2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/106

Pranešėjas:

Raymond HENCKS

1.1.

Įvairiuose Komisijos finansuotuose tyrimuose įrodyta, kad tarptautinių siuntinių pristatymo tarifai, ypač taikomi privatiems asmenims ir MVĮ, kartais yra beveik penkis kartus didesni už vidaus siuntiniams taikomus tarifus ir kad tų skirtumų negalima paaiškinti paskirties šalies darbo ar kitomis sąnaudomis. Todėl vartotojai ir e. prekybos mažmenininkai gali naudotis ne visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

1.2.

EESRK pripažįsta, jog Komisija būtinai turi imtis naujų veiksmų, kad visi e. mažmenininkai ir vartotojai, visų pirma privatūs asmenys ir MVĮ atokiose vietovėse, pagaliau galėtų naudotis siuntinių pristatymo paslaugomis, kurios būtų prieinamos, aukštos kokybės ir įperkamos.

1.3.

Spręsti pernelyg didelių tarifų problemą Komisija ketina įgyvendindama šioje nuomonėje aptariamą reglamentą, tačiau jis taikomas tik siuntinių pristatymo paslaugas teikiantiems universaliųjų paslaugų teikėjams.

1.4.

EESRK baiminasi, kad šiame reglamente siūlomų priemonių, ypač tarifų ir galutinio atlygio už tarptautinę pašto paslaugą mokesčių skaidrumo nustatymo, orientacinio pasiūlymo skelbimo ir tarifų prieinamumo vertinimo (abejoti šių priemonių būtinumu negalima) gali neužtekti, jeigu nebus imtasi papildomų priemonių, be to, taikant šias priemones gali būti beveik neskatinama taikyti pagrįstus tarifus už atitinkamas tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas.

1.5.

EESRK apgailestauja, kad Komisija iki 2018 m. pabaigos atideda galimybę taikyti griežtesnes priemones, laukdama padėties pagerėjimo. Tačiau ji nepateikia jokios informacijos apie būsimus savo ketinimus tuo atveju, jeigu laukiamo pagerėjimo nebus.

1.6.

EESRK prašo Komisijos bent paskutinį kartą skubiai paraginti visus tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjus mažinti savo tarifus, kaip yra paraginusi mažinti tarptinklinio mobiliojo ryšio kainą, ir jau dabar paskelbti, kad to nepadarius Komisija šią sritį reglamentuos ir nustatys viršutinę tarifų ribą.

1.7.

Dėl prieinamų kainų vertinimo pažymėtina, kad EESRK jau seniai prašo paaiškinti sąvoką „visuotinės ekonominės svarbos paslaugų prieinamumas“ ir imtis teisėkūros priemonių, pagal kurias valstybės narės privalėtų nustatyti prieinamumo nustatymo rodiklius. Taigi Komitetas mano, kad šio reglamento nuostatos yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, nes atlikus tokį vertinimą prireikus turės būti imtasi tinkamų priemonių.

2.1.

Fizinis internetu užsakytų prekių pristatymas yra vienas pagrindinių e. prekybos augimo elementų. Europos Sąjungoje e. prekybos plėtra tarptautiniu lygmeniu vyksta daug lėčiau negu nacionaliniu. Pavyzdžiui, 2014 m. tik 15 % vartotojų pirko internetu iš kitų valstybių narių, nors savo šalyje tai darė 44 % vartotojų (įvairiose valstybėse narėse šie skaičiai labai skiriasi).

2.2.

Internetu užsakytų prekių fizinio pristatymo tarifai, kokybė ir procedūros, taip pat sąlygos, kuriomis siuntinys gali būti grąžintas, yra veiksniai, kurie, be visų kitų veiksnių, daro įtaką vartotojo sprendimui užsakyti prekę internetu. Taigi tai, ar internetu pirkęs pirkėjas patenkintas, iš dalies priklauso nuo jo patirties, susijusios su prekės pristatymu. Galimybė pasinaudoti veiksmingais pristatymo sprendimais už priimtiną kainą ypač svarbi MVĮ, labai mažoms įmonėms ir privatiems vartotojams, kurie įsikūrę atokiose teritorijose arba periferiniuose regionuose.

2.3.

Siuntinių, kurių svoris neviršija 31,5 kg, pristatymas daugelyje valstybių narių yra sparčiai plintanti paslauga. Daugelis paslaugų teikėjų ieškojo sprendimų, kurie galėtų labiau atliepti jų klientų lūkesčius, visų pirma teikė nemažai papildomų paslaugų, kaip antai: standartinio, atidėto, skubaus ar tos pačios dienos pristatymo, siuntinių sekimo, pristatymo patvirtinimo, pristatymo vietos pasirinkimo, siuntinių atsiėmimo punktų, siuntinių kioskų, registravimo, vertės deklaravimo ir kt. paslaugas; mažiau negu 2 kg sveriančios pašto siuntos, kurios, kaip įvertinta, sudaro 80 % su e. prekyba susijusių siuntų, dažnai laikomos mažais siuntiniais ir yra neatsiejama korespondencijos siuntų dalis.

2.4.

Siuntinių, kurių svoris neviršija 10 kg, pristatymui (pristatomų siuntinių svoris gali būti padidintas iki 20 kg) taikomas universaliųjų paslaugų įsipareigojimas, pagal kurį valstybės narės turi užtikrinti, kad visoje teritorijoje visiems naudotojams už prieinamą kainą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu būtų teikiamos pagrindinės paslaugos.

2.5.

E. prekybos rinka labai skirtinga. Joje dominuojančią padėtį dažnai užima keletas stambių e. mažmenininkų, kurie kasdien paruošia labai daug siuntinių, todėl yra labai gerai pasirengę su siuntinių pristatymo paslaugų teikėjais derėtis dėl siuntimo tarifų ir sąlygų; šie paslaugų teikėjai patiria spaudimą taikyti itin palankius sutartus tarifus ir konkrečias pristatymo sąlygas. Dažnai e. mažmenininkai patys padengia siuntinių, net ir tarptautinių, pristatymo išlaidas. Šioje tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje rinkoje, dėl kurios vyksta derybos, gali konkuruoti tik keletas didelių siuntinių platintojų, nes pristatant tarptautinius siuntinius taip pat reikia turėti prieigą prie tarptautinio platinimo tinklo.

2.6.

Tačiau dabar tokių galimybių nebėra nei tarptautiniu mastu perkant internetu nedidelį kiekį prekių arba perkant retai, nei individualiems siuntėjams, įskaitant daugelį MVĮ; pristatymo paslaugoms netaikomi sutarti tarifai ir tarptautiniu platinimo tinklu šios paslaugos gali būti teikiamos tik už didelę kainą, todėl galiausiai galutinis vartotojas dažnai turi mokėti pernelyg didelę pristatymo kainą. Šiais atvejais tarptautinių pristatymo paslaugų tarifai gali būti nuo trijų iki penkių kartų didesni už nacionaliniu mastu teikiamų siuntimo paslaugų tarifus (1) ir tų skirtumų negalima paaiškinti paskirties šalies darbo ar kitomis sąnaudomis. Dokumentais patvirtinti pernelyg didelių kainų pavyzdžiai ir pavyzdžiai, kaip iš esmės skiriasi įvairių valstybių narių abiem kryptimis teikiamos siuntimo paslaugos, pateikti Komisijos poveikio vertinime (SWD(2016) 166 final).

2.7.

Komisija šią problemą sprendžia jau keletą metų ir šia tema parengė daug komunikatų:

2.8.

Komisija ketino ieškoti sprendimų, kurie galėtų labiau atitikti vartotojų lūkesčius.

2.9.

Kadangi šie veiksmai buvo įgyvendinti tik iš dalies, Komisija privalėjo parengti šioje nuomonėje nagrinėjamą reglamentą, pagrįstą lydimuoju dokumentu (SWD(2016) 167 final), priedu (COM(2016) 285 final) ir didelės apimties (289 puslapių) poveikio tyrimu (SWD(2016) 166 final).

3.1.

Tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tobulinimas yra viena iš priemonių, nustatytų Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, kuria siekiama vartotojams ir įmonėms suteikti geresnių galimybių visoje Sąjungoje gauti skaitmeninių prekių ir paslaugų.

3.2.

Siūlomos priemonės susijusios su:

4.1.

Kadangi įgyvendinant įvairias Komisijos iniciatyvas, įskaitant 2012 m. žaliąją knygą „Integruota siuntinių pristatymo rinka ES e. prekybos augimui paskatinti“ ir 2013 m. veiksmų planą „Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planas. Pasitikėjimo pristatymo paslaugomis didinimas ir pardavimo internetu skatinimas“ (2), pasiekta mažai teigiamų rezultatų tarptautinių tarifų klausimu, Komisijai būtina imtis naujų veiksmų, kad galiausiai visi e. mažmenininkai ir vartotojai, visų pirma privatūs asmenys ir MVĮ atokiose vietovėse, galėtų naudotis tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis, kurios būtų prieinamos, aukštos kokybės ir įperkamos.

4.2.

Pagal Briuselio Sent Luiso universiteto atliktą tyrimą, paslaugų teikėjų viešai skelbiamos siuntinių pristatymo paslaugų kainos, kurias moka privatūs asmenys ir mažosios įmonės, buvo beveik penkis kartus didesnės už lygiaverčių vidaus paslaugų kainas, o konsultacinės įmonės Copenhague Economics tyrime konstatuota, kad kitų paslaugų teikėjų kainos nuo trijų iki penkių kartų didesnės už nacionalinius tarifus ir tų skirtumų negalima paaiškinti paskirties šalies darbo ar kitomis sąnaudomis.

4.3.

Taigi EESRK konstatuoja, kad kainos, kurias turėjo mokėti privatūs asmenys ir mažosios įmonės, yra per didelės neatsižvelgiant į siuntinių pristatymo paslaugos pobūdį. Komisija šią problemą ketina spręsti įpareigodama nacionalines reguliavimo institucijas įvertinti, ar tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifai yra prieinami.

4.4.

EESRK pritaria tam, kad, siekiant neprarasti dar daugiau laiko, Komisija pasirinko reglamentą. Tačiau jis baiminasi, kad šiame reglamente rekomenduojamos priemonės vėl bus nelabai veiksmingos. Įvedus tik tokias priemones, kaip tarifų ir galutinio atlygio už tarptautinę pašto paslaugą mokesčių skaidrumas, orientacinio pasiūlymo skelbimas ir tarifų prieinamumo vertinimas (abejoti šių priemonių būtinumu iš tikrųjų negalima), jeigu nebus imtasi papildomų priemonių, gali neužtekti norint paskatinti atitinkamų pristatymo paslaugų teikėjus taikyti pagrįstus tarifus.

4.5.

EESRK apgailestauja, kad Komisija iki 2018 m. pabaigos atideda galimybę taikyti griežtesnes priemones, kol bus priimta šioje nuomonėje nagrinėjamo reglamento taikymo vertinimo ataskaita. Šioje ataskaitoje Komisija ketina įvertinti, ar tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugos tapo prieinamesnės, taip pat ar siuntinių pristatymo paslaugas teikiantys universaliųjų paslaugų teikėjai suteikė skaidrią ir nediskriminacinę didmeninę tarptautinę prieigą. Tačiau Komisija nepateikia jokios informacijos apie būsimus savo ketinimus tuo atveju, jeigu minėtos paslaugos netaps prieinamesnės ir nebus suteikta nediskriminacinė prieiga.

4.6.

EESRK norėtų, kad Komisija bent paskutinį kartą skubiai paragintų visus tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjus mažinti savo kainas, kaip yra paraginusi mažinti tarptinklinio mobiliojo ryšio kainą, ir jau dabar paskelbti, kad to nepadarius Komisija šią sritį reglamentuos ir nustatys viršutinę kainų ribą.

4.7.

Be to, reglamente pateikti pasiūlymai, susiję su tarifų ir galutinio atlygio už tarptautinę pašto paslaugą mokesčių skaidrumu, orientacinio pasiūlymo skelbimu, tarifų prieinamumo vertinimu ir skaidria bei nediskriminacine tarptautine prieiga, taikomi tik universaliųjų paslaugų teikėjams, kurie teikia siuntinių pristatymo paslaugas.

4.8.

Tačiau visoje siuntinių pristatymo rinkoje universaliųjų paslaugų teikėjų užimama dalis yra nevienoda: nuo 10 % (Bulgarijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje) iki 25 % (Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Estijoje), o universaliųjų paslaugų įsipareigojimai taikomi tik mažai šių siuntinių procentinei daliai (5–10 %). Taigi šioje nuomonėje aptariamame reglamente nagrinėjama padėtis tik nedidelėje rinkos dalyje, nors ji yra būtina kitų alternatyvų neturintiems vartotojams ir MVĮ atokiose vietovėse.

4.9.

Dėl prieinamų kainų vertinimo pažymėtina, kad EESRK jau seniai prašo paaiškinti sąvoką „visuotinės ekonominės svarbos paslaugų prieinamumas“ ir imtis teisėkūros priemonių, pagal kurias valstybės narės privalėtų apibrėžti šių paslaugų prieinamumo nustatymo rodiklius (3). Taigi Komitetas mano, kad šio reglamento nuostatos yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, nes atlikus tokį vertinimą prireikus turės būti imtasi tinkamų priemonių.

4.10.

Tačiau šioje nuomonėje nagrinėjamame reglamente nustatyta, kad bus vertinami tik reglamento priede nurodytame viešai skelbiamame tarptautinių tarifų sąraše išvardytų kategorijų siuntinių tarifai, t. y. 0,5, 1, 2 arba 5 kg siuntinių (kurie stebimi arba nestebimi ir kurių buvimo vieta nustatyta) tarifai. EESRK nuomone, šis vertinimas turėtų būti išplėstas ir apimti 10, 15 ir 20 kg siuntinius, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad ateityje tarptautinių siuntinių pristatymo tarifai gali būti reglamentuoti.