EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014PC0620

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (paraiška „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“)

/* COM/2014/0620 final */

52014PC0620

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (paraiška „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“) /* COM/2014/0620 final */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.           Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) finansinės paramos taisyklės nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006[1] (toliau – EGF reglamentas).

2.           Graikijos valdžios institucijos pateikė paraišką „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš „Sprider Stores S.A.“ Graikijoje buvo atleista darbuotojų.

3.           Įvertinusi šią paraišką Komisija, laikydamasi visų EGF reglamento taikytinų nuostatų, padarė išvadą, kad sąlygos finansinei paramai iš EGF suteikti yra įvykdytos.

PARAIŠKOS SANTRAUKA

EGF paraiška || „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“

Valstybė narė || Graikija

Susijęs (-ę) regionas (-ai) (NUTS 2 lygmuo) || Κεντρική Μακεδονία (Centrinė Makedonija) (EL12) Aττική (Atika) (EL30)

Paraiškos pateikimo data || 2014 06 06

Paraiškos gavimo patvirtinimo data || 2014 06 13

Prašymo pateikti papildomos informacijos data || 2014 06 20

Papildomos informacijos pateikimo terminas || 2014 08 01

Vertinimo atlikimo terminas || 2014 10 24

Intervencijos kriterijus || EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas

Pagrindinė įmonė || „Sprider Stores S.A.“

Ekonominės veiklos sektorius (-iai) (NACE 2 red. skyrius)[2] || 47 skyrius (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą)

Patronuojamųjų bendrovių, tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių skaičius || 0

Ataskaitinis laikotarpis (keturių mėnesių) || 2013 m. lapkričio 17 d. – 2014 m. kovo 17 d.

Atleistų darbuotojų arba darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičius per ataskaitinį laikotarpį (a) || 703

Atleistų darbuotojų arba darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičius prieš ataskaitinį laikotarpį arba po jo (b) || 58

Bendras atleistų darbuotojų skaičius (a + b) || 761

Numatytas bendras tikslinių paramos gavėjų skaičius || 761

Tikslinių nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET) skaičius || 550

Prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms skirtas biudžetas (EUR) || 11 941 500

EGF paramai įgyvendinti skirtas biudžetas[3] (EUR) || 210 000

Visa suma, EUR || 12 151 500

EGF parama, EUR (60 %) || 7 290 900

PARAIŠKOS VERTINIMAS

Procedūra

4.           Graikijos valdžios institucijos paraišką „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“ pateikė 2014 m. birželio 6 d., t. y. per 12 savaičių nuo dienos, kai buvo įgyvendinti 6–8 dalyse išdėstyti intervencijos kriterijai. Komisija patvirtino, kad paraišką gavo 2014 m. birželio 13 d. – greičiau nei per dvi savaites po paraiškos pateikimo. 2014 m. birželio 20 d. Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos. Tokia papildoma informacija buvo pateikta per šešias savaites nuo prašymo pateikimo dienos. 12 savaičių terminas, iki kurio gavusi tinkamai užpildytą paraišką Komisija turėtų baigti pareiškėjo atitikties EGF finansinės paramos suteikimo sąlygoms vertinimą, baigiasi 2014 m. spalio 24 d.

Paraiškos tinkamumas

Susijusios įmonės ir paramos gavėjai

5.           Paraiška susijusi su 761 darbuotoju, atleistu iš įmonės „Sprider Stores S.A.“, kuri vykdė veiklą NACE 2 red. 47 skyriui priskiriamame ekonomikos sektoriuje (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą). Daugiausia parduotuvių buvo atidaryta NUTS[4] 2 lygmens regionuose – Centrinėje Makedonijoje (Κεντρική Μακεδονία, EL12) ir Atikoje (Aττική, EL30).

Intervencijos kriterijai

6.           Šią paraišką Graikijos valdžios institucijos pateikė laikydamosi EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį valstybės narės įmonėje būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų arba būtų nutrūkusi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonėse.

7.           Keturių mėnesių ataskaitinis laikotarpis – 2013 m. lapkričio 17 d. – 2014 m. kovo 17 d.

8.           Paraiška susijusi su 703 darbuotojais, atleistais[5] iš „Sprider Stores“ per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį.

Atleistų darbuotojų ir darbo veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

9.           Visi atleisti darbuotojai apskaičiuoti nuo darbo sutarties de facto nutraukimo dienos ar nuo sutarties galiojimo pabaigos.

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

10.         Be jau minėtų darbuotojų, prie reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų priskiriami ir 58 darbuotojai, kurie buvo atleisti prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį. Šie darbuotojai buvo atleisti po bendro pareiškimo apie planuojamą darbuotojų atleidimą 2013 m. rugsėjo 30 d. Galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su atleidimą ataskaitiniu laikotarpiu paskatinusiu įvykiu (įmonės paskelbtu bankrotu).

11.         Taigi, bendras reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų skaičius yra 761.

Darbuotojų atleidimo sąsaja su ekonomikos krize, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 546/2009

12.         Siekdama įrodyti darbuotojų atleidimo sąsają su pasauline finansų ir ekonomikos krize, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, Graikija teigia, kad Graikijos ekonomika šeštus metus iš eilės (2008–2013 m.) patiria gilią recesiją. Remiantis ELSTAT, Graikijos statistikos tarnyba, nuo 2008 m. Graikijos BVP sumažėjo 25,7 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – 21 proc., privatus vartojimas – 32,3 proc., o nedarbas išaugo 20,6 proc.

13.         Be to, sumažėjęs BVP padidino atotrūkį tarp BVP vienam gyventojui Graikijoje ir BVP vienam gyventojui Europos Sąjungoje, taigi 1995–2007 m. Graikijos padaryta pažanga ekonominės konvergencijos srityje buvo prarasta.

14.         Be to, siekdama atsiskaityti už užsienio skolos mokėjimus 2008 m. Graikijos vyriausybė ėmėsi nepopuliarių priemonių – padidino mokestines pajamas, supaprastino viešąsias išlaidas ir sumažino viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Siekiant padidinti Graikijos ekonomikos konkurencingumą, atlyginimai privačiame sektoriuje irgi mažėjo.  Nuo 2008 m. tūkstančiai įmonių sustabdė veiklą, užsidarė ir atleido savo darbuotojus; tūkstančiai savarankiškai dirbančių asmenų nutraukė darbo veiklą, taip prisidėdami prie staigaus nedarbo augimo. Sumažėjus pajamoms, iškart sumažėjo vartojimas.

15.         2009 m. Graikijos, kaip ir ES-27, namų ūkių vartojimas mažėjo. 2010 m. ir 2011 m. ES-27 namų ūkių vartojimas pradėjo didėti, o 2012 m. – nusmuko. Namų ūkių vartojimas Graikijoje mažėja nuo pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pradžios ir kiekvienais metais šis rodiklis vis blogėja.

Namų ūkių vartojimas (pokytis (%), palyginti su ankstesniais metais)

|| 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || 2011 m. || 2012 m.

ES-27 || 0,44 || -1,67 || 1,04 || 0,26 || -0,74

Graikija || 4,67 || -1,91 || -6,39 || -7,91 || -9,07

16.         Remiantis ELSTAT ataskaita apie namų ūkių pajamas ir gyvenimo sąlygas, 2012 m. 23 proc. graikų gyveno žemiau skurdo ribos[6].

17.         Iki šiol buvo pateiktos kitos trys paraiškos dėl EGF paramos mažmeninės prekybos sektoriui[7], taip pat pagrįstos pasauline finansų ir ekonomikos krize.

Darbuotojų atleidimą ir darbo veiklos nutraukimą lemiantys įvykiai

18.         Pasak Graikijos valdžios institucijų, pagrindiniai darbuotojų atleidimą nulėmę įvykiai buvo du: 1) sumažėjusios namų ūkių disponuojamos pajamos dėl didesnės mokesčių naštos, sumažėjusių atlyginimų (privačiajame ir viešajame sektoriuje) ir augančio nedarbo, to pasekmė – smarkiai sumažėjusi perkamoji galia;  2) dėl grynųjų pinigų trūkumo Graikijos bankuose drastiškai sumažintas paskolų išdavimas įmonėms ir asmenims. Remiantis Graikijos banku, dėl grynųjų pinigų trūkumo Graikijos bankuose metinis namų ūkiams ir įmonėms (išskyrus finansų įmones) išduodamų paskolų augimo lygis nuo 2010 m. yra neigiamas.

19.         Įmonė „Sprider Stores“ įkurta 1971 m. 1999 m. grupė „Hajioannou“ nupirko 80 proc. įmonės ir „Sprider Stores“ plėtėsi, kol tapo „didžiausiu Graikijos tarptautiniu prabangių rūbų mažmeninės prekybos tinklu“, kaip su pasididžiavimu pažymėta įmonės interneto svetainėje[8]. Siekiant plėtoti grupės veiklą Balkanuose, 2000 m. įkurta patronuojamoji įmonė „Sprider Bulgaria“. Po septynerių metų, 2007 m., įmonė savo veiklą išplėtė Pietryčių Europoje – atidarytos 5 parduotuvės Rumunijoje, viena – Lemesose (Kipre), o Sofijoje (Bulgarijoje) – dar viena parduotuvė. Kitais metais „Sprider Stores“ atidarė 21 naują parduotuvę Graikijoje (10 parduotuvių Atėnuose ir Salonikuose, 11 – kitose šalies vietose) ir 16 parduotuvių užsienyje (Rumunijoje, Bulgarijoje, Kipre, Lenkijoje ir Serbijoje). 2009 m. bendrovė turėjo 114 drabužių parduotuvių tinklą, jame dirbo 1 500 darbuotojų, o apyvarta siekė 150 mln. EUR.

20.         Prasidėjus finansų ir ekonomikos krizei Graikijos ekonomika patyrė nuosmukį, dėl to sumažėjo Graikijos namų ūkių perkamoji galia ir smarkiai krito produktų, išskyrus pagrindinius produktus, paklausa; „Sprider Stores“ apyvarta taip pat pradėjo mažėti.

„Sprider Stores“ apyvarta (2009–2013 m.) mln. EUR

2009 m. || 2010 m. || 2011m. || 2012 m. || 2013 m.[9]

150,01 || 138,03 || 112,15 || 77,70 || 22,36

21.         Kita Graikijos ekonomikos nuosmukio pasekmė – nepakankamas grynųjų pinigų srautas. Kad išspręstų šią problemą, „Sprider Stores“ nesėkmingai prašė bankų finansinės paramos. Pasak spaudos, paskelbus apie „Sprider Stores“ veiklos sustabdymą, tai buvo pagrindinis įmonės pateiktas argumentas[10].

22.         Dėl sumažėjusios apyvartos, kurią lėmė sumažėjęs vartojimas ir griežtinamos kreditų suteikimo sąlygos, „Sprider Stores“ bandymai rasti išeitį iš susidariusios padėties buvo nesėkmingi, todėl įmonė paskelbė bankrotą ir vėliau atleido darbuotojus.

Tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar šalies ekonomikai ir užimtumui

23.         Kadangi parduotuvės „Sprider Stores“ buvo atidarytos visuose Graikijos regionuose, darbuotojai atleisti visoje šalyje. Graikijos valdžios institucijos teigia, kad iš „Sprider Stores“ atleidus darbuotojus nedarbo lygis dar labiau išaugs (kuris ir taip yra didelis dėl finansų ir ekonomikos krizės), ir panašu, kad ši padėtis labai nestabili. Graikijos nedarbo lygis yra didžiausias, palyginti su ES valstybėmis narėmis.

Nedarbo lygis

Šaltinis: Eurostatas[11]

24.         Dauguma darbuotojų (64 proc.) atleisti Atikos ir Centrinės Makedonijos regionuose. 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis abiejose teritorijose buvo didesnis už nacionalinį vidurkį (27,5 proc.). Atikos regione nedarbo lygis buvo 28,2 proc., Centrinėje Makedonijoje – 30,3 proc.[12]. Be to, abiejose regionuose trūksta darbo pasiūlymų, atsižvelgiant į tai, kiek yra daug darbo ieškančių asmenų. Todėl daugiau kaip 70 proc. bedarbių jau daugiau kaip 12 mėnesių neturi darbo. Centrinėje Makedonijoje jaunų darbo ieškančių asmenų padėtis yra itin prasta – jaunimo nedarbo lygis siekia 60,4 proc.

25.         Be to, Atikos regione sukuriama 43 proc. Graikijos BVP, todėl šiame regione įsikūrusių įmonių uždarymas daro poveikį visai Graikijos ekonomikai.

Tiksliniai paramos gavėjai ir siūlomi veiksmai

Tiksliniai paramos gavėjai

26.         Apskaičiuota, kad priemonėmis pasinaudos 761 remtinas darbuotojas. Šių darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį, pilietybę ir amžių:

Kategorija || Tikslinių paramos gavėjų skaičius

Lytis: || Vyrai: || 112 || (14,7 %)

|| Moterys: || 649 || (85,3 %)

Pilietybė: || ES piliečiai || 761 || (100,00 %)

|| ne ES piliečiai: || 0 || (0,00 %)

Amžiaus grupė: || 15–24 m. asmenys: || 37 || (4,9 %)

|| 25–29 m. asmenys: || 171 || (22,5 %)

|| 30–54 m. asmenys: || 549 || (72,1 %)

|| 55–64 m. asmenys: || 4 || (0,5 %)

|| vyresni nei 64 m. asmenys: || 0 || (0,00 %)

27.         Be to, Graikijos valdžios institucijos suteiks prie individualių poreikių pritaikytas EGF bendrai finansuojamas paslaugas ne daugiau kaip 550 nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET jaunuolių), kurie paraiškos pateikimo dieną buvo jaunesni kaip 30 metų, atsižvelgiant į tai, kad 7 dalyje nurodyti 682 darbuotojai buvo atleisti NUTS 2 lygmens regionuose, kurie atitinka reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą[13].

28.         Todėl numatytas bendras tikslinių paramos gavėjų, pasinaudosiančių priemonėmis, įskaitant NEET jaunuolius, skaičius yra 1 311.

Siūlomų veiksmų tinkamumas

29.         Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos atleistiems darbuotojams ir NEET jaunuoliams, – tai toliau nurodyti veiksmai.

– Profesinis orientavimas. Ši paramos priemonė, kuri bus skirta visiems dalyviams, apima toliau nurodytus etapus:

1. NEET jaunuoliams skirta informacija. Priešingai nei 761 remtinas darbuotojas, kuris jau yra nustatytas (buvę „Sprider Stores“ darbuotojai), remtinų NEET jaunuolių grupę dar reikia nustatyti. Atrinkdamos remtinus NEET jaunuolius, Graikijos valdžios institucijos remsis kriterijais, atitinkančiais Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plane nurodytus kriterijus (t. y. jaunuoliai, kuriems kyla atskirties pavojus, namų ūkių pajamų lygis, švietimo lygis, nedarbo trukmė ir t. t.); kitas iš atrankos kriterijų bus pareikštas susidomėjimas. Šiuo tikslu jos ketina pradėti būtent NEET jaunuoliams skirtas informacines kampanijas.

2. Priėmimas ir registracija. Pagal pirmąją priemonę visi dalyviai (darbuotojai ir NEET jaunuoliai) bus informuojami apie teikiamas paslaugas, esamas mokymo programas ir įgūdžių bei mokymo reikalavimus.

3. Įgūdžių vertinimas ir dokumentai, liudijantys asmeninius ir profesinius įgūdžius. Pagal šią priemonę darbuotojams ir NEET jaunuoliams bus padedama nustatyti turimus įgūdžius, su jų pačių interesais susijusias galimybes ir parengti tikrovišką karjeros planą. Įvertinant įgūdžius vyksta intensyvios ir prie individualių poreikių pritaikytos konsultacijos, sudarytos iš įvairių etapų, per kuriuos darbuotojas ir konsultantas sprendžia tam tikrą klausimą (pvz., dėl galimybių, interesų, motyvacijos analizės, lūkesčių, kliūčių ir pan.). Atlikus šiuos vertinimus parengiamas asmeninius ir profesinius įgūdžius liudijantis dokumentas, kuriame išdėstomi dalyvio įgūdžiai, asmeninis projektas ir veiksmų planas.

4. Pagalba ieškant darbo ir profesinis orientavimas. Tai: 1) mokymai horizontaliųjų klausimų srityje, pvz., socialinių įgūdžių lavinimas, prisitaikymas prie naujų situacijų, sprendimų priėmimas; 2) pagalba ieškant darbo – informacija apie laisvas darbo vietas, aktyvi vietos ir regiono užimtumo galimybių paieška, darbo paieškos metodai ir mokymai, susiję su CV ir motyvacinio laiško rašymu ir pasiruošimu pokalbiui dėl darbo; 3) profesinis orientavimas: konsultantai atleistiems darbuotojams teiks profesinio orientavimo paslaugas ir juos supažindins su konkrečiais darbo pasiūlymais.

5. Konsultacijos įsidarbinant. Konsultantai taip pat teiks paramą darbuotojams ir NEET jaunuoliams įgyvendinant jų mokymo programas ir individualius reintegracijos į darbo rinką planus. Įmonės įsteigimu besidomintiems dalyviams bus teikiama bendra parama ir konsultacijos verslumui skatinti pagal šią profesinio orientavimo priemonę.

6. Stebėsena. Įgyvendinus priemones 6 mėnesius vykdoma dalyvių stebėsena.

– Mokymas, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas. Pagal šią priemonę darbuotojams ir NEET jaunuoliams organizuojami profesinio mokymo kursai, atitinkantys jų poreikius, kurie buvo nustatyti profesinių konsultacijų metu; pasirenkami kursai, apimantys dideles plėtros perspektyvas turinčias sritis ir sektorius ir atitinkantys pripažintus poreikius darbo rinkoje. Mokymo kursai taip pat galėtų būti papildomi stažuote.

– Parama verslui steigti. Nuosavą verslą pradėję darbuotojai arba NEET jaunuoliai gaus iki 15 000 EUR paramą steigimo išlaidoms padengti. Graikijoje galimybė gauti finansavimą yra vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria naujas įmonės steigiantys verslininkai. Neturėdami pakankamai grynųjų pinigų bankai atmeta daugelį prašymų suteikti paskolą. Šia finansinės paramos priemone siekiama skatinti verslumą.

– Darbo paieškos išmoka ir mokymo išmoka. Paramos gavėjams bus skirta 50 EUR už vieną dalyvavimo profesinio orientavimo užsiėmimuose dieną, kad jie galėtų padengti su dalyvavimu susijusias išlaidas. Mokymo išmoka sieks 6 EUR už valandą

– Judumo išmoka. Darbuotojai arba NEET jaunuoliai, sutinkantys dirbti darbą, dėl kurio reikės keisti gyvenamąją vietą, gaus vienkartinę 2 000 EUR sumą būtinosioms išlaidoms padengti.

30.         Čia aprašyti siūlomi veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės, priskiriamos prie tinkamų finansuoti veiksmų, apibrėžtų EGF reglamento 7 straipsnyje. Šie veiksmai nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

31.         Graikijos valdžios institucijos pateikė prašomos informacijos apie veiksmus, kurie susijusioms įmonėms yra privalomi pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis. Jos patvirtino, kad finansinė parama iš EGF nepakeis tokių veiksmų.

Biudžeto sąmata

32.         Bendros numatytos išlaidos yra 12 151 500 EUR, iš kurių prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidoms skiriama 11 941 500 EUR, o parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidoms – 210 000 EUR.

33.         Bendra iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 7 290 900 EUR (60 proc. visų išlaidų).

Veiksmai || Numatytas dalyvių skaičius || Numatytos išlaidos vienam dalyviui (EUR) (*) || Bendros numatytos išlaidos (EUR) (**)

Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos (veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies a ir c punktus)

Profesinis orientavimas || 1 311 || 1 250 || 1 638 750

Mokymas, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas || 1 311 || 2 658 || 3 484 000

Parama verslui steigti || 200 || 15 000 || 3 000 000

Tarpinė suma (a): || – || 8 122 750

(68,02 %)

Išmokos ir paskatos (veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą).

Darbo paieškos išmoka || 1 311 || 1 250 || 1 638 750

Mokymo išmoka || 1 100 || 1 800 || 1 980 000

Judumo išmoka || 100 || 2 000 || 200 000

Tarpinė suma (b): || – || 3 818 750

(31,98 %)

Veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį

1. Parengiamoji veikla || – || 40 000

2. Valdymas || – || 40 000

3. Informavimas ir viešinimas || – || 100 000

4. Kontrolė ir ataskaitų teikimas || – || 30 000

Tarpinė suma (c): || – || 210 000

(1,73 %)

Visos išlaidos (a + b + c): || – || 12 151 500

EGF parama (60 % visų išlaidų) || – || 7 290 900

(*) Kad būtų išvengta dešimtųjų dalių, numatytos išlaidos vienam darbuotojui buvo suapvalintos. Tačiau suapvalinimas neturi įtakos bendrai kiekvienos priemonės išlaidų sumai, kuri išlieka tokia, kokia nurodyta Graikijos pateiktoje paraiškoje.

(**) Bendra suma netiksli dėl suapvalinimo.

34.         Lentelėje nurodytiems veiksmams, kaip ir veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą, skirtos išlaidos neviršija 35 proc. bendrų išlaidų, skirtų suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui. Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad šie veiksmai priklauso nuo tikslinių paramos gavėjų aktyvaus dalyvavimo mokymuose ar ieškant darbo.

35.         Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad investicijų, skirtų pradedantiems savarankišką veiklą ar verslą asmenims ir darbuotojams, perimantiems įmonę, sąnaudos neviršys 15 000 EUR vienam paramos gavėjui.

Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis

36.         2014 m. rugsėjo 1 d. Graikijos valdžios institucijos tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas. Todėl 29 punkte nurodytų veiksmų išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

37.         2014 m. liepos 15 d. Graikijos valdžios institucijos pradėjo patirti administracines išlaidas, susijusias su EGF įgyvendinimu. Todėl parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d.

Nacionalinių ar Sąjungos fondų finansuojamų veiksmų papildomumas

38.         Nacionalinio išankstinio finansavimo ar bendro finansavimo šaltinis – Plėtros ministerijos valstybės investicijų programa.

39.         Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad pirmiau aprašytoms priemonėms, kurioms skiriama finansinė parama iš EGF, nebus skiriama finansinė parama pagal kitas Sąjungos finansines priemones.

Tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ar regiono valdžios institucijomis

40.         Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su tikslinių paramos gavėjų ir Graikijos privačiojo sektoriaus darbuotojų federacijos atstovais. 2014 m. gegužės mėn. paraiškos pasiūlymas buvo svarstomas dviejuose posėdžiuose su socialiniais partneriais, su kuriais buvo konsultuojamasi dėl įvairių klausimų, susijusių su integruoto priemonių paketo turiniu.

Valdymo ir kontrolės sistemos

41.         Paraiškoje pateiktas valdymo ir kontrolės sistemos aprašas, kuriame nurodyta susijusių įstaigų atsakomybė. Graikija pranešė Komisijai, kad finansinę paramą valdys ir kontroliuos tos pačios institucijos, kurios valdo ir kontroliuoja Europos socialinio fondo (ESF) Graikijai teikiamą paramą. ESF veiksmų koordinavimo ir stebėsenos institucija (EYSEKT) bus vadovaujančioji institucija, EDEL (Fiskalinio audito komitetas) – kontrolės institucija, o specialioji Mokėjimo institucijos tarnyba – sertifikavimo institucija

Susijusios valstybės narės prisiimti įsipareigojimai

42.         Graikijos valdžios institucijos suteikė visas reikiamas garantijas, kad:

– bus laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo suteikiant galimybę naudotis siūlomais veiksmais ir juos įgyvendinant;

– buvo laikytasi nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų;

– siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo;

– siūlomi veiksmai papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

– finansinė parama iš EGF atitiks procedūrines ir materialines Sąjungos taikomas valstybės pagalbos taisykles.

POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžeto pasiūlymas

43.         EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[14], 12 straipsnyje.

44.         Išnagrinėjusi paraišką pagal taikytinas EGF reglamento 13 straipsnio 1 dalies sąlygas ir atsižvelgusi į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomus veiksmus ir numatytas išlaidas, Komisija siūlo mobilizuoti iš EGF 7 290 900 EUR sumą, atitinkančią 60 proc. siūlomų veiksmų bendrų išlaidų, kad būtų suteikta finansinė parama pagal pateiktą paraišką.

45.         Siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas bendrai priims Europos Parlamentas ir Taryba, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[15] 13 punkte.

Susiję teisės aktai

46.         Komisija, pateikdama šį pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat pateikia pasiūlymą pervesti 7 290 900 EUR sumą į atitinkamą biudžeto eilutę.

47.         Kartu su šiuo pasiūlymu dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas Komisija priima sprendimą dėl finansinės paramos kaip įgyvendinimo aktą, kuris įsigalioja tą dieną, kai Europos Parlamentas ir Taryba priima siūlomą sprendimą mobilizuoti EGF lėšas.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (paraiška „EGF/2014/009 EL/Sprider Stores“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006[16], ypač į jo 15 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[17], ypač į jo 13 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) įsteigtas teikti paramą atleistiems darbuotojams ir darbo veiklą nutraukusiems savarankiškai dirbantiems asmenims dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, dėl besitęsiančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 546/2009[18], arba dėl naujos pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)       EGF didžiausia metinė suma neviršija 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), kaip nustatyta Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 12 straipsnyje;

(3)       2014 m. birželio 6 d. Graikija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo[19] iš „Sprider Stores S. A.“ Graikijoje ir ją papildė išsamesne informacija, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 8 straipsnio 3 dalyje. Ši paraiška atitinka EGF finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 13 straipsnyje;

(4)       remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 6 straipsnio 2 dalimi, Graikija nusprendė nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET) irgi teikti iš EGF bendrai finansuojamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

(5)       todėl iš EGF turėtų būti mobilizuota 7 290 900 EUR suma finansinei paramai pagal Graikijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete EGF lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 7 290 900 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

[2]               2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

[3]               Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnio ketvirtą pastraipą.

[4]               2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1046/2012, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujojo regionų suskirstymo laiko eilučių perdavimo (OL L 310, 2012 11 9, p. 34).

[5]               Pagal EGF reglamento 3 straipsnio a punktą.

[6]               Graikijoje skurdo riba yra 5 708 EUR per metus vienam gyventojui (asmenims) ir 11 986 EUR namų ūkiams, kuriuos sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.

[7]               „EGF/2010/016 ES Aragón retail“. COM(2010) 615.

                „EGF/2011/004 EL ALDI Hellas“. COM(2011) 580.

                „EGF/2014/013 EL Odyssefs Fokas“. Šiuo metu vertinama Komisijos.

[8]               http://www.spriderstores.ro/values/

[9]               Pirmuosius devynis metų mėnesius.

[10]             Po 32 metų drabužių mažmenininkas „Sprider Stores“ nutraukia savo veiklą. „Taip yra dėl nepalankios bankų pozicijos ir jų atsisakymo tęsti finansavimą“ – teigė bendrovė. Šaltinis: www.ekathimerini.com

[11]             Code tsdec450

[12]             Šaltinis: ELSTAT. 2013 m. IV ketvirtis, darbo jėgos tyrimas.

[13]             Visi Graikijos NUTS 2 lygmens regionai, išskyrus Jonijos salas (Ιόνια Νησιά), atitinka Jaunimo užimtumo iniciatyvos reikalavimus. Iš visų atleistų darbuotojų 21 atleistas Jonijos salose, t. y. 13 – Korfu, 8 – Zakinto saloje.

[14]             OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

[15]             OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

[16]             OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

[17]             OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

[18]             OL L 167, 2009 6 29, p. 26.

[19]             Pagal EGF reglamento 3 straipsnio a dalį.

Top