Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012XC0926(02)

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

OL C 290, 2012 9 26, pp. 7–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

26.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/7


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 290/06

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„KRAŠKI MED“

EB Nr.: SI-PDO-0005-0532-24.03.2006

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Atsakinga valstybės narės institucija:

Pavadinimas:

Ministrstvo RS za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano (Slovėnijos Respublikos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto ministerija)

Adresas:

Dunajska 22

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

Tel.

+386 14789109

Faks.

+386 14789055

El. paštas:

varnahrana.mkgp@gov.si

2.   Pareiškėjas:

Pavadinimas:

Čebelarsko društvo Sežana

Adresas:

Brkinčeva 24

SI-6210 Sežana

SLOVENIJA

Tel.

+386 57342667

Faks.

+386 57340084

El. paštas:

air.maat@siol.net

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kita ( )

3.   Produkto rūšis:

1.4 klasė.

Kiti gyvūninės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą)

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas:

„Kraški med“

4.2.   Aprašymas:

Medus su nuoroda „Kraški med“ (Karsto medus) gaminamas iš bičių surinkto Karsto regiono augalų nektaro. Dėl konkrečių geografinių ir klimato sąlygų susiformavo tam tikros augalų grupės, kurios yra medaus gamybos šaltinis. Atsižvelgiant į botaninę nektaro kilmę, Karsto regione gaminamos šios medaus rūšys:

miško medus – medus gaminamas iš bičių surinkto Karsto miške ir sausose pievose augančių įvairių lapuočių ir spygliuočių rūšių lipčiaus.

Juslinės savybės

Išvaizda – nuo vidutiniškai iki tamsiai rudos spalvos, neskaidrus, gali greitai kristalizuotis.

Kvapas – nuo švelnaus iki vidutinio stiprumo, sakų, pieninių saldainių, lapų kvapas.

Skonis ir kvapas – nuo vidutiniškai saldaus iki labai saldaus, švelniai rūgštus, gali būti kartokas. Vidutinio stiprumo ilgalaikis kvapas, spirito, karamelės ar sakų kvapas.

Elektros laidumas – > 0,8 mS/cm.

Žiedadulkių savybės

Lipčiaus kiekis – nuo vidutiniškai didelio iki didelio.

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: valgomųjų kaštainių (Castanea sativa), europinių pūkenių (Cotinus coggygria), liepų (Tilia sp.), vaismedžių (Prunus sp.), ąžuolų (Quercus sp.), Pietų Europos žydinčių uosių (Fraxinus ornus), kalninių dašių (Satureja montana).

Žiedų medus – medus gaminamas iš medingųjų augalų žiedų, žolelių, žolių ir vaismedžių nektaro mišinio.

Juslinės savybės

Išvaizda – nuo šviesiai geltonos iki rudos spalvos. Dažniausiai šiek tiek neskaidrus. Paprastai greitai susikristalizuoja ir vienodai kristalizuojasi.

Kvapas – nuo vidutiniškai stipraus iki stipraus, vaisių, konservuotų vaisių, gėlių kvapas.

Skonis ir kvapas – nuo saldaus iki labai saldaus, švelniai arba vidutiniškai rūgštus. Kvapas – nuo vidutiniškai iki labai ilgai išliekančio vidutiniškai arba labai stipraus kvapo. Gėlių, šviežių vaisių, konservuotų vaisių ir karamelės kvapas.

Elektros laidumas – < 0,8 mS/cm.

Žiedadulkių savybės

Randama šių augalų žiedadulkių: dygliuotųjų šaltalankių (Rhamnaceae), vaismedžių (Prunus sp.), akacijų (Robinia pseudoacacia), valgomųjų kaštainių (Castanea sativa), paprastųjų garždenių (Lotus corniculatus), gervuogių (Rubus), Pietų Europos žydinčių uosių (Fraxinus ornus), klevų (Acer sp.), europinių pūkenių (Cotinus coggygria), paprastųjų gebenių (Hedera helix).

Akacijų medus

Juslinės savybės

Išvaizda – labai šviesios spalvos, nuo beveik bespalvės iki šiaudų atspalvio geltonos spalvos. Visada skaidrus, labai retai šiek tiek susidrumstęs. Išlieka skystas, nesikristalizuoja.

Kvapas – nuo labai švelnaus iki švelniai intensyvaus šviežio korio, šviežio vaško, akacijų žiedų ir vanilinių saldainių kvapas.

Skonis ir kvapas – nuo saldaus iki labai saldaus, visiškai nerūgštus arba labai švelniai rūgštus. Kvapas švelnus, neilgai išliekantis; šviežio korio, šviežio vaško, akacijų žiedų, vanilinių ar kreminių saldainių, šviežio sviesto ir šviežio šieno kvapas.

Elektros laidumas – < 0,8 mS/cm.

Žiedadulkių savybės

Akacijų žiedadulkės (Robinia pseudoacacia) – ≥ 7 %.

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: europinių pūkenių (Cotinus coggygria), gervuogių (Rubus), kvapiųjų vyšnių (Prunus mahaleb), Pietų Europos žydinčių uosių (Fraxinus ornus), raudonųjų sedulų (Cornus sanguinea).

Liepų medus

Juslinės savybės

Išvaizda – nuo šviesiai geltonos iki šviesios gintarinės spalvos su žalios spalvos žvilgesiu. Gali būti šiek tiek neskaidrus. Paprastai greitai kristalizuojasi. Dažnai suformuoja didelius, rupius kristalus.

Kvapas – nuo vidutiniškai iki labai stipraus; gaivus liepžiedžių, mentolio, citrinų žievelių ir šviežių medienos drožlių kvapas; gali turėti vaistų kvapą.

Skonis ir kvapas – nuo saldaus iki labai saldaus, švelniai arba vidutiniškai rūgštus, labai švelniai arba švelniai kartus ir aštrokas skonis. Kvapas – nuo vidutiniškai iki labai stipraus vidutiniškai arba labai ilgai išliekantis; gaivus mentolio, šviežių graikinių riešutų, žolelių, išvirtų liepžiedžių kvapas.

Žiedadulkių savybės

Liepų žiedadulkės (Tilia sp.) – ≥ 7 %.

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: valgomųjų kaštainių (Castanea sativa), vaismedžių (Prunus sp.), baltųjų dobilų (Trifolium repens), klevų (Acer sp.), dygliuotųjų šaltalankių (Rhamnaceae). Lipčiaus kiekis – nuo mažo iki vidutiniškai didelio.

Kaštonų medus

Juslinės savybės

Išvaizda – tamsiai ruda arba gintarinė spalva, su raudonos spalvos žvilgesiu. Paprastai ilgai išlieka skystas. Kristalizuojasi į stambius kristalus.

Kvapas – labai stiprus; tanino, kaštonų žiedų, šlapio kartono ir trintų kaštonų lapų.

Skonis ir kvapas – vidutiniškai saldus, švelniai rūgštus, vidutiniškai arba labai kartus. Kartumas išlieka vidutiniškai arba ilgai. Stiprus arba labai stiprus ilgai išliekantis kvapas; karamelizuoto cukraus, karamelės, dūmų, žolelių ir karčiojo pelyno kvapas.

Elektros laidumas – > 0,8 mS/cm.

Žiedadulkių savybės

Saldžios kaštonų žiedadulkės (Castanea sativa) – ≥ 55 %

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: vaismedžių (Prunus sp.), liepų (Tilia sp.), raganių (Clematis L.).

Kvapiųjų vyšnių medus

Juslinės savybės

Išvaizda – nuo rausvos iki rudo atspalvio rausvos spalvos. Šiek tiek neskaidrus. Laikui bėgant gali kristalizuotis į nedidelius gabalus su mažais kristalais.

Kvapas – nuo vidutiniškai stipraus iki stipaus; vyšnių kauliukų, kepintų vyšnių, kvapiųjų vyšnių žiedų kvapas.

Skonis ir kvapas – nuo saldaus iki labai saldaus, švelniai arba vidutiniškai rūgštus ir švelniai arba vidutiniškai kartus. Kartumas išlieka vidutiniškai ilgai. Vidutiniškai arba labai ilgai išliekantis stiprus kvapas; karčiųjų migdolų, kepintų vyšnių, vyšnių sirupo, vaistų kvapas.

Žiedadulkių savybės

Kvapiųjų vyšnių žiedų žiedadulkės (Prunus mahaleb) – ≥ 7 %.

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: kitų vaismedžių (Prunus sp.), klevų (Acer sp.), kaštonų (Aesculus hippocastanum), valgomųjų kaštainių (Castanea sativa), europinių pūkenių (Cotinus coggygria), Pietų Europos žydinčių uosių (Fraxinus ornus).

Laukinių vyšnių medus

Juslinės savybės

Išvaizda – nuo gintarinės iki oranžinio atspalvio rausvos spalvos. Medus šiek tiek neskaidrus. Greitai kristalizuojasi į nedidelius kristalus.

Kvapas – vidutiniškai stiprus vyšnių žiedų, migdolų ar vyšnių kauliukų kvapas.

Skonis ir kvapas – nuo saldaus iki labai saldaus, švelniai arba vidutiniškai rūgštus. Vidutiniškai stiprus ir vidutiniškai ilgai išliekantis kvapas; sunokusių vyšnių, vyšnių žiedų ir migdolų kvapas.

Elektros laidumas – < 0,8 mS/cm.

Žiedadulkių savybės

Laukinių vyšnių žiedadulkės (Prunus avium) – ≥ 5 %.

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: klevų (Acer sp.), valgomųjų kaštainių (Aesculus hippocastanum), europinių pūkenių (Cotinus coggygria), Pietų Europos žydinčių uosių (Fraxinus ornus).

Kalninių dašių medus

Juslinės savybės

Išvaizda – šviesi gintarinė spalva su žalios spalvos žvilgesiu. Greitai kristalizuojasi į mažus minkštos konsistencijos kristalus.

Kvapas – vidutiniškai stiprus; džiovintų gėlių, aromatinių žolelių kvapas.

Skonis ir kvapas – vidutiniškai saldus, šiek tiek arba vidutiniškai kartus. Kvapas – nuo vidutiniškai iki labai ilgai išliekančio vidutiniškai arba labai stipraus kvapo; žiedadulkių, kavos ir džiovintų žolelių kvapas.

Žiedadulkių savybės

Kalniniai dašiai (Satureja montana) – ≥ 3 %.

Dažniausiai randama šių augalų žiedadulkių: liepų (Tilia sp.), valgomųjų kaštainių (Castanea sativa), paprastųjų gebenių (Hedera helix).

„Kraški med“ taip pat turi atitikti šiuos rodiklius:

didžiausias vandens kiekis – 18 proc.,

hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis išpilstant yra ne daugiau kaip 15 mg/kg,

bendras fruktozės ir gliukozės kiekis turi būti bent 45 g/100 g medaus.

4.3.   Geografinė vietovė:

Saugomos kilmės vietos nuoroda „Kraški med“ gali būti pažymėtas tik platesnėje Slovėnijos Karsto (Kras) bičių maitinimosi vietovėje pagamintas medus. Šio teritorijos ribos driekiasi nuo Opatje Selo iki Slovėnijos ir Italijos sienos ir palei tą sieną iki Socerb. Nuo ten – palei Kraški Rob keterą iki Rakitovec kaimo ir Slovėnijos sienos su Kroatija, palei tą sieną iki Golac kaimo. Toliau ši teritorija driekiasi nuo Golac kaimo iki Hrušica, Huje kaimų palei Ostrožno Brdo iki Buje kaimo, iki Volče, Laže ir Lozice kaimų. Nuo ten – palei šiaurines Persunca kalvos nuokalnes iki Trebižani kaimelio. Tuomet ji driekiasi Branica upelio slėniu iki Čipnje kaimelio, nuo ten – iki Lukovec kaimo, per Škrbina, Lipa ir Kostanjevica na Krasu kaimus ir atgal iki Opatje Selo.

Visos šios gyvenvietės priklauso nustatytai geografinei vietovei.

4.4.   Kilmės įrodymas:

Visi „Kraški med“ gaminantys bitininkai nektaro rinkimo laikotarpiu avilius laiko nustatytoje geografinėje vietovėje.

„Kraški med“ kilmės priežiūra vyksta keliais etapais, ją vykdo bitininkai, tikrintojai ir nepriklausoma kontrolės įstaiga.

Kad būtų užtikrintas medaus atsekamumas, bitininkai turi kiekvieną dieną registruoti informaciją apie bičių maisto paiešką ir maisto paieškos vietovę, bičių šeimų skaičių, medaus surinkimo datą, pagaminto medaus kiekį ir rūšį ir pagaminto „Kraški med“ medaus kiekį. Bitininkai taip pat registruoja bičių sveikatos apsaugos priemones ir medaus tyrimų rezultatus.

„Čebelarsko Društvo Sežana“ (Sežana bitininkystės asociacija) registruoja visus „Kraški med“ gaminančius bitininkus (avilių vietą, bičių šeimų skaičių, maisto paieškos laikotarpį, maitinimo įrašus, pagaminto medaus kiekį). „Čebelarsko Društvo Sežana“ taip pat registruoja numeruotas „Kraški med“ etiketes, kurios duodamos bitininkams, gavusiems sertifikatus, įrodančius, kad jie laikosi tam tikrų sąlygų, nepaisant to, ar jie yra asociacijos nariai. Asociacijai nepriklausantys bitininkai nėra diskriminuojami.

Tikrintojai (specialiai parengti darbuotojai, kuriems suteikta licencija) turi atlikti kiekvieno bitininko, norinčio naudoti „Kraški med“ pavadinimą, patikrą, kad būtų užtikrinta, kad bitininkystė, medaus gamyba ir medaus išpilstymas bei laikymas vykdomi tinkamai. Jeigu medus atitinka reikalavimus, tikrintojas bitininkui suteikia leidimą gauti prašomą „Kraški med“ etikečių skaičių, priklausomai nuo deklaruojamo medaus kiekio. Tikrintojai turi registruoti informaciją apie bitininkų bitininkystės praktikos ir vietoje vykdomų medaus tyrimų atitiktį.

4.5.   Gamybos būdas:

Bičių aviliai turi būti 4.3 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

Kad būtų užtikrinta aukštos kokybės „Kraški med“ medaus gamyba, ji turi atitikti Slovėnijos bitininkų Slovėnijos bitininkų asociacijos (ČZS) HACCP sistemoje nustatytą gerąją bitininkystės higienos praktiką.

Žiemą bites galima maitinti cukrumi arba „cukraus pyragu“. Bitės nešeriamos iš karto prieš arba po maisto paieškos laikotarpio. Bičių maisto paieškos laikotarpiu neleidžiama naudoti cheminių priemonių. Bitėms neduodama jokio pašaro su vaistiniais papildais ar medžiagomis, skirtomis apsaugoti nuo bičių kenkėjų. Surenkamas tik avilyje bičių suneštas medus. Medus niekada nerenkamas iš korio, kuriame vis dar yra perų. Maisto paieškos laikotarpiu bitininkai tikrina aviliuose esantį brandaus medaus, kurį galima surinkti, kiekį. Medaus negalima filtruoti per sietą, kurio skylučių skersmuo mažesnis nei 0,2 mm. Surinktas medus laikomas rezervuare, ant kurio nurodoma partija, data, vieta, kiekis ir medaus rūšis. Medų džiovinti draudžiama. Susikristalizavusį medų galima suskystinti jį pakaitinus, kai kaitinimo elemento ir medaus lietimosi vietos temperatūra ne aukštesnė nei 40 °C. Medaus negalima skystinti šildant mikrobangų krosnelėje.

„Kraški med“ gali būti išpilstomas į įvairias pakuotes. Išsyk po išpilstymo dangtelis ir stiklainis sutvirtinami naudojant sandarinimo etiketę taip, kad stiklainio nebūtų galima atidaryti nepažeidus sandarinimo etiketės.

4.6.   Ryšys su geografine vietove:

„Kraški med“ medaus kokybę ir būdingas juslines savybes lemia įvairūs veiksniai: konkrečios Karsto geografinės ir klimato sąlygos ir fitogeografinės ypatybės, bitininkystės tradicijos ir bitininkų kruopštumas ir žinios.

Geologinės ypatybės

Visa geografinė vietovė yra kalvota būdingo karstinio reljefo kalkakmenio plynaukštė. Karstiniam reljefui būdingomis savybėmis pasižymi ir paviršius (jame esama karstinių lygumų, įgriuvų, duburių, smegduobių), ir požeminis sluoksnis (jame yra karstinių olų, stalaktitų, kalkinių akmenų). Geografinė vietovė taip pat išsiskiria garsiuoju raudonu Karsto dirvožemiu, vadinamu terra rossa. Dėl įvairių aplinkos veiksnių (erozijos, dirvožemio sukritimo į vidaus ertmes) dirvožemio paviršiuje yra mažai – dominuoja akmeningas reljefas.

Klimatas

Karsto regione vyrauja švelnus Viduržemio jūros klimatas kartu su šaltu žemyniniu oru, sklindančiu iš šiaurės rytų. Vėjas, kaip būdingiausias oro reiškinys regione, yra žinomas ir vadinamas Bora. Tai – sausas, šaltas ir gūsingas šiaurės rytų vėjas, kylantis atpūtus žemyninį orą pučia jūros link. Šis vėjas kyla visus metus, tačiau dažniausiai žiemą, kai dėl jo taip pat krenta temperatūra ir nupučiamas dirvožemis. Karsto regionui būdingas labai atšiaurus oras, ypač žiemą. Dėl netoli esančios jūros po keletą dienų pučiančių atšiaurių Bora vėjų žiemos viduryje temperatūra dažnai smarkiai pakyla. Šioje vietovėje nėra sausųjų mėnesių, tačiau dėl pralaidaus karstinio dirvožemio gali kilti sausra.

Augmenija

Šios geografinės vietovės augmenija prisitaikiusi prie specifinių geologinių ir klimato sąlygų. Žmogaus įsikišimas į aplinką taip pat turėjo didelį poveikį. Karsto regione senais laikais buvo gausu ąžuolynų, kurie beveik visiškai sunaikinti kertant medieną ir sudeginti, kol liko lygi ariamoji žemė ir ganyklos. Iškirtus medžius ir apleidus pievas, vietovė praėjusio amžiaus viduryje greitai pasidengė sausa karstine pieva. Atsirado karstinių ganyklų ir pievų, kuriose augo išskirtinė augmenija. Karstas – vienas iš Slovėnijos regionų, kuriame yra didelė augalų įvairovė, jame auga beveik pusė visos Slovėnijos augmenijos rūšių. Karsto regione taip pat auga daug submediteraninių augalų rūšių, taip pat keletas nykstančių ir retų rūšių.

Sausoms pievoms būdingi tankiai augantys daugelio rūšių augalai. Vienoje pievoje galima rasti daugiau nei 100 rūšių augalų. Šios augalų rūšys būdingos Karsto regionui, daugelis jų – endeminės. Sausa karstinė pieva žydi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvos vasaros. Augalų dangos įvairovę praturtina daugybė įgriuvų. Tai yra sui generis aplinka, kadangi vyrauja specifinis vietinis klimatas, kurio neveikia supanti aplinka ir kuri lemia augmenijos tipą.

Miškingose vietovėse ir sausose karstinėse pievose bei kalvotose pusiau sausose ar sausose pievose, kurios šienaujamos kartą per metus, daugiausia auga medžiai ir krūmai, įskaitant didžialapes liepas (Tilia grandifolia), skroblus (Ostrya carpinifolia), ąžuolus, juodąsias pušis, valgomuosius kaštainius (Castanea sativa), laukines vyšnias, kvapiąsias vyšnias (Prunus mahaleb), akacijas ir europinius pūkenius.

Kitas šiam regionui būdingas ypatumas – didelė žolės, ankštinių augalų ir žolelių įvairovė. Didelę žolelių, kurių yra daugiau nei 35 rūšys, dalį sudaro kalniniai dašiai.

Žmoniškieji veiksniai

Bitininkystės tradicija Karsto regione gyvuoja jau seniai. Esama išsaugotų direktoriaus Janko Vodopivec, 1892–1937 m. auginusio bites Karsto regione, įrašų. Palaipsniui vystantis bitininkystei, esminis įvykis įvyko 1910 m., kai vietos bitininkai susibūrė į asociaciją. Tokių asociacijų darbas paskatino modernesnės bitininkystės su išimamais avilių koriais vystymą.

Geografinės vietovės augmenijos įvairovė ir bitininkystės tradicija padėjo sukaupti didelę bitininkystės patirtį, daug žinių ir įgūdžių, susijusių su maisto ieškojimo sąlygų tinkamiausiu panaudojimu statant avilius konkrečiose vietose, iš kurių augmenijos galima gaminti įvairių rūšių aukštos kokybės „Kraški med“ medų. Dėl klimato sąlygų „Kraški med“ medus yra sausas ir brandus, jame gausu mineralų. Augmenijos įvairovė ir sausas klimatas išreiškiamas sodriu ir išskirtiniu medaus kvapu, kuris prisideda prie „Kraški med“ medaus išskirtinumo.

4.7.   Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:

Bureau Veritas, d.o.o.

Adresas:

Linhartova 49a

SI-1000 Ljubljana

SLOVENIJA

Tel.

+386 14757670

Faks.

+386 14747602

El. paštas:

info@bureauveritas.si

4.8.   Ženklinimas etiketėmis:

Medus, atitinkantis „Kraški med“ specifikacijos sąlygas, turi būti pažymėtas pavadinimu „Kraški med“ ir logotipu (pavaizduotu toliau), medaus rūšies ženklu, nuoroda „zaščitena označba porekla“ (kilmės vietos nuoroda), atitinkamu Bendrijos ženklu, nacionaliniu kokybės simboliu, gamintojo pavadinimu, serijos numeriu ir nuoroda „proizvedeno v Sloveniji“ (pagaminta Slovėnijoje).

Image


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.


Top