Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012XG0308(01)

2012 m. Tarybos ir Komisijos bendra ataskaita apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos ( „ET 2020“ ) įgyvendinimą – „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“

OJ C 70, 8.3.2012, p. 9–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

8.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 70/9


2012 m. Tarybos ir Komisijos bendra ataskaita apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą

„Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“

2012/C 70/05

1.   ŠVIETIMAS IR MOKYMAS PAGAL STRATEGIJĄ „EUROPA 2020“

2009 m. Taryba parengė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“) (1). Nuo tada pasikeitė ekonominė ir politinė padėtis, iškilo naujų klausimų ir sunkumų. Europos Sąjunga turėjo imtis papildomų veiksmų didžiausiai finansų ir ekonomikos krizei savo istorijoje stabdyti ir kaip atsaką parengė pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“.

Šioje strategijoje švietimui ir mokymui tenka ypatingas vaidmuo, ypač numatytas integruotose gairėse, valstybių narių nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, parengtose siekiant, kad valstybės narės jomis vadovautųsi vykdydamos reformas. Vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra susijęs su mokyklos nebaigimo ir tretinio ar lygiaverčio išsilavinimo įgijimo klausimu.

2012 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, kad pagal strategiją „Europa 2020“ daugiausia dėmesio turi būti skiriama tiek trumpalaikį poveikį augimui darančioms reformų priemonėms, tiek tinkamo vidutinės trukmės laikotarpio augimo modelio nustatymui. Švietimo ir mokymo sistemos turi būti modernizuotos, kad pagerėtų jų veiksmingumas bei kokybė ir kad žmonėms būtų suteikta tų gebėjimų ir kompetencijų, kurių jiems reikia siekiant sėkmingai prisitaikyti darbo rinkoje. Taip sustiprėtų žmonių pasitikėjimas savo galimybėmis atsilaikyti prieš dabartinius ir būsimus sunkumus. Tai padėtų padidinti Europos konkurencingumą, suaktyvinti ekonomikos augimą ir sukurti naujų darbo vietų. 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje taip pat raginama ypač daug dėmesio skirti jaunimui – vienai iš labiausiai krizės paveiktų grupių.

Įgyvendinant programą „ET 2020“, kuri yra viena iš svarbiausių švietimo ir mokymo modernizavimo priemonių, galima labai daug prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. Tačiau tam, kad tai būtų įmanoma padaryti, programą „ET 2020“ reikia pakoreguoti: atnaujinti jos veiklos prioritetus, priemones ir valdymo struktūrą.

Remiantis per pastaruosius trejus metus pagrindinėse politikos srityse padarytos pažangos įvertinimu, šiame bendros ataskaitos projekte siūlomi nauji 2012–2014 m. darbo prioritetai, kuriais didžiausias dėmesys būtų skiriamas švietimo ir mokymo sektorių sutelkimui siekiant paremti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Šiame bendros ataskaitos projekte taip pat išdėstytos kelios programos „ET 2020“ valdymo pakoregavimo galimybės, siekiant užtikrinti, kad ja būtų prisidėta prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo.

Kartu su šiuo bendros ataskaitos projektu pateikiami du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai (2). Juose apžvelgiama padėtis atskirose šalyse ir pagrindinės teminės sritys, o jie grindžiami valstybių narių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis ir kita informacija bei duomenimis.

2.   PAŽANGA PRIORITETINĖSE SRITYSE IR SU JOMIS SUSIJĘ UŽDAVINIAI

2.1.   Investicijos į švietimą bei mokymą ir švietimo bei mokymo reformos

Šiuo metu peržiūrimos visos valstybės biudžeto sritys, įskaitant švietimą ir mokymą. Daugumai valstybių narių sunku išlaikyti dabartinį išlaidų lygį, jau nekalbant apie jų didinimą.

Tačiau mokslinių tyrimų duomenys leidžia manyti, kad gerinant mokymosi rezultatus galima pasiekti labai gerų ilgalaikių grįžtamųjų rezultatų ir paskatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, iki 2020 m. pasiekus europinį lyginamąjį standartą, kad pagrindinius gebėjimus prastai įgyjančių asmenų procentinė dalis būtų mažesnė nei 15 %, ilgalaikė bendra ekonominė nauda Europos Sąjungai galėtų būti nepaprastai didelė (3).

Tačiau tai neatitinka to, kad išlaidos švietimui, net iki krizės, kai kuriose valstybėse narėse buvo palyginti mažos, beveik 4 % BVP arba mažiau, o vidutiniškai Europos Sąjungoje – beveik 5 % BVP, t. y. mažiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (5,3 %).

Mažinant švietimo biudžetą rizikuojama pakenkti ekonomikos augimo potencialui ir konkurencingumui. 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija patvirtino savo įsitikinimą, kad valstybės narės, konsoliduodamos savo viešuosius finansus, pirmenybę planuojant išlaidas turėtų teikti ekonomikos augimą skatinančioms politikos sritims, kaip antai švietimas ir mokymas.

Valstybės narės, reaguodamos į krizę, švietimo biudžeto klausimą sprendė skirtingai. Išlaidoms apriboti jos patvirtino įvairias priemones: daug valstybių narių sumažino personalo išlaidas (BE nl, BG, EL, ES, FR, HU, IE, LV, PT, RO, SI) arba išlaidas infrastruktūrai, eksploatacijai ir įrangai (BE nl, BG, IE, RO). Kai kurios valstybės narės skyrė mažiau lėšų ikimokykliniam ugdymui (dvimečių vaikų ugdymui Prancūzijoje), nukėlė arba sulėtino reformų įgyvendinimą (BG) arba ėmėsi kitų priemonių, pavyzdžiui, finansinės paramos studentams sumažinimo (BE nl, IE, PT).

Šios tendencijos yra svarbios politiniu požiūriu. Programa „ET 2020“ turėtų būti naudojama siekiant apsvarstyti, kaip geriausiai investuoti į mokymą ir švietimą, kad jų veiksmingumas ir efektyvumas būtų derinamas su poveikiu ekonomikos augimui. Pažangus investavimas neatsiejamas nuo pažangių politikos reformų, gerinančių švietimo ir mokymo kokybę. Galima pasitelkti plataus masto svarstymus, į kuriuos būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, kad būtų nustatyti veiksmingi finansinės naštos pasidalijimo ir naujų finansavimo šaltinių radimo būdai.

2.2.   Mokyklos nebaigimas

Krizė daro didelę įtaką jaunimo perspektyvoms. Jaunimo nedarbas išaugo nuo 15,5 % 2008 m. iki 20,9 % 2010 m., o nesimokančių, nedirbančių ir mokyme nedalyvaujančių 15–24 m. asmenų dalis išaugo dviem procentiniais punktais. 53 % mokyklos nebaigusių asmenų buvo bedarbiai.

Atsižvelgiant į šiuos skaičius, strategijos „Europa 2020“ tikslas iki 2020 m. sumažinti švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių 18–24 m. asmenų dalį iki mažiau nei 10 % tampa itin svarbus. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, šio tikslo nebus pasiekta. 2010 m., nepaisant tam tikros pažangos, mokyklos nebaigusių asmenų dalis visoje Europos Sąjungoje vidutiniškai vis dar siekė 14,1 %; padėtis skirtingose valstybėse narėse buvo labai nevienoda. Iš duomenų matyti, kad didesnė rizika nebaigti mokyklos yra vaikinams (16 %) nei merginoms (12,6 %).

Sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį iki mažiau nei 10 % – sudėtingas uždavinys. 2011 m. Tarybos rekomendacijoje (4) dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, valstybės narės, ypač tos, kurios 2011 m. gavo konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (AT, DK, ES, MT), raginamos įgyvendinti nuoseklias, išsamias ir įrodymais grindžiamas strategijas. Tačiau daugiau pastangų siekiant tolesnės pažangos ir (arba) sąstingio įveikimo turėtų dėti ir tos šalys, kurios yra arti tikslo (DK, IE, HU, NL, FI). Visos valstybės narės turėtų įgyvendinti tikslines priemones, skirtas jaunuoliams, kurie gali nebaigti mokyklos.

Yra keletas svarbių išimčių, tačiau valstybių narių politika nepakankamai grindžiama naujausiais duomenimis ir mokyklos nebaigimo priežasčių ir dažnumo analize. Tik kelios šalys sistemingai kaupia, stebi ir analizuoja duomenis apie mokyklos nebaigimą (EE, FR, HU, IT, LU, NL, UK).

Prevencijai ir ankstyvajai intervencijai tenka labai svarbus vaidmuo sprendžiant šią problemą, tačiau valstybės narės skiria prevencijai per mažai dėmesio. Dalinės kompensacinės priemonės, kaip, pavyzdžiui, antra galimybė mokytis, yra, be abejo, svarbios, tačiau jų nepakanka pagrindinėms problemos priežastims pašalinti. Daugiau dėmesio turėtų būti skirta prevencinėms ir ankstyvos intervencijos priemonėms mokytojų rengimo, nuolatinio profesinio tobulinimosi ir kokybiško ankstyvojo ugdymo ir priežiūros srityse.

Kokybiško pirminio profesinio rengimo ir mokymo, pritaikyto prie jaunimo poreikių, įskaitant, pavyzdžiui, mišrųjį mokymąsi, kai profesinis rengimas ir mokymas derinami su bendruoju viduriniu ugdymu, užtikrinimo didinimas gali padėti sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Taip sudaroma galimybė kitokiai, kai kuriuos besimokančiuosius labiau motyvuojančiai, mokymosi krypčiai. Tuo pat metu labai svarbu mažinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičių.

Daugelis šalių kovai su įvairiais mokyklos nebaigimo problemos aspektais naudoja įvairias priemones, tačiau šios priemonės ne visada sudaro vieną išsamią strategiją. Įvairių švietimo sektorių ir politikos sričių, pavyzdžiui, jaunimo politikos, socialinių ir užimtumo tarnybų, suinteresuotieji subjektai turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Reikėtų suintensyvinti bendradarbiavimą su tėvais ir vietos bendruomenėmis. Pasitelkiant mokyklų ir įmonių bendradarbiavimą, į mokymo programas neįtrauktą bei užklasinę veiklą ir iniciatyvą „Jaunimo garantijos“ galima į veiklą įtraukti įvairius vietos lygmens veikėjus.

Kadangi Europai sunkiai sekasi siekti pagrindinio tikslo, reikia nedelsiant stiprinti politikos požiūrį. Artimiausiais metais su mokyklos nebaigimo problema susijęs darbas, vykdomas vadovaujantis 2011 m. birželio mėn. Tarybos rekomendacija, turi būti vienas iš svarbiausių programos „ET 2020“ prioritetų.

Mokyklos nebaigimas. 2010 m. rodikliai  (5) ir nacionaliniai tikslai

—   2010 m. rezultatai (proc.)

Image

—   Nacionalinis 2020 m. tikslas (proc.)

 

9,5

11

5,5

10

10

9,5

8

9,7

15

9,5

15

16

10

13,4

9

10

10

29

8

9,5

4,5

10

11,3

5

6

8

10

:

2.3.   Tretinio ar lygiaverčio išsilavinimo įgijimas

Kad įveikusi krizę Europa taptų stipresnė, ji turi skatinti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomikos augimą. Šiuo atžvilgiu tretinis ar lygiavertis išsilavinimas galėtų būti galingas skatinamasis veiksnys. Juo užtikrinamas aprūpinimas aukštos kvalifikacijos darbo jėga, kurios reikia Europai, kad ji galėtų daryti pažangą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ir žmonėms suteikiama žinioms imlioje ekonomikoje reikalingų gebėjimų ir kvalifikacijų.

Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas pagrindinis tikslas – iki 2020 m. tretinį arba lygiavertį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. amžiaus asmenų dalis turėtų būti ne mažesnė nei 40 %. 2010 m. tretinį ar lygiavertį išsilavinimą buvo įgiję vidutiniškai 33,6 % šios amžiaus grupės žmonių. Išsilavinimo įgijimo rodikliai, nacionaliniai tikslai ir siekiai skirtingose valstybėse narėse yra labai skirtingi.

Kad būtų pasiektas šis tikslas, valstybės narės turėtų tęsti reformas, kaip susitarta 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo modernizavimo (6), atsižvelgdamos į konkrečioms penkioms šalims (BG, CZ, MT, PL ir SK) šiuo klausimu pateiktas rekomendacijas.

Reformomis turėtų būti siekiama didinti absolventų skaičių, tuo pat metu išlaikant ir gerinant švietimo ir mokslinių tyrimų kokybę bei aktualumą.

Greta pastangų optimizuoti finansavimą ir valdymą, visose valstybėse narėse taip pat reikėtų skatinti nepakankamai atstovaujamų grupių atstovus, įskaitant asmenis iš mažiau palankios socialinės ir ekonominės aplinkos ar geografinių vietovių, etnines grupes ir asmenis su negalia, aktyviau dalyvauti švietime.

Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos suaugusiesiems įgyti aukštąjį išsilavinimą. Yra daug galimybių padėti jau dirbantiems asmenims pradėti arba tęsti aukštąjį mokslą, skatinti perėjimą nuo profesinio rengimo ir mokymo prie aukštojo mokslo, taip pat tobulinti ankstesnio neformaliojo mokymosi pripažinimą.

Per daug studentų nebaigia aukštojo mokslo. Siekiant užkirsti kelią mokslo nebaigimui ir sumažinti jo riziką, ypač svarbu užtikrinti orientavimą ir konsultavimą švietimo ir karjeros pasirinkimo klausimais – tai padės išlaikyti motyvaciją užbaigti studijas.

Vienas iš kitų būdų aktyvinti dalyvavimą švietime ir didinti išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių gali būti gabių užsienio studentų pritraukimas.

Aukštojo mokslo modernizavimas bus reikšmingas indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Todėl tai turėtų būti dar vienas ypač svarbus prioritetinis kitu programos „ET 2020“ laikotarpiu vyksiančių diskusijų klausimas, įskaitant 2011 m. Komunikato dėl aukštojo mokslo ir Tarybos išvadų dėl Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo įgyvendinimą.

Tretinio ar lygiaverčio išsilavinimo įgijimas. 2010 m. rodikliai ir nacionaliniai tikslai  (7)

—   2010 m. rezultatai (proc.)

Image

—   Nacionalinis 2020 m. tikslas (proc.)

 

47

36

32

40

42

40

60

32

44

50

26

27

46

34

36

40

40

30,3

33

45

38

45

40

26,7

40

40

42

40

45

:

2.4.   Mokymosi visą gyvenimą strategijos

Daugeliui Europos gyventojų mokymasis visą gyvenimą nėra realybė. Nors dalyvavimas švietime ir mokyme ankstyvajame asmens gyvenimo etape padidėjo, naujausiais duomenimis, 25–64 m. amžiaus asmenų, dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą priemonėse, šiek tiek mažėja. Šiuo metu ši dalis sudaro 9,1 % (2010 m.) – tai yra gerokai mažiau nei 15% lyginamasis standartas, kurį pagal programą „ET 2020“ numatyta pasiekti iki 2020 m.

Atsižvelgiant į krizę, tokie prasti rezultatai kelia ypač didelį susirūpinimą. Reikia užtikrinti, kad bedarbiai jaunuoliai ir žemos kvalifikacijos suaugusieji galėtų pasinaudoti švietimu ir mokymu kaip priemone, kuri suteiktų jiems daugiau galimybių darbo rinkoje. Neinvestuojant į kompetencijas, mažėja jų galimybės grįžti į darbo rinką bei ribojamas Europos potencialas ekonomikos augimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo srityje. Tuo pačiu metu turėtume sutelkti dėmesį į tai, kiek švietimu prisidedama prie Europos ekonominio vystymosi keliant darbo jėgos kvalifikaciją ir integruojant suaugusiųjų mokymosi planus siekiant ekonominio vystymosi ir inovacijų.

Mokymasis visą gyvenimą yra nenutrūkstamas procesas, galintis tęstis visą asmens gyvenimą – pradedant kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir baigiant pensiniu amžiumi. Be to, mokymasis neapsiriboja vien formaliosiomis mokymo formomis, visų pirma jis vyksta darbo vietoje.

Pastaruoju metu padaryta pažangos įgyvendinant Europos lyginamuosius standartus, kuriais siekiama mažinti prastai pagrindinius gebėjimus įgyjančių asmenų skaičių (20 % 2009 m. palyginti su lyginamuoju standartu iki 2020 m. pasiekti mažiau nei 15 %) ir didinti ikimokyklinio ugdymo dalyvių skaičių (92 % 2009 m. palyginti su lyginamuoju standartu iki 2020 m. pasiekti 95 %); vis dėl to reikia toliau stengtis abiejose srityse.

Išlieka mokymosi visą gyvenimą kliūčių, pavyzdžiui, ribotos mokymosi galimybės yra netinkamai pritaikytos prie skirtingų tikslinių grupių poreikių; trūksta prieinamos informacijos ir paramos sistemų; taip pat mokymosi krypčių galimybės yra nepakankamai lanksčios (pavyzdžiui, profesinio rengimo ir mokymo ir aukštojo mokslo ryšys). Dažnai šios problemos tampa sudėtingesnės dėl potencialių besimokančiųjų prastos socialinės ir ekonominės padėties bei žemo ankstesnio išsilavinimo lygio.

Norint įveikti šias kliūtis, keleto reformų atskiruose švietimo sektoriuose nepakaks – prireiks nuveikti daugiau. Nors valstybės narės jau prieš dešimtmetį pripažino, kad tai svarbu, vis dar išlieka segmentacijos problema. Šiuo metu tik kelios šalys (AT, CY, DK, SI, UK SC) taiko visa apimančią strategiją, pagal kurią remiamas tinkamas nuolatinio mokymosi procesas.

Esama ir teigiamų aspektų – pavyzdžiui, tai, kad naudojamos tokios priemonės kaip Europos kvalifikacijų sandara bei nacionalinės kvalifikacijų sistemos (BE nl, CZ, DK, EE, FI, FR, IE, LT, LV, LU, MT, NL, PT, UK), mechanizmai neformaliajam švietimui ir savišvietai patvirtinti (DE, DK, ES, FI, FR, LU, NL, PT, RO, SE, UK) ir orientavimo visą gyvenimą strategijos (AT, DK, DE, EE, ES, FI, FR, HU, IE, LT, LU, LV, NL), rodo, kad kliūtis, kylančias švietimo sektorių bendradarbiavimui, galima įveikti.

Švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti tokios, kad visiems būtų sudarytos galimybės mokytis visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų patikrinti savo sistemas, kad nustatytų mokymosi visą gyvenimą kliūtis. Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir atsižvelgdamos į Europos mastu prisiimtus įsipareigojimus ir remdamosi skaidrumo priemonėmis bei sistemomis (Europos kvalifikacijų sandara (8), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) / Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) (9), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET), Bendrųjų gebėjimų metmenimis (10)), jos turėtų parengti visa apimančias strategijas ir imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas mokymosi visą gyvenimą prieinamumas. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pagrindinių gebėjimų visiems užtikrinimui ir geresniam mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimo integravimui, visų pirma siekiant skatinti žemos kvalifikacijos suaugusiųjų dalyvavimą.

2.5.   Besimokančiųjų judumas

Judumas stiprina Europos pagrindą, svarbų būsimam žiniomis pagrįstam ekonomikos augimui, gebėjimams kurti naujoves ir konkuruoti tarptautiniu mastu (11). Juo skatinamas asmenų užimtumas ir asmeninis tobulėjimas, jį vertina darbdaviai. Dėl judumo įgyta mokymosi patirtis, užmegzti asmeniniai kontaktai ir ryšiai vienodai naudingi tiek švietimo įstaigoms, tiek švietimo ir mokymo sistemoms, tiek įmonėms. Tarptautinio besimokančiųjų judumo skatinimas yra puikus Europos pridėtinės vertės pavyzdys.

Tačiau dabartinis judumo lygis neatspindi jo vertės. Apie 10–15 % aukštųjų mokyklų absolventų dalį savo studijų laikotarpio mokosi užsienyje, kur judumo pridėtinė vertė ypač plačiai pripažįstama; tačiau tą daro tik apie 3 % pirminį profesinį rengimą ir mokymą baigusių asmenų. Reikia daugiau nuveikti siekiant skatinti judumą profesinio mokymo ir rengimo srityje. Riboti finansiniai ištekliai ir nepakankamas kalbų mokėjimas yra besimokančiųjų judumą stabdantys veiksniai. Judumas ne visada pripažįstamas ar patvirtinamas. Dažnai trūksta informacijos apie turimas galimybes. Be to, nepakankamai dėmesio skiriama specialiųjų poreikių turinčių besimokančių asmenų (pavyzdžiui, asmenų su negalia) specifinei padėčiai.

Daugumoje šalių pirmiausia skatinamas besimokančiųjų judumas. Nors kai kuriose šalyse (BG, IE, MT, SE, BE nl, DE, EE, EL, ES, FI, NL, RO, LT, FR) įtraukiamos ir kitos grupės, pavyzdžiui, mokytojai arba gamybinę stažuotę atliekantys asmenys, šioje srityje tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu galima nuveikti daug daugiau.

Europos finansavimo programoms tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Naujojoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje Komisija pasiūlė beveik dvigubai padidinti būsimos švietimo ir mokymo programos naudos gavėjų metinį skaičių nuo 400 000 iki beveik 700 000.

Tačiau finansinės programos turi derėti su politikos reformomis. 2011 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė naują besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą (20 % aukštajam mokslui ir 6 % pirminiam profesiniam rengimui ir mokymui iki 2020 m.). Toks politinis įsipareigojimas turėtų būti įvykdytas įgyvendinant Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“. Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ ir pasinaudojant visomis Europos skaidrumo priemonių, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandaros, ECTS/ECVET ir Europaso (12), teikiamomis galimybėmis.

2.6.   Nauji gebėjimai ir darbo vietos

Krizė pakoregavo įgūdžių poreikį. Žemos kvalifikacijos darbo paklausa mažėja, o žiniomis grindžiamoms ateities pramonės šakoms reikia vis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Pagal neseniai parengtą prognozę (13) numatoma, kad aukštos kvalifikacijos darbo vietų dalis padidės beveik 16 mln. – nuo 29 % (2010 m.) iki 35 % visų darbo vietų 2020 m. Tuo tarpu numatoma, kad žemos kvalifikacijos darbo vietų dalis turėtų sumažėti apie 12 mln. – nuo 20 % iki mažiau nei 15 %. Kai kuriose šalyse jau dabar trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Padėtis dar pablogės dėl senėjančios visuomenės įtakos pradėjus mažėti darbuotojų skaičiui po 2012 m. Kai kurioms valstybėms narėms (BG, CY, CZ, EE, PL, SI, SK, UK) buvo pateikta konkrečiai joms skirtų rekomendacijų dėl darbo rinkai svarbių gebėjimų gerinimo ir konkrečios paramos žemos kvalifikacijos darbuotojams.

Valstybės narės padarė pažangą įgyvendindamos metodus, priemones ir požiūrius, skirtus numatyti ir įvertinti gebėjimų poreikį, neatitikimus ir absolventų įsidarbinimo galimybes. Daugelis daug dėmesio skiria svarbiausiems sektoriams – informacinių ir ryšių technologijų arba sveikatos sektoriui.

Tačiau tik kelios šalys (AT, DE, FR, IE, PL, UK) laikosi koordinuoto požiūrio skleidžiant rezultatus svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams. Dažnai kuriami regiono arba sektoriaus lygmens instituciniai mechanizmai, tačiau jie paprastai atspindi ir atkuria švietimo ir mokymo sistemų segmentaciją.

Šalys siekia, kad teikiamomis švietimo ir mokymo paslaugomis būtų reaguojama į darbo rinkos pokyčius pasitelkiant partnerystes su svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais (EE, FI, SE), kokybės užtikrinimo mechanizmus ir iniciatyvas, orientuotas į darbo rinkoje reikalingas kompetencijas, visų pirma, į raštingumą, matematiką, gamtos mokslus ir technologijas (AT, BE nl, DE, FR, PL, LT, IE), kalbas, skaitmeninį raštingumą bei į iniciatyvumą ir verslumą (ES, EE, BG, LT, FR).

Skatinant vaikinus ir merginas rinktis karjerą tuose sektoriuose, kuriuose nėra pakankamai jų lyties specialistų, bus mažinama lyčių segregacija švietimo bei mokymo srityje ir galima padėti sumažinti gebėjimų stygių darbo rinkoje.

Pagal programą „ET 2020“ turėtų būti remiamas pavyzdinės iniciatyvos „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ įgyvendinimas. Komisija priėmė komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (14), kuriame pabrėžiama švietimo ir mokymo svarba užkertant kelią jaunimo nedarbui, o vėliau 2012 m. Komisija pateiks komunikatą dėl gebėjimų peržiūros, kuriame bus siūlomi bendrųjų kompetencijų gerinimo ir glaudesnių švietimo ir darbo rinkos ryšių skatinimo veiksmai. Vykdant darbą pagal programą „ET 2020“ ir toliau bus skatinama, kad visi piliečiai turėtų bendrąsias kompetencijas, gerinama stebėsena rengiant naują europinį užimtumo srities lyginamąjį standartą, skatinamas reguliarus gebėjimų atnaujinimas bei perkvalifikavimas ir numatomas darbo rinkai ateityje reikalingų gebėjimų poreikis, visų pirma pasitelkiant interneto priemonę „Europos įgūdžių panorama“.

3.   STRATEGINĖS PROGRAMOS „ET 2020“ INDĖLIS ĮGYVENDINANT STRATEGIJĄ „EUROPA 2020“

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą 2009–2011 m. ciklo įvertinimą, taip pat į tai, kad pažanga įgyvendinant pagrindinį tikslą švietimo srityje ir programos „ET 2020“ lyginamuosius standartus daroma lėtai, yra ypač svarbu veiksmingai investuoti į reformuotą švietimą ir mokymą, kad juo būtų remiamas tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat skatinama socialinė įtrauktis.

2012 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti ES lygmens politines gaires ir tai turėtų būti įrodoma. Programa „ET 2020“ galėtų būti naudojama siekiant padėti valstybėms narėms spręsti įvairiose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius: mokyklos nebaigimo (AT, DK, ES, MT) ir tretinio išsilavinimo įgijimo (BG, CZ, MT, PL, SK) srityse; mokymosi visą gyvenimą, profesinio rengimo ir mokymo bei darbo rinkai svarbių gebėjimų srityse (AT, CY, DK, EE, ES, FI, FR, LU, MT, PL, SI, SK, UK); taip pat sprendžiant ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo ar vienodų galimybių klausimus (BG, DE, EE).

Taryba ir Komisija, remdamosi Komisijos atliktu įvertinimu ir konsultacijų su valstybėmis narėmis bei Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijomis rezultatais, patvirtina, kad keturi 2009 m. nustatyti programos „ET 2020“ strateginiai tikslai toliau galioja. 2009 m. sutartas laikotarpio vidurio prioritetinių sričių sąrašas pakeičiamas nauju sąrašu, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas švietimo ir mokymo sektorių sutelkimui siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą (pateikta priede).

Be to, Komisija siūlo peržiūrėti darbo tvarką pagal programą „ET 2020“, kuri buvo parengta anksčiau, nei buvo susitarta dėl strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro. Programa „ET 2020“ turėtų būti geriau suderinta su strategija „Europa 2020“; ji turėtų veikti kaip mechanizmas, pagal kurį būtų sutelkti programos „ET 2020“ suinteresuotieji subjektai, didinama jų atsakomybė, ir kuris padėtų pasinaudoti jų kompetencija remiant strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į atitinkamų Europos agentūrų ir tinklų (15) pateiktus įrodymus ir duomenis.

Siekiant padidinti programos „ET 2020“ indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, būtų galima taip pakeisti programos „ET 2020“ valdymą ir jos darbo priemones:

1)

Taryba (Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) galėtų nagrinėti strategijos „Europa 2020“ švietimo ir mokymo aspektą ir per Europos, ir per nacionalinį semestrą. Taryba galėtų apsvarstyti metinę augimo apžvalgą ir pateikti ataskaitą kovo mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, nagrinėti bendrus klausimus, kylančius vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis ir jas įgyvendinant nacionalinėse reformų programose, taip pat svarstyti tolesnius veiksmus, vykdomus atsižvelgiant į Europos semestro rezultatus.

2)

Atsižvelgiant į integruotą strategijos „Europa 2020“ pobūdį, Švietimo komiteto bendradarbiavimas su Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu galėtų būti glaudesnis. Bendradarbiaujant būtų užtikrinta, kad vykdant programą „ET 2020“ būtų prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ proceso, be kita ko, stebėsenos rodiklių naudojimo požiūriu.

3)

Būtų galima geriau išnaudoti tarpusavio mokymosi priemonę ir ją glaudžiau susieti su strategija „Europa 2020“. Pirma, kiekvienų metų rugsėjo / spalio mėn. glaudžiai bendradarbiaujant su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare galėtų būti surengtas metinis tarpusavio vertinimas, kad būtų pasirengta Tarybos lygmens debatams ir būtų paruošta jiems reikiama informacija. Taikant tokį daugiašalį požiūrį, daugiausia dėmesio būtų galima skirti svarbiausiems politiniams klausimams, kurie kilo per ankstesnį Europos semestrą ir dėl kurių pateikta daug konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų. Antra, to pageidaujančios valstybės narės galėtų pakviesti partnerius į savo šalį išsamiai aptarti tam tikrus klausimus. Komisija panaudotų atitinkamas finansines priemones tokiai veiklai remti, be kita ko, remdama tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų dalyvavimą.

4)

Komisija galėtų kasmet rengti švietimo ir mokymo srities suinteresuotųjų subjektų pasikeitimą nuomonėmis, kad sustiprėtų strategijos „Europa 2020“ ir programos „ET 2020“ sąsaja. Šiame naujame Švietimo ir mokymo forume būtų galima spalio mėn. pradžioje aptarti pažangą, padarytą modernizuojant švietimo ir mokymo sistemas, remiantis Europos semestro metu vykusių diskusijų švietimo klausimais rezultatais.

5)

Taryba peržiūrės švietimo ir mokymo srities rodiklių sąrašą (16), siekdama užtikrinti, kad pagal programą „ET 2020“ naudojami rodikliai atitiktų šios programos tikslus. Vietoj šiuo metu teikiamos pažangos ataskaitos (17) Komisija kiekvieną rudenį pateiks naują Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį – trumpą dokumentą, kuriame bus išdėstyta pažanga įgyvendinant programoje „ET 2020“ nustatytus lyginamuosius standartus ir pagrindinius rodiklius, įskaitant strategijos „Europa 2020“ švietimo ir mokymo srities pagrindinį tikslą. Šis dokumentas būtų informacijos šaltinis Tarybos lygmens debatams.

Galiausiai, norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir programoje „ET 2020“ nustatytus tikslus, reikia sutelkti visas priemones, įskaitant dabartines ir būsimas programas švietimo ir mokymo srityje, struktūrinius fondus ir programą „Horizontas 2020“.


(1)  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2)  Dok. 18577/11 ADD 1 (SEC(2011) 1607 galutinis) ir dok. 18577/11 ADD 2 (SEC(2011) 1608 galutinis).

(3)  Europos švietimo ekonomikos ekspertų tinklo (EENEE) politinis dokumentas 1/2011 „Prastų mokymosi rezultatų kaina Europos Sąjungoje“.

(4)  OL C 191, 2011 7 1, p. 1.

(5)  2010 m. duomenų šaltinis – Eurostatas (Darbo jėgos tyrimas).

(6)  OL C 372, 2011 12 20, p. 36.

(7)  2010 m. duomenų šaltinis – Eurostatas (Darbo jėgos tyrimas). (ISCED lygiai) 5–6. DE – tikslas taip pat apima ISCED 4 lygį; AT – ISCED 4A lygį.

(8)  OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(9)  Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema, plg. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc48_en.htm

(10)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(11)  KOM(2009) 329 galutinis.

(12)  OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(13)  http://www.cedefop.europa.eu/en/Files/3052_en.pdf

(14)  Dok. 5166/12 (KOM(2011) 933 galutinis).

(15)  Visų pirma Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP), Europos mokymo fondo ir tinklo „Eurydice“.

(16)  OL C 311, 2007 12 21, p. 13.

(17)  Naujausias leidimas: SEC(2011) 526.


PRIEDAS (1)

Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje 2012–2014 m. prioritetinės sritys

Siekiant keturių strateginių tikslų pagal programą „ET 2020“, konkretaus darbo ciklo prioritetinių sričių nustatymas turėtų pagerinti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje veiksmingumą, taip pat atspindėti individualius valstybių narių poreikius, ypač iškylant naujoms aplinkybėms ir uždaviniams.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius prioritetus, pasirinks tas darbo ir bendradarbiavimo sritis, kuriose jos pageidauja dalyvauti vykdant bendrus tolesnius veiksmus. Jei valstybės narės manytų, kad tai reikalinga, darbas konkrečiose prioritetinėse srityse gali būti tęsiamas per vėlesnius darbo ciklus.

1.   Mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove

Mokymosi visą gyvenimą strategijos

Bendradarbiauti siekiant baigti rengti išsamias nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas, kurios apimtų visus švietimo lygius – pradedant ankstyvuoju ugdymu, baigiant suaugusiųjų mokymusi, ir kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio būtų skiriama partnerystei su suinteresuotaisiais subjektais, žemos kvalifikacijos suaugusiųjų kompetencijų ugdymui ir priemonėms, kurias taikant būtų išplėstos galimybės mokytis visą gyvenimą ir integruotos mokymosi visą gyvenimą paslaugos (profesinis orientavimas, patvirtinimas ir kt.). Visų pirma įgyvendinti 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2).

Europos orientacinės priemonės

Bendradarbiauti siekiant susieti nacionalines kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sandara (EKS), nustatyti išsamias nacionalines priemones, skirtas mokymosi rezultatams patvirtinti; sukurti sąsajas tarp kvalifikacijų sistemų, patvirtinimo priemonių, kokybės užtikrinimo programų ir kreditų kaupimo bei perkėlimo sistemų (EQAVET, ECVET, ECTS); bendradarbiauti prognozuojant tam tikrų gebėjimų poreikį ir jį geriau suderinant su mokymosi galimybių teikimu (interneto priemonė „Europos įgūdžių panorama“, Europos gebėjimų/kompetencijų, kvalifikacijų ir profesinės veiklos klasifikacija (ESCO); gerinti Europos orientacinių priemonių matomumą, sklaidą ir naudojimą, kad būtų paspartintas jų įgyvendinimas.

Besimokančiųjų judumas

Skatinti visų besimokančiųjų judumą Europoje ir visame pasaulyje visais švietimo ir mokymo lygmenimis, daugiausia dėmesio skiriant informavimui ir profesiniam orientavimui, besimokančiųjų judumo kokybei, kliūčių judumui panaikinimui ir mokytojų bei dėstytojų judumo skatinimui. Visų pirma įgyvendinti Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ (3).

2.   Gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą

Pagrindiniai gebėjimai (raštingumas, matematika, gamtos ir technikos mokslai), kalbos

Pasinaudoti duomenimis gebėjimo skaityti srityje, įskaitant aukšto lygio raštingumo didinimo ekspertų grupės ataskaitą, kelti moksleivių ir suaugusiųjų raštingumo lygį ir sumažinti prastai skaitančių 15 m. amžiaus asmenų dalį. Spręsti raštingumo srities uždavinius naudojantis įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant skaitmenines priemones, kurios būtų skirtos visiems. Naudoti ir plėtoti bendradarbiavimo rezultatus, kad būtų sprendžiamos problemos, susijusios su prastais moksleivių pasiekimais matematikos ir gamtos mokslų srityse; tęsti darbą, kad būtų gerinamas kalbų mokėjimas, visų pirma siekiant remti besimokančiųjų judumą ir galimybes įsidarbinti.

Mokytojų, dėstytojų, profesijos mokytojų ir mokyklų vadovų profesinis tobulinimasis

Gerinti mokymo personalo kokybę, nes tai yra vienas iš pagrindinių kokybiškus rezultatus lemiančių veiksnių, daug dėmesio skirti mokytojų ir dėstytojų profesionalumui, pritraukiant ir atrenkant asmenis, kurie labiausiai tinkami šiai profesijai, taip pat daug dėmesio skirti tęstinio profesinio tobulinimosi kokybei, mokytojų bei dėstytojų kompetencijų ugdymui ir mokyklų vadovų vaidmens stiprinimui.

Aukštojo mokslo modernizavimas ir tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičiaus didinimas

Bendradarbiauti siekiant padidinti absolventų skaičių, be kita ko, išplėsti alternatyvių galimybių pasirinkimą ir plėtoti tretinį profesinį rengimą ir mokymą; gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti jo aktualumą; gerinti aukštojo mokslo kokybę užtikrinant judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; stiprinti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas, kad būtų skatinama kompetencija ir regionų vystymasis; gerinti valdymą ir finansavimą.

Profesinio rengimo ir mokymo patrauklumas ir svarba

Bendradarbiauti vadovaujantis Briugės komunikatu dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu, visų pirma siekiant suteikti daugiau patrauklumo pirminiam profesiniam rengimui ir mokymui, skatinti kompetenciją profesinio rengimo ir mokymo srityje ir jo svarbą darbo rinkai, įgyvendinti kokybės užtikrinimo mechanizmus ir kelti mokytojų, dėstytojų, profesijos mokytojų ir kitų profesinio rengimo ir mokymo srities specialistų profesionalumą.

Veiksmingas finansavimas ir vertinimas

Išnagrinėti finansavimo mechanizmus ir vertinimo sistemas, kad būtų pagerinta kokybė, įskaitant tikslinę paramą palankių sąlygų neturintiems piliečiams ir veiksmingų bei tinkamų priemonių, kuriomis būtų siekiama sutelkti privačias investicijas į švietimą ir mokymą po vidurinės mokyklos, rengimą.

3.   Skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą

Mokyklos nebaigimas

Padėti valstybėms narėms įgyvendinti 2011 m. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (4), ir jų nacionalines strategijas dėl mokyklos nebaigimo bendrojo lavinimo bei profesinio rengimo ir mokymo srityse.

Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra

Bendradarbiauti vadovaujantis 2011 m. Tarybos išvadomis dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros (5), kad būtų sudarytos plačios ir vienodos galimybes gauti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugas, kartu didinant tokių paslaugų teikimo kokybę; skatinti integruotą požiūrį, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros srities darbuotojų profesinį tobulinimąsi ir paramą tėvams; rengti tinkamus mokymo planus, programas ir finansavimo modelius.

Vienodos galimybės ir įvairovė

Stiprinti tarpusavio mokymąsi, kaip būtų galima veiksmingai pagerinti mokymosi rezultatus vis įvairesnėje visuomenėje, visų pirma taikant įtraukius švietimo metodus, kuriais įvairios kilmės ir skirtingų mokymo reikmių turintiems besimokantiesiems, įskaitant migrantus, romus ir specialiųjų poreikių turinčius moksleivius bei studentus, būtų sudarytos galimybės visiškai realizuoti savo turimą potencialą; didinti mokymosi galimybes vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir stiprinti kartų tarpusavio mokymą.

4.   Stiprinti kūrybiškumą ir novatoriškumą, įskaitant verslumą, visuose švietimo ir mokymo lygmenyse

Partnerystė su verslo įmonėmis, mokslinių tyrimų įstaigomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis

Plėtoti veiksmingas ir novatoriškas tinklų kūrimo, bendradarbiavimo ir partnerystės tarp švietimo bei mokymo įstaigų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, verslo organizacijas, mokslinių tyrimų įstaigas ir pilietinės visuomenės organizacijas, formas. Remti mokyklų, universitetų ir kitų švietimo bei mokymo įstaigų tinklus, kad būtų skatinami nauji mokymosi organizavimo metodai (įskaitant atviruosius švietimo išteklius), stiprinami pajėgumai ir kad švietimo bei mokymo įstaigos būtų plėtojamos kaip besimokančios organizacijos.

Svarbiausi universalieji gebėjimai, verslumo ugdymas, elektroninis raštingumas, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, novatoriška mokymosi aplinka

Bendradarbiauti siekiant skatinti 2006 m. Rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų nustatytų bendrųjų gebėjimų įgijimą, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir tai, kaip IRT ir verslumo priemonėmis galima paskatinti inovacijas švietimo ir mokymo srityje, skatinant kūrybišką mokymosi aplinką ir stiprinant kultūrinį sąmoningumą bei raišką ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą.


(1)  NL: išlyga dėl to, kad, šios delegacijos nuomone, nustatyta itin daug prioritetinių sričių 3 metų laikotarpiui. Delegacija mano, kad priedo turiniui apsvarstyti turėtų būti skirta daugiau laiko.

(2)  OL C 372, 2011 12 20, p. 1.

(3)  OL C 199, 2011 7 7, p. 1.

(4)  OL C 191, 2011 7 1, p. 1.

(5)  OL C 175, 2011 6 15, p. 8.


Top