7.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 258/91

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine įvykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų planą, taip pat į Jungtinių Tautų „Pekino + 5“, „Pekino + 10“ ir „Pekino + 15“ specialiosiose sesijose atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. priimtus vėlesnius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į JTBKKK sprendimą 36/CP.7 dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo atstovaujant šalims organuose, įsteigtuose pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir 2001 m. lapkričio 9 d. pasirašytą Kioto protokolą,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. priimtą Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17) (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais (Rio+20) (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0049/2012),

A.

kadangi klimato kaita lyties požiūriu nėra neutrali ir jos poveikis lytims skirtingas;

B.

kadangi vartojimo įpročiai ir gyvenimo būdas daro svarbų poveikį klimato kaitai;

C.

kadangi moterys sudaro apytiksliai 50 proc. pasaulio gyventojų ir kadangi jos vis dar prisiima palyginti yra palyginti labiau atsakingos už kasdienį vartojimą, vaikų priežiūrą ir buitį; kadangi moterų ir vyrų vartojimo įpročiai skiriasi, nes moterys vartoja tvariau nei vyrai ir rinkdamosi tvarius vartojimo įpročius rodo didesnį norą imtis aplinkos išsaugojimo veiksmų;

D.

kadangi dėl lyčių vaidmens moterų poveikis aplinkai nėra toks pats kaip vyrų, moterų galimybę naudotis ištekliais ir būdais įveikti problemas ir prisitaikyti labai riboja diskriminacija pajamų, galimybės naudotis ištekliais, politinės įtakos, išsilavinimo ir atsakomybės už namų ūkį požiūriu;

E.

kadangi dėl klimato kaitos nelygybė padidės ir esama rizikos, kad klimato kaitos politika taip pat turės neigiamą poveikį lyčių pusiausvyrai ir moterų teisėms, jeigu ją kuriant nuo pat pradžių nebus atsižvelgiama į lyčių diskriminaciją;

F.

kadangi be tikros lyčių lygybės nebus teisingumo klimato srityje, ir kadangi nelygybės panaikinimo ir kovos su klimato kaita nereikėtų laikyti tarpusavyje prieštaraujančiais dalykais;

G.

kadangi demokratija, žmogaus teisių paisymas ir lygios vyrų ir moterų galimybės padeda siekti tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos;

H.

kadangi, be lyties, yra ir kitų diskriminacijos bei pažeidžiamumo priežasčių (pvz., skurdas, geografinė padėtis, tradicinė ir institucinė, rasinė diskriminacija ir pan.) ir dėl visų jų užkertama galimybė naudotis ištekliais ir priemonėmis įveikti tokius didžiulius pokyčius kaip klimato kaita;

I.

kadangi kai kuriuose regionuose beveik 70 proc. visų dirbančių moterų dirba žemės ūkyje (6), ir užaugina iki 90 proc. kai kurių kultūrinių augalų derliaus (7), svarstant biudžetus ir vykdant veiklą klimato kaitos srityje joms beveik nėra atstovaujama;

J.

kadangi 70 proc. skurdžių žmonių, gyvenančių mažiau nei iš 1 JAV dolerio per dieną, yra moterys ir moterims priklauso mažiau nei 1 proc. pasaulio turto; kadangi palyginti su vyrais, besivystančių šalių moterys pakartotinai investuoja žymiai daugiau savo pajamų į savo šeimas;

K.

kadangi šeimos planavimas gali padėti gerokai pagerinti motinos sveikatą bei šeimos dydžio kontrolę ir galiausiai padidinti moterų, kurioms vis dar užkraunama didžiausia atsakomybė už vaikų priežiūrą, nepriklausomybę ir sumažinti jų darbo krūvį taip padidinant moterų ir jų šeimų atsparumą klimato kaitos poveikiui, kaip nustatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais priimtame 20 metų plane;

L.

atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos problemos, kurias sukelia ir didina klimato kaita, šiuo metu lemia priverstinės migracijos didėjimą, ir kadangi todėl esama vis didesnio ryšio tarp prieglobsčio prašytojų ir vietovės, kuriose blogėja aplinkos būklė; kadangi būtina geriau apsaugoti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir juos perkelti, ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms moterims;

M.

kadangi iš 27 mln. pasaulio pabėgėlių 75–80 proc. sudaro moterys ir vaikai (8); kadangi klimato kaitos paskatinta migracija vyrus ir moteris paveikia skirtingai, o moteris dažnai ir skaudžiau; kadangi būtinos specialios nuostatos dėl sveikatos, apsaugos ir nepriklausomybės, kad šiais priverstinės ar savanoriškos migracijos atvejais būtų sumažintas moterų pažeidžiamumas;

N.

kadangi sprendimų priėmimo procese ir ypač derybose dėl klimato kaitos moterų atstovaujama dalis tebėra nepatenkinama ir beveik nepadaryta jokios pažangos; kadangi moterys sudaro tik 12–15 proc. delegacijų vadovų ir apie 30 proc. delegacijų narių;

O.

kadangi du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys (9), todėl galimybė gauti informaciją ir mokytis naudojantis atitinkamais komunikacijos kanalais yra labai svarbi siekiant užtikrinti jų nepriklausomybę ir įtrauktį, ypač ekstremaliųjų situacijų, pvz., gaivalinės nelaimės, atvejais;

P.

kadangi gaivalinės nelaimės daro didelį vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį švietimui, sveikatai, struktūriniam skurdui ir gyventojų perkėlimui, ir kadangi vaikai priklauso grupei, kuri yra ypač pažeidžiama dėl gaivalinių nelaimių poveikio; kadangi matyti aiški gaivalinių nelaimių ir mokyklos lankomumo lygio mažėjimo sąsaja, ir kad dėl nelaimių gerokai padidėja lyčių nelygybė mokyklose;

Q.

kadangi dėl klimato kaitos atsirandančios sausros ir vandens stoka moteris verčia dirbti daugiau, kad galėtų užtikrinti vandens, maisto ir energijos gavimą, ir kadangi jaunuoliai dažnai palieka mokyklas, kad galėtų padėti savo motinoms atlikti šias užduotis;

R.

kadangi moterys taip pat yra galinga pokyčius lemianti jėga, visame pasaulyje aktyviau dalyvauja pilietinės visuomenės veikloje ir aktyvus jų dalyvavimas visose kovos su klimato kaita srityse padėtų užtikrinti teisingesnę, visapusiškesnę ir veiksmingesnę kovos su klimato kaita politiką tiek prisitaikymo prie klimato kaitos, tiek jos švelninimo požiūriu;

S.

kadangi dėl savo atsakomybės valdyti nepakankamus gamtinius išteklius, moterys įgyja svarbių žinių, susijusių su poreikiu turėti tvaresnę aplinką, kuri joms galbūt leistų atlikti tam tikrą vaidmenį, į kurį reikėtų atsižvelgti gerinant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo strategijas;

T.

kadangi nelaimių prevencijos, prisitaikymo prie nelaimių ir jų padarinių švelninimo priemonių ar finansavimo nepakaks, jeigu jų kūrimo procesuose, priimant sprendimus ir įgyvendinant aktyviai nedalyvaus moterys; kadangi, pvz., Tuniso, Nikaragvos, Salvadoro ir Hondūro geroji patirtis parodė, kad moterų žinios ir dalyvavimas padeda išsaugoti gyvybes valdant nelaimes, didinti biologinę įvairovę ir gerinti vandentvarką, didinti aprūpinimo maistu saugumą, užkirsti kelią dykumėjimui, apsaugoti miškus ir palaikyti visuomenės sveikatą;

1.

pripažįsta, kad klimato kaita, be kitų katastrofiškų padarinių, dar didina ir lyčių diskriminaciją, pabrėžia, kad pavojingos klimato kaitos sustabdymas turi būti didžiausias ES ir vidaus, ir išorės politikos prioritetas;

2.

ragina Komisiją ir Tarybą, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant klimato politiką lyčių nelygybė nepadidėtų, o kaip tik būtų gauta papildomos naudos gerinant moterų padėtį, lyčių aspektą įtraukti į visus klimato politikos plėtojimo etapus, pradedant koncepcija ir baigiant finansavimu, įgyvendinimu ir vertinimu;

3.

ragina Komisiją ir valstybes nares visais sprendimų priėmimo lygmenimis lyčių lygybės ir teisingumo lyčių srityje tikslus įtraukti į politiką, veiksmų planus ir kitas priemones, susijusias su tvariu vystymusi, nelaimių rizika ir klimato kaita, vykdant sisteminę lyčių analizę, nustatant į skirtingas lytis orientuotus rodiklius bei kriterijus ir plėtojant praktines priemones; pabrėžia, kad visais Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) derybų etapais, pradedant mokslo tyrimais ir analize, ir baigiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijų planavimu, įgyvendinimu ir kūrimu, būtina atsižvelgti į lyčių lygybės principus;

4.

primena, kad 2007 m. ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. IPCC) patvirtino, jog klimato kaitos poveikis yra nevienodas ir priklauso nuo lyties, amžiaus ir klasės, ir tikėtina, kad labiausiai nukentės neturtingieji; mano, kad žmogaus raidai būtina pasiekti lyčių lygybę, taip pat tai yra pagrindinis kovos su skurdu tikslas; reikalauja, kad lyčių lygybe grindžiamas požiūris būtų taikomas visose srityse rengiant vystymosi, žmogaus teisių ir klimato kaitos politiką; ragina imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) būtų įgyvendinama atsižvelgiant į žmogaus teisių programas ir nacionalinius bei tarptautinius susitarimus dėl lyčių lygybės ir teisingumo, įskaitant Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW);

5.

pažymi, kad klimato kaita ir neigiamas jos poveikis taip pat turėtų būti vertinami kaip su lytimis susiję ir svarbūs visoms sritimis (socialinei, kultūros, ekonomikos ir politikos) vietos ir pasaulio lygmeniu plėtros klausimai, ir kad visi suinteresuotieji subjektai turi dėti bendras pastangas, jog užtikrintų, kad klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo priemonės būtų taikomos atsižvelgiant į lyčių skirtumus, vietos gyventojų poreikius ir gerbiant žmogaus teises;

6.

džiaugiasi, kad aukšto lygio derybose klimato kaitos klausimu ir įsitraukiant aukšto lygio veikėjams skiriama vis daugiau dėmesio klimato kaitos lyčių aspektui; tačiau pabrėžia, kad siekiant įtraukti daugiau moterų į ES diplomatiją klimato klausimais visais sprendimų priėmimą lygmenimis ir pirmiausia į derybas dėl klimato kaitos, taikant tokias priemones, kaip, pvz., delegacijų sudėčiai nustatytos 40 proc.+ kvotos;

7.

primena Komisijai ir valstybėms narėms apie savo rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17) ir primygtinai ragina jas imtis veiksmų siekiant įvykdyti savo įsipareigojimą finansuojant klimato politiką „siekti, kad visose atitinkamose įstaigose dirbtų bent 40 proc. moterų“; pabrėžia poreikį šį principą taikyti perduodant technologijas ir už prisitaikymą atsakingų institucijų atžvilgiu;

8.

ragina Komisiją ir valstybes nares planuojant, įgyvendinant ir vertinant kovos su klimato kaita politiką, programas bei projektus duomenis rinkti pagal lytį siekiant veiksmingai įvertinti ir nagrinėti skirtingą poveikį, kurį klimato kaita daro kiekvienai lyčiai ir parengti prisitaikymo prie klimato kaitos gaires, bendrais bruožais nustatant politikos kryptis, kuriomis galima apsaugoti moteris ir suteikti joms galių prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti su lyčių lygybe susijusius statistinius duomenis į visas su aplinka susijusias politikos sritis siekiant gerinti bendros moterų ir vyrų padėties, susijusios su klimato kaita, vertinimą;

10.

primena, kad su lyčių lygybės skatinimu ir diskriminacijos panaikinimu susijusių klausimų įtraukimas į ES užsienio politiką it toliau turėtų padėti moterims atlikti pagrindinį vaidmenį priimant sprendimus, formuojant politiką ir valdant, išsaugant ir stebint gamtos išteklius ir aplinką bei kovojant su klimato kaita;

11.

ragina nustatyti rodiklį „klimatui nekenkiantis“ (kaip alternatyvą BNP), siekiant kontroliuoti tai, kokį poveikį augimas, vartojimo įpročiai ir gyvenimo būdas daro klimato kaitai;

12.

ragina ES ir valstybes nares įvertinti, kiek su klimato kaita susijusia politika atsižvelgiama į moterų poreikius, ir primygtinai ragina rengiant su lyčių politika susijusią tvaraus vystymosi politiką taikyti lyčių lygybės aspektą;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti lengvai naudojamas projektų poveikio lytims vertinimo viso projektų gyvavimo ciklo metu priemones, kokios yra taikomos vertinant plėtros projektus;

14.

ragina, kad būtų įgyvendinami vietiniai integraciniai sprendimai ir projektai, kuriuose duomenys apie esamą pažeidžiamumą ir prisitaikymo gebėjimus, pvz., apie tenykščių asmenų, ypač moterų, tradicinę patirtį ir žinias, būtų neatskiriama informacija;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad moterys visame pasaulyje aktyviau dalyvauja pilietinės visuomenės veikloje, todėl ragina Komisiją palengvinti ir remti moterų organizacijų ir pilietinės visuomenės veikėjų ryšius;

16.

ragina Komisiją numatyti programas, pagal kurias šiuolaikinių technologijų perdavimas ir praktinė patirtis gali padėti bendruomenėms ir regionams prisitaikyti prie klimato kaitos;

17.

pažymi, kad besivystančiose šalyse moterims tenka svarbiausias vaidmuo išgaunant ir tvarkant vandenį, nes jos dažniausiai jį atsineša, naudoja ir tvarko ne tik namų ūkiuose, bet ir žemės ūkyje; ragina Komisiją teikti paramą vystymuisi, siekiant sustiprinti prieinamas šulinių, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir paprastos bei lengvai išlaikomos valymo sistemos, kasimo programas;

18.

ragina į prisitaikymo sprendimus, kurie turi būti suderinami su savitais moterų poreikiais ir kuriuose turi būti atsižvelgta į konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, atsižvelgta į jų gebėjimus bei patirtį, įtraukti gebėjimų ugdymą ir mokymą atsižvelgiant į lytį;

19.

pabrėžia, kad svarbu remtis moterų žiniomis ir vietos lygmeniu skatinti sprendimus, darančius labai konkrečią įtaką žmonių kasdieniam gyvenimui, pvz., Pietų Afrikos Respublikoje įgyvendinamas projektas „Girls in Risk Reduction Leadership“, kuriuo siekiama skatinti mergaites paaugles būti lyderėmis mažinant nelaimių riziką, arba keletas projektų, kuriais siekiama padėti moterims Indijos lūšnynuose įrengti geriamojo vandens tiekimo įrenginius ir tualetus;

20.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares lyčių lygybės klausimą įtraukti į įvairias strategijas, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir siekiant valdyti jų keliamą pavojų ir skatinti suteikti galių moterims ugdant jų gebėjimus prieš su klimato kaita susijusias nelaimes, joms ištikus ir po jų, taip pat jas skatinant aktyviai dalyvauti numatant nelaimes, apie jas iš anksto įspėjant ir bandant joms užkirsti kelią ir taip stiprinti jų gebėjimą įveikti nelaimes;

21.

pažymi, kad daugelyje pasaulio bendruomenių dėl atsakomybės šeimoje moterys gali labiau nukentėti nuo aplinkos pokyčių, kuriuos apsunkina klimato kaitos poveikis; pažymi, kad joms atliekant daugelį vaidmenų – gaminant maistą ir jį tiekiant, teikiant priežiūrą ir atliekant ekonominius vaidmenis – minėti veiksniai daro poveikį;

22.

ragina užtikrinti, kad dabartinės priemonės ir planavimo procesai, pvz., nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programos ir būsimi nacionaliniai prisitaikymo planai, būtų skaidresni bei labiau visa apimantys ir kad šie principai būtų remiami būsimose su klimatu susijusiose sutartyse, priemonėse ir dvišalio bendradarbiavimo pastangose;

23.

pabrėžia, kad esama pagrįstų įrodymų, jog nuo klimato priklausančių sąlygų poveikis sveikatai, pvz., netinkama mityba ir užkrečiamų ligų, pvz., maliarijos, plitimas, skirtingoms lytims yra nevienodas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį moterų mirtingumą nelaimių atveju; mano, kad labiau į skirtingas lytis orientuoti moksliniai tyrimai apie klimato kaitos poveikį moterų sveikatai padėtų tiksliau reaguoti; ragina visų šalių vyriausybes dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, galimybes jomis naudotis ir jų teikiamą paramą, ypač moterims, kadangi jos yra pažeidžiama grupė, ypač kaip priežiūros paslaugų teikėjos, kad prisidėtų prie veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios rizikos sveikatai problemos, ir būtų sukurta rizikos sveikatai vertinimo pagal lytį sistema ir taikomos su klimato kaita susijusios prisitaikymo ir (arba) švelninimo priemonės;

24.

pabrėžia, kad 70 proc. pasaulio neturtingųjų yra moterys, jos dirba du trečdalius visų dirbamų darbo valandų, tačiau turi mažiau nei 1 proc. visos nuosavybės; pažymi, kad joms neleidžiama lygiomis teisėmis naudoti ir valdyti išteklių, technologijų, paslaugų, teisių į žemę, kredito ir draudimo sistemų, ir sprendimų priėmimo galių, todėl jos yra pernelyg pažeidžiamos, patiria neproporcingai didelį klimato kaitos poveikį ir turi ir mažiau galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos; pabrėžia, kad 85 proc. žmonių, mirusių dėl klimato kaitos sukeltų gaivalinių nelaimių, yra moterys, kad 75 proc. ekologinių pabėgėlių yra moterys ir kad yra didesnė tikimybė, jog nematomomis karo dėl išteklių ir smurto, kylančio dėl klimato kaitos, aukomis taps moterys;

25.

ragina ES ir jos valstybes nares sukurti „su klimatu susijusio teisingumo“ principą; atkakliai tvirtina, kad didžiausia skriauda, kurią padaro mūsų nesugebėjimas veiksmingai kovoti su klimato kaita, yra žalingas poveikis skurdžioms šalims ir jų gyventojams, pirmiausia moterims;

26.

ragina Komisiją ir būsimas Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares pradėti tyrimą, kuriame dėmesys būtų sutelktas būtent į švelninimo politikos lyčių aspektą;

27.

pabrėžia, kad reikalinga tikslinė politika siekiant išvengti lyčių atskirties ir diskriminacijos ekologiškoje ekonomikoje, kur naujose su technologijomis ir mokslu susijusiose darbo vietose jau dabar dominuoja beveik vien vyrai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad norint padidinti moterų ir vyrų ekologišką ekonomiką svarbus verslumas;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moteris įgyti su aplinkos ir energetikos technika susijusį išsilavinimą ir profesiją, kadangi šios srities specialistų poreikis moterims užtikrins saugias ir perspektyvias darbo vietas ir bus labiau atkreipiamas dėmesys į moterų poreikius nustatant klimato politiką;

29.

ragina Komisiją paremti dabartinių priemonių ir fondų reformą, kad jie taptų skaidresni, labiau visa apimantys ir labiau atspindintys vietos bendruomenių ir ypač moterų indėlį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, kad šie principai būtų remiami būsimose su klimatu susijusiose sutartyse, priemonėse ir dvišalio bendradarbiavimo pastangose, siekiant sukurti geresnius būdus užtikrinti kad moterims būtų suteikta daugiau ekonominių galių;

30.

pripažįsta, kad gyventojų skaičiaus didėjimas daro įtaką klimato kaitai ir pabrėžia poreikį tinkamai reaguoti į bet kokius nepatenkintus visų visuomenių moterų ir vyrų kontracepcijos poreikius;

31.

primena, kad neabejotinai būtina išvengti pavojingos klimato kaitos ir, jeigu įmanoma, apriboti vidutinės temperatūros didėjimą iki 2 °C arba 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, siekiant išvengti milžiniškų neigiamų padarinių moterims ir kitiems pažeidžiamiems gyventojams;

32.

ragina Komisiją sukurti įtraukųjį sprendimų priėmimo procesą skatinančių priemonių rinkinį, kaip tai buvo padaryta transporto ir energetikos sektoriuose Malmėje (Švedija) ir Volsmosės rajone (Danija) (10);

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti projektų bei programų poveikio lytims vertinimo rodiklius ir skatinti lyčių aspekto integravimą į biudžetų sudarymo procesą su klimatu susijusiose politikos srityse nepaisant, kokiu lygmeniu politika įgyvendinama –tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ar vietos;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti priemones ir parengti gaires, skirtas švelninimo politikos ir programų, susijusių mokslinių tyrimų programų ir susijusios veiklos lyčių aspekto analizei;

35.

pabrėžia, koks svarbus moterų vaidmuo įgyvendinant klimato kaitos poveikio švelninimo priemones kasdieniniame gyvenime, pvz., taupant energiją, imantis perdirbimo priemonių ir naudojant ekologiškus ir organinius produktus, kadangi vis dar laikoma, kad moterys yra svarbiausios šių išteklių valdytojos namų ūkyje; ragina Europos Komisiją pradėti eilinių žmonių geresnio informavimo kampanijas ir dėmesį telkti į kasdienius vartojimo įpročius, susijusius su buitimi ir vaikų priežiūra;

36.

todėl pripažįsta, kad moterys gali labai padėti sėkmingai siekti naujovių panaudodamos savo gebėjimus mokyti kitus tvarkyti dalykinius reikalus ir namų ūkį;

37.

šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu didinti aktyvų moterų dalyvavimą siekiant tvaraus vystymosi naujovių, kaip priemonės kovojant su rimtais klimato kaitos keliamais sunkumais;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad klimato pokyčiai neišvengiamai paskatins migraciją iš nuo katastrofų, pvz., sausrų arba potvynių, nukentėjusių regionų, ir kad ES privalo atsižvelgti į poreikį apsaugoti moteris bet kokiose perkeltiems asmenims ir pabėgėliams įkurtose stovyklose;

39.

pažymi, kad ateityje didės aplinkos kaitos poveikis gyventojų migracijai ir perkėlimui ir kad, kaip teigia Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, 80 proc. pasaulio pabėgėlių yra moterys ir vaikai; dar kartą primena, kaip svarbu nustatyti strategijas, kuriose būtų atsižvelgta į lyčių skirtumus, reaguojant į dėl klimato kaitos kylančias aplinkos ir humanitarines krizes; todėl mano, kad būtina skubiai ištirti, kaip valdyti ekologinę migraciją atsižvelgiant į lyčių skirtumus; tai reiškia, kad reikia pripažinti ir reaguoti į lyčių vaidmenis ir pareigas gamtos išteklių srityje, galbūt taip pat užtikrinti, kad bendruomenės turėtų joms reikiamų menkų išteklių ir kad atvykstantys migrantai būtų aprūpinami vandeniu;

40.

ragina ES delegacijas paisyti principo, išdėstyto minėtoje jo rezoliucijoje dėl klimato kaitos konferencijos Durbane (COP 17), ir užtikrinti, kad visose institucijose, priimančiose sprendimus dėl klimato politikos finansavimo, įskaitant Žaliojo klimato fondo valdybą ir galimas žemesnio lygmens valdybas, skirtas atskiriems finansavimo langams, būtų garantuota lyčių pusiausvyra;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos programas, kurios būtų įgyvendinamos naudojantis lyčių analize siekiant padidinti moterų ir mergaičių gerovę ir atsižvelgti į lyčių nelygybę susijusia su galimybėmis gauti kreditus, informaciją, naudotis technologijomis, žeme, gamtos ištekliais, tvaria energija bei galimybėmis gauti informaciją apie reprodukcinę sveikatą ir susijusias paslaugas; ragina į tokias programas ir strategijas įtraukti naujoviškus finansinius sprendimus, pvz., mikrokredito sistemas, ypač ekstremaliųjų situacijų atvejais, pvz., klimato pabėgėliu atveju;

42.

pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į moterų prioritetus ir poreikius finansavimo mechanizmuose ir kad nustatant finansavimo kriterijus, skiriant išteklius klimato kaita susijusioms iniciatyvoms, pirmiausia, vietos lygmeniu, ir į Ekologinio klimato fondo veiklą aktyviai įtraukti organizacijas, kurio skatina lyčių lygybę;

43.

ragina integruoti lyčių lygybę kaip tarpsektorinį klausimą į visus klimato fondus ir priemones; pabrėžia, kad šiam integravimui reikalinga lyčių lygybės srities kompetencija ir kad šis integravimas turėtų būti išplėstas iki tokių finansavimo mechanizmų paskirties, valdymo bei veikimo būdų ir kad veikimo būdais, stebėsenos bei vertinimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta, jog moterys ir vietos bendruomenės gautų naudos iš tinkamo finansavimo;

44.

ragina Komisiją ir ES delegacijas paremti platesnio masto finansavimą iš naujų ir papildomų šaltinių, ypač skirtą prisitaikymo veiksmams, teikiantiems tiesioginės naudos moterims, kurios dažnai yra neproporcingai menkai apsaugotos nuo klimato kaitos poveikio; ragina nustatyti, kad toks prisitaikyti skirtas finansavimas būtų teikiamas tik kaip subsidijos;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą besivystančiose šalyse, vykdant technologijų ir žinių perdavimą, kuris apima suderintą moterų dalyvavimą, siekiant taip pat padėti užtikrinti lygias galimybes ir švelninti klimato kaitos padarinius;

46.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita gali daryti neigiamą poveikį siekiant JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų, pirmiausia tikslų, susijusių su moterų padėtimi ir apsauga;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.