11.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/64

1.1

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl reglamento ir konkrečioms priemonėms, skirtoms paspartinti Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos sukūrimą, kadangi tai visų ekonomikos sektorių dinamiško ir tvaraus augimo bei naujų darbo vietų kūrimo pagrindas. Tokia Sąjungos politika taip pat užtikrins aukštą vartotojų apsaugos lygį.

1.2

EESRK laikosi nuomonės, kad pasiūlymas Europos elektroninių ryšių paslaugų teikėjams sumažinti kliūtis

1.3

EESRK pažymi, kad Komisija turėtų dar kartą apsvarstyti galimybę plačiajuosčio ryšio paslaugas priskirti universaliosioms paslaugoms.

1.4

Kartu EESRK mano, kad reguliavimo kliūčių mažinimas atvers rinkas ir smulkesniems elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Pagrindinės paskatos šių paslaugų teikėjams plėsti veiklą bus:

1.5

EESRK pažymi, kad Komisijos reglamentai ir bendros paskatos turi užkirsti kelią naujam rinkos susiskaidymui, kadangi tai neleidžia plėsti tarpvalstybinių paslaugų ir silpnina ES pozicijas tarptautinių konkurentų atžvilgiu.

1.6

EESRK laikosi nuomonės, kad geresnė prieiga ir mažesnės didelės spartos tinklų įdiegimo ir eksploatavimo sąnaudos:

1.7

EESRK sutinka, kad reguliavimo sąlygų suderinimas paskatins investicijas į Europos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų įmones.

1.8

EESRK pritaria siūlomam vartotojų ir naudotojų teisių užtikrinimo suderinimui, įskaitant:

1.9

EESRK pritaria elektroninių ryšių paslaugų sutarčių sąlygų galutiniams vartotojams suderinimui visose valstybėse narėse.

1.10

EESRK mano, kad atvira prieiga prie tinklo ir galimybė visoje Europos Sąjungoje naudotis pažangiomis elektroninių ryšių paslaugomis padidins vartotojų ir verslininkų judumą ir sudarys palankesnes sąlygas naudotis prieiga prie Europos kultūros paveldo ir plėtoti kūrybos pramonę.

1.11

Būsimas reguliavimas turėtų užtikrinti didesnį finansinį ir teisinį saugumą operatoriams. Savo ruožtu EESRK rekomenduoja, kad šis reguliavimas suteiktų didesnį teisinį saugumą ir paslaugų gavėjams, geriau apsaugodamas jų teises.

1.12

EESRK pabrėžia teisės į tinkamą asmens duomenų apsaugos užtikrinimą svarbą, kadangi ji pamirštama, ir primena kitas galutinių elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teises, nurodytas ankstesnėse EESRK nuomonėse (1).

1.13

EESRK pažymi, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra nuolatinio ekonomikos augimo šaltinis, sudarantis 50 proc. našumo augimo visuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose jos naudojamos. Net jeigu dėl jų naudojimo panaikinamos kai kurios darbo vietos, vietoj dviejų prarastų darbo vietų sukuriamos penkios naujos darbo vietos (žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, COM(2013) 627 final 2013/0309 (COD), p. 2). EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant naujus mokymo mechanizmus būtina užtikrinti švietimą, perkvalifikavimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems.

1.14

EESRK pabrėžia, kad būtina laikytis konkurencijos taisyklių ir tinklo neutralumo, visu pirma susijusių su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais, priklausančiais MVĮ sektoriui, kadangi sustiprinus pagrindinius elektroninių ryšių paslaugų teikėjus ir dažnių spektro išteklius gali kilti pavojus valstybių narių rinkų konkurencingumui.

1.15

Virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktų (didmeninės prieigos prie plačiajuosčio ryšio tinklų rūšis, kurią sudaro virtuali prieigos jungtis su bet kuria fiksuoto ar belaidžio ryšio tinklo architektūra, išskyrus fizinį vietinės linijos atsiejimą, kartu su perdavimo į nustatytus perdavimo taškus paslauga ir specifiniais tinklo elementais, specifinėmis tinklo funkcijomis bei pagalbinėmis IT sistemomis) reguliavimas, regis, yra per ankstyvas. EESRK mano, kad reikėtų palaukti, kol rinka sureguliuos šių paslaugų teikimo sąlygas ir kainas. Tačiau įpareigojimas teikti užtikrintos paslaugos kokybės (UPK) prisijungimo produktus turi būti reguliuojamas taip, kad naštą išlaikant pusiausvyrą pasidalytų didieji operatoriai ir mažesnieji MVĮ sektoriaus paslaugų teikėjai.

1.16

EESRK reiškia susirūpinimą dėl konkrečių sprendimų, susijusių su radijo ryšio vietiniais tinklais, visų pirma dėl galimybės galutiniams paslaugų gavėjams leisti naudotis radijo tinklais kitiems nežinomiems ir anoniminiams vartotojams.

1.17

EESRK perspėja, kad siūlomame reglamente užsibrėžiami labai plataus užmojo tikslai. Kadangi jis įsigalios greitai (nuo 2014 m. liepos 1 d.), tai pareikalaus didelių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų – Europos Komisijos, nacionalinių elektroninių ryšių reguliavimo institucijų, konkurencijos institucijų ir Europos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų – pastangų.

1.18

Kadangi būtina koordinuoti Europos leidimų išdavimo ir rezervavimo apimtis ir tvarką bei radijo spektro naudojimo sąlygas, EESRK rekomenduoja stiprinti EERRI vaidmenį, kol bus priimtas sprendimas įsteigti vieną Europos reguliavimo instituciją.

2.1

Pagrindiniai JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos operatoriai investavo labai daug lėšų į fiksuoto ir belaidžio sparčiojo plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrą. Europos Sąjungai nepaprastai svarbu pasauliniu mastu išlaikyti konkurencingumą elektroninių ryšių srityje.

2.2

Patikimo ir spartaus plačiajuosčio ryšio prieiga yra ypač svarbi teikiant novatoriškas elektroninių ryšių paslaugas, visų pirma debesijos kompiuterijos srityje. Todėl ES strategiškai svarbu, kad elektroninių ryšių sektorius būtų geros būklės, pajėgus visuomenei teikti modernias paslaugas ir išlaikytų didelius gebėjimus kurti elektroninių ryšių įrangą, sprendimus ir paslaugas.

2.3

Skaitmeninė ekonomika ir jos teikiami produktai sudaro vis didesnę BVP dalį, o elektroninių ryšių paslaugos yra neatsiejamos nuo našumo augimo visuose ekonomikos sektoriuose – sveikatos priežiūros, energetikos, viešųjų paslaugų ir kt. Kitas labai svarbus vystymosi veiksnys – galimybė investuoti į belaidžio ryšio tinklus (pavyzdžiui, ketvirtosios kartos ir vėlesnes judriojo ryšio technologijas, leidžiančias naudotis didelės spartos mobiliuoju internetu) ir sparčiojo fiksuoto ryšio tinklus (pavyzdžiui, FTTH (angl. fiber-to-the-home, pluoštas iki namų) šviesolaidinius tinklus).

2.4

Tam, kad elektroninių ryšių tinklai duotų didelį pelną, jie turi veikti pakankamai didele apimtimi. Tačiau ES valstybių narių elektroninių ryšių rinka yra labai susiskaidžiusi: joje veiklą vykdo daugiau kaip 1 000 fiksuoto ryšio operatorių ir keli šimtai judriojo ryšio tinklų operatorių. Nors didžiausios operatorių grupės paslaugas teikia atskirose šalyse, jos neteikia tarpvalstybinių paslaugų vartotojams ir mažesniems galutiniams paslaugų gavėjams (tarpvalstybines paslaugas teikia tik didžiausioms įmonėms). Nė vienas operatorius nevykdo veiklos daugiau kaip pusėje valstybių narių. Kabelinės televizijos rinka taip pat yra susiskaidžiusi: ją sudaro daugiau kaip 1 500 operatorių.

2.5

Dėl šio susiskaidymo išlieka aukštos paslaugų kainos, ypač skambučių iš vienos ES valstybės narės į kitą (tarptinklinio ryšio skambučių judriojo ryšio tinkluose ir tarptautinių fiksuoto ryšio skambučių).

2.6

Radijo spektras yra ribotas išteklius. Veiksmingai jį naudojant bus galima padaryti didelį poveikį Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimui ir paslaugų teikėjų veiklos sąlygoms. Be to, spektro naudojimo sąlygos (pavyzdžiui, skyrimo taisyklės, rezervavimo trukmė, galimybės perskirstyti spektrą (keičiant jo valdymą, be kita ko, siekiama tenkinti rinkos poreikius arba padidinti spektro naudojimo veiksmingumą) ir juo dalytis) labai skiriasi valstybėse narėse. Skiriasi skyrimo sąlygos, spektro rezervavimo galiojimo terminai ir galimybės pratęsti rezervaciją. Dėl šių skirtumų sudėtinga investuoti ir kurti integruotus tarpvalstybinius belaidžio ryšio tinklus.

2.7

Nors praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje Europa pirmavo pasaulyje GSM judriojo ryšio telefonijos srityje, šiuo metu ji atsilieka pirmiau išvardytų šalių atžvilgiu diegiant pažangiausias judriojo ryšio perdavimo technologijas.

2.8

Pastaraisiais metais informacinių ir ryšių technologijų sektorius Europoje vystėsi labai lėtai (0,3 proc. per metus), visų pirma palyginti su augimu JAV (15 proc.) ir pirmaujančiose Azijos šalyse (26 proc.).

2.9

Siūlomi pakeitimai taikytini sritims, reguliuojamoms teisės aktų, kuriais remiantis reguliuojami elektroniniai ryšiai ES, t. y. Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva), 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyva), 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), Reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 (dėl EERRI įsteigimo) ir (ES) Nr. 531/2012 (dėl tarptinklinio ryšio) bei Sprendimas 243/2012/ES (Radijo spektro politikos programa) (2).

3.1

Pagrindinis Europos Komisijos siūlomo reglamento tikslas – siekti sukurti bendrąją elektroninių ryšių rinką, kurioje:

3.2

Pasiūlyme dėl reglamento Europos Komisija pateikė šiuos sprendimus:

3.3

Kaip pabrėžė Europos Vadovų Taryba 2013 m. spalio 24–25 d. išvadose, ekonominiam ir socialiniam ES valstybių narių vystymuisi svarbiausia – įveikti elektroninių ryšių rinkos susiskaidymą, skatinti veiksmingą konkurenciją, pritraukti privačių investicijų užtikrinant nuspėjamą ir stabilų teisinį pagrindą bei suteikiant aukšto lygio vartotojų apsaugą, ir suderinti spektro skyrimo sąlygas (2013 m. spalio 25 d. Europos Vadovų Tarybos dokumentas (EUCO 169/13, CO EUR 13 CONCL 7), 5 ir 9 punktai).

3.4

Geresnė spartaus ryšio prieiga ir mažesnės kainos leis visiems paslaugų teikėjams, įskaitant Europos MVĮ, kurti ir siūlyti novatoriškus produktus ir paslaugas pasaulio rinkai.

4.1.1

EESRK mano, kad teikti tarpvalstybines paslaugas šiuo metu kliudo biurokratija, atsirandanti dėl nacionalinių leidimų išdavimo sistemų susiskaidymo, radijo dažnių spektro skyrimo, prieigos produktų reguliavimo ir vartotojų teisių taisyklių.

4.1.2

Operatoriai naudojasi rinkos susiskaidymu galutinių paslaugų gavėjų nenaudai teikdami brangesnes tarpvalstybines paslaugas.

4.1.3

EESRK mano, kad pasiūlymas dėl reglamento sudarys palankesnes sąlygas operatorių konsolidavimui ir visos Europos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsiradimui. Šis procesas yra naudingas valstybių narių ekonomikos konkurencingumo pasaulio rinkose požiūriu.

4.1.4

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų stiprinimas ir vienodos teisinės sąlygos padidins Europos paslaugų teikėjų patrauklumą instituciniams investuotojams, įskaitant privataus kapitalo fondus. Operatoriams suteikus papildomo kapitalo išaugs jų investiciniai pajėgumai.

4.1.5

EESRK palankiai vertina vieno Europos leidimo įvedamą. Tai viena svarbiausių sistemos veikimo tobulinimo sąlygų. Bendradarbiavimo procedūras ir principus reikia aiškiai apibrėžti.

4.1.6

EESRK palankiai vertintų pasiūlymą įsteigti vieną Europos reguliavimo instituciją, kaip siūlė ir argumentavo kelete savo nuomonių.

4.2.1

Suderinus radijo spektro valdymą remiantis vienodomis radijo spektro naudojimo sąlygomis (skyrimo taisyklės, rezervavimo trukmė, galimybės „perskirstyti“ ir dalytis radijo spektru) bus lengviau įdiegti naujas belaidžio plačiajuosčio ryšio prieigos technologijas (4G ir vėlesnes technologijas).

4.2.2

EESRK nuomone, reglamentas neleis atlikti dabartinių taisyklių dėl tarptinklinio ryšio veiksmingumo peržiūros, numatytos 2016 m., ir priimti sprendimų dėl juostų skyrimo, planuojamų priimti 2015 m. per ITU–R (ITU–R (ITU radijo ryšio sektorius) – tai vienas iš trijų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) sektorių (padalinių), atsakingas už radijo ryšį) Pasaulinę radijo ryšio konferenciją (WRC 2015).

4.3.1

EESRK mano, kad virtualios ryšio prieigos taisyklės siūlomos esant dideliam netikrumui dėl NGN/NGA tinklų (angl. high-speed Next Generation Networks/Next Generation Access – didelės spartos naujos kartos tinklai ir (arba) prieiga prie naujos kartos tinklų) reguliavimo ir skirtingos reguliavimo praktikos pavienėse valstybėse narėse. Tvirti reguliavimo principai, skatinantys operatorius investuoti į brangią NGN/NGA tinklo infrastruktūrą turi būti pradėti taikyti labai atsargiai, nes šių sričių reguliavimo praktika dar tik pradeda formuotis. Didmeniniai produktai turi būti kuriami atsižvelgiant į kiekvienos nacionalinės rinkos klientų poreikius ir nereikėtų orientuotis į „Europos vidurkį“.

4.4.1

Užtikrintos paslaugos kokybės (UKP) prisijungimo produkto įdiegimas gali pasirodyti esąs labai naudingas kuriant ir teikiant specialias pažangias skaitmenines paslaugas.

4.4.2

EESRK nuomone, įpareigojimas teikti UKP turi būti reguliuojamas taip, kad naštą išlaikant pusiausvyrą pasidalytų didieji operatoriai ir smulkesnieji MVĮ sektoriaus paslaugų teikėjai.

4.5.1

EESRK mano, kad galutinių paslaugų gavėjų teisių suderinimas, įpareigojimai užtikrinti skaidrumą ir vartotojams teikti aiškią informaciją apie sąlygas, kokybę, teises, tarifus ir taisykles, palengvinančias paslaugų teikėjo keitimą, duos didelės naudos elektroninių ryšių paslaugų vartotojams, sustiprins jų poziciją paslaugos teikėjų atžvilgiu ir sumažins informacijos asimetriją.

4.5.2

EESRK pritaria, kad reikia teikti konkrečią informaciją ir numatyti sutartinius įsipareigojimus, apimančius:

4.5.3

EESRK pritaria pasiūlymui įpareigoti elektroninių ryšių paslaugų teikėjus teikti visuomenei svarbią informaciją apie:

4.6.1

Nors pagrindinis Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslas – panaikinti paslaugų vidaus ir tarptinklinio ryšio paslaugų kainų skirtumą ir tokiu būdu sukurti judriojo ryšio paslaugų vidaus rinką, tarptinklinio judriojo ryšio kainos Europoje vis dar pernelyg didelės ir gerokai viršija tai pačiai paslaugai šalies viduje taikomus tarifus.

4.6.2

Kadangi, nepaisant Sąjungos lygmeniu nustatytų viršutinių kainų ribų, operatorių taikomos vidutinės kainos mažai tesiskiria nuo teisės aktais nustatytos didžiausios kainų ribos ir trukdo sveikai konkurencijai, Komisija buvo priversta naujame teisės aktų rinkinyje pasiūlyti nuo 2014 m. panaikinti papildomus mokesčius už tarptinkliniu ryšiu priimamus skambučius ir per tam tikrą laiką panaikinti kitus tarptinklinio ryšio mokesčius taip paskatinant operatorių ar bent jau jų susivienijimų konkurenciją.

4.6.3

EESRK iš esmės pasisako už tai, kad būtų panaikinti visi tarptinklinio ryšio mokesčiai (už skambučius, SMS žinutes, duomenų perdavimą), o ne tik už priimamus skambučius. Be to, Komitetas mano, kad, norint sukurti tikrą Europos elektroninio judriojo ryšio vidaus rinką, reikia persvarstyti ir tranzitiniam judriajam ryšiui ES taikomus tarifus.

4.6.4

Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad su tuo susijusiame 2012 m. reglamente numatytos struktūrinės reformos bus įgyvendinamos tik nuo 2014 m. liepos mėn., EESRK mano, kad tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo data turės būti nustatyta atsižvelgiant į minėtų struktūrinių reformų rezultatus, kai jos bus visiškai įgyvendintos.

4.6.5

Šis terminas turėtų suteikti reguliavimo institucijoms galimybę imtis prevencinių priemonių, kad operatoriai dėl tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo sumažėjusių pajamų nekompensuotų didesniais nacionaliniais tarifais. Dėl tokio kompensavimo nukentėtų visi vartotojai, visų pirma piliečiai, kurie dėl asmeninių priežasčių neišvyksta iš savo gyvenamosios šalies, taigi ir nesinaudoja tarptinkliniu ryšiu.

4.6.6

Be to, kad būtų užtikrintas didesnis kainų, ypač siūlomų paketų, skaidrumas, EESRK siūlo reguliavimo institucijoms bendradarbiaujant su vartotojų organizacijomis parengti standartinę informaciją apie kainų sudėtį, kad būtų galima tarpusavyje palyginti įvairius pasiūlymus ir palengvinti ekonominiu požiūriu palankiausio pasiūlymo paiešką.

4.6.7

Galiausiai Komisija turės įdėmiai stebėti, kad operatorių partnerystė, kuriai ji visapusiškai pritaria, nevirstų susitarimais ar oligopoliais ir su tuo susijusiu piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

4.7.1

EESRK nuomone, siūlomų pakeitimų dėl EERRI statuso, pavyzdžiui, visą darbo dieną dirbančio Reguliuotojų valdybos pirmininko, gali nepakakti atsižvelgiant į konkurencingumo iššūkius ir būtinybę sukurti investicijų paskatas, visų pirma dėl plačiajuosčio ryšio ir NGN/NGA tinklo.