EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 30

COM(2015) 583 final

2015/0268(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2015) 255 final}
{SWD(2015) 256 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

 Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Prospekto direktyvos 1 peržiūra – svarbus žingsnis kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Suderinus ES prospektą, emitentai, kuriems reikalingas finansavimas, galės patekti į Europos kapitalo rinkas. Investicijų plane Europai 2 paskelbta apie prospekto taisyklių reformą, kurią ketinama įgyvendinti pagal trečią verslo aplinkos gerinimo ramstį. Tai vienas svarbiausių kapitalo rinkų sąjungos elementų. Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane 3 išdėstyta išsami ir plačių užmojų priemonių programa, kuria norima sustiprinti rinkos finansų vaidmenį Europos ekonomikoje.

Vienas svarbiausių kapitalo rinkų sąjungos uždavinių – pastebimai palengvinti finansavimą per kapitalo rinkas. Kapitalo rinkos suteikia galimybę kreiptis į įvairius finansavimo teikėjus, o investuotojams į privatų kapitalą ir neformaliems investuotojams, investuojantiems į įmones ankstyvuoju jų raidos etapu, atveria galimybę pasitraukti.

Prospektai yra teisės aktuose reikalaujami dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie įmonę. Ši informacija skirta investuotojams, kad ja remdamiesi, šie galėtų nuspręsti, ar investuoti į įvairius tam tikros įmonės leidžiamus vertybinius popierius. Todėl itin svarbu, kad prospektu nebūtų sudaryta nepagrįsta kliūtis patekti į viešąsias rinkas, stengiantis pritraukti kapitalo. Visų pirma, vien dėl reikalingų parengti dokumentų ir didelių su tuo susijusių sąnaudų MVĮ gali atsisakyti galimybės viešai siūlyti vertybinius popierius. Įmonėms turėtų tapti lengviau vykdyti administracinius įpareigojimus, bet taip, kad ir investuotojai būtų gerai informuojami apie produktus, į kuriuos investuoja.

 Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pertvarkant prospektų taisykles, norima padėti įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos tikslus mažinti finansų rinkų susiskaidymą, įvairinti finansavimo šaltinius ir stiprinti tarpvalstybinius kapitalo srautus. Svarbiausias Komisijos prioritetas – didinti Europos ekonomikos augimą ir skatinti investicijas, kad būtų kuriamos darbo vietos. Stipresnės Europos kapitalo rinkos – svarbi šio aktualaus uždavinio sprendimo dalis, nes jos gali padėti visoje ES padidinti prieinamų lėšų kiekį ir jas veiksmingiau nukreipti reikalingoms investicijoms finansuoti.

Viena iš kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano prielaidų yra įsitikinimas, kad kapitalo rinkose visomis formomis teikiamas finansavimas, įskaitant rizikos kapitalą, sutelktinį finansavimą ir turto valdymą, gali tapti įmonių, kurioms reikia daugiau kapitalo verslui vykdyti ir plėsti, finansavimo sprendimu. Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planu taip pat norima suteikti daugiau galimybių privačioms investicijoms į infrastruktūros projektus, investuotojams ir santaupų turintiems asmenims suteikti papildomų galimybių efektyviau investuoti savo lėšas ir panaikinti tarpvalstybinių investicijų kliūtis.

Kapitalo rinkų sąjunga bus naudinga visoms 28 valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurių rinkos yra mažiausios, o augimo galimybės didžiausios, būtų labai naudinga, jeigu kapitalas ir investicijos būtų tiksliau nukreipti į jų projektus. Labiau išsivysčiusioms rinkos ekonomikos šalims bus naudingos didesnės tarpvalstybinės investicijos ir taupymo galimybės. Papildomos naudos duos ir didesnė finansavimo priemonių įvairovė: taip bus didinamas finansinis stabilumas, mažinama verslo sektoriaus ir platesnio ekonomikos sektoriaus priklausomybė nuo bankų paskolų. Dėl to kapitalo rinkų sąjunga taip pat yra svarbi darbo, stengiantis užbaigti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, dalis.

 Derėjimas su esamomis nuostatomis šioje politikos srityje

Prospekto direktyvoje nustatyta, kokį prospektą skelbti, kai vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Pradinis direktyvos tikslas – padėti įmonėms paprasčiau ir pigiau pritraukti kapitalo visoje Sąjungoje, gavus vieną vienos valstybės narės reguliavimo institucijos (buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos) patvirtinimą. Pagal direktyvą emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, gali įgyti pasą, kad galėtų savo prospektus įtraukti į tarpvalstybinius siūlymus ir sąrašus.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis šios iniciatyvos pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis. Tai, kad pasirinktas šis teisinis pagrindas, rodo, kad suderintai prospektų tvarkai ir kartu su ja taikomam paso mechanizmui tenka esminės svarbos vaidmuo užtikrinant vidaus rinkos veikimą, kai norima pritraukti nuosavo kapitalo ir pasiskolinti.

•Subsidiarumas

Suderintas ES prospektas yra viena iš esminių visos Sąjungos kapitalo rinkų integravimo priemonių. Kai viena kompetentinga nacionalinė institucija patvirtina prospektą, emitentas gali prašyti suteikti pasą, kad galėtų šį prospektą naudoti kitoje ES valstybėje narėje. Toje priimančiojoje valstybėje narėje nebereikės gauti kitų su prospektu susijusių patvirtinimų arba atlikti kitų administracinių procedūrų. Paso mechanizmas pagrįstas prielaida, kad būtiniausias prospekto turinys taikytinomis prospektų taisyklėmis (pagrindinėmis taisyklėmis, deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais) ES lygmeniu yra suderintas.

Kadangi dėl tos priežasties pasas yra europinio lygmens priemonė, visus patobulinimus galima diegti tik ES lygmeniu. Galimomis alternatyvomis (pvz., ėmusis veiksmų valstybių narių lygmeniu) gali būti neįmanoma deramai ir efektyviai pasiekti tikslų sukurti suderintą prospektų pasų mechanizmo pagrindą.

Tikimasi, kad suderinus pirmiau paminėtus ES prospektų aspektus, ir emitentams, ir investuotojams bus sukurtos vienodesnės sąlygos ir padedama išvengti reglamentavimo arbitražo. Siūlomomis reformomis visoje ES būtų duotas aiškus ir nuoseklus ženklas, kad siūloma prospektų tvarka tinkamai veikė net per finansų krizę, tačiau norint sukurtą tikrą bendrą rinką toms tikslinėms grupėms, kurios iki šiol negalėjo visapusiškai pasinaudoti suderinta prospektų tvarka (MVĮ, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems ir (arba) antrinių emisijų emitentams), ją reikia patobulinti. Prospektų prieinamumo MVĮ ir dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams padidinimas gali padėti pagilinti kapitalo išteklius, kuriais šie emitentai galėtų naudotis visoje Europoje. Kalbant apie MVĮ, tam reikia sukurti atskirą prospektų tvarką, pagal kurią prospektų turinys ir formatas būtų tinkamas ir emitentams, ir investuotojams. Šis tikslas yra viena pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos kūrimo ašių. Valstybės narės pavieniui šių tikslų negali pasiekti. Sąjunga šiuos tikslus gali pasiekti veiksmingiau.

•Proporcingumas

Kalbant apie pusiausvyrą, pasirinktomis galimybėmis siekiama mažinti atitikties naštą, tenkančią šioms tikslinėms grupėms: MVĮ, antrinių emisijų emitentams, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, ne nuosavybės vertybinių popierių emitentams.

Numatoma, kad siūlomos reformos skirtingu mastu bus naudingos visoms šioms grupėms.

Poveikio vertinime, remiantis faktinėmis ir realiomis prielaidomis dėl universalaus registracijos dokumento ir siūlomos dvejopos MVĮ bei antrinių emisijų emitentams skirtos informacijos atskleidimo tvarkos taikymo, pateikti pradiniai skaičiavimai, kiek lėšų būtų sutaupyta.

MVĮ

MVĮ, kurios nori pritraukti kapitalo viešai siūlydamos vertybinius popierius, bet kurios nėra įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, galės taikyti naujas informacijos atskleidimo taisykles, įskaitant naują „klausimų ir atsakymų“ formatą. Dėl to jų prospektų rengimo sąnaudos turėtų sumažėti. Numatoma, kad sąnaudos sumažės ir toms MVĮ, kurios yra įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašus, nes jos galės taikyti paprastesnę antrinėms emisijoms skirtą informacijos atskleidimo tvarką (žr. toliau). Apytiksliais vertinimais, naudodamosi nauja informacijos atskleidimo tvarka, MVĮ bendrai paėmus per metus galėtų sutaupyti apie 45 mln. EUR.

Antrinės emisijos

Iš valstybių narių pateiktų duomenų matyti, kad apie 70 proc. visų tam tikrais nurodytais metais patvirtintų prospektų būna susiję su įmonių, kurios jau įtrauktos į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, antrine vertybinių popierių emisija. Turimus duomenis apie nuosavybės vertybinių popierių prospektus ekstrapoliavus, matyti, kad paprastesnę antrinėms emisijoms skirtą informacijos atskleidimo tvarką per metus būtų galima pritaikyti apie 700 prospektų. Iš duomenų apie prospektų rengimo sąnaudas, surinktų per viešas konsultacijas, matyti, kad taip per metus būtų galima sutaupyti apie 130 mln. EUR.

Dažnai vertybinius popierius leidžiantys emitentai

Jeigu siūlomu universaliu registracijos dokumentu būtų dažniau naudojamasi rengiant nuosavybės ir ne nuosavybės vertybinių popierių prospektus, paspartėtų prospektų tvirtinimo procesas, prospektų, patvirtinamų sparčiau negu per 10 darbo dienų, kasmet padaugėtų 150 proc. (dėl nuosavybės vertybinių popierių) ir 70 proc. (dėl ne nuosavybės vertybinių popierių).

Skolos vertybinių popierių emitentai

Tuo, kad obligacijų emisijoms taikomas vienodas prospektų rengimo reikalavimas, nepaisant nominalios vertės dydžio, visi skolos vertybinių popierių emitentai skatinami pasirinkti tokio dydžio nominalią vertę, kad jų obligacijos būtų patrauklesnės platesniam investuotojų ratui. Tikimasi, kad platesnis investuotojų ratas, savo ruožtu, padidins domėjimąsi obligacijų pirkimu ir pardavimu, taigi, padidins įmonių obligacijų rinkų likvidumą ES.

Investuotojai

Jeigu prospektus bus lengviau skaityti ir jei prospektai bus pritaikyti pagal konkrečią emitento padėtį, nauda bus dvejopa: sumažės sąnaudos ir padidės prospektų naudingumas galimiems investuotojams. Pakeitus tai, kaip prospekte nurodomi rizikos veiksniai, ir dėmesį sutelkus į reikšmingus ir konkrečius rizikos veiksnius, investuotojams bus lengviau atskirti, kuri informacija turi esminės svarbos priimant pagrįstus sprendimus dėl investavimo.

Naudą, kurios būtų gauta pertvarkius prospekto santrauką ir įdiegus prospektų duomenų bazę su paieškos funkcija, kiekybiškai įvertinti sunkiau: poveikio vertinime šiais atžvilgiais labiau remiamasi kokybiniu vertinimu. Vis dėlto prospekto santraukos pertvarkymas grindžiamas darbo, atlikto kuriant investicinių produktų paketų pagrindinės informacijos dokumentą, rezultatais.

Nacionalinės institucijos ir ESMA

Siūlomi supaprastinimai neturėti padaryti įtakos atitinkamoms nacionalinių biudžetų ir administracinių institucijų sąnaudoms. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms prospektų supaprastintas kaip tik turėtų būti naudingas, nes palengvėtų prospektų tvirtinimo procesas.

Norint ESMA interneto svetainėje įdiegti paieškos elektroninėje visų prospektų duomenų bazėje funkciją, ESMA gali padidėti IT sąnaudos. Šias sąnaudas galima pagrįsti didele nauda, kurios teiktų mažesnės paieškos sąnaudos, lengva ir centralizuota prieiga. Tai galėtų paskatinti investuotojus ir galimus investuotojus domėtis didele ES leidžiamų vertybinių popierių įvairove.

Emitentų atitikties sąnaudos

Sprendimas naujos redakcijos nuostatas išdėstyti reglamente neturėtų padaryti didelio poveikio sąnaudoms, kurių emitentai patirtų šių nuostatų laikydamiesi, o kompetentingos institucijos – užtikrindamos, kad jos būtų vykdomos. Toliau apibendrinamas siūlomų priemonių poveikis atitikties ir vykdymo užtikrinimo sąnaudoms.

Dėl naujos informacijos atskleidimo tvarkos, kuri būtų taikoma antrinėms emisijoms ir MVĮ, turėtų sumažėti ir emitentų atitikties sąnaudos, ir kompetentingų institucijų darbo krūvis, nes reikėtų atskleisti ir patikrinti mažiau informacijos. Šis sąnaudų sumažėjimas būtų dar aktualesnis tiems emitentams, kurie anksčiau šia tvarka naudotis negalėjo, bet ateityje galės. Emitentai, kurie naudoja dabartines formas, tam tikrų sąnaudų, žinoma, patirtų, nes galbūt turėtų susipažinti su naujomis taisyklėmis.

Suinteresuotieji subjektai, kurie patirtų daugiau atitikties sąnaudų, – tai emitentai, kurie šiuo metu gali naudotis prospektų rengimo išimtimi ir 100 000 EUR arba didesnės nominalios vertės ne nuosavybės vertybinių popierius siūlymams taikomomis lengvatomis. Tie iš jų, kurie negali naudotis jokiomis kitomis išimtimis, atitinkamai, turės rengti prospektą įprasta tvarka, bazinio prospekto rengimo tvarka arba specialia antrinėms emisijoms skirta informacijos atskleidimo tvarka.

Jeigu vietoj prospekto santraukos reikėtų rengti dokumentą, panašų į pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, atitikties sąnaudos taip pat labai sumažėtų, nes santrauka būtų daug trumpesnė, tad ją parengti būtų ne taip brangu. Be to, kai vertybiniams popieriams taikomas ir šis reglamentas, ir Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, santraukoje turėtų būti leidžiama panaudoti visą pagrindinės informacijos dokumento turinį, kad emitentų atitikties sąnaudos ir administracinė našta būtų kuo mažesnės.

•Priemonės pasirinkimas

Įgyvendinant 2003 m. Prospekto direktyvą, net ir po to, kai ji 2010 m. buvo pakeista, ne kartą susiklostė taip, kad keliose valstybėse narėse Prospekto direktyva buvo įgyvendinama nevienodai. Vietoj Prospekto direktyvos priėmus reglamentą, šios problemos – jų paprastai kyla, kai direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, – būtų išspręstos, būtų padidinta darna vidaus rinkoje, vidaus rinka būtų labiau integruota, kartu Sąjungoje sumažėtų skirtingų pavienių taisyklių, o tai atitinka kapitalo rinkų sąjungos tikslus.

Bendru taisyklių sąvadu taip pat bus sprendžiama problema, kuri kyla dėl net ir palyginti nedidelių nacionalinės teisės aktų skirtumų – dėl jų emitentai ir investuotojai, norintys pritraukti arba investuoti kapitalą kitose šalyse, turi lyginti nacionalines taisykles, įsitikinti, ar visiškai jas suprato, ir laikytis atitinkamų teisės aktų. Jeigu būtų taikomas reglamentas, šių neproduktyvių paieškos sąnaudų būtų galima išvengti. Nacionalinės teisės aktus, kuriais dabartinė Prospekto direktyva perkelta į nacionalinę teisę, suderinti su siūlomu reglamentu turėtų būti lengviau, nes šiuo metu taikomos įgyvendinimo priemonės jau yra priimtos reglamento forma. Todėl būtų geriausia vietoj Prospekto direktyvos priimti reglamentą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimas ir (arba) galiojančių teisės aktų tinkamumo patikros

Prospekto direktyva įtraukta į Europos Komisijos programą REFIT. Daugiau informacijos apie šį vertinimą pateikta tolesniame skirsnyje „Reglamentavimo kokybė ir paprastinimas“.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Per viešas konsultacijas, vykusias 2015 m. vasario 18–gegužės 13 d., laikytasi geresnio reglamentavimo principų, aprašytų Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015) 111 final) ir atitinkamose priemonėse. Iš viso gauti 182 atsakymai, iš jų 124 gauti iš organizacijų (asociacijų) ir įmonių (bankų, vertybinių popierių biržų, sutelktinio finansavimo platformų), 22 – iš valdžios institucijų (valstybių narių, nacionalinių kompetentingų institucijų ir ESMA), 36 – iš fizinių asmenų. Pagal šalis, 21 proc. atsakymų gauta iš Vokietijos (38 atsakymai), 21 proc. – iš Jungtinės Karalystės (37 atsakymai), 11 proc. – iš Prancūzijos (20 atsakymų), 9,5 proc. – iš Belgijos (17 atsakymų); likusieji atsakymai gauti iš kitų valstybių narių.

Per konsultacijas suinteresuotieji subjektai labai padėjo atlikti apžvalgą ir siūlė pasirinkimo galimybes. Bendram siekiui supaprastinti prospektus dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, antrinėms emisijoms ir MVĮ, atsisakius nereikalingos ir pasikartojančios informacijos, pritarė visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybes nares. Suinteresuotieji subjektai taip pat pritarė idėjai sukurti naują prospekto santraukos formą pagal pagrindinės informacijos dokumento pavyzdį ir centralizuotą ESMA prospektų saugojimo mechanizmą.

•Poveikio vertinimas

Per poveikio vertinimą analizuotos kelios politikos galimybės, kuriomis būtų galima pasiekti dvejopą tikslą – palengvinti prospektus rengiančioms įmonėms (ypač MVĮ) tenkančią administracinę naštą ir prospektus paversti galimiems investuotojams vertingesne informavimo priemone. Per jį taip pat spręstas klausimas, kaip pagilinti investuotojų į ne nuosavybės vertybinius popierius bazę (klausimas dėl nominalios vertės dydžio).

Toliau pateikiamoje lentelėje apibendrinamos įvairios pasirinktos paprastinimo ir investuotojų apsaugos priemonės ir jų poveikis atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bei visai rinkai, kurioje šie suinteresuotieji subjektai veikia.

Keletą iš šių tinkamiausių galimybių derinant, jos viena kitą papildytų. Pavyzdžiui, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams skirtu universaliu registracijos dokumentu būtų papildoma antrinėms emisijoms skirta supaprastinta prospektų rengimo tvarka, o abi šios galimybės, paėmus kartu, galėtų padėti sutaupyti daugiau lėšų – į šią poveikio analizę toks poveikis neįtrauktas (poveikio analizėje abi galimybės nagrinėjamos atskirai). Taip pat, kadangi prospekto santrauka yra horizontalaus pobūdžio, ją rengiant kaip išsamesnį pagrindinės informacijos dokumentą, būtų sustiprinta speciali dvejopa tvarka, ypač skirtoji MVĮ: pavyzdžiui, MVĮ galėtų prašyti, kad būtų įtraukta į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą ir tam naudoti „klausimų ir atsakymų“ formato prospektą, o jame, savo ruožtu, taip pat būtų pateikta išsamesniam pagrindinės informacijos dokumentui būdinga informacija.

Be to, horizontali iniciatyva dėl ne nuosavybės vertybinių popierių nominalios vertės dydžių yra naudinga visiems emitentams, nes ja gilinama antrinė įmonių obligacijų rinka ir didinamas jos likvidumas. MVĮ ir dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams taip pat bus naudinga, jei santrauka bus rengiama kaip išsamesnis pagrindinės informacijos dokumentas, o jie patys galės laikytis specialios informacijos atskleidimo tvarkos ir bus panaikintos paskatos leisti didelės nominalios vertės – 100 000 EUR arba didesnės – ne nuosavybės vertybinius popierius.

Todėl, atlikus poveikio vertinimą, padaryta išvada, kad dėl siūlomo priemonių rinkinio sumažės emitentams tenkanti administracinė našta, MVĮ galės lengviau ir pigiau patekti į kapitalo rinkas, pagerės investuotojų apsauga, nes atskleidžiamos informacijos dokumentai bus patobulinti ir taps tinkamesni ir, galiausiai, padidės vertybinių popierių, apie kuriuos rengiami prospektai, pasirinkimas. Tai turėtų padėti dar glaudžiau integruoti Sąjungos kapitalo rinkas, nes tarpvalstybiniu lygmeniu bus siūloma daugiau vertybinių popierių, apie kuriuos rengiami prospektai, bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir palyginamumas.

Tačiau pažymėtina, kad Prospekto direktyva taikoma tik daliai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Sąjungoje, ir yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie daro įtaką kapitalo rinkų veikimui. Todėl, vertinant siūlomas priemones, reikėtų atsižvelgti į bendresnes kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano aplinkybes, pagal kurias jis parengtas.

•Reglamentavimo kokybė ir paprastinimas

2014 m. birželio mėn. Prospekto direktyva įtraukta į programą REFIT (COM(2014) 368). Įtraukimas į programą REFIT buvo pagrįstas, nes suinteresuotieji subjektai reiškė susirūpinimą dėl didelių prospekto rengimo ir tvirtinimo kompetentingose institucijose sąnaudų.

Direktyva įvertinta 2015 m., siekiant užtikrinti, kad vertinimo rezultatai būtų gauti laiku, kad būtų galima parengti direktyvos taikymo ataskaitą. Šią ataskaitą Europos Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. (Direktyvos 2010/73/ES 4 straipsnis). Per vertinimą nagrinėtas direktyvos veiksmingumas, efektyvumas, darna, aktualumas ir pridėtinė vertė. Jis pridėtas prie Komisijos poveikio vertinimo, per jį padarytos toliau išdėstytos išvados.

2003 m. Direktyva 2003/71/EB priimta vietoj dviejų direktyvų – dėl informacinių biuletenių (1980 m.) ir dėl prospektų (1989 m.), kurias suinteresuotieji subjektai labai kritikavo, nes pagal jas Sąjungoje buvo leidžiama laikytis labai įvairios praktikos, jos buvo pagrįstos savitarpio pripažinimo sistema, o priimančiųjų valstybių narių institucijoms buvo palikta daug sprendimo laisvės (pvz., taip pat ir dėl to, ar reikalauti išversti visą prospekto tekstą į oficialias priimančiosios valstybės narės kalbas).

O tai, kad kapitalą kitose Europos šalyse tapo lengviau pritraukti, galima priskirti Prospekto direktyvos poveikiui, nes joje įtvirtintas „bendro paso“ principas, reiškiantis, kad buveinės šalies institucijos gali patvirtinti tik vieną informacijos dokumentų rinkinį, o jis vertybinius popierius siūlant viešai ir (arba) įtraukiant į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą, bus pripažįstamas visoje ES Todėl Prospekto direktyvos indėlio kuriant bendrą Europos vertybinių popierių rinką negalima nuvertinti, tuo atžvilgiu ją galima laikyti vienu iš orientyrų.

Vis dėlto, per 2010 m. atliktą peržiūrą teisingai nustatyta, kad Direktyvoje 2003/71/EB yra tam tikrų trūkumų. Dėl jų sumažėjo kai kurių jos sąvokų teisinis aiškumas, jie trukdė veiksmingai užtikrinti tinkamą rinkos efektyvumo (sričių, kuriose reguliavimo našta pernelyg didelė) ir investuotojų apsaugos (kokybės, supratimo paprastumo, atskleidžiamos informacijos reikšmingumo) pusiausvyrą. Direktyvoje 2010/73/ES įtvirtinti tiksliniai pakeitimai tiems trūkumams pašalinti.

Iš statistinių duomenų ir suinteresuotųjų subjektų grįžtamosios informacijos matyti, kad per ankstesnę peržiūrą padarytos išvados vis dar labai aktualios ir šiandien, praėjus trejiems metams nuo Direktyvos 2010/73/ES taikymo pradžios. Iš tikrųjų, atrodo, kad tuomet nustatytos tendencijos (prospektais naudojamasi kaip priedanga nuo įsipareigojimų, mažmeniniai investuotojai vengia rengti prospektus ir jų santraukas, netinkamai atskiriami pirminiams viešiems siūlymams ir antrinėms emisijoms taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai) išliko, ir greičiausiai dėl to, kad taisomojoje direktyvoje pasiūlytomis priemonėmis nepavyko pasiekti lauktų rezultatų (prospekto santrauka), tų priemonių užmojai buvo nepakankami (proporcinga informacijos atskleidimo tvarka) arba Direktyvoje 2010/73/ES nebuvo numatyta trūkumų šalinimo priemonių.

Atsižvelgiant į trūkumus, nustatytus per šį vertinimą, Prospekto direktyvą tikslinga nuodugniai peržiūrėti. Pirmiausia, kalbant apie pakeitimus, padarytus remiantis 2010 m. peržiūra, tikslinga iš naujo išnagrinėti „proporcingą informacijos atskleidimo tvarką“ (MVĮ, mažos kapitalizacijos ir teisių emisijų atvejais) ir prospekto santrauką, nes Direktyvoje 2010/73/ES nustatytais pakeitimais tikslų nepasiekta.

•Pagrindinės teisės

Būsimos teisėkūros priemonės, kuriomis bus reglamentuojama prospektų tvarka, įskaitant reikiamas sankcijas, turi atitikti atitinkamas pagrindines ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises. Dėmesį ypač reikėtų atkreipti į teisėkūros priemonių reikalingumą ir proporcingumą. Tam tikrais aspektais aktualūs ES pagrindinių teisių chartijos straipsniai tik dėl asmens duomenų apsaugos (8 straipsnis), laisvės užsiimti verslu (16 straipsnis) ir vartotojų apsaugos (38 straipsnis). Galimybės riboti šias teises ir laisves numatytos ES pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnyje. Pirmiau aprašyti tikslai nuosekliai dera su ES įsipareigojimais gerbti pagrindines teises. Tačiau bet koks šių teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti nustatytas įstatymuose ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Pagal proporcingumo principą apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Kalbant apie prospektus reglamentuojančius teisės aktus, bendrojo intereso tikslas, kuriuo pateisinami tam tikri pagrindinių teisių apribojimai, yra tikslas užtikrinti rinkos vientisumą. Laisvei užsiimti verslu gali būti padaryta poveikio dėl to, jog būtina laikytis tam tikrų informacijos atskleidimo, tvirtinimo ir oficialaus teikimo įpareigojimų, siekiant užtikrinti, kad interesai investicijų grandinėje derėtų ir kad galimi investuotojai elgtųsi apdairiai. Kalbant apie asmens duomenų apsaugą, tam tikrą informaciją prospektuose atskleisti yra būtina tam, kad investuotojai galėtų atlikti išsamų patikrinimą. Tačiau pažymėtina, kad šios nuostatos ES teisėje jau įtvirtintos. Visais siūlomais teisėkūros veiksmais yra saugoma, kad pagrindinių teisių ribojimo proporcingumas nebūtų pažeistas.

Kitaip tariant, šio reglamento tikslas yra suderinti būtinybę, pirma, užtikrinti pusiausvyrą tarp investuotojų apsaugos ir emitentų administracinės naštos mažinimo ir, antra, užtikrinti pusiausvyrą tarp kapitalo vidaus rinkos bei kapitalo rinkų sąjungos puoselėjimo ir pakankamo nacionalinių ir vietos rinkų lankstumo išsaugojimo.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas turės poveikio ESMA biudžetui dviem aspektais: pirma, ESMA turės parengti techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus ir, antra, atnaujinti savo esamą prospektų registrą bei pertvarkyti jį į elektroninės informacijos saugojimo mechanizmą su įdiegta paieškos funkcija; visuomenei turėtų būti suteikta galimybė nemokamai toje pačioje vietoje naudotis šiuo mechanizmu, susipažinti su ES prospektais ir juos palyginti. Be to, prospektų saugojimo mechanizme surinktais duomenimis ESMA galės naudotis, rengdama išsamius statistinius duomenis apie ES patvirtintus prospektus bei metinę ataskaitą.

Konkretūs padariniai ESMA biudžetui įvertinti prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje pažymoje.

Pasiūlymas daro poveikį Komisijos biudžetui, nes Komisija finansuoja 40 proc. ESMA biudžeto.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Pakeistos prospektų taisyklės bus įvertintos po penkerių metų nuo įsigaliojimo. Nuodugni analizė turėtų atskleisti, ar deklaruoti tikslai pasiekti. Pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos bus vertinami deklaruojami tikslai:

–kasmet pagal dvejopas antrinėms emisijoms ir MVĮ skirtas informacijos atskleidimo taisykles patvirtinamų prospektų skaičius. Sėkmė bus vertinama pagal pirmiau aptartas jų taikymo prognozes ir pagal pridedamą poveikio vertinimą;

–prospektų, kuriuos rengiant pasinaudota pirmiau aptartu universaliu registracijos dokumentu, siekiant, kad prospektas būtų patvirtintas paspartinta tvarka, skaičius;

–bendras patvirtinimo laiko sutrumpėjimas, įvedus universalų registracijos dokumentą;

–mažmeninių investuotojų dalis, palyginti su visais investuotojais į ne nuosavybės skolos vertybinių popierių emisijas (sėkmės matas – mažesni ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos nominalios vertės dydžiai);

–prospekto parengimo ir patvirtinimo sąnaudos, palyginti su dabartinėmis sąnaudomis;

–prospektų, kuriems suteiktas naudojimo kitose valstybėse narėse pasas, dalis.

•Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Įpareigojimo rengti prospektą taikymo sritis (1, 3 ir 4 straipsniai)

Siūlomo reglamento 1 straipsnyje apibendrinami visi dabartinės Prospekto direktyvos straipsniai, susiję su reikalavimo rengti prospektą taikymo sritimi. Visų pirma, 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstomos įvairios aplinkybės, kuriomis vertybinius popierius siūlant viešai arba juos įtraukiant į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą reikalavimas skelbti prospektą netaikomas.

Nors daugelis nuostatų dėl taikymo srities išlieka nepakitusios, siūlomo reglamento 1 straipsnio 3 dalies d punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatomos naujos ribos: atitinkamai, 500 000 ir 10 000 000 EUR, taip siekiant užtikrinti teisinį aiškumą.

Pagal Direktyvą 2003/71/EB reikalavimas rengti prospektą taikomas vertybinių popierių siūlymams, kurių bendra pardavimo vertė yra 5 000 000 EUR arba didesnė, o valstybės narės savo nacionalinėse taisyklėse gali laisvai nustatyti mažesnę sumą (šiuo metu 17 valstybių narių reikalavimui rengti prospektus taiko žemesnę ribą negu 5 000 000 EUR). 1 straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad pagal šį reglamentą dėl vertybinių popierių siūlymų, kurių pardavimo vertė yra mažesnė negu 500 000 EUR, prospektų rengti nereikia. Taip pripažįstama, kad prospekto rengimo sąnaudos yra neproporcingos numatomoms gauti pajamoms, kai vertybinių popierių viešo siūlymo pardavimo vertė yra mažesnė negu 500 000 EUR (tai paprastai būdinga vertybiniais popieriais grindžiamoms sutelktinio finansavimo platformoms). Tačiau tuo, kad padidinamas mažų siūlymų intervalas, kai šiuo reglamentu suderintas prospektas nėra taikomas, valstybėms narėms nebus draudžiama reikalauti, kad leidžiant tokio dydžio emisijas informacija būtų tam tikra forma atskleidžiama, tik valstybės narės šiuos reikalavimus turės nustatyti proporcingai, laikydamosi paprastinimo ir glaudesnio rinkų integravimo principų.

Nors 3 straipsnyje paaiškinama, kad prieš vertybinius popierius viešai siūlant arba įtraukiant į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kuri yra arba veikia Sąjungoje, sąrašą prospektą paskelbti privaloma, šio straipsnio 2 dalyje nustatomas neprivalomos išimties, kurią valstybės narės gali taikyti savo nuožiūra, mechanizmas. Valstybėms narėms suteikiama galimybė visiems vertybinių popierių siūlymams, kurių bendra pardavimo vertė yra didesnė negu 500 000 EUR, bet neviršija 10 000 000 EUR, daryti išimtį ir leisti nerengti šiame reglamente nurodyto suderinto prospekto. Ši išimtis galima tik vidaus rinkoje teikiamiems siūlymams, dėl kurių neprašoma priimančiajai valstybei narei pranešti apie pasą. Valstybės narės, kurios nusprendžia savo jurisdikcijoje taikyti šią išimtį, apie tai praneš Komisijai ir ESMA ir nurodys, iki kokios maksimalios vidaus rinkos siūlymų pardavimo vertės jų jurisdikcijoje daroma prospekto rengimo išimtis.

Apibrėžtys (2 straipsnis)

Pagrindinis apibrėžčių pakeitimas padarytas MVĮ apibrėžtyje. Dabar ji apima ir MVĮ, apibrėžtas Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies f punkte, ir MVĮ, apibrėžtas Direktyvoje 2014/65/ES, todėl 100 mln. EUR riba, kuria anksčiau buvo apibūdinamos „mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonės“, kaip nurodyta Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies t punkte, padidinama iki 200 mln. EUR.

Savanoriški prospektai (4 straipsnis)

4 straipsnyje emitentams leidžiama savanoriškai rengti ES prospektus. Kompetentingai institucijai patvirtinus tokį savanorišką prospektą, įgyjamos tos pačios teisės ir įpareigojimai, kurie siejami su šiuo reglamentu reikalaujamais rengti prospektais, t. y. emitentas įgyja galimybę gauti ES pasą.

Paskesnis vertybinių popierių perpardavimas ir (arba) pakopinis platinimas (5 straipsnis)

Kai kuriose rinkose vertybiniai popieriai platinami pakopinio platinimo būdu. Pakopinis platinimas paprastai vykdomas tada, kai vertybinius popierius investuotojams (bet ne kvalifikuotiems investuotojams) parduoda tarpininkai, o ne tiesiogiai emitentas. 5 straipsnyje paaiškinama, kaip reikalavimas rengti ir atnaujinti prospektą ir nuostatos dėl atsakomybės ir įsipareigojimų turėtų būti taikomi, kai emitentas vertybinius popierius platina per finansinius tarpininkus ir kai vertybiniai popieriai paskui, po tam tikro laikotarpio, kuris gali trukti daug mėnesių, parduodami mažmeniniams investuotojams, galimai viena arba keliomis papildomomis tarpininkų pakopomis. Galiojančiame prospekte, kurį parengia emitentas arba siūlytojas ir kuris viešai platinamas per galutinį vertybinių popierių platinimą, pasitelkus finansinius tarpininkus, arba vėliau vertybinius popierius perparduodant, pateikiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus. Todėl finansiniams tarpininkams, kurie platina arba vėliau perparduoda vertybinius popierius, reikėtų suteikti teisę naudotis emitento arba siūlytojo parengtu pirminiu prospektu, jei šis prospektas yra galiojantis ir deramai papildytas ir jeigu emitentas arba už to prospekto rengimą atsakingas siūlytojas sutinka, kad prospektas būtų naudojamas. Tokiu atveju kito prospekto rengti neturėtų būti reikalaujama. Tačiau jeigu emitentas arba už pirminio prospekto rengimą atsakingas siūlytojas nesutinka, kad prospektas būtų naudojamas, iš finansinio tarpininko reikėtų reikalauti paskelbti naują prospektą. Finansinis tarpininkas galėtų naudoti pirminį prospektą savo naujame prospekte kaip nuorodą įtraukdamas atitinkamas pirminio prospekto dalis.

Prospekto santrauka (7 straipsnis)

7 straipsnyje atsižvelgiama į bendrą per viešą konsultaciją išreikštą nuomonę, kad taisomojoje Direktyvoje 2010/73/ES nustatytu santraukos formatu užsibrėžtų tikslų nepasiekta. Naujas santraukos modelis labai panašus į pagrindinės informacijos dokumentą, kurį reikalaujama rengti pagal MIPP ir DIP reglamentą. Nustatoma, kad atspausdinta santrauka negali būti ilgesnė kaip 6 A4 dydžio puslapiai (būtina naudoti perskaitomo dydžio simbolius). Atsakomybės už santrauką taikymo tvarka, išdėstyta 11 straipsnio 2 dalyje, nepakito, palyginti su Direktyva 2003/71/EB: atsakomybė už santrauką kyla tik tada, jei santrauka yra klaidinanti, netiksli arba nedera su kitomis prospekto dalimis, kai jos skaitomos kartu. Be įprasto skirsnio su įspėjimais santraukoje yra trys pagrindiniai skirsniai, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą, vertybinius popierius ir, atitinkamai, siūlymą ir (arba) įtraukimą į prekybos sąrašą. Nurodomos bendros kiekvieno iš jų antraštės, paaiškinamas turinys, bet emitentai gali laisvai parengti glaustus paaiškinimus ir išrinkti reikšmingą informaciją. Jeigu vertybiniams popieriams taikomas MIPP ir DIP reglamentas, emitentas vietoj santraukos skirsnio apie vertybinius popierius gali išdėstyti pagrindinės informacijos dokumento turinį. Jeigu santraukoje aprašoma keletas vertybinių popierių, kurie skiriasi tik keliais nežymiais aspektais, reikalavimai dėl didžiausio santraukos puslapių skaičiaus yra mažesni. Šiuo metu Direktyvos 2003/71/EB 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas santraukoje informaciją įtraukti kaip nuorodą išlieka, kad santrauka netaptų vien hipersaitų ir kryžminių nuorodų rinkiniu.

Bazinis prospektas (8 straipsnis)

8 straipsnyje stengiamasi paaiškinti, kaip veikia bazinis prospektas. Jo nuostatos, išskyrus toliau aptartus punktus, iš esmės nepakito, palyginti su Direktyva 2003/71/EB. Bazinį prospektą dabar galima rengti bet kurios rūšies ne nuosavybės vertybiniams popieriams, ne tik tiems, kurie leidžiami pagal siūlymo programą arba kuriuos kredito įstaigos leidžia nuolat ir pakartotinai. Dabar galima rengti iš keleto dokumentų sudarytus bazinius prospektus (vadinamuosius trijų dalių prospektus), o bazinio prospekto registracijos dokumentas gali būti parengtas kaip universalus registracijos dokumentas. Įpareigojimas parengti bazinio prospekto santrauką, kai jame nėra galutinių sąlygų, panaikinamas, santrauką reikalaujama rengti tik dėl atskiros emisijos ir pridėti prie galutinių sąlygų, kai šios oficialiai pateikiamos. 8 straipsnio 10 dalyje paaiškinama, kaip, naudojant bazinį prospektą, tvarkyti „tęstinius siūlymus“, t. y. kaip elgtis tais atvejais, kai pagal vieną bazinį prospektą įsigaliojęs siūlymas yra tęsiamas nepakitęs pagal naują paskesnį bazinį prospektą.

Universalus registracijos dokumentas (9 straipsnis)

9 straipsnyje (jį reikėtų skaityti su 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio 5 dalimi) išdėstytos išsamios taisyklės dėl naujojo universalaus registracijos dokumento, neprivalomo pastovaus registracijos mechanizmo, skirto dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, kurie įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamose rinkose arba daugiašalėse prekybos sistemose. Nauja prospektų tvarkos funkcija grindžiama idėja, kad jeigu emitentas kiekvienais metais stengiasi parengti išsamų registracijos dokumentą, vėliau, kai jam reikalingas prospektas, kompetentinga institucija prospektą turėtų patvirtinti paspartinta tvarka. Kadangi pagrindinė sudedamoji prospekto dalis jau yra patvirtinta arba pateikta kompetentingai institucijai peržiūrėti, kompetentinga institucija turėtų gebėti likusius dokumentus (vertybinių popierių raštą ir santrauką) patikrinti per 5 darbo dienas, o ne per 10 darbo dienų. Be to, dažnai vertybinius popierius leidžiančiam emitentui taip pat turėtų būti leidžiama universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikti jo prieš tai nepatvirtinus, jeigu universalūs registracijos dokumentai prieš tai buvo patvirtinti tris kartus iš eilės, išskyrus tuos atvejus, kai teikiamas siūlymas arba įtraukiama į prekybos sąrašą. Kompetentinga institucija vėliau gali vykdyti ex post kontrolę.

Dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams taikomi universalaus registracijos dokumento naudojimo supaprastinimai skatina prospektus rengti kaip atskirus dokumentus, nes emitentams tai yra ekonomiškiau ir paprasčiau ir taip jie gali operatyviau reaguoti į rinkos langus. Universalus registracijos dokumentas taip pat turėtų būtų apibendrintos, aiškios struktūros informacijos apie emitentą šaltinis, iš kurio investuotojai ir analitikai gautų būtiniausios informacijos, kad galėtų pagrįstai įvertinti įmonės veiklą, finansinę padėtį, pajamas, perspektyvas, valdymą ir akcijų nuosavybę, net ir tada, kai viešas siūlymas neteikiamas ir vertybiniai popieriai nėra įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tuo tikslu 9 straipsnio 12 dalyje dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, kurie įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, tam tikromis aplinkybėmis Skaidrumo direktyvoje nustatytą įpareigojimą nuolat teikti informaciją yra leidžiama įvykdyti metines ir pusmečio finansines ataskaitas įtraukiant į universalų registracijos dokumentą. Šia veiksminga metodika „du viename“ siekiama išvengti reikalavimų dubliavimosi, palengvinti nereikalingą naštą ir sutelkti investuotojams reikalingą informaciją viename dokumente, kuris būtų bent kasmet atnaujinamas.

9 straipsnyje ir 10 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstytos išsamios universalaus registracijos dokumento praktinio administravimo taisyklės. Jose paaiškinama, kurie dokumentai tvirtinami, jeigu universalus registracijos dokumentas buvo anksčiau patvirtintas arba oficialiai pateiktas be patvirtinimo, ir aprašoma universalaus registracijos dokumento taisymo tvarka, kuriai taikoma kitokia metodika, negu prospektą papildant (nes viešas siūlymas neteikiamas ir į prekybos sąrašą neįtraukiama, kol universalus registracijos dokumentas netampa prospekto dalimi).

Deleguotuosiuose aktuose bus aptartas būtiniausios universalaus registracijos dokumento informacijos turinys ir bus pateiktos specialios kredito įstaigoms skirtos formos, kurios turėtų būti panašios į taikomus Įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 809/2004 I arba XI priedus.

Speciali informacijos atskleidimo tvarka (14 ir 15 straipsniai)

Siūlomame reglamente išdėstytos dvejopos informacijos atskleidimo taisyklės, vienos skirtos antrinėms emisijoms, kitos – MVĮ. Šias specialias informacijos atskleidimo taisykles taikyti neprivaloma. Jos nustatomos vietoj „proporcingos informacijos atskleidimo tvarkos“, taikomos teisių emisijai ir MVĮ, kuri nustatyta taisomąja direktyva 2010/73/ES, tačiau kuria, kaip paaiškinta poveikio įvertinime, užsibrėžti tikslai nepasiekti.

Antrinėms emisijoms skirta supaprastinta tvarka bus taikoma siūlant arba įtraukiant į prekybos sąrašą įmonių, kurios jau bent 18 mėnesių įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą, išleistus vertybinius popierius. Todėl tokioms įmonėms taikomi nuolatinio informacijos atskleidimo reikalavimai pagal Piktnaudžiavimo rinka reglamentą ir Skaidrumo direktyvą arba MVĮ augimo rinkos operatoriaus taisykles, kaip to reikalaujama Direktyvoje 2014/65/ES ir jos įgyvendinimo priemonėse. Supaprastintame prospekte bus teikiama tik būtiniausia ir tik paskutinių finansinių metų finansinė informacija (ją galima įtraukti kaip nuorodą). Vis dėlto apie tam tikrus elementus, tokius kaip siūlymo sąlygos, pajamų panaudojimas, rizikos veiksniai, valdybos praktika, atlygis direktoriams, akcijų nuosavybės struktūra arba susijusių šalių sandoriai, investuotojams reikia pateikti apibendrintą, aiškios struktūros informaciją. Kadangi šiuo metu tos informacijos nuolat skelbti pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir Direktyvą 2004/109/EB nereikalaujama, dėl antrinės emisijos rengiamame prospekte ją reikės pateikti.

Pagal specialią MVĮ skirtą tvarką šios įmonės, jeigu jos neturi vertybinių popierių, kurie būtų įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, viešo siūlymo atveju galės rengti atskirą prospektą. Šioms įmonėms skirtose prospekto formose (jų pavyzdys bus išsamiai apibrėžtas deleguotuosiuose aktuose) dėmesys bus sutelktas į tokio dydžio įmonėms reikšmingą ir naudingą informaciją ir rengiant naujas informacijos formas bus laikomasi principo „iš apačios į viršų“. Palyginti su dabartiniais Reglamento (EB) Nr. 809/2004 XXV ir XXVIII priedais, bus nustatyta daugiau supaprastinimų, siekiant užtikrinti, kad įmonės dydis ir prospekto rengimo sąnaudos būtų proporcingi.

15 straipsnyje taip pat nustatytas neprivalomas MVĮ prospekto formatas, pagal kurį informacija atskleidžiama „klausimų ir atsakymų“ forma; jo pavyzdys bus išsamiai apibrėžtas deleguotuosiuose aktuose. ESMA bus įgaliota parengti gaires, kurios padėtų MVĮ rengti tokio formato prospektą.

Kaip dėl visų pagal prospektų tvarką taikomų būtiniausios informacijos atskleidimo reikalavimų, bus priimti deleguotieji aktai ir juose bus išsamiau nurodyta, kokią trumpesnę informaciją privaloma įtraukti į supaprastintą registracijos dokumentą ir vertybinių popierių raštą.

Didelės vieneto nominalios vertės ne nuosavybės vertybiniams popieriams taikoma tvarka (1 ir 13 straipsniai)

Šiuo metu informacijai, kuri atskleidžiama apie didmeninius vertybinius popierius, atskirti Direktyvoje 2003/71/EB nubrėžta 100 000 EUR nominalios vertės riba. Pagal ją ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymams taip pat daroma prospekto rengimo išimtis. Ši riba – iš pradžių ji buvo nustatyta vartotojams apsaugoti – skatina nustatyti mažmeniniams investuotojams neprieinamą obligacijų kainą, nes emitentai dažniausiai renkasi pigesnes galimybes atskleisti informaciją apie didmeninius vertybinius popierius. Kadangi dauguma investicinio reitingo emitentų gali pritraukti jiems reikalingų lėšų iš institucinių investuotojų, jiems yra mažai paskatų siūlyti mažesnės vertės obligacijas. Tačiau tai gali reikšti, kad galimų ne instituciniams investuotojams prieinamų investicijų įvairovė bus mažesnė ir (arba) galimos investicijos bus rizikingesnės, o tikimybė, kad ne institucinių investuotojų vertybinių popierių portfeliai bus gerai diversifikuoti, bus menkesnė.

Remiantis per poveikio vertinimą surinktais duomenimis, Prospekto direktyvoje ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurių vieneto nominali vertė yra 100 000 EUR arba didesnė, nustatyta lengvatinė tvarka galėjo prisidėti prie nenumatytų padarinių, nes dėl jos buvo iškraipomos Europos obligacijų rinkos ir didelė dalis investicinio reitingo įmonių emitenčių išleistų obligacijų platesniam galimų investuotojų ratui buvo neprieinama.

Todėl siūlomame reglamente panaikinamos šiuo metu Direktyvos 2003/71/EB 3 straipsnio 2 dalies d punkte ir 7 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos paskatos leisti didelės nominalios vertės vertybinius popierius. Taigi, ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, taikoma dvejopa (mažmeniniams / didmeniniams vertybiniams popieriams) informacijos atskleidimo tvarka panaikinama ir deleguotuosiuose aktuose, kaip pagrindu remiantis šiuo metu taikomais Reglamento (EB) Nr. 809/2004 priedais dėl informacijos atskleidimo (pagal IX ir XIII priedus), bus nustatyta suvienodinta prospekto forma – ji bus papildyta tik informacija, reikalinga mažmeniniams investuotojams apsaugoti. Be to, panaikinama Direktyvos 2003/71/EB 3 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta vertybinių popierių, kurių nominali vertė didesnė už 100 000 EUR, siūlymams taikyta prospekto rengimo išimtis. Emitentai, ne nuosavybės vertybinius popierius siūlantys tik kvalifikuotiems investuotojams arba reikalaujantys, kad vieno investuotojo įsipareigojimas būtų ne mažesnis kaip 100 000 EUR, ir toliau galės naudotis prospekto rengimo išimtimi. Pirmiau aptartais į siūlomą reglamentą įtrauktais pakeitimais norima panaikinti vieną iš nustatytų antrinio likvidumo obligacijų rinkose kliūčių.

Rizikos veiksniai (16 straipsnis)

16 straipsnyje numatyta, kad prospekte reikėtų paminėti tik reikšmingus ir konkrečiam emitentui bei jo vertybiniams popieriams būdingus rizikos veiksnius. Taip siekiama apriboti tendenciją, kai prospektuose aprašoma pernelyg daug bendro pobūdžio rizikos veiksnių, kurie užgožia konkretesnius rizikos veiksnius, apie kuriuos investuotojai turėtų žinoti, ir yra aprašomi tik tam, kad emitentas arba jo konsultantai apsisaugotų nuo atsakomybės. Tuo tikslu iš emitento reikalaujama rizikos veiksnius sugrupuoti į dvi arba tris kategorijas pagal reikšmingumą. ESMA įgaliojama parengti šios srities gaires.

Informacijos įtraukimas kaip nuorodos (18 straipsnis)

Išplečiama dokumentų, kurių informaciją galima įtraukti į prospektą kaip nuorodą, įvairovė, tik ta informacija turi būti paskelbta elektroniniu formatu ir atitikti 25 straipsnyje nustatytus kalbos vartojimo reikalavimus. 18 straipsnyje pateikiamas dokumentų sąrašas, o ESMA įgaliojama parengti techninių reguliavimo standartų projektą ir jame papildyti tą sąrašą kitų rūšių dokumentais, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę. Į siūlomą sąrašą įtraukti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šį reglamentą oficialiai pateikti arba buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti dokumentai ir reglamentuojama informacija. Pagal jį įmonėms, kurioms netaikoma Skaidrumo direktyva (pvz., įmonėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje) arba kurioms daromos kai kurių reikalavimų taikymo išimtys (pvz., tik skolos vertybinių popierių, kurie įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir kurių vieneto nominali vertė yra bent 100 000 EUR, emitentams) leidžiama visą metinę, pusmečio finansinę informaciją ir vadovybės ataskaitų informaciją arba jos dalį įtraukti kaip nuorodą.

Prospekto paskelbimas (20 straipsnis)

Dvi iš Direktyvoje 2003/71/EB numatytų patvirtintų prospektų skelbimo galimybių (būtent, skelbti laikraščiuose arba spausdintus prospektus išduoti emitento biuruose) panaikintos, nes manyta, kad šios galimybės labai pasenusios. Tačiau įpareigojimas nemokamai išduoti spausdintą kopiją kiekvienam jos prašančiam išlieka (20 straipsnio 10 dalis) Atsakomybė už prospekto paskelbimą tenka emitentui, siūlytojui arba asmeniui, kuris prašo įtraukimo į prekybos sąrašą, kaip šiuo metu nustatyta Direktyvoje 2003/71/EB. Prospektas laikomas viešai paskelbtu, kai paskelbiamas elektroniniu formatu emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukimo į prekybos sąrašą (arba, atitinkamai, finansinių tarpininkų, kurie platina arba parduoda vertybinius popierius), reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukimo į prekybos sąrašą, arba daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje. ESMA sukurs elektroninį prospektų saugojimo mechanizmą su paieškos funkcija ir visi ES investuotojai juo galės naudotis nemokamai. Taigi, kompetentingos institucijos, siųsdamos ESMA elektroninę kiekvieno patvirtinto prospekto kopiją, kaskart atsiųs ir meta duomenis (pvz., apie emitento rūšį, vertybinių popierių rūšį, prekybos vietos rūšį, siūlymo pardavimo vertę, emisijos rūšį: ar tai pirminė ar antrinė emisija, ir pan.) – pagal šiuos duomenis prospektus bus galima sužymėti ESMA interneto svetainėje. Naudodama saugojimo mechanizme surinktus duomenis, ESMA galės parengti išsamią statistinę informaciją apie ES patvirtintus prospektus ir parengti pakankamai smulkias metines ataskaitas, kad būtų galima nustatyti tendencijas ir pateikti duomenis apie šiuo siūlomu reglamentu įvykdytų reformų poveikį (45 straipsnis).

Administravimo priemonės ir sankcijos (36–41 straipsniai)

Komisijos komunikate dėl sankcijų 7 patvirtinta, kad „užduotis užtikrinti tinkamą ES taisyklių taikymą pirmiausia tenka nacionalinėms valdžios institucijoms – jos atsako už tai, kad finansų įstaigos laikytųsi ES taisyklių, o taisykles pažeidusioms jų jurisdikcijoje esančioms įstaigoms būtų taikomos sankcijos“, bet kartu pabrėžta, kad nacionalinės valdžios institucijos turi veikti išvien ir derinti savo veiksmus.

2015/0268 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 8 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 9 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)šis reglamentas yra vienas svarbiausių žingsnių užbaigiant kurti 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ aprašytą kapitalo rinkų sąjungą. Kapitalo rinkų sąjungos tikslas – padėti įmonėms pasinaudoti įvairesniais kapitalo šaltiniais visoje Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), rinkas padaryti efektyvesnes, o investuotojams ir santaupų turintiems asmenims pasiūlyti papildomų galimybių investuoti savo lėšas, kad būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB nustatyti suderinti principai ir taisyklės dėl prospekto, kurį reikia rengti, tvirtinti ir skelbti, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Atsižvelgiant į teisėkūros ir rinkos pokyčius, įvykusius po šios direktyvos įsigaliojimo, direktyvą reikėtų pakeisti;

(3)informaciją atskleisti, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, yra itin svarbu tam, kad būtų saugomi investuotojai – būtų panaikinta investuotojų ir emitentų turimos informacijos asimetrija. Suderinus šią atskleidžiamą informaciją, būtų galima sukurti tarpvalstybinio paso mechanizmą, kuriuo būtų palengvintas efektyvus daugelio įvairių vertybinių popierių vidaus rinkos veikimas;

(4)taikant įvairią metodiką, vidaus rinka būtų skaidoma, nes emitentai, siūlytojai ir asmenys, prašantys įtraukimo į prekybos sąrašą, skirtingose valstybėse narėse turėtų laikytis skirtingų taisyklių, o vienoje valstybėje narėje patvirtintų prospektų nebūtų galima naudoti kitose valstybėse narėse. Jeigu nebūtų suderintos sistemos, kurioje būtų užtikrintas atskleidžiamos informacijos vienodumas ir paso mechanizmo veikimas Sąjungoje, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai trukdytų vertybinių popierių vidaus rinkai sklandžiai veikti. Todėl, norint užtikrinti, kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir patobulinti jos veikimo sąlygas, ypač kapitalo rinkų srityje, bei garantuoti aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugą, tikslinga sukurti prospektų reglamentavimo Sąjungos lygmeniu sistemą;

(5)teisėkūros požiūriu, taisykles dėl informacijos atskleidimo, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, tikslinga ir reikalinga išdėstyti reglamente ir taip užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomi įpareigojimai asmenims, dalyvaujantiems vertybinius popierius siūlant viešai ir leidžiant jais prekiauti reguliuojamoje rinkoje, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje. Kadangi teisinėje nuostatų dėl prospektų sistemoje būtinai nustatomos priemonės, kuriomis patikslinami visų įvairių prospektams būdingų aspektų reikalavimai, net ir nedideli kuriam nors iš šių aspektų taikomos metodikos skirtumai galėtų tapti didelėmis vertybinių popierių tarpvalstybinio platinimo, įtraukimo į keletą prekybos reguliuojamose rinkose sąrašų ir ES vartotojų apsaugos taisyklių taikymo kliūtimis. Todėl, pasirinkus reglamentą, kuris yra taikomas tiesiogiai ir kurio nereikia perkelti į nacionalinės teisės aktus, turėtų sumažėti tikimybė, kad nacionaliniu lygmeniu bus priimtos skirtingos taisyklės, ir turėtų būti užtikrintas metodikos nuoseklumas, didesnis teisinis tikrumas ir neleidžiama rastis tarpvalstybinio platinimo ir įtraukimo į keletą prekybos sąrašų kliūtims. Pasirinkus reglamentą, visoje Sąjungoje taip pat padidėtų pasitikėjimas rinkų skaidrumu, reglamentavimas taptų paprastesnis, o įmonės patirtų mažiau paieškos ir atitikties sąnaudų;

(6)įvertinus Direktyvą 2010/73/ES, paaiškėjo, kad kai kuriais joje įtvirtintais pakeitimais numatytų pradinių tikslų pasiekti nepavyko ir kad Sąjungos prospektų tvarką reikia toliau keisti, kad ši tvarka būtų paprastesnė, geriau taikoma, efektyvesnė ir kad padidėtų Sąjungos tarptautinis konkurencingumas ir taip būtų padedama mažinti administracinę naštą;

(7)šio reglamento tikslas – užtikrinti investuotojų apsaugą ir rinkos efektyvumą, kartu stiprinant bendrą kapitalo rinką. Teikiant informaciją, kuri, atsižvelgiant į emitento ir vertybinių popierių pobūdį, yra reikalinga investuotojams, kad šie galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus, ir veiklos vykdymo taisyklėmis užtikrinama investuotojų apsauga. Be to, toks informavimas yra efektyvi pasitikėjimo vertybiniais popieriais didinimo priemonė, kuri taip pat padeda vertybinių popierių rinkoms tinkamai veikti ir šias rinkas plėtotis. Tinkamas tokios informacijos suteikimo būdas – skelbti prospektą;

(8)šiame reglamente išdėstytais informacijos atskleidimo reikalavimais valstybei narei, kompetentingai institucijai arba biržai neuždraudžiama pagal savo taisyklių sąvadą nustatyti kitus specialius vertybinių popierių įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą reikalavimus (ypač dėl įmonių valdymo). Šiais reikalavimais negalima nei tiesiogiai, nei netiesiogiai riboti kompetentingos institucijos patvirtinto prospekto sudarymo, turinio ir platinimo;

(9)valstybės narės arba vienos iš valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų, tarptautinių viešojo sektoriaus organizacijų, kurių narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių, Europos Centrinio Banko arba valstybių narių centrinių bankų išleistiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams šio reglamento taikyti nereikėtų ir jiems taikoma tvarka šiuo reglamentu neturėtų būti keičiama;

(10)siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, prospekto reikalavimai turėtų būti taikomi ir nuosavybės, ir ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie yra siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą. Kai kuriais iš vertybinių popierių, kuriems taikomas šis reglamentas, jų turėtojams suteikiama teisė įsigyti perleidžiamus vertybinius popierius arba, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, remiantis kitomis priemonėmis, visų pirma, perleidžiamais vertybiniais popieriais, valiuta, palūkanų normomis arba pelningumu, prekėmis arba kitais rodikliais ar priemonėmis, gauti tam tikrą sumą grynaisiais pinigais. Šis reglamentas pirmiausia taikomas varantams, padengtiems varantams, sertifikatams, depozitoriumo pakvitavimams ir konvertuojamiesiems vekseliams, pvz., investuotojo pasirinkimu konvertuojamiems vertybiniams popieriams;

(11)siekiant užtikrinti, kad prospektas būtų tvirtinamas arba jam būtų suteikiamas pasas, taip pat siekiant užtikrinti šio reglamento laikymosi priežiūrą, ypač reklaminės veiklos, reikia nurodyti kiekvieno prospekto kompetentingą instituciją. Taigi, šiame reglamente reikėtų aiškiai nurodyti, kuriai buveinės valstybės narei yra geriausia tvirtinti prospektą;

(12)kai viešai siūlomi vertybiniai popieriai, kurių pardavimo vertė yra mažesnė negu 500 000 EUR, prospekto rengimo pagal šį reglamentą sąnaudos gali būti neproporcingos įplaukoms, kurias numatoma gauti iš siūlymo. Todėl tikslinga nustatyti, kad reikalavimas rengti prospektą pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas tokio nedidelio masto siūlymams. Valstybės narės turėtų atsisakyti galimybės nacionaliniu lygmeniu nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimus, kuriais tokiems siūlymams būtų užkrauta neproporcinga arba nereikalinga našta ir taip vidaus rinka dar labiau skaidoma;

(13)jeigu viešai siūlomi vertybiniai popieriai yra skirti tik vienos valstybės narės vidaus rinkos investuotojams, taigi, nedaro tarpvalstybinio poveikio ir jeigu bendra tokių siūlymų pardavimo vertė neviršija 10 000 000 EUR, šiame reglamente nustatytas paso mechanizmas nėra reikalingas ir prospekto rengimo sąnaudos gali būti neproporcingos. Todėl tikslinga leisti, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į, jų nuomone, reikalingą vidaus rinkos investuotojų apsaugos lygį, nuspręstų, ar tokio pobūdžio siūlymams daryti šiame reglamente nustatyto įpareigojimo rengti prospektą išimtį. Visų pirma, valstybėms narėms reikėtų leisti savo nacionalinės teisės aktuose 500 000–10 000 000 EUR intervale laisvai nustatyti bendrą siūlymo pardavimo per 12 mėnesių verte išreikštą ribą, pagal kurią reikėtų taikyti šią išimtį;

(14)jeigu vertybinių popierių siūlymas yra skirtas tik ribotam investuotojų ratui, o šie investuotojai nėra kvalifikuoti investuotojai, atsižvelgiant į tai, kad siūlymas skiriamas nedideliam asmenų skaičiui, prospekto rengimo sąnaudos būtų neproporcinga našta, todėl prospektą rengti neturėtų būti reikalaujama. Tai turėtų būti taikoma, pvz., siūlymams, kurie teikiami įmonės vadovybės giminaičiams arba asmeniniams pažįstamiems;

(15)direktoriams ir darbuotojams taikomos paskatos laikyti savo įmonės vertybinius popierius gali teigiamai paveikti įmonės valdymą ir, skatinant darbuotojų lojalumą ir atsakomybės jausmą, padėti kurti ilgalaikę vertę, kartu suderinti atitinkamus akcininkų ir darbuotojų interesus, darbuotojams suteikti galimybių investuoti. Darbuotojų dalyvavimas savo įmonės nuosavybės struktūroje būna ypač svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriose pavieniai darbuotojai dažnai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant įmonės sėkmę. Todėl tais atvejais, kai siūlymai teikiami Sąjungoje pagal akcijų platinimo darbuotojams programas ir, kad būtų išlaikyta investuotojų apsauga, yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį, siūlymo priežastis ir duomenimis apie siūlymą, reikalavimo rengti prospektą nereikėtų taikyti. Siekiant užtikrinti vienodą galimybę dalyvauti darbuotojų akcijų programose visiems direktoriams ir darbuotojams, nepaisant to, ar jų darbdavys yra įsikūręs Sąjungoje ar už jos ribų, sprendimo dėl trečiosios šalies rinkų lygiavertiškumo nebeturėtų būti reikalaujama, jeigu yra parengtas pirmiau minėtas dokumentas. Taigi, visi darbuotojų akcijų programos dalyviai galės naudotis vienodomis sąlygomis ir vienoda informacija;

(16)per akcijų arba vertybinių popierių emisijas, dėl kurių sumažėja gautinos sumos, dažnai sudaromi didelio poveikio emitento kapitalo struktūrai, perspektyvoms ir finansinei padėčiai turintys sandoriai – tam reikalinga prospekte teikiama informacija. Priešingai, kai emitentas turi akcijų, kurios jau įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, vėliau dėl tų pačių akcijų, įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, įskaitant tuos atvejus, kai akcijos gaunamos konvertavus arba iškeitus kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteiktomis teisėmis, prospekto neturėtų būti reikalaujama, nes akcijos, kurios naujai įtraukiamos į prekybos sąrašą, sudaro nedidelę tos pačios klasės toje pačioje reguliuojamoje rinkoje jau išleistų akcijų dalį, nebent toks įtraukimas yra sujungiamas su viešu siūlymu, kuriam taikomas šis reglamentas. Tą patį principą bendresniais aspektais reikėtų taikyti vertybiniams popieriams, apkeičiamiems vertybiniais popieriais, kurie jau įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;

(17)pagal viešo vertybinių popierių siūlymo apibrėžtį svarbiausiu kriterijumi laikytinas investuotojo gebėjimas priimti individualų sprendimą, ar pirkti, ar pasirašyti vertybinius popierius. Todėl jeigu vertybiniai popieriai yra siūlomi be galimybės jų gavėjui priimti individualų sprendimą, įskaitant vertybinių popierių paskirstymą be teisės atsisakyti paskirstomų vertybinių popierių, toks sandoris neturėtų būti priskiriamas prie šiame reglamente apibrėžto viešo vertybinių popierių siūlymo;

(18)nuo pareigos skelbti prospektą atleistiems vertybinių popierių emitentams, siūlytojams arba asmenims, prašantiems įtraukimo į prekybos vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nusprendusiems savanoriškai laikytis šio reglamento, reikėtų suteikti galimybę naudotis bendru pasu;

(19)informacijos atskleisti prospekte neturėtų būti reikalaujama, kai pasiūlymai yra skirti tik kvalifikuotiems investuotojams. Priešingai, visais viešo perpardavimo arba viešos prekybos atvejais, kai įtraukiama į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prospektą skelbti reikalaujama;

(20)emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens parengtame ir per finansinių tarpininkų vykdomą galutinį vertybinių popierių platinimą arba vėliau vertybinius popierius perparduodant viešai skelbiamame galiojančiame prospekte pateikiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus. Todėl finansiniams tarpininkams, kurie platina arba vėliau perparduoda vertybinius popierius, reikėtų suteikti teisę naudoti emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens parengtą pirminį prospektą, jei šis prospektas yra galiojantis ir deramai papildytas ir jeigu emitentas arba už to prospekto rengimą atsakingas asmuo sutinka, kad prospektas būtų naudojamas. Emitentui arba už prospekto rengimą atsakingam asmeniui reikėtų leisti nustatyti savo sutikimo sąlygas. Sutikimą, kad prospektas būtų naudojamas, įskaitant visas tam taikomas sąlygas, reikėtų suteikti rašytiniu susitarimu, pagal kurį atitinkamoms šalis būtų leidžiama tikrinti, ar vertybinių popierių perpardavimas arba galutinis platinimas atitinka susitarimą. Jeigu sutikimas, kad prospektas būtų naudojamas, suteiktas, atsakomybė už jame pateiktą informaciją, o bazinio prospekto atveju – už galutinių sąlygų nustatymą ir oficialų pateikimą, turėtų tekti emitentui arba už pirminio prospekto rengimą atsakingam asmeniui. Kito prospekto reikalauti nereikėtų. Tačiau jeigu emitentas arba už pirminio prospekto rengimą atsakingas asmuo nesutinka, kad prospektas būtų naudojamas, iš finansinio tarpininko reikėtų reikalauti paskelbti naują prospektą. Tokiu atveju atsakomybė už prospekte pateikiamą informaciją, įskaitant visą informaciją, įtraukiamą kaip nuorodą, o bazinio prospekto atveju – už galutines sąlygas, turėtų tekti finansiniam tarpininkui;

(21)prospekte teikiamos informacijos suderinimas turėtų padėti visoje Sąjungoje užtikrinti lygiavertę investuotojų apsaugą. Kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investavimo sprendimą, informacija, įskaitant informaciją apie emitento finansines aplinkybes ir vertybiniais popieriais suteikiamas teises, turėtų būti pakankama, objektyvi ir pateikiama lengvai analizuojama, glausta ir suprantama forma. Šiuos reikalavimus reikėtų taikyti visų rūšių prospektams, kurie rengiami pagal šį reglamentą, įskaitant prospektus, kurie rengiami laikantis antrinėms emisijoms ir MVĮ taikomų būtiniausios informacijos atskleidimo reikalavimų. Į prospektą nereikėtų įtraukti informacijos, kuri emitentui nėra reikšminga arba nėra būdinga konkrečiai jam ir atitinkamiems vertybiniams popieriams, nes ji gali užgožti investavimo sprendimui svarbią informaciją, taigi susilpninti investuotojo apsaugą;

(22)prospekto santrauka investuotojams, ypač mažmeniniams, turėtų būti naudingas informacijos šaltinis. Tai turėtų būti savarankiška prospekto dalis, joje visas dėmesys turėtų būti sutelktas į pagrindinę investuotojams reikalingą informaciją, kad jie galėtų nuspręsti, kuriuos vertybinių popierių siūlymus arba į prekybos sąrašus įtrauktus vertybinius popierius analizuoti toliau. Šią pagrindinę informaciją turėtų sudaryti duomenys apie esmines emitento, bet kurio garanto, siūlomų arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtrauktų vertybinių popierių savybes ir su jais susijusią riziką. Joje taip pat turėtų būti nurodyti bendri siūlymo terminai ir sąlygos. Santraukoje išdėstant informaciją apie rizikos veiksnius, pirmiausia reikėtų nurodyti kelių rūšių konkrečius, emitento nuomone, reikšmingiausius rizikos veiksnius;

(23)prospekto santrauka turėtų būti trumpa, paprasta, aiški ir investuotojams lengvai suprantama. Joje reikėtų naudoti paprastas, ne technines formuluotes, informaciją pateikti lengvai prieinamu būdu. Joje nereikėtų pateikti vien paties prospekto ištraukų. Tikslinga nustatyti didžiausią galimą santraukos ilgį ir taip užtikrinti, kad investuotojai nebūtų atgrasomi ją skaityti, o emitentus paskatinti išrinkti investuotojams esminę informaciją;

(24)siekiant užtikrinti, kad prospekto santraukos struktūra būtų vienoda, reikėtų pateikti bendrus skirsnius ir poskirsnius, kartu pažymėti, kokią informaciją – trumpus aiškinamuosius aprašus ir, jei reikia, skaičius – emitentas turėtų įrašyti. Emitentams turėtų būti leidžiama savo nuožiūra parinkti informaciją, kuri, jų nuomone, yra reikšminga ir prasminga, tik informacija turi būti sąžininga ir proporcinga;

(25)kuriant prospekto santraukos modelį, reikėtų kuo daugiau vadovautis pagrindinės informacijos dokumento, kurį reikalaujama rengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 10 , pavyzdžiu. Jeigu vertybiniams popieriams taikomas ir šis reglamentas, ir Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, santraukoje reikėtų leisti panaudoti visą pagrindinės informacijos dokumento turinį, taip stengiantis sumažinti emitentams tenkančias atitikties sąnaudas ir administracinę naštą. Tačiau tais atvejais, kai reikalaujama rengti pagrindinės informacijos dokumentą, reikalavimo rengti santrauką nereikėtų panaikinti, nes pagrindinės informacijos dokumente pagrindinė informacija apie emitentą ir atitinkamų vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą neteikiama;

(26)jokiam asmeniui jokia civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma remiantis vien santrauka, įskaitant visus jos vertimus, nebent santrauka yra klaidinanti, netiksli ir nedera su kitomis prospekto dalimis. Santraukoje apie tai reikėtų aiškiai įspėti;

(27)emitentams, kurie pakartotinai bando pritraukti finansavimą kapitalo rinkose, reikėtų pasiūlyti naudoti specialaus formato registracijos dokumentus ir prospektus, taip pat naudotis specialia jų oficialaus pateikimo ir tvirtinimo tvarka, kad jie galėtų veikti lanksčiau ir pasinaudoti rinkos langais. Bet kuriuo atveju, šie formatai ir tvarka turėtų būti neprivalomi ir pasirenkami emitentų nuožiūra;

(28)kai leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant atvejus, kai jie leidžiami nuolat, pakartotinai arba įtraukiami į siūlymo programą, emitentams turėtų būti leidžiama rengti bazinio prospekto formos prospektą. Baziniame prospekte ir jo galutinėse sąlygose turėtų būti teikiama tokia pati informacija, kaip prospekte;

(29)tikslinga paaiškinti, kad bazinio prospekto galutinėse sąlygose reikėtų pateikti tik su vertybinių popierių raštu, skirtu atskirai emisijai, susijusią informaciją ir kad ją galima nustatyti tik tada, kai atskira emisija yra vykdoma. Pavyzdžiui, šią informaciją gali sudaryti tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris, emisijos kaina, terminas, kuponas, iš anksto nustatyta data, iš anksto nustatyta kaina, išpirkimo kaina ir kitos sąlygos, kurios rengiant bazinį prospektą nėra žinomos. Jeigu galutinės sąlygos nėra įtrauktos į bazinį prospektą, nereikėtų reikalauti, kad kompetentinga institucija jas tvirtintų, jas reikėtų tik oficialiai pateikti kompetentingai institucijai. Kitą naują informaciją, kuri gali turėtų įtakos vertinant emitentą arba vertybinius popierius, reikėtų įtraukti į bazinio prospekto priedą. Nei galutinėse sąlygose, nei priede nereikėtų aprašyti vertybinių popierių, kurie dar nebuvo aprašyti baziniame prospekte;

(30)kai rengiamas bazinis prospektas, jo santrauką emitentas turėtų rengti tik apie kiekvieną atskirą siūlomą emisiją, kad administracinė našta būtų mažesnė, o investuotojui būtų lengviau jį skaityti. Atskirai emisijai skirtą santrauką reikėtų pridėti prie galutinių sąlygų. Ją kompetentinga institucija turėtų tvirtinti tik tada, kai galutinės sąlygos įtraukiamos į bazinį prospektą arba jo priedą;

(31)siekiant padidinti bazinio prospekto lankstumą ir rengimo ekonomiškumą, emitentui, jei jis dažnai leidžia vertybinius popierius, turėtų būti leidžiama bazinį prospektą rengti kaip atskirus dokumentus ir kaip bazinio prospekto sudedamąją dalį naudoti universalų registracijos dokumentą;

(32)dažnai vertybinius popierius leidžiančius emitentus reikėtų skatinti savo prospektus rengti kaip atskirus dokumentus, nes tai gali padėti sumažinti šio reglamento laikymosi sąnaudas ir greičiau reaguoti į rinkos langus. Taigi, emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamose rinkose arba daugiašalėse prekybos sistemose, reikėtų suteikti galimybę, o ne nustatyti įpareigojimą, kiekvienais finansiniais metais parengti ir paskelbti universalų registracijos dokumentą, kuriame būtų pateikta teisinė, veiklos, finansinė, apskaitos, akcijų nuosavybės informacija ir aprašoma emitento padėtis tais finansiniais metais. Taip emitentas galėtų užtikrinti, kad informacija atitiktų esamą padėtį, ir galėtų, susiklosčius siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą palankioms rinkos sąlygoms, parengti prospektą, pridėjęs vertybinių popierių raštą ir santrauką. Universalų registracijos dokumentą turėtų būti galima panaudoti keletui tikslų, nes jo turinys turėtų būti vienodas, nepaisant to, ar emitentas vėliau jį naudos siūlymui ar įtraukimui į prekybos nuosavybės, skolos vertybiniais popieriais arba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sąrašą. Jis turėtų būti informacijos apie emitentą šaltinis, iš kurio investuotojai ir analitikai gautų būtiniausios informacijos, kurios jiems reikia pagrįstam įmonės veiklos, finansinės padėties, įplaukų, perspektyvų, valdymo ir akcijų nuosavybės įvertinimui atlikti;

(33)emitentą, kuris oficialiai teikė patvirtinti universalų registracijos dokumentą ir kurio universalus registracijos dokumentas buvo patvirtintas trejus metus iš eilės, galima laikyti kompetentingai institucijai gerai žinomu. Todėl visus paskesnius universalius registracijos dokumentus turėtų būti leidžiama oficialiai teikti be išankstinio patvirtinimo ir kompetentinga institucija juos gali peržiūrėti ex post, jei mano, kad to reikia. Kiekviena kompetentinga institucija turėtų nuspręsti, kaip dažnai tokią peržiūrą atlikti, atsižvelgdama, pavyzdžiui, į emitento rizikos įvertinimą, jo anksčiau atskleistos informacijos kokybę arba tai, kiek laiko praėjo nuo oficialiai pateikto universalus registracijos dokumento paskutinio patikrinimo;

(34)universalų registracijos dokumentą, kol jis netapo patvirtinto prospekto sudedamąja dalimi, turėtų būti galima taisyti – tai galėtų savanoriškai daryti emitentas, pavyzdžiui, jeigu įvyko reikšmingų jo organizacijos arba finansinės padėties pokyčių, arba tai galėtų būti daroma kompetentingos institucijos reikalavimu, kai ji oficialiai pateiktą universalų registracijos dokumentą peržiūri ir nustato, kad jis neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų. Tokios pataisos turėtų būti skelbiamos ta pačia tvarka, kuri taikoma universaliam registracijos dokumentui. Visų pirma, jeigu kompetentinga institucija nustato, kad universaliame registracijos dokumente informacija praleista, padaryta reikšminga klaida arba informacija yra netiksli, emitentas turėtų pataisyti savo universalų registracijos dokumentą ir pataisytą informaciją viešai paskelbti nepagrįstai nedelsdamas. Kol vertybiniai popieriai nesiūlomi viešai ir neįtraukiami į prekybos sąrašą, universalus registracijos dokumentas turėtų būti taisomas pagal kitą nei prospekto pildymo tvarką, kuri būtų taikoma tik po prospekto patvirtinimo;

(35)jeigu emitentas rengia iš atskirų dokumentų susidedantį prospektą, reikėtų tvirtinti visas sudedamąsias prospekto dalis, įskaitant universalų registracijos dokumentą (jei jis rengiamas) ir jo pataisas, jeigu jie kompetentingai institucijai buvo oficialiai pateikti, bet nebuvo patvirtinti;

(36)siekiant paspartinti prospekto rengimo procesą ir padėti ekonomiškiau patekti į kapitalo rinkas, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, kurie rengia universalų registracijos dokumentą, reikėtų leisti naudotis paspartinto patvirtinimo tvarka, nes pagrindinė sudedamoji prospekto dalis jau patvirtinta arba jau pateikta kompetentingai institucijai peržiūrėti. Todėl kai registracijos dokumentas yra parengtas kaip universalus registracijos dokumentas, prospektui patvirtinti reikalingą laiką reikėtų sutrumpinti;

(37)jeigu emitentas laikosi reglamentuojamos informacijos oficialaus teikimo, platinimo ir saugojimo reikalavimų, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB 11 4 ir 5 straipsniuose nustatytų terminų, metų ir pusmečio finansines ataskaitas, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2004/109/EB, jam reikėtų leisti įtraukti į universalų registracijos dokumentą, nebent emitento buveinės valstybės narės pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2004/109/EB yra skirtingos, o kalba, kuria parengtas universalus registracijos dokumentas, neatitinka Direktyvos 2004/109/EB 20 straipsnio sąlygų. Tai turėtų palengvinti administracinę naštą, susijusią su daug kartų oficialiai teikiama informacija, bet nepaveikti pagal Direktyvą 2004/109/EB viešai skelbiamose ataskaitose teikiamos informacijos arba šių ataskaitų priežiūros;

(38)kad investavimo sprendimai nebūtų priimami remiantis pasenusia informacija, reikėtų nustatyti aiškų prospekto galiojimo terminą. Dėl didesnio teisinio tikrumo prospektas turėtų įsigalioti jį patvirtinus – šį laiko momentą kompetentinga institucija gali lengvai patikrinti. Vertybinių popierių viešo siūlymo pagal bazinį prospektą galiojimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis už bazinio prospekto galiojimo laikotarpį tik tada, jei prieš pasibaigiant bazinio prospekto galiojimo laikotarpiui patvirtinamas tęsiamam siūlymui taikomas paskesnis bazinis prospektas;

(39)pagal pobūdį prospekte pateikiama informacija apie mokesčius už pajamas iš vertybinių popierių gali būti tik bendra ir atskiriems investuotojams turi mažai informuojamosios vertės. Kadangi informaciją reikia teikti ne tik apie emitento registruotos buveinės šalį, bet ir apie šalis, kuriose vertybiniai popieriai siūlomi arba įtraukiami į prekybos sąrašą, tais atvejais, kai prospektui taikomas paso mechanizmas, informaciją parengti yra brangu ir tai gali būti kliūtis tarpvalstybiniams siūlymams. Todėl prospekte reikėtų tik įspėti, kad investuotojo valstybės narės ir valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, mokesčių teisės aktai gali turėti poveikio iš vertybinių popierių gaunamoms pajamoms. Tačiau jeigu siūloma investicija yra susijusi su konkrečiu mokesčių režimu, pavyzdžiui, kai investuojama į vertybinius popierius, kuriais investuotojui suteikiama mokesčių lengvatų, reikiamą informaciją apie apmokestinimą prospekte vis tiek reikėtų pateikti;

(40)kai tam tikros klasės vertybiniais popieriais įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, emitentas investuotojams nuolat teikia informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 12 ir Direktyvą 2004/109/EB. Todėl poreikis, kad, emitentui vėliau vertybinius popierius viešai siūlant arba įtraukiant į prekybos sąrašą, būtų rengiamas visas prospektas, nėra toks didelis. Todėl kai vykdomos antrinės emisijos, turėtų būti rengiamas atskiras prospektas, o jo turinys, palyginti su įprasta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad informacija jau atskleista, turėtų būti paprastesnis. Vis dėlto apie tam tikrus elementus, tokius kaip pasiūlymo sąlygos ir aplinkybės, įskaitant pareiškimą dėl apyvartinio kapitalo, informacija apie pajamų panaudojimą, emitentui ir jo vertybiniams popieriams būdingi rizikos veiksniai, valdybos praktika, atlygis direktoriams, akcijų nuosavybės struktūra arba susijusių šalių sandoriai, investuotojams reikia pateikti apibendrintą, aiškios struktūros informaciją. Kadangi šios informacijos nuolat skelbti pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir Direktyvą 2004/109/EB nereikalaujama, prospekte, kuris rengiamas dėl antrinės emisijos, būtų tikslinga pateikti bent šią informaciją;

(41)speciali antrinėms emisijoms skirta informacijos atskleidimo tvarka turėtų būti taikoma ir MVĮ augimo rinkoms, nes pagal Direktyvą 2014/65/ES iš jų operatorių reikalaujama nustatyti ir taikyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais jose prekiaujama, nuolat tinkamai atskleistų informaciją;

(42)specialią antrinėms emisijoms skirtą informacijos atskleidimo tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik praėjus minimaliam laikotarpiui nuo tada, kai tam tikros klasės emitento vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukiami į prekybos sąrašą. Nustačius 18 mėnesių terminą, turėtų būti užtikrinta, kad emitentas būtų bent kartą įvykdęs įpareigojimą paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal Direktyvą 2004/109/EB arba pagal MVĮ augimo rinkos operatoriaus taisykles;

(43)vienas iš pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos tikslų – užtikrinti lengvesnes sąlygas Sąjungos MVĮ gauti finansavimą kapitalo rinkose. Kadangi tokioms įmonėms dažniausiai reikia pritraukti palyginti mažiau lėšų negu kitiems emitentams, prospekto rengimo sąnaudos šioms įmonėms gali būti neproporcingai didelės ir atgrasyti jas nuo savo vertybinių popierių viešo siūlymo. Kartu dėl dydžio ir mažesnės patirties MVĮ gali būti būdinga didesnė investicijų rizika negu dideliems emitentams, todėl jos turėtų atskleisti pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti investavimo sprendimą. Todėl tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, nustatant MVĮ prospekto turinį, reikėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp galimybės ekonomiškai pateikti į finansų rinkas ir saugoti investuotojus, o MVĮ nustatyti specialią informacijos atskleidimo tvarką;

(44)būtiniausią informaciją, kurią iš MVĮ reikalaujama atskleisti pagal specialią informacijos atskleidimo tvarką, reikėtų taip apibrėžti, kad dėmesys būtų sutelkiamas į tokio dydžio įmonėms ir jų investuotojams reikšmingą ir naudingą informaciją, ir taip, kad būtų užtikrintas įmonės dydžio, jos poreikio pritraukti lėšų ir prospekto rengimo sąnaudų proporcingumas. Norint užtikrinti, kad MVĮ galėtų rengti prospektus nepatirdamos savo dydžiui, taigi ir savo poreikiams pritraukti lėšų neproporcingų sąnaudų, MVĮ taikoma speciali informacijos atskleidimo tvarka turėtų būti lankstesnė už reguliuojamose rinkose įmonėms taikomą tvarką, bet tiek, kad būtų laikomasi reikalavimo užtikrinti, kad pagrindinė investuotojams reikalinga informacija būtų atskleista;

(45)specialią informacijos atskleidimo tvarką turėtų būti leidžiama taikyti, kai vertybinius popierius viešai siūlo MVĮ, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose, įskaitant MVĮ augimo rinkas, nes šios prekybos vietos MVĮ gali tapti vartais į kapitalo rinkas ir joms taikomos ne tokios griežtos informacijos atskleidimo taisyklės, kaip reguliuojamoms rinkoms. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas derėtų su Direktyva 2014/65/ES, taip pat tikslinga išplėsti MVĮ apibrėžtį, kad ji apimtų ir Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtas MVĮ. MVĮ, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama jokioje prekybos vietoje, taip pat turėtų būti leidžiama taikyti šią informacijos atskleidimo tvarką, nes tais atvejais, kai jos vertybinius popierius siūlo viešai, taip pat ir sutelktinio finansavimo platformose, iš jų taip pat gali būti reikalaujama rengti prospektus. Tačiau į reguliuojamų rinkų sąrašus įtrauktoms MVĮ neturėtų būti leidžiama taikyti šios tvarkos, nes reguliuojamų rinkų investuotojai turėtų būti tikri, kad emisijoms, į kurių vertybinius popierius jie investuoja, yra taikomos vienodos informacijos atskleidimo taisyklės. Todėl reguliuojamose rinkose neturėtų būti taikomi dvejopi nuo emitento dydžio priklausantys informacijos atskleidimo standartai;

(46)jeigu akcijas ir nemišrius skolos vertybinius popierius siūlančioms MVĮ neleidžiama prekiauti vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, joms turėtų būti leista pasirinkti neprivalomą metodą – rengti prospektą kaip lengvai suprantamą „klausimų ir atsakymų“ formos informacijos atskleidimo dokumentą. Šį įprastai tvarkai alternatyvų informacijos atskleidimo formatą reikėtų sukurti tam, kad MVĮ patirtų mažiau sąnaudų, nes prospektą galėtų parengti pačios, savo pačių jėgomis. Formoje pateikiami klausimai turėtų būti formuluojami taip, kad išryškintų konkrečią MVĮ ypač svarbią informaciją, todėl klausimai turėtų būti detalesni negu įprastose informacijos atskleidimo formose, kad „klausimų ir atsakymų“ formą naudojančiam asmeniui būtų lengviau suprasti, kokios informacijos prašoma;

(47)ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieneto nominali vertė yra didesnė negu 100 000 EUR, emisijoms taikoma lengvatinė tvarka gali iškraipyti skolos rinkų struktūrą, trukdyti tinkamai diversifikuoti portfelius ir plėtoti elektroninės prekybos platformas ir taip mažinti likvidumą antrinėje rinkoje, o iš mažmeninių investuotojų atimti galimybę įsigyti investicinio reitingo įmonių obligacijų ir dėl to mažinti investicijų pasirinkimo galimybes. Todėl ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieneto nominali vertė yra bent 100 000 EUR, siūlymams taikomą prospektų rengimo išimtį ir ne nuosavybės vertybinių popierių prospektams taikomus mažesnius informacijos atskleidimo reikalavimus, numatytus Direktyvoje 2003/71/EB, tikslinga panaikinti. Visų pirma, tikslinga suvienodinti ne nuosavybės vertybinių popierių prospektams taikomus būtiniausios informacijos reikalavimus, taigi panaikinti dvejopus informacijos atskleidimo standartus, taikomos kvalifikuotiems investuotojams skirtoms emisijos ir ne kvalifikuotiems investuotojams skirtoms emisijoms;

(48)pagrindinė į prospektus įtraukiamos informacijos apie rizikos veiksnius paskirtis – užtikrinti, kad investuotojai pagrįstai įvertintų šią riziką, taigi investavimo sprendimus priimtų žinodami visus faktus. Todėl nurodant rizikos veiksnius, reikėtų apsiriboti emitentui ir jo vertybiniams popieriams reikšmingais ir būdingais rizikos veiksniais, kurie būtų patvirtinti prospekto turiniu. Prospekte nereikėtų nurodyti bendro pobūdžio rizikos veiksnių, jei jie nurodomi tik norint apriboti atsakomybę, nes ši informacija gali užgožti duomenis apie būdingesnius rizikos veiksnius, apie kuriuos investuotojams reikėtų žinoti, ir prospekte informacija tada nebūtų pateikta lengvai analizuojama, glausta ir suprantama forma. Siekiant padėti investuotojams nustatyti reikšmingiausius rizikos veiksnius, iš emitento reikėtų reikalauti konkrečius rizikos veiksnius sugrupuoti ir suskirstyti į kategorijas pagal reikšmingumą. Į santrauką emitentas turėtų įtraukti keletą pasirinktų reikšmingiausiai kategorijai priskirtų rizikos veiksnių;

(49)tam tikromis aplinkybėmis, siekiant išvengti emitentui žalingų situacijų, kompetentingos institucijos gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas ir prospekte neteikti neskelbtinos informacijos;

(50)valstybės narės skelbia daug informacijos apie savo finansinę padėtį, kuri dažniausiai būna viešai prieinama. Taigi, jeigu valstybė narė suteikia vertybinių popierių siūlymo garantiją, šios informacijos prospekte pateikti nereikėtų reikalauti;

(51)jei emitentams leidžiama kaip nuorodą įtraukti dokumentus su informacija, kurią reikia atskleisti prospekte – bet tik jei dokumentai, įtraukiami kaip nuoroda, anksčiau buvo skelbti elektroniniu formatu, – emitentams turėtų būti lengviau ir pigiau rengti prospektus, nekeliant pavojaus investuotojų apsaugai. Tačiau siekiant šio prospektų rengimo paprastinimo ir sąnaudų mažinimo tikslo neturėtų būti pakenkta kitiems interesams, kuriuos prospektu norima apsaugoti, įskaitant informacijos prieinamumą. Informacija, kuri į prospektą įtraukiama kaip nuoroda, turėtų būti parengta ta pačia kalba, kokia rengiamas prospektas. Kai informacija įtraukiama kaip nuoroda ir ją sudaro istoriniai duomenys, bet ši informacija nebėra aktuali, nes iš reikšmingai pakito, tai prospekte reikėtų aiškiai nurodyti ir kartu pateikti atnaujintą informaciją;

(52)visą reglamentuojamą informaciją, apibrėžtą Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies k punkte, turėtų būti leidžiama į prospektą įtraukti kaip nuorodą. Emitentams, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje, ir emitentams, kuriems pagal Direktyvos 2004/109/EB 8 straipsnio 1 dalies b punktą leista neskelbti metų ir pusmečio finansinių ataskaitų, taip pat turėtų būti leidžiama visą metinę ir tarpinę finansinę informaciją arba jos dalį, audito ataskaitas, finansines ataskaitas, vadovybės ataskaitas arba įmonės valdymo pareiškimus, jei ši informacija paskelbta elektroniniu formatu, į prospektą įtraukti kaip nuorodas;

(53)kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos taiko skirtingas metodikas, ne visi emitentai turi galimybę susipažinti su pakankama informacija ir paaiškinimais apie tikrinimo, tvirtinimo procesą ir tuo, ką reikia atlikti, kad prospektas būtų patvirtintas. Taikant šį reglamentą, šie skirtumai turėtų išnykti, nes tikrinimo ir tvirtinimo proceso taisyklės būtų suderintos, siekiant užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos, tikrindamos prospektuose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, laikytųsi vienodos metodikos. Paaiškinimai, kaip kreiptis dėl prospekto patvirtinimo, turėtų būti skelbiami viešai kompetentingų institucijų interneto svetainėse. Stiprinant šios srities priežiūros konvergenciją, vienas pagrindinių vaidmenų turėtų tekti ESMA, o ji tuo tikslu turėtų naudotis savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 13 . Visų pirma, ESMA, likus pakankamai laiko iki šio reglamento peržiūros, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 turėtų atlikti tarpusavio vertinimus ir per juos įvertinti kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą vykdomą veiklą;

(54)kad būtų lengviau patekti į valstybių narių rinkas, svarbu atskleisti informaciją apie kompetentingų institucijų renkamus mokesčius už prospektų ir su jais susijusių dokumentų patvirtinimą ir oficialų pateikimą;

(55)kadangi internetu užtikrinama patogi prieiga prie informacijos, kad investuotojams būtų lengviau su informacija susipažinti, patvirtinti prospektai visada turėtų būti skelbiami elektroniniu formatu. Prospektus reikėtų skelbti emitento, siūlytojo, asmens, prašančio įtraukimo į prekybos vertybiniais popieriais sąrašą, arba, atitinkamais atvejais, finansinių tarpininkų, kurie platina arba parduoda vertybinius popierius, įskaitant mokėjimo tarpininkus, specialioje interneto svetainės skiltyje arba reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais sąrašą, ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje, o kompetentinga institucija prospektą turėtų persiųsti ESMA kartu su atitinkamais duomenimis, kad prospektą būtų galima suklasifikuoti. ESMA turėtų sukurti centralizuotą prospektų saugojimo mechanizmą, prie kurio visuomenė galėtų jungtis nemokamai ir naudotis reikiamomis paieškos funkcijomis. Prospektai turėtų išlikti viešai prieinami bent 10 metų nuo jų paskelbimo, siekiant užtikrinti, kad jų ir metinių bei pusmečio finansinių ataskaitų, rengiamų pagal Direktyvą 2004/109/EB, viešos prieigos laikotarpiai derėtų. Tačiau investuotojams prašant, prospektas visada turėtų būti pateikiamas atspausdintas ant popieriaus ir nemokamai;

(56)tam, kad nesumažėtų visuomenės pasitikėjimas ir nebūtų trukdoma finansų rinkoms tinkamai veikti, reklamą taip pat reikia derinti. Reklamos sąžiningumas, tikslumas, derėjimas su prospekto turiniu yra ypač svarbūs investuotojų, įskaitant mažmeninius investuotojus, apsaugai, o tokios reklamos priežiūra yra neatskiriama kompetentingų institucijų funkcijų dalis;

(57)bet kurį naują reikšmingą veiksnį, reikšmingą klaidą arba netikslumą, kuris galėtų turėti įtakos investicijos vertinimui ir atsiranda po prospekto paskelbimo, bet iki siūlymo pabaigos arba prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, investuotojai turėtų tinkamai įvertinti, dėl to reikia nepagrįstai nedelsiant patvirtinti ir išplatinti prospekto priedą;

(58)dėl didesnio teisinio tikrumo reikėtų išaiškinti, kokių atitinkamų terminų emitentas privalo laikytis skelbdamas prospekto priedą ir iki kada, paskelbus priedą, investuotojai turi teisę atšaukti sutikimą dėl siūlymo. Antra vertus, įpareigojimas rengti prospekto priedą turėtų galioti iki paskutinės siūlymo laikotarpio dienos arba laiko, kada prasideda prekyba tais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, priklausomai nuo to, kas įvyksta vėliau. Tačiau teisė atšaukti sutikimą turėtų būti taikoma tik tada, kai prospektas yra susijęs su viešu vertybinių popierių siūlymu, o naujas veiksnys, klaida arba netikslumas iškyla iki paskutinės siūlymo dienos ir vertybinių popierių pateikimo. Taigi, teisė atšaukti sutikimą turėtų būti susieta su tuo, kada iškyla naujas veiksnys, klaida arba netikslumas, dėl kurio reikia rengti priedą; ja naudojantis reikėtų laikyti, kad įvykis, dėl kurio susiklosto sąlygos ta teise naudotis, įvyko siūlymo galiojimo laikotarpiu iki vertybinių popierių pateikimo. Kad teisinis tikrumas būtų didesnis, prospekto priede reikėtų patikslinti, kada baigiasi teisės atšaukti sutikimą galiojimas. Kai investuotojai pasinaudoja savo teise atšaukti sutikimą, finansiniai tarpininkai turėtų palengvinti procesą;

(59)emitentų prievolė išversti visą prospektą į visas atitinkamas oficialias kalbas atbaido nuo tarpvalstybinių siūlymų ar daugiašalės prekybos. Siekiant palengvinti tarpvalstybinius siūlymus, kai prospektas sudaromas tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, į priimančiosios (-iųjų) arba buveinės (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) kalbą (-as) reikėtų versti tik santrauką;

(60)kompetentinga priimančios valstybės narės institucija turėtų turėti teisę gauti iš buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pažymą, kad prospektas parengtas pagal šį reglamentą. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat turėtų pranešti emitentui arba už prospekto rengimą atsakingam asmeniui apie priimančiosios valstybės narės institucijai teikiamą prospekto patvirtinimo pažymą, kad emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo tikrai žinotų, ar ir kada pranešimas faktiškai pateiktas;

(61)siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti visi šio reglamento tikslai, jį reikia taikyti ir emitentų, kurie reglamentuojami trečiųjų šalių įstatymais, leidžiamiems vertybiniams popieriams. Trečiosios šalies emitentai, kurie rengia prospektą pagal šį reglamentą, iš subjektų, vykdančių pagal ES finansinių paslaugų reglamentą reglamentuojamą ir prižiūrimą veiklą, turėtų paskirti atstovus, kurie pagal šį reglamentą būtų jų kontaktiniai asmenys. Atstovas turėtų drauge su emitentu užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų. Siekdamos užtikrinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių institucijomis, stengiantis efektyviai įgyvendinti šį reglamentą, kompetentingos institucijos turėtų su atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus. Bet koks asmens duomenų perdavimas pagal tuos susitarimus turėtų būti vykdomas pagal Direktyvą 95/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(62)kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos yra įvairios ir joms tenka įvairi atsakomybė, gali kilti nereikalingų sąnaudų, o atsakomybė dubliuotis be jokios papildomos naudos. Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena kompetentinga institucija, kuri tvirtintų prospektus ir prisiimtų atsakomybę už šio reglamento laikymosi priežiūrą. Kompetentinga institucija turėtų būti įsteigta kaip administracinė institucija ir tokia forma, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas nuo ekonominės veiklos vykdytojų bei būtų išvengta interesų konfliktų. Tai, kad paskiriama už prospektų tvirtinimą atsakinga kompetentinga institucija, neturėtų reikšti, kad ta kompetentinga institucija, stengdamasi garantuoti veiksmingą prospektų tikrinimą ir patvirtinimą ir saugoti emitentų, investuotojų, rinkų dalyvių ir rinkų interesus, negali bendradarbiauti su kitais subjektais, tokiais kaip bankų ir draudimo reguliavimo institucijos arba biržinės institucijos. Kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama kitam subjektui perduoti tik su patvirtintų prospektų skelbimu susijusias užduotis;

(63)priežiūros efektyvumas garantuojamas efektyviomis valstybių narių kompetentingų institucijų priemonėmis, įgaliojimais ir ištekliais. Todėl šiame reglamente, visų pirma, reikėtų nustatyti būtiniausius priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kuriuos pagal nacionalinę teisę reikėtų suteikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų būti objektyvios, nešališkos ir sprendimus priimti savarankiškai;

(64)kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti šio reglamento pažeidimus, reikia, kad jos galėtų patekti į patalpas, išskyrus fizinių asmenų asmenines gyvenamąsias patalpas, ir konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į patalpas yra reikalinga, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad yra kitų su patikrinimo arba tyrimo dalyku susijusių dokumentų ir duomenų, kurie gali būti svarbūs įrodinėjant, kad šis reglamentas buvo pažeistas. Be to, galimybė patekti į patalpas reikalinga, kai: asmuo, iš kurio jau reikalauta informacijos, jos nepateikia, yra pagrindo manyti, jog pateikus reikalavimą jis nebūtų vykdomas arba dokumentai ar informacija, kurių reikalaujama, būtų pašalinti, suklastoti arba sunaikinti;

(65)remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų vykdomi, svarbu, kad valstybės narės imtųsi reikiamų žingsnių ir užtikrintų, kad už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Šios sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti efektyvios, proporcingos, drausminančios, jomis turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės taikytų bendrą metodiką, ir daromas atgrasomasis poveikis. Šis reglamentas neturėtų apriboti valstybių narių galimybės numatyti didesnes administracines sankcijas;

(66)siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, sprendimai turėtų būti skelbiami viešai, nebent kompetentinga institucija pagal šį reglamentą mano, jog sprendimą geriau paskelbti anonimiškai, sprendimo paskelbimą atidėti arba apie sankcijas neskelbti;

(67)nors valstybės narės gali nustatyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus taisykles, iš valstybių narių nereikėtų reikalauti nustatyti administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus taisyklių, jeigu tiems pažeidimams iki [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] taikyta nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo skirti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų už tą pačią veiką, bet turėtų taip daryti, jeigu pagal nacionalinę teisę tai yra leidžiama. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos, neturėtų sumažinti arba kitaip paveikti kompetentingų institucijų galimybės bendradarbiauti pagal šį reglamentą, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat ir po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(68)informatoriai kompetentingoms institucijoms gali pateikti naujos informacijos, kuri šioms padėtų nustatyti šio reglamento pažeidimus ir už juos skirti sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta reikiama tvarka ir informatoriai galėtų kompetentingas institucijas įspėti apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus ir būtų saugomi nuo keršto;

(69)kad šiame reglamente nustatytus reikalavimus būtų galima patikslinti, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl 1 straipsnio 2 dalies i punkte ir 3 dalies c ir d punktuose nurodytų ribų, 1 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 4 dalies d ir e punktuose nurodytų dokumentų būtiniausios informacijos turinio, 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių patikslinimo, universalaus registracijos dokumento tikrinimo, tvirtinimo, oficialaus pateikimo, peržiūros ir taisymo bei papildymo sąlygų ir sąlygų, kuriomis gali būti prarastas dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusas, prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formato, konkrečios informacijos, kurią reikia įtraukti į prospektą, būtiniausios informacijos, kuri pateikiama universaliame registracijos dokumente, sutrumpintos informacijos, kuri pateikiama supaprastintame registracijos dokumente ir vertybinių popierių rašte antrinių emisijų atveju ir kurią turi pateikti MVĮ, pagal 15 straipsnio 2 dalį leidžiamo formato, leidimo prospekte neteikti tam tikros informacijos, prospekto tikrinimo ir tvirtinimo tvarkos, vertybinių popierių, kuriems taikomas šis reglamentas, reklamos, bendrų trečiosios šalies emitentų parengtų prospektų lygiavertiškumo kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija deramai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Ruošdamasi priimti deleguotuosius aktus ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(70)siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų vienodai įgyvendinamas trečiųjų šalių prospektų teisės aktų lygiavertiškumo atžvilgiu, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus priimti sprendimus dėl šio lygiavertiškumo. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 14 ;

(71)techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrinta tinkama investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. ESMA, kaip itin specializuotų žinių turinčiai institucijai, būtų efektyvu ir tikslinga pavesti parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos variantų, projektą;

(72)Komisija turėtų priimti ESMA parengtą techninių reguliavimo standartų projektą dėl santraukoje pateikiamos pagrindinės istorinės finansinės informacijos turinio ir formato, informacijos, kuri įtraukiama kaip nuoroda, kitų pagal Sąjungos teisę reikalaujamų pateikti dokumentų rūšių, prospektų skelbimo, duomenų, kurių reikia prospektams klasifikuoti ESMA tvarkomame prospektų saugojimo mechanizme, situacijų, kai dėl reikšmingo naujo veiksnio, reikšmingos klaidos arba netikslumo, susijusių su prospekte pateikta informacija, reikia parengti prospekto, kurį ketinama paskelbti, priedą, informacijos, kuria kompetentingos institucijos keičiasi su ESMA, laikydamosi įpareigojimo bendradarbiauti, ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis šablono. Komisija turėtų priimti šį techninių reguliavimo standartų projektą deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(73)Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. ESMA turėtų būti pavesta parengti ir Komisijai pateiki techninius įgyvendinimo standartus dėl standartinių formų, šablonų ir procedūrų, skirtų pranešti apie patvirtinimo pažymą, prospektą, prospekto priedą, prospekto ir (arba) santraukos vertimą, standartinių formų, šablonų ir procedūrų, skirtų kompetentingoms institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija, ir procedūrų bei formų, skirtų kompetentingoms institucijoms ir ESMA keistis informacija;

(74)vykdydama šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, Komisija turėtų laikytis šių principų:

–poreikio užtikrinti mažmeninių investuotojų ir MVĮ pasitikėjimą finansų rinkomis, finansų rinkose skatinant laikytis griežtų skaidrumo standartų,

–poreikio informacijos atskleidimo prospekte reikalavimus nustatyti, atsižvelgiant į emitento dydį ir informaciją, kurią iš emitento jau reikalaujama atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014,

–poreikio padėti MVĮ lengviau patekti į kapitalo rinkas ir kartu užtikrinti investuotojų pasitikėjimą investicijomis į tokias įmones,

–poreikio suteikti investuotojams daug įvairių konkuruojančių investavimo galimybių ir užtikrinti jų padėtį atitinkantį informacijos atskleidimo lygį ir apsaugą,

–poreikio užtikrinti, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos imtųsi nuoseklių taisyklių vykdymo užtikrinimo priemonių, ypač kovodamos su tarnautojų daromais nusikaltimais,

–poreikio užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir konsultuotis su visais rinkos dalyviais, Europos Parlamentu ir Taryba,

–poreikio skatinti naujoves finansų rinkose, kad jos būtų dinamiškos ir efektyvios,

–poreikio užtikrinti sisteminį finansų sistemos stabilumą, atidžiai stebint finansų naujoves ir į jas reaguojant,

–kapitalo sąnaudų mažinimo ir prieinamumo didinimo svarbos,

–poreikio visiems rinkos dalyviams užtikrinti ilgalaikę visų įgyvendinimo priemonių keliamų sąnaudų ir iš jų gaunamos naudos pusiausvyrą,

–poreikio skatinti tarptautinį Sąjungos finansų rinkų konkurencingumą, nedarant poveikio labai reikalingai tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai,

–poreikio visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, priimant Sąjungos teisės aktus kiekvieną kartą, kai to reikia,

–poreikio užtikrinti derėjimą su kitais šios srities Sąjungos teisės aktais, nes informacijos disbalansas ir skaidrumo stoka gali kelti pavojų rinkų veikimui ir, svarbiausia, kenkti vartotojams ir smulkiems investuotojams;

(75)visi asmens duomenys pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkomi (pvz., kompetentingos institucijos asmens duomenimis turėtų keistis arba asmens duomenis perduoti) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB 15 , o ESMA, keisdamasi informacija arba informaciją perduodama, visais atvejais turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 45/2001 16 ;

(76)ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija turėtų peržiūrėti, kaip jis taikomas, ir ypač įvertinti, ar antrinėms emisijoms ir MVĮ taikoma speciali informacijos atskleidimo tvarka, universalus registracijos dokumentas ir prospekto santrauka vis dar yra tinkami šiuo reglamentu užsibrėžtiems tikslams siekti;

(77)šio reglamento reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, o rinkos dalyviai galėtų susipažinti su naujomis priemonėmis ir pasiruoštų jas taikyti;

(78)kadangi šio reglamento tikslų, būtent kuriant kapitalo rinkų sąjungą sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti rinkos efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl reglamento poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(79)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(80)buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis

1.Šio reglamento tikslas – nustatyti prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, sudarymo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimus.

2.Šis reglamentas netaikomas šių rūšių vertybiniams popieriams:

(a)investiciniams vienetams, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus;

(b)ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybė narė arba viena iš valstybės narės regioninių ar vietos valdžios institucijų, viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių narių, Europos Centrinis Bankas arba valstybių narių centriniai bankai;

(c)valstybių narių centrinių bankų kapitalo akcijoms;

(d)vertybiniams popieriams, kuriuos besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė arba viena iš valstybės narės regioninių ar vietos valdžios institucijų;

(e)vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybės narės pripažintos juridinio asmens statusą turinčios asociacijos arba ne pelno organizacijos, kad gautų lėšų, kurios joms reikalingos ne pelno tikslų įgyvendinimui finansuoti;

(f)ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nepertraukiamai arba pakartotinai leidžia kredito įstaigos ir kurie atitinka visas šias sąlygas:

i)nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami;

ii)jais nesuteikiama teisė pasirašyti arba įgyti kitų rūšių vertybinių popierių ir jie nėra susieti su išvestine finansine priemone;

iii)jie yra materiali priimtų grąžintinų indėlių išraiška;

iv)jiems taikoma indėlių garantijų sistema pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES 17 ;

(g)neapkeičiamoms kapitalo akcijoms, kurių pagrindinė paskirtis – suteikti turėtojui teisę užimti butą ar kitokio pobūdžio nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, jei tokių akcijų negalima parduoti neatsisakant šios teisės;

(h)„bostadsobligationer“, kurias Švedijoje pakartotinai išleido kredito įstaigos ir kurių pagrindinė paskirtis – suteikti hipotekos paskolas, jeigu:

i)išleistos „bostadsobligationer“ yra tos pačios serijos;

ii)„bostadsobligationer“ yra išleistos kaip ilgalaikė emisija konkrečiai nurodytu emisijos laikotarpiu;

iii)„bostadsobligationer“ sąlygos ir terminai nepakito emisijos laikotarpiu;

iv)sumos, gaunamos iš minėtų „bostadsobligationer“ emisijos, remiantis emitento įstatais, panaudojamos turtui, kuriuo pakankamai padengiama dėl vertybinių popierių atsirandanti atsakomybė;

(i)ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos nepertraukiamai ar pakartotinai leidžia kredito įstaiga, jei Sąjungoje siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, tenkanti vienai kredito įstaigai per 12 mėnesių laikotarpį, yra mažesnė nei 75 000 000 EUR ir jeigu tie vertybiniai popieriai:

i)nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami;

ii)jais nesuteikiama teisė pasirašyti arba įgyti kitų rūšių vertybinių popierių ir jie nėra susieti su išvestine finansine priemone.

3.Šis reglamentas netaikomas jokiems iš toliau išvardytų rūšių viešų vertybinių popierių siūlymų:

(a)vertybinių popierių siūlymui, skirtam tik kvalifikuotiems investuotojams;

(b)vertybinių popierių siūlymui, skirtam mažiau nei 150 vienos valstybės narės fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra kvalifikuoti investuotojai;

(c)vertybinių popierių siūlymui, skirtam investuotojams, įgyjantiems vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė, tenkanti vienam investuotojui pagal kiekvieną atskirą siūlymą, yra bent 100 000 EUR;

(d)vertybinių popierių siūlymui, kurio 12 mėnesių laikotarpio bendra pardavimo vertė Sąjungoje yra mažesnė negu 500 000 EUR;

(e)akcijoms, kurios išleidžiamos vietoj jau išleistų tos pačios klasės akcijų, jei naujų akcijų emisija nėra didinamas išleistas kapitalas;

(f)vertybiniams popieriams, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

(g)vertybiniams popieriams, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti susijungimo ar skaidymosi atveju, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

(h)dividendams, kurie esamiems akcininkams išmokami tos pačios klasės akcijomis kaip akcijos, už kurias tokie dividendai mokami, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie akcijų skaičių, pobūdį, siūlymo priežastis ir su išsamiais siūlymo duomenimis;

(i)vertybiniams popieriams, kuriuos esamiems arba buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto ar ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį, siūlymo ir paskirstymo priežastis ir su išsamiais siūlymo arba paskirstymo duomenimis.

4.Šis reglamentas netaikomas toliau nurodytų vertybinių popierių įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:

(a)vertybiniais popieriais, apkeičiamais su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu jie per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 proc. vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus;

(b)akcijomis, gaunamomis konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteikiamomis teisėmis, jeigu gaunamos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir jeigu gautos akcijos per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 proc. tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus. Jeigu prospektas buvo parengtas pagal šį reglamentą arba Direktyvą 2003/71/EB teikiant viešą vertybinių popierių, kuriais suteikiama prieiga prie akcijų, siūlymą arba juos įtraukiant į prekybos sąrašą, arba jeigu vertybiniai popieriai, kuriais suteikiama prieiga prie akcijų, buvo išleisti iki šio reglamento įsigaliojimo, šis reglamentas netaikomas gautų akcijų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nepaisant to, kokią tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus dalį jos sudaro;

(c)akcijomis, išleidžiamomis vietoje tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jei tokia akcijų emisija nedidinamas išleistas kapitalas;

(d)vertybiniais popieriais, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

(e)vertybiniais popieriais, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti susijungimo ar skaidymosi atveju, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

(f)akcijomis, kurios siūlomos, paskirstomos arba kurias ketinama paskirstyti esamiems akcininkams nemokamai, ir dividendais, kurie išmokami tos pačios klasės akcijomis kaip akcijos, už kurias tokie dividendai yra mokami, jeigu minėtos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir yra parengtas dokumentas su informacija apie akcijų skaičių, pobūdį, siūlymo arba paskirstymo priežastis ir su išsamiais siūlymo arba paskirstymo duomenimis;

(g)vertybiniais popieriais, kuriuos esamiems arba buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto arba ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė, jeigu tie vertybiniai popieriai yra tos pačios klasės kaip vertybiniai popieriai, jau įtraukti į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį ir siūlymo arba paskirstymo priežastis ir su išsamiais siūlymo arba paskirstymo duomenimis;

(h)vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir atitinkančiais šias sąlygas:

i)šie vertybiniai popieriai arba tos pačios klasės vertybiniai popieriai jau įtraukti į prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą daugiau nei 18 mėnesių;

ii)jeigu vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą po 2005 m. liepos 1 d., į prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą jie įtraukti su sąlyga, kad prospektas būtų patvirtintas ir paskelbtas pagal Direktyvą 2003/71/EB;

iii)jeigu vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į biržos sąrašą po 1983 m. birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai taikomas ii papunktis, informacinis biuletenis buvo patvirtintas pagal Tarybos direktyvos 80/390/EEB 18 arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB 19 reikalavimus;

iv)galiojantys prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje įpareigojimai buvo įvykdyti; ir

v)asmuo, prašantis įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą pagal šią išimtį, reguliuojamos rinkos, kurioje prašo įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, valstybėje narėje 20 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu viešai paskelbia 7 straipsnyje nurodyto turinio dokumentą, parengtą reguliuojamos rinkos, kurioje prašo įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba. Tame dokumente nurodoma, kur galima gauti naujausią prospektą ir kur emitentas, laikydamasis įpareigojimo nuolat atskleisti informaciją, paskelbė finansinę informaciją.

5.Kad būtų atsižvelgta į techninius pokyčius finansų rinkose, įskaitant infliaciją, Komisija gali pagal 42 straipsnį deleguotaisiais aktais patvirtinti priemones dėl:

(a)šio straipsnio 2 dalies i punkte nustatytos piniginės ribos koregavimo;

(b)šio straipsnio 3 dalies c ir d punktuose nustatytų ribų.

6.Komisija pagal 42 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 4 dalies d ir e punktuose nurodytų dokumentų būtiniausios informacijos turinys.

2 straipsnis
Apibrėžtys

1.Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, apibrėžti Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, išskyrus pinigų rinkos priemones, apibrėžtas Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, kurių terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių;

(b)nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos ir kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių akcijoms, taip pat teisę įsigyti bet kuriuos iš minėtųjų vertybinių popierių suteikiantys visų kitų rūšių perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kai jie konvertuojami arba kai pasinaudojama jais suteikiamomis teisėmis, jeigu šie vertybiniai popieriai išleisti pagrindinių akcijų emitento arba minėtojo emitento grupei priklausančio subjekto;

(c)ne nuosavybės vertybiniai popieriai – visi vertybiniai popieriai, kurie nėra nuosavybės vertybiniai popieriai;

(d)viešas vertybinių popierių siūlymas – bet kokia forma ir priemonėmis asmenims teikiamas pranešimas, kuriuo pateikiama pakankamai informacijos apie siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius, kad investuotojas galėtų nuspręsti, ar tuos vertybinius popierius pirkti arba pasirašyti. Ši apibrėžtis taip pat apima vertybinių popierių platinimą per finansinius tarpininkus;

(e)kvalifikuoti investuotojai – asmenys arba subjektai, išvardyti Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnio 1–4 punktuose, ir asmenys arba subjektai, pačių prašymu pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo II skirsnį laikomi profesionaliais klientais arba pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnį pripažįstami tinkamomis sandorio šalimis, nebent paprašo būti laikomi neprofesionaliais klientais. Investicinės įmonės ir kredito įstaigos paprašytos informuoja emitentą apie savo klasifikaciją, nepažeisdamos atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų;

(f)mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra:

–bendrovės, kurios pagal jų paskutines metines arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas atitinka bent du iš šių trijų kriterijų: vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais yra mažesnis nei 250, bendras balansas yra ne didesnis kaip 43 000 000 EUR, o metinė grynoji apyvarta neviršija 50 000 000 EUR arba

–mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte;

(g)kredito įstaiga – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta įmonė;

(h)emitentas – tai juridinis asmuo, leidžiantis arba siūlantis išleisti vertybinius popierius;

(i)siūlytojas – juridinis arba fizinis asmuo, kuris viešai siūlo vertybinius popierius;

(j)reguliuojama rinka – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžta rinka;

(k)reklama – tai skelbimai:

–kurie yra susiję su konkrečiu viešu vertybinių popierių siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir

–kuriais konkrečiai siekiama skatinti pasirašyti vertybinius popierius arba jų įsigyti;

(l)reglamentuojama informacija – visa Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies k punkte apibrėžta informacija;

(m)buveinės valstybė narė:

i)visiems Sąjungoje įsteigtiems vertybinių popierių emitentams, nepaminėtiems ii punkte, – valstybė narė, kurioje yra registruota emitento buveinė;

ii)visų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 EUR, emisijų ir visų teisę įsigyti bet kokių perleidžiamųjų vertybinių popierių arba gauti tam tikrą sumą pinigų suteikiančių ne nuosavybės vertybinių popierių, kai jie konvertuojami arba kai pasinaudojama jais suteikiamomis teisėmis, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas nėra pagrindinių vertybinių popierių emitentas arba to emitento grupei priklausantis subjektas, emisijų atvejais – tai emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu valstybė narė, kurioje yra emitento registruota buveinė arba kurioje vertybiniai popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai. Ta pati tvarka taikoma ne nuosavybės vertybiniams popieriams, išreikštiems kita valiuta nei euro, jeigu jų minimali nominali vertė yra beveik lygi 1 000 EUR;

iii)visiems trečiojoje šalyje įsteigtiems vertybinių popierių emitentams, nepaminėtiems ii punkte, – tai emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu valstybė narė, kurioje vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti pirmą kartą arba kurioje pateikiama pirma paraiška įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atsižvelgiant į vėlesnį trečiojoje šalyje įsteigtų emitentų pasirinkimą bet kuriuo iš šių atvejų:

–buveinės valstybė narė nebuvo nustatyta šių emitentų pasirinkimu,

–remiantis Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies i punkto iii papunkčiu;

(n)priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba kurioje prašoma įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, jei ji nesutampa su buveinės valstybe nare;

(o)kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus, – savitarpio fondai ir investicinės bendrovės, kuriems būdingos abi šios savybės:

i)jie pritraukia kapitalą iš įvairių investuotojų, siekdami jį investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką;

ii)jų investiciniai vienetai turėtojo prašymu gali būti atpirkti arba išpirkti, tiesiogiai arba netiesiogiai, naudojant šių subjektų turtą;

(p)kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai – vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektas ir kurie atitinka tokios įmonės dalyvių teises į jos turtą;

(q)patvirtinimas – teigiamas sprendimas, priimamas remiantis buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atlikto prospekte pateiktos informacijos išsamumo, nuoseklumo ir suprantamumo patikrinimo rezultatais;

(r)bazinis prospektas – šio reglamento 8 straipsnį atitinkantis prospektas ir emitento pasirinkimu galutinės pasiūlymo sąlygos;

(s)darbo dienos – šiame reglamente tai nacionalinės kompetentingos institucijos darbo dienos, išskyrus šeštadienius, sekmadienius ir valstybines šventes, nustatytas nacionalinei kompetentingai institucijai taikomuose nacionalinės teisės aktuose;

(t)daugiašalė prekybos sistema – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte apibrėžta daugiašalė sistema;

(u)MVĮ augimo rinka – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte apibrėžta MVĮ augimo rinka;

(v)trečiosios šalies emitentas – trečiojoje šalyje įsteigtas emitentas.

2.Kad būtų atsižvelgta į techninius pokyčius finansų rinkose, Komisija pagal 42 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami tam tikri techniniai šio straipsnio 1 dalyje pateiktų apibrėžčių aspektai, taip pat koreguojami „mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ)“ apibrėžtyje 1 dalies f punkte pateikti skaičiai, atsižvelgiant į įvairių nacionalinių rinkų padėtį, įskaitant reguliuojamų rinkų ir daugiašalių prekybos sistemų operatorių naudojamą įmonių klasifikaciją, ir atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus, rekomendacijas ir ekonominius pokyčius.

3 straipsnis
Įpareigojimas skelbti prospektą ir išimtis

1.Sąjungoje vertybinių popierių negalima siūlyti viešai, jei prieš tai nebuvo paskelbtas prospektas.

2.Valstybė narė vertybinių popierių viešam siūlymui gali netaikyti 1 dalyje nustatyto reikalavimo skelbti prospektą, jeigu:

(a)siūlymas teikiamas tik toje valstybėje narėje ir

(b)siūlymo bendra pardavimo vertė yra mažesnė negu apskaičiuota 12 mėnesių laikotarpio piniginė suma, kuri negali viršyti 10 000 000 EUR.

Valstybės narės praneša Komisijai ir ESMA, jei pasinaudoja šioje dalyje numatyta galimybe, taip pat nurodo pasirinktą siūlymo bendrą pardavimo vertę, kurios nesiekiantiems vidaus rinkos siūlymams yra taikoma išimtis.

3.Vertybinių popierių negalima įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kuri yra arba veikia Sąjungoje, sąrašą, jei prieš tai nebuvo paskelbtas prospektas.

4 straipsnis
Savanoriškas prospektas

Jeigu viešam vertybinių popierių siūlymui arba jų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą šis reglamentas netaikomas, kaip nurodyta 1 straipsnyje, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turi teisę savanoriškai parengti prospektą pagal šį reglamentą.

2 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintu savanorišku prospektu suteikiamos visos teisės ir visi įpareigojimai, kurie suteikiami pagal šį reglamentą privalomai reikalaujamu prospektu, ir, prižiūrint tai kompetentingai institucijai, jam taikomos visos šio reglamento nuostatos.

5 straipsnis
Paskesnis vertybinių popierių perpardavimas

Bet koks paskesnis vertybinių popierių, kurie anksčiau buvo įtraukti į vieną ar kelis 1 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų rūšių vertybinių popierių siūlymus, perpardavimas laikomas atskiru siūlymu, o sprendžiant, ar perpardavimas yra vertybinių popierių viešas siūlymas, taikoma 2 straipsnio 1 dalies d punkte pateikta apibrėžtis. Vertybinių popierių platinimui per finansinius tarpininkus reikalavimas skelbti prospektą taikomas, jei galutinis platinimas neatitinka nė vienos iš 1 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų sąlygų.

Kai vykdomas paskesnis vertybinių popierių perpardavimas arba galutinis vertybinių popierių platinimas per finansinius tarpininkus, papildomo prospekto nereikalaujama, jeigu jau yra galiojantis prospektas, kaip nurodyta 12 straipsnyje, o emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo rašytiniu susitarimu sutinka, kad jis būtų naudojamas.

II SKYRIUS
PROSPEKTO RENGIMAS

6 straipsnis
Prospektas

1.Nepažeidžiant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies, prospekte pateikiama informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretų emitento ir vertybinių popierių, kurie siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pobūdį, yra būtina, kad investuotojai galėtų pagrįstai įvertinti emitento ir bet kokio garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, perspektyvas, taip pat su tokiais vertybiniais popieriais susijusias teises. Ši informacija pateikiama lengvai analizuojama, glausta ir suprantama forma.

2.Emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prospektą gali parengti kaip vieną dokumentą ar kaip kelis atskirus dokumentus.

Nepažeidžiant 8 straipsnio 7 dalies, iš atskirų dokumentų sudarytame prospekte reikalaujama informacija padalijama į registracijos dokumentą, vertybinių popierių raštą ir santrauką. Registracijos dokumente pateikiama informacija apie emitentą. Vertybinių popierių rašte pateikiama informacija apie vertybinius popierius, kurie siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

7 straipsnis
Prospekto santrauka

1.Prospekte pateikiama santrauka su pagrindine informacija, kuri yra reikalinga investuotojams, kad jie suprastų emitento, garanto ir vertybinių popierių, kurie yra siūlomi arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pobūdį ir riziką, ir kuri, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, padėtų investuotojams apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius.

2.Santrauka turi būti tiksli, teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji turi derėti su kitomis prospekto dalimis.

3.Santrauka rengiama kaip trumpas glaustai surašytas dokumentas; atspausdintą santrauką gali sudaryti ne daugiau kaip šeši A4 dydžio puslapiai. Santrauka:

(a)pateikiama ir išdėstoma taip, kad būtų lengva skaityti, naudojant perskaitomo dydžio simbolius;

(b)rašoma tokia kalba ir stiliumi, kad informaciją būtų lengviau suprasti, visų pirma vartojamos aiškios, ne techninės, glaustos ir suprantamos formuluotės.

4.Santrauką sudaro šie keturi skirsniai:

(a)įvadas ir įspėjimai;

(b)pagrindinė informacija apie emitentą, siūlytoją arba asmenį, prašantį įtraukti į prekybos sąrašą;

(c)pagrindinė informacija apie vertybinius popierius;

(d)pagrindinė informacija apie patį siūlymą ir (arba) įtraukimą į prekybos sąrašą.

5.Santraukos įvade nurodomas vertybinių popierių pavadinimas, emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, tapatybė ir kontaktiniai duomenys, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir jos kontaktiniai duomenys ir dokumento data. Jame įspėjama, kad:

(a)santrauka turėtų būti skaitoma kaip prospekto įvadas;

(b)bet kokį sprendimą investuoti į vertybinius popierius investuotojas turėtų priimti remdamasis visu prospektu;

(c)jeigu teismui pateikiamas ieškinys dėl prospekte esančios informacijos, pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus ieškovui investuotojui gali tekti padengti prospekto vertimo išlaidas prieš pradedant teisminį procesą;

(d)civilinė atsakomybė numatyta tik tiems asmenims, kurie pateikė santrauką, įskaitant visus jos vertimus, tačiau tik tuo atveju, jei santrauka yra klaidinanti, netiksli ar nenuosekli, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, arba santraukoje, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuria siekiama padėti investuotojams apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius.

6.4 dalies b punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

(a)poskirsnyje „Vertybinių popierių emitentas“ glaustai aprašomas vertybinių popierių emitentas, įskaitant bent šiuos duomenis:

–jo buveinės vieta ir teisinė forma, teisės aktai, pagal kuriuos jis veikia, ir įsteigimo šalis;

–jo pagrindinės veiklos sritys;

–jo pagrindiniai akcininkai, įskaitant tai, ar jis kam nors tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso (ir kam) arba yra kieno nors kontroliuojamas (ir kieno);

–pagrindinių direktorių tapatybė;

–teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių tapatybė;

(b)poskirsnyje „Emitento pagrindinė finansinė informacija“ pateikiama atrinkta pagrindinė istorinė finansinė informacija, įskaitant, jei reikia, kiekvienų istorinės finansinės informacijos laikotarpio finansinių metų ir visų paskesnių tarpinių finansinių laikotarpių pro forma informaciją, ir to paties ankstesnių finansinių metų laikotarpio lyginamieji duomenys. Reikalavimas pateikti lyginamąją balanso informaciją įvykdomas pateikus metų pabaigos balanso informaciją;

(c)poskirsnyje „Pagrindinė emitentui būdinga rizika“ glaustai aprašomi ne daugiau kaip penki emitentui būdingi reikšmingiausi rizikos veiksniai, pagal 16 straipsnį priskiriami prie didžiausio reikšmingumo kategorijos.

7.4 dalies c punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

(a)poskirsnyje „Pagrindiniai vertybinių popierių ypatumai“ glaustai aprašomi vertybiniai popieriai, kurie yra siūlomi ir (arba) įtraukiami į prekybos sąrašą, įskaitant bent šiuos duomenis:

–vertybinių popierių rūšis ir klasė, identifikavimo numeris, valiuta, nominalios vertės išraiška, nominali vertė, išleidžiamų vertybinių popierių skaičius ir terminas;

–vertybinių popierių suteikiamos teisės;

–visi apribojimai laisvai perleisti vertybinius popierius;

–jei taikoma, dividendų arba išmokėjimo politika;

(b)poskirsnyje „Prekybos vertybiniais popieriais vieta“ nurodoma, ar dėl siūlomų vertybinių popierių teikiama arba bus teikiama paraiška įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, ir nurodomos visos rinkos, kuriose vertybiniais popieriais yra arba bus prekiaujama;

(c)poskirsnyje „Vertybiniams popieriams suteikiama garantija“ glaustai apibūdinamas garantijos, jei ji teikiama, pobūdis ir mastas, taip pat glaustai aprašomas garantas;

(d)poskirsnyje „Pagrindinė vertybiniams popieriams būdinga rizika“ glaustai aprašomi ne daugiau kaip penki vertybiniams popieriams būdingi reikšmingiausi rizikos veiksniai, pagal 16 straipsnį priskiriami prie didžiausio reikšmingumo kategorijos.

Jeigu reikalaujama parengti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 21 , emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, vietoj šioje dalyje nurodytos informacijos gali pateikti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 8 straipsnio 3 dalies b–i punktuose nurodytą informaciją. Tokiu atveju ir jeigu vienoje santraukoje aprašoma daugiau vertybinių popierių, kurie skiriasi tik keliais labai nežymiais aspektais, tokiais kaip emisijos kaina arba termino data, pagal 8 straipsnio 8 dalies paskutinę pastraipą 3 dalyje nurodytas ilgis padidinamas 3 papildomais A4 dydžio puslapiais kiekvienam papildomam vertybiniam popieriui.

8.4 dalies d punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

(a)poskirsnyje „Kokiomis sąlygomis ir pagal kokį tvarkaraštį galiu investuoti į šiuos vertybinius popierius?“, jei reikia, nurodomos bendrosios sąlygos, numatomas siūlymo tvarkaraštis, įtraukimo į prekybos sąrašą duomenys, platinimo planas, tai, kokia suma ir procentine dalimi dėl siūlymo iš karto sumažėja gautinos sumos, visų emisijos ir (arba) siūlymo išlaidų įvertis, įskaitant įvertintas emitento arba siūlytojo išlaidas, kurias dengia investuotojas;

(b)poskirsnyje „Kodėl emitentas parengė šį prospektą?“ glaustai paaiškinamos vertybinių popierių siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą priežastys, tai, kaip bus panaudotos gautos grynosios pajamos ir kiek jų numatoma gauti.

9.Į kiekvieną 6, 7 ir 8 dalyse aprašytą skirsnį emitentas gali įterpti poskirsnius, jei mano, kad to reikia.

10.Santraukoje negalima pateikti kryžminių nuorodų į kitas prospekto dalis arba informaciją pateikti kaip nuorodą.

11.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinamas 6 dalies b punkte nurodytos pagrindinės istorinės finansinės informacijos turinys ir pateikimo formatas, atsižvelgiant į įvairių rūšių vertybinius popierius ir emitentus.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [įrašyti datą – 9 mėnesiai nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8 straipsnis
Bazinis prospektas

1.Ne nuosavybės vertybinių popierių atveju emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkimu prospektą gali sudaryti bazinis prospektas, kuriame būtų pateikiama visa svarbi informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

2.Baziniame prospekte pateikiama ši informacija:

(a)informacijos, kuri bus įtraukta į galutines siūlymo sąlygas, sąrašas;

(b)forma pavadinimu „galutinių sąlygų forma“, kurią reikės užpildyti apie kiekvieną atskirą emisiją;

(c)interneto svetainės, kurioje bus paskelbtos galutinės sąlygos, adresas.

3.Galutinės sąlygos pateikiamos atskirame dokumente arba yra įtraukiamos į bazinį prospektą ar jo priedą. Galutinės sąlygos parengiamos lengvai analizuojama ir suprantama forma. 

Galutinėse sąlygose pateikiama tik su vertybinių popierių raštu susijusi informacija, jų negalima naudoti baziniam prospektui papildyti. Tokiais atvejais taikomas 17 straipsnio 1 dalies a punktas.

4.Jeigu galutinės sąlygos neįtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, emitentas jas viešai paskelbia pagal 20 straipsnį ir oficialiai pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai kuo anksčiau iki vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą.

Į galutines sąlygas įterpiamas aiškus ir gerai matomas pareiškimas:

(a)kad galutinės sąlygos parengtos pagal šį reglamentą ir kad, norint gauti visą svarbią informaciją, jas reikia skaityti kartu su baziniu prospektu ir jo priedu (-ais);

(b)kur bazinis prospektas ir jo priedas (-ai) skelbiami pagal 20 straipsnį;

(c)kad atskiros emisijos santrauka yra pridėta prie galutinių sąlygų.

5.Bazinis prospektas gali būti parengtas kaip vienas dokumentas arba kaip atskiri dokumentai.

Jeigu emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, dėl tam tikros rūšies ne nuosavybės vertybinių popierių anksčiau oficialiai pateikė registracijos dokumentą arba 9 straipsnyje apibrėžtą universalų registracijos dokumentą, o vėliau nusprendžia rengti bazinį prospektą, bazinį prospektą sudaro:

(a)registracijos dokumente arba universaliame registracijos dokumente pateikta informacija;

(b)informacija, kuri kitu atveju būtų pateikiama atitinkamame vertybinių popierių rašte, išskyrus galutines sąlygas, kai galutinės sąlygos nėra įtraukiamos į bazinį prospektą.

6.Konkreti informacija apie kiekvieną atskirą vertybinį popierių, įtrauktą į bazinį prospektą, aiškiai atskiriama.

7.Santrauka rengiama tik tada, kai patvirtinamos arba oficialiai pateikiamos galutinės sąlygos; tokia santrauka rengiama apie atskirą emisiją.

8.Atskiros emisijos informacijos santraukai galioja tie patys šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai kaip galutinėms sąlygoms; santrauka pridedama prie galutinių sąlygų.

Atskiros emisijos informacijos santrauka turi atitikti 7 straipsnį, joje pateikiama pagrindinė bazinio prospekto ir galutinių sąlygų informacija. Joje pateikiama:

(a)tik atskirai emisijai aktuali bazinio prospekto informacija, įskaitant pagrindinę informaciją apie emitentą;

(b)baziniame prospekte numatytos pasirinkimo galimybės, aktualios tik atskirai emisijai, kaip nustatyta galutinėse sąlygose;

(c)svarbi galutinėse sąlygose pateikta informacija, kuri anksčiau baziniame prospekte nebuvo užpildyta.

Kai galutinės sąlygos taikomos keliems vertybiniams popieriams, kurie skiriasi tik keliais labai nežymiais aspektais, tokiais kaip emisijos kaina arba termino data, visiems šiems vertybiniams popieriams galima pridėti vieną bendrą atskiros emisijos santrauką, jeigu informacija apie skirtingus vertybinius popierius yra aiškiai atskirta.

9.Baziniame prospekte pateikta informacija, prireikus, pagal 22 straipsnį papildoma atnaujinta informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie bus siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

10.Viešo siūlymo laikotarpis gali tęstis pasibaigus bazinio prospekto, pagal kurį siūlymas įsigaliojo, galiojimui, jeigu ne vėliau kaip paskutinę ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpio dieną patvirtinamas paskesnis bazinis prospektas. Tokio siūlymo galutinių sąlygų pirmame puslapyje pateikiamas aiškiai matomas įspėjimas dėl paskutinės ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpio dienos ir nurodoma, kur bus paskelbtas paskesnis bazinis prospektas. Paskesniame baziniame prospekte pateikiama pirminio bazinio prospekto galutinių sąlygų forma arba nuoroda į jas ir nurodomos galutinės sąlygos, kurios yra svarbios tęsiamam siūlymui.

Pagal 22 straipsnio 2 dalį suteikiama atšaukimo teisė taip pat taikoma investuotojams, kurie sutiko pirkti arba pasirašyti vertybinius popierius per ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpį, nebent vertybiniai popieriai jiems jau pateikti. 

9 straipsnis
Universalus registracijos dokumentas

1.Emitentas, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, kiekvienais finansiniais metais gali parengti universalaus registracijos dokumento formos registracijos dokumentą, kuriame aprašoma bendrovės organizacinė struktūra, veikla, finansinė būklė, pajamos, perspektyvos, valdymas ir akcijų nuosavybės struktūra.

2.Emitentas, kuris nusprendžia kiekvienais finansiniais metais rengti universalų registracijos dokumentą, tą dokumentą pateikia tvirtinti savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai 19 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Jeigu kompetentinga institucija emitento universalų registracijos dokumentą patvirtina kiekvienais finansiniais metais trejus metus iš eilės, vėlesnius universalius registracijos dokumentus galima oficialiai teikti kompetentingai institucijai prieš tai negavus jos patvirtinimo.

Jeigu emitentas vėliau vienais finansiniais metais nepateikia universalaus registracijos dokumento, oficialaus teikimo be patvirtinimo lengvatą jis praranda ir paskesnius universalius registracijos dokumentus teikia kompetentingai institucijai tvirtinti, kol vėl įvykdo antroje pastraipoje nustatytą sąlygą.

3.Emitentams, kurie iki šio reglamento taikymo pradžios datos turėjo pagal Reglamento (EB) Nr. 809/2004 22 I arba XI priedą parengtą ir kompetentingos institucijos bent trejus metus iš eilės patvirtintą registracijos dokumentą, o vėliau pagal Direktyvos 2003/71/EB 12 straipsnio 3 dalį tokį registracijos dokumentą kasmet oficialiai teikė arba toks registracijos dokumentas buvo kasmet patvirtinamas, nuo šio reglamento taikymo pradžios datos leidžiama oficialiai teikti universalų registracijos dokumentą be išankstinio patvirtinimo pagal 2 dalies antrą pastraipą.

4.Universalus registracijos dokumentas ir 7 bei 9 dalyse nurodytos jo pataisos, juos patvirtinus arba oficialiai pateikus be patvirtinimo, nepagrįstai nedelsiant viešai paskelbiami 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.Universalus registracijos dokumentas rengiamas laikantis 25 straipsnyje išdėstytų kalbos reikalavimų.

6.Universaliame registracijos dokumente 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis informaciją galima pateikti kaip nuorodą.

7.Universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikus arba patvirtinus, emitentas gali bet kuriuo metu atnaujinti jo informaciją kompetentingai institucijai oficialiai pateikdamas savo universalaus registracijos dokumento pataisą.

8.Kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu peržiūrėti bet kokio be išankstinio patvirtinimo oficialiai pateikto universalaus registracijos dokumento ir jo pataisų turinį.

Per šią peržiūrą kompetentinga institucija tikrina universaliame registracijos dokumente ir jo pataisose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą.

9.Jeigu per šią peržiūrą kompetentinga institucija nustato, kad universalus registracijos dokumentas neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų ir (arba) jį reikia pataisyti arba yra reikalinga papildoma informacija, apie tai ji praneša emitentui.

Į kompetentingos institucijos prašymą pataisyti arba papildyti informaciją emitentas turi atsižvelgti tik oficialiai teikdamas kitą kitų finansinių metų universalų registracijos dokumentą, išskyrus tuos atvejus, kai universalų registracijos dokumentą emitentas nori naudoti kaip tvirtinti teikiamo prospekto sudedamąją dalį. Tokiu atveju emitentas universalaus registracijos dokumento pataisą oficialiai pateikia vėliausiai tada, kai teikia 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą paraišką.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, jeigu kompetentinga institucija praneša emitentui, kad prašymas pataisyti informaciją yra teikiamas dėl praleidimo, reikšmingos klaidos arba netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus arba aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti, universalaus registracijos dokumento pataisą emitentas pateikia nepagrįstai nedelsdamas.

10.7 ir 9 dalių nuostatos taikomos tik jeigu universalus registracijos dokumentas nėra naudojamas kaip sudedamoji prospekto dalis. Visais atvejais, kai universalus registracijos dokumentas yra naudojamas kaip sudedamoji prospekto dalis, nuo prospekto patvirtinimo iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba, atitinkamais atvejais, iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, priklausomai nuo to, kas įvyks vėliau, taikomos tik 22 straipsnyje išdėstytos prospekto papildymo taisyklės.

11.2 dalies pirmoje arba antroje pastraipoje arba 3 dalyje išdėstytas sąlygas atitinkantis emitentas įgyja dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą ir gali naudotis 19 straipsnio 5 dalyje aprašyta paspartinta patvirtinimo tvarka, jeigu:

(a)oficialiai pateikęs arba pateikęs tvirtinti kiekvieną universalų registracijos dokumentą, emitentas kompetentingai institucijai raštu patvirtina, kad visą reglamentuojamą informaciją, kurią privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB, jei taikoma, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, oficialiai pateikė ir paskelbė pagal tuose aktuose nustatytus reikalavimus, ir

(b)tuo atveju, kai kompetentinga institucija atlieka 8 dalyje nurodytą peržiūrą, emitentas pataiso universalų registracijos dokumentą 9 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu emitentas neatitinka kurios nors iš pirmiau išdėstytų sąlygų, dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą praranda.

12.Jeigu kompetentingai institucijai oficialiai pateiktas arba kompetentingos institucijos patvirtintas universalus registracijos dokumentas viešai paskelbiamas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir jame pateikiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB 23 4 straipsnyje nurodytoje metinėje finansinėje ataskaitoje, laikoma, kad įpareigojimą paskelbti tame straipsnyje reikalaujamą metinę finansinę ataskaitą emitentas įvykdė.

Jeigu kompetentingai institucijai oficialiai pateiktas arba kompetentingos institucijos patvirtintas universalus registracijos dokumentas arba jo pataisa viešai paskelbiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pirmųjų šešių finansinių metų mėnesių pabaigos ir juose pateikiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB 5 straipsnyje nurodytoje pusmečio finansinėje ataskaitoje, laikoma, kad įsipareigojimą paskelbti tame straipsnyje reikalaujamą pusmečio finansinę ataskaitą emitentas įvykdė.

Pirmoje arba antroje pastraipoje aprašytais atvejais emitentas:

(a)į universalų registracijos dokumentą įtraukia kryžminių nuorodų sąrašą, iš kurio būtų matyti, kurioje universalaus registracijos dokumento dalyje pateiktas kiekvienas metinėje ir pusmečio finansinėse ataskaitose reikalaujamas pateikti straipsnis;

(b)universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikia pagal Direktyvos 2004/109/EB 19 straipsnio 1 dalį ir perduoda oficialiai paskirtam Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodytam mechanizmui;

(c)į universalų registracijos dokumentą įtraukia Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 2 dalies c punkte ir 5 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytas sąlygas atitinkantį pareiškimą dėl atsakomybės.

13.12 dalis taikoma tik tada, kai emitento buveinės valstybė narė pagal šį reglamentą sutampa su buveinės valstybe nare pagal Direktyvą 2004/109/EB ir kai universalaus registracijos dokumento kalba atitinka Direktyvos 2004/109/EB 20 straipsnio sąlygas.

14.Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama universalaus registracijos dokumento tikrinimo, tvirtinimo, oficialaus teikimo ir peržiūros procedūra, taip pat jo taisymo sąlygos ir sąlygos, kada gali būti prarastas dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusas.

10 straipsnis
Prospektai, kuriuos sudaro atskiri dokumentai

1.Emitentas, kuris jau turi kompetentingos institucijos patvirtintą registracijos dokumentą, turi parengti tik vertybinių popierių raštą ir santrauką, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tokiu atveju vertybinių popierių raštas ir santrauka tvirtinami atskirai.

Jeigu patvirtinus registracijos dokumentą atsiranda naujas svarbus veiksnys, reikšminga klaida arba netikslumas, susiję su registracijos dokumente pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka tvirtinti pateikiamas registracijos dokumento priedas. Tokiu atveju teisė atšaukti sutikimą pagal 22 straipsnio 2 dalį netaikoma.

Registracijos dokumentas ir jo priedas, jei jis yra, kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka, kai juos patvirtina kompetentinga institucija, sudaro prospektą.

2.Emitentas, kuris jau turi kompetentingos institucijos patvirtintą universalų registracijos dokumentą, turi parengti tik vertybinių popierių raštą ir santrauką, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tokiu atveju vertybinių popierių raštas, santrauka ir visos po universalaus registracijos dokumento patvirtinimo oficialiai pateiktos universalaus registracijos dokumento pataisos tvirtinami atskirai.

Jeigu emitentas oficialiai pateikė universalų registracijos dokumentą be tvirtinimo, tvirtinami visi dokumentai, įskaitant universalaus registracijos dokumento pataisas, nepaisant to, kad šie dokumentai išlieka atskiri.

Pagal 9 straipsnio 7 arba 9 dalį pataisytas universalus registracijos dokumentas kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka, kai juos patvirtina kompetentinga institucija, sudaro prospektą.

11 straipsnis
Su prospektu susijusi atsakomybė

1.Valstybės narės užtikrina, kad atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją tektų emitentui arba jo administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, siūlytojui, asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba garantui. Atsakingi asmenys aiškiai identifikuojami prospekte: nurodomas jų vardas, pavardė ir funkcijos arba, jei tai juridiniai asmenys, jų pavadinimas ir registruota buveinė, taip pat pateikiami jų pareiškimai, kad, jų turimomis žiniomis, prospekte pateikiama informacija atitinka faktus ir kad prospekte nepraleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl civilinės atsakomybės būtų taikomi už prospekte pateiktą informaciją atsakingiems asmenims.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad civilinė atsakomybė jokiam asmeniui nebūtų taikoma remiantis vien santrauka, įskaitant visus jos vertimus, nebent santrauka yra klaidinanti, netiksli arba nenuosekli, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, arba santraukoje, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuri investuotojams padėtų apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius. Santraukoje dėl to pateikiamas aiškus įspėjimas.

3.Atsakomybė už universaliame registracijos dokumente pateiktą informaciją 1 dalyje nurodytiems asmenims taikoma tik tada, kai universalus registracijos dokumentas yra naudojamas kaip sudedamoji patvirtinto prospekto dalis. Kai į universalų registracijos dokumentą įtraukiama informacija pagal Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsnius, šios nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsnių.

12 straipsnis
Prospekto, bazinio prospekto ir registracijos dokumento galiojimas

1.Prospektas arba bazinis prospektas – nesvarbu, ar jį sudaro vienas, ar atskiri dokumentai – galioja 12 mėnesių nuo jo patvirtinimo viešiems siūlymams arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu prie jo pridėti visi pagal 22 straipsnį reikalaujami priedai.

Jeigu prospektą arba bazinį prospektą sudaro atskiri dokumentai, prospekto galiojimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai patvirtinamas vertybinių popierių raštas.

2.Registracijos dokumentas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytą universalų registracijos dokumentą, kuris buvo oficialiai pateiktas arba patvirtintas anksčiau, galioja ir gali būti įtraukiamas į prospektą kaip jo sudedamoji dalis 12 mėnesių nuo jo oficialaus pateikimo arba patvirtinimo.

Tokio registracijos dokumento galiojimo pabaiga neturi įtakos prospekto, kurio sudedamoji dalis jis yra, galiojimui.

III SKYRIUS
PROSPEKTO TURINYS IR FORMATAS

13 straipsnis
Būtiniausia informacija ir formatas

1.Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formato ir dėl formų, kuriose apibrėžiama, kokią konkrečiai informaciją reikia įtraukti į prospektą, užtikrinant, kad tais atvejais, kai prospektą sudaro atskiri dokumentai, informacija nebūtų dubliuojama.

Nustatant įvairias prospekto formas, pirmiausia atsižvelgiama į šiuos dalykus:

(a)įvairias informacijos apie nuosavybės vertybinius popierius, palyginti su ne nuosavybės vertybiniais popieriais, kurios reikia investuotojams, rūšis; teikiant prospekte reikalaujamą informaciją apie vertybinius popierius, kurių ekonominis pagrindas panašus, būtent apie išvestinius vertybinius popierius, reikia laikytis nuoseklios metodikos;

(b)įvairias ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymų ir įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą rūšis ir ypatumus;

(c)ne nuosavybės vertybinių popierių, įskaitant visų formų varantus, baziniuose prospektuose naudojamą formatą ir reikalaujamą pateikti informaciją;

(d)jei reikia – viešąjį emitento pobūdį;

(e)jei reikia – specialų emitento veiklos pobūdį.

2.Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma būtiniausios universalaus registracijos dokumento informacijos forma ir speciali kredito įstaigų universalaus registracijos dokumento informacijos forma.

Šia forma užtikrinama, kad universaliame registracijos dokumente būtų pateikta visa reikalinga informacija apie emitentą, kad tą patį universalų registracijos dokumentą būtų galima vienodai naudoti vėlesniam nuosavybės vertybinių popierių, skolos vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą. Finansinė informacija, veiklos ir finansinė apžvalga, informacija apie perspektyvas ir įmonės valdymą kuo labiau suderinama su informacija, kurią reikalaujama atskleisti Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsniuose nurodytose metinėse ir pusmečio finansinėse ataskaitose, įskaitant vadovybės pranešimą ir įmonės valdymo pareiškimą.

3.1 ir 2 dalyje nurodyti deleguotieji aktai rengiami remiantis tarptautinės vertybinių popierių komisijos organizacijų, ypač IOSCO, finansinės ir ne finansinės informacijos standartais ir šio reglamento I, II ir III priedais. Tie deleguotieji aktai priimami iki [įrašyti taikymo datą].

14 straipsnis
Antrinėms emisijoms skirta būtiniausios informacijos atskleidimo tvarka

1.Kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, toliau išvardyti asmenys gali nuspręsti rengti prospektą pagal antrinėms emisijoms skirtą būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką:

(a)emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent 18 mėnesių ir kurie leidžia daugiau tos pačios klasės vertybinių popierių;

(b)emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent 18 mėnesių ir kurie leidžia ne nuosavybės vertybinius popierius;

(c)tam tikros klasės vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent 18 mėnesių, siūlytojai.

Taikant būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką rengiamas specialus registracijos dokumentas (jį gali naudoti a, b ir c punktuose nurodyti asmenys) ir specialus vertybinių popierių raštas (jį gali naudoti a ir c punktuose nurodyti asmenys).

2.Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies ir nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies, pagal antrinėms emisijoms skirtą būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką parengtame prospekte pateikiama svarbi informacija, kurios investuotojams reikia, kad jie galėtų suprasti emitento arba garanto perspektyvas, remiantis prospekte pateikta arba kaip nuoroda įtraukta būtiniausia tik praėjusių finansinių metų finansine informacija, informacija apie vertybiniais popieriais suteikiamas teises, emisijos priežastis ir emisijos poveikį emitentui. Prospekte informacija pateikiama lengvai analizuojama, glausta ir suprantama forma, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investavimo sprendimą.

3.Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama, kokią trumpesnę informaciją reikia įtraukti į formas, taikytinas pagal būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką, atsižvelgdama į tai, kokia informacija jau yra viešai atskleidžiama pagal Direktyvą 2004/109/EB, kai taikoma, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014.

Tie deleguotieji aktai priimami iki [įrašyti taikymo datą].

15 straipsnis
MVĮ skirta būtiniausios informacijos atskleidimo tvarka

1.MVĮ gali nuspręsti rengti prospektą pagal MVĮ skirtą būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką, kai viešai siūlo vertybinius popierius, jeigu neturi vertybinių popierių, įtraukiamų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

Taikant būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką, rengiamas specialus registracijos dokumentas ir specialus vertybinių popierių raštas.

Nustatant atitinkamas prospektų formas, informacija pritaikoma pagal tokių bendrovių dydį ir patirties trukmę.

2.Bendrovės, kurios naudojasi 1 dalyje nurodyta būtiniausios informacijos atskleidimo tvarka ir siūlo akcijas arba ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie nėra subordinuoti, konvertuojami arba keičiami, kuriais nesuteikiama teisė pasirašyti arba įsigyti kitų rūšių vertybinių popierių ir kurie nėra susieti su jokia išvestine finansine priemone, turi teisę rengti klausimyno formos prospektą, kuriame emitentas įrašo standartizuotą tekstą. Tuo tikslu ir specialus registracijos dokumentas, ir specialus vertybinių popierių raštas rengiami tokia forma.

3.Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama trumpesnė informacija, kurią reikia įtraukti į formas, taikytinas pagal būtiniausios informacijos atskleidimo tvarką, ir neprivalomas formatas, kurį leidžiama taikyti pagal 2 dalį.

Tie deleguotieji aktai priimami iki [įrašyti taikymo datą].

4.ESMA parengia MVĮ skirtas gaires, kaip rengti 2 dalyje nurodyto formato prospektus. Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose nurodytos procedūros netaikomos.

16 straipsnis
Rizikos veiksniai

1.Prospekte išdėstant rizikos veiksnius, apsiribojama tik emitentui ir (arba) vertybiniams popieriams būdingais rizikos veiksniais, kurie yra reikšmingi, kad investuotojas galėtų priimti pagrįstą sprendimą, kaip patvirtinama registracijos dokumento ir vertybinių popierių rašto turiniu. Rizikos veiksniai suskirstomi pagal santykinį reikšmingumą ne daugiau kaip į tris atskiras kategorijas, emitentui įvertinus jų pasireiškimo tikimybę ir tikėtiną neigiamo poveikio dydį.

2.ESMA parengia kompetentingų institucijų atliekamo rizikos veiksnių specifiškumo ir reikšmingumo vertinimo ir rizikos veiksnių skirstymo į kategorijas gaires.

17 straipsnis
Informacijos praleidimas

1.Jeigu galutinės vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, siūlymo kainos ir (arba) kiekio į prospektą įtraukti negalima:

(a)prospekte atskleidžiami kriterijai ir (arba) sąlygos, pagal kuriuos nustatomi pirmiau minėti aspektai, arba, jei tai kaina, – maksimali kaina, arba

(b)vertybinių popierių pirkimo arba pasirašymo sutikimas gali būti atšauktas ne mažiau kaip per dvi darbo dienas nuo oficialaus duomenų apie galutinę siūlymo kainą ir (arba) vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, kiekį pateikimo.

Galutinės siūlymo kainos ir vertybinių popierių kiekio duomenys oficialiai pateikiami buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir paskelbiami 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti prospekte nenurodyti tam tikros į prospektą įtrauktinos informacijos, jeigu mano, kad tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

(a)tokios informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui;

(b)tokios informacijos atskleidimas rimtai pakenktų emitentui, jeigu dėl tokios informacijos praleidimo neatsirastų tikimybė, kad visuomenė klaidingai supras faktus ir aplinkybes, būtinus emitentui, siūlytojui arba, jei yra, garantui ir vertybiniais popieriais, kuriems skirtas prospektas, suteikiamoms teisėms pagrįstai įvertinti;

(c)tokia informacija konkrečiam vertybinių popierių siūlymui arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą turi mažai svarbos ir neturėtų įtakos emitento, siūlytojo arba garanto finansinės būklės ir perspektyvų įvertinimui.

Kompetentinga institucija kasmet pateikia ESMA ataskaitą apie tai, kokią informaciją leidžiama praleisti.

3.Nepažeidžiant reikalavimo investuotojus deramai informuoti, jeigu išimtiniais atvejais tam tikra informacija, kurią reikalaujama įtraukti į prospektą, netinka pagal emitento veiklos sritį, teisinę formą arba vertybinius popierius, kuriems skirtas prospektas, prospekte pateikiama reikalaujamai informacijai lygiavertė informacija, nebent tokios informacijos nėra.

4.Jeigu vertybiniams popieriams suteikiama valstybės narės garantija, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, rengdamas prospektą pagal 4 straipsnį, turi teisę praleisti informaciją apie tą valstybę narę.

5.Komisija pagal 42 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami atvejai, kada informaciją galima praleisti pagal 2 dalį, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytas kompetentingų institucijų ataskaitas ESMA.

18 straipsnis
Informacijos įtraukimas kaip nuorodos

1.Informaciją į prospektą galima įtraukti kaip nuorodą, jeigu ta informacija anksčiau buvo arba tuo pačiu metu yra skelbiama elektroniniu formatu, yra parengta 25 straipsnio reikalavimus atitinkančia kalba arba pateikiama kuriame nors iš šių dokumentų:

(a)dokumentuose, kuriuos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija patvirtino arba kurie jai oficialiai pateikti pagal šį reglamentą;

(b)1 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 1 straipsnio 4 dalies d ir e punktuose nurodytuose dokumentuose;

(c)2 straipsnio 1 dalies l punkte apibrėžtos reglamentuojamos informacijos dokumentuose;

(d)metinės ir tarpinės finansinės informacijos dokumentuose;

(e)audito ataskaitose ir finansinėse ataskaitose;

(f)vadovybės pranešimuose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2013/34/ES 24 19 straipsnyje;

(g)įmonių valdymo pareiškimuose, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje;

(h)[atlyginimų ataskaitose, kaip apibrėžta [peržiūrėta Akcininkų teisių direktyva 25 ] [X] straipsnyje]

(i)memorandume ir įstatuose.

Tokia informacija yra naujausia emitento turima informacija.

Jeigu kaip nuoroda įtraukiamos tik tam tikros dokumento dalys, prospekte reikia pateikti paaiškinimą, kad neįtrauktos dalys yra investuotojui nesvarbios arba jų informacija pateikta kitose prospekto dalyse.

2.Įtraukdami informaciją kaip nuorodą, emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, užtikrina informacijos prieinamumą. Pirmiausia, prospekte pateikiamas kryžminių nuorodų sąrašas, kad investuotojai galėtų lengvai išskirti konkrečius informacijos punktus, taip pat pateikiami visų dokumentų su informacija, įtraukta kaip nuoroda, hipersaitai.

3.Jeigu įmanoma, kartu su pirmuoju kompetentingai institucijai teikiamu prospekto projektu, o jei prospektas peržiūrimas – visada, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, elektroniniu formatu, leidžiančiu naudoti paieškos funkciją, pateikia visą informaciją, kuri į prospektą įtraukta kaip nuoroda, nebent tą informaciją prospektą tvirtinanti kompetentinga institucija jau patvirtino arba ta informacija jai jau oficialiai pateikta.

4.Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais atnaujinamas 1 dalyje minėtas sąrašas, įtraukiant papildomų rūšių dokumentus, kuriuos pagal Sąjungos teisę reikia oficialiai pateikti arba kuriuos turi patvirtinti valdžios institucija.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

IV SKYRIUS
NUOSTATOS DĖL PROSPEKTO PATVIRTINIMO IR SKELBIMO

19 straipsnis
Prospekto tikrinimas ir patvirtinimas

1.Joks prospektas neskelbiamas, kol kompetentinga buveinės valstybės narės institucija jo nepatvirtino.

2.Kompetentinga institucija praneša emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apie savo sprendimą dėl prospekto patvirtinimo per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo.

Jeigu kompetentinga institucija nepriima sprendimo dėl prospekto per šioje dalyje ir 3 ir 5 dalyse nurodytą laikotarpį, tai nereiškia, kad paraiška patvirtinta.

Kompetentinga institucija praneša ESMA apie prospekto ir visų jo priedų patvirtinimą tuo pačiu metu kaip emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

3.2 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas iki 20 darbo dienų, jei viešas siūlymas yra susijęs su vertybiniais popieriais, kuriuos leidžia vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, neturintis arba anksčiau vertybinių popierių viešai nesiūlęs emitentas.

20 darbo dienų terminas taikomas tik pirmą kartą pateiktam prospekto projektui. Jeigu vėliau reikia pateikti informacijos pagal 4 dalį, taikomas 2 dalyje nurodytas terminas.

4.Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad prospekto projektas neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų, kuriuos turi atitikti, kad jį būtų galima patvirtinti, ir (arba) jeigu reikalingos pataisos arba papildoma informacija:

(a)ji informuoja emitentą, siūlytoją arba asmenį, prašantį įtraukti prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto ir (arba) papildomos informacijos pateikimo ir nurodo priežastis ir

(b)tada 2 dalyje nurodyti terminai skaičiuojami tik nuo tos dienos, kurią kompetentingai institucijai pateikiamas pataisytas prospekto projektas ir (arba) prašyta papildoma informacija.

5.Nukrypstant nuo 2 ir 4 dalių, tose dalyse nurodytas terminas 9 straipsnio 11 dalyje nurodytiems dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams sutrumpinamas iki 5 darbo dienų. Dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas informuoja kompetentingą instituciją ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos patvirtinimo prašymo pateikimo dienos.

Dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas kompetentingai institucijai pateikia prašymą su visomis reikalingomis patvirtinti pateikto universalaus registracijos dokumento, kai taikoma, vertybinių popierių rašto ir santraukos pataisomis.

6.Kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse skelbia tikrinimo ir tvirtinimo proceso gaires, kad prospektus būtų lengviau tvirtinti efektyviai ir laiku. Gairėse nurodomi kontaktiniai duomenys pasiteirauti dėl patvirtinimo. Emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo per visą prospekto tvirtinimo procesą gali tiesiogiai kreiptis į kompetentingos institucijos darbuotojus ir su jais bendrauti.

7.Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, prieš tai apie tai pranešusi ESMA ir gavusi tos kompetentingos institucijos sutikimą. Emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apie tokį perdavimą pranešama per tris darbo dienas nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos priimto sprendimo dienos. 2 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo tos dienos. Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalis netaikoma prospekto tvirtinimo perdavimui pagal šią dalį.

8.Šis reglamentas neturi įtakos kompetentingos institucijos atsakomybei; ją ir toliau reglamentuoja tik nacionalinės teisės aktai.

Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės nuostatos dėl kompetentingų institucijų atsakomybės būtų taikomos tik jų kompetentingų institucijų suteikiamiems prospektų patvirtinimams.

9.Informacija apie buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytus mokesčius už prospektų, registracijos dokumentų, įskaitant universalius registracijos dokumentus, priedus ir pataisas, patvirtinimą ir oficialų universalių registracijos dokumentų, jų pataisų ir galutinių sąlygų pateikimą atskleidžiama visuomenei bent kompetentingos institucijos interneto svetainėje.

10.Komisija pagal 42 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos prospekto išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo tikrinimo ir tvirtinimo procedūros.

11.Kompetentingoms institucijoms vertinant prospektuose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, ESMA naudojasi Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 suteiktais įgaliojimais skatinti priežiūros konvergenciją dėl kompetentingų institucijų vykdomų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų. Visų pirma ESMA skatina kompetentingų institucijų atliekamo prospektuose pateiktos informacijos tikrinimo efektyvumo, metodų ir terminų konvergenciją.

12.Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnio, ESMA organizuoja ir atlieka bent vieną kompetentingų institucijų taikomų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, įskaitant pranešimus apie patvirtinimą, kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, tarpusavio vertinimą. Per tarpusavio vertinimą taip pat įvertinamas įvairios kompetentingų institucijų taikomos tikrinimo ir tvirtinimo metodikos poveikis emitentų gebėjimui pritraukti kapitalo Europos Sąjungoje. Tarpusavio vertinimo ataskaita skelbiama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio reglamento taikymo pradžios. Per tarpusavio vertinimą ESMA, jei reikia, prašo Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės nuomonės arba patarimo.

20 straipsnis
Prospekto paskelbimas

1.Prospektą patvirtinus, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pakankamai iš anksto arba ne vėliau kaip tuo pačiu metu, kai įsigalioja viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, viešai paskelbia prospektą.

Jei tai pirminis viešas tam tikros klasės akcijų, kurios įtraukiamos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą pirmą kartą, siūlymas, prospektas turi būti prieinamas ne mažiau kaip šešias darbo dienas iki siūlymo pabaigos.

2.Prospektas, neatsižvelgiant į tai, ar jį sudaro vienas, ar keli atskiri dokumentai, laikomas viešai prieinamu, jei yra paskelbtas elektroniniu formatu kurioje nors iš šių interneto svetainių:

(a)emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, interneto svetainėje,

(b)finansinių tarpininkų, platinančių arba parduodančių vertybinius popierius, įskaitant mokėjimo tarpininkus, interneto svetainėje,

(c)reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukti į prekybos sąrašą, arba atitinkamai daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje.

3.Prospektas skelbiamas specialioje interneto svetainės dalyje, kuri, prisijungus prie interneto svetainės, yra lengvai prieinama. Prospektas skelbiamas tokiu formatu, kad prospektą būtų galima parsisiųsti, atsispausdinti, panaudoti paieškos funkciją, bet nebūtų galima keisti.

Dokumentai su informacija, kuri į prospektą įtraukiama kaip nuoroda, prospekto priedai ir (arba) galutinės sąlygos pateikiami toje pačioje dalyje kaip prospektas; jei reikia, jie pateikiami kaip hipersaitai.

4.Norint susipažinti su prospektu, nereikalaujama registruotis, patvirtinti, kad sutinkama su teisinės atsakomybės ribojimo sąlygomis arba sutinkama sumokėti mokestį.

5.Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija savo interneto svetainėje skelbia visus patvirtintus prospektus arba bent patvirtintų prospektų sąrašą, įskaitant 3 dalyje nurodytų specialių interneto svetainės dalių hipersaitą, ir nurodo, priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-ose) apie prospektus pranešta pagal 24 straipsnį. Paskelbtas sąrašas, įskaitant hipersaitus, nuolat atnaujinamas, kiekvienas sąrašo punktas interneto svetainėje išlieka 7 dalyje nurodytą laikotarpį.

Tuo pačiu metu, kai praneša ESMA apie prospekto arba kurio nors jo priedo patvirtinimą, kompetentinga institucija pateikia ESMA elektroninę prospekto ir visų jo priedų kopiją, taip pat pateikia duomenis, kurių ESMA reikia prospektui klasifikuoti 6 dalyje nurodytame saugojimo mechanizme ir 45 straipsnyje nurodytai ataskaitai parengti.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija skelbia informaciją apie visus pagal 24 straipsnį gautus pranešimus savo interneto svetainėje.

6.Ne vėliau kaip tuo pačiu metu, kai įsigalioja atitinkamų vertybinių popierių viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, ESMA savo interneto svetainėje paskelbia visus iš kompetentingų institucijų gautus prospektus, įskaitant visus jų priedus, galutines sąlygas ir susijusius vertimus, jei jų yra, taip pat informaciją apie priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-iose) apie prospektus pranešta pagal 24 straipsnį. Informacijai skelbti naudojamasi saugojimo mechanizmu, prie kurio visuomenė gali jungtis nemokamai ir naudotis paieškos funkcijomis.

7.Visi patvirtinti prospektai išlieka viešai prieinami ne trumpiau kaip 10 metų nuo jų paskelbimo 2 ir 6 dalyse nurodytose interneto svetainėse.

8.Jeigu prospektą sudaro keli dokumentai ir (arba) informacija į jį įtraukta kaip nuoroda, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami ir platinami atskirai, jei tie dokumentai yra viešai prieinami pagal 2 dalį. Kiekviename sudedamajame prospekto dokumente nurodoma, kur galima gauti kitus jau patvirtintus ir (arba) oficialiai kompetentingai institucijai pateiktus dokumentus.

9.Viešai paskelbto prospekto ir (arba) jo priedų tekstas ir formatas visada turi tiksliai atitikti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintą jo originalą.

10.Emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba vertybinius popierius platinantys ar parduodantys finansiniai tarpininkai bet kurio fizinio arba juridinio asmens prašymu nemokamai pateikia atspausdintą prospekto kopiją. Ji pateikiama tik tose jurisdikcijoje, kuriose paskelbtas viešas vertybinių popierių siūlymas arba kuriose vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos sąrašą pagal šį reglamentą.

11.Siekiant užtikrinti, kad šiame straipsnyje aprašytos procedūros būtų taikomos nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinami prospekto skelbimo reikalavimai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

12.ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama, kokie duomenys yra reikalingi prospektams klasifikuoti pagal 5 dalį.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [įrašyti datą – 9 mėnesiai nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

21 straipsnis
Reklama

1.Bet kuri su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą susijusi reklama turi atitikti šiame straipsnyje išdėstytus principus.

2.Reklamoje nurodoma, kad prospektas yra arba bus paskelbtas ir kur investuotojai gali arba galės jį gauti.

3.Reklama turi būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje skelbiama informacija negali būti netiksli arba klaidinanti. Reklamoje skelbiama informacija taip pat turi derėti su prospekte pateikta informacija, jei prospektas jau paskelbtas, arba su informacija, kurią reikalaujama įtraukti į prospektą, jei prospektas bus paskelbtas vėliau.

4.Visa žodžiu arba raštu atskleidžiama informacija apie vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, net jei ji atskleidžiama ne reklamos tikslais, turi derėti su prospekte pateikiama informacija.

5.Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija įgaliojama kontroliuoti, ar reklamavimo veikla, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atitinka 2–4 dalyse nurodytus principus.

6.Komisija pagal 42 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos nuostatos dėl šio reglamento 2–4 dalyse nurodytos reklamos.

22 straipsnis
Prospekto priedai

1.Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, reikšminga klaida arba netikslumas, susiję su prospekte pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, priklausomai nuo to, kas įvyks vėliau, nepagrįstai nedelsiant nurodomi prospekto priede.

Toks priedas patvirtinamas tokiu pačiu būdu kaip prospektas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, o skelbiamas bent tokia pačia tvarka kaip prospekto originalas, paskelbtas pagal 20 straipsnį. Santrauka ir visi jos vertimai, jei reikia, taip pat papildomi, atsižvelgiant į naują priede pateiktą informaciją.

2.Jeigu prospektas parengtas apie vertybinių popierių viešą siūlymą, investuotojai, jau sutikę pirkti arba pasirašyti vertybinius popierius iki priedo paskelbimo, turi teisę – ja gali pasinaudoti per dvi darbo dienas nuo priedo paskelbimo – atšaukti savo sutikimą, jeigu 1 dalyje nurodytas naujas veiksnys, klaida arba netikslumas atsirado iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba prieš pateikiant vertybinius popierius, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Šį laikotarpį emitentas arba siūlytojas gali pratęsti. Galutinis teisės atšaukti sutikimą terminas nurodomas priede.

3.Jeigu emitentas parengia bazinio prospekto informacijos priedą, kuris yra susijęs tik su viena arba keliomis atskiromis emisijomis, 2 dalyje nurodyta investuotojų teisė atšaukti savo sutikimą galioja tik atitinkamai (-oms) emisijai (-oms), o kitai vertybinių popierių emisijai, kuriai taikomas bazinis priedas, negalioja.

4.Jeigu 1 dalyje nurodytas naujas svarbus veiksnys, reikšminga klaida arba netikslumas yra susiję tik su universaliame registracijos dokumente pateikta informacija ir tas universalus registracijos dokumentas vienu metu yra keleto prospektų sudedamoji dalis, rengiamas ir tvirtinamas tik vienas priedas. Tokiu atveju priede nurodomi visi prospektai, su kuriais jis yra susijęs.

5.Prieš patvirtinimą tikrindama priedą kompetentinga institucija gali prašyti priedo priedėlyje pateikti konsoliduotą papildyto prospekto versiją, jeigu to reikia siekiant užtikrinti, kad prospekte pateikta informacija būtų suprantama. Toks prašymas laikomas 19 straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu pateikti papildomą informaciją.

6.Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai ir būtų atsižvelgta į techninius pokyčius finansų rinkose, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinami atvejai, kada, atsiradus naujam svarbiam veiksniui, reikšmingai klaidai arba netikslumui, susijusiems su prospekte pateikta informacija, reikia skelbti prospekto priedą.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [įrašyti datą – 9 mėnesiai nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

V SKYRIUS
TARPVALSTYBINIAI SIŪLYMAI, ĮTRAUKIMAS Į PREKYBOS SĄRAŠĄ IR VARTOJAMOS KALBOS

23 straipsnis
Prospektų tvirtinimas Sąjungos mastu

1.Nepažeidžiant 35 straipsnio, jeigu viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą yra numatomas vienoje ar keliose valstybėse narėse arba kitoje, su buveinės valstybe nare nesutampančioje, valstybėje narėje, buveinės valstybės narės patvirtintas prospektas ir visi jo priedai galioja viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą bet kokiame skaičiuje priimančiųjų valstybių narių, jei ESMA ir kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informuojamos pagal 24 straipsnį. Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos nevykdo jokių su prospektais susijusių patvirtinimo ar administracinių procedūrų.

2.Jeigu po prospekto patvirtinimo paaiškėja naujų svarbių veiksnių, reikšmingų klaidų arba netikslumų, kaip nurodyta 22 straipsnyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad pagal 19 straipsnio 1 dalį būtų patvirtintas ir paskelbtas priedas. ESMA ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali informuoti buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad reikalinga nauja informacija.

24 straipsnis
Pranešimas

1.Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens prašymu per tris darbo dienas nuo to prašymo gavimo arba, jei prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, per vieną darbo dieną nuo prospekto patvirtinimo pateikia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas buvo parengtas pagal šį reglamentą, ir pateikia minėto prospekto elektroninę kopiją.

Jei reikia, kartu su pirmoje pastraipoje nurodytu pranešimu pateikiamas prospekto ir (arba) santraukos vertimas, už kurį yra atsakingas emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo.

Emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo informuojamas apie patvirtinimo pažymą tuo pačiu metu kaip priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

2.Pažymoje nurodoma, jei taikomos 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, ir nurodomi motyvai.

3.Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša ESMA apie prospekto patvirtinimo pažymą tuo pačiu metu kaip priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

4.Jeigu bazinio prospekto, apie kurį pranešta anksčiau, galutinės sąlygos neįtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda jas priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai ir ESMA elektroniniu būdu iš karto, kai gali, po to, kai galutinės sąlygos oficialiai pateikiamos.

5.Už pranešimą apie prospektus ir jų priedus arba už pranešimo priėmimą ir už jokią su tuo susijusią priežiūros veiklą, nepaisant to, ar ji vykdoma buveinės valstybėje narėje, ar priimančiojoje (-osiose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kompetentingos institucijos netaiko jokio mokesčio.

6.Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos standartinės pranešimo apie patvirtinimo pažymą, prospektą, prospekto priedą ir prospekto ir (arba) santraukos vertimą formos, šablonai ir procedūros.

Komisija įgaliojama priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

25 straipsnis
Vartojamos kalbos

1.Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma tik buveinės valstybėje narėje, prospektas rengiamas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.

2.Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus buveinės valstybę narę, prospektas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu rengiamas tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų išversta į jos oficialią (-ias) kalbą (-as), tačiau negali reikalauti jokių kitų prospekto dalių vertimo.

Kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atlikti tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, prospektas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu rengiamas tai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3.Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma daugiau negu vienoje valstybėje narėje, įskaitant buveinės valstybės narę, prospektas rengiamas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba ir taip pat pateikiamas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų išversta į jos oficialią (-ias) kalbą (-as), tačiau negali reikalauti jokių kitų prospekto dalių vertimo.

4.Atskiros emisijos galutinės sąlygos ir santrauka rengiamos ta pačia kalba kaip patvirtintas bazinis prospektas.

Kai galutinės sąlygos yra perduodamas priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai arba, jei yra daugiau negu viena priimančioji valstybė narė, priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atskiros emisijos galutinės sąlygos ir prie jų pridedama santrauka rengiamos laikantis šiame straipsnyje išdėstytų kalbos vartojimo reikalavimų.

VI SKYRIUS
SPECIALIOS TAISYKLĖS DĖL TREČIOSIOSE ŠALYSE ĮSTEIGTŲ EMITENTŲ

26 straipsnis
Vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą pagal šiame reglamente nustatyta tvarka parengtą prospektą

1.Trečiosios šalies emitentas, ketinantis viešai siūlyti vertybinius popierius Sąjungoje arba prašyti įtraukti vertybinius popierius į prekybos Sąjungos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, naudodamasis pagal šį reglamentą parengtu prospektu, 19 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į 2 straipsnio 1 dalies m punkto iii papunktyje nurodytos buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad ši patvirtintų jo prospektą. Šiam prospektui ir trečiosios šalies emitentui taikomos visos šio reglamento nuostatos, prižiūrint buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

2.Trečiosios šalies emitentas iš subjektų, kuriems taikomas ES finansinių paslaugų reglamentas ir kurie yra prižiūrimi pagal tą reglamentą, paskiria savo buveinės valstybės narėje įsteigtą atstovą ir jam suteikia įgaliojimą. Trečiosios šalies emitentas praneša kompetentingai institucijai, kas yra jo atstovas, ir pateikia savo atstovo kontaktinius duomenis.

3.Taikant šį reglamentą atstovas yra trečiosios šalies emitento kontaktinis asmuo Sąjungoje, per kurį vykdomas visas oficialus susirašinėjimas su kompetentinga institucija. Atstovas kartu su trečiosios šalies emitentu turi užtikrinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kad prospektas atitiktų šio reglamento reikalavimus, pagal šio reglamento VII ir VIII skyrius.

27 straipsnis
Vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą pagal trečiosios šalies teisės aktuose nustatyta tvarka parengtą prospektą

1.Trečiosios šalies emitento buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali patvirtinti viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą skirtą prospektą, kuris yra parengtas pagal trečiosios šalies emitento nacionalinės teisės aktus ir kuriam taikomi trečiosios šalies emitento nacionalinės teisės aktai, jeigu tos trečiosios šalies teisės aktuose nustatyti informacijos reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams.

2.Jeigu trečiosios šalies emitento išleisti vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, taikomi 23, 24 ir 25 straipsnių reikalavimai.

3.Komisija pagal 42 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, pagrįsti 6, 7, 8 ir 13 straipsniuose nustatytais reikalavimais.

Remdamasi pirmiau nurodytais kriterijais, Komisija gali, laikydamasi 43 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priimti įgyvendinimo priemones ir jose nurodyti, kad trečioji šalis savo nacionalinės teisės aktais užtikrina, kad toje šalyje parengti prospektai būtų lygiaverčiai šiam reglamentui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.Taikydamos 27 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikydamos 26 straipsnį, valstybių narių kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir dėl įpareigojimų, kylančių pagal šį reglamentą, vykdymo užtikrinimo trečiosiose šalyse. Tais bendradarbiavimo susitarimais užtikrinamas bent efektyvus keitimasis informacija, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

Kompetentinga institucija informuoja ESMA ir kitas kompetentingas institucijas apie siūlymą sudaryti tokį susitarimą.

2.Taikant 27 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikant 26 straipsnį, ESMA padeda sudaryti kompetentingų institucijų ir atitinkamų trečiųjų šalių priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimus ir šį procesą koordinuoja.

Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose pateikiamas bendradarbiavimo susitarimų šablonas, kurį valstybių narių kompetentingos institucijos, jei gali, turėtų naudoti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

ESMA taip pat, jei reikia, padeda kompetentingoms institucijoms keistis iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų gauta informacija, kuri gali būti svarbi imantis priemonių pagal 36 ir 37 straipsnius, ir šį procesą koordinuoja.

3.Kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis tik tada, jei atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties apsaugos reikalavimai yra bent lygiaverčiai 33 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tokia informacija keičiamasi tik jei tai būtina tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

VII SKYRIUS
ESMA IR KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

29 straipsnis
Kompetentingos institucijos

1.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą administracinę instituciją, kuri būtų atsakinga už funkcijų pagal šį reglamentą vykdymą ir užtikrintų, kad būtų taikomos pagal šį reglamentą priimtos nuostatos. Valstybės narės apie tai atitinkamai informuoja Komisiją, ESMA ir kitas kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Kompetentinga institucija yra visiškai nepriklausoma nuo visų rinkos dalyvių.

2.Valstybės narės gali leisti savo kompetentingai institucijai perduoti patvirtintų prospektų skelbimo internete užduotis.

Visais atvejais užduotys kitiems subjektams perduodamos specialiu sprendimu, kuriame nurodoma, kokias užduotis ir kokiomis sąlygomis reikia vykdyti, išdėstomos nuostatos, kuriomis atitinkamas subjektas įpareigojamas veikti ir savo veiklą organizuoti taip, kad išvengtų interesų konfliktų, nenaudoti vykdant perduotas užduotis gautos informacijos nesąžiningai ar netrukdyti konkurencijai. Tokiame sprendime nurodomi visi kompetentingos institucijos ir subjekto, kuriam perduodamos užduotys, sudaryti susitarimai.

Galutinė atsakomybė už priežiūrą, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir prospekto patvirtinimą tenka pagal 1 dalį paskirtai kompetentingai institucijai.

Valstybės narės informuoja Komisiją, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie 2 pastraipoje nurodytą sprendimą ir tikslias sąlygas, kuriomis užduotys buvo perduotos.

3.1 ir 2 dalys neturi įtakos valstybės narės galimybei sudaryti atskirus teisinius ir administracinius susitarimus dėl Europos užjūrio teritorijų, už kurių išorės santykius ta valstybė narė atsakinga.

30 straipsnis
Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus turi bent šiuos priežiūros ir tyrimo įgaliojimus:

(a)reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, į prospektą įtrauktų papildomą informaciją, jei to reikia investuotojams apsaugoti;

(b)reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir asmenys, kurie juos kontroliuoja arba yra jų kontroliuojami, pateiktų informaciją ir dokumentus;

(c)reikalauti, kad emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, auditoriai ir vadovai, taip pat finansiniai tarpininkai, įgalioti teikti viešą siūlymą arba prašyti įtraukti į prekybos sąrašą, pateiktų informaciją;

(d)sustabdyti viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jei yra pagrįsta priežastis įtarti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

(e)uždrausti arba sustabdyti reklamą arba reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba atitinkami finansiniai tarpininkai nutrauktų arba sustabdytų reklamą vienu kartu ne ilgiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu yra pagrįsta priežastis manyti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

(f)uždrausti viešą siūlymą, jei nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos arba yra pagrįsta priežastis įtarti, kad jos būtų pažeistos;

(g)sustabdyti arba reikalauti, kad atitinkamos reguliuojamos rinkos sustabdytų prekybą reguliuojamoje rinkoje vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu yra pagrįsta priežastis manyti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

(h)uždrausti prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

(i)paviešinti, kad emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, nevykdo jam skirtų įpareigojimų;

(j)sustabdyti tvirtinti pateikto prospekto tikrinimą arba sustabdyti viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą, jeigu kompetentinga institucija pasinaudoja teise taikyti draudimą arba apribojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 42 straipsnį, kol toks draudimas arba apribojimas nebus panaikintas;

(k)atsisakyti patvirtinti bet kurį tam tikro emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, parengtą prospektą ne ilgiau kaip 5 metus, jeigu emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, pakartotinai ir sunkiai pažeidė šio reglamento nuostatas;

(l)atskleisti arba reikalauti, kad emitentas atskleistų visą reikšmingą informaciją, kuri gali turėti įtakos vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus, vertinimui, kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga arba sklandus rinkos veikimas;

(m)sustabdyti arba reikalauti, kad atitinkama reguliuojama rinka sustabdytų prekybą vertybiniais popieriais, jeigu mano, kad emitento padėtis yra tokia, kad tokia prekyba būtų žalinga investuotojų interesams;

(n)atlikti patikrinimus arba tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų asmenines gyvenamąsias patalpas, ir tuo tikslu patekti į patalpas bei susipažinti su dokumentais ir kitais bet kurios formos duomenimis, jeigu yra pagrindo įtarti, kad su patikrinimo arba tyrimo dalyku susiję dokumentai ir kiti duomenys gali būti svarbūs įrodant, kad šis reglamentas pažeistas.

Jeigu to reikia pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamos teisminės institucijos priimti sprendimą dėl naudojimosi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį ESMA turi teisę dalyvauti n punkte nurodytuose patikrinimuose vietoje, kai juos kartu atlieka dvi arba daugiau kompetentingų institucijų.

2.Kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi įgaliojimais bet kuriais iš šių būdų:

(a)tiesiogiai;

(b)bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

(c)savo atsakomybe perduodamos funkcijas tokioms institucijoms;

(d)kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

3.Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės ir kompetentingos institucijos turėtų visus savo pareigoms vykdyti būtinus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus.

4.Asmuo, teikiantis informaciją kompetentingai institucijai pagal šį reglamentą, nelaikomas pažeidusiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba įstatymų ir kitų teisės aktų nuostata, ir už tai jam netaikoma jokio pobūdžio atsakomybė.

5.1–3 dalys neturi įtakos valstybės narės galimybei sudaryti atskirus teisinius ir administracinius susitarimus dėl Europos užjūrio teritorijų, už kurių išorės santykius ta valstybė narė atsakinga.

31 straipsnis
Kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

1.Taikydamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita ir su ESMA. Jos nepagrįstai nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja atlikdamos tyrimus, priežiūrą ir imdamosi teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

Jeigu valstybės narės pagal 36 straipsnį nusprendžia už šio reglamento nuostatų pažeidimus nustatyti baudžiamąsias sankcijas, jos užtikrina, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus bendradarbiauti su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijoms ir gauti konkrečią su baudžiamuoju tyrimu arba procesu, pradėtu dėl galimų šio reglamento pažeidimų, susijusią informaciją, teikti šią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA ir taip vykdyti įpareigojimą pagal šį reglamentą bendradarbiauti tarpusavyje ir su ESMA.

2.Kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją ar bendradarbiauti vykdant tyrimą tik susiklosčius kuriai nors iš šių išimtinių aplinkybių:

(a)jeigu prašymo įvykdymas gali neigiamai paveikti jos pačios tyrimą, vykdymo užtikrinimą arba baudžiamąjį tyrimą;

(b)jeigu valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų prieš tuos pačius asmenis;

(c)jeigu valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau paskelbtas galutinis teismo sprendimas tiems patiems asmenims dėl tų pačių veiksmų.

3.Gavusios prašymą, kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia visą pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją.

4.Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija padėtų vykdyti patikrinimus vietoje ar tyrimus.

Prašančioji kompetentinga institucija informuoja ESMA apie pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą. Tarpvalstybinio tyrimo ar patikrinimo atveju ESMA, jei to prašo kuri nors kompetentinga institucija, koordinuoja tyrimą arba patikrinimą.

Jeigu kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą, ji gali:

(a)pati atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą;

(b)leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrinimą vietoje arba tyrimą;

(c)leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrinimą vietoje ar tyrimą;

(d)paskirti auditorius arba ekspertus, kurie vykdytų patikrinimą vietoje arba tyrimą, ir (arba)

(e)dalytis konkrečias su priežiūros veikla susijusias užduotis su kita kompetentinga institucija.

5.Jeigu prašymas bendradarbiauti, ypač keistis informacija, atmetamas arba į jį per pagrįstą laiką nesureaguojama, kompetentingos institucijos gali kreiptis į ESMA. Nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio, pirmame sakinyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų, naudodamasi jai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktais įgaliojimais.

6.ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama, kokia informacija kompetentingos institucijos turi keistis pagal 1 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos standartinės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija formos, šablonai ir procedūros.

Komisija įgaliojama priimti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

32 straipsnis
Bendradarbiavimas su ESMA

1.Taikydamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su ESMA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2.Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti.

3.Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio taikymo sąlygos, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos.

Komisija įgaliojama priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

33 straipsnis
Profesinė paslaptis

1.Visa informacija, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje pagal šį reglamentą ir kuri yra susijusi su verslo ar veiklos sąlygomis ar su kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai perduodama tokią informaciją kompetentinga institucija nurodo, kad ją galima atskleisti, arba informaciją reikia atskleisti dėl teismo proceso.

2.Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį galioja visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingai institucijai arba kuriam nors subjektui, kuriam kompetentinga institucija perdavė savo įgaliojimus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui arba institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose nurodytus atvejus.

34 straipsnis
Duomenų apsauga

Vykdydamos savo užduotis ir tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos laikosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 95/46/EB nuostatos.

Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, ESMA laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

35 straipsnis
Atsargumo priemonės

1.Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos padarė pažeidimų arba pažeidė jiems šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus, tuos nustatytus duomenis ji perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA.

2.Jeigu, nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taikytų priemonių, emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos ir toliau pažeidžia atitinkamas šio reglamento nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir ESMA, imasi visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir nepagrįstai nedelsdama apie jas informuoja Komisiją ir ESMA.

3.Antroje dalyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktus įgaliojimus.

VIII SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS IR SANKCIJOS

36 straipsnis
Administracinės priemonės ir sankcijos

1.Nekeičiant kompetentingoms institucijoms pagal 30 straipsnį suteikiamų priežiūros ir tyrimo įgaliojimų ir valstybių narių teisės numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, gali numatyti, kad kompetentingos institucijos turi teisę taikyti reikiamas administracines priemones ir skirti administracines sankcijas bent už:

(a)šio reglamento 3 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1–10 dalių, 8 straipsnio, 9 straipsnio 1–13 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 ir 3 dalių, 12 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 18 straipsnio 1–3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1–4 ir 7–10 dalių, 21 straipsnio 2–4 dalių, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir 25 straipsnio pažeidimus;

(b)nebendradarbiavimą arba reikalavimų nevykdymą dėl 30 straipsnyje nurodyto tyrimo, patikrinimo arba prašymo.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pirmoje pastraipoje nurodytų administracinių sankcijų taisyklių, jeigu už tos pastraipos a arba b punkte nurodytus pažeidimus nacionalinės teisės aktuose iki [įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo] jau buvo numatytos baudžiamosios sankcijos. Jei valstybės narės taip nusprendžia, jos išsamiai praneša Komisijai ir ESMA apie atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

Iki [įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo] valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją ir ESMA apie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2.Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už 1 dalies a punkte išvardytus pažeidimus skirti bent šias administracines sankcijas ir imtis bent šių administracinių priemonių:

(a)paskelbti viešą pranešimą ir jame nurodyti atsakingą fizinį arba juridinį asmenį ir pažeidimo pobūdį;

(b)paskelbti įsakymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų veiklą, kuria daro pažeidimą;

(c)taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už padarius pažeidimą gautą pelną ar išvengtus nuostolius, jeigu juos įmanoma nustatyti;

(d)jei tai juridinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra ne mažiau kaip 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [įrašyti įsigaliojimo datą], arba 3 proc. visos to juridinio asmens metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis.

Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamus Sąjungos apskaitos teisės aktus, remiantis naujausiomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis valdymo organo;

(e)jei tai fizinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra ne mažiau kaip 700 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [įrašyti įsigaliojimo datą].

3.Valstybės narės gali numatyti papildomas sankcijas arba priemones ir didesnes administracines baudas, negu nustatyta šiame reglamente.

37 straipsnis
Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais skirti sankcijas

1.Kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį ir dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei tinka:

(a)pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b)už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

(c)už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

(d)pažeidimo poveikį mažmeninių investuotojų interesams;

(e)už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno arba išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jei juos galima nustatyti;

(f)už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;

(g)už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

(h)priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

2.Kompetentingos institucijos, naudodamosi įgaliojimais skirti administracines sankcijas ir imtis kitų administracinių priemonių pagal 36 straipsnį, glaudžiai bendradarbiauja, stengdamosi užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai bei jų skiriamos administracinės sankcijos ir taikomos priemones būtų efektyvios ir tinkamos pagal šį reglamentą. Jos koordinuoja savo veiksmus, kad tarpvalstybiniais atvejais naudodamosi savo priežiūros ir tyrimo įgaliojimais ir skirdamos administracines sankcijas bei imdamosi priemonių, išvengtų dubliavimo ir kartojimo.

38 straipsnis
Skundo teisė

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio reglamento nuostatas priimti sprendimai būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima skųsti teisme.

39 straipsnis
Pranešimas apie pažeidimus

1.Kompetentingos institucijos sukuria efektyvius mechanizmus, kuriais būtų skatinama ir sudaromos sąlygos joms pranešti apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus.

2.1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

(a)specialias pranešimų apie faktinius arba galimus pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių komunikacijos kanalų tokiems pranešimams teikti nustatymą;

(b)tinkamą pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ir kitokio nesąžiningo jų darbdavių arba trečiųjų šalių elgesio;

(c)asmens, kuris praneša apie pažeidimus, ir fizinio asmens, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už pažeidimą, tapatybės ir asmens duomenų apsaugą visais procedūros etapais, nebent tokius duomenis atskleisti reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, vykdant tolesnį tyrimą arba vėliau vykstant teismo procesui.

3.Svarbią informaciją apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus suteikiantiems asmenims valstybės narės gali nustatyti finansines paskatas, kurios būtų skiriamos pagal nacionalinės teisės aktus, jeigu tie asmenys anksčiau neturėjo kitų teisinių arba sutartinių pareigų pranešti tokią informaciją ir jeigu informacija yra nauja ir ja remiantis už šio reglamento pažeidimą nustatoma administracinė arba baudžiamoji sankcija arba imamasi kitos administracinės priemonės.

4.Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai, kurie vykdo finansinių paslaugų tikslais reguliuojamą veiklą, nustatytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai galėtų įmonės viduje specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu pranešti apie faktinius arba galimus pažeidimus.

40 straipsnis
Sprendimų paskelbimas

1.Sprendimą už šio reglamento pažeidimą skirti administracinę sankciją arba priemonę kompetentingos institucijos paskelbia savo interneto svetainėje iš karto, kai apie tą sprendimą pranešama asmeniui, kuriam skiriama sankcija. Paskelbiama bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Tas įpareigojimas netaikomas sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2.Jeigu kompetentinga institucija, kiekvienu atveju atskirai įvertinusi duomenų skelbimo proporcingumą, mano, kad skelbti juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės arba asmens duomenis yra neproporcinga arba jeigu paskelbus tuos duomenis būtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

(a)atidėtų sprendimo skirti sankciją ar priemonę paskelbimą, kol neišnyks neskelbimo priežastys;

(b)paskelbtų sprendimą skirti sankciją arba priemonę anonimiškai, nacionalinės teisės aktų nuostatas atitinkančiu būdu, jeigu anonimiškai paskelbus duomenis užtikrinama efektyvi atitinkamų asmens duomenų apsauga. Jeigu apie skirtą sankciją arba priemonę nusprendžiama paskelbti anonimiškai, atitinkamų duomenų paskelbimą galima atidėti pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį priežastys juos skelbti anonimiškai išnyks;

(c)neskelbtų sprendimo skirti sankciją arba priemonę, jeigu mano, kad a ir b punktuose išdėstytos galimybės yra nepakankamos, siekiant užtikrinti, kad:

i)nekils pavojaus finansų rinkų stabilumui;

ii)tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbiomis.

3.Kai sprendimas skirti sankciją arba priemonę apskundžiamas atitinkamoms teisminėms arba kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos iš karto apie tai paskelbia savo oficialioje interneto svetainėje, taip pat paskelbia visą vėlesnę informaciją apie to skundo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiama apie visus sprendimus panaikinti ankstesnį sprendimą skirti sankciją arba priemonę.

4.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa pagal šį straipsnį paskelbta informacija išliktų jų oficialioje interneto svetainėje bent penkerius metus nuo paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje laikomi tik tiek laiko, kiek reikia pagal taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles.

41 straipsnis
ESMA informavimas apie sankcijas

1.Kompetentinga institucija kiekvienais metais ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas pagal 36 straipsnį taikytas administracines sankcijas ir priemones. ESMA šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

Jeigu valstybės narės pagal 36 straipsnio 1 dalį nusprendė už 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimą skirti baudžiamąsias sankcijas, jų kompetentingos institucijos kasmet pateikia ESMA anoniminius ir apibendrintus duomenis apie visus vykdytus baudžiamosios veikos tyrimus ir skirtas baudžiamąsias sankcijas. ESMA skelbia duomenis apie skirtas baudžiamąsias sankcijas metinėje ataskaitoje.

2.Jeigu kompetentinga institucija viešai atskleidžia informaciją apie administracines ar baudžiamąsias sankcijas arba kitas administracines priemones, tuo pačiu metu apie tas administracines sankcijas arba priemones ji praneša ESMA.

3.Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas taikytas administracines sankcijas arba priemones, kurios nebuvo paskelbtos pagal 40 straipsnio 2 dalies c punktą, įskaitant visus skundus dėl to ir skundų nagrinėjimo rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį sprendimą dėl kiekvienos skirtos baudžiamosios sankcijas ir šiuos duomenis pateiktų ESMA. ESMA tvarko centrinę sankcijų, apie kurias jai pranešta, duomenų bazę tik kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Ši duomenų bazė prieinama tik kompetentingoms institucijoms ir yra atnaujinama pagal kompetentingų institucijų pateikiamą informaciją.

IX SKYRIUS
DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

42 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.1 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 2 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 14 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 10 dalyje, 21 straipsnio 6 dalyje ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodyti deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašyti įsigaliojimo datą].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 2 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 14 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 10 dalyje, 21 straipsnio 6 dalyje ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 1 straipsnio 5 ir 6 dalis, 2 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 14 dalį, 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 10 dalį, 21 straipsnio 6 dalį ir 27 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

43 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB 27 . Komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytas komitetas.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis
Panaikinimas

1.Direktyva 2003/71/EB panaikinama nuo [įrašyti taikymo datą].

2.Nuorodos į Direktyvą 2003/71/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento IV priede pateiktą atitikties lentelę.

3.Nuorodos į Direktyvos 2003/71/EB 4 straipsnio 1 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkto antroje pastraipoje toliau taikomos apibrėžiant lygiavertę trečiosios šalies rinką pagal Direktyvą 2014/65/ES.

4.Pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva 2003/71/EB perkeliama į nacionalinę teisę iki [įrašyti šio reglamento taikymo datą], patvirtinti prospektai toliau yra reglamentuojami tais nacionalinės teisės aktais iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos arba dvylika mėnesių nuo [įrašyti šio reglamento taikymo datą], priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau.

45 straipsnis
ESMA ataskaita apie prospektus

1.Remdamasi dokumentais, paviešintais naudojant 20 straipsnio 6 straipsnyje nurodytą mechanizmą, ESMA kiekvienais metais skelbia ataskaitą, kurioje pateikia statistinius duomenis apie Sąjungoje patvirtintus ir praneštus prospektus ir tendencijų analizę pagal emitentų rūšį, ypač MVĮ, emisijų rūšis, ypač siūlymo bendrą pardavimo vertę, perleidžiamųjų vertybinių popierių rūšį, prekybos vietos rūšį ir nominalią vertę.

2.Ataskaitoje pirmiausia pateikiama:

(a)analizė, kokia apimtimi Sąjungoje taikoma 14 ir 15 straipsniuose išdėstyta informacijos atskleidimo tvarka ir 9 straipsnyje nurodytas universalus registracijos dokumentas;

(b)statistiniai duomenys apie bazinius prospektus ir galutines sąlygas bei apie prospektus, parengtus kaip atskiri dokumentai arba kaip vienas dokumentas;

(c)statistinė informacija apie vidutines ir bendras sumas, kurias viešai siūlydamos vertybinius popierius pagal šį reglamentą pritraukė į biržos sąrašus neįtrauktos bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose, įskaitant MVĮ augimo rinkas, ir bendrovės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus. Jei reikia, ši statistinė informacija suskirstoma pagal pirminius viešus siūlymus ir vėlesnius siūlymus ir pagal nuosavybės ir ne nuosavybės vertybinius popierius.

46 straipsnis
Peržiūra

Iki [įrašyti datą – 5 metų nuo įsigaliojimo] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Ataskaitoje, inter alia, įvertinama, ar prospekto santrauka, 14 ir 15 straipsniuose nustatyta informacijos atskleidimo tvarka ir 9 straipsnyje nurodytas universalus registracijos dokumentas vis dar tinkami pagal savo paskirtį. Ataskaitoje atsižvelgiama į 19 straipsnio 12 dalyje nurodytus tarpusavio vertinimo rezultatus.

47 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Jis taikomas nuo [įrašyti datą –12 mėnesių nuo įsigaliojimo].

3.Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi 11 straipsnio, 19 straipsnio 8 dalies, 29 straipsnio, 30 straipsnio, 36 straipsnio, 37 straipsnio, 38 straipsnio, 39 straipsnio, 40 straipsnio ir 41 straipsnio, iki [įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 28  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 29  

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Pertvarkant prospektus norima padėti įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos tikslus mažinti finansų rinkų fragmentaciją, įvairinti finansavimo šaltinius ir stiprinti tarpvalstybinius kapitalo srautus. Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☒ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2017 m. iki 2019 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 30  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☒ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–☒ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Numatomas kontrolės metodas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

[Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų apskaičiavimo lentelę (antrąjį šios finansinės pažymos priedo dokumentą), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis ESMA asignavimams

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti numatomą įdarbinimo datą ir atitinkamai pataisyti sumą (jei įdarbinama liepos mėn., įskaičiuojama tik 50 % vidutinių sąnaudų), taip pat priede pateikti išsamesnius paaiškinimus.

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmata rašoma sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

V priedo 3 skirsnyje reikėtų pateikti paaiškinimą, kaip apskaičiuotos etato ekvivalento sąnaudos.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–☒    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 45 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos, pridedamos prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą, pasiūlymo, priedas

Išlaidos, susijusios su ESMA užduotimis, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos pagal EPI 2015 m. biudžeto projekte nurodytą išlaidų klasifikaciją. Komisijos pasiūlyme taip pat išdėstytos nuostatos, pagal kurias ESMA turi parengti kelis techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus.

Be to, ESMA turės atnaujinti savo esamą prospektų registrą ir pertvarkyti jį į elektroninį saugojimo mechanizmą su paieškos funkcija, kuriuo investuotojai galėtų naudotis nemokamai. Taip investuotojai vienoje vietoje galės susipažinti su ES prospektais ir juos palyginti. Be to, saugojimo mechanizme surinktais duomenis ESMA galės naudotis, rengdama išsamius statistinius duomenis apie ES patvirtintus prospektus ir metinę ataskaitą. Kaskart, kai kompetentingos institucijos siųs ESMA patvirtintų prospektų elektronines kopijas, kartu jos turės pateikti metaduomenų rinkinį, pagal kurį prospektus ESMA interneto svetainėje bus galima indeksuoti.

ESMA nebus suteikta naujų priežiūros įgaliojimų, tačiau jos bus paprašyta toliau skatinti bendradarbiavimą ir konvergenciją priežiūros srityje, aiškinant ir taikant PSS kriterijus (žr. 3 skyrių). Šis tikslas labai svarbus, nes visoje ES užkirs kelią pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos susiskaidymui.

Kalbant apie laiką, daroma prielaida, kad reglamentas įsigalios 2016 m. viduryje. Todėl papildomi ištekliai ESMA reikalingi nuo 2016 m., kad būtų galima pradėti parengiamuosius darbus ir sklandžiai įgyvendinti reglamentą. Kalbant apie pareigų pobūdį, kad nauji techniniai standartai būtų parengti sėkmingai ir laiku, papildomų išteklių visų pirma reikės skirti užduotims, susijusioms su politika, teisės aktų projektų rengimu ir poveikio vertinimu.

Atliekant šį darbą reikės rengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, analizuoti ir vertinti galimybes, rengti dokumentus konsultacijoms, organizuoti viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, sudaryti ir valdyti nuolatines ekspertų grupes, sudarytas iš valstybių narių priežiūros institucijų atstovų, sudaryti ir valdyti ad hoc ekspertų grupes, sudarytas iš rinkos dalyvių ir investuotojų atstovų, analizuoti per konsultacijas gautus atsakymus, rengti sąnaudų ir naudos analizę ir teisės aktų projektus.

Tai reiškia, kad nuo 2016 m. pradžios bus reikalingas vienas papildomas laikinasis darbuotojas. Daroma prielaida, kad didesnis darbuotojų skaičius išliks 2017 ir 2018 m., nes ESMA turės vykdyti naujas užduotis. Šios naujos užduotys išdėstytos siūlomame reglamente ir išsamiau aptartos aiškinamajame memorandume.

Prielaida dėl papildomų išteklių

Numatoma, kad papildomos pareigybės bus skirtos AD7 pareigų grupės ir kategorijos laikiniesiems darbuotojams.

Vidutinės atlyginimų išlaidos skirtingų kategorijų darbuotojams apskaičiuotos remiantis Biudžeto generalinio direktorato gairėmis dėl Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento, kurį kolegija priėmė 2015 m. rugsėjo 30 d.

Atlyginimų korekcinis koeficientas Paryžiuje – 1,168.

Su samdymu susijusios išlaidos (kelionės, viešbučiai, medicininis sveikatos patikrinimas, įsikūrimo ir kitos išmokos, persikraustymo išlaidos ir pan.) sudaro apie 12 700 EUR.

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(2) COM(2014) 903 final.

(3) COM(2015) 468 final.

(4) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(5) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(6) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(7) 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ (COM(2010) 716 final).

(8) [OL C … p. …].

(9) [OL C … p. …].

(10) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(11) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(13) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(14) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(15) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(16) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių asmenų duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(17) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(18) 1980 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 80/390/EEB dėl informacinių biuletenių, kuriuos privaloma paskelbti įtraukiant vertybinius popierius į oficialųjį biržos prekybos sąrašą, sudarymo, patikrinimo ir platinimo reikalavimų derinimo (OL L 100, 1980 4 17, p. 1).

(19) 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).

(20) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(21) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(22) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 3).

(23) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(24) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(25) [OL C , , p. ].

(26) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(27) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).

(28) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(29) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(30) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

(31) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(32) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(33) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(34) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(35) Suma IŠ VISO apima įgyvendinimo etapą ir pirmuosius metus po jo. Ji neapima tolesnių metų, kuriais asignavimai būtų tokie patys, kaip 2019 m., nes šis laikotarpis neribotas, todėl duomenų sumuoti neįmanoma.

(36) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(37) Suma IŠ VISO apima įgyvendinimo etapą ir pirmuosius metus po jo. Ji neapima tolesnių metų, kuriais asignavimai būtų tokie patys, kaip 2019 m., nes šis laikotarpis neribotas, todėl duomenų sumuoti neįmanoma.

(38) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(39) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(40) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(41) Suma IŠ VISO apima įgyvendinimo etapą ir pirmuosius metus po jo. Ji neapima tolesnių metų, kuriais asignavimai būtų tokie patys, kaip 2019 m., nes šis laikotarpis neribotas, todėl duomenų sumuoti neįmanoma.

(42) CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(43) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(44) Daugiausia struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

(45) Žr. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriu nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 11 ir 17 straipsnius.

(46) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 30

COM(2015) 583 final

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

{SWD(2015) 255 final}
{SWD(2015) 256 final}

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

I PRIEDAS

PROSPEKTAS

I.    Santrauka

II.    Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – identifikuoti bendrovės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su bendrovės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto sudarymą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

III.    Siūlymo statistiniai duomenys ir numatomas grafikas

Šio punkto tikslas – suteikti svarbiausią informaciją apie bet kokio siūlymo vykdymą ir svarbių su tuo siūlymu susijusių datų identifikavimas.

A. Siūlymo statistiniai duomenys

B. Metodas ir numatomas grafikas

IV.    Svarbiausia informacija

Šio punkto tikslas – apibendrinti svarbiausią informaciją apie bendrovės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei dokumente esančios finansinės ataskaitos yra patikslintos siekiant atsižvelgti į reikšmingus bendrovės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti formuluojami iš naujo.

A. Pasirinkti finansiniai duomenys

B. Kapitalizacija ir įsiskolinimas

C. Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas

D. Rizikos veiksniai

V.    Informacija apie bendrovę

Šio punkto tikslas – suteikti informaciją apie bendrovės verslo veiklą, jos gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir verslui įtakos turinčius veiksnius. Jis taip pat skirtas teikti informacijai apie bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakankamumą ir tinkamumą, taip pat būsimo pajėgumo augimo ar mažėjimo planus.

A. Bendrovės istorija ir raida

B. Verslo apžvalga

C. Organizacinė struktūra

D. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

VI.    Veiklos ir finansų apžvalga bei perspektyvos

Šio punkto tikslas – pateikti vadovybės paaiškinimą dėl veiksnių, veikusių bendrovės finansinę būklę ir veiklos rezultatus finansinių ataskaitų apimamais istoriniais laikotarpiais, ir vadovybės atliktą veiksnių ir tendencijų, kurie, kaip laukiama, turės reikšmingos įtakos bendrovės finansinei būklei ir veiklos rezultatams būsimais laikotarpiais, įvertinimą.

A. Veiklos rezultatai

B. Likvidumas ir kapitalo ištekliai

C. Tyrimai ir taikomoji veikla, patentai, licencijos ir t. t.

D. Tendencijos

VII.    Direktoriai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie bendrovės direktorius ir vadovus, kuri leistų investuotojams įvertinti jų patirtį, kvalifikaciją ir atlyginimų lygius, taip pat jų santykius su bendrove.

A. Direktoriai ir vyresnioji vadovybė

B. Atlyginimas

C. Valdybos veikla

D. Darbuotojai

E. Akcijų nuosavybė

VIII.    Stambūs akcininkai ir sandoriai su susijusiomis šalimis

Šio punkto tikslas – suteikti informaciją apie stambius akcininkus ir kitus asmenis, galinčius kontroliuoti bendrovę ar daryti jai įtaką. Jame taip pat pateikiama informacija apie sandorius, kuriuos bendrovė sudarė su asmenimis, susijusiais su bendrove, ir ar tokių sandorių sąlygos yra sąžiningos bendrovės atžvilgiu.

A. Stambūs akcininkai

B. Sandoriai su susijusiomis šalimis

C. Ekspertų ir patarėjų interesai

IX.    Finansinė informacija

Šio punkto tikslas – nurodyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, taip pat jų apimamus laikotarpius, finansinių ataskaitų datas ir kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti naudoti rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.

A. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija

B. Reikšmingi pakeitimai

X.    Siūlymo ir įtraukimo į prekybos sąrašą išsamus aprašas

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių siūlymą ir įtraukimą į prekybos sąrašą, vertybinių popierių platinimo planą ir susijusius klausimus.

A. Siūlymas ir įtraukimas į prekybos sąrašą

B. Platinimo planas

C. Rinkos

D. Parduodantys vertybinių popierių savininkai

E. Gautinų sumų sumažėjimas (tik nuosavybės vertybiniams popieriams)

F. Emisijos išlaidos

XI.    Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatyminio pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A. Akcinis kapitalas

B. Memorandumas ir įstatai

C. Reikšmingos sutartys

D. Valiutų kontrolė

E. Įspėjimas apie mokestines pasekmes

F. Dividendai ir mokėjimų tarpininkai

G. Ekspertų pareiškimai

H. Viešieji dokumentai

I. Papildoma informacija

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS DOKUMENTAS

I.    Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – identifikuoti bendrovės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su bendrovės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto sudarymą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

II.    Svarbiausia informacija apie emitentą

Šio punkto tikslas – apibendrinti svarbiausią informaciją apie bendrovės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei dokumente esančios finansinės ataskaitos yra patikslintos siekiant atsižvelgti į reikšmingus bendrovės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti formuluojami iš naujo.

A. Pasirinkti finansiniai duomenys

B. Kapitalizacija ir įsiskolinimas

D. Rizikos veiksniai

III.    Informacija apie bendrovę

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie bendrovės verslo veiklą, jos gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir verslui įtakos turinčius veiksnius. Jis taip pat skirtas teikti informacijai apie bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakankamumą ir tinkamumą bei būsimo pajėgumo augimo ar mažėjimo planus.

A. Bendrovės istorija ir raida

B. Verslo apžvalga

C. Organizacinė struktūra

D. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

IV.    Veiklos ir finansų apžvalga bei perspektyvos

Šio punkto tikslas – pateikti vadovybės paaiškinimą dėl veiksnių, veikusių bendrovės finansinę būklę ir veiklos rezultatus finansinių ataskaitų apimamais istoriniais laikotarpiais, ir vadovybės atliktą veiksnių ir tendencijų, kurie, kaip laukiama, turės reikšmingos įtakos bendrovės finansinei būklei ir veiklos rezultatams būsimais laikotarpiais, įvertinimą.

A. Veiklos rezultatai

B. Likvidumas ir kapitalo ištekliai

C. Tyrimai ir taikomoji veikla, patentai, licencijos ir t. t.

D. Tendencijos

V.    Direktoriai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie bendrovės direktorius ir vadovus, kuri leistų investuotojams įvertinti jų patirtį, kvalifikaciją ir atlyginimų lygius, taip pat jų santykius su bendrove.

A. Direktoriai ir vyresnioji vadovybė

B. Atlyginimas

C. Valdybos veikla

D. Darbuotojai

E. Akcijų nuosavybė

VI.    Stambūs akcininkai ir sandoriai su susijusiomis šalimis

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie stambius akcininkus ir kitus asmenis, galinčius kontroliuoti bendrovę ar daryti jai įtaką. Jame taip pat pateikiama informacija apie sandorius, kuriuos bendrovė sudarė su asmenimis, susijusiais su bendrove, ir ar tokių sandorių sąlygos yra sąžiningos bendrovės atžvilgiu.

A. Stambūs akcininkai

B. Sandoriai su susijusiomis šalimis

C. Ekspertų ir patarėjų interesai

VII.    Finansinė informacija

Šio punkto tikslas – nurodyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, taip pat jų apimamus laikotarpius, finansinių ataskaitų datas ir kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti naudoti rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.

A. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija

B. Reikšmingi pakeitimai

VIII.    Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatyminio pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A. Akcinis kapitalas

B. Memorandumas ir įstatai

C. Reikšmingos sutartys

D. Ekspertų pareiškimai

E. Viešieji dokumentai

F. Papildoma informacija

III PRIEDAS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS

I.    Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – identifikuoti bendrovės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su bendrovės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto sudarymą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

II.    Siūlymo statistiniai duomenys ir numatomas grafikas

Šio punkto tikslas – suteikti svarbiausią informaciją apie bet kokio siūlymo vykdymą ir svarbių su tuo siūlymu susijusių datų identifikavimas.

A. Siūlymo statistiniai duomenys

B. Metodas ir numatomas grafikas

III.    Svarbiausia informacija apie emitentą

Šio punkto tikslas – apibendrinti svarbiausią informaciją apie bendrovės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei dokumente esančios finansinės ataskaitos yra patikslintos siekiant atsižvelgti į reikšmingus bendrovės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti formuluojami iš naujo.

A. Kapitalizacija ir įsiskolinimas

B. Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas

C. Rizikos veiksniai

IV.    Ekspertų interesai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie sandorius, kuriuos bendrovė sudarė su ekspertais ar patarėjais, įdarbintais esant poreikiui.

V.    Siūlymo ir įtraukimo į prekybos sąrašą išsamus aprašas

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių siūlymą ir įtraukimą į prekybos sąrašą, vertybinių popierių platinimo planą ir susijusius klausimus.

A. Siūlymas ir įtraukimas į prekybos sąrašą

B. Platinimo planas

C. Rinkos

D. Parduodantys vertybinių popierių savininkai

E. Gautinų sumų sumažėjimas (tik nuosavybės vertybiniams popieriams)

F. Emisijos išlaidos

VI.    Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatyminio pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A. Valiutų kontrolė

B. Įspėjimas apie mokestines pasekmes

C. Dividendai ir mokėjimų tarpininkai

D. Ekspertų pareiškimai

E. Viešieji dokumentai

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

(nurodyta 44 straipsnyje)