3.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 353/38

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir į 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Rio + 20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ (COM(2011)0363),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2010-ųjų metinė ataskaita“ (SEC(2011)0193),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“ ir „Pekinas + 15“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. Europos lyčių lygybės instituto parengtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos K srities „Moterys ir aplinka“ veiksmų įgyvendinimo Europos Sąjungoje apžvalga. Lyčių lygybė ir klimato kaita“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP), Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ir Mažiausiai išsivysčiusių šalių, prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių ir mažų salų besivystančių valstybių JT vyriausiojo įgaliotinio biuro (UN-OHRLLS) kartu paskelbtą ataskaitą „Kodėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims svarbu plėtoti ekologišką ekonomiką“ (1), kuri buvo parengta 2011 m. gegužės mėn. vykusiai IV-ajai JT konferencijai dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo mėn. JTAP ataskaitą „Ekologiškos darbo vietos: siekiant tinkamo darbo tvarioje aplinkoje, kurioje išmetama mažai anglies junginių“ (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų Lygių galimybių ir moterų įgalinimo padalinio (JT Moterys) ataskaitą „Lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims svarba siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi“ (3), parengtą prieš paskelbiant 2012 m. vyksiančios Jungtinių Tautų konferencijos tvaraus vystymosi klausimais („Rio + 20“) baigiamąjį dokumentą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 1 d. Moterų pagrindinės grupės pareiškimo dėl pozicijos „Rio + 20“ klausimais santrauką (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Moterų pagrindinės grupės nuomonę „Lyčių perspektyva ekologiškoje ekonomikoje“ (5), pateiktą rengiantis 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijai tvaraus vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. paskelbtą oficialią vyriausybės ataskaitą „Automobilis, kepsnys, būstas. Tvarūs poreikiai – racionalesnis vartojimas“ (šved. „Bilen, Biffen, Bostaden: Hållbara laster – smartare konsumtion“) (6) (Stokholmas, Švedija),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl moterų ir klimato kaitos (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.) (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais („Rio + 20“) (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (12),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0235/2012),

A.

kadangi ekologiška ekonomika apibūdinama kaip tvari ekonomika, kuria užtikrinamas socialinis ir ekologinis tvarumas; kadangi socialinis tvarumas apima socialinę tvarką, grindžiamą lyčių ir socialine lygybe, neskirstant asmenų pagal lytį, etninę kilmę, odos spalvą, religiją, seksualinę orientaciją, neįgalumą ar politines pažiūras;

B.

kadangi dėl klimato kaitos ir mažėjančios biologinės įvairovės kyla grėsmė moterų ir vyrų gyvenimo sąlygoms bei materialinei ir psichologinei gerovei; kadangi mūsų ekosistemos išsaugojimas yra ekologiškos ekonomikos kertinis akmuo; kadangi dabartinė karta negali būsimoms kartoms palikti spręsti dabartines aplinkos problemas; kadangi ekologinis tvarumas apima bednruomenės išteklių naudojimo, išsaugojimo ir didinimo aspektus, siekiant palaikyti ekologinius procesus, nuo kurių priklauso gyvenimas, ir dabar bei ateityje didinti bendrą gyvenimo kokybę;

C.

kadangi dėl lytims priskiriamų vaidmenų moterys neturi tokios pat įtakos kaip vyrai aplinkai ir kadangi daugelyje šalių struktūrinės normos ir diskriminacija trukdo moterims naudotis ištekliais ir galimybėmis, leidžiančiomis valdyti situaciją ir prie jos prisitaikyti;

D.

kadangi aplinkos apsaugos politika daro tiesioginį poveikį asmenų sveikatai ir socialinei ir ekonominei padėčiai ir kadangi dėl lyčių nelygybės ir dėl dėmesio skirtingai moterų ekonominei ir socialinei padėčiai bei skirtingiems jų poreikiams trūkumo moterys neretai patiria neproporcingai didelį neigiamą aplinkos būklės blogėjimo ir netinkamos šios srities politikos poveikį;

E.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse moters vaidmuo ekologiškoje ekonomikoje vis dar nėra pakankamai vertinamas ir pripažįstamas ir kadangi dėl to atsiranda įvairi moterų galimybes, pvz., socialinės apsaugos, sveikatos draudimo, tinkamo darbo užmokesčio ir teisių į pensiją, mažinanti diskriminacija,;

F.

kadangi neturtingiausiems asmenims, kurių, kaip manoma, 70 proc. yra moterys, klimato kaita ir ekosistemos nykimas darys didžiausią poveikį;

G.

kadangi labai svarbu pereiti prie ekologiškos ir tvarios ekonomikos, siekiant mažinti poveikį aplinkai, stiprinti socialinį teisingumą ir kurti visuomenę, kurioje moterys ir vyrai turėtų vienodas teises bei galimybes;

H.

kadangi perėjimas prie ekologiškos ekonomikos dažnai sudaro ypatingų kliūčių moterų integracijai ekologiškų darbo vietų rinkoje, nes moterims dažnai stinga tinkamo techninio išsilavinimo, reikalingo specializuotoms darbo vietoms ekologiškoje ekonomikoje užimti;

I.

kadangi tariantis aplinkos klausimais, diskutuojant biudžeto klausimais, taip pat priimant sprendimus, kuriais siekiama sukurti ekologišką ekonomiką, dalyvauja aiškiai per mažai moterų;

J.

kadangi vartojimo ir gyvenimo įpročiai turi didelę įtaką aplinkai ir klimatui; kadangi turtingų šalių vartojimo įpročiais, pvz., susijusiais su mityba ir transportu, neužtikrinamas ilgalaikis tvarumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi vyrai ir moterys pasaulyje turi teisę gyventi kokybiškai, užtikrinant deramą psichologinės gerovės lygį;

K.

kadangi moterų ir vyrų vartojimo įpročiai paprastai skiriasi; kadangi moterys, kad ir koks būtų jų socialinis ir ekonominis statusas, vartoja mažiau negu vyrai, tačiau taip pat atrodo, kad jos labiau linkusios imtis veiksmų aplinkai apsaugoti – priimti sprendimus dėl vartojimo, pvz., valgyti mažiau mėsos, važinėti mažesniais automobiliais ir efektyviau naudoti energiją;

L.

kadangi moterys dėl dabartinės lyčių galios struktūros neturi nei tokių pat galimybių, nei tokių pat sąlygų naudotis transporto priemonėmis kaip vyrai; kadangi, norint pagerinti moterų galimybes naudotis transporto priemonėmis, būtina naudoti efektyvesnes viešojo transporto priemones, sukurti daugiau pėsčiųjų takų ir dviratininkų takelių bei sumažinti atstumus iki paslaugų teikimo vietų, taip pat plėsti ir didinti žinias apie aplinką tausojančias transporto priemones ir plėtoti šios srities inovacijas;

M.

kadangi moterys dėl žemesnio socialinio ir ekonominio statuso, palyginti su vyrais, dėl tradiciškai neproporcingai didelės joms tenkančios namų ūkio priežiūros pareigų dalies ir dėl pavojaus patirti smurtą, kuris kyla konfliktinėse situacijose, atsirandančiose ar paaštrėjančiose dėl gamtos išteklių trūkumo, yra ypač neapsaugotos nuo ekologinių pavojų ir klimato kaitos padarinių;

N.

kadangi moterys turi visapusiškai dalyvauti kuriant ekologiškos ekonomikos politiką, priimant dėl jos sprendimus ir ją įgyvendinant; kadangi moterų dalyvavimas pagerino reagavimą į kritinius atvejus, padidino biologinę įvairovę, pagerino apsirūpinimo maistu saugumą, sumažino dykumėjimą ir padidino miškų apsaugą;

O.

kadangi trūksta išsamių palyginamų duomenų apie ekologiškos ekonomikos poveikį darbo rinkai;

1.

pabrėžia, kad būtina skatinti visuomenę pereiti prie ekologiškos ekonomikos, aplinkos reikalavimus įgyvendinant kartu su socialiniu tvarumu, taip pat lyčių lygybe ir socialiniu teisingumu;

2.

pažymi, kad tam tikri svarbūs ekologiškos ekonomikos aspektai susiję su ekosistema, vartojimu, mityba, augimu, transportu, energija ir socialiniu sektoriumi;

3.

apgailestauja, kad į Komisijos komunikatą Europos Sąjungos institucijoms ir komitetams „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ visiškai neįtrauktas lyčių aspektas;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal amžių ir lytį suskirstytus duomenis, planuojant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos bei klimato sričių strategijas, programas ir biudžeto projektus; nurodo, kad neturint statistinių duomenų sunkiau įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis siekiama didinti lygybę;

5.

apgailestauja, kad lyčių problemos ir lyčių aspektai netinkamai įtraukti į tvaraus vystymosi politikos kryptis ir programas; primena, kad neįtraukiant lyčių aspekto į aplinkos apsaugos politikos kryptis didėja lyčių nelygybė, ir ragina Komisiją ir valstybes nares aplinkos apsaugos politikoje tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis nustatyti lyčių aspekto integravimo priemones;

6.

ragina Komisiją atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su lyčių aspektu ir ekologiška ekonomika, taip pat su moterų indėliu į ekologiškų inovacijų, paslaugų ir produktų plėtrą;

7.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti it skatinti tikslinius mokslinius tyrimus dėl to, kaip perėjimas prie ekologiškos ekonomikos paveiks skirtingų sektorių moteris ir vyrus, ir dėl moterų vaidmens padedant pereiti prie ekologiškos ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares į įtraukti lyčių aspektą į aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai vertinimo tyrimus;

8.

pripažįsta, kad reikia skubiai sudaryti tarptautinį susitarimą dėl bendros ekologiškos ekonomikos, grindžiamos tiek socialinio, tiek ekologinio tvarumo ramsčiais, apibrėžties; pabrėžia, kad apibrėžiant ekologiškos ekonomikos siekius ir tikslus pilietinė visuomenė, ypač socialiniai judėjimai, aplinkos apsaugos organizacijos ir moterų teisių organizacijos, atlieka svarbų vaidmenį;

9.

ragina Komisiją nustatant, įgyvendinant ir kontroliuojant aplinkos apsaugos politikos kryptis visais lygmenimis, įskaitant vietos ir regionų plėtrą ir su moksliniais tyrimais susijusią veiklą, sistemingai įtraukti lyčių lygybės aspektą; ragina Komisiją naudotis lyčių aspekto integravimo skatinimu kaip gero valdymo priemone ir jį remti;

10.

ragina Komisiją skatinti lyčių lygybę, nes tai yra svarbiausias klausimas rengiant būsimus ES struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF)) ir bendros žemės ūkio politikos reglamentus ir programas ir vedant derybas dėl jų, ypač taikant priemones, susijusias su perėjimu prie ekologiškos ekonomikos;

11.

pažymi, kad atsinaujinančioji energija gali būti naudojama atokiose ir izoliuotose vietovėse, kur netiekiama elektros energija, ir kad ja prisidedama gaminant aplinkos neteršiančią energiją; todėl ragina valstybes nares kurti atsinaujinančiosios energijos struktūras pasinaudojant ERPF ir ESF lėšomis; ragina diegti daugiau inovacijų ir užtikrinti aktyvesnį tiek vyrų, tiek moterų dalyvavimą kuriant, pvz., aplinką tausojančias energijos ir statybos rūšis;

12.

ragina Komisiją rengiant informacines kampanijas supažindinti su perėjimo prie ekologiškos ekonomikos svarba ir su teigiamu aplinkos apsaugos politikos krypčių, kurias įgyvendinant atsižvelgiama į lyčių aspektus, poveikiu;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares į visas aplinkos politikos sritis ir visus ekonominių sprendimų priėmimo lygmenis įtraukti lyčių lygybės tikslus; nurodo, kad šie tikslai turi būti įgyvendinami konsultuojantis su pilietine visuomene;

14.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti naują socialinį ekonomikos augimo kriterijų „klimatui nekenkiantis“, į kurį būtų įtraukti neekonominiai gerovės aspektai ir pagal kurį visų pirma daugiausia dėmesio būtų skiriama su tvariu vystymusi susijusiems klausimams, pvz., lyčių lygybei ir skurdo bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui;

15.

pažymi, kad priemonės, kuriomis siekiama patenkinti teisėtus žmonių reikalavimus dėl būsto, maisto, maisto produktų, energijos ir darbo, visada turi būti priimamos stengiantis saugoti ekosistemą ir mažinti klimato kaitą, žemės išteklius naudoti užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, didinant lygybę ir šiuos išteklius paskirstant pagal aplinkosauginio teisingumo principus;

16.

pabrėžia, kad svarbu garantuoti geras gyvenimo sąlygas mūsų vaikams ir anūkams ir užtikrinti, kad vystant ekonomiką dabartiniai poreikiai būtų tenkinami nedarant žalos būsimų kartų poreikiams;

17.

pabrėžia, kad BNP yra gamybos, o ne aplinkos tvarumo, tausaus išteklių naudojimo, socialinės įtraukties ar apskritai visuomenės vystymosi rodiklis; ragina nustatyti naujus aiškius ir išmatuojamus rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę, efektyvų išteklių naudojimą ir socialinį teisingumą;

18.

ragina valstybes nares imtis finansų politikos priemonių, kuriomis skatinama kurti ekologišką ekonomiką, tiek finansiškai įvertinant poveikį aplinkai, tiek skiriant lėšų ekologinėms inovacijoms ir tvariai infrastruktūros sistemai remti;

19.

mano, kad ES viešosios lėšos turi būti daugiau naudojamos tvarioms viešosioms gėrybėms finansuoti;

20.

ragina nustatyti sąlygas, kad ES subsidijos būtų skiriamos tik veiklai, kuri yra palanki aplinkai ir skatina socialinį tvarumą;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares diegti tvarią transporto sistemą, kuria būtų vienodai atsižvelgiama į vyrų ir moterų judumo poreikius ir kuri darytų nedidelį poveikį aplinkai;

22.

prašo Komisijos mokslinių tyrimų finansavimą, kuris yra labai svarbus svertas, skirti įnovatyvaus ir tvaraus transporto projektams;

23.

ragina valstybes nares mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai bei energetikai ir didinti lygybę, gerinant galimybes naudotis informacinių technologijų sistemomis ir teritorijas planuojant taip, kad būtų mažinami eismo srautai;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti transporto rūšių klasifikaciją, aiškiai nurodant transporto rūšis, kurioms reikia teikti pirmenybę, kad būtų pasiekti pagrindiniai aplinkos ir eismo tikslai;

25.

kadangi kiekviena vietos padėtis skiriasi, prašo, kad prieš parengiant transporto hierarchijos sistemą, būtų surinkti statistiniai duomenys, siekiant įvertinti viešojo ir asmeninio transporto poveikį aplinkai, ir prašo atitinkamas valdžios institucijas šioje srityje užtikrinti pavyzdinį viešąjį administravimą;

26.

prašo valstybių narių į atitinkamų audito institucijų vykdomą viešųjų finansų auditą įtraukti valdžios sektoriaus naudojimosi viešuoju transportu poveikį;

27.

prašo valstybes socialinėmis ir mokestinėmis priemonėmis skatinti nuotolinį darbą, taip pat sudaryti teisines sąlygas, kuriomis būtų apsaugomi darbuotojai;

28.

ragina valstybes nares gerokai sustiprinti viešąjį transportą gerinant transporto paslaugų kokybę, didinant transporto rūšių ir įrenginių saugumą, patogumą ir fizinį prieinamumą ir diegiant integruotas papildomas transporto sistemas, be kita ko, mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, pagerinant moterų, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių galimybes keliauti užtikrinant geresnę jų socialinę įtrauktį ir gerinant jų gyvenimo sąlygas;

29.

pabrėžia, kad investuojant į tvarias transporto sistemas turi būti atsižvelgiama į tai, kad moterų ir vyrų požiūris į viešąsias erdves skiriasi ir yra pagrįstas skirtingu rizikos vertinimu; tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama tam, kad ir vyrams, ir moterims transporto sistemoje būtų sukurta saugi aplinka;

30.

pažymi, kad ekologiškos darbo vietos tam tikruose, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, transporto, viešųjų paslaugų, mokslinių tyrimų, technologijų, IT, statybų ir atliekų, sektoriuose labai svarbios kuriant ekologišką ekonomiką;

31.

ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą ekologiškos ekonomikos sektoriuje, palengvinant jų prieigą prie šio sektoriaus platinant duomenis, rengiant mokymus ir kuriant priemones moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti; ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą aplinkos apsaugos plėtros ir aplinką tausojančių technologijų vystymo srityse, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, žemės ūkio ir turizmo sektoriuose, pvz., tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinančiosios energijos, žemės ūkio ir turizmo ir ekologiškų inovacijų plėtros srityje, visų pirma paslaugų sektoriuje; pabrėžia, kad atsinaujinančioji energija gali sudaryti naujų darbo galimybių verslininkėms tose vietovėse, kuriose moterų nedarbo lygis yra ypač aukštas;

32.

ragina valstybes nares užtikrinti moterims tinkamas darbo sąlygas ir tvirtą socialinį dialogą, sudaryti sąlygas moterims naudotis deramo lygio sveikatos priežiūros, švietimo ir būsto paslaugomis ir aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie naujų ekologiškų darbo vietų;

33.

pažymi, kad tvari ekonomika reiškia „visiems ekologiška ekonomika“, padedanti kurti tinkamas darbo vietas ir burti darnias bendruomenes, taip pat suteikianti galimybę tinkamiau paskirstyti turtą;

34.

pažymi, kad, kaip ir ekologiškos darbo vietos, bet kokia nedidelį poveikį aplinkai daranti veikla yra svarbi kuriant ekologišką ekonomiką; pažymi, kad nors ši veikla gali būti vykdoma privačiajame paslaugų sektoriuje, ji taip pat gali būti vykdoma socialiniame sektoriuje, pavyzdžiui, mokyklose ir socialinių paslaugų srityje;

35.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtraukti lyčių aspektą, sprendimus priimančiose politinėse institucijose ir vyriausybės paskirtose įstaigose ir institucijose, kuriose nustatomos, planuojamos ir įgyvendinamos aplinkos apsaugos, energetikos ir ekologiškų darbo vietų politikos kryptys, ir moterų dalyvautų tiek pat kiek vyrų; ragina valstybes nares ekologiškų darbo vietų sektoriuje daugiau moterų pavesti atlikti vadovų funkcijas bei paskirti į įmonių valdybas; pabrėžia, kad, jeigu šio tikslo negalima pasiekti savanoriškai, turi būti imamasi tikslinių priemonių, pavyzdžiui, nustatant kvotas ar taikant kitus metodus, kad būtų stiprinama lygybė ir demokratija;

36.

pabrėžia, kad ekonomikos tapimas ekologiška ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos padės sukurti didelę kvalifikuotų darbuotojų paklausą; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, ypač darbo vietose, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, moterims itin nepakankamai atstovaujama; mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės parengtų veiksmų planus, kuriais būtų siekiama skatinti daugiau moterų rinktis tokių sričių kaip inžinerija, gamtos mokslai, informacinės technologijos ir kitos pažangios technologijos studijas ir karjerą, nes ateityje šiose srityse bus steigiama daug ekologiškų darbo vietų;

37.

ragina valstybes nares taikyti ir tobulinti metodus, kuriais siekiama skatinti moteris rinktis studijas ir darbą aplinkos, transporto ir energetikos sektoriuose užtikrintai kovojant su stereotipais, pagal kuriuos siekti karjeros gamtos ir taikomųjų mokslų srityje yra palankiau vyrams;

38.

pabrėžia būtinybę remti ir skatinti moterų galimybes gauti mažoms įmonėms teikiamus mikrokreditus;

39.

ragina valstybes nares taikyti ir tobulinti metodus, kuriais siekiama skatinti moteris rinktis nedidelį poveikį aplinkai darančias studijas ir karjerą socialiniame sektoriuje;

40.

ragina valstybes nares rengti mokymus pasinaudojant tokiomis ES programomis, kaip ERPF ir ESF, kurios leidžia suteikti moterims daugiau galimybių užimti naujas ekologiškas darbo vietas ir naudotis nedidelį poveikį aplinkai darančiomis technologijomis tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojos moterys būtų labiau įtraukiamos į mokymo projektus ir programas, skirtus perėjimui prie ekologijos, t. y. į atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriaus ir darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, projektus ir programas, ir sutelkti dėmesį į moterų švietimą ir mokymą, kad jos galėtų įgyti kompetenciją ir kvalifikaciją ir vienodomis sąlygomis konkuruoti su vyrais užimtumo ir profesinės karjeros raidos srityse; pažymi, kad vyrai turi daugiau galimybių pasinaudoti pažangiomis žemės ūkio priemonėmis ir verslo technologijomis, kurių ekologiškoje ekonomikoje reikia aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietoms užimti;

41.

pažymi, kad, siekiant suteikti galimybes moterims tokiomis pat sąlygomis kaip vyrai dalyvauti kuriant ekologišką ekonomiką, būtina steigti daugiau vaikų priežiūros įstaigų ir senelių namų, užtikrinti, kad vyrai ir moterys galėtų suderinti profesinį bei šeiminį gyvenimą, ir užtikrinti moterų lytines bei reprodukcines teises; pažymi, kad politikos kryptimis ir reglamentais turėtų būti siekiama teikti paramą socialinės apsaugos, šeimos planavimo ir vaikų priežiūros sritims, kadangi, kad visuomenėje, kuri patenkins šiuos poreikius, moterys galės perduoti savo patirtį ir vienodai padėti kurti klestinčią ekologišką ekonomiką;

42.

pažymi, kad ekologiškesnės ekonomikos kūrimas turi būti laikomas ekonominės plėtros skatinimo priemone, ypač atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir į strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas kurti ekologiškesnę ekonomiką, skatinant investicijas ir programas, kuriomis populiarinamos ekologinės inovacijos ir ekologiškos darbo vietos ir kurios orientuotos į tuos asmenis, kuriems jų reikia labiausiai; tvirtina, kad lyčių aspektas yra labai svarbus siekiant išvengti didėjančios nelygybės;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti ir analizuoti pagal lytį suskirstytus duomenis apie finansinių išteklių paskirstymą siejant tai su pagal lytį suskirstytais sektoriais ir ekologiškomis inovacijomis ir nustatyti rodiklius, kad būtų galima įvertinti galimą atskirą ekologiškos ekonomikos poveikį teritorinei ir socialinei sanglaudai; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti strategines kryptis ir priemonių rinkinius, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į galimus užimtumo lygio ir darbo rinkos struktūros pokyčius;

44.

mano, kad, pradėjus taikyti platesnius ir tvaresnius ekonominius rodiklius ir vystymosi politikos srityje, besivystančiose šalyse bus pabrėžiami socialiniai ir aplinkos tikslai ir kad specialios politikos kryptys ir reglamentai padėtų užtikrinti moterų nuosavybės teises į gamtos išteklius ir jų kontrolę; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų galimybes naudotis paslaugomis ir naujomis technologijomis, kurių reikia energijos ir vandens ištekliams, verslo įmonėms ir žemės ūkio gamybai valdyti ir eksploatuoti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą verslo ir vadovavimo įmonėms srityse;

45.

ragina Komisiją visapusiškai pripažinti ir atkreipti dėmesį į daugialypį aplinkos būklės blogėjimo poveikį lygybei, visų pirma moterų ir vyrų lygybei, ir užtikrinti, kad rengiant naujus klimato kaitos ir aplinkos tvarumo sričių politikos pasiūlymus būtų skatinamos lygios moterų teisės;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti rodiklius, kuriais siekiama įvertinti projektų ir programų poveikį kiekvienai iš lyčių ir skatinti įtraukti lygybės ir lyčių aspektą į aplinkos strategijas, siekiant kurti ekologišką ekonomiką;

47.

ragina Komisiją ypač atsižvelgti į tai, kad daugelyje pasaulio šalių mergaitėms ir moterims svarbu turėti galimybes gauti švaraus vandens, nes dažnai jos turi ieškoti vandens ir jį nešti į savo namus; pabrėžia, kad taip pat svarbu pasinaudoti vietos moterų žiniomis apie vietines ekosistemas;

48.

ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į tai, jog daugelyje besivystančių šalių moterų galimybės siekti karjeros ekologiškoje ekonomikoje vis dar yra labai ribotos dėl vyraujančios patriarchalinės visuomenės struktūros ir socialinių sąlygų ir todėl moterims nesuteikiama informacija, mokymai ir technologijos, kurių reikia norint įsidarbinti šiame sektoriuje;

49.

ragina Komisiją ypač atkreipti dėmesį į tai, kad milijardai asmenų yra visiškai priklausomi nuo biomasės, kaip energijos šaltinio, ir kad vaikai ir moterys patiria sveikatos problemų, susijusių su biomasės rinkimu, apdirbimu ir naudojimu; pabrėžia, kad todėl būtina investuoti į atsinaujinančiuosius ir efektyvesnius energijos šaltinius;

50.

ragina atlikti nuodugnias poveikio, kurio tikimasi įgyvendinus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, suderėtus tarp ES ir trečiųjų šalių, analizes atsižvelgiant į klimato, lyčių ir tvarumo aspektus; taip pat primygtinai ragina Komisiją leisti aiškiai remti pastangas kovoti su klimato kaita ir įtraukti šiuos aspektus į visus paramos prekybai projektus ir į kitus projektus, susijusius su parama vystymuisi;

51.

ragina Komisiją parengti modernaus technologijų ir patirties perdavimo programas, siekiant padėti besivystančioms šalims ir besivystantiems regionams prisitaikyti prie aplinkos pokyčių;

52.

pabrėžia, kad rengiant kovos su klimato kaita strategijas turi būti atsižvelgiama į lyčių nelygybę, susijusią su galimybėmis naudotis ištekliais, pavyzdžiui, mikrokreditais, kreditais, informacija ir technologijomis;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.