52013DC0455

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Prieš monopolizavimą. Atvirų informacinių ir ryšių technologijų sistemų kūrimas geriau išnaudojant viešojo pirkimo standartus

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įžanga

Daugelį organizacijų varžo jų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos, nes tik tiekėjas išsamiai žino, kaip sistemos veikia, todėl, kai organizacijoms reikia pirkti naujas sudedamąsias dalis arba licencijas, jas gali pateikti tik būtent tas tiekėjas. Dėl konkurencijos stygiaus didėja kainos, todėl vien viešasis sektorius per metus be reikalo išleidžia apie 1,1 mlrd. EUR[1].

Geriau taikant standartus, pagal kuriuos konkurentai gali teikti alternatyvius IRT sprendimus, būtų mažinamas monopolizavimo pavojus ir padidėtų konkurencija, todėl mažėtų kainos ir veikiausiai gerėtų kokybė. Pastarasis teiginys grindžiamas tuo, kad standartais nustatomas esminis technologijos elementas ir kuriamos vienodos veiklos sąlygos visiems IRT tiekėjams[2]. Daugiau tiekėjų galės teikti konkursinius standartais grindžiamų sistemų pasiūlymus, todėl didės konkurencija ir pasirinkimo galimybės.

Monopolizavimo problema iškelta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje[3] – įgyvendinant jos 23 priemonę įsipareigota nustatyti gaires, kaip susieti IRT standartizavimą ir viešuosius pirkimus, kad viešosioms institucijoms būtų lengviau taikyti standartus siekiant skatinti veiksmingumą ir mažinti monopolizavimo pavojų. Todėl prie šio komunikato pridedamas praktinis vadovas, kaip vykdant pirkimą (visų pirma, viešajame sektoriuje) geriau taikyti standartus.

2.           IRT sistemų monopolizavimo problema

Valdžios institucijos sudaro sutartis su IRT tiekėjais, kad tam tikrą laikotarpį galėtų naudotis IRT produktu arba paslauga. Monopolizavimo pavojus atsiranda, kai, pasibaigus šiam laikotarpiui, valdžios institucijos negali laisvai pasirinkti kito tiekėjo, nes turi ne visą būtiną informaciją apie sistemą, kad ją galėtų perimti kitas tiekėjas.

2011 m. atliktos Europos Sąjungos valstybių narių viešųjų pirkimų pareigūnų apklausos[4] duomenimis, iš 244 apklaustų perkančiųjų įstaigų bent 40 proc. atsakė, kad jų turimą IRT sprendimą pakeisti būtų per brangu, nes tam reikėtų pakeisti daugybę kitų sistemų, kuriose naudojami sistemos, kurią jos norėtų pakeisti, duomenys. 25 proc. apklaustų įstaigų atsakė, kad savo IRT sprendimų pakeisti negalėtų baimindamosi, kad jų informacijos nebūtų galima perkelti.

Monopolizavimo situacija paprastai reiškia, kad kitos sutarties, susijusios su tokią situaciją lemiančia IRT sistema, pirkimo dokumentuose bus daromos nuorodos į tos sistemos prekinį pavadinimą. Pirkėjams tenka daryti nuorodas į prekių pavadinimus, nes be visos informacijos apie IRT sistemą neįmanoma kitu būdu jos aprašyti pakankamai tiksliai.

Keli tyrimai[5] iš tiesų parodė, kad prikimo dokumentuose plačiai naudojami prekiniai pavadinimai. Priklausomai nuo tyrimui naudotos imties, kvietimų teikti pasiūlymus, kuriuose daromos nuorodos į prekinius pavadinimus, procentas svyruoja nuo 16 iki 36 proc. Be to, dauguma iš 244 respondentų, dalyvavusių 2011 m. apklausoje, prekinius pavadinimus vartoja kvietimuose teikti pasiūlymus, nuorodas į prekinius pavadinimus 23 proc. iš jų daro visada arba dažnai, kartais tokias nuorodas daro šiek tiek mažiau kaip 40 proc.

Tačiau pagal Sąjungoje galiojančias pirkimo taisykles[6] techninėmis specifikacijomis turi būti užtikrinamos vienodos sąlygos ūkinės veiklos vykdytojams dalyvauti pirkimo procedūroje ir nekuriama nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų atvėrimui konkurencijai. Nuorodas į prekinius pavadinimus galima daryti tik išimties tvarka, kai sutarties dalyko tiksliai ir suprantamai aprašyti yra neįmanoma naudojant kitas Sąjungos teisės aktais nustatytas priemones; prie tokių nuorodų rašoma frazė „arba lygiavertis“.

Pirkimo dokumentuose vartojant prekinius pavadinimus konkurencija apribojama to pavadinimo prekių tiekėjais ir iš esmės atsiranda monopolija su jai būdingomis kainų pasekmėmis. Be to, dėl priklausomumo nuo vienintelio IRT sistemos pardavėjo ir būsimos jo raidos gali kilti veiklos tęstinumo problemų, nes yra rizika, kad pardavėjas nuspręs nutraukti sistemos arba tam tikrų jos funkcijų palaikymą. Taip pat galima prarasti galimybę diegti inovacijas ir pasiekti didesnį veiksmingumą, ypač jei pardavėjas negali pritaikyti sistemos pagal būsimus poreikius.

Komisijos tyrimo duomenimis[7], atviros pasiūlymų teikimo procedūros yra labai veiksmingos siekiant pritraukti kuo daugiau pasiūlymų teikėjų, o padvigubinus pasiūlymų teikėjų skaičių sutarties suma mažėja apytiksliai 9 proc.

Remiantis didesnio pasiūlymų teikėjų skaičiaus ir mažesnių sąnaudų proporcija ir tuo, kad ES IRT viešųjų pirkimų suma yra maždaug 78 mlrd.[8] EUR (16 proc. viešųjų pirkimų daroma nuoroda į prekinius pavadinimus), apskaičiuota, kad valdžios institucijos per metus be reikalo išleidžia 1,1 mlrd. EUR[9], nes darydamos nuorodas į prekinius ženklus riboja pasiūlymų teikėjų skaičių.

3.           Standartais grindžiamos IRT sistemos, palyginti su nuosavybės teisėmis apsaugotomis IRT sistemomis

Vietoj nuosavybės teisėmis apsaugotų technologijų naudojant standartais grindžiamas IRT sistemas bus lengviau suvaržytą viešųjų pirkimų praktiką paversti lankstesne, nes esmines žinias apie sistemą visi gali gauti iš standartų; vadinasi, sistemą prižiūrėti ir plėtoti galėtų kiti galimi tiekėjai konkurencingesnėmis sąlygomis.

Be ūkinių aspektų, standartais grindžiamomis IRT sistemomis besinaudojančios valdžios institucijos gali tikėtis kitų didelių privalumų; tai pripažįstama E. valdžios veiksmų plane[10].

3.1.        Sąveika su piliečiais. Didesnis veiksmingumas ir laisvas pasirinkimas

Standartų turinys – visoms suinteresuotosioms šalims žinomos specifikacijos, todėl skirtingų gamintojų gaminiai ir paslaugos gali būti sąveikūs; atsiradus poreikiui keistis duomenimis, viena viešoji sistema gali būti lengvai ir veiksmingai integruota su kita tokia sistema[11]. Pavyzdžiui, piliečiai visoms viešojo administravimo įstaigoms duomenis galėtų pateikti iš karto. Jei tų pačių duomenų reikia kitais tikslais, juos surinkti ir pakartotinai naudoti galima automatiškai, todėl piliečių ir valdžios institucijų sąveika vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu būtų veiksmingesnė. Jei reikėtų pasiekti tokį patį ne standartais grindžiamų sistemų sąveikumo lygį, sąnaudos ir sudėtingumas būtų kur kas didesni.

Be to, jei vietoj standartais grindžiamų sistemų būtų naudojami nuosavybės teisėmis saugomi gaminiai, gali būti apribota prieiga piliečiams, kurie su valdžios institucijomis gali bendrauti turėdami prieigą prie to paties gaminio ir jį naudodami[12]. Jei valdžios institucijos naudoja standartais grindžiamus gaminius, piliečiai gali naudoti ir kitus gaminius, kuriuose įgyvendinti tie patys standartai.

3.2.        Sąveika su kitomis valdžios institucijomis

Europos sąveikos sistemoje ir Europos sąveikos strategijoje (apie jas išsamiai rašoma Komisijos komunikate „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“[13]) yra labai remiamasi standartais grindžiamų sistemų naudojimu. Sąveikumas būtinas siekiant teikti tarpvalstybines e. valdžios paslaugas, kurių reikia Europos Sąjungoje keliaujantiems, dirbantiems, besimokantiems, verslu užsiimantiems piliečiams ir įmonėms; šios paslaugos yra vieno iš Europos skaitmeninės bendrosios rinkos tikslų pamatas. Kai valdžios institucijos ims naudoti standartais grindžiamas alternatyvas, bus lengviau plėtoti būtinas tarpvalstybines paslaugas.

3.3.        Daugiau inovacijų

Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo[14] valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijų dokumentai, jei įmanoma ir tinkama, būtų prieinami elektroninėmis priemonėmis[15] siekiant juos naudoti, jei leidžiama, pakartotinai.

Prie tokių duomenų gali būti priskiriami skaitmeniniai žemėlapiai, meteorologiniai, teisiniai, transporto, finansiniai, ūkio ir kitokie duomenys, taip pat IRT sistemų programų sąsajos (angl. API). Tuomet įmonės ir piliečiai galėtų naudotis valdžios institucijų duomenimis ir sistemomis, kad parengtų naujas programas, kurios būtų naudingos visai visuomenei, ir taip padėtų spartinti ūkio augimą bei darbo vietų kūrimą ir prisidėtų prie viešojo sektoriaus inovacijų.

Jei šie duomenys pateikiami bendruosius standartus atitinkančiais formatais, programų kūrėjams būtų kur kas lengviau užtikrinti, kad jų programos veiktų su duomenimis, gautais iš įvairių valdžios institucijų, o piliečiai tomis programomis galėtų naudotis visoje Europoje.

Be to, standartais grindžiamą IRT sistemą lengviau plėtoti ir ji yra geriau pritaikyta teikti būsimoms paslaugoms, kurias valdžios institucijos piliečiams turi teikti veiksmingai ir naujoviškai. Standartais užtikrinamos būtinos priemonės, kuriomis naudodamasis IRT žinių turintis asmuo gali kurti sistemos papildinius arba perkelti duomenis iš vienos sistemos į kitą ir šiais būdais didinti naudojimo galimybes.

3.4.        Mažesnės IRT tiekėjų sąnaudos

IRT tiekėjams taip pat aktuali monopolizavimo problema. 2011 m. atliktos apklausos duomenimis, dauguma IRT tiekėjų pritartų atviresniam standartais grindžiamam pirkimui, nes jis atvertų rinkas visiems tiekėjams, todėl padidėtų konkurencija ES IRT rinkoje. Vis dėlto akivaizdu, kad kai kurių dominuojančių pagrindinių tiekėjų pardavimo perspektyvos būtų paveiktos neigiamai, jei nauji rinkos dalyviai galėtų konkuruoti veiksmingiau.

Nepaisant standartais grindžiamo pirkimo privalumų, kuriais galėtų pasinaudoti dauguma IRT tiekėjų, šie tiekėjai patirtų sąnaudų, susijusių su standartų įgyvendinimu ir taikymu jų gaminiams ir paslaugoms. Šios sąnaudos turėtų būti palygintos su tų tiekėjų įprastomis sąnaudomis, kurias jie patiria techniškai prižiūrėdami ir plėtodami savo gaminius ir paslaugas. 2012 m. apklausus valdžios institucijas ir IRT tiekėjus (2012 m. apklausa)[16] išsiaiškinta, kad 30 proc. suinteresuotųjų šalių manančios, kad sąnaudos labiausiai didėtų trumpuoju laikotarpiu (su sąlyga, kad valdžios institucijos savo standartus nuosekliai taikys ilgą laikotarpį). Tačiau 41 proc. respondentų tikėjosi, kad ilguoju laikotarpiu IRT sprendimų sąnaudos mažės, vadinasi, IRT tiekėjams taip pat bus naudingos mažesnės sąnaudos ir geresnė rinkos prieiga.

Standartais grindžiamos IRT sistemos užtikrins sąveikumą, inovacijas ir konkurenciją, taip pat dėl jų mažės sąnaudos ir gerės sąveika su piliečiais. Jos bus kitos kartos atvirų, lanksčių ir bendradarbiavimui pritaikytų e. valdžios paslaugų pagrindas, kad Europos piliečiai ir įmonės galėtų naudotis priemonėmis, kaip numatyta 2011–2015 m. e. valdžios veiksmų plane.

4.           Standartais grindžiamų IRT pirkimo vadovas

Teoriškai atrodytų, kad standartais grindžiamas IRT sistemas ateityje įsigyti bus paprasta. Įsigyjant naujas licencijas ir sudedamąsias dalis užtektų tik paprašyti standartų. Tačiau palyginti daug 2011 m. apklausoje dalyvavusių pirkimo įstaigų teigė, joms sunku praktiškai taikyti standartus perkant IRT, beveik 50 proc. jų nurodė neesančios pakankamai kompetentingos spręsti, kurie standartai yra aktualūs ir tinkami konkretiems IRT poreikiams. Todėl svarbu padėti pirkėjams įveikti šias praktines kliūtis, kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti standartais.

Viešąjį IRT pirkimą, grindžiamą standartais, šiuo metu skatina kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija, Ispanija ir Danija[17]. Valdžios institucijoms jos padeda praktine konsultacine medžiaga (pateikia konkrečioms situacijoms tinkamus rekomenduojamų standartų sąrašus), pirkimo vadovais ir parengtais tekstais, vartojamais viešojo pirkimo dokumentuose. Nepaisant gerosios patirties, prieigą prie tokios konsultacinės medžiagos turėjo vos 25 proc. 2012 m. apklausos respondentų; vadinasi, reikia parengti konsultacinę medžiagą siekiant aprėpti kuo daugiau viešojo pirkimo įstaigų.

Europos Komisija įvardijo pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria valdžios institucijos pirkdamos IRT sistemas, ir surinko kai kurių valstybių narių, aktyviai siekiančių įveikti šias kliūtis, gerosios patirties pavyzdžius. Šie gerosios patirties pavyzdžiai yra prie šio komunikato pridedamo vadovo „Standartais grindžiamų IRT pirkimo vadovas. Gerosios patirties elementai“ pagrindas.

Vadove:

· Valdžios institucijoms patariama parengti IRT strategiją, iš kurios aiškėtų pagrindiniai principai, kurių laikytis valstybėje, regione arba taikymo sektoriuje, kad IRT sistemos veiktų kartu ir jos veiksmingai tarnautų piliečiams ir kitiems subjektams, dirbantiems su valdžios institucijomis.

· Patariama metodiškai, sąžiningai ir skaidriai įvertinti standartus siekiant išrinkti tuos, kurie turėtų būti naudojami IRT strategijai ir padėtų išvengti monopolizavimo problemos. Tai tęstinė veikla, kuria užtikrinama, kad parengti naujesni ir tobulesni standartai būtų naudojami vietoj anksčiau pasirinktų standartų.

· Pateikta konsultacinė medžiaga, kaip geriausiai apibrėžti valdžios institucijos IRT poreikius ir įvertinti galimas tuos poreikius atitinkančias IRT sistemas, įskaitant naudotojų reikalavimų svarstymą.

· Patariama, kaip planuoti ilgojo laikotarpio biudžetą siekiant išvengti didelių pradinių sąnaudų, kai norima pašalinti monopolizavimo situaciją.

· Patariama, kaip užmegzti ryšius su rinka, kad valdžios institucijos suprastų esamą rinkos pasiūlą ir, kita vertus, rinka suprastų būsimus valdžios institucijų poreikius.

· Patariama, kaip parengti praktinę, paruoštą naudoti konsultacinę medžiagą (konkrečioms IRT programoms tinkamą rekomenduojamų standartų sąrašą, parengtus tekstus, vartojamus viešojo pirkimo dokumentuose, mokymo medžiagą), kad valdžios institucijoms būtų lengviau parašyti pirkimo dokumentus, kuriuose atitinkamais atvejais būtų deramai nurodyti reikiami standartai.

Vadove taip pat pateikiami geriausios patirties pavyzdžiai ir ištekliai, kuriais naudodamosi pirkimo įstaigos turėtų įgyvendinti patarimus. Vadovas skirtas visiems viešojo IRT pirkimo dalyviams, įskaitant pirkimo pareigūnus, vyriausiuosius viešojo sektoriaus informacijos pareigūnus, ir valdžios institucijas konsultuojančius IRT ekspertus.

Vadove labai aiškiai pasakyta, kad vien tik pavieniai pirkėjai, aktyviau ir geriau taikydami standartus ir turėdami sąveikias sistemas, monopolizavimo problemos išspręsti negali – šie klausimai turi būti numatyti ilgalaikiame sektoriaus ir organizacijos lygio plane siekiant, kad IRT sistemos kartu veiktų našiai.

5.           Kitos susijusios iniciatyvos

Yra kelios kitos ES lygio iniciatyvos, kuriomis skatinama taikyti standartus:

· Europos Komisijos priimtas direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo pasiūlymas[18], kuriame numatyta, kad darnusis standartas bus parengtas remiantis darbu, kurį pagal įgaliojimą Nr. M/376[19] atliko Europos standartų organizacijos.

· Pagal IRT politikos rėmimo programos ES Konkurencingumo ir inovacijų programą įgyvendinamų didelio masto bandomųjų e. valdžios projektų rinkinys, kuriame rekomenduojami konkretūs taikomųjų programų, pavyzdžiui, elektroninių pirkimo platformų[20] ir e. atpažinties[21], standartai.

· Daugelio suinteresuotųjų šalių e. sąskaitų faktūrų išrašymo[22] platformos veikla Bendroje Europos mokėjimų erdvėje.

· Pagal Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (angl. ISA) programą[23] parengti Bendrojo vertinimo metodo standartai ir specifikacijos (angl. CAMSS)[24], kuriais nustatyti sąveikumo vertinimo standartų ir specifikacijų, taip pat dalijimosi rezultatais pagrindai. Vadove raginama standartus vertinti pagal CAMSS.

· Įgyvendinant programą ISA įsteigtas Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centras (angl. NIFO)[25] teikia pastabas apie sąveikumo veiką Europoje. Centras visų pirma nagrinėja nacionalines sąveikumo sistemas – vadove rekomenduojama šio darbo rezultatus laikyti tvirtu bet kurios viešosios organizacijos IRT strategijos pagrindu.

· Be to, pertvarkius Europos standartizavimo sistemą[26], perkančiosios organizacijos gali technines pirkimo dokumentų specifikacijas suformuluoti remdamosi forumų ir konsorciumų parengtomis IRT specifikacijomis, kurias Komisija nurodys pasikonsultavusi, visų pirma, su Europos daugelio suinteresuotųjų šalių IRT standartizavimo platformos atstovais, nors anksčiau buvo galima daryti nuorodas tik į nacionalinių, Europos ir tarptautinių standartizavimo organizacijų paskelbtus standartus ir specifikacijas.

6.           Kas būtų, jei standartų nebūtų?

Tikėtina, kad kai kurių taikomųjų programų, kurias viešosios organizacijos turi sukurti siekdamos spręsti svarbius visuomenės klausimus (pavyzdžiui, senėjančiai visuomenei užtikrinti kokybišką ir įperkamą sveikatos apsaugą, kovoti su klimato kaita ir t. t.), būtini standartai dar neparengti. Tokiais atvejais valdžios institucijos galėtų bendradarbiauti su kitomis viešojo pirkimo įstaigomis ikiprekybinių viešųjų pirkimų klausimais. Vadinasi, būtų perkamos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos[27], taip viešasis sektorius ir pramonė galėtų dalytis pažangiausių mokslinių tyrimų ir plėtros rizika ir nauda. Pirkėjai galėtų sau naudingai pakreipti pramonės veiklą ir palyginti (projektuodami, kurdami bandomuosius pavyzdžius ir atlikdami bandymus) konkuruojančių sprendimų, kuriuos siūlo įvairūs tiekėjai, privalumus ir trūkumus, neįsipareigoję nei vienam tiekėjui sudaryti diegimo dideliu mastu sutarčių. Tiekėjų taip pat gali būti prašoma dalyvauti atitinkamų standartizavimo įstaigų veikloje, kad būtų parengti standartai, susiję su ikiprekybinių projektų mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatais. Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystė[28] yra vienas iš ikiprekybinio pirkimo, kol standartai rengiami, pavyzdžių.

7.           Standartais grindžiamų IRT pirkimas. Tolesni veiksmai

Europos Komisija visas valstybių narių valdžios institucijas ragina naudotis vadovu, kad būtų lengviau spręsti jų IRT sistemų monopolizavimo problemą ir taip skatinti konkurenciją Europoje ir remti Europos skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrą, be kitų dalykų, užtikrinant geresnę prieigą prie viešųjų duomenų bei informacijos ir didesnį jų naudojimą. Komisija pati laikysis vadovo, kad standartus geriau taikytų savo IRT sistemoms, ir ragina šiuo pavyzdžiu sekti kitas Europos institucijas.

Tikimasi, kad ilgainiui valstybės narės, Europos Komisija ir kitos Europos institucijos parengs labiau specializuotas vadovo redakcijas, pritaikytas jų IRT strategijoms ir tam, kaip jos taiko konkrečius standartus. Toks ciklinis metodas turėtų padėti vis daugiau sutaupyti ir sukurti daugiau galimybių diegti inovacijas ir konkuruoti.

Tariantis dėl ankstesnės vadovo redakcijos[29] paaiškėjo, kad dauguma respondentų (ir tie, kurie turi prieigą prie gerosios patirties šaltinių, ir tie, kurie tokios prieigos neturi) mano, kad dalytis gerąja patirtimi yra naudinga. Daugiau kaip 90 proc. abiejų kategorijų respondentų (arba 70 proc. visos imties) atsakė, kad dalytis gerąja patirtimi yra arba būtų naudinga arba net labai naudinga.

Kad dalytis gerąja patirtimi būtų lengviau, Europos Komisija šią iniciatyvą rems organizuodama atitinkamų suinteresuotųjų šalių (valdžios institucijų, IRT tiekimo sektoriaus, standartizavimo organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų) susitikimus, kuriems bus naudojama interneto svetainė. Viešosios organizacijos, reguliariai dalydamosi savo patirtimi, mokysis viena iš kitos, prisitaikys pagal naują gerąją patirtį, nagrinės bendras problemas ir siūlys bendrus sprendimus. Dalijimasis gerąja patirtimi užtikrins, kad įvairiose valstybėse narėse IRT pasirinkimo sprendimai bus priimami orientuojantis į vienodus dalykus, todėl tokie sprendimai mažins susiskaidymą ir padės užtikrinti tikrą skaitmeninę bendrąją rinką.

Komisija taip pat pateiks šio proceso rezultatų ataskaitą, visų pirma:

· aktualią informaciją apie valdžios institucijų IRT pirkimo procesus, apie tai, kaip jos vykdydamos IRT pirkimą panaudoja standartus, kaip rengiami praktiniai patarimai, vertinama ilgojo laikotarpio veikla ir kaip planuojamas biudžetas;

· apžvelgs pirkimo procesą ir praneš, kokios priemonės pasiteisino ir kas galėjo būti atlikta geriau, kad paskatintų kurti būsimą gerąją patirtį.

Su šia informacija ir susijusiais duomenimis gali būti pateikiama pirkimo konkursų dokumentuose daromų nuorodų į prekinius pavadinimus statistikos apžvalga, taip pat viešojo pirkimo konkursų pasiūlymus teikiančių tiekėjų skaičius ir ūkinės IRT pirkimo naudos vertinimas.

Dėl įgyvendintų aprašytų priemonių atviresnėmis tapusios standartais grindžiamos IRT sistemos padės kurti veiksmingesnes viešąsias IRT paslaugas, kurias galima plėtoti ir pritaikyti prie būsimų poreikių. IRT tiekimo sektorius galės konkuruoti, siekdamas pateikti valdžios institucijoms geriausią ekonominį pasiūlymą ir pasiūlyti naujų novatoriškų paslaugų.

[1]               Sumos pagrindimą žr. 2 skirsnyje.

[2]               Ghosh, R. A. (2005) An economic basis for open standards, FLOSSPOLS project, http://flosspols.org/deliverables/FLOSSPOLS-D04-openstandards-v6.pdf.

[3]               Pagal Skaitmeninės darbotvarkės 23 priemonę įsipareigota, kad bus pateiktos „rekomendacijos dėl IRT standartizavimo ir viešųjų pirkimų sąsajų, kad valdžios institucijos galėtų taikyti standartus, siekdamos skatinti efektyvumą ir mažinti monopolizavimo pavojų“, COM/2010/0245, žr. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52010DC0245R:LT:NOT. Daugiau apie 23 priemonę žr. http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/pillar-ii-interoperability-standards/action-23-provide-guidance-ict-standardisation-and-public.

[4]               http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/study44-survey1results.pdf.

[5]               Pavyzdžiui, R. A. Ghosh, An Economic Basis for Open Standards, Mastrichtas, FLOSSPOLS project, 2005 m., http://flosspols.org/deliverables/FLOSSPOLS-D04-openstandards-v6.pdf; Paapst, M. Affirmative action in procurement for open standards and FLOSS.International Free and Open Software Law Review, 2 tomas, Nr. 2 p. 184–185, žr. http://www.ifosslr.org/ifosslr/article/view/41, Open Forum Europe, 2011 m.; OFE Procurement Monitoring Report: EU Member States practice of referring to specific trademarks when procuring for Computer Software Packages and Information Systems between the months of February and April 2010 (May), p. 6, žr. http://www.openforumeurope.org/openprocurement/open-procurement-library/Report_2010.pdf; .

[6]               Direktyva 2004/18/EB (OL L 134, 2004 4 30, p. 114–240).

[7]               Estimating the Benefits from the Procurement Directives. http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/docs/modernising_rules/estimating-benefits-procurement-directives_en.pdf.

[8]               Šis teiginys grindžiamas 18 mlrd. EUR suma, kurią informacinėms technologijoms Jungtinės Karalystės vyriausybė išleido 2010 m., ir tyrimu, kurio duomenimis, Jungtinei Karalystei tenka 23 proc. ES viešųjų išlaidų informacinėms technologijoms. Šie duomenys pakartotinai patikrinti pagal 54 mlrd. EUR prognozę, gautą iš duomenų bazės MAPPS, kurioje saugomos viešojo sektoriaus IRT sutartys, grindžiamos atitinkamais IT CPV kodais (įvertinta, veikiausiai, nepakankamai, nes ES Oficialiajame leidinyje skelbiamos tik tam tikras ribas viršijančios sutartys ir ne visas su IT susijęs pirkimas klasifikuojamas pagal IT CPV kodus).

[9]               16 proc. IRT pirkimo atvejų nebūtų daroma nuoroda į prekinius pavadinimus ir dėl to pasiūlymų teikėjų skaičius padidėtų dvigubai (toks mažiausias skaičius nurodytas 5 išnašoje išvardytuose tyrimuose), iš 16 proc. 78 mlrd. EUR metinės sumos būtų sutaupyti 9 proc. arba 1,1 mlrd. EUR per metus.

[10]             COM(2010) 743, žr.               http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0743:FIN:EN:PDF; taip pat žr. http://ec.europa.eu/digital-agenda/node/165.

[11]             Ghosh, R.A (2005 m.) An economic basis for open standards, FLOSSPOLS project, http://flosspols.org/deliverables/FLOSSPOLS-D04-openstandards-v6.pdf. Hesser, Czaya ir Riemer (2007 m.) Development of standards in W. Hesser (Ed) Standardisation in Companies and Markets, p. 123–169, Hamburgas, Helmuto Schmidto universitetas.

[12]             http://www.epractice.eu/files/European%20Journal%20epractice%20Volume%2012_6.pdf.

[13]             COM(2010) 744     http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0744:FIN:EN:PDF.

[14]             Direktyva 2003/98/EB, OL L 345, 2003 12 31, p. 90–96    ir pasiūlyti atnaujinimai http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/index_en.htm.

[15]             Savo direktyvos pasiūlyme, kuriuo keičiama Direktyva 2003/98/EB, Komisija siūlė vietoj frazės „elektroninėmis priemonėmis“ vartoti frazę „elektroniniais formatais kartu su šių dokumentų metaduomenimis“. COM(2011) 877 galutinis.

[16]             http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/study44-survey2results.pdf.

[17]             http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/d2-finalreport-29feb2012.pdf.

[18]             COM(2012) 721, žr.               http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0721:FIN:EN:PDF            ir http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/proposal-directive-european-parliament-and-council-accessibility-public-sector-bodies-websites.

[19]             http://www.mandate376.eu/

[20]             http://www.peppol.eu/

[21]             https://www.eid-stork.eu/

[22]             http://ec.europa.eu/internal_market/payments/einvoicing/index_en.htm.

[23]             https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/idabc-camss/.

[24]             http://ec.europa.eu/isa/index_en.htm.

[25]             http://ec.europa.eu/isa/actions/04-accompanying-measures/4-2-3action_en.htm.

[26]             Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012, OL L 316, 2012 11 14, p. 12–33 ir http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/standardisation-policy/index_en.htm.

[27]             Ikiprekybinis pirkimas apibrėžtas komunikate COM(2007) 799 ir susijusiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SEC(2007) 1668.

[28]             COM(2012) 0529, p. 13 (3 pagrindinis veiksmas),           http://eur-lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&lg     =EN&type_doc=  COMfinal&an_doc=2012&nu_doc=529          ir              http://ec.europa.eu/information_society/activities/cloudcomputing/europeancloudpartnership/index_en.htm.

[29]             http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/study-action23/study44-survey2results.pdf.