EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52015DC0481

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį)

COM/2015/0481 final

Briuselis, 2015 10 01

COM(2015) 481 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį)


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį)

1.Įvadas

Visose Europos jūrose dėl žmogaus veiklos neigiamo poveikio mažėja daugelio jūrų rūšių populiacijų dydis ir paplitimo arealas, taip pat jų buveinių 1 .

Jungtinės Tautos per pastaruosius du dešimtmečius nuolat reiškia susirūpinimą dėl vandenynų ir jūrų biologinės įvairovės būklės 2 . Pagal Biologinės įvairovės konvenciją ES yra įsipareigojusi užtikrinti 10 % savo pakrančių ir jūrų teritorijų apsaugą. Šis uždavinys atitinka ir 14-ą darnaus vystymosi tikslą – išsaugoti ir tvariai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darnaus vystymosi tikslais 3 .

2011 m. Europos Sąjunga priėmė Biologinės įvairovės strategiją, kuria siekia iki 2020 m. savo teritorijoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą. Buveinių direktyva 4 reikalauja steigti specialias saugomas teritorijas, įskaitant skirtas pakrančių ir jūrų buveinėms apsaugoti. Be to, ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva 5 (JSPD) siekiama visų pirma apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.

 

JSPD reikalaujama, kad valstybės narės priimtų priemonių programas 6 , kurias įgyvendindamos iki 2020 m. pasiektų gerą joms priklausančių jūrų vandenų 7 aplinkos būklę. Priemonių programos turi apimti erdvės apsaugos priemones, padedančias sukurti nuoseklius ir reprezentatyvius saugomų jūrų teritorijų (SJT) tinklus 8 . Saugomos jūrų teritorijos yra visoje Europoje naudojama pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsaugos priemonė. Konkrečiai jos yra:

-geografiškai apibrėžtos jūrų teritorijos,

-kurių pirminis ir aiškiai įvardytas tikslas – apsaugoti gamtą,

-ir kurios reguliuojamos bei valdomos teisinėmis ir kitomis veiksmingomis priemonėmis, kad šis tikslas būtų pasiektas 9 .

Įrodyta, kad tinkamai valdant Europos saugomas jūrų teritorijas sulaukiama teigiamų ekologinių rezultatų. Itin saugomuose jūrų draustiniuose rūšių tankis 10 padidėjo vidutiniškai 116 proc., augalų ir gyvūnų biomasė padidėjo vidutiniškai 238 proc., gyvūnų kūno matmenys – 13 proc. ir rūšių gausa –19 proc. 11 .

Veiksmingai valdomos SJT padeda jūroms ir vandenynams išlikti sveikiems ir tvariems, o tai stiprina jūrų ir vandenynų funkcijas. Taigi saugomų jūrų teritorijų vaidmuo neapsiriboja gamtos apsauga – visuomenei jos yra naudingos ir ekonomine prasme; jos yra žaliasis pamatas, ant kurio statoma mėlynoji ekonomika. Pavyzdžiui, įvertinta, kad bendra tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų teikiama nauda 2011 m. siekė 1,5 mlrd. eurų per metus. Ši nauda galėtų padidėti iki 3,2 mlrd. eurų, jei tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų užimamas plotas būtų padvigubintas 12 .

SJT teikia įvairios socialinės ir ekonominės naudos. Nustačius SJT didėja rūšių biomasė, taigi SJT gali padėti žuvų ištekliams atsikurti 13 . Įrodyta, kad teigiamas SJT poveikis persiduoda ir kaimyniniams ištekliams. Pavyzdžiui, Ispanijoje įkūrus Islas Columbretes jūrų draustinį, aplinkinių žuvų išteklių laimikis padidėjo apie 10 proc. per metus 14 .

Švarus vanduo, sveikos buveinės ir gausi jūrų biologinė įvairovė taip pat yra vienas iš pakrančių ir jūrų turizmo kertinių akmenų. Saugomos jūrų teritorijos gali tapti didele turistų traukiamąja jėga ir paskatinti pakrančių ir jūrinių vietovių ekonomikos augimą 15 . Australijoje Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko ir Pasaulio paveldo teritorijos baseine 2012 m. iš turizmo gauta 6,4 mlrd. JAV dolerių tiesioginių pajamų, 5,2 mlrd. JAV dolerių pridėtinės vertės ir daugiau kaip 64 000 visos darbo dienos ekvivalento darbo vietų 16 .

Galiausiai gerindamos jūrų aplinkos būklę SJT gali sustiprinti kitas jūrų ekosistemos funkcijas, kaip antai atliekų asimiliaciją, pakrančių apsaugą ir potvynių valdymą 17 . Apskaičiuota, kad britų įsteigto SJT tinklo teikiamas dujų ir klimato reguliavimas vertas 8,2 mlrd. svarų, o maisto medžiagų apykaita – 1,3 mlrd. svarų 18 .

Šioje ataskaitoje, teikiamoje pagal JSPD 21 straipsnį, įvertinama iki 2012 m. pabaigos valstybių narių padaryta pažanga steigiant SJT. Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) atliktu darbu vertinant Europos SJT tinklą, ataskaitoje apžvelgiama valstybių narių padaryta pažanga steigiant saugomas jūrų teritorijas (2 skirsnis), po to nagrinėjamas SJT nuoseklumas ir reprezentatyvumas, kaip reikalaujama 13 straipsnio 4 dalyje (3 skirsnis). Paskutiniame skirsnyje apžvelgiama, kokius darbus dar reikia atlikti. Prie ataskaitos pridedami du techniniai priedai, kuriuose apibrėžiami ataskaitoje vartojami terminai, pateikiamas europinis ir tarptautinis SJT steigimo teisinis kontekstas ir pateikiamos lentelės su ataskaitoje minimais skaičiais.

2.Padarytos pažangos vertinimas

2015 m. EAA pateiks ataskaitą apie Europos saugomas jūrų teritorijas 19 . Agentūros vertinimu, nuo tada, kai 1993 m. įsigaliojo Biologinės įvairovės konvencija 20 , Europa įdėjo daug pastangų steigdama SJT ir kurdama jų tinklus. 2012 m. pabaigoje SJT sudarė 5,9 proc. Europos jūrų ploto 21 , tačiau tarp Europos regionų yra didelių SJT aprėpties skirtumų. Trijuose iš dešimties jūrų paregionių SJT sudaro daugiau kaip 10 proc. ploto, tačiau dviejose regioninėse jūrose 2012 m. SJT dalis sudarė mažiau kaip 2 proc. ploto 22 (žr. 1 lentelę). Be regioninių skirtumų, labai skiriasi SJT aprėptis pakrančių vandenyse ir atviroje jūroje (2 lentelė). Reikėtų pažymėti, kad nuo 2012 m. SJT aprėptis taip pat dar didėjo, nes per tą laiką kai kurios valstybės narės įsteigė dar nemažai saugomų jūrų teritorijų.

EAA ataskaitoje skiriamos trys Europoje esančių saugomų jūrų teritorijų rūšys: tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijos, pagal regionines jūrų konvencijas įsteigtos saugomos jūrų teritorijos ir nacionalinio lygmens saugomos jūrų teritorijos. Reikėtų pažymėti, kad šių trijų rūšių SJT gali iš dalies sutapti (t. y. konkreti teritorija arba jos dalis gali būti įsteigta pagal daugiau kaip vieną sistemą), jų steigimo procesai skiriasi ir joms gali būti taikomi skirtingi teisiniai reikalavimai.

2.1 Tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijos

Jūroje tinklas „Natura 2000“ kuriamas labai sėkmingai – daugiausia Europos SJT pagal plotą įsteigta būtent pagal šią sistemą. 2012 m. pabaigoje šio tinklo teritorijų plotas siekė 228 000 km2 – tai yra daugiau kaip 4 proc. Europos jūrų ploto. Tačiau atskiruose jūros regionuose „Natura 2000“ teritorijoms skiriama skirtingai ploto. Didžiojoje Šiaurės jūroje ir Baltijos jūroje „Natura 2000“ jūros teritorijos apėmė atitinkamai beveik 18 proc. ir 12 proc. vandenų ploto. Kituose regionuose, kaip antai Jonijos jūroje, Adrijos jūroje ir Makaronezijoje, „Natura 2000“ jūros teritorijoms buvo skirta mažiau kaip 2 proc. ploto 23 (žr. 3 lentelę).

Be to, daug daugiau „Natura 2000“ teritorijų įsteigta pakrančių vandenyse 24 . „Natura 2000“ teritorijos priekrantės vandenyse užima 33,3 proc., pakrančių vandenyse – 11,3 proc., o atviroje jūroje – tik 1,7 proc. ploto 25 . Taigi jūrų aplinkai svarbūs elementai atviroje jūroje dar nebuvo įtraukti į „Natura 2000“ teritorijas. Kita vertus, pagal Buveinių direktyvą kuriamas tinklas „Natura 2000“ yra tvirtą teisinį pagrindą turinti teritorijų apsaugos ir tvaraus žmogaus veiklos valdymo jose sistema, ir pakrančių valstybės narės sustiprino savo pastangas, kad užpildytų esamas spragas.

2.2 SJT tinklai, sukurti pagal regionines jūrų konvencijas

Pagal regionines jūrų konvencijas įsteigtos saugomos jūrų teritorijos neretai persidengia su „Natura 2000“ teritorijomis ir nacionalinėmis SJT. Tačiau regioninės jūrų konvencijos yra svarbi valstybių narių bendradarbiavimo platforma kuriant ir įgyvendinant SJT steigimo ir valdymo atsižvelgiant į ekosistemas metodą. Todėl regioninių jūrų konvencijų organizacijos yra viena iš Europos SJT tinklo plėtros varomųjų jėgų 26 .

Baltijos jūros regionas buvo pirmasis Europos jūrinis regionas, kuriame SJT aprėptis viršijo 10 proc. HELCOM įvertinus savo SJT tinklą 2010 m. paaiškėjo, kad jis apima 10,3 proc. 2012 m. SJT tinklas Baltijos jūroje sudarė 12,4 proc. vertinamosios teritorijos ploto 27 .

Tam tikrose šiaurės rytų Atlanto vandenyno dalyse taip pat stebima didelė pažanga. Pavyzdžiui, Didžiojoje Šiaurės jūroje SJT apimtis yra didžiausia Europoje – beveik 18 proc. Vidutinė SJT apimtis šiaurės rytų Atlante 2012 m. buvo 3,2 proc. vertinamosios teritorijos ploto 28 .

Viduržemio jūroje vidutinė SJT apimtis 2012 m. buvo 9,7 proc. vertinamosios teritorijos ploto. Vidutinės SJT apimties Juodojoje jūroje EAA negalėjo įvertinti dėl duomenų stygiaus (4 lentelė).

2.3 Nacionalinio lygmens SJT

Valstybės narės taip pat steigia saugomas jūros teritorijas, kad apsaugotų nacionalinės svarbos elementus. Tokios teritorijos gali įsilieti į tinklą „Natura 2000“, į SJT tinklus, nustatomus pagal regionines jūrų konvencijas, arba tiesiog būti pavienės teritorijos. Pagal skirtingas sistemas įsteigtų saugomų jūrų teritorijų persidengimo mastas valstybėse narėse skiriasi: Europos mastu nacionalinės ir pagal regionines jūrų konvencijas įsteigtos teritorijos persidengia vidutiniškai 68,2 proc. (t. y. daugiau kaip dviems trečdaliams saugomų teritorijų ploto taikoma ir nacionalinė sistema, ir regioninės jūrų konvencijos), o nacionalinės teritorijos ir tinklo „Natura 2000“ SJT persidengia 54,5 proc. 29 . Nesugebėta įrodyta, kad vienu metu kelių skirtingų sistemų taikymas padidina SJT apsaugos lygį.

3.Nuoseklūs ir reprezentatyvūs saugomų jūrų teritorijų tinklai

Šiuo metu nėra bendro ES metodo visos Europos SJT tinklų nuoseklumui ir reprezentatyvumui įvertinti. Vis dėlto regioninės jūrų konvencijos daug prisidėjo prie SJT tinklo nuoseklumo vertinimo kriterijų nustatymo. OSPAR, HELCOM, pagal Barselonos konvenciją įsteigtas Specialiai saugomų zonų regioninės veiklos centras (angl. RAC/SPA) ir „MedPAN“ Viduržemio jūroje atliko SJT tinklo nuoseklumo vertinimą.

OSPAR komisija yra SJT tinklo ekologinį nuoseklumą apibrėžusi tokiais šešiais kriterijais: elementai, reprezentatyvumas, pasikartojimas, junglumas, atsparumas ir pakankamumas/gyvybingumas 30 . Pirmą kartą pagal OSPAR konvenciją saugomų jūrų teritorijų tinklas įvertintas 2010 m. Paaiškėjo, kad jo negalima laikyti ekologiškai nuosekliu dėl SJT erdvinio išdėstymo. 2012 m. OSPAR bandė vėl įvertinti savo SJT tinklo ekologinį nuoseklumą, bet negalėjo padaryti išsamių išvadų, nes buvo per mažai reikiamų rūšių ir buveinių pasiskirstymo duomenų. Tais metais buvo įmanoma tik bendrais bruožais įvertinti SJT erdvinį išdėstymą, ir atrodė, kad OSPAR SJT tinklas greičiausiai nėra ekologiškai nuoseklus. Vis dėlto tam tikruose regionuose pastebėti pirmieji nuoseklumo požymiai, pvz., Didžiojoje Šiaurės jūroje, iš dalies taip pat ir Keltų jūroje 31 .

HELCOM apibrėžė tokius keturis ekologinio nuoseklumo kriterijus: pakankamumas, reprezentatyvumas, elementų pasikartojimas ir junglumas. Nors pagal HELCOM kuriamas SJT tinklas vis augo, 2010 m. HELCOM komisija padarė išvadą, kad SJT tinklas Baltijos jūroje vis dar nėra ekologiškai nuoseklus 32 .

2012 m. MedPAN ir RAC/SPA saugomų Viduržemio jūros teritorijų tinklo nuoseklumą įvertino pagal du kriterijus – reprezentatyvumą ir junglumą. Vertinimo išvada buvo ta, kad Viduržemio jūros SJT tinklo negalima laikyti nei nuosekliu, nei reprezentatyviu 33 . Vakarinė Viduržemio jūros dalis įvertinta kaip geriausiai sujungtas regionas visoje Viduržemio jūroje.

Siekiant pirmą kartą nustatyti Europos SJT tinklų nuoseklumo ir reprezentatyvumo vertinimo kriterijus ir metodą, 2014 m. išorės konsultantai Europos Komisijos užsakymu atliko tyrimą 34 . Tyrimo išvada buvo ta, kad bandomojoje teritorijoje Baltijos jūroje SJT tinklas buvo nenuoseklus. Komisija toliau tobulins ES masto SJT tinklų vertinimo metodiką.

4.Išvados ir perspektyvos

Saugomos jūrų teritorijos yra esminė gamtos išsaugojimo erdvinio valdymo priemonė. Jos gali atlikti nykstančios mūsų jūrų ir vandenynų biologinės įvairovės draustinių funkciją. Veiksmingi SJT tinklai stiprina ekosistemų atsparumą tuo labai pasitarnaudami visuomenei. Jų teikiama socialinė ir ekonominė nauda apima darbo vietų kūrimą, maisto tiekimą, klimato reguliavimą. Taigi SJT yra žaliosios ir mėlynosios ekonomikos sąlyčio pavyzdys.

Nuo Biologinės įvairovės konvencijos įsigaliojimo 1993 m. Europos SJT tinklas labai išsiplėtė ir 2012 m. apėmė beveik 6 proc. Europos jūrų ploto. Šioje ataskaitoje įrodoma, kad Europoje padaryta didžiulė SJT steigimo pažanga. Nuo 2012 m. įsteigta dar daugiau SJT 35 . Ir šis darbas nesustos – bus toliau dedamos pastangos, kad bent 10 proc. Europos jūrų būtų saugoma nuosekliais SJT tinklais 36 .

ES teisės aktai padeda sėkmingai siekti 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslų ir suteikia puikias sąlygas steigti SJT bei integruotai jas valdyti. Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, Buveinių ir Paukščių direktyvose, Jūrinių teritorijų planavimo direktyvoje ir reformuotoje Bendroje žuvininkystės politikoje yra nuostatų, galinčių artimoje ateityje paskatinti Europos SJT tinklų plėtrą.

 

Norint veiksmingai išnaudoti šį potencialą, turi būti priimtos SJT valdymo priemonės 37 ir užtikrinama veiksminga stebėsena bei reikalavimų laikymasis. Valdymo priemonės gali apimti pačių SJT valdymo planus, erdvės apsaugos priemones kaimyninėse vietovėse, kuriomis būtų sustiprinamas SJT apsauginis poveikis. SJT turėtų būti neatsiejama jūrų erdvinio planavimo dalis, prisidedanti prie žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros 38 kūrimo, kad toje pačioje teritorijoje būtų užtikrintos ir sustiprintos įvairios ekosistemų funkcijos. Be to, jų integracija svarbi siekiant visose jūrose mažinti neigiamą poveikį ir stiprinti ekosistemų atsparumą.

Komisija ir toliau rems nacionalines ir tarptautines pastangas steigti ir veiksmingai valdyti saugomas jūrų teritorijas, taip pat kitų jūrų biologinės įvairovės erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimą. Komisija visų pirma ketina:

 

daugiau bendraudama ar teikdama gaires, pvz., dėl BŽP 11 straipsnio, padėti valstybėms narėms veiksmingai ir integruotai įgyvendinti priimtus teisės aktus;

skatinti bendrą JSPD 13 straipsnio 4 dalies sampratą;

toliau kurti SJT tinklo nuoseklumo ir reprezentatyvumo vertinimo ES metodiką;

per esamus ES finansavimo mechanizmus, visų pirma Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą ir programą LIFE, ar tęsdama tokius procesus kaip „Natura 2000“ biogeografinių teritorijų steigimo procesas, remti valstybių narių pastangas steigti daugiau SJT, ypač atviroje jūroje, ir veiksmingai jas valdyti 39 ;

skatinti naudoti įtraukiąją SJT valdymo struktūrą, kad SJT valdyme galėtų dalyvauti daugiau suinteresuotųjų šalių – vietos valdžios institucijos, vietos bendruomenės, ekonominiai subjektai ir kt.;

prireikus toliau vystyti ES lygmens paramos priemones, kad padėtų valstybėms narėms veiksmingai užtikrinti SJT valdymo priemonių taikymą ir kontrolę;

skatinti europinio lygmens mokslinius tyrimus ir padėti valstybėms narėms užpildyti duomenų spragas, trukdančias veiksmingai valdyti ir vertinti SJT 40 ;

parengdama tyrimus ir bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., OECD, prisidėti prie SJT ekonominės vertės vertinimo 41 ;

užtikrinti atstovavimą ES derybose dėl UNCLOS susitarimo dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose teritorijose 42 įgyvendinimo, kad tokiose teritorijose būtų geriau taikomas UNCLOS 192 straipsnis ir 194 straipsnio 5 dalis.

Komisija parengs kitą ataskaitą apie saugomų jūrų teritorijų steigimo pažangą įgyvendinant JSPD, t. y. Komisijos ataskaitą apie valstybių narių pateiktas priemonių programas 43 . Rengiant naująją ataskaitą padėtis bus lyginama su šia ataskaita. SJT steigimo pažanga Europoje taip pat bus įvertinta 2019 m., kai Komisija atliks pirmąjį JSPD įgyvendinimo ciklo vertinimą 44 . Dedant pastangas visais lygmenimis turėtų būti įmanoma pasiekti ES ir tarptautinės teisės aktuose bei politikoje iškeltus tikslus ir iki 2020 m. Europoje padidinti SJT aprėptį iki 10 proc. 45

 

(1)

Europos aplinkos agentūros 2015 m. aplinkos būklės ataskaita. http://www.eea.europa.eu/soer-2015/europe/marine-and-coastal.

(2)

 Žr., pvz., „Darbotvarkę 21“, https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/Agenda21.pdf ir 2012 m. liepos 27 d. JT GA Rezoliuciją A/RES/66/288 „The Future We Want“, http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N11/476/10/PDF/N1147610.pdf?OpenElement  

(3)

2015 m. rugpjūčio 12 d. JT GA Rezoliucija A/69/L.85, http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/69/L.85&Lang=E  

(4)

Direktyva 92/43/EEB

(5)

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), OL L 164, 2008 6 25.

(6)

JSPD 13 straipsnis.

(7)

Jūrų vandenys yra apibrėžti JSPD (3 straipsnio 1 dalis).

(8)

JSPD 13 straipsnio 4 dalis.

(9)

Išsamesnės informacijos pateikiama priedo 8 psl.

(10)

Augalų ir gyvūnų skaičius tam tikrame plote.

(11)

Fenberg, P. B., et al. (2012) „The science of European marine reserves: Status, efficacy, and future needs“, Marine Policy 36(5), pp. 1012–1021.

(12)

Europos Komisija (2013), „The Economic Benefits of the Natura 2000 Network“. http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/financing/docs/ENV-12-018_LR_Final1.pdf  

(13)

Nustatyta, kad tinkamai valdomose SJT yra 5 kartus didesnė bendra didelių žuvų biomasė ir 14 kartų didesnė ryklių biomasė, palyginti su teritorijomis, kuriose žvejojama. Edgar, G. J. et al. (2014) „Global conservation outcomes depend on marine protected areas with five key features“, Nature 506, pp. 216–220.

(14)

Sala, E. (2012) „Here is one great way to save fish – and the fishing industry“, Tackling Science Challenges, Harvard Business Review 85.

(15)

Australijos Vyriausybė, Aplinkos ir paveldo departamentas (2003) „The benefits of marine protected areas“. http://www.environment.gov.au/system/files/resources/5eaad4f9-e8e0-45d1-b889-83648c7b2ceb/files/benefits-mpas.pdf  

(16)

Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko vadovybė (2014), „Great Barrier Reef Region Strategic Assessment – Strategic Assessment Report“. http://elibrary.gbrmpa.gov.au/jspui/handle/11017/2861  

(17)

Potts at al. (2014) „Do marine protected areas deliver flows of ecosystem services to support human welfare?“, Marine Policy 44.

(18)

Hussain et al. (2010) „An ex-ante ecological economic assessment of the benefits arising from marine

protected areas designation in the UK“, Ecological Economics 69(4), pp. 828–838.

(19)

Europos aplinkos agentūra (2015) „Marine Protected Areas in Europe's Seas – An overview and reflections on the way forward“.

(20)

BĮK reikalaujama, kad jos Šalys sukurtų saugomų teritorijų sistemą. Žr. priedo 10 psl.

(21)

EAA vertinamąją teritoriją apribojo 200 jūrmylių nuo kranto arba tokiu pačiu atstumu iki ne ES šalių, išskyrus Graikiją – joje nustatyta 6 jūrmylių riba. Už šių ribų saugomų jūrų teritorijų taip pat yra, bet jos į analizę neįtrauktos. Be to, atokiausių regionų saugomos jūrų teritorijos, kuriose saugoma gausi biologinė įvairovė, į analizę nebuvo įtrauktos dėl ribotos JSPD geografinės taikymo srities. Daugiau informacijos rasite EAA (2015) „Spatial analysis of Marine Protected Area Networks in Europe's Seas“, pp. 1–2.

(22)

Duomenys paimti iš „Natura 2000“ duomenų bazės ir Bendrosios paskirtųjų teritorijų duomenų bazės.

(23)

Nuo 2012 m. kai kurios valstybės narės įsteigė dar nemažai „Natura 2000“ teritorijų, taigi tinklo aprėptis tam tikruose regionuose padidėjo.

(24)

Taip susiklostė iš dalies todėl, kad pradžioje pagal Buveinių direktyvą daugiau dėmesio buvo skiriama sausumos buveinėms ir turėta per mažai duomenų apie buveines jūrų gelmėse.

(25)

Priekrantės vandenys apima 0–1 jūrmylių zoną, pakrantės vandenys 1–12 jūrmylių zoną, o atviros jūros vandenys apima zoną nuo 12 jūrmylių nuo kranto iki vertinamosios teritorijos ribos. EAA (2015) „Spatial Analysis of Marine Protected Areas in Europe's Seas“.

(26)

Žr. JSPD 5 ir 6 straipsnį dėl regioninio bendradarbiavimo.

(27)

EAA (2015) „Spatial Analysis of Marine Protected Areas in Europe's Seas“.

(28)

EAA (2015) „Spatial Analysis of Marine Protected Areas in Europe's Seas“.

(29)

EAA (2015) „Marine Protected Areas in Europe's Seas – An overview and reflections on the way forward“.

(30)

OSPAR (2006), „Guidance on developing an ecologically coherent network of OSPAR marine protected areas“, nuorodos Nr. 2006-3.

(31)

Išsamiau apie ekologinio nuoseklumo kriterijus ir išvadas žr. Johnson D., et al. (2013) „An assessment of the ecological coherence of the OSPAR Network of Marine Protected Areas in 2012“.

(32)

Boedeker D., et al. (2010) „Towards an ecologically coherent network of well-managed Marine Protected Areas – Implementation report on the status and ecological coherence of the HELCOM BSPA network“, Baltic Sea Environment Proceedings No. 124A.

(33)

Gabrié C., et al., (2012) „The Status of the Marine Protected Areas in the Mediterranean Sea“, MedPAN ir RAC/SPA. Ed: MedPAN Collection.

(34)

Wolters H. A., et al., (2014), „Proposal for an assessment method of the ecological coherence of networks of marine protected areas in Europe“. https://circabc.europa.eu/sd/a/b993ca97-579c-4aee-8e0e-22794682ac16/MPA%20coherence%20report-final.pdf  

(35)

Pavyzdžiui, iki 2014 m. pabaigos pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas įsteigtų „Natura 2000“ teritorijų užimamas plotas išaugo iki beveik 320 000 km², palyginti su apytikriai 228 000 km² 2012 m., žr. http://ec.europa.eu/environment/nature/info/pubs/docs/nat2000newsl/nat37_en.pdf  

(36)

Žr. Aichi tikslą Nr. 11 šios ataskaitos priedo 2 punkte.

(37)

Oceana (2014), „Management matters: Ridding the Baltic Sea of paper parks“. http://eu.oceana.org/sites/default/files/oceana_ridding_the_baltic_sea_of_paper_parks.pdf  

(38)

Daugiau informacijos žr. http://ec.europa.eu/environment/nature/ecosystems/index_en.htm  

(39)

Komisija yra finansavusi įvairių šios srities projektų, pvz., MESMA, http://www.mesma.org/ ).

(40)

Pavyzdžiui, žr. Europos jūrų tarybos pozicijos dokumentą Nr. 18 „Achieving Ecologically Coherent

MPA Networks in Europe: Science Needs and Priorities“, 2013 m. balandžio mėn.

http://www.esf.org/fileadmin/Public_documents/Publications/EMB_PP18_Marine_Protected_Areas.pdf  

(41)

Bus atliekamas specialus tyrimas.

(42)

Neseniai JT Generalinė Asamblėja nusprendė 2016 m. pradėti tarpvyriausybines derybas dėl UNCLOS susitarimo dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose teritorijose įgyvendinimo (2015 m. birželio 19 d. Rezoliucija A/69/L.65).

(43)

Priemonių programas valstybės narės turi Komisijai pateikti iki 2016 m. kovo 31 d.

(44)

JSPD 20 straipsnis.

(45)

Žr. Aichi tikslą Nr. 11 šios ataskaitos priedo 2 punkte.

Top

Briuselis, 2015 10 01

COM(2015) 481 final

PRIEDAI

prie

Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai

dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį)


I priedas

1. Terminai

Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje sąvokos „saugoma jūrų teritorija“ ir „erdvės apsaugos priemonė“ neapibrėžtos. Šio skirsnio tikslas – pateikti apibrėžtis, kurios naudotos rengiant šią ataskaitą ir bus taikomos įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir kitus teisės aktus.

1.1 Saugomos jūrų teritorijos

Pagal tarptautinę teisę Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) 8 straipsnyje nustatytas pagrindinis šalių įpareigojimas steigti saugomas teritorijas 1 . Konvencijos 2 straipsnyje pateikiama saugomų teritorijų apibrėžtimi 2 remiasi kitos tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga 3 ar regioninių jūrų konvencijų organizacijos 4 , nustatydamos savo saugomų teritorijų ir saugomų jūrų teritorijų apibrėžtis.

Europos Sąjungoje saugomos teritorijos yra įsteigtos pagal gamtos apsaugos direktyvas (žr. specialias saugomas teritorijas pagal Buveinių direktyvą ir specialias apsaugos teritorijas pagal Paukščių direktyvą). Šių teritorijų apibrėžtis 5 atitinka BĮK saugomų teritorijų apibrėžtį, t. y. jos yra geografiškai apibrėžtos, jos turi aiškų apsaugos tikslą ir tose teritorijoje turi būti imamasi valdymo priemonių šiam tikslui pasiekti.

 

Remiantis bendrais šių apibrėžčių elementais siūlomi šie kriterijai siekiant nustatyti saugomas jūrų teritorijas, pagal JSPD ir visas susijusias ES politikos sritis 6 :

-jos yra geografiškai apibrėžtos jūrų teritorijos,

-kurių pirminis ir aiškiai įvardytas tikslas – saugoti gamtą,

-ir jos yra reguliuojamos bei valdomos teisinėmis ir kitomis veiksmingomis priemonėmis, kad šis tikslas būtų pasiektas.

1.2 Erdvės apsaugos priemonės

2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano 7 11 tiksle reikalaujama, kad „(...) 10 procentų pakrančių ir jūrų teritorijų, ypač biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms itin svarbių teritorijų, būtų saugoma naudojant veiksmingai ir teisingai valdomas, ekologiniu požiūriu pavyzdines ir deramai susietas saugomų teritorijų sistemas ir kitas veiksmingas atskiroms teritorijoms skirtas apsaugos priemones (...)“. Tačiau nėra tarptautiniu mastu priimtos apibrėžties, kas yra „kitos veiksmingos atskiroms teritorijoms skirtos apsaugos priemonės“.

Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, taip pat Paukščių ir Buveinių direktyvose numatomos apsaugos priemonės už saugomų teritorijų ribų, siekiant užtikrinti tinkamą rūšių ir buveinių apsaugą ir gauti kuo daugiau naudos iš saugomų teritorijų. Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje aiškiai numatomos erdvės apsaugos priemonės 8 . Buveinių direktyvoje numatoma sukurti griežtą direktyvos IV priede išvardytų rūšių ir porūšių apsaugos sistemą ir direktyvos V priede išvardytų rūšių ir porūšių apsaugos priemones 9 . Kai kurios iš tų priemonių yra skirtos atskiroms teritorijoms (pvz., laikinas ar vietinio masto draudimas imti rūšių egzempliorius iš gamtos ir naudoti tam tikras populiacijas, rūšių egzempliorių ėmimui iš gamtos būtinų licencijų ar kvotų sistemos sukūrimas 10 ir kt.). Paukščių direktyva sukuriama panaši sistema 11 .

Todėl erdvės apsaugos priemonės apibrėžiamos laikantis JSPD ir gamtos apsaugos direktyvų principų, t. y. kad erdvės apsaugos priemonės yra platesnio masto už SJT ir jos padeda saugoti gamtą. Taigi sąvoka „erdvės apsaugos priemonės“ naudojama apibrėžti 12 :

-atskiroms teritorijoms skirtoms išsaugojimo priemonėms,

-kurios neatitinka saugomų jūrų teritorijų kriterijų dėl to, kad išsaugojimas nėra jų pagrindinis tikslas arba dėl to, kad jų tikslas sutelktas į tam tikrą veiklą ar sektorių, siekiant apsaugoti ekosistemos dalį.

Todėl tam tikros žuvininkystės valdymo priemonės, turinčios išsaugojimo aspektų, patenka į erdvės apsaugos priemonių apibrėžtį. Tokios žuvininkystės valdymo priemonės gali apimti specialius žvejybos leidimus arba tam tikrų rūšių žvejybos įrankių draudimą 13 tam tikrose teritorijose, siekiant apsaugoti, pavyzdžiui, pažeidžiamas jūrų ekosistemas arba jūržolių pievas, arba tam tikras išsaugojimo priemones, priimtas pagal Bendros žuvininkystės politikos reglamento 7 straipsnį 14 .

Tam tikros priemonės, kurių reikia imtis pagal Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą, taip pat galėtų būti laikomos erdvės apsaugos priemonėmis, nes vienas iš jūrinių teritorijų planavimo tikslų yra aplinkos apsauga ir jos gerinimas.

2. Atitinkama ES ir tarptautinė teisė

JSPD 15 siekiama užtikrinti, kad aplinkosaugos klausimai būtų įtraukti į įvairias poveikį jūrų aplinkai turinčias politikos nuostatas, susitarimus ir teisėkūros priemones 16 . Todėl šiame skirsnyje bus apžvelgti ES teisės aktai ir tarptautinė teisė, darantys poveikį JST steigimui pagal JSPD.

ES teisės aktai

1.Buveinių 17 ir Paukščių direktyvos 18 . Jomis numatomas saugomų teritorijų, kurios sudaro vientisą Europos ekologinį tinklą („Natura 2000“ tinklą) 19 ir kurioms taikomi griežti apsaugos ir valdymo reikalavimai, siekiant geros ES pažeidžiamiausių buveinių ir rūšių išsaugojimo būklės, steigimas.

 

2.Bendra žuvininkystės politika. Neseniai reformuotame jos pagrindiniame reglamente numatyta, laikantis JSPD, Buveinių ir Paukščių direktyvų tikslų, priimti išsaugojimo priemones 20 . Jame taip pat leidžiama nustatyti saugomas biologinio pažeidžiamumo teritorijas 21 . Be to, pagal reglamentą dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių 22 gali būti nustatytos saugomos žvejybos teritorijos.

3.Vandens pagrindų direktyva 23 . Ji taikoma vidaus tarpiniams vandenims, tačiau jos nuostatos labai svarbios ir SJT priekrantės vandenims, kuriuose yra daug žuvų neršto ir veisimosi vietų ir todėl jos yra svarbios išsaugojimo požiūriu.

4.Jūrinių teritorijų planavimo direktyva 24 . SJT bus pagal direktyvą nustatomų jūrinių teritorijų planų dalis.

Tarptautinis aspektas

1.Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija. Ja reikalaujama, kad šalys imtųsi priemonių apsaugoti jūrų aplinką apskritai ir visų pirma retas ar pažeidžiamas ekosistemas, išeikvotų išteklių rūšių, pavojuje atsidūrusių ar nykstančių rūšių bei kitų jūros gyvybės formų buveines 25 .

2.Biologinės įvairovės konvencija. Ja siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, užtikrinant jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų naudojimą. 11-u Aichi biologinės įvairovės tikslu 26 siekiama išsaugoti 10 proc. pakrančių ir jūrų teritorijų „naudojant veiksmingai ir teisingai valdomas, ekologiniu požiūriu pavyzdines ir deramai susietas saugomų teritorijų sistemas ir kitas veiksmingas atskiroms teritorijoms skirtas apsaugos priemones“. Šis tikslas tapo bendru įsipareigojimu, įtrauktu į „Rio + 20“ baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“ 27 , ir į laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos Jungtinėse Tautose, pasiūlymą dėl vandenynų 28 . Taip pat pagal BĮK nustatomos ekologiškai ar biologiškai reikšmingos jūrų vietovės dėl jų svarbaus indėlio remiant sveiką vandenynų gyvavimą, taip pat pripažįstant, kad joms gali būti reikalinga tam tikra apsauga. Per regioninius seminarus buvo nustatyta maždaug 200 ekologiškai ar biologiškai reikšmingų jūrų vietovių visame pasaulyje ir šalių konferencijoje buvo nuspręsta jas įtraukti į BĮK ekologiškai ar biologiškai reikšmingų jūrų vietovių sąrašą. Atsakomybė nuspręsti dėl tų teritorijų ar jų dalių valdymo ir apsaugos priemonių, taip pat dėl jų priskyrimo JST, priklauso valstybėms ir kompetentingoms tarpvyriausybinėms organizacijoms.

3.    Regioninės jūrų konvencijos. Jomis siekiama gerinti jūrų aplinkos apsaugos regioninį valdymą. Keturios regioninės jūrų konvencijos taikomos jūrų vandenims, kurie patenka į JSPD taikymo sritį: OSPAR konvencija šiaurės rytų Atlantui, HELCOM konvencija Baltijos jūrai, Barselonos konvencija Viduržemio jūrai ir Bukarešto konvencija Juodajai jūrai. Pagal visas keturias regionines jūrų konvencijas buvo aktyviai steigiamos JST ir vertinama JST tinklo darna 29 .



II priedas

Lentelės

1 lentelė. Saugomų jūrų teritorijų Europos jūrose aprėptis (2012 m.) 30

2 lentelė. Saugomų jūrų teritorijų Europos jūrose aprėptis procentais 0–1 jūrmylių zonoje, 1–12 jūrmylių zonoje ir zonoje nuo 12 jūrmylių nuo kranto iki vertinamosios teritorijos ribos (2012) 31

3 diagrama. „Natura 2000“ (N2K) tinklo aprėptis Europos regioninėse jūrose (2012 m.) 32

4 lentelė. Bendras paviršiaus plotas, pagal regionines jūrų konvencijas įsteigtų teritorijų JST vertinamosios teritorijos dalis procentais ir persidengimas su ES „Natura 2000“ (N2K) tinklu (2012) 33 .

(1)

Šis įpareigojimas taikomas valstybės suverenitetui ir jurisdikcijai priklausančioms teritorijoms.

(2)

„Saugoma teritorija reiškia geografiškai apibrėžtą teritoriją, kuri išskiriama, reguliuojama ir naudojama konkretiems gamtosaugos tikslams“. Biologinės įvairovės konvencijos (1992 m.) 2 straipsnis.

(3)

Žr. apibrėžtį Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos leidinyje (2008) „Guidelines for Applying Protected Area Management Categories“, p. 8.

(4)

Apibrėžtys pateikiamos OSPAR (2003) „Recommendation on a Network of Marine Protected Areas 2003/3“ 1 straipsnyje.

HELCOM (2013), „Overview of the status of the network of Baltic Sea marine protected areas“, p. 7.

Barselonos konvencijos protokolo dėl specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės Viduržemio jūroje (1999) 4, 6 ir 7 straipsniai.

(5)

Buveinių direktyvos 1 straipsnio 1 dalis ir Paukščių direktyvos 4 straipsnis.

(6)

Žr. priedo 2 punktą.

(7)

Biologinės įvairovės konvencija (2010), COP 10, Sprendimo X/2 priedas.

(8)

Žr. JSPD 13 straipsnio 4 dalį.

(9)

Žr. Buveinių direktyvos 12–16 straipsnius.

(10)

Buveinių direktyvos 14 straipsnis.

(11)

Žr. Paukščių direktyvos 5 straipsnį.

(12)

Žr. dokumentą „Programmes of measures under the Marine Strategy Framework Directive – Recommendations for implementation and reporting“, 2014 m. lapkričio 25 d. https://circabc.europa.eu/w/browse/0ee797dd-d92c-4d7c-a9f9-5dffb36d2065.  

(13)

Žr., pavyzdžiui, 2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio.

(14)

Žr. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 7 straipsnio 1 dalies a, b, h, i punktus ir 2 dalies c, d, e punktus.

(15)

JSPD 1 straipsnis.

(16)

 Dėl bendros JSPD, ES politikos ir tarptautinių susitarimų sąveikos žr. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Kaip Jūrų strategijos pagrindų direktyva (2008/56/EB) prisidedama prie valstybių narių arba Europos Sąjungos vykdomų ES ar tarptautinių pareigų, įsipareigojimų ir iniciatyvų jūrų vandenų aplinkos apsaugos srityje“, COM (2012) 662, 2012 m. lapkričio 16 d.

(17)

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, OL L 206, 1992 7 22.

(18)

1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, OL L 103, 1979 4 25.

(19)

Buveinių direktyvos 3 straipsnis.

(20)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 11 straipsnis.

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 8 straipsnis dėl žuvų išteklių atkūrimo teritorijų.

(22)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006.

(23)

Direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus.

(24)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema. Jūrinių teritorijų planavimo direktyvos 8 straipsniu valstybės narės raginamos į savo jūrinių teritorijų planus įtraukti veiklą, susijusią su saugomomis gamtos ir saugomų rūšių teritorijomis ir saugomomis teritorijomis.

(25)

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 192 straipsnis ir 194 straipsnio 5 dalis.

(26)

2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano, kurį 2010 m. priėmė BĮK šalys, dalis (UNEP/CBD/COP/DEC/X/2).

(27)

2012 m. liepos 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 66/288 „Ateitis, kurios norime“ 177 dalis.

(28)

Žr. 2014 m. rugpjūčio 12 d. Generalinės Asamblėjos Darnaus vystymosi tikslų atviros darbo grupės ataskaitoje Nr. A/68/970 nurodytą 14 tikslą.

(29)

Žr. šios ataskaitos 2.2 ir 3 skirsnius.

(30)

EAA (2015) „Spatial Analysis of Marine Protected Areas in Europe's Seas“.

(31)

Pritaikyta pagal EAA (2015) „Spatial Analysis of Marine Protected Areas in Europe's Seas“ 3.8 lentelę.

(32)

Europos aplinkos agentūra (2015) „Marine Protected Areas in Europe's Seas – An overview and reflections on the way forward“.

(33)

Pritaikyta pagal EAA (2015) „Spatial Analysis of Marine Protected Areas in Europe's Seas“ 3.4 lentelę.

Top