Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012IP0370

Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimas 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo (2012/2005(INI))

OJ C 68E , 7.3.2014, p. 15–20 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

7.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 68/15


2012 m. spalio 23 d., antradienis
Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimas

P7_TA(2012)0370

2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo (2012/2005(INI))

2014/C 68 E/03

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendro dangaus teisės aktų įgyvendinimo. Laikas pateikti rezultatus (COM(2011)0731),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendro Europos dangaus iniciatyvos technologinio pagrindo – SESAR programos diegimui skirti valdymo ir paskatų mechanizmai“ (COM(2011)0923),

atsižvelgdamas į baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0254/2012),

A.

kadangi įgyvendinant Bendrą Europos dangų (BED) jau padaryta didelė pažanga;

B.

kadangi tikimasi, kad 2012 m. bus itin svarbūs įgyvendinant BED;

C.

kadangi sukūrus Bendrą Europos dangų, kuriant tvaresnį aviacijos sektorių ir Europos lygmeniu veiksmingesnę oro eismo valdymo sistemą, bus daug sutaupoma ekonominiu, saugos ir aplinkosaugos požiūriais;

D.

kadangi oro eismo intensyvumas nuolat didėja, dėl to stokojama pajėgumų, o keleiviai vis dažniau susiduria su vėluojančiais skrydžiais ir taip daromas poveikis oro transporto bendrovių augimo planams; kadangi Europos oro erdvė yra viena iš labiausiai užimtų pasaulyje, ES oro uostais naudojasi daugiau kaip 750 mln. keleivių, tikimasi, kad iki 2030 m. šis skaičius padvigubės;

E.

kadangi BED sėkmė priklauso nuo integruoto požiūrio, kai atskiros valstybės narės nekelia grėsmės bendram projekto įgyvendinimui;

F.

kadangi 2012 m. gruodžio 4 d. funkcinių oro erdvės blokų sistemos įgyvendinimas turėtų būti užbaigtas, bet iš naujausių ataskaitų matyti, kad ši padėtis visai neatitinka šios BED teisės aktuose nurodyto reikalavimo;

G.

kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 691/2010 13 straipsnio 3 dalį Komisija, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo valstybių narių veiklos rezultatų planų gavimo, turėtų pateikti rekomendacijas, susijusias su persvarstytų veiklos rezultatų tikslų patvirtinimu, toms valstybėms narėms, kurios neatitinka visos Europos Sąjungos tikslų;

H.

kadangi šiuo metu nacionaliniai oro navigacijos paslaugų teikėjai, teikiantys oro eismo kontrolės paslaugas, yra taip pat suskaidyti, kaip ir politinė žemyno geografija, todėl, deja, atsiranda neveiksmingumo ir perkrovimo problemų;

I.

kadangi siekiant užbaigti BED įgyvendinimą reikia imtis priemonių, kurias taikant būtų pasiekti Europos oro erdvės saugos tikslai, taip sustiprinant dabartinius standartus ir užtikrinant nuolat aukštą piliečių saugos lygį;

J.

kadangi daroma didelė pažangą įgyvendinant kitas programas, pvz., Galileo ir globalią navigacijos palydovinę sistemą (GNSS);

K.

kadangi reikėtų kaip įmanoma greičiau sutarti dėl reikiamų lėšų sumos ir finansinių programų;

Terminas

1.

pripažįsta, kad yra suvaržymų, susijusių su BED teisės aktų įgyvendinimu; tačiau mano, kad būtinai reikia pasikliauti iki šiol padaryta pažanga ir kartu atsižvelgiant į veiklos aplinkybes numatyti privalomą BED įgyvendinimo grafiką;

2.

pabrėžia poreikį nedelsiant imtis veiksmų ir tęsti BED teisės aktų įgyvendinimą, taip pat toliau laikytis oro navigacijos paslaugų, ypač tinklo funkcijų, veiklos rezultatų plano;

3.

pažymi, kad šiuo metu vykdomas ypač svarbus programos diegimo etapas, kuris turi būti atliekamas laiku, sinchroniškai ir koordinuotai;

4.

įspėja, jog oro transporto srautų didėjimas reiškia, kad greitai bus visiškai išnaudotas Europos oro erdvės pajėgumas ir kad ši problema turi būti nedelsiant sprendžiama norint garantuoti gerą Europos visuomenei teikiamų oro transporto paslaugų kokybę ir užtikrinti, kad neišaugtų poveikis aplinkai ir klimatui;

5.

pabrėžia oro uostų, kaip Europos tinklo įvažiavimo ir išvažiavimo vietų, svarbą; ragina vykdant BED plėtrą visapusiškai atsižvelgti į juos, taip pat į regioninius oro uostus, kurie padeda pašalinti tinklo perkrovimo problemą ir padidinti pajėgumus;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant sėkmingai įgyvendinti BED teisės aktus, norint išvengti didėjančių grūsčių dėl vis intensyvėjančių eismo srautų ir pasenusių technologijų ir siekiant užtikrinti, kad Europos oro saugos nuostatos būtų nuoseklesnės;

7.

pažymi, kad vis sunkiau išlaikyti nuolat aukštą Europos saugos ir veiklos sąlygų lygį; ragina valstybes nares ir Komisiją paaiškinti atitinkamų Europos institucijų vaidmenį ir taip užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimų ir skaidrių tarptautinių oro erdvės saugos standartų;

8.

primena, kad reikia užtikrinti, jog Europos oro erdvė būtų kuo veiksmingesnė ne tik ekonominio pranašumo požiūriu, bet ir atsižvelgiant į aplinkosaugos, energetinę ir socialinę naudą, kurią taip pat gauna oro transporto keleiviai;

9.

pabrėžia, kad Komisijos naujausiame komunikate šiuo klausimu apskaičiuota, kad iki galo ir laiku įdiegus Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) technologiją bendras poveikis ES BVP -27 ES narėse per 2013–2030 m. laikotarpį galėtų būti 419 mlrd. eurų, tiesiogiai ir netiesiogiai būtų sukurta 328 000 tūkst. naujų darbo vietų ir bendrai sutaupyta apie 50 mln. tonų išmetamo CO2 kiekio;

10.

pabrėžia, kad, Komisijos nuomone, laiku įdiegus programą SESAR keleiviai gautų praktinės naudos: skrydžių laikas būtų sutrumpintas apie 10 proc. (arba devyniomis minutėmis), 50 proc. sumažintas skrydžių atšaukimų arba vėlavimų skaičius ir galbūt sumažėtų skrydžių kainos; tačiau pabrėžia, kad jeigu programos SESAR įdiegimas būtų atidėtas dešimčiai metų bendras poveikis būtų pražūtingas, nes dėl sumažinto bendro poveikio ES BVP būtų prarasta apie 268 mlrd. EUR, sukurta apie 190 000 mažiau naujų darbo vietų ir apie 55 mln. tonų mažiau sutaupyta CO2 kiekio;

11.

pažymi, kad kitos svarbios šalys ir regionai jau lenkia ES mokslinių tyrimų ir naujų technologijų plėtros srityse, taigi, apgailestauja, kad jei BED teisės aktų įgyvendinimo procesas nepagreitės ES gali prarasti savo pranašumą prieš kitus tarptautinės rinkos dalyvius;

12.

mano, kad tinkamas BED veikimas gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu visi suinteresuoti subjektai griežtai laikysis įvairių įgyvendinimo terminų;

13.

pabrėžia, kad buvo pradėta įgyvendinti bandomąsias programas ir jų rezultatai buvo teigiami;

14.

reikalauja, kad Komisija iki 2012 m. gruodžio mėn. Transporto ir turizmo komitetui praneštų apie visų oro navigacijos paslaugų teikėjų padarytą pažangą veiklos rezultatų plano įgyvendinimo srityje;

15.

reikalauja, kad Komisija iki 2013 m. kovo mėn. Transporto ir turizmo komitetui praneštų apie padarytą pažangą BED teisės aktų įgyvendinimo srityje, įskaitant ir pasekmių, susijusių su vėlavimu įdiegti funkcinių oro erdvės blokų sistemą, vertinimą;

Politinis indėlis

16.

primena valstybėms narėms apie jų viešai paskelbtą įsipareigojimą siekti Bendro Europos dangaus tikslo, kai didžia dauguma buvo pritarta atitinkamiems teisės aktams, ir primygtinai ragina valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti įgyvendinant šiuos teisės aktus; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares, kad jos laikydamosi ES veiklos tikslų, pristatytų nacionalinius veiklos rezultatų planus ir patvirtintų Komisijos siūlomus persvarstytus veiklos rezultatų tikslus; ragina Komisiją pradėti atitinkamus veiksmus, jei nesilaikoma šių teisės aktų įgyvendinimo terminų;

17.

primena aviacijos tikslus, numatytus baltojoje knygoje dėl transporto politikos ir aviacijos mokslinių tyrimų aukšto lygio grupės ataskaitoje „Skrydžio trajektorija 2050. Europos aviacijos vizija“;

18.

primygtinai ragina teikti prioritetą šiam klausimui ir mano, kad norint visapusiškai ir laiku įgyvendinti BED reikia užtikrinti valstybių narių ir visų dalyvaujančių subjektų aktyvią politinę paramą;

19.

pabrėžia, kad sėkmingas BED teisės aktų įgyvendinimas turės teigiamą skatinamąjį poveikį konkurencijai visoje ES ir pasaulyje, taip bus skatinamas augimas ir užimtumas, ypač aeronautikos ir aviacijos pramonėje;

20.

apgailestauja, kad nepaisant didelės socialinės ir aplinkosauginės naudos, visuomenė nepakankamai žino apie BED projektą ir nepakankamai jį supranta, ir kviečia Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus dėti daugiau pastangų gerinant viešuosius ryšius;

21.

pripažįsta problemas, su kuriomis susiduria Europos oro eismo valdymo įstaigos, ir patvirtina, kad įgyvendinant BED ypač svarbus žmogiškasis veiksnys ir veiksmingas socialinis dialogas; pripažįsta, kad reikia ir toliau daug dėmesio skirti atviroms atsiskaitymo procedūroms; pabrėžia, kad įgyvendinus BED atsiras didelė aukšto lygio ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa;

22.

visiškai gerbia valstybių narių suverenitetą ir su oro eismo valdymu susijusias nacionalines prerogatyvas vykdant karines ir kitas valstybės orlaivių operacijas ir rengiant mokymus; atkreipia dėmesį į valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti, kad lankstaus oro erdvės naudojimo sąvoka (1) būtų visiškai ir vienodai taikoma, ir pripažįsta, kad reikia remti jų pastangas šiam tikslui pasiekti; pabrėžia, kad prie valstybės orlaivių kategorijos priskiriami orlaiviai, vykdantys ne tik karinės aviacijos misijas, bet ir policijos, gaisrų gesinimo, pakrančių apsaugos, muitinės, civilinės saugos ir kitą veiklą, taigi orlaivių naudojimo sritys apima įvairią saugumo užtikrinimo ir krizių valdymo veiklą;

23.

mano, kad sėkmingas BED įgyvendinimas duos naudos visai tiekimo grandinei, įskaitant gamintojus, oro transporto bendroves, MVĮ, visą turizmo sektorių ir t. t.;

24.

išlieka labai susirūpinęs dėl to, kad funkcinių oro erdvės blokų sistemos diegimo procesas Europoje ne tik atsilieka nuo grafiko, bet jam trūksta ir turinio, taigi remia koordinatoriaus pastangas; pabrėžia, kad labai svarbu, jog valstybės narės bendradarbiautų, tarpusavyje koordinuotų ir kartu imtųsi politinių veiksmų, siekdamos iki 2012 m. gruodžio 4 d. sukurti funkcinius oro erdvės blokus; ragina Komisiją kruopščiai stebėti pokyčius ir, jei reikia, imtis teisinių veiksmų, įskaitant sankcijas, prieš valstybes nares, kurios nesilaiko įsipareigojimų, pagal BED teisės aktus;

25.

pabrėžia, kad funkcinių oro erdvės blokų sistemos diegimas neturi būti suvokiamas kaip atskiras reikalavimas, jie turi būti priemonės, kuriomis siekiama panaikinti Europos oro erdvės susiskaidymą ir pagerinti veiklos rezultatus ir be kurių negali būti baigtas BED; prašo Komisijos pasiūlyti strategiją, skirtą funkcinių oro erdvės blokų, kurie apimtų visapusiškai užbaigtus diegti centralizuotus modelius (pvz., tinklo valdytojas, SESAR bendroji įmonė, diegimo valdytojas), kūrimui pagreitinti; ragina Komisiją labiau naudotis savo įspėjimo priemonėmis ir, jei jos neturėtų poveikio, taikyti pažeidimo procedūrą toms valstybėms narėms, kurios dar nepasirašė susitarimų dėl funkcinių oro erdvės blokų sistemos įdiegimo;

26.

mano, kad pats veiksmingiausias ir našiausias būdas sukurti BED – taikyti metodą „iš viršaus į apačią“ ir todėl prašo Komisiją, remiantis 15 dalyje paminėta ataskaita, pasiūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama pašalinti pasekmes, atsiradusias dėl vėlavimo įgyvendinti funkcinių oro erdvės blokų sistemą ir greitai pereiti nuo „iš apačios į viršų“ prie „iš viršaus į apačią“ metodo siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti antrojo BED teisės aktų rinkinio tikslai;

27.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad išteklių stygiaus problema, ypač atsižvelgiant į nacionalinę priežiūros instituciją, būtų greitai sprendžiama nacionaliniu politiniu lygmeniu;

28.

pabrėžia, kad, siekdamos tinkamai atlikti savo vaidmenį BED sistemoje, nacionalinės priežiūros institucijos privalo būti funkciniu požiūriu atskirtos nuo oro navigacijos paslaugų teikėjų ir privalo savo įgaliojimus vykdyti nešališkai, nepriklausomai ir skaidriai;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu raginti nacionalinius oro susisiekimo paslaugų teikėjus aktyviai įgyvendinti BED teisės aktus;

30.

dar kartą patvirtina, kad saugų, veiksmingą ir lankstų oro erdvės naudojimą galima pasiekti tik užtikrinant glaudų civilinių ir karinių oro erdvės naudotojų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą;

31.

kviečia valstybes nares, padedant atitinkamoms Europos agentūroms, daug dėmesio skirti siekiant skatinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą ir koordinavimą su kaimyninėmis šalimis;

32.

primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau suteikti reikiamą finansavimą, kad būtų baigta kurti BED sistema; palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė BED iniciatyvą ir programą SESAR kaip horizontalius prioritetus, finansuojamus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

Programos SESAR diegimo strategija

33.

pripažįsta, kad pramonės įmonės ir ES daug finansinių išteklių investavo į SESAR technologijos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ir mano, kad atėjo laikas nustatyti priemones, kurių reikia norint gauti naudos iš šių investicijų įgyvendinant BED teisės aktus;

34.

primena, kad reikalingas BED iniciatyvos įgyvendinimo grafiko ir programos SESAR, kuri yra BED dalis, plėtros ir įdiegimo etapų koordinavimas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1070/2009;

35.

atkakliai tvirtina, kad, nepaisant šių didelių investicijų, nemažai svarbios apčiuopiamos naudos galima gauti derinant veiksmus, taip pat optimizuojant skrydžius, taupant degalus, mažinant triukšmą ir oro taršą ir darant mažiau poveikio klimato kaitai ir lanksčiai bei saugiai naudojant mažiau suskaidytą oro erdvę; pabrėžia veiksmingumą, kurio būtų galima pasiekti labiau koordinuojant civilinę ir karinę struktūras, nes naudojant bendrą infrastruktūrą išlaidos būtų mažesnės; pabrėžia, kad didesnis valstybių narių sąveikumas ir geresnis funkcinių oro erdvės blokų sistemos įgyvendinimas taip pat būtų naudingas vykdant tarptautines operacijas;

36.

supranta, kad SESAR technologija ir BED įgyvendinimas yra glaudžiai susiję politikos sritys, kurių plėtra galėtų būti abipusiai naudinga, todėl ragina pramonės atstovus labai atsakingai vykdyti projekto SESAR diegimo etapo veiksmus;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad gamintojai jau sukūrė technologijas ir jomis jau galima naudotis, taigi programa SESAR gali būti sėkmingai įgyvendinama;

38.

pripažįsta, kad verslo atstovų susidomėjimas investicijomis į SESAR technologijas yra didesnis pagrindiniuose didžiausiuose ir labiausiai perpildytuose nei mažuose regioniniuose oro uostuose arba oro uostuose, kurie turi tik sezoninius maršrutus; tačiau mano, kad viso tinklo veiklos rezultatai būtų pagerinti labiau paskirsčius programos SESAR, kuriai teikiamas viešasis finansavimas, galimybes;

39.

mano, kad norint užtikrinti esamų ir naujų technologijų sąveiką visame pasaulyje, reaguojant į pastangas įgyvendinti standartizavimą, pavyzdžiui, tokį, kurio reikalauja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacija (ICAO), reikia pasaulio mastu suderinto požiūrio ir ragina pasirašyti bendradarbiavimo protokolus mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;

40.

mano, kad ir toliau turėtų būti stiprinamas veiklos rezultatų ramstis norint, kad oro navigacijos paslaugų teikėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai kuo geriau vykdytų savo strateginę partnerystę ir būtų skatinami siekti tikslų;

41.

pabrėžia, kad karinė bendruomenė atlieka vieną pagrindinių vaidmenų įgyvendindama BED iniciatyvą ir turėtų visapusiškai dalyvauti visais lygmenimis ir labai ankstyvuose etapuose; pripažįsta pažangą, padarytą įgyvendinant BED teisės aktus, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant koordinuoti karinę veiklą; pripažindamas nacionalinius civilinių ir karinių santykių ypatumus, ragina valstybes nares daugiausia dėmesio skirti glaudesniam bendradarbiavimui ir sąveikumui civilinėje ir karinėje srityse ir taikyti geriausią šios srities patirtį;

42.

laikosi nuomonės, kad reikia skatinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis siekiant ateityje išplėsti BED iniciatyvą už ES ribų;

43.

pabrėžia, kad reikia panaikinti Europos oro erdvės susiskaidymą, diegiant technologines naujoves, sustiprinant oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatų planą ir laiku įgyvendinant funkcinius oro erdvės blokus, kad būtų užtikrintas teigiamas BED poveikis

44.

teigiamai vertina nuolatinę valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, kurie padeda siekti BED teisės aktų aiškinimo ir įgyvendinimo darnos, paramą;

45.

pritaria viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės požiūriui, kuris gali būti naudingas visiems, jei jis bus struktūriškai apibrėžtas ir tinkamai bei veiksmingai vykdomas kartu dirbant, taikant paskatas ir laikantis įsipareigojimų;

46.

primygtinai ragina užtikrinti, kad BED teisės aktų įgyvendinimas būtų naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, nustatant sumažintus naudotojo mokesčius galutiniam vartotojui, t. y. keleiviui;

47.

mano, kad už BED įgyvendinimą atsakingos institucijos turėtų visada glaudžiai bendradarbiauti ir vengti konfliktų;

48.

ragina laiku parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl būsimo SESAR bendrosios įmonės vaidmens, kad ji ir ateityje galėtų ir toliau vykdyti savo veiklą, nes ši įmonė yra itin svarbi norint sėkmingai įgyvendinti BED; pabrėžia, kad buvo dedamos pastangos siekiant įrodyti jos veiksmingumą;

49.

ragina Komisiją nedelsiant nustatyti tinkamus valdymo, paskatų ir finansinius mechanizmus, įskaitant valstybės finansavimą, kurie yra būtini, kad būtų užtikrintas laiku atliekamas ir veiksmingas SESAR technologijų diegimas, įtraukiant atitinkamas institucijas ir suinteresuotuosius subjektus ir ypatingą dėmesį atkreipiant į naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimą;

50.

pažymi, kad, nors karinė ir civilinė kompetencija būdinga įvairių suinteresuotųjų institucijų, pvz., Bendro dangaus komiteto, Eurokontrolės ir SESAR bendrosios įmonės, skirtingų lygmenų veiklai, vis dar reikia koordinuotai atlikti išsamią BED/SESAR poveikio karinėms pajėgoms analizę; pabrėžia, jog būtina į procesą įtraukti Europos Sąjungos karinį komitetą (EUMC), nes taip būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai informuojami gynybos vyriausieji pareigūnai;

51.

šiuo požiūriu pripažįsta, kad Europos gynybos agentūra (EGA) įprastai atlieka jungiamosios grandies tarp gynybos bendruomenės ir Komisijos funkciją ir karinių suinteresuotųjų subjektų tarpininko vaidmenį; pritaria, kad reikia didinti EGA vaidmenį formuojant politinį sąmoningumą, kuriant tinklus, padedant įdiegti programą SESAR ir remiant valstybes nares joms atliekant finansų ir veiklos rizikos analizę; pažymi, jog EGA yra gerai pasirengusi, kad galėtų padėti įveikti būsimas BED problemas, pvz., įrangos ir mokymų srityje; palankiai vertina valstybių narių sprendimą remiant EGA su programa SESAR susijusioje veikloje įtraukti Europos Sąjungos karinį štabą (EUMS); palankiai vertina tai, kad sukurtas BED/SESAR karinio įgyvendinimo forumas, kurį finansiškai remia EGA, ir skatina toliau veiksmingai tęsti jo veiklą, nes tai puikus būdas suburti visus atitinkamus gynybos bendruomenės subjektus; pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su NATO ir palankiai vertina šioje srityje vykstančius pokyčius;

*

* *

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  2004 m. kovo 10 d. valstybių narių pareiškimas dėl karinių klausimų, susijusių su Bendru Europos dangumi, (OL L 96, 2004 3 31, p. 9).


Top