bet kuriuo atveju, jeigu Komisija šioje srityje priims teisės aktus, jai prireiks techninės kompetencijos užtikrinti, kad priimami teisės aktai būtų aukštos kokybės.

3.13.

Pasiūlyme numatyta, kad kiekvienoje valstybėje narėje turi būti patvirtinimo institucija. EESRK kyla abejonių ir dėl visų valstybių narių pajėgumą įsigaliojus pasiūlymui įsteigti tokią instituciją ir dėl efektyvaus išteklių naudojimo įgyvendinant tokį reikalavimą ir jo pridėtinės vertės, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik penkios valstybės narės pajėgios atlikti įrangos bandymus ir tipo patvirtinimus. EESRK nuomone, viena ES patvirtinimo institucija būtų veiksmingesnis sprendimas, kuris atitiktų one-stop shop požiūrį.

3.14.

Šiuo klausimu EESRK taip pat kyla abejonių dėl bandymų ir sertifikavimo funkcijų atskyrimo tarp techninių tarnybų ir patvirtinimo institucijų, t. y. kad faktinį gaminio veiksmingumo bandymą turėtų atlikti patvirtinto kompetencijos lygio techninė tarnyba, o sprendimą išduoti sertifikatą (tipo patvirtinimą) turėtų priimti patvirtinimo institucija, kuri aiškiai neturi tenkinti jokių konkrečių techninės kompetencijos kriterijų ir visiškai pasikliaus techninės tarnybos atliktais vertinimais. Jeigu tokios dviejų pakopų sistemos pagrindimas susijęs su tuo, kad ne visose valstybėse narėse esama pakankamos techninės kompetencijos, EESRK siūlytų priskirti abi funkcijas mažesniam skaičiui patvirtinimo institucijų arba, geriausiu atveju, kaip jau pasiūlyta, įsteigti vieną bendrą visos ES patvirtinimo instituciją.

3.15.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ECAK bendroji sertifikavimo bandymų metodika dabar veikia tinkamai. Tad kyla klausimų dėl pasiūlymu kuriamos sistemos pridėtinės vertės, nes ECAK sistema užtikrinamas laisvas gaminių judėjimas ECAK valstybėse narėse. Ši pastaba netaikytina pasiūlyme išdėstytiems tikslams vidaus rinkos srityje.

3.16.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymo 10 straipsnyje nustatyta, jog ES taps visaverte už bendrųjų bandymų metodikų rengimą atsakingos įstaigos, t. y. ECAK, nare. EESRK pabrėžia, kad ES norint tapti ECAK nare, reikės pirma iš dalies pakeisti ECAK konstituciją, nes pagal ją visavertės narės gali būti tik valstybės. Kadangi dėl narystės vyktų derybos, EESRK siūlytų iš dalies pakeisti šią nuostatą ir suformuluoti ją taip, kad ES turėtų būti suteikti įgaliojimai pradėti derybas siekiant tapti visaverte ECAK nare.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Pasiūlyme pažymima, kad, siekdama užtikrinti techninių tarnybų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, Komisija įsteigia sektoriaus techninių tarnybų grupę ir jai pirmininkauja. Turint omenyje, kad šiai grupei tikriausiai teks spręsti itin sudėtingus techninius klausimus, EESRK kyla abejonių dėl šio sprendimo tinkamumo.

4.2.

EESRK stebina tai, kad neįžvelgiama būtinybės pasiūlyti keistis informacija tarp įvairių nacionalinių patvirtinimo institucijų bei patvirtinimo institucijų ir Komisijos ir koordinuoti jų veiklą, turint omenyje, kad tokia sistema pripažinta naudinga techninėms tarnyboms ir kitokiomis aplinkybėmis, kai nacionalinės valdžios institucijos, taikydamos ES teisę, priima svarbius sprendimus, pavyzdžiui, konkurencijos srityje.

4.3.

Nors pasiūlyme numatoma įsteigti po vieną patvirtinimo instituciją kiekvienoje valstybėje narėje, techninėms tarnyboms, kurios, kaip jau minėta, atliks pagrindinį vaidmenį planuojamoje sertifikavimo sistemoje, toks reikalavimas netaikomas. Tai dar kartą patvirtina nuomonę, kad reikalavimas įsteigti po vieną patvirtinimo instituciją kiekvienoje valstybėje narėje yra tik simbolinis, atsižvelgiant į tai, kad tipo patvirtinimo sertifikavimas ir jo pagrindu išduodami atitikties sertifikatai galioja visoje ES. Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančiai įrangai taikomą procedūrą (pasiūlymo 17 straipsnis) galėtų vykdyti saugumo klausimais kompetentinga nacionalinė institucija.

4.4.

Pasiūlyme pažymima, jog techninės tarnybos užtikrina, kad vidutinis laikotarpis tarp prašymo atlikti įrangos bandymus pateikimo ir rezultatų pristatymo patvirtinimo institucijai neviršytų šešių mėnesių, išskyrus išimtines aplinkybes arba konkrečiu gamintojų prašymu. EESRK mano, kad toks nustatytas terminas nėra nei pageidaujamas, nei realistiškas. Galbūt būtų geriau pavesti techninei tarnybai iš karto įvertinti, kiek laiko reikės prašymui išnagrinėti, ir pranešti savo sprendimą pareiškėjui per tam tikrą nustatytą laiką, pavyzdžiui, penkiolika darbo dienų. Jeigu terminas būtų praleistas, techninė tarnyba turėtų pateikti motyvuotą paaiškinimą.

2017 m. sausio 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2012) 417 final (OL C 76, 2013 3 14, p. 37).

(2)  COM(2015) 185 final.

(3)  COM(2015) 624 final: Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planas; COM(2015) 625 final: Pasiūlymas dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu.

(4)  OL C 177, 2016 5 18, p. 51.

(5)  COM(2016) 491 final.

(6)  OL L 97, 2008 4 9, p. 72.

(7)  OL C 185, 2006 8 8, p. 17.

(8)  Taip pat žr. aiškinamąjį komunikatą dėl Sutarties 296 straipsnio (dabartinio SESV 346 straipsnio) taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje (COM(2006) 779 final) (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(9)  COM(2012) 417 final.

(10)  COM(2015) 185 final.

(11)  COM(2015) 624 final: Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planas; COM(2015) 625 final: Pasiūlymas dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu.

(12)  Žr. 6 išnašą.

(13)  Žr. 1 išnašą.

(14)  Žr. 4 išnašą.

(15)  Žr. 6 išnašą.

(16)  2016 m. lapkričio 1 d. Jungtinės Karalystės Parlamento Bendruomenių Rūmų pagrįsta nuomonė Tarybos dokumente 14180/16 ir Prancūzijos Assemblée Nationale, Nr. 4060 rect. Proposition de Résolution Européenne.

(17)  Aiškinamasis komunikatas dėl Sutarties 296 straipsnio (dabartinio SESV 346 straipsnio) taikymo viešiesiems pirkimams gynybos srityje, p. 6, 10 išnaša. Direktyva 2004/18/EB buvo pakeista Direktyva 2014/24/ES, (COM)2006 779 final.


Top