52014DC0404

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2014 m. Čekijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Čekijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[3],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3) 2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4) 2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2013 m. Čekijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2016 m. Čekijos atnaujintos konvergencijos programos;

(5) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[4], kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[5], kurioje nenurodė, kad Čekija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6) 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7) 2014 m. balandžio 16 d. Čekija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 28 d. – 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8) 2014 m. konvergencijos programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – valdžios sektoriaus deficitą programos laikotarpiu išlaikyti mažesnį už 3 % BVP Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Programoje nurodytas Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus atitinkantis -1 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas. Nors 2014 m. biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, manoma, kad 2015 m. reikalaujamas koregavimas struktūriniu požiūriu nebus pasiektas, nes prognozuojama, kad perskaičiuotas struktūrinis balansas pablogės 0,6 procentinio punkto. Be to, numatoma, kad vyriausybės išlaidos didės tokiu tempu, kuris neatitinka išlaidų kriterijaus. Numatoma, kad perskaičiuotas struktūrinis balansas 2016 ir 2017 m. taip pat nukryps nuo reikalaujamo koregavimo plano: perskaičiuotas struktūrinis balansas atitinkamai sieks -1,6 % ir -1,9 % BVP. Apskritai numatoma, kad nuo 2015 m. kils nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo rizika. Remiantis programa planuojama, kad skolos santykis, kuris nesiekia 60 % BVP pamatinės vertės, 2014 m. laikinai sumažės 1,1 procentinio punkto iki 45 % BVP, tačiau 2015 m. padidės iki 46 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Pagal programą numatoma, kad Čekijos ekonomika 2014 m. augs 1,7 % ir 2 % 2015 m., palyginti su 2 % ir 2,4 % Komisijos 2014 m. pavasario prognozėje numatomu augimu. Pagrindinė biudžeto perspektyvų rizika kyla dėl didelio valstybės investicijų raidos ateityje netikrumo ir galimų vienkartinių išlaidų, susijusių su planuojama kovinių reaktyvinių lėktuvų nuomos sutartimi, dėl kurios 2015 m. numatomas 0,5 % BVP deficitą didinantis poveikis. Pagal Komisijos prognozę 2015 m. kyla didelio nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo rizika. Programų scenarijaus skirtumus lemia skirtingos 2015 m. politikos ir diskrecinių priemonių prielaidos. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad 2013 m. deficitas pagal Tarybos rekomendaciją buvo tvariai sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP lygio ir kad, nors vidutinio laikotarpio tikslas 2014 m. turėtų būti pasiektas, kyla rizika, jog 2015 m. nuo jo bus smarkiai nukrypta;

(9) Čekija atsigavo po dvejus metus trukusio nuosmukio ir dabar jai kyla uždavinys, atsižvelgiant į spartų visuomenės senėjimą, užtikrinti tvarų spartų augimą. Valstybės investicijų apimtis pastaraisiais metais smarkiai mažėjo, ypač investicijos į infrastruktūrą. Čekijos ekonomikos augimo modelis iki krizės buvo paremtas dideliais užsienio kapitalo srautais į šalį ir dideliu orientavimu į eksportą. Kadangi atrodo, kad gamybos veiksnių (įskaitant užsienio kapitalą) kaupimu paremtos augimo galimybės yra ribotos, ekonomikos perorientavimas į augimą skatinančius vidaus veiksnius atvertų naujų našumo didėjimo galimybių. Pagrindiniai šio proceso aspektai – švietimo, mokymo bei inovacijų rėmimas ir institucijų stiprinimas;

(10) neseniai vyriausybė patvirtino Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo, tačiau ją dar turi ratifikuoti parlamentas. 2011 m. pradėta rengtis visapusiškai fiskalinės sistemos reformai, tačiau vis dar neaišku, ar ji bus priimta ir įgyvendinta. Taip pat atidėtas reikiamų teisės aktų, reikalingų, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 2011/85/ES dėl biudžeto sistemų, priėmimas;

(11) pagrindiniai mokesčių srities Čekijos uždaviniai – padidinti pajamų surinkimo veiksmingumą ir sukurti augimui palankesnę mokesčių struktūrą. Čekija ėmėsi tam tikrų priemonių, kad pagerintų mokestinių prievolių, visų pirma susijusių su netiesioginiais mokesčiais, vykdymą, tačiau bendros prievolių vykdymo užtikrinimo išlaidos tebėra pernelyg didelės. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad dar nesuderintos kelios mokesčių bazės (pajamų mokesčių, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) ir atšauktas 2015 m. turėjusio pradėti veikti bendro surinkimo punkto sukūrimas. Vis dėlto Čekijos vyriausybė paskelbė apie savo ketinimą spręsti mokesčių bazių suderinimo klausimą. Nesilaikyta 2013 m. rekomendacijų dėl mokesčių struktūros. Darbo jėgos, ypač mažas pajamas gaunančių asmenų, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, apmokestinimas tebėra aukštas, visų pirma dėl didelių socialinio draudimo įmokų. Dar yra galimybių darbo jėgos apmokestinimą pakeisti kitais mokesčiais, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir periodiniais būsto mokesčiais, kurie yra santykinai maži. Tebėra didelių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų tvarkos neatitikimų, dėl to siaurėja mokesčių bazė ir sukuriamos paskatos atsirasti fiktyviam savarankiškam darbui, darančiam nesąžiningą poveikį pagal įprastas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams;

(12) Čekijoje kyla vidutinė tvarumo rizika ilguoju laikotarpiu, daugiausia dėl numatomo pensijų ir sveikatos priežiūros išlaidų didėjimo. Pagal esamus teisės aktus planuojama, kad teisės aktais nustatytas pensinis amžius bus ilginamas ilguoju laikotarpiu, tačiau per lėtai vidutiniu laikotarpiu. Vyriausybė planuoja sukurti peržiūros mechanizmą, pagal kurį pensinis amžius būtų derinamas su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, tačiau tai tik iš dalies išspręstų tvarumo atotrūkio problemą. Be to, laikinas mažesnis pensijų indeksavimas bus nutrauktas 2015 m. – metais anksčiau, nei planuota, o standartinis pensijų indeksavimo mechanizmas (paremtas kainų lygiu ir trečdaliu realiojo darbo užmokesčio padidėjimo) nebuvo persvarstytas. Ribota pažanga padaryta skatinant vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimą. Nepadaryta pažangos siekiant padidinti viešųjų sveikatos priežiūros išlaidų veiksmingumą. Stacionarinės priežiūros sektoriuje yra perteklinių pajėgumų ir tai rodo, kad yra galimybių didinti išlaidų veiksmingumą ir gerinti valdymą;

(13) buvo imtasi tam tikrų pirminių veiksmų siekiant padidinti valstybinės užimtumo tarnybos pajėgumą ir kokybę. Tai veiksmai reikiama linkme, tačiau jų poveikis dar turi būti įvertintas. Aktyvi darbo rinkos politika tebėra nepakankamai finansuojama ir ji nepakankamai orientuota į moteris su mažais vaikais, jaunimą ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Nepaisant gana aukšto bendro užimtumo lygio, šioms asmenų grupėms nepakankamai atstovaujama darbo rinkoje. Ribotos galimybės pasinaudoti įperkamomis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis ir gana nedidelis susidomėjimas darbu ne visą darbo dieną kliudo moterų dalyvavimui darbo rinkoje. 2012 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebebuvo vienas didžiausių ES;

(14) susirūpinimą kelia Čekijos švietimo sistemos kokybė ir jos atitiktis darbo rinkos poreikiams. Buvo imtasi tam tikrų priemonių privalomojo švietimo vertinimo sistemai pagerinti, tačiau tebekyla sunkumų siekiant įgyvendinti tolesnes prastesnių rezultatų pasiekiančioms mokykloms ir moksleiviams skirtas priemones. Mokytojo profesijos patrauklumas taip pat yra problema, kurią vyriausybė ketina spręsti. Tai, kad nedaug romų tautybės vaikų dalyvauja įprastinio įtraukiojo ankstyvojo ugdymo ir pradinio ugdymo sistemoje tebekelia su jų integracija susijusių problemų. Aukštojo mokslo reforma buvo atidėta ir nepadaryta pažangos didinant aukštojo mokslo akreditavimą ir finansavimą. Imtasi tik nedidelių pakeitimų mokslinių tyrimų institucijų finansavimo klausimu. Jis išlieka itin svarbus siekiant sukurti reikiamas paskatas viešųjų mokslinių tyrimų įstaigoms siekti kompetencijos, spręsti visuomenės problemas ir bendradarbiauti su verslo sektoriumi;

(15) pradėtas daugelio reglamentuojamųjų profesijų reguliavimo panaikinimo procesas, tačiau šis procesas vyksta lėtai ir neteikia greitos naudos dėl padidėjusios konkurencijos paslaugų sektoriuje. Čekija ėmėsi kai kurių pradinių priemonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, visų pirma statybų sektorių remiančiomis valstybės finansavimo paskatomis. Tebėra didelių energijos taupymo galimybių, o energinė priklausomybė taip pat galėtų būti mažinama platesnio užmojo priemonėmis;

(16) viešojo administravimo kokybė ir veiksmingumas tebėra problema, turinti neigiamų ekonominių pasekmių. Dar nepriimtas ilgai lauktas valstybės tarnybos įstatymas; jo priėmimas yra didžiausias vyriausybės prioritetas. Pažanga kovojant su korupcija ribota; nepriimta didžioji dalis 2013–2014 m. kovos su korupcija strategijos teisės aktų. Dar nesuformuluota aiški ilgalaikė vizija, kaip tvariai spręsti šį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi itin svarbų klausimą. Vietos ir regionų lygmens viešųjų konkursų įgyvendinimui būdingas nereikalingas vilkinimas. Naujos viešojo pirkimo taisyklės yra žingsnis atgal, nes jose pašalintos kai kurios skaidrumo apsaugos priemonės. Pasiekta ribota pažanga gerinant ES lėšų įsisavinimą. Kad reikia dėti daugiau pastangų, rodo didelis klaidų lygis, kurį 2013 m. pabaigoje kelių programų atveju nurodė audito institucija;

(17) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Čekijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Čekijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Čekijos konvergencijos programą ir savo nuomonę[6] visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Čekijai 2014–2015 m. imtis šių veiksmų:

1.           Panaikinus perviršinį deficitą 2014 m. išsaugoti patikimą fiskalinę būklę. Gerokai sustiprinti 2015 m. biudžeto strategiją siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas, o paskesniais metais – išlaikytas, vidutinio laikotarpio tikslas. Pirmenybę teikti augimą skatinančioms išlaidoms, siekiant paremti ekonomikos atsigavimą ir pagerinti augimo perspektyvas. Priimti ir įgyvendinti fiskalinę sistemą stiprinančias priemones, visų pirma sukurti nepriklausomą fiskalinę instituciją fiskalinei politikai stebėti, priimti fiskalines taisykles, kurių turėtų laikytis vietos ir regionų valdžios įstaigos ir pagerinti visų lygių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

2.           Pagerinti mokestinių prievolių, visų pirma susijusių PVM, vykdymą ir sumažinti mokesčių surinkimo bei mokėjimo išlaidas supaprastinant mokesčių sistemą ir suderinant gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų mokesčių bazes. Sumažinti didelį darbo jėgos, visų pirma mažas pajamas gaunančių asmenų, apmokestinimą. Šiuos mokesčius pakeisti mažiau augimui kenkiančiais mokesčiais, kaip antai periodiniais būsto ir aplinkosaugos mokesčiais. Toliau mažinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarkos neatitikimus.

3.           Užtikrinti valstybinių pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu, visų pirma paspartinant teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimą ir jį aiškiau susiejant su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais. Skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir peržiūrėti pensijų indeksavimo mechanizmą. Imtis priemonių, kad būtų gerokai padidintas sveikatos priežiūros sektoriaus, visų pirma priežiūros ligoninėse, išlaidų veiksmingumas ir valdymas.

4.           Padidinti valstybinių užimtumo tarnybų efektyvumą ir veiksmingumą visų pirma sukuriant veiklos rezultatų vertinimo sistemą. Gerinti užimtumo tarnybose neregistruoto jaunimo informavimą ir teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas. Gerokai padidinti galimybes pasinaudoti įperkamomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iki trejų metų.

5.           Užtikrinti, kad aukštojo mokslo akreditavimu, valdymu ir finansavimu būtų pagerinta jo kokybė ir atitikimas darbo rinkos poreikiams. Paspartinti naujos mokslinių tyrimų vertinimo metodikos kūrimą bei taikymą ir skirti finansavimą, siekiant padidinti rezultatais grindžiamo mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo dalį. Padidinti privalomojo švietimo sistemos mokytojo profesijos patrauklumą, įgyvendinti visapusišką vertinimo sistemą ir remti prastų rezultatų pasiekiančias mokyklas ir moksleivius. Padidinti švietimo sistemos įtraukumą, visų pirma skatinant mažiau palankios socialinės padėties ir romų tautybės vaikų dalyvavimą švietimo sistemoje, visų pirma ankstyvojo ugdymo sistemoje.

6.           Paspartinti reglamentuojamųjų profesijų reformą, sutelkiant dėmesį į neteisingų ir neproporcingų reikalavimų panaikinimą. Paspartinti pastangas pagerinti ūkio energijos vartojimo efektyvumą.

7.           2014 m. priimti ir įgyvendinti valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo būtų užtikrintas stabilios, veiksmingos ir profesionalios valstybės administravimo tarnybos veikimas. Paspartinti ir gerokai sustiprinti kovą su korupcija įgyvendinant likusias teisėkūros priemones, numatytas 2013–2014 m. kovos su korupcija strategijoje, ir parengiant ateinančio laikotarpio planus. Toliau gerinti ES lėšų valdymą supaprastinant įgyvendinimo struktūras, gerinant gebėjimus ir sprendžiant interesų konfliktų klausimą. Padidinti viešojo pirkimo skaidrumą ir pagerinti viešųjų konkursų įgyvendinimą teikiant reikiamas gaires ir užtikrinant priežiūrą.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               COM(2014) 404 final.

[3]               Dok. P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129.

[4]               COM(2013) 800 final.

[5]               COM(2013) 790 final.

[6]               Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.