EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015XC0925(02)

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

OJ C 317, 25.9.2015, p. 9–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

25.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/9


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 317/04)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„MORTADELLA DI PRATO“

ES Nr. IT-PGI-0005–01333–8.5.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas

„Mortadella di Prato“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Mortadella di Prato“ yra į apvalką kimštas ir šiluminiu būdu apdorotas šaltas mėsos produktas, pagamintas iš gerai susmulkinto kiaulienos, jūros druskos, česnako, prieskonių ir likerio „Alchermes“, kuris dar vadinamas „Alkermes“ (jo dalis produkte sudaro 0,3–0,6 %), mišinio. Vartoti paruoštas produktas turi pasižymėti šiomis savybėmis: svoris – 0,5–10 kg; forma – cilindro ir šiek tiek elipsės; išmatavimai: ilgis – 8–70 cm; skersmuo – 6–35 cm; organoleptinės savybės: mišinio konsistencija tvirta ir kompaktiška, o dėl smulkaus malimo yra švelni gomuriui; išorinė spalva dulsvai rožinė; vidinė spalva dėl likerio „Alchermes“ spalvinamojo poveikio – tamsiai rožinė su baltomis kubo formos riebalų dėmelėmis; aromatas skvarbus, prieskonių, su iškart juntamu „Alchermes“ kvapu; skonis: būdingas produktui ir kontrastingas: aštrus ir pikantiškas prieskonių, česnako, jūros druskos skonis ir saldus, švelnus likerio „Alchermes“ skonis; cheminės ir fizinės savybės: riebalų ir baltymų santykis neviršija 1,5.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Kiaulės, iš kurių gaminama „Mortadella di Prato“, turi būti šeriamos jovalu arba koše; šio pašaro sausosios medžiagos kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 45 %, kai kiaulės grynasis svoris neviršija 80 kg, o penimos kiaulės – ne mažiau kaip 55 %. Pašarui naudojamos išrūgos (šalutinis varškės gamybos produktas) ir pasukos (šalutinis sviesto gamybos produktas) neturėtų viršyti 15 l gyvuliui per dieną.

„Mortadella di Prato“ yra gaminamas išimtinai iš toliau procentinėmis dalimis nurodytų mėsos išpjovų: peties – 40–50 %; poodinių riebalų – 9–15 %; kumpio nuopjovų – 10–20 %; nugarinės „capocollo“ – 5–15 %; žandikaulio – 5–15 %; kiaulės papilvės – 5–10 %. Privalomos sudedamosios dalys: likeris „Alchermes“– 0,3–0,6 %; malti pipirai – 0,1–0,3 %; nesmulkinti pipirai – 0,1–0,2 %; jūros druska – 2,0–3,0 %; malti prieskoniai (kalendra, cinamonas, muskato riešutas, muskato kevalo milteliai ir gvazdikėliai) – 0,1–0,25 %; česnakas – 0,08–0,2 %; natrio glutamatą naudoti draudžiama. Naudojama ne mažiau kaip 160 kg (+/- 10 %) sveriančių ir skerdimo metu senesnių nei devynių mėnesių kiaulių mėsa. Laikotarpis nuo paskerdimo ir mėsos išpjaustymo turi būti ne trumpesnis kaip 24 val. ir ne ilgesnis kaip 96 val.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Geografinėje vietovėje turi būti nuolat, be pertraukų vykdomi toliau nurodyti „Mortadella di Prato“ gamybos etapai: apipjaustymas, malimas ir minkymas; kimšimas ir aprišimas; garinimas ir virimas; nuplovimas ir vėsinimas.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Laikotarpis nuo vėsinimo, tolesnio nusausinimo ir pakavimo neturi viršyti 20 minučių. Nesilaikant šio laiko apribojimo, būtų ne tik sudarytos sąlygos mikrobams daugintis, bet ir nepataisomai pažeista subtili produkto organoleptinė pusiausvyra, pakistų jo aromatas ir būdinga rožinė spalva.

3.6.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Mortadella di Prato“ gali būti parduodamas nepjaustytas arba pjaustytas storais arba plonais griežinėliais. Toliau pateiktas ovalo formos logotipas, į kurio apatinę dalį įterptas ovalo formą keičiantis ir su juo susijungiantis stačiakampis, su aiškiu ir įskaitomu tekstu etiketėje turi būti pavaizduotas ant pakuotės.

Image

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vietovė, kurioje gaminamas ir pakuojamas produktas „Mortadella di Prato“, apima visą Prato savivaldybės teritoriją ir Pistojos provincijos Aljanos, Kvaratos ir Montalės savivaldybes.

5.   Ryšys su geografine vietove

Prato vietovė pasižymi racionaliu ją kertančios Bizencijaus upės ir kitų upelių vandens panaudojimu. XII a. iškilo poreikis pasinaudoti plačia ir derlinga salpa, tikintis, kad jos vandenį būtų galima panaudoti energijai, kuri būtų naudojama gamykloms ir tekstilės įrenginiams, gaminti, – tuo tikslu buvo suformuotas didelis Prato lygumą kertantis dirbtinių kanalų tinklas (vadinamas „gore“), besidriekiantis iki kaimyninės Pistojos provincijos Aljanos, Kvaratos ir Montalės savivaldybių. „Gore“ ir upelių vanduo ne tik teikė energiją, bet ir sudarė sąlygas dar viduramžiais susikurti „Arte dei Beccai“ (skerdėjų gildijai): dėl higienos priežasčių skerdėjams, kaip ir audinių dažytojams, reikėjo daug tekančio vandens. Būtent tada suklestėjo kiaulienos perdirbimo ir panaudojimo verslas. Šis verslas tapo itin žinomu ir svarbiu ekonomikos elementu, nes žiemos mėnesiais jis būdavo pagrindinis maisto šaltinis. Kiaules augindavo kiekviena valstiečių šeima, o pasiturintys miestiečiai naudojosi gyvulių auginimo pas valstiečius sistema: jie patikėdavo valstiečiams nupenėti gyvulius vadovaudamiesi principu, kad „tai, ką Dievas užaugino, jie dalysis pusiau“. Vėlesniais amžiais per metus suvartojamos kiaulienos kiekis taip pat buvo toks didelis, kad Prato dešrų gamintojai („salsicciari“) tapo labai žinomi ir jiems imta taikyti specialų tik nuo dešrų pardavimo apyvartos skaičiuojamą mokestį. Taigi, ypatinga vandens kelių konfigūracija toje vietovėje buvo palanki tradiciškai arti vienas kito įsisteigusiems audinių dažytojams, kurie, manoma, pirmą kartą panaudojo košenilio dažus, ir skerdėjams, kurie ėmė naudoti populiariuosius „grana de tintore“ dažus mėsos produktams, įskaitant dešras, dažyti ir skoniui suteikti.

Geras „Mortadella di Prato“ vardas visų pirma grindžiamas likerio „Alchermes“ naudojimu; šiam likeriui būdingas saldus ir švelnus skonis kontrastuoja su aštriu ir pikantišku prieskonių, česnako ir jūros druskos skoniu – tai suteikia produktui originalias organoleptines savybes. Dar didesnį produkto savitumą lemia tradicinė vietos praktinė patirtis: virti labiausiai tinkamų mėsos nuopjovų atrinkimas, ypatingas mišinio sukibimas dėl jungiamojo audinio baltymų ir likeryje „Alchermes“ esančio cukraus, geresnė riebalų apsauga nuo apkartimo, kurią lemia bakteriostatinis ir antioksidacinis prieskonių mišinio, juodųjų pipirų, česnako ir jūros druskos sukuriamas poveikis, ir ilgas laipsniškas produkto džiūvimas kurį lemia tai, kad produktas pirmiausia buvo išvirtas garuose. Italijos kulinarijos kontekste visi šie aspektai kartu suteikia produktui unikalumo.

Tai, kad likeris „Alchermes“ yra išskirtinė sudedamoji „Mortadella di Prato“ dalis, aiškiai rodo, kad šis išskirtinis produktas yra kilęs iš Prato. „Alchermes“ yra ryškiai raudonos spalvos likeris; ši spalva yra gaunama tik iš sudžiovinto ir sumalto parazitinio košenilio vabzdžio, kuris ištisus amžius buvo naudojamas austiems audiniams dažyti – toks dažymas buvo pagrindinė veikla prie „gore“ kanalų tinklo, kuris apima Prato miestą ir apygardą. Išsamios Prato gyventojų žinios apie košenilį sudarė sąlygas jį naudoti įvairiais būdais, pavyzdžiui, tekstilei, maisto produktams ir medicinos produktams dažyti. Visų pirma, jis iki šiol naudojamas kulinarijoje pilant likerį „Alchermes“ ne tik į mėsos gaminius, bet ir į vietos gamybos pyragaičius („pesche di Prato“). Šis faktas ir tai, kad Prato gamintojai sugebėjo išsaugoti tradicinius gamybos metodus, sustiprino neabejotinai gerą „Mortadella di Prato“ vardą, kurį galima aptikti daugelyje dokumentų. Pirmieji su „Mortadella di Prato“, kaip su neabejotinai Prato miesto kilmės produktu, susiję dokumentai yra surašyti 1733 m. – Kotrynos de Ricci beatifkacijos metais, kai Prato dominikonų vienuolyno vienuolės paruošė svečiams pietus, kurių svarbiausias vietos produktas buvo „Mortadella di Prato“. „Mortadella di Prato“ vėliau tuo pačiu pavadinimu paminėtas 1854 m. Cesare Guasti ir Giovanni Pierallini tarpusavio laiškuose, laikraščio „Lo Zenzero“ nuo 1862 m. skelbtuose straipsniuose, ir įvairiuose ekonominiuose XIX a. leidiniuose (nuo 1868 m. „L’Italia economica“, nuo 1869 m. „l’Italia all’opera“), Londono ir Paryžiaus tarptautinėms parodoms parengtose ataskaitose italų, anglų ir prancūzų kalbomis ir 1867 m. Prancūzijos policijos komisaro surašytame pranešime dėl produkto eksporto į Prancūziją, kuriuo patvirtinamas produkto pelnytas geras vardas. Visų pirma, Londono tarptautinės parodos darbuotojo ataskaitoje teigiama, kad „„Mortadella di Prato“ ir „Mortadella di Bologna“ pavadinimas naudojamas visiems tokio tipo produktams“. Dokumentinių nuorodų į „Mortadella di Prato“ randama įvariuose XX a. leidiniuose, įskaitant vietos receptų knygas ir nacionalinius dienraščius, taip pat nacionalinius ir tarptautinius kulinarijos leidinius. Tai įrodo, kad geras šio produkto vardas tapo dar žinomesnis. Dėl savo ypatingų savybių produktas buvo paminėtas daugelyje vietos, nacionalinių ir tarptautinių receptų knygų ir gastronomijos vadovų, įskaitant „Touring Club Italiano“ pirmąjį „Guida Gastronomica d’Italia“ leidimą (1931 m.). Produkto geras vardas taip pat yra susietas su garsiausių virėjų ir tarptautinės kultūros ir gastronomijos pasaulio garsenybių, pavyzdžiui, rašytojo Manuelio Vázquez Montalbáno, susidomėjimu šiuo produktu. Kaip geriausią Prato gastronominės tradicijos pavyzdį šį produktą populiarino asociacijos „Accademia della cucina italiana“ (1987 m.) ir „Slow Food“ – pastaroji 2000 m. paskelbė šį produktą esant saugomu maisto produktu. Nuo XVIII a. „Mortadella di Prato“ valgomas su figomis arba naudojamas tradicinėje virtuvėje kaip daugelio vietos patiekalų, įskaitant „sedani alla pratese“ („Prato salieras“) sudedamoji dalis. Produktas reguliariai pristatomas tarptautinėse mugėse, taip pat Prato maisto ir vyno šventėje „DiVini Profumi“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimo procedūrą dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 192 paskelbtos saugomos geografinės nuorodos „Mortadella del Prato“ pripažinimo.

Su specifikacijos tekstu galima susipažinti Žemės ūkio, maisto ir miškų politikos ministerijos svetainėje pasirinkus šią nuorodą: http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba tiesiogiai Žemės ūkio, maisto ir miškų politikos ministerijos pradžios tinklalapyje (www.politicheagricole.it) viršutiniame dešiniajame ekrano kampe pasirenkant „Prodotti DOP IGP“, tada kairiajame ekrano kampe „Prodotti DOP IGP STG“ ir, galiausiai, – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“.


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.


Top