AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Nuo antro 2012 m. pusmečio Ukrainos ekonomika yra nugrimzdusi į recesiją: teigiamas augimas užregistruotas tik vieną ketvirtį 2013 m. pabaigoje, tačiau pablogėjus politinei ir saugumo padėčiai pirmaisiais dviem 2014 m. mėnesiais jis greitai vėl tapo neigiamas.

Ukrainos vyriausybė 2013 m. prarado galimybę patekti į tarptautines finansų rinkas, nes, atsižvelgiant į augantį fiskalinį ir einamosios sąskaitos deficitą ir taip reikalingų reformų trūkumą, sumažėjo pasitikėjimas. Valdžios institucijų nenoras įsipareigoti vykdyti reformas taip pat sutrukdė joms sudaryti finansavimo susitarimą su TVF.

Dėl didelių skolų grąžinimo 2013 m. paskutinį ketvirtį ir 2014 m. pradžioje ir dėl centrinio banko intervencinių veiksmų fiksuotam su doleriu susietos valiutos kursui išsaugoti labai sumažėjo atsargos, kurios vasario mėn. pabaigoje tesiekia 15,5 mlrd. USD, todėl Ukrainos mokėjimų balanso būklė yra labai silpna ir sparčiai prastėja. Dabartinė politinė krizė daro labai žalingą poveikį ir taip trapiam Ukrainos ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Situacija dar labiau pablogės dėl Rusijos pagalbos pagal praėjusių metų gruodžio mėn. sutartą 15 mlrd. USD vertės paketą de facto nutraukimo ir paskelbto sprendimo nuo 2014 m. balandžio mėn. netiekti dujų mažesnėmis kainomis, kurias buvo suteikęs Gazprom. Šiomis aplinkybėmis artimiausiose ateityje Ukrainai gresia didelė įsipareigojimų neįvykdymo rizika.

Tuo pat metu dėl masinių protestų, kurie tęsėsi nuo lapkričio mėn. pabaigos, vasario mėnesį atsistatydino vyriausybė. Vasario 27 d. Aukščiausioji Rada patvirtino naują vyriausybę, taip pat sugrąžinta 2004 m. Konstitucija. Nepaisant šių pokyčių, Rusijos Federacijai neseniai pažeidus Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Ukraina negalėjo atkurti politinio stabilumo.

Naujoji vyriausybė viešai įsipareigojo iki gegužės 25 d. vysiančių prezidento rinkimų pradėti įgyvendinti reikšmingas visapusiškas reformas. Nors šiuo metu politinis procesas nepastovus, matyti aiškių įsipareigojimo vykdyti ekonomines reformas ženklų. 

Šiomis aplinkybėmis Ukrainos valdžios institucijos prašo daugiašalių ir dvišalių kreditorių ir pagalbos teikėjų finansinės pagalbos šiuo metu rengiamai reformų programai paremti; įgyvendinus programą sumažėtų ekonominis pažeidžiamumas, padidėtų tarptautinės atsargos ir būtų paskatintas ekonomikos augimas. Kovo mėn. pradžioje TVF išsiuntė misiją į Ukrainą, ji turėtų suvaidinti svarbų vaidmenį rengiant šią programą ir mobilizuojant tarptautinę finansinę pagalbą Ukrainai. Per ateinančias savaites TVF ir Ukrainos valdžios institucijos turėtų susitarti dėl ekonominės programos, kuriai paremti bus sudarytas finansavimo susitarimas.

Numatoma, kad Ukrainos išorės finansavimo poreikiai viršys finansavimą, kurį turėtų suteikti TVF. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Europos Komisija 2014 m. kovo 5 d. paskelbė finansinės paramos Ukrainai paketą, o kitą dieną jam pritarė ES valstybių ar vyriausybių vadovai. Vienas iš paketo elementų – nauja makrofinansinės pagalbos (MFP) programa, kurios suma – iki 1 mlrd. EUR.

Europos Komisija teikia Tarybai pasiūlymą suteikti Ukrainai MFP, kurios suma neviršytų 1 mlrd. EUR. Pagalba būtų suteikta vidutinės trukmės paskolų forma, nenumatant dotacijų, nes Ukraina neatitinka tinkamumo kriterijų, pagal kuriuos vykdant MFP operacijas teikiamos dotacijos.

Siūloma ES MFP siekiama padėti Ukrainai patenkinti dalį skubių išorės finansavimo poreikių įgyvendinant šiuo metu rengiamą stabilizacijos ir reformų programą ir tokiu būdu sumažinti šalies trumpalaikius mokėjimų balanso ir fiskalinius sunkumus. Siūloma pagalba paremtų skubiai būtiną fiskalinį konsolidavimą ir pastangas stabilizuoti išorės poziciją, taip pat paskatintų valdžios institucijas įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis siekiama gerinti bendrą makroekonomikos valdymą, stiprinti ekonomikos valdymą bei skaidrumą ir gerinti tvaraus augimo sąlygas.

Siūloma MFP atitinka Rytų partnerystės tikslus ir naujosios Europos kaimynystės politikos (EKP) kryptis. Ji taip pat parodytų kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti šalis, pradedančias eiti politinių reformų keliu. Todėl Komisija mano, kad siūlomo dydžio ir pobūdžio MFP operacijai taikomos išankstinės politinės ir ekonominės sąlygos yra tenkinamos.

· Bendrosios aplinkybės

Po 5 ketvirčius iš eilės trukusio nuosmukio 2013 m. paskutinį ketvirtį metinis realiojo BVP augimas siekė 3,3 %, o visų 2013 m. augimas buvo lygus nuliui. Prastus ekonomikos rezultatus lėmė blogas derlius, plieno eksporto sumažėjimas ir pavėluotos vidaus reformos. TVF nuomone, sausio ir vasario mėn. augimas buvo neigiamas. Atsižvelgiant į nestabilią padėtį, 2014 m. prognozės svyruoja nuo -5 % iki +3 %, priklausomai nuo prielaidų. Dėl makroekonominio koregavimo, taip pat fiskalinio konsolidavimo ir valiutos kurso lankstumo ekonomika susitrauks, tačiau, kita vertus, numatomas susitarimas su TVF padidintų pasitikėjimą, todėl gana greitai gali padidėti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai. Tačiau Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu vis dar kelia didelę riziką augimui.  

Pastaruosius kelerius metus infliacija buvo labai maža: 2013 m. pabaigoje ji siekė 0,3 %, tačiau 2014 m. infliacinis spaudimas padidėjo. Sausio mėn. vartotojų kainų indeksas (VKI) buvo 0,5 %, o vasario mėn. – 1,2 %. Ukrainos nacionalinis bankas (UNB) numato, kad iki 2014 m. pabaigos dėl grivinos (UAH) nuvertėjimo ir numatomo energijos tarifų namų ūkiams padidinimo VKI gali išaugti iki 10 % ar daugiau.

Apskaičiuota, kad fiskalinis deficitas, įskaitant Ukrainos pagrindinio energetikos sektoriaus operatoriaus Naftogaz veiklos deficitą, 2013 m. buvo 6,5–7,5 % BVP ir susidarė daugiausia dėl nuolatinių energijos subsidijų, kurios sudaro 7 % BVP, taip pat dėl ekonomikos sulėtėjimo. 2013 m. kapitalo išlaidos sumažintos 40 %, o PVM pajamos sumažėjo 7 %. Sausio mėn. pradžioje Rada patvirtino 2014 m. biudžetą, tačiau jis pagrįstas nerealistiškomis augimo ir infliacijos prielaidomis ir jį šiuo metu persvarsto Finansų ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su TVF. 2014 m. sausio–vasario mėn. pajamos sudarė 82 % biudžete suplanuotos sumos, o tai reiškia, kad 2014 m. išlaidas reikia sumažinti maždaug 80 mlrd. UAH, arba 15–17 %. Be to, iš Rusijos importuojamų dujų kaina nuo balandžio 1 d. bus padidinta mažiausiai iki 400 USD už 1000 kubinių metrų, todėl gerokai padidės spaudimas biudžetui. Tačiau finansų ministras patikino, kad dujų tarifai namų ūkiams ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms bus padidinti prieš gegužės 25 d. vyksiančius rinkimus, ir taip šis spaudimas bus sumažintas. Papildoma problema – įsiskolinimai, susiję tiek su PVM grąžinimu įmonėms, tiek su pavėluotais subsidijų mokėjimais komunalinių paslaugų įmonėms, sudarantys atitinkamai 12 mlrd. UAH ir 8 mlrd. UAH.

Nuo krizės pradžios vietos valiutai buvo daromas didelis spaudimas. Vasario mėn. UNB leido grivinai labai nuvertėti (maždaug 25 %). Iš dalies tai lėmė sąmoninga oficialaus valiutos kurso devalvacija vasario 7 d. nuo 7,99 UAH/USD (toks kursas buvo išlaikomas nuo 2012 m. liepos mėn.) iki 8,708 UAH/USD. Vėliau valiutos nuvertėjimo procesas spartėjo, nes UNB negalėjo įsikišti dėl labai mažų užsienio valiutos atsargų. Pagal susitarimą su TVF dabar UNB laikosi nesikišimo politikos, išskyrus reikšmingų valiutų kurso svyravimų atvejus. Jis taip pat išlaiko tam tikras kapitalo kontrolės priemones, tačiau teigia naujų neįvesiąs. Nepaisant šių priemonių, grivina išlieka nestabili. Tolesnė reikšminga valiutos devalvacija galėtų sukelti riziką, kad pablogės bankų kredito portfelių ir kapitalo padėtis, o einamoji sąskaita nebūtinai bus subalansuota, nes didelė dalis eksporto priklauso nuo importuojamų žaliavų. Be to, Ukrainos ekonomikos augimas pagrįstas vartojimu (75 % BVP), ir dėl devalvacijos bei atitinkamos infliacijos greičiausiai susitrauktų BVP.

2013 m. einamosios sąskaitos būklė labai pablogėjo ir susidarė 10 % BVP deficitas, daugiausia susijęs su sumažėjusiu eksportu. UNB numato, kad dėl koregavimų, susijusių su numatomu TVF susitarimu, įskaitant fiskalinį konsolidavimą, 2014 m. einamosios sąskaitos deficitas gerokai sumažės. Tačiau einamosios sąskaitos finansavimo poreikiai artimiausiu metu ir toliau bus dideli, t. y. bent 4 mlrd. USD iki 2014 m. antro ketvirčio pabaigos. Apskaičiuota, kad grynosios TUI dar sumažėjo nuo 5,0 % BVP 2012 m. iki 2,6 % BVP 2013 m., o 2014 m. sausio mėn. buvo beveik 0 %.

2013 m. pabaigoje išorės skola turėtų būti 76,7 % BVP. Tik maždaug trečdalį šios sumos yra skolingos arba garantavusios viešosios valdžios institucijos (įskaitant nacionalinio banko skolą TVF). Be tam tikrų Ukrainos besiskolinančių įmonių viešai garantuotų įsipareigojimų, pvz., valstybės garantuotų euroobligacijų, kurias išleido Naftogaz, kiti Ukrainos įmonių išorės įsipareigojimai gali būti sisteminės svarbos visai šaliai. Visų pirma Naftogaz skola (įsiskolinimai) už Rusijos Gazprom tiekiamas dujas turi tiesioginių pasekmių šalies einamajai sąskaitai, nes Gazprom nustato savo kainą priklausomai nuo Naftogaz ankstesnių skolos mokėjimų.

Dėl didelio einamosios sąskaitos deficito, spaudimo grivinai ir didelių skolų gražinimo 2013 m. oficialiosios atsargos tais metais sumažėjo 16 % iki 20,4 mlrd. USD. Ši neigiama tendencija tęsėsi sausio ir vasario mėn.: vasario mėn. pabaigoje atsargos per mėnesį sumažėjo dar 13 % iki 15,5 mlrd. USD (2 mėnesių importo padengimas). Ši tendencija aiškiai rodo padidėjusį mokėjimų balanso pažeidžiamumą.

Valstybės skola 2013 m. pabaigoje sudarė 41 % BVP ir yra mažesnė už didelės rizikos lyginamąjį dydį. Tačiau valstybės skolos tvarkymo įsipareigojimai, visų pirma išorės skolos arba užsienio valiuta išreikštos vidaus skolos, artimiausioje ateityje bus sunki našta viešiesiems finansams ir tarptautinėms atsargoms. Bendra valdžios sektoriaus ir UNB skolos tvarkymo našta likusią 2014 m. dalį sudaro maždaug 10 mlrd. USD. Didžiausi skolos mokėjimai numatomi birželio–rugsėjo mėn. Kovo–gegužės mėn. skolos tvarkymo sąnaudos siekia maždaug 2 mlrd. USD. Be to, negrąžinta Naftogaz skola įmonei Gazprom sudaro dar 2 mlrd. USD. 2015 m. skolos mokėjimo įsipareigojimai yra maždaug 10 mlrd. USD.

UNB teigimu, bankų sektoriuje likvidumas pakankamas, tačiau nuo vasario mėn. įmonėms nesuteikta jokių kreditų. Sausio mėn. indėlių sumažėjo maždaug 2 %, o vasario mėn. – maždaug 8 %. Galima tolesnė valiutos devalvacija keltų problemų bankų sektoriui, o turto kokybė gali greitai suprastėti. Bankų sektoriuje reikia atlikti išsamų turto kokybės patikrinimą. Be trumpalaikės rizikos, Ukrainos bankų sektoriuje yra struktūrinių trūkumų, kuriems greičiausiai bus skirta daug dėmesio reformų programoje, kurios įgyvendinimas bus remiamas pagal numatomą susitarimą su TVF. Bankų sektoriuje yra aiškių trūkumų bankų priežiūros ir valdymo srityse, taip pat nepakankamai apsaugotos kreditorių teisės.

Be poreikio restruktūrizuoti ir stiprinti bankų sistemą, kiti svarbūs struktūrinių reformų uždaviniai yra tokie: padidinti komunalinių paslaugų tarifus, kurie šiuo metu daug prisideda prie fiskalinio deficito, kartu stiprinant minimalios socialinės apsaugos sistemą; kovoti su korupcija, ypač mokesčių ir muitų srityse; skatinti privačiojo sektoriaus plėtrą ir gerinti verslo aplinką, kad būtų paskatintos investicijos, įskaitant TUI.

Remiantis pateiktais rodikliais, 2014 ir 2015 m. Ukraina turės didelių išorės finansavimo poreikių, visų pirma atsižvelgiant į vis dar didelį einamosios sąskaitos deficitą, didelius išorės skolos mokėjimo įsipareigojimus ir poreikį atkurti minimalų užsienio valiutos atsargų lygį. Be to, privačiojo kapitalo srautai tiesioginių užsienio investicijų ar privačių kreditų forma išliks ypač maži. Numatoma, kad preliminarios Ukrainos likusių išorės finansavimo poreikių projekcijos bus parengtos per ateinančias savaites, atsižvelgiant į besitęsiančių Ukrainos valdžios institucijų ir TVF techninių diskusijų rezultatus. Bet jau dabar numatoma, kad norint patenkinti šiuos poreikius ir sukurti sąlygas Ukrainoje sėkmingai įgyvendinti reformas reikės didesnės tarptautinės paramos. Siūloma ES MFP padėtų padengti dalį likusio finansavimo trūkumo 2014–2015 m. laikotarpiu.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (2002/639/EB)[1].

2010 m. liepos mėn. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 646/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai[2].

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

ES siekia vis glaudesnių santykių su Ukraina, kurie būtų daugiau nei paprastas dvišalis bendradarbiavimas, įskaitant laipsnišką politinę asociaciją ir ekonominę integraciją. Ukraina – svarbi šalis įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystę. 1998 m. ES ir Ukraina pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuriuo nustatyta bendradarbiavimo visose pagrindinėse reformų srityse sistema ir kuris tebėra teisinis mūsų santykių pagrindas. Santykiai tapo dar tvirtesni 2009 m. lapkričio mėn., kai Ukrainos ministrų kabinetas priėmė ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę, kuri atnaujinta 2011 m. (2013 m. birželio mėn. ją patvirtino ES ir Ukrainos bendradarbiavimo taryba) ir kuria siekiama pasirengti ir sudaryti geresnes sąlygas naujojo Asociacijos susitarimo, dėl kurio derėtasi 2007–2011 m., kuris parafuotas 2012 m. ir turėtų būti pasirašytas artimiausiose ateityje, įsigaliojimui.

Svarbūs ir ekonominiai ryšiai su ES. ES yra viena iš svarbiausių Ukrainos ekonominių partnerių: maždaug trečdalis Ukrainos išorės prekybos vyksta su ES. 2012 m. Ukrainos importo iš ES vertė siekė 23,8 mlrd. EUR, o jos eksporto – 14,6 mlrd. EUR. Ukraina taip pat labai priklauso nuo ES TUI ir kitų finansinių srautų. Vykstant Asociacijos susitarimo procesui ES 2011 m. užbaigė derybas su Ukraina dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimo, siekdama suteikti Ukrainai visapusišką prieigą prie ES bendrosios rinkos. 2014 m. kovo 11 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laikino muitų Ukrainos eksportui į ES panaikinimo pasiūlymą (COM(2014) 166). Siūlomos priemonės, kurias teisėkūros institucijos turėtų priimti artimiausiais mėnesiais, bus taikomos nedelsiant ir nutrauktos 2014 m. lapkričio mėn., kai bus pradėtas laikinai taikyti išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas.

ES MFP papildytų bendras 1,565 mlrd. EUR vertės dotacijas, teikiamas pagal Europos kaimynystės priemonę, Kaimynystės investicinę priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir ES biudžeto eilutę, skirtą bendrai užsienio ir saugumo politikai. ES MFP paremtų Ukrainos valdžios institucijų pastangas priimti tinkamą trumpalaikių makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų sistemą ir taip padidintų bendro ES dalyvavimo pridėtinę vertę, o kartu ir visų ES intervencinių veiksmų, įskaitant veiksmus pagal kitas finansines priemones, efektyvumą.

Neatidėliotinas Ukrainos pereinamasis procesas bus labai sunkus, ir politinio bei ekonominio žlugimo rizika išlieka. Tačiau naujoji vyriausybė viešai įsipareigojo imtis ryžtingų veiksmų, kad įgyvendintų politines ir ekonomines reformas, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir stiprinti institucijas bei mechanizmus, įskaitant teisinę valstybę. Šalis taip pat numato ekonominių reformų programą, kurios tikslas – sudaryti sąlygas tvaraus augimo modeliui.

Siūloma MFP atitinka ES įsipareigojimą remti neatidėliotinas Ukrainos ekonomines ir politines permainas. Ji taip pat atitinka MFP priemonės naudojimo principus, t. y. išskirtinio pobūdžio, išankstinių politinių sąlygų, papildomumo, sąlygiškumo ir finansinės drausmės. Dabartinė operacija vykdoma labai išskirtinėmis ypatingos skubos aplinkybėmis.

Visu MFP operacijos laikotarpiu Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos išorės veiksmų tarnyba, ir toliau stebės ir vertins, kaip laikomi šių kriterijų, įskaitant išankstinių politinių sąlygų vertinimą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

MFP teikiama kaip tarptautinės paramos Ukrainos ekonomikai stabilizuoti dalis. Rengdamos šį MFP pasiūlymą, Komisijos tarnybos konsultavosi su Tarptautiniu valiutos fondu, kuris šiuo metu rengia didelės apimties finansavimo programą, taip pat su kitais daugiašaliais ir dvišaliais kreditoriais ir pagalbos teikėjais. Komisija taip pat nuolat palaikė ryšius su Ukrainos valdžios institucijomis.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas turi būti patvirtintas skubiai, todėl Ukrainos viešųjų finansų ir administracinių procedūrų kokybės ir patikimumo vertinimą Komisija, padedama išorės ekspertų, atliks tik 2014 m. balandžio ir gegužės mėnesiais.

· Poveikio vertinimas

MFP ir su ja susietas ekonomikos koregavimas padės sumažinti gresiančio įsipareigojimų neįvykdymo ir ekonominio žlugimo riziką, padedant patenkinti Ukrainos trumpalaikius išorės finansavimo poreikius ir kartu paremiant politikos priemones, kuriomis siekiama sustiprinti mokėjimų balanso bei fiskalinę būklę ir skatinti tvarų augimą. Planuojama, kad su programa susietos sąlygos visų pirma padės padidinti viešųjų finansų valdymo efektyvumą ir skaidrumą, skatinti fiskalines reformas, kad būtų galima mažinti komunalinių paslaugų subsidijas bei kitas išlaidas, remti pastangas stiprinti minimalios socialinės apsaugos sistemą, stiprinti finansų sektoriaus valdymą ir priežiūrą, stiprinti kovos su korupcija priemones, dėl kurių padidės pajamos, ir padėti priimti priemones, skirtas prekybos ir investicijų reglamentavimo sistemai gerinti.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

Europos Sąjunga suteikia Ukrainai ne daugiau kaip 1 mlrd. EUR vertės makrofinansinę pagalbą vidutinės trukmės paskolos forma. Ši pagalba padės patenkinti Ukrainos likusius išorės finansavimo poreikius 2014 m.

Pagalba bus teikiama viena arba dviem dalimis su sąlyga, kad bus sudarytas susitarimas su TVF ir Ukraina įgyvendins specialias struktūrinės reformos priemones, dėl kurių Komisija ES vardu susitars su Ukraina susitarimo memorandume. Susitarimo memorandumas bus rengiamas koordinuojant veiksmus su TVF ir Pasaulio banku. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainai gyvybiškai svarbu įgyvendinti tvirtą makroekonominę politiką ir plataus užmojo reformas, lėšas pagal naują programą nebūtų tinkama išmokėti nenustačius specialių sąlygų. Šiomis aplinkybėmis pagalbos lėšas pageidautina išmokėti dviem dalimis: pirmoji dalis būtų išmokėta su sąlyga, kad bus sudarytas susitarimas su TVF, o antrosios dalies išmokėjimas taip pat priklausytų nuo to, ar įgyvendintos sutartos sąlygos. Nuo pirmosios iki antrosios dalies išmokėjimo turi praeiti bent trys mėnesiai. Pirmoji dalis (galbūt 500 mln. EUR) turėtų būti išmokėta 2014 m. birželio mėn., o antroji – šių metų rudenį. Tačiau jei Komisija nuspręstų, kad, atsižvelgiant į neatidėliotinus finansavimo poreikius, pagalba turėtų būti išmokėta viena dalimi, ji vis tiek būtų išmokėta su sąlyga, kad būtų užbaigti tam tikri svarbiausi išankstiniai veiksmai.

Rengdama sąlygų ar išankstinių veiksmų, nuo kurių priklausys pagalbos išmokėjimas, sąrašą Komisija daugiausia dėmesio skirs struktūrinėms reformoms, skirtoms bendram makroekonomikos valdymui ir tvaraus augimo sąlygoms gerinti (pvz., reformoms, kuriomis siekiama viešųjų finansų valdymo skaidrumo ir efektyvumo, fiskalinėms reformoms, finansų sektoriaus valdymo ir priežiūros reformoms, minimalios socialinės apsaugos sistemai stiprinti skirtoms reformoms ir prekybos ir investicijų reglamentavimo sistemai gerinti skirtoms reformoms).

Pagalbą administruos Komisija. Bus taikomos konkrečios nuostatos dėl sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijos, atitinkančios Finansinį reglamentą.

Sprendimas visą MFP sumą išmokėti paskolų forma yra pagrįstas, atsižvelgiant į Ukrainos išsivystymo lygį (vertinant pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas) ir skolos rodiklius. Jis taip pat atitinka Pasaulio banko ir TVF politiką Ukrainos atžvilgiu. Ukraina netenkina reikalavimų lengvatiniam finansavimui gauti nei iš Tarptautinės plėtros asociacijos, nei iš TVF.

· Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 213 straipsnis. Jeigu Parlamentas ir Taryba sprendimą priimtų pagal SESV 212 straipsnį laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, siūlomos pagalbos nebūtų galima pradėti mokėti pirmąjį 2014 m. pusmetį ir ji nepadėtų patenkinti skubių Ukrainos finansavimo poreikių, todėl pagrįsta taikyti SESV 213 straipsnį, kuriame numatyta, kad sprendimą gali priimti Taryba. 

· Subsidiarumo principas

Pasiūlymas nepriklauso išimtinei ES kompetencijai. Subsidiarumo principas taikomas tokiu mastu, kokiu Ukrainos makroekonominio stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, todėl jų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu. Pagrindinės priežastys – biudžeto apribojimai nacionaliniu lygmeniu ir poreikis užtikrinti patikimą pagalbos teikėjų veiksmų koordinavimą, kad būtų užtikrintas didžiausias pagalbos mastas ir veiksmingumas.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą: juo nesiekiama daugiau, negu būtina minėtiems makroekonominio stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslams pasiekti, sumažinant galimo įsipareigojimų neįvykdymo riziką, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant.

Atsižvelgiant į Ukrainos išorės finansavimo poreikių dydį 2014 ir 2015 m., pagalbos suma padengs palyginti nedidelę šių poreikių dalį. Atsižvelgiant į pagalbą, kurią Ukrainai įsipareigojo suteikti kiti dvišaliai ir daugiašaliai pagalbos teikėjai ir kreditoriai, laikoma, kad ES tenkanti dalis yra tinkama.

· Papildomumas

Siūloma MFP papildytų pagalbą, kurią numato teikti kiti daugiašaliai ir dvišaliai pagalbos teikėjai pagal TVF remiamą ekonominę programą. ES MFP taip pat papildytų ES dotacijas ir paskolas, teikiamas pagal įprastas ES bendradarbiavimo priemones (visų pirma Europos kaimynystės priemonę), ir Europos investicijų banko teikiamas lėšas.

· Pasirinkta priemonė

Projektų finansavimas arba techninė pagalba nebūtų tinkamos arba pakankamos priemonės šiems makroekonominiams tikslams įgyvendinti. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias MFP privalumas yra galimybė ją suteikti skubiai, kad būtų sumažinti dabartiniai Ukrainos išorės finansiniai suvaržymai ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Kadangi teikiant MFP padedama sukurti bendrą tinkamą pagrindą makroekonominei ir struktūrinei politikai vykdyti, ši pagalba gali padidinti kitų Ukrainoje vykdomų veiksmų, finansuojamų pagal kitas siauresnio profilio ES finansines priemones, veiksmingumą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatoma pagalba būtų suteikta paskolos forma ir turėtų būti finansuojama per skolinimosi operaciją, kurią ES vardu vykdys Komisija. Pagalbos poveikis biudžetui atitiks atidėjinius, kurie sudaro 9 % sumų, išmokėtų iš Išorės veiksmų garantijų fondo, pagal biudžeto eilutę 01 03 06 („Garantijų fondo atidėjiniai“). Darant prielaidą, kad paskola bus išmokėta 2014 m., ir laikantis garantijų fondo mechanizmą reglamentuojančių taisyklių, atidėjiniai bus įtraukti į 2016 m. biudžetą.

5.           NEPRIVALOMI ELEMENTAI

· Peržiūros, keitimo, laikinojo galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta laikinojo galiojimo sąlyga. Siūloma makrofinansine pagalba būtų galima naudotis vienus metus nuo pirmosios dienos po susitarimo memorandumo įsigaliojimo, numatant galimybę prireikus tą laikotarpį pratęsti.

2014/0104 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 213 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą[3],

kadangi:

(1)       Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Ukrainos santykių pagrindas – Europos kaimynystės politika (EKP) ir Rytų partnerystė. Sąjungos ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas toliau plėtojami pagal 2009 m. lapkričio 23 d. patvirtintą ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę. 2007–2011 m. buvo deramasi dėl naujo Asociacijos susitarimo, apimančio išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, o 2012 m. jis buvo parafuotas. 2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos ministrų kabinetas priėmė sprendimą sustabdyti pasiruošimą Asociacijos susitarimo pasirašymui. 2014 m. vasario mėn. atsistatydinus Ukrainos vyriausybei, naujoji vyriausybė pareiškė norą pasirašyti Asociacijos susitarimą artimiausioje ateityje. 2014 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Taryba pareiškime dėl Ukrainos įsipareigojo labai greitai pasirašyti visus Asociacijos susitarimo politinius skyrius ir vienašališkai imtis priemonių, kurias taikant Ukraina galėtų iš esmės pasinaudoti išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės privalumais. Šiuo tikslu 2014 m. kovo 11 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą;

(2)       dabartinė politinė krizė daro labai žalingą poveikį ir taip trapiam Ukrainos ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Šiuo metu Ukrainos mokėjimų balanso ir fiskalinė būklė labai silpna ir sparčiai prastėja, o ekonomika vėl klimpsta į recesiją. Situacija dar labiau pablogės dėl Rusijos pagalbos pagal 15 mlrd. USD vertės paketą de facto nutraukimo ir sprendimo nuo 2014 m. balandžio mėn. netiekti dujų mažesnėmis kainomis, kurias buvo suteikęs Gazprom. Šiomis aplinkybėmis artimiausiose ateityje Ukrainai gresia didelė įsipareigojimų neįvykdymo rizika;

(3)       atsistatydinus vyriausybei, atitinkamai 2014 m. vasario 22 d. ir 27 d. Parlamentas paskyrė naują laikinąjį prezidentą ir naują vyriausybę. Nepaisant to, kad buvo sugrąžinta 2004 m. Konstitucija, o 2014 m. gegužės 25 d. numatyti prezidento rinkimai, Rusijos Federacijai neseniai pažeidus Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Ukraina negalėjo atkurti politinio stabilumo;

(4)       šiomis aplinkybėmis Ukrainai reikia skubios tarptautinių kreditorių ir pagalbos teikėjų finansinės pagalbos. Jeigu Parlamentas ir Taryba sprendimą priimtų pagal SESV 212 straipsnį laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, Sąjungos makrofinansinės pagalbos Ukrainai (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba) pirmosios dalies nebūtų galima skubiai išmokėti pirmą 2014 m. pusmetį ir ji nepadėtų patenkinti skubių Ukrainos finansavimo poreikių, todėl pagrįsta Sąjungos makrofinansinę pagalbą suteikti remiantis Tarybos sprendimu pagal SESV 213 straipsnį; 

(5)       pagalbą būtina suteikti skubiai, nes Ukrainai nedelsiant reikia papildomų lėšų, be tų, kurias suteiks kitos tarptautinės finansų institucijos ir kiti dvišaliai pagalbos teikėjai, taip pat Sąjungos makrofinansinės pagalbos, numatytos 2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (2002/639/EB)[4] ir 2010 m. liepos mėn. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 646/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai[5];

(6)       dabartinė krizė Ukrainoje yra tinkamas pagrindas šiuo išskirtiniu atveju taikyti skubos tvarką pagal SESV 213 straipsnį. Sprendimas suteikti makrofinansinę pagalbą (MFP) Ukrainai neturi poveikio kitoms būsimoms MFP operacijoms;

(7)       nuo Ukrainos vyriausybės atsistatydinimo Sąjunga įvairiomis progomis yra pareiškusi įsipareigojimą remti naujosios Ukrainos vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį ir laikytis reformų kurso. Sąjunga taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi visiškai paremti tarptautinės bendruomenės ir tarptautinių finansų institucijų, visų pirma TVF, pastangas, susijusias su tarptautiniu pagalbos paketu, kuriuo siekiama patenkinti neatidėliotinus Ukrainos poreikius ir kuris pagrįstas aiškiu įsipareigojimu vykdyti reformas. Sąjungos finansinė parama Ukrainai atitinka Sąjungos nustatytą Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės politiką;

(8)       Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti finansinė priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pagalbos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;

(9)       Ukrainos valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) artimiausiu metu turėtų susitarti dėl ekonominės programos, kuriai paremti su TVF bus sudarytas finansavimo susitarimas;

(10)     2014 m. kovo 5 d. Europos Komisija, atsižvelgdama į sparčiai prastėjančią Ukrainos mokėjimų balanso būklę, paskelbė apie paramos priemonių paketą, į kurį įtraukta ir siūloma MFP. Kovo 6 d. neeiliniame susitikime šį paketą patvirtino Europos Vadovų Taryba. Šį paketą sudaro 11 mlrd. EUR finansinė pagalba 2014–2020 m., įskaitant iš viso ne daugiau kaip 1,565 mlrd. EUR vertės dotacijas tuo pačiu laikotarpiu, teikiamas pagal Europos kaimynystės priemonę, Kaimynystės investicinę priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir biudžeto eilutę, skirtą bendrai užsienio ir saugumo politikai. Sąjungos makrofinansinę pagalbą, numatytą 2002 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu dėl papildomos makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai (2002/639/EB)[6] ir 2010 m. liepos mėn. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 646/2010/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai[7], galima išmokėti, kai tik bus parengta TVF programa;

(11)     kadangi Ukraina yra šalis, kuriai taikoma EKP, ji turi teisę gauti Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

(12)     atsižvelgiant į tai, kad sparčiai didėjantys Ukrainos išorės finansavimo poreikiai, kaip numatoma, gerokai viršys TVF ir kitų daugiašalių institucijų suteiksimus išteklius, skubi Sąjungos makrofinansinė pagalba Ukrainai dabar susiklosčiusiomis išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikoma tinkamu atsaku į Ukrainos prašymą paremti finansinės padėties stabilizavimą. Sąjungos makrofinansinė pagalba papildytų lėšas, gaunamas pagal finansinį susitarimą su TVF, ir taip padėtų stabilizuoti Ukrainos ekonomiką ir įgyvendinti struktūrinių reformų darbotvarkę;

(13)     Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama padėti Ukrainai atkurti tvarią išorės finansavimo būklę ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(14)     nustatant Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą remiamasi preliminariu Ukrainos likusių išorės finansavimo poreikių įvertinimu ir atsižvelgiama į jos pajėgumą užsitikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Nustatant pagalbos sumą taip pat atsižvelgiama į poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų naštos pasidalijimą, taip pat į Ukrainoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(15)     Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus, tikslus ir priemones įvairiose išorės veiksmų srityse ir kitą susijusią Sąjungos politiką;

(16)     Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Ukrainos atžvilgiu. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(17)     Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiamas Ukrainos įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, darnus vystymasis ir skurdo mažinimas, taip pat atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(18)     išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Ukraina sudarytų sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, veikti ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę už jas ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam augimui ir fiskalinei konsolidacijai remti. Komisija turėtų nuolat stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų tikslų;

(19)     siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Ukraina turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Audito Rūmai – auditą;

(20)     Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimas nedaro poveikio biudžeto valdymo institucijos galioms;

(21)     atidėjinio, reikalingo makrofinansinei pagalbai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(22)     Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(23)     siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011[8],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.         Siekdama paremti Ukrainos ekonomikos stabilizaciją ir reformas, Sąjunga suteikia Ukrainai makrofinansinę pagalbą (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba), kurios suma neviršija 1 mlrd. EUR. Pagalba padės patenkinti skubius Ukrainos mokėjimų balanso poreikius, kaip nustatyta vyriausybės ekonominėje programoje, kurią remia TVF.

2.         Visa Sąjungos makrofinansinės pagalbos suma Ukrainai suteikiama paskolų forma. Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pasiskolinti reikalingų lėšų ir jas perskolinti Ukrainai. Paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.

3.         Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimą administruoja Komisija, laikydamasi TVF ir Ukrainos sudarytų susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformų principų ir tikslų, išdėstytų ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkėje, dėl kurios susitarta pagal EKP. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos makrofinansine pagalba, įskaitant jos išmokas, ir laiku pateikia toms institucijoms atitinkamus dokumentus.

4.         Sąjungos makrofinansinė pagalba teikiama vienus metus nuo pirmos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos. Pagalbos teikimo laikotarpį galima pratęsti Tarybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

5.         Jei Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimo laikotarpiu Ukrainos finansavimo poreikiai gerokai sumažėja, palyginti su pradinėmis projekcijomis, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, sumažina pagalbos sumą, laikinai sustabdo arba atšaukia jos teikimą.

2 straipsnis

1.         Išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad Ukraina sudarytų sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, veikti ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Komisija stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu. Šis straipsnis taikomas laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES[9].

3 straipsnis

1.         Laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija susitaria su Ukrainos valdžios institucijomis dėl Sąjungos makrofinansinei pagalbai taikytinų aiškiai apibrėžtų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, daugiausia dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir patikimiems viešiesiems finansams, kurios turi būti išdėstytos susitarimo memorandume (toliau – susitarimo memorandumas), apimančiame tų sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštį. Susitarimo memorandume išdėstyta ekonominė politika ir finansinės sąlygos dera su 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais susitarimais ar susitarimo memorandumais, įskaitant makroekonominio koregavimo ir struktūrinių reformų programas, kurias Ukraina įgyvendina remiama TVF.

2.         Šiomis sąlygomis siekiama visų pirma didinti Ukrainos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, naudojant Sąjungos makrofinansinę pagalbą. Rengiant politikos priemones deramai atsižvelgiama ir į pažangą, padarytą abipusio rinkos atvėrimo, taisyklėmis grindžiamos sąžiningos prekybos plėtojimo ir kitų Sąjungos išorės politikos prioritetų srityse. Komisija nuolat stebi pažangą siekiant tų tikslų.

3.         Sąjungos makrofinansinės pagalbos finansinės sąlygos išsamiai išdėstomos paskolos susitarime, dėl kurio susitaria Komisija ir Ukrainos valdžios institucijos.

4.         Komisija reguliariai tikrina, ar toliau laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant tai, ar Ukrainos ekonominė politika atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslus. Tai darydama Komisija glaudžiai koordinuoja veiksmus su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – su Europos Parlamentu ir Taryba.

4 straipsnis

1.         Jei laikomasi 3 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija Sąjungos makrofinansinę pagalbą teikia viena arba dviem paskolos dalimis. Kiekvienos dalies dydis nustatomas susitarimo memorandume.

2.         Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumos prireikus atidedamos laikantis Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[10].

3.         Komisija priima sprendimą dėl dalių mokėjimo atsižvelgdama į tai, ar įvykdytos visos šios sąlygos:

a)         2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;

b)         toliau sėkmingai tęsiamas politikos programos, kuri apima koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, kartu laikantis TVF neprevencinio susitarimo dėl kredito suteikimo. Faktiškai lėšos išmokamos nedelsiant, kai tik nustatoma TVF programa;

c)         susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas laikantis konkretaus tvarkaraščio.

Jei numatyta antroji dalis, ji išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo.

4.         Jei 3 dalyje nurodytos sąlygos neįvykdytos, Komisija laikinai sustabdo arba atšaukia Sąjungos makrofinansinės pagalbos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie to sustabdymo ar atšaukimo priežastis.

5.         Sąjungos makrofinansinė pagalba išmokama Ukrainos nacionaliniam bankui.

5 straipsnis

1.         Su Sąjungos makrofinansine pagalba susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais, taikant tą pačią lėšų įskaitymo dieną, ir dėl tų operacijų Sąjungai nereikia spręsti su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatiria jokios valiutos kurso ar palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos komercinės rizikos.

2.         Esant palankioms aplinkybėms ir jei Ukraina to prašo, Komisija gali imtis būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad į paskolos sąlygas būtų įtraukta išankstinio grąžinimo sąlyga ir kad atitinkama sąlyga būtų įtraukta į skolinimosi operacijų sąlygas.

3.         Jei esant palankioms aplinkybėms galima sumažinti paskolos palūkanų normą ir jei Ukraina to prašo, Komisija gali nuspręsti refinansuoti visą ar dalį savo pradinio skolinimosi arba gali restruktūrizuoti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos atliekamos laikantis 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas susijusių pasiskolintų lėšų grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos dieną likusi mokėtina pagrindinė suma.

4.         Visas Sąjungos išlaidas, susijusias su skolinimusi ir skolinimu pagal šį sprendimą, padengia Ukraina.

5.         Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų pokyčius.

6 straipsnis

1.         Sąjungos makrofinansinė pagalba įgyvendinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[11] ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012[12].

2.         Įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą taikomas tiesioginis valdymas.

3.         Susitarimo memorandume ir paskolos susitarime, dėl kurių turi būti susitarta su Ukrainos valdžios institucijomis, pateikiamos nuostatos, kuriomis:

a)         užtikrinama, kad Ukraina reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas, imtųsi atitinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

b)         užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei pagalbai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[13], Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96[14] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[15];

 c)        Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

 d)        Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus;

 e)        užtikrinama, kad nustačius, jog Sąjungos makrofinansinės pagalbos valdymo atžvilgiu Ukraina sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turi teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą.

4.         Sąjungos makrofinansinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija atlieka veiklos vertinimus ir taip stebi, ar su tokia pagalba susijusios Ukrainos finansinės priemonės, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi.

7 straipsnis

1.         Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.         Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8 straipsnis

1.         Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Ataskaitoje:

a)         išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

b)         įvertinama Ukrainos ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

c)         nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Ukrainos einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.

2.         Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos makrofinansinės pagalbos rezultatai bei veiksmingumas ir tai, kokiu mastu ja buvo prisidėta prie pagalbos tikslų.

9 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Makrofinansinė pagalba Ukrainos Respublikai

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[16]

Politikos sritis:          01 antraštinė dalis – Ekonomikos ir finansų reikalai

Veikla:                      03 – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

„Skatinti gerovę už ES ribų“

Pagrindinė su Ekonomikos ir finansų reikalų GD susijusi veiklos sritis yra siejama su:

1. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo skatinimu gilinant ekonominę analizę ir stiprinant politinį dialogą bei konsultacijas dėl veiksmų planų ekonominių aspektų.

2. Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims partnerėms rengimu, stebėjimu ir įgyvendinimu, bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas: „Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims teikimas siekiant įveikti jų mokėjimų balanso krizę ir atkurti išorės skolos tvarumą“.

Atitinkama VGV / VGB veikla: Tarptautiniai ekonominiai ir finansiniai santykiai, pasaulinis valdymas.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Siūlomą pagalbą sudaro ne daugiau kaip 1 mlrd. EUR ES paskola Ukrainai, skirta tvaresnei mokėjimų balanso būklei užtikrinti. Pagalba padės šaliai įveikti ekonominius ir socialinius sunkumus, patirtus dėl neramumų šalyje ir regione. Ji taip pat skatins struktūrines reformas, skirtas tvariam ekonomikos augimui didinti ir viešųjų finansų valdymui gerinti.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Valdžios institucijų bus prašoma reguliariai teikti Komisijos tarnyboms tam tikrus rodiklius, o prieš išmokant pagalbos lėšas pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, atlikusios Ukrainoje vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą rengiantis šiai operacijai, ir toliau vykdys viešųjų finansų valdymo stebėseną. ES delegacija Ukrainoje taip pat reguliariai teiks ataskaitas pagalbos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad iš šių organizacijų pasisemtų patirties, susijusios su jų veikla Ukrainoje.

Siūlomame teisėkūros sprendime numatyta metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje pateikiamas šios operacijos įgyvendinimo vertinimas. Nepriklausomas pagalbos ex-post vertinimas bus atliktas per dvejus metus nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Pagalba bus išmokėta su sąlyga, kad būtų sėkmingai įgyvendinamas būsimas Ukrainos ir TVF finansavimo susitarimas. Be to, Komisija ir Ukrainos valdžios institucijos susitaria dėl konkrečių politikos sąlygų, išvardytų susitarimo memorandume.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Siūloma makrofinansinė pagalba padės šaliai įveikti ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė neramumai šalyje ir regione, taip pat skatinti makroekonominį stabilumą ir ekonomines reformas šalyje. Ji papildys tarptautinių finansų institucijų, ES ir kitų pagalbos teikėjų suteiktus išteklius ir taip prisidės prie bendro finansinės paramos paketo, dėl kurio ištikus krizei susitarė tarptautiniai paramos teikėjai, veiksmingumo.

Siūloma programa taip pat sustiprins vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas ir jos siekį palaikyti glaudesnius ryšius su ES. Šito bus pasiekta, inter alia, tinkamai laikantis pagalbos išmokėjimo sąlygų. Žvelgiant plačiau, tai būtų ženklas kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti šalis, iš tiesų pradedančias eiti politinių reformų keliu.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Nuo 2004 m. buvo atlikta penkiolika makrofinansinės pagalbos operacijų ex-post vertinimų. Vertinimuose daroma išvada, kad makrofinansinės pagalbos operacijomis prisidedama (nors kartais nedaug ir netiesiogiai) prie pagalbą gaunančios šalies išorės tvarumo gerinimo, makroekonominio stabilumo ir struktūrinių reformų pažangos. Daugeliu atvejų makrofinansinės pagalbos operacijos darė teigiamą poveikį pagalbą gaunančios šalies mokėjimų balansui ir padėjo sušvelninti jos biudžeto suvaržymus. Ji taip pat lėmė šiek tiek didesnį ekonomikos augimą.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES yra viena iš pagrindinių pagalbos Ukrainai teikėjų. Siekdama paremti Ukrainos politines ir ekonomines reformas, 2014–2020 m. ES ketina skirti iki 1,565 mlrd. EUR dotacijų pagal įprastą bendradarbiavimo programą.

Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias MFP privalumas yra galimybė ją suteikti skubiai, kad būtų sumažinti dabartiniai Ukrainos išorės finansiniai suvaržymai ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Makrofinansine pagalba neužtikrinama reguliari finansinė parama; ji taip pat nėra skirta šalių gavėjų ekonominei ir socialinei plėtrai remti. Makrofinansinė pagalba nutraukiama iš karto, kai tik atkuriamas šalies išorės finansinės padėties tvarumas.

Makrofinansinė pagalba taip pat papildytų numatomus tarptautinių finansų institucijų intervencinius veiksmus, visų pirma koregavimo ir reformų programą, remiamą TVF ir Pasaulio banko pagal vystymosi politiką suteiktomis paskolomis.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja vienus metus nuo susitarimo memorandumo įsigaliojimo, kaip nustatyta sprendimo 1 straipsnio 4 dalyje.

– X  Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2016 m.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[17]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Ši pagalba yra makroekonominio pobūdžio ir jos struktūra yra suderinama su TVF remiama ekonomine programa. Komisijos tarnybos vykdys stebėseną remdamosi susitarimo su TVF ir konkrečių reformų priemonių, dėl kurių bus susitarta susitarimo memorandume su Ukrainos valdžios institucijomis, įgyvendinimo pažanga (taip pat žr. 1.4.4 punktą).

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Su siūloma makrofinansinės pagalbos operacija sietina pasitikėjimo, strateginė ir politinė rizika.

Egzistuoja rizika, kad makrofinansinė pagalba, kuri nėra skirta konkrečioms išlaidoms padengti, gali būti naudojama nesąžiningai. Apskritai ši rizika yra susijusi su tokiais veiksniais kaip centrinio banko ir Finansų ministerijos valdymo sistemų kokybė ir pakankamas vidaus ir išorės audito pajėgumas.

Kita svarbi rizika pagalbos operacijai kyla dėl ekonominio ir politinio nestabilumo, visų pirma dėl Rusijos įvykdyto neišprovokuoto Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimo. Vietos lygmeniu pagrindinė rizika yra nestabilumas, susijęs su politinių ir ekonominių reformų proceso sunkumais. Visiškam stabilizavimo ir reformų priemonių įgyvendinimui, remiamam tarptautinės bendruomenės, įskaitant siūlomą MFP operaciją, gali pakenkti socialinis nepasitenkinimas, kuris gali sukelti neramumų.

Galiausiai, rizika kyla dėl galimo Europos ir pasaulio ekonominės aplinkos pablogėjimo.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Makrofinansinei pagalbai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

2.2.3.     Kontrolės priemonių taikymo išlaidos ir nauda ir galimas nesilaikymo lygis

Pagrindinės Komisijos išlaidos, susijusios su patikrinimo ir kontrolės metodais, taip pat prieš operaciją atliekamo finansinių ir administracinių procedūrų vertinimo išlaidos aprašytos 3.2.1 lentelėje. Be to, yra Europos Audito Rūmų ir galimų OLAF intervencijų išlaidų. Veiklos vertinimas ne tik padeda įvertinti netinkamo lėšų panaudojimo riziką, bet papildomai suteikia naudingos informacijos apie būtinas reformas viešųjų finansų valdymo srityje. Kalbant apie tikėtiną reikalavimų nesilaikymo lygį, remiantis makrofinansinės pagalbos priemonės naudojimo patirtimi nuo jos sukūrimo laikoma, kad tokia rizika (paskolos negrąžinimo ar netinkamo lėšų panaudojimo) yra labai nedidelė.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant sumažinti sukčiavimo riziką, bus imtasi kelių priemonių.

Pirma, į siūlomą makrofinansinės pagalbos Ukrainos teisinį pagrindą įtraukta nuostata dėl sukčiavimo prevencijos priemonių. Šios priemonės plačiau aprašytos susitarimo memorandume ir paskolos susitarime, numatant nuostatas dėl patikrinimo, sukčiavimo prevencijos, auditų ir lėšų susigrąžinimo sukčiavimo arba korupcijos atvejais. Taip pat numatoma, kad bus nustatytos konkrečios politikos sąlygos, taikomos teikiant pagalbą, daugiausia viešųjų finansų valdymo srityje, siekiant stiprinti veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę.

Antra, Komisijos tarnybos, padedant tinkamai įgaliotiems išorės ekspertams, atliks finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą Finansų ministerijoje ir Ukrainos nacionaliniame banke, kad būtų įgyvendinti Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento reikalavimai. Šis patikrinimas leis nustatyti, ar makrofinansinės pagalbos patikimo finansų valdymo sistema Ukrainoje yra pakankamai veiksminga, ir apims tokias sritis kaip valdymo struktūra ir organizacija, lėšų valdymas ir kontrolė, IT sistemų saugumas, vidaus ir išorės audito pajėgumas bei centrinio banko nepriklausomumas. Atsižvelgus į šį vertinimą ir suderinus su nacionalinėmis valdžios institucijomis gali būti nustatyti konkretūs mechanizmai, taikomi pagalbos gavėjų vykdomam lėšų valdymui. Be to, pagalba bus išmokėta į specialią sąskaitą Ukrainos nacionaliniame banke.

Galiausiai, pagalbai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias atsakinga Komisija, įskaitant OLAF, ir Europos Audito Rūmai.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

01 03 02: Makrofinansinė pagalba

01 03 06 – Garantijų fondo atidėjiniai

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas………………...……….] || DA / NDA ([18]) || ELPA šalių[19] || šalių kandidačių[20] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

4 || 01 03 02 Makrofinansinė pagalba || DA || NE || NE || NE || NE

4 || 01 03 06 Garantijų fondo atidėjiniai || DA || NE || NE || NE || NE

01 03 06 – Europos Sąjungos garantija ES suteiktoms paskoloms, skirtoms makrofinansinei pagalbai trečiosioms šalims teikti. Išorės veiksmų garantijų fondui lėšos atidedamos pagal Fondo reglamentą su pakeitimais. Pagal šį reglamentą paskolos apskaičiuojamos nuo metų pabaigoje negrąžintos sumos. Atidėjinių suma apskaičiuojama n metų pradžioje, iš planuojamos sumos atėmus Fondo grynojo turto vertę n–1 metų pabaigoje. Ši atidėjinių suma n metais įrašoma į n+1 metų biudžeto projektą, o n+1 metų pradžioje visa ši suma viena operacija pervedama iš Garantijų fondo atidėjinių (biudžeto eilutė 01 03 06). Todėl apskaičiuojant Fondo atidėjinių sumą 9 % (daugiausia 90 mln. EUR) visos faktiškai išmokėtos sumos bus įskaičiuota į planuojamą n–1 metų pabaigos sumą.

Biudžeto įrašas („p.m.“) biudžeto eilutėje, kurioje nurodyta biudžeto garantija paskolai, bus panaudotas tik tuomet, jei bus faktiškai pareikalauta šios garantijos. Tikimasi, kad biudžeto garantijos nebus pareikalauta.

¨¨Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės (netaikoma).

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 4 || || || [Išlaidų kategorija: ES kaip pasaulinio masto partnerė]

|| <Ekonomikos ir finansų reikalų> GD || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO ||

|| Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || ||

|| Biudžeto eilutė 01 03 06 – Garantijų fondo atidėjiniai || Įsipareigojimai || (1a) || || || 90 || || 90 ||

|| Mokėjimai || (2a) || || || 90 || || 90 ||

|| Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[21] (veiklos vertinimas ir ex-post vertinimas) || || || || || ||

|| Biudžeto eilutė 01 03 02 || Įsipareigojimai || (3) || 0,1 || 0,2 || || || 0,30 ||

|| || Mokėjimai || (3a) || 0,1 || 0,1 || 0,10 || || 0,30 ||

|| IŠ VISO asignavimų Ekonomikos ir finansų reikalų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,1 || 0,2 || 90 || || 90,3 ||

|| Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,1 || 0,1 || 90,1 || || 90,3 ||

|| Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,1 || 0,2 || 90 || || 90,3 ||

|| || Mokėjimai || (5) || 0,1 || 0,1 || 90,1 || || 90,3 ||

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,1 || 0,2 || 90 || || 90,3 ||

Mokėjimai || (5) || 0,1 || 0,1 || 90,1 || || 90,3 ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,1 || 0,2 || 90 || || 90,3 ||

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,1 || 0,1 || 90,1 || || 90,3 ||

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

|| || || || || ||

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,528 || 0,132 || 0,066 || || 0,726

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,028 || 0,012 || 0,004 || || 0,044

IŠ VISO Ekonomikos ir finansų reikalų GD || Asignavimai || 0,556 || 0,144 || 0,070 || || 0,770

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,556 || 0,144 || 0,070 || || 0,770

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,556 || 0,144 || 0,070 || || 0,770

Mokėjimai || 0,556 || 0,144 || 0,70 || || 0,770

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || || || || || ||

||

|| || || || || || || || || || || ||

1 KONKRETUS TIKSLAS[22] || || || || || || || || || || ||

|| || 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || ||

|| Rūšis || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų

1 rezultatas || Veiklos vertinimas || || || 1 || 0,1 || || || || || || || 1 || 0,1

- 2 rezultatas || Ex-post vertinimas || || || || || 1 || 0,2 || || || || || 1 || 0,2

- 3 rezultatas || Garantijų fondo atidėjiniai || || || || || || || 1 || 90 || || || 1 || 90

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || 1 || 0,1 || 1 || 0,2 || 1 || 90 || || || 3 || 90,3

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 1 || 0,1 || 1 || 0,2 || 1 || 90 || || || 3 || 90,3

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| [23] || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || 0,528 || 0,132 || 0,066 || || || || || 0,726

Kitos administracinės išlaidos || || 0,028 || 0,012 || 0,004 || || || || || 0,044

Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || 0,556 || 0,144 || 0,070 || || || || || 0,770

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[24] || || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || 0,556 || 0,144 || 0,070 || || || || || 0,770

Administracinių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

01 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || 4 || 1 || 0,5 || || || ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[25]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || ||

XX 01 04 yy[26] || - būstinėje || || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

IŠ VISO || || 4 || 1 || 0,5 || || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Direktorato D direktorius: prižiūrėti ir valdyti operaciją, palaikyti ryšius su Taryba ir Parlamentu priimant sprendimą ir patvirtinant susitarimo memorandumą (SM), vesti derybas su Ukrainos valdžios institucijomis dėl SM, peržiūrėti ataskaitas, vadovauti misijoms ir vertinti pažangą, padarytą siekiant laikytis sąlygų. Direktorato D skyriaus vadovas / skyriaus vadovo pavaduotojas: padėti direktoriui valdyti operaciją, palaikyti ryšius su Taryba ir Parlamentu priimant sprendimą ir patvirtinant susitarimo memorandumą (SM), vesti derybas su Ukrainos valdžios institucijomis dėl SM ir Paskolos susitarimo (kartu su L direktoratu), peržiūrėti ataskaitas ir vertinti pažangą, padarytą siekiant laikytis sąlygų. Ekonomistai, MFP sektorius (D direktoratas): rengti sprendimą ir SM, palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir tarptautinėmis finansų institucijomis, vykti į patikrinimo komandiruotes, rengti Komisijos tarnybų ataskaitas ir Komisijos procedūras, susijusias su pagalbos administravimu, palaikyti ryšius su išorės ekspertais dėl veiklos vertinimo ir ex-post vertinimo. L direktoratas (L4, L5 ir L6 skyriai, prižiūrint direktoriui): rengti paskolos susitarimą, vesti derybas su Ukrainos valdžios institucijomis ir pasirūpinti, kad jį patvirtintų atsakingos Komisijos tarnybos ir pasirašytų abi šalys. Vykdyti priežiūrą po paskolos susitarimo įsigaliojimo. Rengti Komisijos sprendimą (-us) dėl skolinimo sandorio (-ių), užtikrinti tolesnius veiksmus po prašymų suteikti lėšų pateikimo, rengti ir vykdyti finansavimo sandorį (-ius) ir išmokėti lėšas Ukrainai. Vykdyti netiesioginio aptarnavimo veiklą siekiant prižiūrėti paskolos (-ų) išmokėjimą. Rengti atitinkamos šios veiklos ataskaitas.

Išorės personalas || netaikoma

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

X       Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

[1]               OL L 209, 2002 8 6, p. 22–23.

[2]               OL L 189, 2010 7 22, p. 28.

[3]               OL C […], […], p. […].

[4]               OL L 209, 2002 8 6, p. 22–23.

[5]               OL L 189, 2010 7 22, p. 28.

[6]               OL L 209, 2002 8 6, p. 22–23.

[7]               OL L 189, 2010 7 22, p. 28.

[8]              2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

[9]              2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

[10]             2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

[11]             2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

[12]             2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

[13]             1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

[14]             1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

[15]             2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

[16]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[17]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[18]             DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[19]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[20]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[21]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[22]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“

[23]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[24]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[25]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[26]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).