EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 11 18

COM(2015) 574 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Valstybių narių pažangos, padarytos siekiant 2020 m. nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2012/27/ES, įvertinimas pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus

{SWD(2015) 245 final}

Turinys

1.    Įžanga    

2.    Pažanga siekiant 2020 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo    

3.    Nacionaliniai tikslai    

4.    Energijos suvartojimo tendencijos ir nacionalinių priemonių įvertinimas pagal sektorius    

4.1.    Pramonės sektorius    

4.2.    Gyvenamųjų namų sektorius    

4.3.    Paslaugų sektorius    

4.4.    Viešasis sektorius    

4.5.    Transporto sektorius    

4.6.    Elektros energijos gamybos sektorius    

4.7.    EVED perkėlimo į nacionalinę teisę padėtis    

4.8.    Finansavimas    

4.9.    Galutinio energijos suvartojimo mažinimas 2016 m. pagal Energetinių paslaugų direktyvos 2006/32/EB reikalavimus    

5.    IŠVADA    

I priedas    

II priedas    

1.Įžanga

Energetikos sąjungos strategijoje 1 paraginta iš esmės naujai įvertinti energijos vartojimo efektyvumą ir imti jį laikyti atskiru energijos šaltiniu, prilygstančiu sutaupytos energijos vertei. Dėmesį sutelkus į energijos vartojimo efektyvumą, kaip energijos paklausos mažinimo būdą, prisidedama prie energijos tiekimo saugumo, konkurencingumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo, o vartotojai ir pramonės sektorius taupo sąnaudas.

Energetikos sąjungos strategijoje patvirtintas tikslas iki 2020 m. pasiekti 20 proc. didesnį energijos vartojimo efektyvumą, vadinasi, pasiekti, kad galutinis energijos suvartojimas sudarytų mažiau kaip 1 086 Mtne arba pirminės energijos suvartojimas sudarytų mažiau kaip 1 483 Mtne. Tai – būtina sąlyga tam, kad būtų žengiama į priekį, iki 2030 m. energijos suvartojimą stengiantis sumažinti bent 27 proc. – iki 2020 m. šį rodiklį ketinama persvarstyti, turint galvoje 30 proc. tikslą.

2014 m. Komisija savo komunikate dėl energijos vartojimo efektyvumo (COM(2014) 520 final) padarė išvadą, kad ES sutaupytas energijos kiekis 2020 m. pasieks apie 18–19 proc. Nuo tada valstybės narės dėjo daugiau pastangų, kad įgyvendintų ES energijos vartojimo efektyvumo teisės aktus, ir užsibrėžė platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslus (susumavus dabartinius tikslus, 2020 m. būtų sutaupyta 17,6 proc. pirminės energijos, pagal susumuotus praėjusių metų tikslus būtų sutaupyta tik 16,4 proc.). Atsižvelgdama į tai, Komisija ir toliau optimistiškai tiki, kad 20 proc. tikslas bus pasiektas, jei galiojantys ES teisės aktai bus iki galo įgyvendinti, valstybės narės padidins savo užmojus ir visoje Europoje ir toliau bus gerinamos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą sąlygos.

Šioje ataskaitoje įvertinta, kokia pažanga padaryta siekiant šio tikslo ir įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2012/27/ES. Joje valstybėms narėms 2 pateikiama keletas rekomendacijų. Ataskaita parengta remiantis valstybių narių metinėmis ataskaitomis ir nacionaliniais efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planais. Kartu su šia ataskaita pateikiamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas 3 . Jame išsamiai aprašyti taikomi veiklos rezultatų rodikliai.

2.Pažanga siekiant 2020 m. ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo

Mažinant energijos suvartojimą ES lygmeniu, padaryta didelė pažanga. 2005–2013 m. galutinis energijos suvartojimas bendrai sumažėjo 7 proc. Pirminės energijos suvartojimas per tą patį laikotarpį sumažėjo 8 proc. Remiantis preliminariu vertinimu, ši mažėjimo tendencija išliks, ir 2014 m. pirminės energijos suvartojimas sumažės iki 1 516 Mtne 4 .

Galutinis energijos suvartojimas 5 28 ES valstybėse narėse sumažėjo nuo 1 186 Mtne 2005 m. iki 1 102 Mtne 2012 m., bet 2013 m. padidėjo iki 1 105 Mtne. 2013 m. jis padidėjo daugiausia dėl didesnio suvartojimo Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje 6 .

Absoliutusis energijos suvartojimas pramonės sektoriuje sumažėjo nuo 327 Mtne 2005 m. iki 275 Mtne 2012 m. (16 proc.). Apskritai prie šios mažėjimo tendencijos labai prisidėjo ekonomikos krizė, Europos šalių ekonomikos pertvarkymo padarytas poveikis ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės. Vis dėlto 2013 m. energijos suvartojimas pramonės sektoriuje padidėjo iki 277 Mtne. Tai daugiausia lėmė energijos suvartojimo padidėjimas kai kuriuose pramonės pasektoriuose – daugiausia, 6 proc., energijos suvartojimas padidėjo kasybos ir karjerų sektoriuje.

Gyvenamųjų namų sektoriuje galutinis energijos suvartojimas 2013 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo 3 proc.

Paslaugų sektoriuje galutinis energijos suvartojimas 2005–2013 m. padidėjo 6 proc., tačiau šiame sektoriuje sukurta pridėtinė vertė per tą patį laikotarpį padidėjo 11 proc., dėl to energijos intensyvumo rodikliai pagerėjo.

Galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje per tą laikotarpį sumažėjo 6 proc. 2013 m. transporto sektoriui teko didžiausia galutinio energijos suvartojimo dalis (32 proc.). Po jo sekė gyvenamųjų namų sektorius – jam teko 27 proc. dalis, pramonės sektorius (25 proc.) ir paslaugų sektorius (14 proc.). Kitiems sektoriams teko likusieji 2 proc.

Pirminės energijos suvartojimas 7 28 ES valstybėse narėse sumažėjo nuo 1 709 Mtne 2005 m. iki 1 567 Mtne 2013 m. Remiantis preliminariais skaičiavimais, pirminės energijos suvartojimas 2014 m. toliau mažėjo iki 1 516 Mtne 8 . Tačiau Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje pirminės energijos suvartojimas 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo.

Apskritai 2005–2013 m. pirminės energijos suvartojimas 28 ES valstybėse narėse sumažėjo pirmiausia dėl sumažėjusio galutinio energijos suvartojimo, tam įtakos taip pat turėjo struktūriniai pokyčiai elektros energijos gamybos sektoriuje, stengiantis, kad daugiau elektros būtų pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Energijos suvartojimas energijos sektoriuje sumažėjo 13 proc., to laikotarpio paskirstymo nuostoliai sumažėjo 8 proc.

28 ES valstybių narių kogeneracinėse jėgainėse pagamintas šilumos kiekis sumažėjo 9 proc. nuo 46 Mtne 2005 m. iki 42 Mtne 2013 m.

3.Nacionaliniai tikslai

2013 m. valstybės narės užsibrėžė nacionalinius orientacinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus 9 . Vėliau Austrija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Graikija, Vengrija, Italija, Slovakija ir Ispanija savo 2014 m. nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose užsibrėžė platesnio užmojo galutinio energijos suvartojimo tikslus, pirmiausia stengdamosi dar labiau sumažinti paklausą gyvenamųjų namų, paslaugų, pramonės ir transporto sektoriuose. Tik Malta ir Lenkija Komisijai pranešė apie ne tokius aukštus galutinio energijos suvartojimo tikslus. Energijos vartojimo efektyvumo tikslas – didinant efektyvumą suvartojamos energijos kiekį atsieti nuo ekonomikos augimo. Atsižvelgiant į tai, Kroatijos, Kipro, Suomijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos ir Rumunijos orientaciniai tikslai yra nepakankamai aukšti, nes prognozuojamas galutinis energijos suvartojimas yra didesnis už 2014–2020 m. prognozuojamą BVP raidą 10 .

Kalbant apie pirminės energijos suvartojimą, Kipro, Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Maltos, Ispanijos ir Švedijos 2014 m. nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose užsibrėžti orientaciniai tikslai yra aukštesni, palyginti su jų pradiniais tikslais. Ypač Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Malta, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė, atsižvelgdamos į numatomą 2014–2020 m. BVP augimą, užsibrėžė plataus užmojo tikslus. Bulgarija, Kroatija ir Slovakija savo užmojus sumažino. Kroatija, Suomija, Graikija ir Rumunija, laikydamosi savo 2020 m. orientacinių pirminės energijos suvartojimo tikslų, galės pirminės energijos suvartojimą didinti sparčiau už 2014–2020 m. numatomą vidutinį savo BVP augimą 11 .

Valstybių narių, paėmus kartu, energijos vartojimo efektyvumo tikslai yra nepakankamai aukšti, kad būtų pasiektas 20 proc. ES lygmens tikslas. Susumavus nacionalinius orientacinius tikslus, palyginti su 2020 m. prognozėmis, būtų sutaupyta 17,6 proc. pirminės energijos. Nors šis rodiklis, palyginti su pirmaisiais tikslais, apie kuriuos pranešta, yra geresnis ir sveikintinas, jis vis dar yra mažesnis už ES tikslą sutaupyti 20 proc. pirminės energijos, palyginti su 2020 m. prognozėmis. Tačiau iš naujausių duomenų apie daromą pažangą matyti, kad galima daryti optimistiškesnę išvadą.

4.Energijos suvartojimo tendencijos ir nacionalinių priemonių įvertinimas pagal sektorius

Norėdama įvertinti, kokią pažangą valstybės narės padarė siekdamos savo orientacinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, Komisija analizavo valstybių narių nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, metines ataskaitas ir rodiklius – jie išsamiau aprašyti pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 12 . Atlikus analizę, paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių 2005–2013 m. pirminės energijos suvartojimą ir galutinį energijos suvartojimą mažino sparčiau, negu reikėtų mažinti 2005–2020 m. laikotarpiu, kad iki 2020 m. būtų pasiekti jų pirminės energijos ir galutinio energijos suvartojimo tikslai. Išimtys: Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Švedija (pirminės energijos suvartojimo atžvilgiu) ir Austrija, Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Lietuva, Malta ir Slovakija (galutinio energijos suvartojimo atžvilgiu) 13 .

Viso ūkio pirminės energijos intensyvumas 14 2005–2013 m. vidutiniškai sumažėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Estiją.

4.1.Pramonės sektorius

Absoliutusis galutinis energijos suvartojimas pramonės sektoriuje sumažėjo nuo 327 Mtne 2005 m. iki 277 Mtne 2013 m. (-15 proc.). 2008–2012 m. mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad sulėtėjo pramonės veikla ir pakito pramonės struktūra. Tačiau šią teigiamą tendenciją daugiausia skatino energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas – jo poveikis buvo beveik triskart didesnis 15 .

Kadangi ateinančiais metais ekonomikos augimo tikimasi daugumoje valstybių narių, norint užtikrinti, kad energijos suvartojimas būtų atsietas nuo ekonomikos augimo, reikės įdėti daugiau pastangų. Be to, dėl mažesnių naftos ir dujų kainų gali sumažėti akstinas investuoti į šio sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nes pailgėja grąžos laikotarpis.

Skirtingų valstybių narių pramonės sektorių energijos intensyvumas labai skiriasi: didžiausio energijos intensyvumo valstybės narės Bulgarijos ir mažiausio energijos intensyvumo valstybių narių Danijos ir Airijos pramonės sektorių energijos intensyvumas skiriasi septyniskart. 2005–2013 m. dauguma valstybių narių, išskyrus Graikiją, Vengriją, Airiją ir Latviją, sumažino savo pramonės ir statybos sektorių energijos intensyvumą.

Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema buvo svarbus skatinamasis investicijų į energijos vartojimo efektyvumą energijai imliuose pramonės sektoriuose veiksnys. Be to, dauguma valstybių narių energijos vartojimo efektyvumą pramonės sektoriuje remia finansinėmis paskatomis ir fiskalinėmis priemonėmis. Savanoriški susitarimai yra dar viena dažnai naudojama pramonės sektoriui skirta politikos priemonė. Su pramonės sektoriaus veiklos vykdytojais tokius susitarimus yra sudariusios devynios valstybės narės: Belgija, Danija, Suomija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Energiją pramonės sektoriuje taip pat padeda taupyti rinkos priemonės, pvz., Italijoje – baltųjų sertifikatų sistema, Danijoje – energijos taupymo įpareigojimų sistema.

Įgyvendinus EVED 8 straipsnio 4 dalį, pagal kurią iš didelių įmonių reikalaujama nuo 2015 m. vykdyti energijos vartojimo auditus, pramonės sektoriuje galbūt bus lengviau pasirinkti ekonomiškas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Tačiau apie pusė valstybių narių Komisijai dar nepranešė apie nacionalinės teisės aktus, kuriais šis EVED reikalavimas būtų perkeltas į nacionalinę teisę, todėl Komisija prieš tas šalis pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

Valstybės narės, įgyvendindamos savo politiką, taip pat turėtų sutelkti dėmesį į mažąsias ir vidutines įmonės – pašalinti rinkos kliūtis ir sudaryti joms sąlygas išnaudoti visas likusias efektyvaus energijos vartojimo galimybes.

4.2.Gyvenamųjų namų sektorius

Absoliutusis galutinis energijos suvartojimas gyvenamųjų namų sektoriuje sumažėjo nuo 306 Mtne 2005 m. iki 296 Mtne 2013 m. (-3 proc.), nors 2012–2013 m. šis suvartojimas šiek tiek padidėjo. Bendrą sumažėjimą daugiausia lėmė energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, ypač susijusios su energijos suvartojimu patalpų šildymui 16 .

Vienam kvadratiniam metrui tenkantis energijos suvartojimas 2005–2013 m. sumažėjo visose valstybėse narėse, išskyrus Italiją, kur jis padidėjo 10 proc., ir Estiją, kur jis nepakito 17 . Vienam kvadratiniam metrui tenkančio energijos suvartojimo sumažėjimą būtų galima paaiškinti tuo, kad pastatams, prietaisams ir šildymo technologijoms – iš dalies dėl laipsniškai įgyvendinamos Pastatų energinio naudingumo direktyvos – taikyti griežtesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai.

Valstybės narės neseniai parengė pirmąją ilgalaikę viso savo pastatų fondo renovacijos strategiją, kaip to reikalaujama pagal EVED 4 straipsnį 18 . Nors kai kuriose strategijose trūko tam tikros informacijos, pvz., apie negyvenamuosius pastatus, investicines sąnaudas ir finansavimo šaltinius, tikimasi, kad strategijas atnaujinus kitą kartą – tai numatyta padaryti 2017 m. – ilgalaikių renovacijos strategijų kokybė pagerės.

Norint pagerinti renovacijos kokybę, montuotojus ir darbininkus reikia mokyti ir ugdyti jų gebėjimus naudoti naujas ir efektyvesnes technologijas, kuriomis būtų galima pakeisti esamą statybos ir renovacijos įrangą ir procesus. 2013 ir 2014 m. 21-oje valstybėje narėje jau pradėti įgyvendinti nacionaliniai kvalifikacijos ugdymo ir mokymo planai, parengti pagal ES projektą „BUILD UP Skills“ 19 . Be to, nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose apibrėžtos ir kitos nacionalinės mokymo priemonės, tačiau šioje srityje reikalingos tolesnės tikslinės pastangos.

Užtikrinti, kad gyvenamųjų namų sektoriuje energija būtų vartojama efektyviai, stengiamasi įvairiomis politikos priemonėmis, pvz., reguliavimo ir finansinėmis ir (arba) fiskalinėmis priemonėmis, viešinimo ir informuotumo didinimo priemonėmis, savanoriškais susitarimais, investicijomis į infrastruktūrą (diegiant pažangiuosius skaitiklius), rinkos priemonėmis ir kt. Reguliavimo priemonės daugiausia susijusios su Pastatų energinio naudingumo direktyvos, įskaitant būtiniausius energinio naudingumo reikalavimus, naujų bei esamų pastatų sertifikatus ir vandens katilų bei oro kondicionavimo sistemų patikrinimus, ir su Ekologinio projektavimo direktyvos, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo standartus prietaisams ir įrangai, įgyvendinimu.

Finansinės ir fiskalinės priemonės, kuriomis padedama gerinti energijos vartojimo efektyvumą, apima dotacijas ir subsidijas. Keletas valstybių narių (Prancūzija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai ir Portugalija) siūlo paskolų programas. Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlandai ir Portugalija praneša, jog namų ūkiams, kurie padidina energijos vartojimo efektyvumą, taiko mokesčių lengvatas. Šešios valstybės narės (Austrija, Danija, Estija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija) įvedė energijos mokesčius, kuriais siekia pakeisti elgseną ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumą. Austrijoje, Kipre, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Latvijoje, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenamuosiuose namuose diegiami pažangieji skaitikliai.

Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemose daugiausia dėmesio skiriama gyvenamųjų namų sektoriui, stengiantis, kad per metus galutiniai vartotojai sutaupytų 1,5 proc. energijos, kaip to reikalaujama EVED 7 straipsnyje. Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą priėmė arba planuoja priimti iš viso 16 šalių. Dauguma valstybių narių (išskyrus Daniją, Portugaliją ir Švediją) nusprendė taikyti leidžiamas išimtis, pagal kurias sutaupomą kiekį leidžiama sumažinti ne daugiau kaip 25 proc. 20 Dėl to energijos kiekis, kuris bus sutaupytas iki 2020 m., sumažėja. Komisija taip pat pripažįsta, kad kai kuriose šalyse šis straipsnis įgyvendinamas prastai, nes daugelis valstybių narių kliaujasi senomis priemonėmis, vėluoja įgyvendinti priemones, apie kurias pranešė, energijos, kurią tikimasi sutaupyti, kiekis pervertinamas arba tinkamai neatsižvelgiama į įvairių politikos sričių dubliavimosi poveikį. Todėl Komisija toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas šis straipsnis.

Valstybės narės turi geriau informuoti vartotojus apie efektyvaus energijos vartojimo galimybes ir toliau gerinti investicijų sąlygas privatiems vartotojams, kad paspartintų šiuo metu labai vangiai vykstančią esamo Europos pastatų fondo renovaciją. Šiame sektoriuje reikia imtis tikslinių priemonių, nes namų ūkiai į energijos kainų augimą reaguoja ne taip aktyviai kaip, pvz., energijai imlios pramonės sektorius. Be to, reikia imtis konkretesnių priemonių dėl pažeidžiamų vartotojų, kad būtų galima veiksmingai spręsti energijos nepritekliaus klausimus ir gerinti gyvenimo lygį. Pavyzdžiui, būtų naudingos tokios priemonės kaip nepalūkaninės paskolos, būtų naudinga išspręsti nuomininko ir savininko dilemą.

4.3.Paslaugų sektorius

Absoliutusis galutinis energijos suvartojimas paslaugų sektoriuje padidėjo nuo 144 Mtne 2005 m. iki 153 Mtne 2013 m. (6 proc.). Tačiau energijos suvartojimas didėjo lėčiau už pridėtinės vertės augimą per tą patį laikotarpį (11 proc.). Apskritai ES paslaugų sektoriaus energijos intensyvumas (normalizuotas pagal šildymo dienolaipsnius) 2005–2013 m. sumažėjo 4 proc., daugiausia Austrijoje (20 proc.), Vengrijoje (26 proc.), Airijoje (37 proc.) ir Portugalijoje (21 proc.). Tai labai teigiama tendencija. Tačiau Bulgarijoje, Kroatijoje, Suomijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Ispanijoje energijos intensyvumas 2013 m., palyginti su 2005 m. lygiu, padidėjo.

Dauguma gyvenamųjų namų sektoriui taikomų reguliavimo priemonių taip pat taikomos ir paslaugų sektoriui.

Kadangi tikimasi, kad paslaugų sektorius augs, valstybėms narėms reikės imtis atitinkamų priemonių ir toliau spręsti uždavinius, kad visoje ES būtų išsaugota teigiama energijos intensyvumo mažėjimo tendencija.

4.4.Viešasis sektorius

EVED 5 straipsnio 1 dalyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad kasmet būtų renovuojama 3 proc. bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir vėsinamų pastatų patalpų ploto arba per metus būtų sutaupomas lygiavertis energijos kiekis. 18 valstybių narių 5 straipsnio reikalavimus įgyvendins alternatyviomis priemonėmis (pvz., priemonėmis, kuriomis patalpų naudotojai būtų skatinami keisti savo elgseną); kitos nusprendė laikytis nustatytojo būdo ir renovuoti 3 proc. bendro patalpų ploto. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose privalo nurodyti bendrą pastatų, kurie neatitiko EVED 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, patalpų plotą ir renovuotų pastatų patalpų plotą arba tai, kokį energijos kiekį per praėjusius metus pavyko sutaupyti pagal EVED 5 straipsnio 1 ir 6 dalis. Dauguma valstybių narių tam tikrą informaciją apie tai pateikė 2015 m. metinėse ataskaitose; Graikija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai ir Slovėnija apie tai nepateikė jokios informacijos 21 . Duomenys apie bendrą pastatų, kurie neatitiko energinio naudingumo reikalavimų pagal 5 straipsnį, patalpų plotą daugeliu atvejų buvo pateikti, tačiau duomenų apie energijos kiekį, sutaupytą renovavus centrinės valdžios subjektams priklausančius pastatus (arba ėmusis alternatyvių priemonių), kuriuos privaloma teikti nuo 2014 m. sausio 1 d., daugelyje metinių ataskaitų nepateikta arba jie buvo neaiškūs. Todėl kol kas neįmanoma įvertinti, ar valstybės narės 2014 m. įvykdė EVED 5 straipsnyje joms nustatytus įpareigojimus, tačiau Komisija atidžiai stebės, ar jie tinkamai įgyvendinami.

Pagal EVED 6 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad centrinės valdžios subjektai pirktų tik aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus. Visos valstybės narės pranešė, kokios priemonės yra reikalingos tam pasiekti, tik Belgijos, Italijos ir Ispanijos nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose trūko priemonių, kuriomis kitos viešojo sektoriaus įstaigos būtų skatinamos elgtis taip pat. Komisija inicijavo tyrimą, per kurį ketina įvertinti šios nuostatos veiksmingumą. Iš tarpinių rezultatų matyti, kad viešųjų pirkimų reikalavimus dėl energijos vartojimo efektyvumo iki galo supranta ne visos perkančiosios organizacijos ir kad kai kuriose šalyse EVED 6 straipsnio reikalavimai ne iki galo perkelti į nacionalinę teisę. Pasak valstybių narių, kitos kliūtys yra šios: tai, kad institucijoms trūksta gebėjimų ir praktinės patirties, kaip viešuosius pirkimus vykdyti laikantis energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, trūksta aiškių gairių ir praktinių priemonių, neaiškūs viešųjų pirkimų vertinimo kriterijai. Todėl Komisija nagrinės, kaip galėtų geriausiai padėti valstybėms narėms įgyvendinti šią nuostatą.

4.5.Transporto sektorius

Galutinis energijos suvartojimas 28 ES valstybių narių transporto sektoriuje 22 sumažėjo nuo 370 Mtne 2005 m. iki 349 Mtne 2013 m. (-6 proc.). 2005–2007 m. energijos suvartojimas padidėjo 4 proc., bet vėliau sparčiai mažėjo (-9 proc. 2007–2013 m.).

Įvertinta, kad 2007–2013 m. apie 40 proc. sumažėjimo lėmė ekonomikos krizė, keleivių eismo sektoriuje suvartojimas išliko stabilus, o krovinių vežimo sektoriuje – sumažėjo. Likusieji 60 proc. daugiausia sutaupyti dėl to, kad, pritaikius griežtesnius CO2 kiekio standartus ir valstybėms narėms įgyvendinant tikslinę transporto politiką (apie ją taip pat kai kuriais atvejais pranešta pagal EVED 7 straipsnį kaip apie transportui taikomą priemonę, skirtą galutiniam energijos suvartojimui mažinti), pagerėjo lengvųjų automobilių energinis naudingumas 23 .

Didžiausias galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje sumažinimas 2005–2013 m. užregistruotas Graikijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Suvartojimas šiek tiek padidėjo Kroatijoje, Suomijoje ir Vokietijoje, ryškus padidėjimas užregistruotas Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje 24 .

2013 m. keleivių pervežimas kolektyviniu transportu pusėje valstybių narių – Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje – padidėjo perpus. Likusiose valstybėse narėse padidėjo lengviesiems automobiliams tenkanti dalis 25 . Kalbant apie krovininį transportą, Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija ir Jungtinė Karalystė 2013 m., palyginti su 2005 m., padidino krovinių vežimą geležinkeliais ir vidaus vandens keliais.

Valstybės narės remia pastangas didinti ir privačiojo, ir viešojo transporto efektyvumą – didinti transporto priemonių efektyvumą, mažinti išmetamą CO2 kiekį, kad jis atitiktų ES CO2 kiekio standartus, pereiti prie aplinkai mažiau kenkiančio transporto rūšių (pvz., geležinkelio ar kitų viešojo transporto priemonių), informuoti vartotojus ir keisti jų elgseną.

Kalbant apie viešojo transporto sektorių, Bulgarija, Čekija, Danija, Prancūzija, Italija, Latvija, Portugalija, Švedija ir Jungtinė Karalystė savo nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose pažymėjo geležinkelių transportui skirtas priemones. Danijoje energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai nustatyti taksi automobiliams. Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija ir Italija nurodė ketinančios plėsti metro transportą. Belgija, Airija ir Portugalija pažymėjo skatinančios pereiti prie kitų transporto rūšių, naudotis viešuoju transportu, dviračiais, vaikščioti pėsčiomis. Privačiajam transportui skirtos priemonės – didinti automobilių parko efektyvumą, taikyti priemones, kuriomis būtų remiamas elektrinių, vandenilinių arba mažiau kuro vartojančių automobilių naudojimas, plėsti dviračių juostas ir pan. Priemonių, kuriomis būtų finansiškai skatinama pirkti energiją efektyviau vartojančias transporto priemones, imamasi Kroatijoje, Liuksemburge, Ispanijoje (dėl elektra varomų automobilių) ir Nyderlanduose, o Danijoje elektrinių ir vandenilinių automobilių savininkams, kurie pereina prie mažiau kuro vartojančių transporto priemonių, siūlomos mokesčių paskatos. Elgsenos priemones taip pat paminėjo Suomija, Nyderlandai (vairuotojų mokymas) ir Jungtinė Karalystė. Prancūzijoje krovinių vežimo sektoriuje taip pat planuojama pereiti prie aplinkai mažiau kenkiančio transporto rūšių, tokių kaip geležinkelis, jūrų ir vidaus vandens kelių transportas.

4.6.Elektros energijos gamybos sektorius

Pirminės energijos per praėjusius metus buvo suvartota mažiau dėl sumažėjusio galutinio energijos suvartojimo, Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įdiegimo ir struktūrinių pokyčių elektros energijos gamybos sektoriuje. Pirmiausia, per praėjusius metus įvyko struktūrinių pokyčių, nes vietoj elektros energijos gamybos šiluminėse elektrinėse imta daugiau naudoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Siekiant 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų elektros energijos gamybos sektoriaus efektyvumas yra ypač svarbus. Elektros energijos gamybos sektoriaus efektyvumas daug prisideda prie energijos tiekimo saugumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Šiame sektoriuje energiją vartoti efektyviau gali padėti ne tik Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, bet ir tikslinė energijos vartojimo efektyvumo politika (pvz., padidinus didelio efektyvumo kogeneracinėse jėgainėse pagaminamos šilumos ir elektros energijos kiekį), centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika.

Valstybės narės per praėjusius metus dėjo daugiau pastangų dėl atsinaujinančiosios energijos. 2013 m. bendra atsinaujinančiosios energijos dalis ES sudarė 15 proc. Įvertinta, kad 2014 m. ji sudarė 15,3 proc., dėl to sumažėjo pirminės energijos suvartojimas, nes daugumos atsinaujinančiųjų energijos išteklių transformavimo efektyvumas siekia 100 proc. 26 .

EVED 24 straipsnio 6 dalyje iš valstybių narių reikalaujama pateikti informaciją apie tai, kiek šilumos ir elektros energijos pagaminta šiluminėse, ypač kogeneracinėse, jėgainėse. 28 ES valstybėse narėse kogeneracinėse jėgainėse pagaminamas šilumos kiekis sumažėjo 9 proc. nuo 46 Mtne 2005 m. iki 42 Mtne 2013 m. Norėdamos padidinti efektyvumą ir prisidėti prie pramonės našumo, valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad padidintų, pirmiausia, didelio efektyvumo kogeneracinėse jėgainėse pagaminamos energijos dalį.

EVED 14 straipsnyje nustatyta investicijų į efektyvias centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas skatinimo sistema. Teigiamų tendencijų galima matyti devyniose valstybėse narėse, kuriose vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo jėgainėse transformuotos energijos kiekis 2005–2013 m. padidėjo. Vis dėlto likusiose 12 valstybių narių, kuriose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistema, galima pastebėti mažėjimo tendenciją 27 . Todėl, norint visiškai išnaudoti efektyvaus energijos vartojimo galimybes elektros energijos gamybos sektoriuje, labai svarbu iki galo įgyvendinti 14 straipsnį ir atlikti visapusiškus įvertinimus, kuriuos valstybės narės turi parengti iki 2015 m. pabaigos (išanalizuoti savo galimybes taikyti didelio efektyvumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, naudoti efektyvias centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas).

1 langelis. Geri valstybių narių pavyzdžiai