EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012XC0211(06)

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

OJ C 38, 11.2.2012, p. 32–36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/32


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 38/15

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ISLE OF MAN QUEENIES“

EB Nr.: UK-PDO-0005-0855-08.02.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Isle of Man Queenies“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Jungtinė Karalystė

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.7 klasė.

Šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai.

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Isle of Man Queenies“ yra vadinamos prie Meno salos sugautos jūrinės šukutės arba pektunkuliusai.

Jūrinės šukutės arba pektunkuliusai (Aequipecten opercularis) yra vidutinio dydžio šukučių rūšies, Pectinidae šeimai priklausantys valgomieji jūriniai dvigeldžiai moliuskai. Iki 90 mm skersmens užaugantis kiautas gali būti įvairių spalvų, įskaitant geltoną, oranžinę, raudoną, rudą ir violetinę. Abiejose kiauto pusėse yra apie 19–22 plačių žvilgančių juostelių ir daug skersai kiauto esančių koncentrinių augimo žiedų. Jūrinės šukutės mėsinga arba pagrindinė kūno dalis yra daug mažesnė nei didžiosios šukutės; šią dalį sudaro 20 mm skersmens ir 15 mm aukščio apvalus, cilindro formos raumuo. Mėsa yra matinės kreminės spalvos; ant kūno yra dviejų dalių oranžinės ir (arba) baltos spalvos pusmėnulio formos ikrai. Jūrines šukutes galima patiekti su ikrais ar be jų.

Jūrinių šukučių „Isle of Man Queenies“ sugaunama Meno salos teritoriniuose vandenyse, dažniausiai laivais, registruotais žvejybai Meno salos jūrinėje teritorijoje. Kiti registruoti, reikiamas licencijas turintys žvejybos laivai irgi gali jas gaudyti ir, jei pageidauja, iškrauti Meno saloje. Sugautos jūrinės šukutės iškraunamos ir apdorojamos Meno saloje.

Parduodamos šių pavidalų jūrinės šukutės:

„sausų“ (arba nemirkytų) jūrinių šukučių pakuotės,

atskirais gabaliukais greitai sušaldytos jūrinės šukutės,

šviežios arba užšaldytos jūrinės šukutės su puse kiauto (prisitvirtinusios prie vienos kiauto pusės),

nesupakuotos jūrinės šukutės arba supakuotos vakuuminėse pakuotėse (atsižvelgiant į kliento reikalavimus),

tokio prekinio dydžio ir svorio, kokio pageidauja klientas.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Jūrinių šukučių žvejyba/gaudymas

Jūrinės šukutės „Isle of Man Queenies“ gali būti gaudomos tik jų sezono metu, kuris paprastai prasideda birželio 1 d. Šukučių gaudymą šiuo laikotarpiu lemia šių gyvūnų fiziologija ir neįprastas gaudymo būdas. Daugelis šukučių rūšių yra gaudomos naudojant tam tikrą dragą, kuria šukutės „nubraukiamos“ nuo jūros dugno. Jūrinės šukutės „Isle of Man Queenies“ gaudomos neįprastai – naudojant lengvą tralą su kėtoklėmis. Šis metodas pagrįstas jūrinių šukučių gelbėjimosi instinktu – reaguodamos į jas sutrikdžiusią lengvą grandinę, kuri yra tempiama kiek pirmiau už tinklą, jūrinės šukutės įkrenta į tinklą. Šukučių gelbėjimosi reakcija labai sulėtėja esant žemai vandens temperatūrai, todėl žvejyba tralais gali būti vykdoma tik nuo birželio iki gruodžio mėn., kai vandens temperatūra yra aukščiausia. Jei pavasaris labai šaltas, vandens temperatūra gali pakankamai nepakilti ir iki birželio vidurio.

Priešingai nei gaudant šukutes dragomis, šiuo išskirtiniu jūrinių šukučių gaudymo metodu užtikrinama, kad gaudant smėlis nepatektų į šukučių kiauto vidų. Todėl taip sugautų šukučių mėsos kokybė yra daug aukštesnė palyginus su dragomis sugautų jūrinių šukučių ir gautas mėsos kiekis yra didesnis. Be to, į jūros dugną grąžintos nepakankamo dydžio jūrinės šukutės išgyvena daug dažniau nei dragomis sugautos šukutės, kurių, išmestų atgal į jūrą, mirtingumo lygis gali būti labai aukštas.

Gaudymo etapai

a)

Meno salos jūrinės šukutės gaudomos tralais naudojant tinklus, kurių akių dydis yra 80–90 mm. Sugautos jūrinės šukutės yra nuplaunamos ir rūšiuojamos laive.

b)

Per dvi valandas nuo sugavimo jūrinės šukutės laive atšaldomos arba laikomos lede.

c)

Žvejybos laivai savo laimikį iškrauna Pilio, Ramsio, Daglaso ir Port Sent Meri uostuose.

d)

Per dvi valandas nuo iškrovimo jūrinės šukutės yra išvežamos uždengtuose sunkvežimiuose į Meno salos perdirbimo įmonę, kurioje jos yra šaldomos per naktį.

e)

Kitą dieną jūrinės šukutės yra apdorojamos rankomis (išlukštenamos) naudojant plokščią metalinį peilį.

f)

Mėsa pašalinama ir dukart nuplaunama rankomis, – plaunama labai greitai, kad vanduo nesusigertų į mėsą.

g)

Ikrai nepašalinami.

h)

Jūrinių šukučių mėsa pasveriama.

i)

Sausos (nemirkytos) jūrinės šukutės supakuojamos arba atskirais gabaliukais greitai sušaldomos – 35 °C temperatūroje.

Jūrinių šukučių su puse kiauto paruošimas

Etapai (a–c punktai tokie patys, kaip pirmiau nurodytieji)

d)

Apdorojamos rankomis (išlukštenamos) naudojant plokščią metalinį įrankį; pusė kiauto pašalinama kartu su žiaunomis, skrandžiu ir mantija.

e)

Mėsa ir ikrai paliekami ant kiauto.

f)

Greitai sušaldomos atskirais gabaliukais arba tiekiamos šviežios.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Meno sala

Jūrinės šukutės „Isle of Man Queenies“ gaudomos dideliuose Meno salos teritorinės jūros dugno plotuose. Šis 3 917 kvadratinių kilometrų plotas pagal jūrų teisę apima 12 jūrmylių atstumu nuo bazinės teritorinės Meno salos linijos nutolusį plotą arba nuo šios bazinės iki vidurinės linijos esantį plotą.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Aplinka

Salos klimatui įtakos turi šilta Golfo srovė, kuri klimatą daro švelnesnį. Vasarą būna nekaršta ir saulėta, o žiemą – nešalta, drėgna, labai mažai šalnų ir sniego.

Jūrinės šukutės „Isle of Man Queenies“ gaudomos dideliuose Meno salos teritorinės jūros dugno plotuose. Jūrinės šukutės renkasi išskirtines buveines ir gyvena būriais Meno salos vandenų plotuose (dugne). Kadangi jūrinės šukutės yra santykinai sėslios, jų geografinė padėtis jūros dugne beveik nepasikeitė. Dugnas gali būti pastovi būriais gyvenančių jūrinių šukučių vieta, kurią galima tiksliai nurodyti ir atskirti nuo kitų, šukutėms netinkamų gyventi plotų.

Daugelį šimtmečių jūrinių šukučių buveinės vieta Meno salos teritorinės jūros dugne buvo žymima dokumentuose. Vienos iš pirmųjų nuorodų apie gausias jūrinių šukučių populiacijas Meno salos pakrantėse yra pateiktos knygoje „Meno salos jūrų gyvūnija“ (H. B. Moore, 1937). Atitinkamoje geografinėje vietovėje esančių didesnių plotų, kuriuose šios populiacijos yra pakankamai gausios, kad galėtų būti vykdoma komercinė žūklė, skaičius yra ribotas. Šias vietas paprastai skiria platūs šiai rūšiai gyventi netinkami plotai. Šiose vietose paprastai yra keli regionai, kurių plotas gali siekti kelis kvadratinius kilometrus ir kuriuose jūrinių šukučių populiacijos yra gausesnės nei kitur.

Vandens kokybė ir temperatūra

Vandens prie Meno salos teritorinės jūros dugno, kuriame gyvena jūrinės šukutės, kokybė yra aukšta pagal jame esantį pagal organinių ir neorganinių teršalų kiekį. Jūros vandens mėginiai Meno salos pakrantėse yra imami nuo pačios dvidešimtojo amžiaus pradžios – tai anksčiausiai Britų salose pradėti vykdyti vandens tyrimai. Plečiantis mokslo tyrimams buvo tiriama daugiau aplinkos ir biologinių parametrų ir šiuo metu Meno salos vyriausybė atlieka daug įvairių matavimų, įskaitant maistingųjų medžiagų, bakterijų, fitoplanktono ir fitoplanktono toksinų matavimus.

Meno salos atstovai gali pateikti 1904 m. pradėtų vykdyti sistemingų mokslinių tyrimų duomenis, įrodančius vandens atitiktį aukštos kokybės standartams.

Potvyniai Meno salos pakrantėse yra didžiausi Vakarų Europoje. Šis potvynių dydis ir santykinai seklus dugnas lemia išskirtinai stiprias sroves aplink Meno salą. Šios srovės sukelia išskirtinių sunkumų lengvus tralus naudojantiems žvejams, bet ir užtikrina, kad jūrinės šukutės nuolat būtų aprūpintos planktonu, kuris pagreitina jūrinių šukučių augimą. Be to, šios srovės padeda išsklaidyti planktoninių organizmų lervas.

Tradicijos

Žvejyba yra tradicinis Meno salos verslas – silkių žvejyba vykdoma nuo XVI a. Jūrinių šukučių žvejyba pradėta XIX a. viduryje – jos buvo naudojamos kaip masalas vykdant menkių žūklę ūdomis.

Tuo metu jūrinėmis šukutėmis nusėtas dugnas buvo puiki menkių būrių maitinimosi vieta. XX a. septintajame dešimtmetyje Meno salos žvejai pradėjo domėtis jūrinių šukučių gaudymo galimybėmis. 1969 m. pirmosios komerciniais tikslais sugautos jūrinės šukutės buvo iškrautos Pilio uoste ir netrukus buvo pripažintos delikatesu.

Atskiras jūrinių šukučių buveinės vietas salos pakrantėse žvejai pavadino tokiais pavadinimais, kaip Žemutinis ir Aukštutinis Čikensas, Vort Benkas ir Barou Hedas.

Meno salos žvejybos laivynas išsiplėtė – 1971 m. jį sudarė apie 60 laivų, o didžiausios užregistruotos gamybos apimtys tuo metu siekė apie 7 500 tonų (gyvojo svorio). Didžioji šio laimikio dalis buvo eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas.

5.2.   Produkto ypatumai:

Jūrinės šukutės arba pektunkuliusai (Aequipecten opercularis) yra vidutinio dydžio šukučių rūšies, Pectinidae šeimai priklausantys valgomieji jūriniai dvigeldžiai moliuskai. Iki 90 mm skersmens užaugantis kiautas gali būti įvairių spalvų, įskaitant geltoną, oranžinę, raudoną, rudą ir violetinę. Jūrinės šukutės mėsinga arba pagrindinė kūno dalis yra daug mažesnė nei didžiosios šukutės, kuri priklauso kitai rūšiai. Šią dalį sudaro 20 mm skersmens ir 15 mm aukščio apvalus, cilindro formos raumuo. Mėsa yra matinės kreminės spalvos; ant kūno yra dviejų dalių oranžinės ir (arba) baltos spalvos pusmėnulio formos ikrai. Termiškai apdorota jūrinė šukutė yra kieta, lygi ir drėgnos mėsingos konsistencijos. Ji yra savito saldaus skonio, kuris skiriasi nuo kitų šukučių subtiliu ir švelniu jūros produktams būdingu skoniu. Jūrinių šukučių „Isle of Man Queenies“ sugaunama Meno salos teritoriniuose vandenyse, dažniausiai laivais, registruotais žvejybai Meno salos teritorinėje jūroje, kurie naudoja lengvus tralus. Sugautos jūrinės šukutės yra iškraunamos, apdorojamos ir supakuojamos Meno saloje.

Jūrinės šukutės greitai auga ir ilgai gyvena – jų ilgiausias gyvenimo laikotarpis dažniausiai trunka iki penkerių metų. Iki prekinio 55 mm dydžio jūrinės šukutės išauga per 2–3 metus, – tai priklauso nuo to, kiek vandenyje yra mikrodumblių, kuriais jos minta.

Salos klimatui įtakos turi šilta Golfo srovė, kuri klimatą daro švelnesnį. Jūrinės šukutės renkasi išskirtines buveines ir gyvena būriais Meno salos vandenų plotuose (dugne). Kadangi jūrinės šukutės yra santykinai sėslios, jų geografinė padėtis jūros dugne beveik nepasikeitė. Dugnas gali būti pastovi būriais gyvenančių jūrinių šukučių vieta, kurią galima tiksliai nurodyti ir atskirti nuo kitų, šukutėms netinkamų gyventi plotų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Aplinkos sąlygų – vandens kokybės, temperatūros, stiprių srovių ir tinkamo planktoninio maisto – derinys užtikrina pastovų didelį jūrinių šukučių tankumą Meno salos teritorinėje jūroje; be to, greitai užauginta mėsa yra ypač sultinga. Šių jūrinių šukučių kiaute mėsos yra daugiau nei kitose vietose sugautų jūrinių šukučių. Paprastai Meno salos teritorinėje jūroje sugautų jūrinių šukučių mėsos kiekis sudaro 12–14 %, o kitose vietose sugautų jūrinių šukučių – 6–8 %.

Žvejyba yra tradicinis Meno salos verslas – silkių žvejyba vykdoma nuo XIV a. Jūrinių šukučių žvejyba pradėta XIX a. viduryje – jos buvo naudojamos kaip masalas vykdant menkių žūklę ūdomis.

Tuo metu jūrinėmis šukutėmis nusėtas dugnas buvo puiki menkių būrių maitinimosi vieta. XIX a. septintajame dešimtmetyje Meno salos teritorinės jūros žvejai pradėjo domėtis jūrinių šukučių gaudymo galimybėmis. 1969 m. pirmosios komerciniais tikslais sugautos jūrinės šukutės buvo iškrautos Pilio uoste ir netrukus buvo pripažintos delikatesu.

Pačioje XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje Meno salos verslininkai pradėjo kurti naujas rinkas Prancūzijoje ir Ispanijoje, kurioms jūrinės šukutės buvo parduodamos kaip produktas su ikrais. Dabar jūrinės šukutės „Isle of Man Queenies“ yra parduodamos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos rinkoms. Perdirbėjai ieško galimybių patekti į naujas kokybiškų produktų rinkas, kurioms galėtų nuolat tiekti savo produktus, nors produkcijos kiekius visada ribos natūralus jūros dugno produktyvumas ir poreikis užtikrinti tvarius išteklius ateičiai.

Kasmetiniame renginyje Londone, kuriame dalyvauja kulinarijos knygų autoriai, jūros produktų pirkėjai, restoranų savininkai ir aplinkosaugos srities nevyriausybinės organizacijos, jūrinėms šukutėms „Isle of Man Queenies“ suteiktas 2011 m. „Billingsgate“ tvarių jūros produktų apdovanojimas. Šis prestižinis apdovanojimas suteiktas įvertinus 20 minučių trukmės finalininkų pristatymus apie atitinkamos žvejybos tvarumo aspektus. Daugiau informacijos apie šį apdovanojimą galima rasti http://www.seafoodtraining.org/celebrating_sustainable_seafood_at_billingsgate_school.htm

Meno sala laimėjo šį apdovanojimą, nes jos atstovų teiginiai apie tvarumą buvo paremti paskelbtų išorės ekspertų atliktų mokslinių tyrimų duomenimis. Be to, tais pačiais moksliniais tyrimais rėmėsi ir Jūrų valdymo taryba, vykdanti jūrinių šukučių „Isle of Man Queenies“ akreditacijos procesą, kuris netrukus bus baigtas. 2011 m. gegužės 20 d. jūrinių šukučių „Isle of Man Queenie“ žvejybai buvo oficialiai suteikta Jūrų valdymo tarybos akreditacija. Tai yra pirmoji šukučių žvejyba Šiaurės pusrutulyje ir antroji pasaulyje, kuriai buvo suteikta ši akreditacija. Išsamią informaciją apie akreditaciją ir vertinimo rezultatus galima rasti http://www.msc.org/track-a-fishery/in-assessment/north-east-atlantic/isle-of-man-queen-scallop

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://archive.defra.gov.uk/foodfarm/food/industry/regional/foodname/products/documents/isle-of-man-queenie-pdo.pdf


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.


Top