16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/96

Pranešėjas:

José Isaías RODRÍGUEZ GARCÍA-CARO

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, laikydamasis savo ilgą laiką gintos pozicijos, kurią jis išdėstė savo nuomonėse dėl Komisijos komunikatų dėl Hagos programos (1) ir vėliau dėl Stokholmo programos (2), mano, kad laisvės, saugumo ir teisingumo pagrindas ir atspirties taškas turi būti pagrindinių teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsauga. Komitetas mano, kad Europos institucijų skatinama politika turi užtikrinti pagrindinių teisių ir saugumo pusiausvyrą. ES Teisingumo Teismas sprendime dėl Direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo šešis mėnesius, pripažino, kad ji negalioja, nes pažeidžia proporcingumo principą. Tačiau ES Teisingumo Teismas mano, kad duomenų saugojimas yra teisėtas, bendrus interesus patenkinantis tikslas.

1.2

Komitetas susirūpinęs pastebi, kad Europoje į imigrantus žiūrima su vis didesne netolerancija, rasizmu ir ksenofobija; jam kelia susirūpinimą ir tai, kad kai kuriose valstybėse narėse mažėja pagrindinių teisių apsauga. Vienodo požiūrio politika ir nediskriminavimo politika yra integracijos politikos ramsčiai. EESRK siūlo, kad Komisija įkurtų specialų departamentą.

1.3

EESRK taip pat mano, kad Europos Sąjunga turėtų siekti konsoliduoti tarptautinę sistemą, kuri sudaro sąlygas imigracijai ir judumui ir juos reguliuoja, paremtą Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencija, Vaikų teisių konvencija, Migrantų darbuotojų teisių apsaugos konvencija ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis.

1.4

EESRK atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei, todėl turi būti laikomas partneriu, kurį reikia įtraukti į Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos diskusijas dėl atviros ir saugios Europos.

1.5

EESRK mano, kad Komisijos komunikatas turėjo būti konkretesnis. Jame yra nemažai idėjų, kurias, mūsų nuomone, reikia kruopščiai išnagrinėti ir struktūrizuoti. Be to, mes manome, kad komunikate būtų reikėję visų pirma stengtis nustatyti pagrindines problemas, kurios šiuo metu neleidžia Europai tapti atviresne ir saugesne.

1.6

Imigrantai daro teigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir įvairovei Europoje, susiduriančioje su dideliu demografiniu iššūkiu dėl gyventojų senėjimo. ES išgyvena sunkią ekonomikos krizę ir turi aukštą nedarbo lygį, tačiau net tokiomis sąlygomis keleto Europos valstybių narių darbo rinkoms reikia naujų imigrantų. Kai ekonomikos krizė bus įveikta ir pasikeis ekonomikos ciklas, su demografine padėtimi susijusios struktūrinės problemos taps dar opesnės, jeigu nebus imtasi priemonių, paremtų rimta migracijos politika.

1.7

Europos Sąjunga turi sukurti bendrą prieglobsčio sistemą ir suderintus teisės aktus, paremtus Sutarties nuostatomis dėl bendros politikos šioje srityje. Dublino konvenciją reikėtų pakeisti solidaresne ES sistema, kuri atsižvelgtų ir į prieglobsčio prašančių asmenų pageidavimus.

1.8

EESRK mano, kad siekiant įtvirtinti įtikinamą požiūrį į neteisėtą imigraciją ir grąžinimą, reikia imtis griežtų veiksmų, pasitelkiant visas turimas priemones, prieš organizuoto nusikalstamumo tinklus, užsiimančius neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis. Esame įsitikinę, kad gyvybiškai svarbu glaudžiau koordinuoti valstybių narių pastangas, siekiant tinkamai panaudoti turimas priemones kovojant su nusikaltėliais, kurie sudaro sąlygas neteisėtai imigracijai ir skatina ją.

1.9

ES turi prisiimti atsakomybę už savo išorės sienų – Šengeno zonos sienų – stebėseną. Frontex turėtų tapti Europos sienų apsaugos tarnyba, siekiant užtikrinti žmonių, kurių gyvybei gresia pavojus, apsaugą ir pagarbą galiojantiems įstatymams.

1.10

EESRK siūlo Europolą performuoti į Europos agentūrą, už kurią atsakomybė būtų pavesta politinei ar teisminei Europos lygmens institucijai ir kuri vaidintų svarbesnį vaidmenį nei dabartinis koordinatoriaus vaidmuo ir kuo greičiau turėtų nuosavų operatyvinių pajėgumų, reikalingų atlikti tyrimus visoje Europoje bendradarbiaujant su valstybių narių policija.

2.1

Nors praėjo tik keletas metų nuo to laiko, kai buvo pradėta Stokholmo programa „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“, įgyvendinus keletą joje pasiūlytų priemonių Europos Sąjungoje buvo parengta politika, kuria siekiama sukurti visiems, gyvenantiems šioje Europos Sąjungos laisvės ir supratimo erdvėje, atviresnę ir saugesnę visuomenę. Tokioje Europos Sąjungoje būtų užkertamas kelias net menkiausiai užuominai į diskriminaciją, rasizmą ar ksenofobiją.

2.2

Stiprinama Šengeno erdvė, sudarytas susitarimas dėl Bendros Europos prieglobsčio sistemos, gerinama bendra vizų politika, intensyvinamas Europos bendradarbiavimas kovojant su pavojingiausiais žmonėms organizuoto nusikalstamumo aspektais (terorizmu, prekyba žmonėmis, elektroniniais nusikaltimais ir t. t.), stiprinamas bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis migracijos srityje – visa tai dideli pasiekimai, tačiau to negana.

2.3

Savitarpio ryšiai ir priklausomybė pasaulyje vis stiprėja, informacijos srautas yra nuolatinis ir kelia nenuspėjamus iššūkius, į kuriuos reikia reaguoti nedelsiant, todėl mes turime žengti link aukštesnio lygio laisvės ir saugumo – tiek ES piliečiams, tiek atvykėliams iš ES nepriklausančių šalių, kurie nori integruotis į mūsų visuomenę ir prisidėti prie jos gerovės, tokiu būdu praturtindami mūsų vertybes ir pagerindami savo gyvenimo sąlygas.

2.4

Kadangi Stokholmo programos (3), dėl kurios EESRK priėmė privalomąją nuomonę (4), ciklas baigiasi, mes turime atsakyti į klausimą, iškeltą Komisijos komunikate: kaip mes galime atvirą ir saugią Europą paversti realybe?

2.5

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) (5)2014 m. balandžio 8 d. paskelbė negaliojančia ES direktyvą 2006/24/EB (6), kurioje valstybės narės įpareigojamos ne trumpiau kaip šešis mėnesius saugoti piliečių duomenis, prieinamus teikiant elektroninių ir telefono ryšių paslaugas. ESTT nuomone, direktyva, kuria reikalaujama saugoti minėtus duomenis ir kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama prieiga prie šių duomenų, ypač grubiai pažeidžia pagrindines teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Be to, abonentams ar registruotiems naudotojams, žinantiems, kad jų duomenys yra saugomi ir gali būti naudojami vėliau jų apie tai neinformuojant, gali atrodyti, kad jų privatus gyvenimas yra nuolat stebimas. ESTT patikslino, kad srauto duomenų saugojimas (taigi netiesiogiai ir direktyva) yra rimtas asmens pagrindinės teisės į privatų gyvenimą, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, sutrikdymas. 2014 m. balandžio 8 d. ESTT sprendimas patvirtina pagarbos piliečių teisėms ir laisvėms svarbą Europos integracijai. ESTT, paskelbdamas direktyvą negaliojančia dėl pažeidžiamo proporcingumo principo, mano, kad duomenų saugojimas yra teisėtas, bendrus interesus patenkinantis tikslas.

3.1

Komunikatas buvo parengtas remiantis diskusijomis, kuriose dalyvavo visos su šia ES politika susijusios institucijos ir įstaigos; jų indėliai buvo paskelbti 2014 m. Briuselyje įvykusioje konferencijoje „Open and Safe Europe: What's next“ (Kuriame atvirą ir saugią Europą: kas toliau?), prie kurios prisidėjo ir EESRK, taip pat buvo remiamasi labai plataus masto konsultacijomis.

3.2

Komunikatą sudaro įžanga, kurioje trumpai apibendrinama iki šiol padaryta pažanga siekiant Stokholmo programoje nustatytų plataus užmojo tikslų, ir dalis, kurioje išdėstomi politiniai prioritetai.

3.3

Išvardyti tokie prioritetai:

4.1.1

EESRK ne kartą pareiškė savo nuomonę dėl migracijos, judumo ir integracijos politikos. Mes dar kartą patvirtiname tai, kas išsakyta anksčiau, o ypač tuos pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Todėl EESRK visiškai pritaria siekiui maksimaliai pasinaudoti migracijos ir integracijos teikiamais privalumais, nes jie be jokios abejonės gali paskatinti pažangų, tvarų ir įtraukų augimą, kaip nurodoma Komisijos dokumente. Tačiau reikia turėti omenyje, jog Europoje keliant galvą rasistinėms ir ksenofobinėms ideologijoms, šių judėjimų atžvilgiu turi būti taikoma nulinio pakantumo politika. Apsvarstant atviresnės ir saugesnės Sąjungos kūrimo priemones pirmenybė turėtų būti teikiama kovai su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija.

4.1.2

Talentingų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas, studentų iš ES nepriklausančių šalių pritraukimas ir sąlygų sudarymas jiems likti ir dirbti ES, tų šalių darbuotojų kvalifikacijos pripažinimo palengvinimas, pagalba galimiems migrantams jų pačių kilmės šalyse, sudarant jiems sąlygas lengviau patekti į Sąjungą – visa tai yra svarbios ir labai vertingos priemonės, kurios intelektualiai ir ekonomiškai praturtina Europos Sąjungos valstybes nares, todėl EESRK turėtų jas remti. Bet visų pirma mes turime suvokti, kad talentingų ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas iš ES nepriklausančių šalių, turinčių didelius intelektinės vertės ir turto sukūrimo pajėgumus, ir iš tokių šalių, kurios stengiasi vystyti savo rinką ir pasiekti aukštesnį turto ir klestėjimo lygį, yra netapatūs dalykai. Pastarasis atvejis būtų puiki Europos Sąjungos valstybių narių strategija, tačiau tokiu atveju rimtai nukentėtų ES nepriklausančių šalių žmogiškasis kapitalas. ES ir trečiosios šalys turi bendradarbiauti vykdydami partnerystes judumo srityje.

4.1.3

EESRK kelia susirūpinimą šios strategijos poveikis besivystančioms trečiosioms šalims, kurioms reikia išlaikyti savo parengtą ir kvalifikuotą žmogiškąjį kapitalą tam, kad galėtų gerinti savo sunkią padėtį. Įgyvendinant talentų pritraukimo iš ES išorės politiką visų pirma turi būti įgyvendinamos priemonės, kurios kompensuotų kilmės šalims to žmogiškojo kapitalo netektį taip, kad nekiltų pavojus jų augimui. Nereikia pamiršti, kad ilgalaikis sprendimas siekiant užtikrinti mažai išsivysčiusių šalių gyventojams geresnę ateitį turi būti paremtas ne jų pritraukimu į ES, kad jie galėtų rasti darbo ir geresnes gyvenimo sąlygas, o darbu jų šalių labui, kad jos pasiektų tokį vystymosi lygį, kuris neskatintų jų piliečių žiūrėti į emigraciją kaip į vienintelę išgyvenimo galimybę.

4.1.4

2007 m. birželio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose buvo pripažinta, jog integracija ir imigracija viena kitą papildo ir jos yra neatskiriamos viena nuo kitos. Per daugelį metų EESRK parengė nemažai nuomonių, kuriose išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu. Šiais ekonominių sunkumų laikais dar svarbiau pabrėžti, kad „vienodo požiūrio politika ir nediskriminavimo politika yra integracijos politikos priemonių ramsčiai“. Šita rekomendacija pateikta 2010 m. priimtoje EESRK tiriamojoje nuomonėje dėl darbuotojų imigrantų integracijos (7). Ši nuomonė iki šiol visiškai neprarado savo aktualumo, todėl į ją atsižvelgiama šiame dokumente.

4.1.5

Europos integracijos forumas yra ideali pilietinės visuomenės ir imigrantų organizacijų bendravimo priemonė. Komitetas pakartoja savo pasiryžimą tęsti bendradarbiavimą su Komisija dalyvaujant forumo veikloje ir įgyvendinant Europos integracijos darbotvarkę.

4.1.6

EESRK mano, kad siekiant įtvirtinti įtikinamą požiūrį į neteisėtą imigraciją ir grąžinimą, reikia imtis griežtų veiksmų, pasitelkiant visas turimas priemones, prieš organizuoto nusikalstamumo tinklus, kurie naudoja žmones kaip pinigų darymo mašinas gabendami juos į ES neteisėtais kanalais, prieš prekeivius žmonėmis, kurie lytiškai išnaudoja moteris ir vaikus, ir prieš eksploatatorius, kurie naudojasi neteisėtu, praktiškai vergišku, darbu, garantuojant aukoms tarptautinių humanitarinių teisės aktų ir Europos žmogaus teisių konvencijų apsaugą, nes tai yra pažeidžiama grupė, kuriai reikalinga ypatinga apsauga. Esame įsitikinę, kad gyvybiškai svarbu glaudžiau koordinuoti valstybių narių pastangas, siekiant tinkamai panaudoti turimas priemones kovojant su nusikaltėliais, kurie sudaro sąlygas neteisėtai imigracijai ir skatina ją.

4.1.7

Komitetas pasisako už tai, kad pasitelkus bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis būtų rastas teisėtas, humanitarinis sprendimas, kaip grąžinti į jų kilmės šalis asmenis, neteisėtai imigravusius į ES valstybes nares. Komitetas remia Tarptautinės migracijos organizacijos rekomendacijas dėl savanoriško grįžimo pagalbos skatinimo.

4.1.8

Tuo tikslu reikia nustatyti bendradarbiavimo su Subsacharinės Afrikos, pietinių Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalimis politiką, kuri būtų bent tokio pat lygmens, kaip ta, kuri dabar vykdoma bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis Europos ir Azijos šalimis srityje. Ispanija, Graikija, Italija, Kipras ir Malta patiria stiprų neteisėtos migracijos iš šios pasaulio dalies per Viduržemio jūrą ir Balkanus spaudimą, kurį atspindi tokie tragiški įvykiai kaip nelaimė prie Lampedūzos krantų, ir tokiems įvykiams reikia užkirsti kelią bet kokiomis priemonėmis. Komitetas ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Europos Sąjunga dėtų daugiau pastangų sprendžiant problemą, kuri liečia ne tik išorės sieną turinčias šalis, bet ir visą Sąjungą, taigi – ir visas jos valstybes nares, ir siekti rasti sprendimus, o ne priekaištauti atskiroms valstybėms narėms.

4.1.9

Po 2013 m. spalio mėn. katastrofos prie Lampedūzos salos krantų buvo sukurta Viduržemio jūros regiono darbo grupė. Šios grupės veikla buvo apibendrinta Komisijos komunikate (8), kuriame buvo pateiktas trumpojo laikotarpio, vidutinio ir ilgojo laikotarpių priemonių penkiose pagrindinėse srityse rinkinys, maždaug atitinkantis prioritetus, išdėstytus šioje nuomonėje aptariamame komunikate. EESRK mano, kad ypač svarbu, kad trumpalaikius veiksmus papildytų ilgalaikės priemonės, skirtos tokioms pagrindinėms priverstinės migracijos priežastims kaip skurdas, žmogaus teisių pažeidimai, konfliktai, ekonominių galimybių trūkumas, blogos darbo sąlygos, nedarbas ir kt. šalinti.

4.1.10

Su neteisėta migracija, kuri kelia pavojų migrantų iš Subsacharinės Afrikos šalių gyvybėms, galima veiksmingiau kovoti ne kelionės laikotarpiu ar atvykimo šalyse, o kilmės šalyse. EESRK parems visas priemones, kurios sudarys sąlygas imtis veiksmų kilmės šalyse, kuriomis bus ryžtingiau reaguojama į humanitarines krizes, gerinamos gyvenimo sąlygos kilmės šalyse ir, iš esmės, daroma tai, ką mes taip dažnai žadėdavome daryti, tačiau taip ir nepadarėme šimtams tūkstančių ar net milijonams žmonių iš nevilties leidžiantis į migranto klajones.

4.2.1

Žmonėms žodis Šengenas reiškia laisvą asmenų judėjimą valstybių signatarų teritorijoje. ES piliečių laisvo judėjimo ir apsigyvenimo teisė yra saugoma Sutarčių ir jomis reglamentuojama. Reikia užbaigti kurti bendrą vizų politiką, užtikrinti jos didesnį lankstumą, vertinti kiekvieną prašymą atskirai nediskriminuojant tautybės pagrindu, įkurti konsulinius Šengeno vizų centrus, peržiūrėti sąrašus šalių, kurioms taikomas vizų režimas. Visi šie aspektai yra svarbūs ir reikalingi bendri veiksmai, siekiant užtikrinti didesnę paramą ir įgyvendinimą.

4.2.2

Tačiau, atsižvelgiant į kai kuriuos veiksmus, kurių ėmėsi tam tikros valstybės narės, Komitetas baiminasi, kad neatsitiktų taip, kad valstybės narės sieks sudaryti palankesnes sąlygas ES nepriklausančių šalių piliečiams atvykti į ES tuo metu, kai kai kurios valstybės narės užsimojo išsiųsti ES piliečius atgal į jų kilmės šalis, nes šie esą bedarbiai, arba tiesiog neleisti jiems atvykti į jų teritoriją. Su dideliu nusivylimu EESRK mano, kad neužtikrinus ES piliečiams galimybės visiškai laisvai judėti nepriimtina užtikrinti tokią laisvę ES nepriklausančių šalių piliečiams.

4.2.3

Dėl Europos Sąjungos išorės sienų EESRK kelia klausimą, ar ES dalyvavimas užtikrinant Sąjungos pietinės ir rytinės sienų apsaugą atitinka jų dabartinę padėtį. Nors iš dalies pakeitus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 sustiprintas FRONTEX vaidmuo, galima kelti klausimą, ar integruotas išorės sienų valdymas šiuo metu Sąjungoje yra įmanomas. EESRK primena ir pakartoja savo nuomonėje (9) dėl pasiūlymo dėl minėto reglamento pakeitimo pateiktas rekomendacijas ir išreiškia nuomonę, kad FRONTEX turi tapti Europos sienų apsaugos tarnyba, kurią sudarytų sienų apsaugos tarnybų pareigūnų Europos kontingentas.

4.2.4

Įgyvendinant dokumentų rinkinį „Pažangiai valdomos sienos“, dėl kurio EESRK parengė nuomonę (10), paremtą keleivių registravimo programa, dažnai keliaujantiems asmenims iš trečiųjų šalių bus sudaryta galimybė patekti į ES taikant supaprastintą patikrinimo pasienyje tvarką, t. y. atliekant išankstinį patikrinimą ir patikimumo testą ir taikant atvykimo ir išvykimo sistemą, kurioje bus registruojamas į ES atvykstančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo laikas ir vieta. Taip bus paspartintos, palengvintos ir sugriežtintos pasienio kontrolės ir į ES atvykstančių trečiųjų šalių piliečių sienos kirtimo procedūros. EESRK pritaria šio dokumentų rinkinio įgyvendinimui, nes yra įsitikinęs, kad įdiegus naujas technologijas bus sudarytos palankios sąlygos modernesniam Sąjungos sienų valdymui. Todėl ragina Europos institucijas parengti teisines priemones, kad minėtos technologijos būtų kuo greičiau įgyvendintos.

4.3.1

Manome, kad padaryta didelė pažanga kuriant ES teisės aktų sistemą, kuri suteikia daugiau galimybių asmenims, kuriems reikalinga apsauga, gauti prieglobstį, ir skatina greičiau ir ryžtingiau priimti sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo. Tačiau dėl Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo EESRK primena ir pakartoja savo nuomonėje (11) dėl Komisijos komunikato „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“ (12) pateiktą pastabą. Kalbėdamas apie prieglobsčio teisės aktų taikymą valstybėse narėse jis pažymėjo, kad „ES turėtų kurti bendrus teisės aktus jokiu būdu nekeldama pavojaus apsaugos standartams, kad valstybės narės, kurių apsaugos lygmuo nepakankamas, pakeistų savo teisės aktus. Įgyvendindamos ES prieglobsčio teisės aktus, valstybės narės visuomet turės tam tikrą veiksmų laisvę, tačiau EESRK pritars tik tiems ES teisės aktams, kuriais užtikrinamas aukštas apsaugos lygis ir ribojamos dabartinės aiškinimo galimybės, trukdančios tinkamai taikyti teisės aktus“.

4.3.2

Reikia stiprinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kad visos valstybės tikrai taikytų vienodus kriterijus ir būtų užtikrintas prieglobsčio prašytojų teisinis saugumas. EESRK mano, kad valstybių narių solidarumas gali būti vienas iš aspektų, kuriam reikia skirti daugiau pastangų. Iš tikrųjų dėl tam tikrų aplinkybių kai kurios valstybės narės gali patirti didesnį spaudimą. Šiuo atveju, kaip ir ginant išorės sienas, reikalingi tvirtesni Sąjungos veiksmai.

4.3.3

Tačiau atsižvelgiant į su neteisėta migracija susijusią patirtį ir faktus, pagrįstai kyla klausimas, ar dabartinėmis aplinkybėmis didesnis solidarumas ir bendra atsakomybė šioje srityje yra įmanomi. Todėl atsakydami į klausimą, kaip paskatinti valstybių narių solidarumą ir atsakomybę, pritariame Komisijos nuomonei, kad reikia skatinti perkelti asmenis į mažesnį spaudimą patiriančias valstybes ir bendrai kurti priėmimo centrus. Kaip EESRK pažymėjo nuomonėje savo iniciatyva (13) dėl neteisėtos imigracijos jūra Europos ir Viduržemio jūros regione, „tai yra ne tik solidarumo klausimas, bet svarbu ir tai, kad valstybės narės prisiimtų joms tenkančią atsakomybę taikant neteisėtos imigracijos keliamos naštos pasidalijimo mechanizmus“.

4.3.4

Kalbant apie didelio žmonių skaičiaus valdymą krizių metu, kaip Sirijos atveju, ir prieglobsčio prašymų tvarkymą taikant lankstesnes priemones, kaip ragina Komisija savo komunikate, nereikėtų pamiršti, kad EESRK anksčiau jau pritarė tam, kad būtų sukurta viena bendra prieglobsčio procedūra, kuria būtų išvengta skirtingų procedūrinių susitarimų valstybėse narėse (14). Komisijos pademonstruotas lankstumas turi būti taikomas tik laikinajai apsaugai, o valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad įvertintų prašymus tų asmenų, kuriems iš tikrųjų reikalingas prieglobstis, ir atskirtų juos nuo tų, kurie paremti apgaule.

4.4.1

Iš tikrųjų žmonių judumą ir migraciją skatina ne tik geresnės ateities siekis. Nestabilumas, politiniai pokyčiai, klimato kaita ir daugelis kitų veiksnių per amžius lėmė ir lemia didelio masto žmonių judėjimus. Ankstesni judėjimai nuo dabartinių skiriasi tuo, kad užtikrinamos ir gerbiamos visų asmenų pagrindinės teisės. Todėl Europos Sąjunga, didžiausia laisvės ir saugumo erdvė pasaulyje, turi bendradarbiauti su kilmės šalimis, kad sudarytų palankias sąlygas tvarkingam judumui, kuris užtikrintų minėtų šalių piliečių teises ir atitolintų juos nuo organizuotų nusikalstamumų prekybos žmonėmis tinklų.

4.4.2

EESRK savo nuomonėje (15) dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (16) aiškiai nurodė, kad „pritaria visuotiniam požiūriui į migraciją ir judumą (VPMJ), pagal kurį imigracijos ir prieglobsčio politika tampriai susiejama su ES išorės politika“. Šiuo požiūriu EESRK pakartojo savo ne kartą išdėstytą ilgalaikę poziciją ir toliau pritaria tam, kad būtų užtikrintas vis stipresnis migracijos ir judumo politikos vidaus ir išorės aspektų tarpusavio ryšys ir didesnis ES imigracijos ir prieglobsčio politikos derėjimas su vystomuoju bendradarbiavimu.

4.5.1

Šiuo metu galiojančioje 2010 m. priimtoje vidaus saugumo strategijoje numatyti bendri ES veiksmai siekiant įveikti pagrindines grėsmes saugumui. Ji paremta penkiais strateginiais tikslais, kurie, nors vis dar galioja, turėtų būti persvarstyti ir atnaujinti atsižvelgiant į artimiausių penkerių metų iššūkius, paskatinant sinergiją su kitomis svarbiomis sritimis, kuriose saugumas yra būtina sąlyga didesniems laimėjimams ir pažangai.

4.5.2

Komitetas pritaria Komisijai, kad Sąjungoje veikiančių nusikalstamų tinklų išardymas turi būti vienas iš visų valstybių narių prioritetų, o pastangų šioje srityje koordinavimas turi būti ES tikslas. Organizuotas nusikalstamumas visada yra pažengęs toliau už kovai su juo numatytas teisines ir policijos priemones. Organizuotam nusikalstamumui įgaunant tarptautinį mastą, būtinas aktyvesnis valstybių narių bendradarbiavimas, kurį turėtų tvirtai koordinuoti Europos Sąjunga.

4.5.3

Negalima leisti nusikalstamiems tinklams išvengti išardymo ar užtęsti šį procesą pasinaudojant skirtingais teisės aktais, policijos įgaliojimais, pakartotinai kreipiantis į teismus ir išnaudojant visas teisinių priemonių vingrybes. Jei yra nusikalstamumas be sienų, reikia veikti sparčiau, kad Sąjungos teritorijoje užtikrintume ir teisingumą be sienų. EESRK mano, kad negalime sau leisti ir toliau atidėlioti pasaulinių sprendimų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu.

4.5.4

Komitetas mano, kad vien tik mokymo ir informavimo nepakanka, kad pavyktų išardyti nusikalstamus tinklus, todėl pasisako už tai, kad toliau įgyvendinant Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo programą būtų apsvarstyta galimybė Europolą paversti operatyvinio tyrimo policija, turinčia įgaliojimus visos Europos Sąjungos lygmeniu kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visų pirma susijusiu su prekyba žmonėmis, taip išplečiant jo funkcijas nuo koordinavimo iki visiškai operatyvinių veiksmų. Todėl primename Komiteto tiriamojoje nuomonėje dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu (17) pateiktą rekomendaciją, kuri skamba taip: „EESRK siūlo Europolą performuoti į Europos agentūrą, už kurią atsakomybė būtų pavesta politinei ar teisminei Europos lygio institucijai ir kuri vaidintų svarbesnį vaidmenį nei dabartinis koordinatoriaus vaidmuo ir kuo greičiau turėtų nuosavų operatyvinių pajėgumų, reikalingų atlikti tyrimus visoje Europoje bendradarbiaujant su valstybių narių policija.“

4.5.5

Nuolatinis ilgalaikių perspektyvų, tikslų ir tikslinių datų planavimas gali išvarginti piliečius, kurie laukia sprendimų. Šiose žmonių kasdieniam gyvenimui tokiose svarbiose srityse reikia užtikrinti lankstumą ir panaikinti biurokratiją, jei nenorime, kad jie papildytų euroskeptikų gretas.

4.5.6

Naujausia Komisijos kovos su korupcija Europos Sąjungoje ataskaita, skirta Tarybai ir Europos Parlamentui, rodo, kad korupcija tebėra Europos masto problema. Už piktnaudžiavimą įgaliojimais siekiant asmeninės naudos turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama, juo labiau, jei tai susiję su organizuotu nusikalstamumu. EESRK visiškai remia institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant įveikti šią problemą, kuri kenkia mūsų politinės sistemos patikimumui.

4.5.7

EESRK išreiškia paramą ir pritarimą visoms teisėtoms ir demokratinėms iniciatyvoms, kurių tik bus imtasi siekiant užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo ir verbavimo problemą. Be jokios abejonės, visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų turi būti skatinamos bet kokios teisėtos ir demokratinės priemonės, kuriomis siekiama sutrukdyti ekstremistiniams judėjimams ir partijoms primesti jaunimui savo idėjas ir juos tiesiogiai skatinti įsitraukti į teroristinę veiklą. Siekiant užtikrinti individualų ir kolektyvinį saugumą, svarbiausia – nustatyti rizikos aspektus ir pagrindinius ekstremistinių ideologijų sklaidos centrus. Šioje srityje turi būti užtikrintas nevaržomas informacijos srautas, kad nustačius pirmuosius radikalizmo skatinimo ir verbavimo veiklos požymius būtų imtasi griežtų priemonių ir jai būtų užkirstas kelias nuo pat pradžių. Šiuo požiūriu Komitetas primena ir pakartoja nuomonėje dėl Komisijos komunikato „ES kovos su terorizmu politika. Svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ išdėstytas rekomendacijas.

4.5.8

Reikia turėti omenyje, kad terorizmas gali pasireikšti už mūsų sienų, tačiau gali kilti ir ES viduje, kaip rodo nesena Europos praeitis. Todėl reikia pasirūpinti, kad radikalizmo skatinimas ir ekstremistų smurtas vykstant neramumams Europos miestų gatvėse netaptų pagrindiniais verbavimo centrais būsimai žinomų teroristų grupių veiklai. Gatvės smurtas nepripažįsta sienų: smurtautojai labai dažnai gali keliauti iš vienos valstybės į kitą ir dalyvauti įvairiuose jose vykstančiuose įvykiuose. Todėl Komitetas mano, kad būtina labiau koordinuoti skirtingų valstybių policijos veiksmus siekiant nustatyti, įspėti ir numalšinti šias smurtautojų grupes, kurios vėliau gali įsilieti į teroristų grupuotes.

4.5.9

EESRK išreiškia savo paramą priemonėms, kuriomis siekiama padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje. Atsižvelgiant į numatomą internetinių nusikaltimų skaičiaus didėjimą, Europos Sąjungos vykdomi kovos su elektroniniais nusikaltimais veiksmai verti visapusiškos paramos. Be to, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi padėti visuotinai spręsti pasaulinio masto nusikalstamumo, peržengiančio visas sienas, problemą. Šioje srityje labai svarbi prevencija, kad elektroniniai nusikaltėliai mūsų nepralenktų taikydami naujas technologijas. Nors Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras įkurtas neseniai ir turi nedaug patirties, jis turi būti stiprinamas tiek reikiamomis priemonėmis, tiek finansavimu.

4.5.10

EESRK, kaip ES organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, negali suprasti, kad dar yra ES valstybių narių, neratifikavusių Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų.

4.5.11

Europoje, paremtoje laisvėmis, visų pirma laisvu asmenų ir prekių judėjimu, saugumo didinimas valdant sienas turi tapti bendrais politiniais veiksmais, kurie užtikrintų visų Sąjungos piliečių saugumą. Norint užtikrinti veiksmingą išorės sienų valdymą tokiomis aplinkybėmis, kai prekės gali būti įvežamos per bet kurią muitinę ir laisvai judėti visoje Sąjungos teritorijoje, būtina numatyti tvirtas ir bendras priemones, kad vienos sienos nebūtų itin nepralaidžios, o kitos – pernelyg laisvos.

4.5.12

Bendri veiksmai iškilus rimtoms problemoms turi būti galimi be jokio šios srities reguliavimo, piliečiams spontaniškai imantis veiksmų ir neprašant jokios valdžios institucijos išankstinio leidimo. Tačiau koordinuoti veiksmai ir bendras atsakas krizių ir nelaimių atvejais turi pridėtinę vertę ir padeda veiksmingiau ir efektyviau spręsti šias problemas.

4.5.13

EESRK pritaria Komisijai, kad vidaus saugumas reiškia ir veiksmus už ES sienų, t. y. pasaulio mastu. Visose su laisve ir saugumu susijusiose srityse būtinas valstybių narių bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kad galėtume kurti geresnį ir teisingesnį pasaulį, kuriame organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas nekelia pavojaus laisvei ir teisėms, kurias visi kartu pasiekėme tokiomis didelėmis pastangomis.