23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/24

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Žmogaus teisių skatinimas, apsauga ir naudojimasis jomis internete“, kurioje pripažįstama žmogaus teisių apsaugos ir laisvo informacijos srauto internete svarba (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 10 d. JT specialiojo pranešėjo Franko La Rue pranešimus (A/HRC/17/27 ir A/66/290) dėl nuomonės ir žodžio laisvės skatinimo ir apsaugos, kuriuose atkreipiamas dėmesys į internetui, kaip bendravimo priemonei, taikomas tarptautines žmogaus teisių normas ir standartus, kuriais reglamentuojama nuomonės ir saviraiškos laisvė,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 28 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją (Nr. 7/36), kuria nustatomi specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir apsaugos klausimais įgaliojimai,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. Jungtinių Tautų ataskaitą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti““ (kurioje atsižvelgiama į JT specialiojo įgaliotinio Johno Ruggie’o darbą),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Tarpparlamentinės sąjungos Valdančiosios tarybos priimtą rezoliuciją (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (3),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją „Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsauga. Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė“ (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimybės akliesiems naudotis knygomis ir kitais spaudiniais (8),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 29 d. priimtą 2012 m. bendrąjį biudžetą, ypač į raginimą sukurti Visuotinės interneto laisvės fondą (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. už skaitmeninę darbotvarkę atsakingos Komisijos narės pranešimą dėl strategijos „Nenutraukiama prieiga“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl atviro interneto ir tinklo neutralumo Europoje (10),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas (12),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tolesnių interneto valdymo etapų (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (17),

—

atsižvelgdamas į savo neatidėliotinais klausimais priimtas rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl skaitmeninių laisvių,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1334/2000, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą (18),

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas 2012 m. sausio 18 d. Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 ir nustatomi eksporto apribojimai informacinėms ir ryšių technologijoms bei stebėsenos priemonės (19),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 264/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, ir nustatomi eksporto apribojimai informacinėms ir ryšių technologijoms bei stebėsenos priemonės (20),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. balandžio 17 d. JT nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją (21),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas dėl ES prisijungimo konvencijos,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0374/2012),

A.

kadangi technologinė plėtra žmonėms visame pasaulyje sudaro galimybes naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir prisijungti prie interneto, taip skatinant revoliucinius pokyčius visuomenėje, demokratijos veikimą, valdymą, ekonomiką, verslą, žiniasklaidą, vystymąsi ir prekybą;

B.

kadangi internetas – vienas svarbiausių veiksnių suteikiant galimybes naudotis informacija, žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvėmis bei skatinant ekonominę, socialinę, politinę ir kultūrinę plėtrą;

C.

kadangi esama pasaulinio sutarimo, kuris atsispindi tarptautinėje teisėje, kad pagrindinių teisių apribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais;

D.

kadangi ES turi ginti ir skatinti žmogaus teises tiek skaitmeninėje, tiek neskaitmeninėje aplinkoje;

E.

kadangi įtrauktis, elektroninių įgūdžių skatinimas ir skaitmeninės atskirties įveikimas labai svarbūs siekiant išnaudoti dideles interneto ir IRT teikiamas galimybes;

F.

kadangi, nors IRT buvo labai svarbios priemonės socialiniams judėjimams ir protestams įvairiose šalyse organizuoti, ypač Arabų pavasariui, jos taip pat naudojamos kaip represinės priemonės informacijos ir asmenų (masinės) cenzūros, priežiūros, sekimo ir stebėjimo tikslais;

G.

kadangi IRT gali atlikti tam tikrą vaidmenį kaip teroristų organizacijoms naudinga priemonė išpuoliams rengti ir vykdyti;

H.

kadangi aplinkybės, kuriomis naudojamos technologijos, iš esmės lemia tai, kokį poveikį jos gali daryti kaip paskata teigiamam vystymuis arba, priešingai, represijoms;

I.

kadangi šie pokyčiai lemia naujas aplinkybes, prie kurių, remiantis interneto ir IRT integravimo į visus ES išorės veiksmus strategija, reikia pritaikyti esamus teisės aktus;

J.

kadangi internetas iš esmės suklestėjo ir išsivystė kaip didelės viešosios vertės platforma; kadangi, nepaisant to, piktnaudžiaujant interneto teikiamomis naujomis galimybėmis ir priemonėmis kyla ir naujų rūšių rizika bei pavojai;

K.

kadangi internetas taip pat tapo tarptautinės prekybos plėtojimo priemone, reikia būti budriems, ypač vartotojų apsaugos srityje;

L.

kadangi apribojimai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai internetas naudojamas neteisėtai veiklai, pvz., neapykanto, smurto ir rasizmo kurstymui, totalitarinei propagandai, vaikų prieigai prie pornografijos ar jų seksualiniam išnaudojimui;

M.

kadangi dėl visuotinio ir beribio interneto pobūdžio reikia naujų tarptautinio bendradarbiavimo ir valdymo formų dalyvaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams;

N.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrina šį nuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu“;

O.

kadangi tinklo neutralumas – svarbiausias atviro interneto principas, kuriuo užtikrinama konkurencija ir skaidrumas;

P.

kadangi skaitmeninis saugumas ir skaitmeninė laisvė – labai svarbūs aspektai, kurie negali būti pakeisti vienas kitu;

Q.

kadangi ES rodo pavyzdį skaitmeninių laisvių srityje tik tada, kai šios laisvės ginamos ES;

1.

pripažįsta, kad necenzūruota galimybė naudotis atviru internetu, mobiliaisiais telefonais ir IRT padarė didelį poveikį žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nes buvo išplėstas žodžio laisvės, galimybės gauti informacijos, teisės į privatumą ir susirinkimų laisvės taikymo mastas visame pasaulyje;

2.

pripažįsta, kad atviras internetas ir IRT atveria didžiules galimybes ir turi kuriamąjį bei skatinamąjį potencialą bendruomenių formavimuisi, pilietinei visuomenei ir pasaulio ekonominei, socialinei, mokslinei, kultūrinei ir politinei plėtrai, kuria prisidedama prie bendros žmonijos pažangos; vis dėlto suvokia, kad netinkamai naudojant IRT kyla ir naujų rūšių rizika bei pavojus;

3.

pripažįsta, kad internetas ir socialinė žiniasklaida sudaro sąlygas vyriausybėms įsitraukti į tiesioginę diplomatiją ir lengviau užmegzti asmeniškesnius žmonių tarpusavio ryšius visame pasaulyje; pabrėžia, kad atviros diskusijos apie idėjas gali padėti atsisakyti ekstremizmo ir gerinti kultūrų įsitraukimą ir supratimą;

4.

mano, kad tais atvejais, kai politiniai santykiai sustabdyti arba sudėtingi, kultūra padeda pagerinti susisiekimą ir ryšius; pripažįsta, kad laisvė ir kultūra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir kad skaitmeninė kultūrinė diplomatija Europos Sąjungai strategiškai svarbi;

5.

pripažįsta, kad svarbų vaidmenį atlieka meninė laisvė ir laisvė imituoti ir pakartotinai naudoti – tai kūrybingumo, žodžio ir idėjų laisvės pagrindas; suvokia, kad autorių teisių sistemoje svarbios išimtys ir apribojimai, ypač žurnalistikoje, cituojant, satyroje, archyvuose, bibliotekose ir užtikrinant kultūrinio paveldo prieinamumą ir galimybę juo naudotis;

6.

ragina Komisiją deramai atsižvelgti į tai, kad kai kuriose šalyse taikomos represijos prieš piliečius, pilietinės visuomenės organizacijas ir veikėjus ir jie kontroliuojami ir kad verslas kai kuriose šalyse turi vis platesnį technologinį aspektą, nes galima blokuoti turinį, stebėti ir atpažinti žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, veikėjus ir disidentus; be to, ragina Komisiją imtis veiksmų, kad nebūtų kriminalizuojama teisėta skaitmeninė išraiška internete ir priimami ribojamieji teisės aktai siekiant pagrįsti tokias priemones; todėl dar kartą patvirtina, kad tokia praktika prieštarauja Kopenhagos kriterijams;

7.

pabrėžia, jog siekiant užtikrinti žmogaus teisių gynėjų veiksmų laisvę, saugumą ir žodžio laisvę reikia, kad interneto paslaugų teikėjai, programinės įrangos kūrėjai, techninės įrangos gamintojai, socialinių tinklų paslaugų teikėjai, žiniasklaida ir kiti subjektai pripažintų įmonių socialinės atsakomybės principus ir juos taikytų;

8.

pabrėžia, kad, vadovaujant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT, skaitmeninių laisvių skatinimas ir apsauga turėtų būti įtraukiami į visus ES išorės veiksmus, finansavimą ir pagalbos politiką bei priemones, taip pat kasmet persvarstomi siekiant užtikrinti atskaitomybę ir tęstinumą; ragina šiuo klausimu taikyti tikslingą strategiją ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti atitinkamų ES institucijų ir agentūrų horizontalų ir vidaus bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą;

9.

pritaria Komisijai dėl to, kad ji pripažįsta, jog prieiga prie interneto įeina į Kopenhagos kriterijus ir kad žodžio laisvės ribojimai, įskaitant ir internete, turėtų būti pagrįsti neatidėliotinu socialiniu poreikiu, kuris visų pirma turėtų būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui;

10.

suvokia, kad visose šalyse žmogaus teisių ir laisvių internete apsauga ir skatinimas kelia susirūpinimą, kartu pripažindamas kritinius aplinkybių, kuriomis IRT naudojamos, skirtumus, pvz., teisinės valstybės ir teisinių gynimo priemonių buvimas;

11.

ragina Komisiją pagrindžiant neišvengiamai būtinus ir proporcingus pagrindinių teisių ribojimus užtikrinti ES išorės veiksmų ir Komisijos vidaus strategijų darną, ypač kai tvirtinami tarptautinės teisės principai, pvz., principas, pagal kurį ribojimai turi būti grindžiami teisės aktais, o ne ad hoc taikomi pramonės subjektų;

12.

ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais įtraukti skaitmenines laisves ir strategiją „Nenutraukiama prieiga“ į savo svarbiausių prioritetų sąrašą;

13.

pabrėžia, kad siekiant sukurti veiksmingą ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką būtina integruoti IRT ir įveikti skaitmeninę atskirtį, suteikiant pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir palengvinant galimybes gauti žinių ir informacijos, taip pat skatinant skaitmeninį raštingumą visame pasaulyje;

14.

mano, kad IRT – skaidrumo ir gero valdymo, raštingumo, švietimo, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, veiksmingo rinkimų stebėjimo ir pagalbos priemonė įvykus nelaimėms, ypač atokiose vietovėse ar besivystančiose visuomenėse;

15.

pabrėžia, kad ES vystymosi ir žmogaus teisių programos turėtų būti apimti pagalbos programas skaitmeninių laisvių skatinimo klausimais, visų pirma visose nedemokratinių šalių ir šalių, kurios išgyvena atsigavimo po konflikto ar politinio perėjimo laikotarpius, visuomenėse; mano, kad ES reguliavimo ekspertai labai svarbūs siekiant mokyti partnerius ir įtraukiant pagrindines teises ir principus į naujuosius (žiniasklaidos) įstatymus ir kitus teisės aktus trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad pagalba kuriant IRT infrastruktūrą turėtų priklausyti nuo to, ar įgyvendinta ir toliau užtikrinama tvarka, kad interneto prieiga ir jame pateikiama informacija būtų atvira, ir ar, apskritai, užtikrinama skaitmeninė laisvė;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu konfliktų teritorijose plėtoti IRT siekiant skatinti kurti taiką pilietinės visuomenės lygmeniu – užtikrinti saugius ryšius šalims, taikiai sprendžiančioms konfliktus, taip aktyviai įveikiant šių teritorijų gyventojams ir organizacijoms kylančias fizines kliūtis ir dvišalių santykių riziką;

17.

tikisi, kad tinkamai naudojamos šiuolaikiškos ryšių technologijos, ypač visuomeninės žiniasklaidos priemonės, galėtų prisidėti prie tiesioginės demokratijos stiprinimo ir įtvirtinimo tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečių, kuriant visuomenines teisės aktų kūrimo platformas;

18.

pabrėžia, kad skaitmeniniu žmogaus teisių pažeidimų įrodymų rinkimu ir sklaida galima prisidėti prie pasaulinės kovos su nebaudžiamumu; mano, jog ši medžiaga turėtų būti priimtina pagal tarptautinę (baudžiamąją) teisę, kad ji galėtų būti naudojama kaip įrodymai teismo procesuose;

19.

pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad IRT gamybai naudojami retųjų žemių metalai būtų išgaunami laikantis žmogaus, darbo ir aplinkos teisių, jų gavybai nebūtų taikoma monopolinė praktika ar apribojimai prekybos galimybėms, numatyti vien politiniais motyvais; mano, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus būtina laikytis daugiašalio požiūrio, kaip užtikrinti retųjų žemių metalų prieinamumą humaniškomis sąlygomis;

20.

pripažįsta, kad internetas šiandien – tai viešosios erdvės dalis, kurioje plėtojama naujų formų tarpvalstybinė prekyba ir vyksta naujoviška rinkos raida, taip pat socialinė ir kultūrinė sąveika; mano, kad, siekiant kurti ir optimizuoti Europos įmonių verslo galimybes pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje, skaitmeninė laisvė ir tarpvalstybinė prekyba turėtų būti plėtojamos tuo pačiu tempu;

21.

supranta susirūpinimą dėl to, kad kai kurie žmonės vis dažniau girdi žodžius „autorių teisės“ ir pradeda vis labiau nemėgti to, ką jie reiškia; pripažįsta svarbų vaidmenį, kuris tenka užsienio prekybos politikai formuojant autorių teisių įgyvendinimo priemones;

22.

smerkia tai, kad ES pagamintos technologijos ir sukurtos paslaugos trečiosiose šalyse kartais naudojamos pažeidžiant žmogaus teises – vykdoma informacijos cenzūra, masinis sekimas, kontrolė, piliečių ir jų veiksmų sekimas ir stebėjimas (mobiliųjų) telefonų tinkluose ir internete; ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų šiai prekybai skaitmeniniais ginklais nutraukti;

23.

ragina uždrausti eksportuoti represines technologijas ir paslaugas į autoritarinio režimo šalis; mano, kad toks draudimas turėtų tapti precedentu struktūrinių ribojamųjų priemonių atveju; mano, kad vis dėlto vertėtų nurodyti, jog sprendimai dėl šių draudimų turi būti priimami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į zonų, kuriose vyksta konfliktai, ar autoritarinių režimų ypatumus;

24.

mano, kad tam tikros tikslinės trukdymo, sekimo, stebėsenos ir perimties technologijos ir paslaugos – tai vienkartinio naudojimo prekės, todėl ragina nustatyti reguliariai atnaujinamą žodžio laisvę žmogaus teisių srityje pažeidžiančių šalių, į kurias turėtų būti draudžiama eksportuoti vienkartinio naudojimo prekes, sąrašą;

25.

pabrėžia, kad būtina įgyvendinti ir stebėti ES sankcijas dėl technologijų Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vienodai jas taikytų ir būtų išlaikytos vienodos sąlygos;

26.

pabrėžia, kad Komisija turėtų turėti galimybę tikruoju laiku suteikti įmonėms, abejojančioms, ar prašyti eksporto licencijos, informaciją apie prekybos sandorių teisėtumą ar galimą žalingą poveikį; tai turėtų būti taikoma ES arba joje buveinę turinčioms bendrovėms, kurios užmezga sutartinius santykius su trečiųjų šalių vyriausybėmis siekdamos gauti veiklos licencijas ar derėtis dėl neveikimo išlygų arba pritardamos viešojo sektoriaus dalyvavimui verslo veikloje ar viešajam tinklų ir paslaugų naudojimui;

27.

pabrėžia, kaip svarbu tarptautiniuose susitarimuose dėl IRT apsaugoti vartotojų teises;

28.

primygtinai ragina Komisiją, siekiant geriau kontroliuoti IRT, produktų ir paslaugų, kuriomis siekiama blokuoti interneto svetaines, vykdyti masinį asmenų stebėjimą, atskirų asmenų sekimą ir kontrolę, įsilaužti į privačius (e. pašto) pokalbius ir filtruoti paieškų rezultatus, eksportą, vėliausiai 2013 m. pateikti pasiūlymus, kuriais iš ES buveinę turinčių bendrovių būtų reikalaujama skaidrumo bei atskaitingumo, ir atskleisti savo poveikio žmogaus teisėms vertinimo politikos priemones;

29.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl ES teisinės bazės, pagal kurią valstybių narių viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančios bendrovės privalėtų atlikti atitinkamų IRT poveikio žmogaus teisėms vertinimus, pradėdamos nuo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapo, ir užtikrinti, kad nebūtų prisidedama prie galimų žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse;

30.

mano, kad įmonės turėtų sukurti ir įgyvendinti verslo praktiką, kurią taikant būtų stebimas (taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapu) galimas naujų IRT produktų poveikis žmogaus teisėms ir užtikrinama, kad nebūtų prisidedama prie galimų žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse; ragina Komisiją suteikti ES įmonėms įvairią informaciją, kad jos galėtų užtikrinti tinkamą verslo interesų ir įmonių socialinės atsakomybės pusiausvyrą;

31.

šiuo aspektu apgailestauja, kad Europos bendrovės ir ES veikiančios tarptautinės bendrovės aktyviai veikia šalyse, kuriose vyriausybės vykdo represinę politiką prieš žmogaus teisių veikėjus ir politinius disidentus skaitmeninių teisių, interneto prieigos ir IRT srityse; primygtinai ragina Komisiją šią veiklą vykdančioms bendrovėms neleisti dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose ir konkursuose;

32.

ragina Komisiją teikti ES įmonėms įvairią informaciją ir gaires, remiantis J. Ruggie’o nustatytais Jungtinių Tautų principais, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į verslo interesus ir laikomasi įmonių socialinės atsakomybės principų;

33.

pabrėžia, kad būtina išanalizuoti IRT, telekomunikacijų produktų ir paslaugų technologinių standartų nustatymo visoje ES poveikį, kai tokios prekės ir paslaugos eksportuojamos į trečiąsias šalis, kuriose tokios sąvokos kaip „teisėtas informacijos perėmimas“ (angl. lawful interception) turi skirtingą reikšmę, pvz., šalyse, kuriose nesilaikoma teisinės valstybės principų;

34.

pripažįsta, kad internetas tapo viešąja erdve ir rinka, kurioje laisvas informacijos srautas ir galimybė naudotis IRT yra būtini; todėl mano, kad skaitmeninės laisvės ir laisva prekyba turi būti populiarinamos ir ginamos tuo pačiu metu siekiant skatinti ir remti laisvą keitimąsi idėjomis ir geresnes verslo galimybes ES piliečiams pasaulinėje ekonomikoje, kurioje vis daugėja skaitmeninių aspektų;

35.

mano, kad į ES laisvosios prekybos susitarimus (LPS) turėtų būti įtrauktos sąlygiškumo nuostatos, kuriomis būtų numatytos skaidrios apsaugos priemonės, išsaugotos galimybės be apribojimų naudotis internetu ir užtikrintas laisvas informacijos srautas;

36.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad įgaliojimais dėl daugiašalių ir dvišalių prekybos derybų ir pačiomis derybomis būtų veiksmingai padedama siekti Europos Sąjungai svarbių tikslų, ypač būtų skatinamos demokratijos ir teisinės valstybės vertybės, būtų užbaigta kurti tikra skaitmeninė bendroji rinka ir būtų laikomasi vystomojo bendradarbiavimo politikos;

37.

ragina ES politiškai paremti Europos bendroves, susiduriančias su reikalavimu šalinti vartotojų sukurtą turinį arba teikti asmens duomenis tokiais būdais, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir apribojama laisvė užsiimti verslą;

38.

ragina ES reikalauti kuo labiau sumažinti trečiųjų šalių priimtų teisės aktų eksteritorinį poveikį internetu besinaudojantiems ES piliečiams ir įmonėms;

39.

pažymi, kad e. prekyba išsiplėtė už tradicinės prekybos reguliavimo sistemos ribų; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti ir užtikrinti pasaulinės skaitmeninės rinkos plėtrą svarbu labiau bendradarbiauti tarptautiniu Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) lygmeniu; ragina Pasaulio prekybos organizacijoje persvarstyti ir atnaujinti Informacinių technologijų susitarimą (ITS) ir ragina ES ištirti galimybes sudaryti Tarptautinį skaitmeninės ekonomikos susitarimą (TSES);

40.

ragina Komisiją būsimuose prekybos susitarimuose autorių teisių įgyvendinimo neperduoti ūkio subjektams ir taip pat užtikrinti, kad veiksmų, kuriais apribojama teisės aktais reglamentuota interneto laisvė, būtų galima imtis tik laikantis teisinės valstybės principų ir tik teismo nurodymu;

41.

mano, kad ES įmonių ir interneto vartotojų galimybės patekti į (skaitmenines) rinkas ribojimas taikant masinę cenzūrą trečiosiose šalyse – tai protekcionistinės priemonės ir kliūtys prekybai; ragina Komisiją pateikti strategiją, kaip pasipriešinti trečiųjų šalių taikomoms priemonėms, kuriomis ribojama ES įmonių prieiga prie jų interneto rinkų;

42.

ragina ES stengtis užtikrinti, kad internetas ir IRT būtų reguliuojami pagrįstai ir tinkamai ir tik tais atvejais, kai ES mano, jog tai reikalinga;

43.

ragina į Vasenaro susitarimą įtraukti tikslines represines technologijas;

44.

ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą politinėmis priemonėmis paremti ES bendroves, veikiančias trečiosiose šalyse, kuriose jų prašoma šalinti vartotojų sukurtą turinį, apriboti laisvę teikti paslaugas arba teikti asmens duomenis tokiais būdais, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės įmonės dažnai veikia nepaisydamos valstybės sienų ir kad trečiųjų šalių teisės aktai gali daryti neigiamą poveikį Europos naudotojams ir vartotojams; taigi taip pat ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti kuo mažesnį trečiosios šalies priimtų teisės aktų poveikį ES veikiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims;

45.

pažymi, kad didesniu valstybės dalyvavimu ir reguliavimu varžomas atviras ir neribotas interneto pobūdis, taip apribojant aktyvesnės elektroninės prekybos galimybes ir suvaržant ES bendroves, veikiančias skaitmeninėje ekonomikoje; mano, kad požiūris, pagrįstas daugelio suinteresuotų šalių dalyvavimu, – geriausias būdas siekiant užtikrinti viešųjų ir privačiųjų interesų pusiausvyrą internete ir pasaulinėje rinkoje; ragina imtis tarptautinių veiksmų siekiant sukurti būtiną infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, įskaitant liberalius reguliavimo režimus, ir ragina besivystančias šalis siekti didesnės abipusės naudos laikantis „prekybos siekiant pokyčių“ principo;

46.

laikosi nuomonės, kad ES įmonių prieigos prie skaitmeninių rinkų ir interneto vartotojų apribojimas, panaudojant, be kita ko, masinės valstybinės cenzūros arba patekimo į rinką ribojimo priemones, taikomas ES paslaugų internetu teikėjams trečiosiose šalyse, – tai kliūtis prekybai; ragina Komisiją ir Tarybą į visus būsimus prekybos susitarimus, ypač tuos, kuriuose numatytos nuostatos, susijusios su internetu teikiamomis paslaugomis ir internetinėmis naudotojų bendruomenėmis, kurios dalijasi turiniu, įtraukti apsaugos priemonę siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalys nereikalautų, jog ES IRT bendrovės ribotų prieigą prie interneto svetainių, šalintų naudotojų sukurtą turinį arba teiktų asmens duomenis, pvz., asmeninius IP adresus, tokiais būdais, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir laisvės; be to, ragina Tarybą ir Komisiją parengti strategiją, kaip pasipriešinti trečiųjų šalių taikomoms priemonėms, kuriomis ribojama ES bendrovių prieiga prie pasaulinių interneto rinkų;

47.

primygtinai ragina Komisiją pateikti naują reguliavimo akto projektą dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto, kuriuo būtų sprendžiama galbūt žalingo IRT produktų ir paslaugų eksporto į trečiąsias šalis problema ir Komisijai būtų numatytas koordinavimo ir stebėsenos funkcijos;

48.

mano, kad skaidrus ir bendradarbiavimu grindžiamas sprendimų priėmimas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad internatas būtų atviras ir bendras; mano, kad bet kokios diskusijos dėl interneto reguliavimo turėtų būti atviros ir į jas turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, ypač dirbantys pagrindinių teisių gynimo srityje ir kasdieniai interneto naudotojai; mano, kad ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens rengiant pamatines skaitmeninės laisvės taisykles ir elgesio kibernetinėje erdvėje normas, įskaitant ginčų sprendimo mechanizmus, taip pat atsižvelgiant į jurisdikcijų koliziją;

49.

pažymi, kad interneto struktūra šiuo metu yra gana nereguliuojama ir valdoma pagal daugiašalį modelį; pabrėžia, jog ES privalo užtikrinti, kad daugiašalis modelis būtų įtraukus ir kad kelios didelės įmonės ir valstybės veikėjai neturėtų viršenybės prieš mažas įmones, pilietinės visuomenės veikėjus ir naudotojus;

50.

mano, kad vyriausybių ir privačių subjektų bendradarbiavimas IRT klausimais neturėtų būti grindžiamas interneto paslaugų teikėjams nustatomais tiesioginiais ir netiesioginiais įpareigojimais perimti teisėsaugos vaidmenį – kontroliuoti ir reguliuoti internetą;

51.

pabrėžia, kad svarbu parengti bendrą ES strategiją dėl interneto valdymo, taip pat dėl klausimų, susijusių su telekomunikacijų reguliavimu, primindamas, kad šiam sektoriui tarptautiniu lygmeniu vadovauja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, kurioje kiekviena ES valstybė narė turi po vieną balsą;

52.

yra susirūpinęs dėl vyriausybių ir verslo koalicijų pasiūlymų, kuriais siekiama interneto ir telekomunikacijų veiklai nustatyti reguliavimo priežiūrą ir griežtesnę valstybinę bei privačią kontrolę;

53.

ragina ES spręsti trečiųjų šalių teisės aktų, būtent Jungtinių Valstijų intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių įstatymų, eksteritorinio poveikio – poveikio ES piliečiams, vartotojams ir įmonėms – klausimą ir šiam poveikiui pasipriešinti, šiuo požiūriu ragina Komisiją greitai pateikti ES masto nuotolinio kompiuterinių išteklių valdymo strategiją, kaip pabrėžiama Europos skaitmeninėje darbotvarkėje;

54.

primena, kad internetas, duomenų jungtis bei saugojimas ir IRT – tai esminės ES ypatingos svarbos infrastruktūros dalys;

55.

apgailestauja, kad ES daugėja raginimų suteikti daugiau teisių blokuoti interneto svetaines, nes tai visada turėtų būti paskutinė priemonė;

56.

tvirtai remia interneto neutralumo principą, pagal kurį interneto paslaugų teikėjai kainodara ir kitomis priemonėmis neblokuotų, nediskriminuotų, nemažintų ar nepanaikintų bet kurio asmens galimybių naudotis paslaugomis, kai jis siekia sužinoti, naudoti, siųsti, paskelbti, gauti ar siūlyti bet kokį savo pasirinktą turinį, programą ar paslaugą nepriklausomai nuo šaltinio ar gavėjo adreso;

57.

mano, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas pasaulio mastu siekiant išlaikyti ir atnaujinti intelektinės nuosavybės teises ateityje, nes tai itin svarbu norint užtikrinti inovacijas, užimtumą ir atvirą pasaulinę prekybą;

58.

ragina valstybes nares ir Komisiją taip plėtoti intelektinės nuosavybės teisių politiką, kad norintys kurti savo pačių turinį ir juo dalytis neturėdami intelektinės nuosavybės teisių galėtų tai daryti ir toliau;

59.

ragina Komisiją pasiūlyti naują internetu vykdomos tarpvalstybinės prekybos reguliavimo sistemą, įvertinti ir persvarstyti Informacinės visuomenės direktyvą 2001/29/EB siekiant užtikrinti ES autorių teisių nuspėjamumą ir lankstumą ir persvarstyti Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvą, kuria būtų suderintas autorių teisių reformos ir apsaugos poreikis su būtinybe apsaugoti pagrindines teises skaitmeninėje erdvėje ir išsaugoti atvirą internetą ir kuri būtų pagrindas intelektinės nuosavybės teisių nuostatoms ir įsipareigojimams rengiant būsimus laisvosios prekybos susitarimus;

60.

pripažįsta, kad žmogaus teisės turi būti taip pat ginamos ir skaitmeninėje erdvėje, ir mano, kad IRT turėtų būti įtrauktos į visas ES programas, ypač į Europos kaimynystės politiką ir strateginės partnerystės susitarimus, siekiant pažangos šioje srityje;

61.

ragina ES pripažinti skaitmenines laisves kaip pagrindines teises ir kaip būtiną sąlygą norint naudotis tokiomis visuotinėmis žmogaus teisėmis, kaip teisė į privatų gyvenimą, žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir galimybė gauti informacijos, ir užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenės gyvenime;

62.

ragina Komisiją ir Tarybą remti ir mokyti žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir nepriklausomus žurnalistus naudoti IRT savo veikloje ir suteikti jiems galių bei ginti atitinkamas pagrindines teises – teisę į privatų gyvenimą, žodžio laisvę, susirinkimų laisvę ir internetinių asociacijų laisvę;

63.

prašo valstybes nares viešosios tvarkos išimtimi nesinaudoti kaip ribojamąja priemone pilietinės visuomenės organizacijų pagrindinėms teisėms – susirinkimų teisei ir teisei rengti demonstracijas – riboti ir primena, kad bet kuri tokio pobūdžio išimtis turėtų būti pagrįsta ir proporcinga;

64.

ragina kartu su pagalbos programomis teikti politinę ir diplomatinę paramą ginant skaitmenines laisves šalyse, kurios gauna ES pagalbą;

65.

mano, kad į skaitmeninių laisvių ribojimą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama ES palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, o iš ES paramą ir pagalbą gaunančių šalių, išskyrus šalis, kuriose vyksta dideli konfliktai ir nelaimės arba kurios dar tik atkuriamos po konfliktų ir nelaimių, turėtų būtų taip reikalaujama naudoti IRT, kad būtų padidintas skaidrumas ir atskaitomybė;

66.

primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją įtraukti sąlygiškumo nuostatas, kuriomis įpareigojama garantuoti neribotą prieigą prie interneto ir skaitmenines laisves ir jų laikytis, į stojimo derybas ir derybas dėl bendrųjų susitarimų su trečiosiomis šalimis, dialogus dėl žmogaus teisių, derybas dėl prekybos ir visų formų bendravimą, susijusį su žmogaus teisėmis;

67.

ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir išlaikyti aukštus skaitmeninės laisvės standartus ES, visų pirma kodifikuojant tinklo neutralumo principą atitinkamame reglamente, siekiant sustiprinti Sąjungos patikimumą skatinant ir ginant skaitmenines teises visame pasaulyje;

68.

mano, kad būtina sukurti ES prekybos, saugumo ir užsienio politikos sričių sąveiką ir suderinti vertybes ir interesus, jei Sąjunga siekia visapusiškai pasinaudoti savo ekonomine galia ir veikti kaip pasaulinio masto veikėja ginant skaitmenines laisves;

69.

mano, kad siekiant parengti ir įvykdyti skaitmeninės laisvės strategiją būtina koordinuoti veiksmus ir imtis bendrų diplomatinių iniciatyvų su kitomis EBPO šalimis – tada veiksmai bus efektyvūs ir greitai įgyvendinami;

70.

ragina Komisiją ir Tarybą ES užsienio politikoje kuo greičiau patvirtinti skaitmeninės laisvės strategiją;

71.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir EIVT.