AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 8 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjunga turi plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama prie ES sienų sukurti gerovės ir geros kaimynystės erdvę. Europos kaimynystės politika (EKP) parengta 2004 m. ir yra taikoma 16 į rytus ir pietus nuo ES sienų esančių partnerių, t. y. Alžyrui, Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Egiptui, Gruzijai, Izraeliui, Jordanijai, Libanui, Libijai, Moldovos Respublikai, Marokui, Okupuotajai Palestinos Teritorijai, Sirijai, Tunisui ir Ukrainai. Vykdydama EKP, ES kaimynėms siūlo privilegijuotus santykius, grindžiamus abipusiu įsipareigojimu puoselėti tokias vertybes ir principus kaip demokratija ir žmogaus teisės, teisinė valstybė, geras valdymas, rinkos ekonomikos principai ir darnus vystymasis, įskaitant veiksmus klimato kaitos srityje. Pagal šią politiką taip pat numatoma politinė asociacija ir didesnė ekonominė integracija, didesnis judumas ir glaudesni žmonių ryšiai. EKP remiama specialia priemone, t. y. Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (EKPP), taikoma 16 minėtų šalių partnerių ir Rusijai.

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Nuo EKP ir EKPP įgyvendinimo pradžios įvyko gana daug esminių pokyčių.

ES santykių su savo kaimynėmis pokyčiai ir teigiami poslinkiai nuo EKP sukūrimo buvo išanalizuoti ir įvertinti atliekant EKP strateginę peržiūrą. Todėl buvo parengta nauja EKP vizija, kaip nurodyta 2011 m. gegužės 25 d. priimtame bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ ir 2011 m. birželio 20 d. priimtose Tarybos išvadose. Pagal šį naują požiūrį reikalaujama didesnę paramą teikti partnerėms, kurios įsipareigojo kurti demokratinę visuomenę ir vykdyti reformas laikydamosi principo „daugiau už daugiau“ ir tarpusavio atskaitomybės principo, taip pat juo užtikrinamas ES santykių su kaimynėmis strateginės politikos pagrindas.

Nors EKPP visuotinai pripažinta sėkminga priemone ES politikos kaimynių atžvilgiu srityje, tačiau atliekant EKP peržiūrą ir kitus vertinimus, įgyjant patirtį ir dalyvaujant viešose konsultacijose nustatyta nemažai klausimų, kuriuos ateityje reikės spręsti atnaujinant priemonę, kad ES atsakas būtų dar veiksmingesnis, visų pirma:

· Principo „daugiau už daugiau“ taikymas. Šis principas yra pagrindinis atnaujintos kaimynystės politikos aspektas. Pagal jį numatoma kur kas didesnė partnerių diferenciacija pagal jų įsipareigojimus dėl bendrai sutartų vertybių ir tikslų ir visų pirma dėl partnerystės su ES, kurią palaikant daugiausia dėmesio skiriama demokratijai ir bendrai gerovei. Finansinės paskatos ambicingiausiems reformatoriams yra svarbiausias naujo požiūrio aspektas. Kaip politikos nuostatomis grindžiama priemonė, būsima Europos kaimynystės priemonė (EKP) turėtų atitikti šį pagrindinį principą, ypač programuojant ir skiriant paramą partnerėms.

· Programavimo proceso sudėtingumas ir trukmė. Dabartinis programavimo procesas apima gana daug išsamių konsultacijų ir daug kitų procedūrinių veiksmų, todėl trunka apie 18 mėnesių. Programavimo proceso trukmė turi neigiamą poveikį pagalbos aktualumui. Programavimo dokumentų (šalies strategijos dokumentų) pagal EKPP taikymo sritis atitinka vystomojo bendradarbiavimo srityje naudojamą formatą, tai reiškia, kad atliekama išsami padėties analizė atitinkamoje šalyje ir ilginama proceso trukmė. Tačiau kaimyninėse šalyse tikrovė yra kitokia, nes daugumos partnerių (šalių, sudariusių su ES veiksmų planą arba lygiavertiškai nustačiusių bendrus tikslus) šalies analizė yra kasmet aprašoma specialiose pažangos ataskaitose, todėl bendra šalies strategijos dokumento dalis tampa nereikalinga. Todėl yra ir poreikis, ir galimybė supaprastinti, sutrumpinti ir labiau sutelkti programavimo procesą.

· Priemonės taikymo sritis. EKPP taikymo sritis, kaip šiuo metu apibrėžiama, yra susijusi su partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų arba kitų atitinkamų susitarimų įgyvendinimu, gero valdymo bei teisingos socialinės ir ekonominės plėtros rėmimu. Ji taip pat apima išsamų sąrašą, kurį sudaro 29 teminės bendradarbiavimo sritys, išdėstytos išsamiai ir vienodai, todėl labai sunku nustatyti pagrindinius tikslus ir EKP akcentą. Programuojant atsižvelgiama į šį visapusišką požiūrį, tačiau kai kuriais atvejais politikos ir bendradarbiavimo darna buvo problema. Būsimas teisės akto dėl Europos kaimynystės priemonės pasiūlymas padės labiau supaprastinti priemonės taikymo sritį ir sustiprinti jos ryšius su atitinkamais vidaus politikos sektoriais, kartu išlaikant dabartinį jos lankstumą.

· Iš dalies pasenusios įgyvendinimo nuostatos ir nepakankamai derančios išorės priemonės. Kai kurios dabartinio EKPP reglamento įgyvendinimo skirsnio dalys yra pasenusios, todėl nebeatitinka kaimynystės pagalbos įgyvendinimo tvarkos. Taip pat trūksta EKPP įgyvendinimo nuostatų ir kitų išorės veiksmų priemonių darnos. Lankstumo mechanizmus būtų galima tobulinti, kad jie atitiktų naują politinę padėtį. Siekiant išspręsti šiuos klausimus ir užtikrinti tolesnį teisės aktų suderinimą ir paprastinimą, parengtas atskiras horizontalusis pagrindų reglamentas, apimantis visas bendras ir pasikartojančias nuostatas. Šis naujas horizontalusis reglamentas taip pat apima Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimo ypatumus. Todėl bus galima atnaujinti įgyvendinimo nuostatas ir spręsti išorės priemonių darnos trūkumo problemą. Be to, šiuo nauju horizontaliuoju reglamentu bus prisidedama prie didesnio Sąjungos veiksmų taisyklių aiškumo, veiksmingumo ir darnos.

· Tarpvalstybinio bendradarbiavimo nuostatos. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra ES, EKP partnerių ir Rusijos santykių skiriamasis požymis, skatinantis įgyvendinti bendras iniciatyvas taikant bendras taisykles abiejose ES sienų pusėse. Ši sistema veikia palyginti gerai, tačiau konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis nustatyta, kad reikia tam tikrų pokyčių, turinčių poveikį reglamentui. Jie apima geografinio tinkamumo išplėtimą siekiant įtraukti svarbius ekonomikos, socialinius ir kultūros centrus, tiesiogiai susijusius su tinkamu programų veikimu; visapusišką „pasidalijamojo valdymo“ taikymą, įtraukiant valstybes nares kaip finansavimo susitarimus pasirašiusias šalis; konkrečias šalių partnerių bendro finansavimo taisykles ir specialų Rusijos statusą. Esminius pakeitimus reikės atlikti Komisijos reglamente, kuriuo nustatomos tarpvalstybinio bendradarbiavimo taisyklės, daugiausia susijusios su valdymo metodais.

· Ryšiai su vidaus priemonėmis (politikos priemonėmis). Pagal EKP numatoma laipsniška partnerių asociacija ir ekonominė integracija su ES. Šiame procese ES vidaus politika ir rinkos ekonomikos principai yra pagrindiniai orientyrai. Kalbant apie kaimynines šalis, nemažai iniciatyvų turi tarpvalstybinį aspektą, į kurį iki šiol buvo atsižvelgiama labai ribotai. Pažymėtina išimtis yra tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kuriam vykstant galima spręsti bendrus uždavinius ir siekti tikslų taikant bendras taisykles ir telkiant išteklius, gaunamus tiek iš vidaus, tiek iš išorės ES biudžeto finansavimo šaltinių. Kitose srityse, pvz., infrastruktūros, energetikos[1], transporto[2], MVĮ[3] plėtros ir pramoninio bendradarbiavimo, įskaitant turizmą, IRT[4], užimtumo ir socialinės politikos[5], migracijos ir saugumo, teismų sistemos, kovos su narkotikais, aukštojo mokslo, kultūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų[6], aplinkos, kovos su klimato kaita veiksmų[7], atsparumo nelaimėms ir bendradarbiavimo jūrų reikalų srityje, yra galimybių stiprinti vidaus politikos ir priemonių bei EKP ir Europos kaimynystės priemonės ryšius. Šiuo atžvilgiu Europos kaimynystės priemonės reglamentu bus remiamas prioritetinių ES sričių papildomumas, darna ir integravimas pagal strategiją „Europa 2020“, kartu neatitraukiant dėmesio nuo pagrindinių EKP tikslų. EKP partneriams suteikiama galimybė dalyvauti ES agentūrose ir programose. EKP partnerių dalyvavimo ES agentūrose ir programose ilgalaikio finansavimo klausimą atitinkamais atvejais reikia tinkamai spręsti Europos kaimynystės priemonės finansine parama, įskaitant tinkamų ir tvarių įgyvendinimo mechanizmų kūrimą.

· Santykių su Rusija plėtojimas. Rusija yra vienintelė EKPP paramos gavėja, kuriai netaikoma EKP. Kaip ir visos kitos šalys, Rusija turi teisę naudotis tiek dvišaliu ir daugiašaliu, tiek tarpvalstybiniu EKPP finansavimu. Tačiau atsižvelgiant į labai pagerėjusią Rusijos fiskalinę būklę mažiau reikia didelių finansinės paramos sumų. Rusija siekia lygių partnerių santykių, todėl pati tapo valstybe donore. Todėl 2007–2013 m. šalis gavo tik labai mažus asignavimus pagal dvišalį EKPP finansinį paketą. Bendradarbiavimas pagal daugiašales programas toliau vyksta ir atitinka bendro ES ir Rusijos finansavimo principą. Pirmiausia Rusija bendrai finansuoja tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas. Tai rodo, kad Rusijos, kaip strateginės partnerės, pozicija keičiasi, kai bendrai finansuojami projektai turėtų atitikti abiejų šalių interesus.

Būsima Europos kaimynystės priemonė turėtų būti suderinta su naująja EKP vizija ir ja turėtų būti spendžiami konkretūs uždaviniai bei klausimai, kaip buvo nurodyta pirmiau.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Teisės akto dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės pasiūlymas grindžiamas išsamių konsultacijų procesu. Šis procesas apėmė viešas konsultacijas dėl išorės finansavimo, vykdytas dėl visų ES išorės veiksmų priemonių, bei specialias konsultacijas, surengtas atliekant strateginę Europos kaimynystės politikos peržiūrą, ir dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Taip pat surengtos konsultacijos dėl ES vystymosi politikos ateities.

Viešos konsultacijos dėl ES išorės veiksmų finansavimo

2010 m. lapkričio 26 d.–2011 m. sausio 31 d. Komisija rengė viešas konsultacijas dėl būsimo ES išorės veiksmų finansavimo. Šis procesas buvo grindžiamas internetiniu klausimynu, pateikiamu kartu su pagrindiniu dokumentu „Koks bus ES išorės veiksmų finansavimas po 2013 m.?“, kurį parengė Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Iš 220 pastabų, gautų per šias viešas konsultacijas, matyti platus ir įvairus daugybės struktūrų, nuomonių ir tradicijų išorės veiksmų bendruomenėje, spektras.

Dauguma respondentų patvirtino, kad ES finansine parama kuriama gana didelė pridėtinė vertė pagrindinėse politikos srityse, finansuojamose ES išorės veiksmų finansinėmis priemonėmis[8]. ES pridėtinės vertės kriterijų daugelis respondentų nurodė kaip pagrindinį būsimą veiksnį: ES turėtų kuo geriau išnaudoti savo lyginamąjį pranašumą, susijusį su jos veikla visame pasaulyje, plataus masto kompetencija, koordinavimo tarpininko vaidmeniu ir masto ekonomija.

Beveik visi respondentai rėmė paramos gavėjo padėčiai pritaikytą ir patikimais kriterijais grindžiamą labiau diferencijuotą požiūrį, kuriuo siekiama padidinti ES finansinių priemonių poveikį. Taip pat buvo plačiai remiamas sąlyginumas, grindžiamas pagarba žmogaus teisėms, mažumoms, geram valdymui ir kultūrų raiškos įvairovei arba paramos gavėjų politikos priemonių kokybe ir jų gebėjimu bei noru jas įgyvendinti.

Konsultacijos vykstant EKP strateginei peržiūrai

Europos išorės veiksmų tarnyba, vykdydama 2010 m. liepos mėn. pradėtą politikos strateginę peržiūrą, rengė specialias konsultacijas su ES valstybių narių ir EKP šalių partnerių atstovais. Konsultacijose buvo sprendžiami EKP finansavimo, pirmiausia taikant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, ir ilgalaikės EKP vizijos bei vidutinės trukmės politikos tikslų klausimai.

Per konsultacijas paaiškėjo, kad EKPP laikoma staigiu ES pagalbos teikimo tvarkos pokyčiu. Tačiau per jas taip pat nustatyta, kad ją reikia toliau tobulinti. Daugelis valstybių narių pabrėžė, kad svarbu labiau derinti politiką ir pagal šią priemonę teikiamą finansinę paramą. Keletas respondentų pabrėžė, kad asignavimai turėtų būti grindžiami veiklos rezultatais. Daugelis pabrėžė, jog svarbu, kad reaguojant į kylančius poreikius finansinė parama būtų greitesnė, veiksmingesnė ir lankstesnė.

Šalys partnerės pabrėžė, kad ekonominę integraciją, rinkos atvėrimą ir reglamentavimo konvergenciją reikia papildyti atitinkama finansine parama. Jos taip pat pabrėžė užsienio investicijų skatinimo svarbą.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo

Su visomis suinteresuotosiomis šalimis buvo rengtos konsultacijos dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo. Procesas pradėtas per 2011 m. vasario mėn. Briuselyje vykusią tarpvalstybinio bendradarbiavimo konferenciją ir jam vykstant su suinteresuotosiomis šalimis buvo konsultuojamasi dėl būsimos reglamentavimo sistemos (įskaitant dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo taisyklių) remiantis 2011 m. gegužės ir birželio mėn. išplatintu klausimynu. Iš rezultatų matyti poreikis pritaikyti tam tikras nuostatas siekiant padidinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą. Siūlomais pakeitimais siekiama geriau atspindėti ES užsienio politikos prioritetų ir ES sanglaudos politikos integraciją, visų pirma toliau derinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą prie ES išorės sienų su Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) taisyklėmis. Kiti konsultaciniai posėdžiai kartu su valstybėmis narėmis vyko 2011 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje, o kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis – 2011 m. spalio 18–19 d. Budapešte.

Viešos konsultacijos „ES vystymosi politikos“ klausimu

Komisija taip pat paskelbė Žaliąją knygą „Integracinį augimą ir tvarųjį vystymąsi remianti ES vystymosi politika“ ir 2010 m. lapkričio 15 d.–2011 m. sausio 17 d. rengė viešas konsultacijas. Daugelis respondentų pabrėžė, kad oficiali parama vystymuisi[9] sudaro tik labai nedidelę vystymuisi skiriamo finansavimo dalį, todėl turi būti laikoma viduje sutelktų išteklių, užsienio investicijų, prekybos ir pinigų pervedimų papildymu. Buvo paprašyta užtikrinti didesnę ES vystymosi politikos darną, visų pirma atsižvelgiant į vidutines pajamas gaunančias šalis. Nors iš esmės pritarta bendram pagalbos programavimui, ji turėtų būti numatoma laipsniškai, pradedant nuo šalių, kuriose ja būtų kuriama akivaizdi pridėtinė vertė.

Pasiūlymas dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės daugiausia grindžiamas šių konsultacijų rezultatais. Prie pagrindinių aspektų, įtrauktų į persvarstytą priemonę, priskiriami diferenciacija ir veiklos rezultatais grindžiami asignavimai, naujas požiūris, susijęs su programavimu bei politikos ir pagalbos darnos didinimu, tarpvalstybinio bendradarbiavimo taisyklių ir nuostatų keitimas siekiant padidinti paramos veiksmingumą ir lankstumą.

Poveikio vertinimas

Specialų būsimos Europos kaimynystės priemonės vertinimą bendrai parengė Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija.

Poveikio vertinime apžvelgtos šios keturios galimybės:

· 0 galimybė: „nesiimti jokių ES veiksmų“. ES nutraukia finansinę paramą, teikiamą taikant specialią kaimyninėms šalims skirtą priemonę;

· 1 galimybė: „nedaryti jokių pakeitimų“. Bendradarbiavimas su atitinkamomis šalimis toliau vyksta pagal esamą EKPP reglamentą;

· 2 galimybė: „pritaikyti dabartinę sistemą“. Būsimas teisės akto pasiūlymas turėtų būti grindžiamas dabartiniu EKPP reglamentu ir keletu esminių jo pakeitimų, atitinkančių naują politinę padėtį ir konkrečius tikslus. Pagal šią galimybę yra keletas antrinių galimybių, susijusių su: diferenciacijos principu; programavimo procesu; šios priemonės taikymo sritimi bei politikos ir pagalbos darna; tarpvalstybinio bendradarbiavimo taisyklėmis; įgyvendinimo nuostata, kuria pirmiausia siekiama sudaryti sąlygas didesniam lankstumui; ryšiais su vidaus politika ir priemonėmis bei geografine Europos kaimynystės priemonės taikymo sritimi.

· 3 galimybė: „pasiūlyti visiškai naują priemonę“, kurios geografinė taikymo sritis būtų kitokia ir pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama tikslams, kurie būtų platesnio užmojo nei EKP tikslai arba nuo jų skirtųsi.

Tikėtino ekonominio, socialinio, ekologinio ir kitokio kiekvienos iš šių galimybių poveikio atžvilgiu buvo pripažinti šie aspektai:

· Nutraukus ES veiksmus (0 galimybė) gerokai sumažėtų poveikis ir kiltų grėsmė iki šiol pasiektam poveikio tvarumui. Tai taip pat neigiamai paveiktų visus ES santykius su EKP partnerėmis.

· Galimybė nedaryti jokių dabartinės priemonės pakeitimų (1 galimybė) šalyse partnerėse turėtų įvairų teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai.

· Iš dalies pakeitus priemonę (2 galimybė) būtų didinamas teigiamas ekonominis, socialinis ir poveikis aplinkai, pasiektas pagal dabartinę sistemą, ir būtų daromas dar palankesnis poveikis valdymui, ypač taikant principą „daugiau už daugiau“.

· Visiškai naujos priemonės pasiūlymas (3 galimybė) visų pirma turėtų neigiamą poveikį ES veiksmų suderinamumui su EKP tikslais ir pakenktų ES patikimumui regione.

Remiantis įvairaus poveikio (visuotinio, ekonominio, socialinio ir ekologinio) analize ir vertinimu, 0 ir 3 galimybės nebuvo svarstomos kaip perspektyvios galimybės, kurias pasirinkus būtų daromas teigiamas poveikis ir kurios padėtų pasiekti EKP tikslus. 2 galimybė turėtų didžiausią teigiamą poveikį, taip pat ją pasirinkus būtų didžiausia galimybė dabartinę bendradarbiavimo sistemą pritaikyti prie naujų politinių sąlygų, EKP tikslų ir uždavinių, nustatytų atliekant vertinimus ir atsižvelgiant į įgytą patirtį. 1 galimybė būtų antra geriausia galimybė, kurią pasirinkus būtų galima išsaugoti dabartinį teigiamą poveikį, tačiau nebūtų numatyta nei siekti naujosios EKP tikslų, nei spręsti pagal dabartinę sistemą nustatytų uždavinių ir konkrečių problemų.

Todėl priimtiniausia – 2 galimybė.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

ES sutarties 8 straipsnyje pateikiama EKP bendra idėja ir pagrindas. Finansavimo priemonės EKP remti, t. y. Europos kaimynystės priemonės, teisinis pagrindas – SESV[10] 209 straipsnio 1 dalis ir 212 straipsnio 2 dalis.

Subsidiarumas

Subsidiarumo požiūriu ES lygmens veiksmais sukuriama pagrindinė pridėtinė vertė, susijusi su daugeliu veiksnių:

· Kaimyninėse šalyse, kuriose prisiderinimas prie ES taisyklių ir standartų bei gairių ir priemonių yra vienas pagrindinių politikos tikslų, ES gali geriausiai suteikti šią pagalbą. Tam tikra konkreti parama gali būti teikiama tik ES lygmeniu, pvz., skirta ekonominei integracijai į ES vidaus rinką, galimybei prisijungti prie Šengeno erdvės arba dalyvavimui ES programose. Taigi daugumoje EKP šalių ES yra viena svarbiausių bendradarbiavimo partnerių, kurios vaidmenį plačiai pripažįsta valstybės narės, tarptautinės finansų įstaigos ir kitos valstybės donorės. Pagalba ES kaimynėms lygiuotis į ES politiką, taisykles ir standartus yra pagrindinis EKP šalių partnerių reformų veiksnys.

· Kartu su 27 valstybėmis narėmis veikdama pagal bendrą politiką ir strategiją, ES turi pakankamai įtakos, kad galėtų spręsti pasaulines problemas. Nacionalinio lygmens veiksmai gali būti riboti ir pavieniai, kai projektai dažnai yra per maži, kad būtų galima ką nors tvariai pakeisti. Valstybių narių darbą optimizavus pasinaudojant ES, ES veiksmus bus galima geriau koordinuoti ir jie taps veiksmingesni.

· Biudžeto apribojimų laikotarpiu, kai keletas valstybių narių apsisprendė pasitraukti iš ištisų bendradarbiavimo sektorių ir atsisakyti remti tam tikras šalis, ES gali aktyviai remti demokratiją, taiką, stabilumą, gerovė ir skurdo mažinimą savo kaimyninėse šalyse. Šiomis aplinkybėmis vien ekonominiu požiūriu dabar labiau nei kada nors anksčiau būtų tikslinga paramą nukreipti ES lygmeniu, kuriuo galima daryti realų poveikį. Dirbti kartu su ES taip pat yra pigiau. Administracinės išlaidos yra mažesnės nei vidutinės pagrindinių dvišalės pagalbos valstybių donorių administracinės išlaidos.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Naujos Europos kaimynystės priemonės finansavimo iš ES biudžeto dydis turėtų atitinkamai atspindėti persvarstytos Europos kaimynystės politikos užmojus.

Taigi Europos Komisija savo komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pasiūlė 2014–2020 m. laikotarpiu Europos kaimynystės priemonei skirti 18 182 300 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Siekiant užtikrinti jos nuspėjamumą, trečiųjų šalių aukštojo mokslo veiklos finansavimas pagal programą „Erasmus visiems“ bus skiriamas vadovaujantis ES išorės veiksmų tikslais, skiriant 2 daugiamečius asignavimus, kuriais bus padengti tik pirmųjų ketverių metų ir atitinkamai likusių 3 metų poreikiai. Į šį finansavimą bus atsižvelgta atliekant daugiametį orientacinį Europos kaimynystės priemonės programavimą pagal nustatytus atitinkamų šalių poreikius bei prioritetus. Paskirstytas lėšas bus galima peržiūrėti atsižvelgiant į nenumatytas svarbias aplinkybes ar svarbius politinius pokyčius pagal ES išorės politikos prioritetus. Šių lėšų naudojimui bus taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [--], kuriuo sukuriama programa „Erasmus visiems“[11], nuostatoms.

Išsamus apskaičiuotas finansinis šio pasiūlymo poveikis išdėstytas atskiroje Europos kaimynystės priemonės finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.           PAGRINDINIAI ELEMENTAI

Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pagrindiniai šio pasiūlymo elementai (palyginti su dabartine sistema) ir loginis jų pagrindas:

· taikyti principą „daugiau už daugiau“ ir tarpusavio atskaitomybės principą pagal naująją EKP viziją, visų pirma prireikus numatant specialias finansinių asignavimų ir programavimo proceso diferenciacijos nuostatas;

· spręsti programavimo proceso sudėtingumo ir trukmės klausimus siekiant supaprastinti, sutrumpinti ir labiau sutelkti procesą, ypač EKP partneriams, kurie veiksmų planuose arba lygiaverčiuose dokumentuose bendrai sutarė dėl ES strateginių prioritetų;

· supaprastinti priemonės taikymo sritį, kad būtų pasiekta tinkama priemonės lankstumo ir dėmesio politikos tikslams bei pagrindinėms bendradarbiavimo sritims pusiausvyra;

· pritaikyti įgyvendinimo nuostatas ir labiau suderinti išorės priemones;

· patobulinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo nuostatas siekiant padėti veiksmingai ir greitai įgyvendinti programas;

· skatinti glaudesnius ryšius su ES vidaus priemonėmis ir politika, be kita ko, stiprinant bendradarbiavimą su Komisija programavimo etape ir atitinkamais atvejais remti mechanizmus, kuriais būtų galima sutelkti ES biudžeto vidaus ir išorės išlaidų kategorijų lėšas;

· reaguoti į plėtojamus santykius su Rusija iš dalies pakeičiant nuostatas dėl Rusijos tinkamumo gauti finansavimą pagal Europos kaimynystės priemonę, siekiant atsižvelgti į konkretų Rusijos, tiek kaip ES kaimynės, tiek kaip strateginės partnerės, statusą.

Supaprastinimas

Į pasiūlymą dėl Europos kaimynystės priemonės įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama daugeliu aspektų supaprastinti šią priemonę. Šios priemonės taikymo sritis buvo supaprastinta dabartiniame EKKP reglamente numatytas 29 temines sritis sumažinus iki šešių konkrečių tikslų. Nauja, supaprastinta, programavimo priemonė pradėta taikyti daugumoje kaimyninių šalių (bendra paramos sistema). Šis naujas programavimo dokumentas bus trumpesnis nei strategijos dokumentai ir orientacinės daugiametės programos, juo bus išvengta informacijos, esančios teisės (politiniuose) dokumentuose, kuriais remiami ES ir jos kaimynių santykiai, dubliavimo ir jis turėtų padėti sutrumpinti programavimo procesą, taigi sumažinti administracinės išlaidas. Nauju straipsniu, kuriuo suteikiama galimybė Europos kaimynystės politikos ir ES biudžeto vidaus išlaidų kategorijos lėšas sutelkti taikant bendras priemonių, kuriomis pirmiausia sprendžiami tarpvalstybiniai uždaviniai, taisykles, bus gerokai padidintas veiksmingumas ir sumažintos tokių priemonių įgyvendinimo administracinės išlaidos.

Šiame naujame reglamente Komisijos prioritetas, kaip ir dėl kitų programų, vykdomų pagal daugiametę finansinę programą (DFP), yra supaprastinti reglamentavimo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ES pagalba šalims partnerėms ir regionams, pilietinės visuomenės organizacijoms, MVĮ ir kt., jeigu jos sieks šio reglamento tikslų.

Siekiant įgyvendinti naująjį Europos kaimynystės priemonės reglamentą, paprastesnės ir lanksčios procedūros turėtų padėti greičiau patvirtinti įgyvendinimo priemones ir greičiau suteikti pagalbą, visų pirma krizių, grėsmės, kylančios demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, arba gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atvejais. Persvarstytu Finansiniu reglamentu, kuriame yra itin svarbios nuostatos dėl išorės veiksmų, taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos pilietinės visuomenės organizacijoms ir mažosioms įmonėms dalyvauti finansavimo programose, pvz., supaprastinus taisykles, sumažinus dalyvavimo išlaidas ir paspartinus sutarties laimėtojo išrinkimo procedūras. Komisija ketina įgyvendinti šį reglamentą taikydama naujajame Finansiniame reglamente numatytas naujas lanksčias procedūras.

Be to, papildomas supaprastinimas taip pat bus užtikrintas parengiant atskirą horizontalųjį pagrindų reglamentą, kuris apims visas bendras ir pasikartojančias nuostatas ir užtikrins didesnę išorės veiksmų priemonių darną.

2011/0405 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

įstatymo galią turinčio teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[13],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) šis reglamentas yra viena iš priemonių, kuriomis tiesiogiai remiamos Europos Sąjungos išorės politikos sritys. Juo bus pakeistas 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę[14], ir kurio galiojimas baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2) Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnyje numatyta plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekiant sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai;

(3) Sąjunga, vesdama dialogą ir bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, siekia skatinti, plėtoti ir įtvirtinti laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vertybes bei lygybės ir teisinės valstybės principus, kuriais ji grindžiama;

(4) nuo įgyvendinimo pradžios Europos kaimynystės politika padėjo gerokai sustiprinti santykius su šalimis partnerėmis ir gauti apčiuopiamos naudos tiek Sąjungai, tiek jos partneriams;

(5) pagal Europos kaimynystės politiką Sąjunga kaimyninėms šalims siūlo privilegijuotus santykius, grindžiamus abipusiu įsipareigojimu puoselėti ir remti demokratijos ir žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo, rinkos ekonomikos principų ir darnaus vystymosi vertybes;

(6) dviem pagrindinėmis iniciatyvomis suformuotas Europos Sąjungos kaimynystės regioninis bendradarbiavimas: Sąjungos ir jos rytinių kaimynių Rytų partnerystė bei Sąjungos ir jos pietinių Viduržemio jūros regiono kaimynių Viduržemio jūros šalių sąjunga. Šios iniciatyvos – reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis;

(7) nuo Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo pradžios ir nuo Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės sukūrimo įvyko gana daug esminių pokyčių. Pavyzdžiui, sustiprėjo santykiai su partnerėmis, pradėtos regioninės iniciatyvos, ir regione prasidėjo perėjimo prie demokratijos procesai. Tai paskatino sukurti naują Europos kaimynystės politikos viziją, numatytą 2011 m. atlikus visapusišką strateginę šios politikos peržiūrą. Joje pabrėžiami pagrindiniai Sąjungos ir kaimyninių šalių bendradarbiavimo tikslai ir numatoma didesnė parama partnerėms, kurios įsipareigojo kurti demokratinę visuomenę ir vykdyti reformas laikydamosi principo „daugiau už daugiau“ ir tarpusavio atskaitomybės principo;

(8) parama pagal šią priemonę ir iš Europos regioninės plėtros fondo turėtų būti teikiama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, vykdomoms palei Europos Sąjungos išorės sienas tarp šalių partnerių ir valstybių narių siekiant paremti integruotą ir darnią kaimyninių pasienio regionų regioninę plėtrą ir sklandžią teritorinę integraciją visoje Sąjungoje ir su kaimyninėmis šalimis;

(9) be to, svarbu skatinti ir lengvinti bendradarbiavimą bendram Sąjungos ir jos partnerių labui, pirmiausia telkiant asignavimus pagal Sąjungos biudžeto vidaus ir išorės priemones, ypač skiriamus tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir Sąjungos interesus atitinkantiems infrastruktūros projektams, kurie apims kaimynines šalis ir kitas bendradarbiavimo sritis;

(10) pasienio regionai, priklausantys Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims, ir Rusijos Federacijos regionai, šiuo metu dalyvaujantys tarptautinio bendradarbiavimo programose, turėtų turėti galimybę toliau tai daryti. Taip pat svarbu, kad atitinkami šalių, kurioms taikoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, regionai galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime. Europos ekonominės erdvės šalių dalyvavimas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose toliau turėtų būti grindžiamas nuosavais ištekliais;

(11) tikimasi, kad ES valstybės narės ir šalys partnerės, dalyvaujančios tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose, teiks nacionalinį bendrą finansavimą. Taip bus stiprinama šalies atsakomybė, didinami programos finansiniai ištekliai ir palengvinamas vietos veikėjų dalyvavimas;

(12) tarpvalstybinis bendradarbiavimas padės, esant reikalui, įgyvendinti esamas ir būsimas makroregionines strategijas;

(13) parama, kuri besivystančioms kaimyninėms šalims bus teikiama pagal Europos kaimynystės politikos nustatytą struktūrą, turėtų atitikti Sąjungos išorės politikos, ypač jos vystymosi politikos tikslus ir principus, įskaitant 2005 m. gruodžio 22 d. patvirtintą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“;

(14) bendra ES ir Afrikos strategija yra svarbi santykiams su Viduržemio jūros regiono Šiaurės Afrikos kaimynėmis;

(15) Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų gerinti atitinkamos savo bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis politikos darną ir papildomumą. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos bendradarbiavimas ir valstybių narių bendradarbiavimas papildytų ir stiprintų vienas kitą, būtų tikslinga numatyti bendrą programavimą, kuris turėtų būti atliktas tada, kai tai įmanoma ir aktualu;

(16) Sąjungos parama pagal šį reglamentą iš esmės turėtų būti suderinta su atitinkama šalių partnerių nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos strategijomis ir priemonėmis;

(17) kaimyninėse šalyse, kuriose prisiderinimas prie Sąjungos taisyklių ir standartų yra vienas pagrindinių politikos tikslų, Sąjunga gali geriausiai suteikti šią paramą. Tam tikra konkreti parama gali būti teikiama tik Sąjungos lygmeniu;

(18) be to, kadangi siūlomo reglamento tikslų, t. y. skatinti aktyvesnį politinį bendradarbiavimą ir laipsnišką ekonominę Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių integraciją, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(19) Europos Sąjungos išorės paramos finansavimo poreikiai vis didėja, tačiau dėl Sąjungos ekonominės ir biudžeto būklės tokiai paramai skiriami ištekliai yra riboti. Todėl Komisija privalo stengtis kuo veiksmingiau naudoti turimus išteklius naudodama finansines priemones su sverto poveikiu. Tokį poveikį būtų galima padidinti suteikiant galimybę naudoti ir pakartotinai panaudoti pagal finansines priemones investuotas ir gautas lėšas;

(20) kova su klimato kaita yra vienas didžiulių Sąjungos laukiančių uždavinių, todėl reikalingi skubūs tarptautiniai veiksmai. Atsižvelgiant į 2011 m. birželio mėn. Komisijos DFP komunikate pareikštą ketinimą didinti su klimatu susijusią Sąjungos biudžeto dalį bent iki 20 proc., šis reglamentas turėtų padėti siekti šio tikslo;

(21) lyčių lygybė ir nediskriminavimas turėtų būti kompleksinis tikslas imantis visų veiksmų pagal šį reglamentą;

(22) Sąjunga yra įsipareigojusi palaikydama santykius su savo viso pasaulio partneriais remti deramą darbą, taip pat tarptautiniu mastu pripažintų darbo standartų bei daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų ratifikavimą ir veiksmingą įgyvendinimą;

(23) Europos Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti ginami per visą išlaidų ciklą taikant proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų grąžinimą ir atitinkamais atvejais sankcijas. Šios priemonės bus taikomos pagal galiojančius susitarimus, sudarytus su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis;

(24) siekiant suderinti terminiją su Europos teritoriniu bendradarbiavimu, tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo dokumentai turėtų būti vadinami bendromis veiklos programomis;

(25) siekiant, kad šiame reglamente būtų galima greitai parodyti Tarybos priimtų politinių sprendimų rezultatus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl šio reglamento priede pateikto valstybių paramos gavėjų sąrašo atnaujinimo;

(26) nors …. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/…[15] (toliau – Bendras įgyvendinimo reglamentas) nustatomos bendros ES išorės veiksmų priemonių taisyklės ir procedūros, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti deleguotieji įgaliojimai patvirtinti specialias įgyvendinimo priemones, reikalingas tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmams, nustatytiems šio reglamento III antraštinėje dalyje. Ypač svarbu, kad Komisija atlikdama parengiamuosius darbus deramai konsultuotųsi, be kita ko, ir ekspertų lygmeniu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų toliau užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(27) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(28) įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir 9 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[16]. Atsižvelgiant į šių įgyvendinimo aktų pobūdį, ypač į jų politinės orientacijos pobūdį arba jų finansines pasekmes, nagrinėjimo procedūra iš esmės turėtų būti taikoma jų priėmimui, išskyrus mažos finansinės apimties priemones;

(29) Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas aprašyti Tarybos sprendime 2010/427/ES,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis. TIKSLAI IR PRINCIPAI

1 straipsnis Bendrasis tikslas ir taikymo sritis

1. Sąjunga siekia, plėtodama ypatingus santykius, sukurti gerovės ir geros kaimynystės erdvę, apimančią Europos Sąjungą ir šio reglamento priede išvardytas šalis ir teritorijas (toliau – šalys partnerės).

2. Sąjungos parama pagal šį reglamentą naudojama šalių partnerių labui, taip pat gali būti naudojama bendram ES ir šalių partnerių labui.

3. Sąjungos finansavimas taip pat gali būti naudojamas tam, kad būtų sudarytos sąlygos Rusijos Federacijai prisidėti prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir dalyvauti atitinkamose daugiašalėse programose, siekiant parodyti ypatingą Rusijos Federacijos – tiek kaip Sąjungos kaimynės, tiek kaip strateginės regiono partnerės – statusą.

2 straipsnis Konkretūs Sąjungos paramos tikslai

1. Parama pagal šį reglamentą yra skatinamas tvirtesnis politinis Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimas ir laipsniška jų ekonominė integracija, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų ir būsimų susitarimų ir bendrai sutartų veiksmų planų įgyvendinimas.

2. Sąjungos paramos tikslas visų pirma turėtų būti:

a)      remti žmogaus teises ir pagrindines laisves, teisinę valstybę, lygybės principus, kurti tvirtą ir tvarią demokratiją, skatinti gerą valdymą ir kurti klestinčią pilietinę visuomenę, įtraukiant socialinius partnerius;

b)      siekti laipsniškos integracijos į Sąjungos vidaus rinką ir tvirtesnio sektoriaus ir įvairių sektorių bendradarbiavimo, be kita ko, derinant teisės aktus ir priartinant reglamentavimą prie Sąjungos ir kitų atitinkamų tarptautinių standartų, susijusių su institucijų stiprinimu ir investicijomis, visų pirma tarpusavio ryšių srityje;

c)      sudaryti sąlygas tinkamai valdomam žmonių judumui ir skatinti tiesioginius žmonių ryšius;

d)      užtikrinti tvarų ir integracinį vystymąsi visais aspektais, mažinti skurdą, be kita ko, vystant privatųjį sektorių, ir skatinti vidaus ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaimo plėtrą, kovos su klimato kaita veiksmus ir atsparumą gaivalinėms nelaimėms;

e)      skatinti pasitikėjimo stiprinimo ir kitas priemones, kuriomis būtų prisidedama prie saugumo ir konfliktų prevencijos bei sprendimo;

f)       stiprinti subregioninio, regioninio ir kaimyninio lygmens bendradarbiavimą, taip pat tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

3. Šių tikslų pasiekimas vertinamas visų pirma remiantis atitinkamais periodiniais ES pranešimais apie šios politikos įgyvendinimą; 2 dalies a, d ir e punktų atžvilgiu – tarptautinių organizacijų ir kitų atitinkamų įstaigų nustatytais atitinkamais rodikliais; 2 dalies b, c ir d punktų atžvilgiu vertinama pagal tai, kaip šalys partnerės tinkamais atvejais įsisavino ES reglamentavimo sistemą; 2 dalies c ir f punktų atžvilgiu – pagal atitinkamų susitarimų ir bendradarbiavimo veiksmų skaičių. Šie rodikliai, be kita ko, apims tinkamai stebimus demokratinius rinkimus, korupcijos lygį, prekybos srautus, taip pat rodiklius, pagal kuriuos bus galima vertinti vidaus ekonominius skirtumus, įskaitant užimtumo lygį.

4. Sąjungos parama gali būti naudojama ir kitose srityse, kai tai atitinka bendruosius Europos kaimynystės politikos tikslus.

3 straipsnis Politikos struktūra

1. Paramos pagal šį reglamentą planavimo ir įgyvendinimo bendrą politikos struktūrą sudaro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, asociacijos susitarimai ir kiti esami arba būsimi susitarimai, kuriais nustatomi santykiai su šalimis partnerėmis, atitinkami komunikatai, Tarybos išvados ir Europos Parlamento rezoliucijos, taip pat atitinkamos ministrų susitikimų su šalimis partnerėmis išvados.

2. Pagrindinės Sąjungos paramos prioritetų nustatymo gairės yra šalių partnerių ir Sąjungos bendrai suderinti veiksmų planai ar kiti lygiaverčiai dokumentai.

3. Jei nėra 1 dalyje nurodytų Sąjungos ir šalių partnerių susitarimų, Sąjungos parama gali būti teikiama, jei ji naudinga siekiant Sąjungos politikos tikslų, ir ji turi būti programuojama remiantis šiais tikslais ir atsižvelgiant į atitinkamos šalies poreikius.

4 straipsnis Diferenciacija, partnerystė ir bendras finansavimas

1. Pagal šį reglamentą kiekvienai šaliai partnerei teikiama parama diferencijuojama pagal formą ir sumas, atsižvelgiant į šalies partnerės įsipareigojimą vykdyti reformas ir jos pažangą įgyvendinant šias reformas. Tokia diferenciacija parodo šalies partnerystės su Sąjunga užmojį, jos pažangą kuriant tvirtą ir tvarią demokratiją, jos pažangą įgyvendinant suderintus reformos tikslus, šalies poreikius bei pajėgumą ir galimą Sąjungos paramos poveikį.

2. Sąjungos parama pagal šį reglamentą iš esmės nustatoma bendradarbiaujant su paramos gavėjais. Rengiant, įgyvendinant ir kontroliuojant Sąjungos paramą atitinkamai bendradarbiauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, kiti suinteresuotieji subjektai, pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai ir kiti nevalstybiniai veikėjai.

3. Šalys partnerės pagal šį reglamentą teikiamą Sąjungos paramą iš esmės bendrai finansuoja iš valstybės lėšų, paramos gavėjų įnašų ar kitų šaltinių. Tas pats principas taikomas bendradarbiavimui su Rusijos Federacija, ypač įgyvendinant 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas programas. Bendro finansavimo reikalavimų gali būti atsisakoma tinkamai pagrįstais atvejais ir kai tai būtina siekiant remti pilietinės visuomenės raidą ir nevalstybinius veikėjus, nepažeidžiant atitikties kitoms sąlygoms, nustatytoms Finansiniame reglamente.

5 straipsnis Darna ir valstybių donorių koordinavimas

1. Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinama darna su kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis ir kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos kryptimis. Šiuo tikslu pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės, įskaitant Europos investicijų banko (EIB) valdomas priemones, grindžiamos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais bendradarbiavimo politikos dokumentais, taip pat konkrečiais Sąjungos interesais, politikos prioritetais ir strategijomis. Tokiomis priemonėmis atsižvelgiama į įsipareigojimus pagal daugiašalius susitarimus ir tarptautines konvencijas, kurių šalys Sąjunga ir šalys partnerės yra.

2. Komisija, valstybės narės ir Europos investicijų bankas (EIB) užtikrina, kad pagal šį reglamentą teikiama parama derėtų su kita parama, kurią teikia Sąjunga, valstybės narės ir Europos investicijų bankas.

3. Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos didinti teikiamos paramos ir politinio dialogo veiksmingumą ir efektyvumą, koordinuoja atitinkamas savo paramos programas, vadovaudamosi nustatytais išorės paramos srities veiklos koordinavimo stiprinimo ir politikos bei procedūrų derinimo principais. Koordinavimas vyksta rengiant reguliarias konsultacijas ir dažnai keičiantis reikalinga informacija įvairiais paramos ciklo etapais, ypač vietos lygmeniu, ir gali paskatinti numatyti bendro programavimo, deleguoto bendradarbiavimo ir (arba) pervedimo tvarką.

4. Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis imasi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis bei subjektais, įskaitant Europos finansų įstaigas, tarptautines finansų įstaigas, Jungtinių Tautų agentūras, fondus ir programas, privačius ir politinius fondus bei Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes donores.

II antraštinė dalis. ORIENTACINIS PROGRAMAVIMAS IR LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

6 straipsnis Programų rūšys

1. Sąjungos parama pagal šį reglamentą programuojama šiomis priemonėmis:

a)      dvišalės programos, apimančios paramą vienai šaliai partnerei;

b)      daugiašalės programos, kuriomis sprendžiami visoms arba daugeliui šalių partnerių bendri uždaviniai ir dviejų arba daugiau šalių partnerių regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo klausimai ir kurios gali apimti bendradarbiavimą su Rusijos Federacija;

c)      tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos, kuriomis sprendžiami vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau šalių partnerių ir (arba) Rusijos Federacijos bendradarbiavimo klausimai ir kurios vykdomos su ES išorės siena besiribojančiuose regionuose.

2. Sąjungos parama pagal šį reglamentą įgyvendinama pagal Bendrą įgyvendinimo reglamentą.

7 straipsnis Programavimas ir orientacinis lėšų paskirstymas šalies ir daugiašalėms orientacinėms programoms

1. Šalims, kuriose yra 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, visapusiška bendra daugiametė paramos sistema priimama pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Bendroje paramos sistemoje apžvelgiama su politikos struktūra susijusi pažanga ir išvardijami Sąjungos paramos prioritetai, daugiausia pasirenkami iš tų, kurie pateikti 3 straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose ir šalių partnerių strategijose arba planuose ir kuriuos Sąjunga reguliariai vertindama nustatė, kad reikalinga parama. Joje taip pat nustatomas orientacinis jų finansavimo dydis. Bendros paramos sistemos galiojimo trukmė atitinka 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto atitinkamo dokumento galiojimo trukmę.

2. Šalims, kuriose nėra 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, išsamus programavimo dokumentas, įskaitant strategiją ir orientacinę daugiametę programą, priimamas pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Remiantis atitinkamos šalies padėties ir jos santykių su Sąjunga analize, dokumente nustatoma Sąjungos atsako strategija, šalių partnerių strategija arba planai, Sąjungos paramos prioritetai ir finansavimo, suskirstyto pagal prioritetus, orientacinis dydis. Atitinkama tokio dokumento trukmė – keleri metai.

3. Kalbant apie daugiašales programas, išsamus programavimo dokumentas, įskaitant strategiją ir orientacinę daugiametę programą, priimamas pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jame nustatomi Sąjungos paramos regionui arba subregionui prioritetai ir finansavimo, suskirstyto pagal prioritetus, orientacinis dydis. Atitinkama tokio dokumento trukmė – keleri metai.

4. Esant reikalui, 1 dalyje nurodyti bendros paramos sistemos dokumentai peržiūrimi ir gali būti taisomi pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Įpusėjus 2 ir 3 dalyse nurodytų programavimo dokumentų įgyvendinimo laikotarpiui arba kada būtina, jie yra persvarstomi ir gali būti pataisyti pagal tą pačią nustatytą procedūrą.

5. Finansiniai asignavimai šalies ir daugiašalėms programoms nustatomi pagal skaidrius ir objektyvius kriterijus, atitinkančius 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą diferenciacijos principą.

6. Kai reikia įgyvendinti veiksmingesnes priemones bendram Sąjungos ir šalių partnerių labui, tokiose srityse, kaip tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir tarpusavio ryšiai, finansavimą pagal šį reglamentą galima sujungti su finansavimu, numatytu pagal kitus atitinkamus Sąjungos reglamentus, kuriais nustatomos finansinės priemonės. Šiuo atveju Komisija sprendžia, kurį bendrą taisyklių rinkinį taikyti įgyvendinimui.

7. Įsipareigojusios savo paramą bendrai su ES programuoti valstybės narės ir kitos valstybės donorės dalyvauja programavimo procese. Prireikus programavimo dokumentai taip pat gali apimti jų indėlį.

8. Jei valstybės narės ir kitos valstybės donorės įsipareigoja bendrai programuoti savo paramą, bendru daugiamečiu programavimo dokumentu galima pakeisti 1 dalyje nurodytą bendrą paramos sistemą ir 2 bei 3 dalyse nurodytus programavimo dokumentus, jeigu jis atitinka šiomis nuostatomis nustatytus reikalavimus.

9. Ištikus krizei ar kilus grėsmei demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kilus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, gali būti atlikta programavimo dokumentų ad hoc peržiūra. Tokia skubia peržiūra užtikrinama, kad pagal šį reglamentą teikiama Sąjungos parama derėtų su parama, teikiama pagal kitas Sąjungos finansines priemones. Atlikus skubią peržiūrą gali būti priimti persvarstyti programavimo dokumentai. Tokiu atveju per mėnesį nuo priėmimo Komisija siunčia persvarstytus programavimo dokumentus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

III antraštinė dalis. TARPVALSTYBINIS BENDRADARBIAVIMAS

8 straipsnis Geografinis tinkamumas

1. 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos gali būti sukurtos:

a)      sausumos sienoms, apimant NUTS 3 ar atitinkamą lygį atitinkančius teritorinius vienetus, esančius prie sausumos sienų tarp valstybių narių, šalių partnerių ir (arba) Rusijos Federacijos;

b)      jūrų sienoms, apimant NUTS 3 ar atitinkamą lygį atitinkančius teritorinius vienetus, esančius prie jūrų sienų tarp valstybių narių, šalių partnerių ir (arba) Rusijos Federacijos, kuriuos skiria daugiausia 150 km, nedarant įtakos galimiems pakeitimams, kurie būtini bendradarbiavimo veiksmų darnai ir tęstinumui užtikrinti;

c)      aplink jūros baseiną, apimant NUTS 2 ar atitinkamą lygį atitinkančius pakrantės teritorinius vienetus, besiribojančius su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis ir (arba) Rusijos Federacija bendru jūros baseinu.

2. Siekiant užtikrinti esamų bendradarbiavimo schemų tęstinumą ir kitais pagrįstais atvejais teritoriniams vienetams, besiribojantiems su 1 dalyje nurodytais teritoriniais vienetais, gali būti leista dalyvauti tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikloje.

3. Tinkamai pagrįstais atvejais svarbūs socialiniai, ekonominiai arba kultūriniai centrai, nesiribojantys su teritoriniais vienetais, gali būti įtraukti, jeigu toks dalyvavimas padėtų siekti programavimo dokumente nustatytų tikslų.

4. Kai programos rengiamos pagal 1 dalies b punktą, Europos Komisija, pasitarusi su partneriais, gali pasiūlyti išplėsti geografinio tinkamumo kriterijų ir jį taikyti visam NUTS 2 lygio teritoriniam vienetui, kurio teritorijoje išsidėstęs NUTS 3 lygio teritorinis vienetas.

9 straipsnis Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programavimas ir lėšų paskirstymas

1. Programavimo dokumentas rengiamas siekiant nustatyti:

a)      strateginius tikslus, kurių turi būti siekiama tarpvalstybiniu bendradarbiavimu;

b)      bendros veiklos programų, kurias reikia sukurti, sąrašą;

c)      orientacinį išteklių paskirstymą tarp sausumos ir jūrų sienos programų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, ir jūros baseino programų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies c punkte;

d)      orientacinį daugiametį lėšų paskirstymą kiekvienai bendrai veiklos programai;

e)      teritorinius vienetus, tinkamus dalyvauti kiekvienoje bendroje veiklos programoje, ir 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus regionus bei centrus;

f)       orientacinį lėšų paskirstymą siekiant prireikus remti horizontaliuosius gebėjimų stiprinimo veiksmus, ryšių kūrimą ir keitimąsi vykdant programas įgyta patirtimi;

g)      įnašus į tarpvalstybines programas, sukurtas pagal […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. […] dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[17], kuriose dalyvauja šalys partnerės ir (arba) Rusijos Federacija.

Programavimo dokumentas apima septynerių metų laikotarpį ir Komisija jį priima pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Įpusėjus jo įgyvendinimo laikotarpiui arba kada būtina, jis yra persvarstomas ir gali būti pataisytas pagal tą pačią šiame straipsnyje nustatytą procedūrą.

2. Bendros veiklos programos bendrai finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo. Bendra įnašų iš Europos regioninės plėtros fondo suma nustatoma pagal […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. […] dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[18] 4 straipsnio 4 dalį. Šio reglamento nuostatos taikomos šio bendro finansavimo naudojimui.

3. Pagal pasirengimo narystei priemonę gali būti bendrai finansuojamos bendros veiklos programos, kuriose dalyvauja pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančios šalys. Šio reglamento nuostatos taikomos šio bendro finansavimo naudojimui.

4. Orientacinis lėšų paskirstymas bendroms veiklos programoms visų pirma grindžiamas tinkamų rajonų gyventojų skaičiumi. Nustatant orientacinius asignavimus gali būti daromi patikslinimai, siekiant parodyti reikalingą pusiausvyrą tarp Europos regioninės plėtros fondo įnašų ir įnašų, skirtų iš šios priemonės biudžeto, taip pat atsižvelgiama į kitus veiksnius, turinčius įtakos bendradarbiavimo intensyvumui, pvz., specifinius pasienio regionų ypatumus ir jų pajėgumą valdyti ir įsisavinti Sąjungos paramą.

10 straipsnis Bendros veiklos programos

1. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas įgyvendinamas vykdant daugiametes bendras veiklos programas, taikomas pasienio zonos arba pasienio zonų grupių bendradarbiavimui ir sudarytas iš daugiamečių priemonių, kuriomis įgyvendinama nuosekli prioritetų visuma ir kurios gali būti įgyvendintos pasinaudojant Sąjungos parama. Bendros veiklos programos grindžiamos 9 straipsnyje nurodytu programavimo dokumentu. Jose pateikiama valdymo ir kontrolės sistemų aprašo santrauka, apimanti 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus elementus.

2. Bendros veiklos programos, skirtos sausumos ir jūrų pasienio zonoms, yra nustatomos kiekvienai pasienio zonai atitinkamu teritoriniu lygiu ir apima reikalavimus atitinkančius vienos ar daugiau valstybių narių, vienos ar daugiau šalių partnerių ir (arba) Rusijos Federacijos teritorinius vienetus.

3. Jūrų baseinams skirtos bendros veiklos programos yra daugiašalės, nustatomos atitinkamu teritoriniu lygiu ir apima reikalavimus atitinkančius teritorinius vienetus, besiribojančius su bendru jūros baseinu, priklausančiu kelioms dalyvaujančioms valstybėms, įskaitant bent vieną valstybę narę, vieną šalį partnerę ir (arba) Rusijos Federaciją. Jos gali apimti dvišalius veiksmus, kuriais remiamas vienos valstybės narės, vienos šalies partnerės ir (arba) Rusijos Federacijos bendradarbiavimas.

4. Per vienerius metus nuo 9 straipsnyje nurodyto programavimo dokumento patvirtinimo dalyvaujančios valstybės Komisijai kartu pateikia pasiūlymus dėl bendrų veiklos programų. Komisija kiekvieną bendrą veiklos programą patvirtina įvertinusi, ar ji atitinka šį reglamentą, programavimo dokumentą ir įgyvendinimo taisykles.

5. Šalių, išskyrus šalis partneres, Rusijos Federaciją arba valstybes nares, regionai, besiribojantys su reikalavimus atitinkančiais regionais, kaip apibrėžta 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, arba su bendru jūros baseinu, dėl kurio yra parengiama bendra veiklos programa, gali būti įtraukti į tokią programą ir pasinaudoti Sąjungos parama 9 straipsnyje minimame programavimo dokumente nustatytomis sąlygomis.

6. Komisija ir dalyvaujančios šalys imasi tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad pagal šį reglamentą nustatytos jūros baseino programos ir pagal Reglamentą (ES) Nr. […] nustatytos tarpvalstybinės bendradarbiavimo programos bei programos, kurios apima iš dalies tas pačias geografines teritorijas, visapusiškai papildytų ir stiprintų viena kitą.

7. Dalyvaujančių šalių arba Komisijos iniciatyva bendros veiklos programos gali būti peržiūrimos, pvz., dėl tokių priežasčių:

–       pasikeitę bendradarbiavimo prioritetai, socialinė ir ekonominė raida;

–       atitinkamų priemonių įgyvendinimo rezultatai ir kontrolės bei vertinimo proceso rezultatai;

–       būtinybė koreguoti turimų lėšų sumas ir perskirstyti išteklius.

8. Priėmus bendras veiklos programas, Komisija sudaro finansavimo susitarimus su šalimis partnerėmis ir (arba) Rusijos Federacija. Į finansavimo susitarimą įtraukiamos teisinės nuostatos, būtinos bendrai veiklos programai įgyvendinti, ir jį taip pat gali pasirašyti kitos dalyvaujančios šalys bei 12 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta valdymo institucija.

Prireikus sudaromas dalyvaujančių šalių ir valdymo institucijos susitarimo memorandumas siekiant nustatyti konkrečius šalies finansinius įsipareigojimus.

9. Jeigu bent viena šalis partnerė pasirašo finansavimo susitarimą, nustatoma bendra veiklos programa, kurioje dalyvauja daugiau nei viena šalis partnerė. Nustatytoje programoje nurodytos kitos šalys partnerės gali bet kuriuo metu prisijungti prie programos pasirašydamos finansavimo susitarimą.

10. Jeigu dalyvaujanti šalis įsipareigoja bendrai finansuoti programą, bendroje veiklos programoje paaiškinama bendro finansavimo teikimo, naudojimo ir priežiūros tvarka. Visos dalyvaujančios šalys pasirašo atitinkamą finansavimo susitarimą.

11. Bendrose veiklos programose taip pat gali būti numatytas finansinis priemonių įnašas ir finansinis įnašas priemonėms, kuriomis dotacijas būtų galima derinti laikantis šių priemonių taisyklių, jeigu taip būtų padedama siekti programų prioritetų.

12. Laikydamosi partnerystės principo dalyvaujančios šalys kartu pasirenka Sąjungos paramos veiksmus, atitinkančius bendrų veiklos programų prioritetus bei priemones.

13. Ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai:

a) bendra veiklos programa negali būti pateikta dėl dalyvaujančių šalių arba Europos Sąjungos ir šalies partnerės santykių problemų;

arba

b) dalyvaujančios šalys iki galutinio 2017 m. birželio 30 d. termino dar nebūna Komisijai pristačiusios bendros veiklos programos;

arba

c) nė viena programoje numatyta šalis partnerė iki metų pabaigos po programos patvirtinimo nepasirašo atitinkamo finansavimo susitarimo;

Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), imasi būtinų veiksmų, kad šiai valstybei (-ėms) narei (-ėms) pagal Reglamento (EB) Nr. [...] 4 straipsnio 7 ir 8 dalis būtų leidžiama naudotis Europos regioninės plėtros fondo įnašu į bendrą veiklos programą.

14. Biudžetiniai įsipareigojimai tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmams, besitęsiantiems ilgiau nei vienus finansinius metus, gali būti išskirstomi keleriems metams į kasmetines dalis.

11 straipsnis Bendrų veiklos programų valdymas

1. Bendros veiklos programos paprastai įgyvendinamos taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis. Dalyvaujančios šalys taip pat gali pasiūlyti įgyvendinimą netiesiogiai valdant subjektui, nurodytam Finansiniame reglamente, ir laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo taisyklių.

2. Komisija, remdamasi turima informacija, pasitenkina tuo, kad valstybė narė pasidalijamojo valdymo atveju arba šalis partnerė ar tarptautinė organizacija netiesioginio valdymo atveju įdiegia ir naudoja valdymo ir kontrolės sistemas, kurios atitinka Finansinį reglamentą, šį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles, nurodytas 12 straipsnio 2 dalyje.

3. Atitinkamos valstybės narės, šalys partnerės ir tarptautinės organizacijos užtikrina veiksmingą savo valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi. Jos atsako už programų valdymą ir kontrolę.

4. Komisija gali pareikalauti, kad atitinkama valstybė narė, šalis partnerė arba tarptautinė organizacija išnagrinėtų Komisijai pateiktą skundą dėl pagal šią antraštinę dalį remiamų operacijų pasirinkimo ar įgyvendinimo arba dėl valdymo ir kontrolės sistemos veikimo.

5. Kad bendros veiklos programos būtų tinkamai paruoštos įgyvendinti, po bendrų veiklos programų pateikimo Komisijai patiriamos išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus ne anksčiau kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.

6. Kai tinkamumas ribojamas pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 8 straipsnio 7 dalį, 1 dalyje nurodytas subjektas, galintis skelbti kvietimus teikti paraiškas ir kvietimus dalyvauti konkursuose, turi teisę tokiu atveju pripažinti tinkamais konkurso dalyvius, pareiškėjus ir kandidatus iš reikalavimų neatitinkančių šalių arba reikalavimų neatitinkančios kilmės prekes pagal Bendro įgyvendinimo reglamento 9 straipsnio 3 dalį.

12 straipsnis Tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo taisyklės

1. Įgyvendinimo taisyklės, kuriomis nustatomos konkrečios šios antraštinės dalies įgyvendinimo nuostatos, yra patvirtinamos deleguotuoju aktu 14 straipsnyje nurodyta tvarka.

2. Įgyvendinimo taisyklėse numatyti dalykai apima nuostatas dėl:

a)      bendro finansavimo proporcijos ir metodų;

b)      bendrų veiklos programų rengimo, keitimo ir baigimo;

c)      vaidmens ir funkcijų, kurias atlieka programos struktūros: bendras stebėsenos komitetas, valdymo institucija ir jos bendras techninis sekretoriatas bei bendri atrankos komitetai, įskaitant jų padėtį, veiksmingą identifikavimą, atskaitomybę ir atsakomybę, valdymo ir kontrolės sistemų aprašą bei Sąjungos paramos techninio ir finansinio valdymo sąlygas, įskaitant išlaidų atitiktį reikalavimams;

d)      susigrąžinimo procedūrų; stebėjimo ir vertinimo;

e)      matomumo ir informavimo veiklos;

f)       pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo, kaip nurodyta Bendro įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 2 dalyje.

IV antraštinė dalis. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis Priedo atnaujinimas

Šio reglamento priede pateikiamas šalių paramos gavėjų sąrašas gali būti atnaujintas Tarybai priėmus politinius sprendimus dėl kaimynystės politikos taikymo srities. Priedo pakeitimas priimamas deleguotuoju aktu pagal 14 straipsnį.

14 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1. 12 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami šio reglamento galiojimo laikotarpiui.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

3. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

4. Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis Komitetas

Komisijai padeda Europos kaimynystės priemonės komitetas. Tas komitetas yra Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

16 straipsnis Priede neišvardytos trečiosios šalies dalyvavimas

1. Deramai pagrįstais atvejais ir siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo nuoseklumą ir veiksmingumą arba puoselėti regioninį arba tarpregioninį bendradarbiavimą, Komisija gali nuspręsti išplėsti veiksmų tinkamumą ir juos taikyti šalims, teritorijoms ir regionams, kurie priešingu atveju nebūti tinkami finansuoti. Nepaisant Bendro įgyvendinimo reglamento 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, atitinkamų šalių, teritorijų ir regionų fiziniai ir juridiniai asmenys gali dalyvauti procedūrose, kuriomis įgyvendinami tokie veiksmai.

2. Ši galimybė gali būti numatyta 7 straipsnyje nurodytuose programavimo dokumentuose.

17 straipsnis

Sąjungos paramos sustabdymas

Nepažeidžiant nuostatų dėl paramos sustabdymo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose ir asociacijos susitarimuose su šalimis partnerėmis ir regionais partneriais, kai šalis partnerė nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų, Sąjunga kviečia atitinkamą šalį surengti konsultacijas siekiant rasti abiem šalims priimtiną sprendimą, išskyrus ypatingos skubos atvejus. Jei konsultacijose su atitinkama šalimi nerandama abiem šalims priimtino sprendimo, jei konsultacijų atsisakoma arba yra ypatingos skubos atvejis, Taryba gali imtis atitinkamų priemonių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnio 1 dalį, kurioms galima visiškai arba iš dalies sustabdyti Sąjungos paramą.

18 straipsnis Orientacinė finansavimo suma

1. Šiam reglamentui įgyvendinti gaunamas finansinis paketas 2014–2020 m. yra 18 182 300 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Iki 5 proc. finansinio paketo skiriama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, nurodytoms 6 straipsnio 1 dalies c punkte.

2. Metinius asignavimus pagal finansinę programą tvirtina biudžeto valdymo institucija.

3. Kaip nurodyta programos „Erasmus visiems“ reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, siekiant skatinti aukštojo mokslo tarptautinį matmenį, orientacinė 1 812 100 000 EUR suma pagal skirtingas išorės veiksmų priemonių (Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, Europos kaimynystės priemonės, Europos pasirengimo narystei pagalbos priemonės, partnerystės priemonės ir Europos plėtros fondo) bus skirta veiklai, susijusiai su judumu mokymosi tikslais į ES nepriklausančias šalis ir iš jų, ir bendradarbiavimui bei dialogui politikos klausimais su šių šalių valdžios institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. naudojant šias lėšas bus taikomos „Erasmus visiems“ reglamento nuostatos.

Lėšos bus skiriamos du kartus: pirmiesiems ketveriems metams ir likusiems trejiems metams. Šios lėšos bus parodytos daugiamečiame orientaciniame šių priemonių biudžete, atsižvelgiant į nustatytus atitinkamų šalių poreikius ir prioritetus. Paskirstytas lėšas bus galima peržiūrėti atsižvelgiant į nenumatytas svarbias aplinkybes ar svarbius politinius pokyčius pagal ES išorės politikos prioritetus.

19 straipsnis Europos išorės veiksmų tarnyba

Šis reglamentas taikomas pagal Tarybos sprendimą (ES) Nr. 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas.

20 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

1 straipsnyje minimos šalys partnerės

Alžyras

Armėnija

Azerbaidžanas

Baltarusija

Egiptas

Gruzija

Izraelis

Jordanija

Libanas

Libija

Moldovos Respublika

Marokas

Okupuotoji Palestinos Teritorija (OPT)

Sirija

Tunisas

Ukraina

FINANSINĖ EUROPOS KAIMYNYSTĖS PRIEMONĖS TEISĖS AKTO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

              2.4.    Kontrolės priemonių išlaidų ir naudos apskaičiavimas

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1         Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (EKP), pasiūlymas;

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[19]

19 antraštinė dalis. Išorės santykiai

19 08 veiklos rūšis: Europos kaimynystės politika ir santykiai su Rusija

Šio biudžeto 19 08 skyriaus antraštinė dalis atitinka dabartinę 2007–2013 m. finansinių priemonių struktūrą. Siūloma 2014–2020 m. išsaugoti tą pačią 19 08 veiklos rūšį, tačiau šio skyriaus antraštinę dalį pakeisti taip:

19 08: Europos kaimynystės priemonė

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[20]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Europa pasaulyje. Didinti mūsų įtaką pasaulinėje arenoje

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Europos kaimynystės politika siekiama prie ES sienų nustatyti gerovės ir geros kaimynystės erdvę, visų pirma sustiprinant įvairių sektorių politinę asociaciją, ekonominę integraciją ir glaudų bendradarbiavimą. 2014–2020 m. ES toliau rems šiuos tikslus taikydama specialią finansinę priemonę – Europos kaimynystės priemonę (EKP), kuria bus pakeista 2006 m. nustatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė. Taikant Europos kaimynystės priemonę, didžioji finansavimo dalis partneriams bus skirta iš ES biudžeto.

Bendrijos parama pagal šį reglamentą yra skatinamas aktyvesnis politinis Europos Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimas ir laipsniška jų ekonominė integracija, ypač partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, asociacijos susitarimų ar kitų esamų ir būsimų susitarimų bei bendrai sutartų veiksmų planų įgyvendinimas.

Sąjungos paramos tikslas visų pirma turėtų būti:

a) remti žmogaus teises ir pagrindines laisves, teisinę valstybę, lygybės principus, kurti tvirtą ir tvarią demokratiją, skatinti gerą valdymą ir kurti klestinčią pilietinę visuomenę, įtraukiant socialinius partnerius;

b) siekti laipsniškos integracijos į Sąjungos vidaus rinką ir tvirtesnio sektoriaus ir įvairių sektorių bendradarbiavimo, be kita ko, suderinant teisės aktus ir priartinant reglamentavimą prie Sąjungos ir kitų atitinkamų tarptautinių standartų, susijusių su institucijų stiprinimu ir investicijomis, visų pirma tarpusavio ryšių srityje;

c) sudaryti sąlygas tinkamai valdomam žmonių judumui ir skatinti įvairių lygmenų tiesioginius žmonių ryšius;

d) užtikrinti tvarų ir integracinį vystymąsi visais aspektais, mažinti skurdą ir kurti darbo vietas, be kita ko, vystant privatųjį sektorių; skatinti vidaus ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaimo plėtrą, kovos su klimato kaita veiksmus ir atsparumą nelaimėms;

e) stiprinti pasitikėjimo stiprinimo ir kitas priemones, kuriomis būtų prisidedama prie saugumo ir konfliktų prevencijos bei sprendimo;

f) subregioninio, regioninio ir kaimyninio lygio bendradarbiavimas, taip pat tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

Sąjungos parama gali būti naudojama ir kitose srityse, kai tai atitinka bendruosius Europos kaimynystės politikos tikslus.

VGV / VGBS susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

19.08 veiklos rūšis turi būti pervardyta taip: Europos kaimynystės priemonė

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams / grupėms.

Aplinkybės

Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnyje ir naujoje EKP glaudesnės, demokratiškos, klestinčios ir stabilios kaimynystės, kurios sąlygomis kiekviena šalis partnerė naudojasi individualiems poreikiams pritaikytu ir diferencijuotu požiūriu, vizijoje raginama būsimą finansinę kaimynystei skirtą priemonę pritaikyti atsižvelgiant į platesnį atnaujintos EKP užmojį. Tuo labiau, kad dėl tokios vizijos įgyvendinimo iškyla sunkumų partneriams, kurie, prieš naudai tampant visiškai akivaizdžiai, turi imtis sunkių ir brangių reformų.

Būsimos Europos kaimynystės priemonės paskirtis visų pirma turėtų būti siekti pagrindinių naujos EKP vizijos tikslų ir spręsti anksčiau nustatytas konkrečias problemas ir uždavinius.

Komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ sukonkretinamas požiūris į Rytų Europą ir Pietų Kaukazą, kuriuo remiantis nepertraukiamai įgyvendinama Rytų partnerystė ir siekiama Viduržemio jūros pietinio regiono šalių partnerystės pagal naująją Partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės.

Siūlydama Partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės, ES visų pirma siekia remti Egipte ir Tunise pradėtą demokratinę pertvarką, kuri gali išplisti ir į kitas Viduržemio jūros pietinio regiono šalis.

Pernai atlikus Europos kaimynystės politikos (EKP) strateginę peržiūrą nustatytos sritys, kuriose politiką galima gerokai sustiprinti. Pereinamieji procesai Viduržemio jūros pietinio regiono šalyse ir didelis šių šalių žmonių politinių ir ekonominių pokyčių troškimas ES paramą daro dar svarbesnę nei anksčiau ir išryškina sritis, kuriose ES ir šalys partnerės gali ir turėtų veikti geriau. Be to, ES tebėra pasiryžusi nuolat remti demokratizacijos ir reformų procesus visose kaimyninėse – tiek rytinėse, tiek pietinėse – šalyse.

1.4.4.   Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Šiuo reglamentu nustatomos pagrindinės ES intervencijos nuostatos ir pagrindas. Tikslūs veiksmai, įskaitant laukiamus rezultatus ir poveikį, kurio siekiama šiais veiksmais, nustatomi atliekant daugiametį programavimą ir rengiant metines veiksmų programas, kuriose išsamiai išdėstomi veiksmai, kuriuos turi atlikti ES. Tuo metu bus nustatyti išsamūs įgyvendinimo stebėsenos rodikliai, kad būtų galima tiksliai įvertinti pažangą siekiant politikos tikslų, atsižvelgiant į minėtų veiksmų ypatumus. Jie bus grindžiami metine EKP veiksmų planų įgyvendinimo pažangos ataskaita, statistiniais duomenimis ir (arba), esant galimybei, nepriklausomų institucijų vertinimais, kaip nurodyta toliau:

a.         griežtesnis žmogaus teisių ir demokratijos standartų laikymasis bus matuojamas naudojantis NVO, JT ir regioninių organizacijų duomenimis bei statistiniais duomenimis apie: asociacijų, saviraiškos ir susirinkimų laisvę, laisvą spaudą ir žiniasklaidą; tinkamai stebimus demokratinius ir patikimus rinkimus; korupcijos lygį; labiau nepriklausomą ir veiksmingą teismų sistemą; geresnę demokratinę saugumo sektoriaus priežiūrą. Primenama, kad nėra jokių oficialių rodiklių žmogaus teisių klausimais. Tačiau daugumos organizacijų parengti „reitingai“ padeda atlikti naudingą padėties vertinimą, paprastai aukštesnius reitingus (kasmet) siejant su pažanga konkrečioje srityje;

b.         didesnė integracija į ES vidaus rinką bus matuojama, be kita ko, pagal prekybos srautų kitimą n=0 metų bazinių duomenų (Eurostato duomenys) atžvilgiu, teisės aktų derinimo su ES normomis ir standartais pažanga, kai matuojama turimų n=0 metų bazinių duomenų atžvilgiu, ir itin globaliai – pagal tvirtą ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę sukūrusių šalių skaičių;

c.         didesnis judumas, siejamas su geresniu sienų ir migracijos valdymu, pažanga siekiant sukurti partnerystes judumo srityje ir sudaryti vizų režimo supaprastinimo ir liberalizavimo susitarimus bus matuojama naudojantis turimais statistiniais duomenimis (Eurostato ir (arba) kitų patikimų institucijų), vertinant turizmo srautus, migracijos srautus, mokslo darbuotojų (studentų) srautus n metais ir juos lyginant su baziniais n=0 metų duomenimis;

d.         vidaus ekonominių skirtumų mažinimas; didesnis užimtumas; MVĮ plėtojimas: politika, teisės aktai; geresnis profesinis švietimas ir mokymas; ūkių bendruomenių gerovės lygis ir geresnis aprūpinimas maistu bus matuojami naudojantis Eurostato, OECD, Pasaulio banko, Jungtinių Tautų vystymo programos ir oficialiais statistiniais duomenimis. Į rodiklius bus įtraukti periodiškai atnaujinami užimtumo duomenys (skaičiai, sektoriai, amžius ir lytis), MVĮ skaičius (MVĮ įsteigimas (uždarymas), švietimo skaičiai ir turto paskirstymas, taip pat šie duomenys bus palyginti su baziniais n=0 metų duomenimis. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys bus skiriamas GINI koeficiento matavimui (siekiant įvertinti pajamų skirtumų sumažėjimą arba padidėjimą);

e.         pasitikėjimo stiprinimas konfliktų zonose ir pažanga sprendžiant esamus konfliktus bus vertinami pagal pažangos ataskaitose pateiktus elementus;

f.          glaudesnis šalių partnerių bendradarbiavimas pasienio regionuose, tvirtesnis regioninis dialogas, bendrų atsakomųjų veiksmų į įvairių sričių regionines problemas skaičius, bendrų pozicijų ir bendrų veiksmų skaičius bei socialinė ir ekonominė pasienio regionų plėtra.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Politikos vizija ir vidutinės trukmės laikotarpio tikslai

EKP pagrindą sudaranti ilgalaikė vizija – tai kaimynystė, kuriai esant kiekviena šalis partnerė plėtoja ryšius su ES pagal savo lūkesčius, poreikius ir galimybes. Politiškai tai apima pasiūlymą glaudžiau bendradarbiauti su ES, įskaitant daugiau bendrų iniciatyvų tarptautiniuose forumuose pasauliniais bendro intereso klausimais. Ekonomiškai ES taip pat yra atvira glaudesnei ekonominei integracijai, dėl kurios vyksta laipsniška ekonominė integracija į ES vidaus rinką. Be to, ji palaiko integracinio, tvaraus mūsų kaimyninių šalių augimo spartinimą, dėl kurio jos turėtų tapti konkurencingesnės, efektyviau vartoti energiją, kurti deramas darbo vietas ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, taip pat įgyvendinti vystymosi strategiją, kuria būtų siekiama mažinti anglies dioksido kiekį, kad jos galėtų įnešti savo indėlį į kovą su klimato kaita. ES visas savo politikos kryptis turėtų telkti pagal bendrus poreikius bei interesus ir kiekvienos šalies reformų bei demokratijos kūrimo įsipareigojimus.

Tikslas – didesnis abipusis įsipareigojimas siekti politinės ir ekonominės mūsų (ir Europos, ir kaimyninių šalių) piliečių gerovės kaip geriausios mūsų bendro stabilumo ir gerovės garantijos. Tokia vizija susijusi su sunkumais. Siekiant įgyvendinti būtinas šalių partnerių reformas, prieš gaunant naudą teks patirti didelių išlaidų ir dėti daug pastangų. O pačiai ES svarbu nepakenkti sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir užtikrinti, kad judumas vyktų saugioje aplinkoje.

Artimiausiais metais tos šalys partnerės, kurios, siekdamos politinių ir ekonominių reformų, imsis ryžtingų veiksmų, gali tikėtis sudaryti asociacijos susitarimą pagal Rytų partnerystę (Rytai) arba pradėti dalyvauti Partnerystėje siekiant demokratijos ir bendros gerovės (Pietūs). Kartu padidės judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai (pvz., galbūt įsteigiant partnerystės judumo srityje programas), bendradarbiaujant pramonei padidės ekonominė integracija, MVĮ plėtra, tiesioginės užsienio investicijos ir suaktyvės prekybos santykiai su ES (pvz., kuriant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos zonas ir sudarant kitokius susitarimus, pvz., dėl žemės ūkio, paslaugų ir įsisteigimo arba prioritetinių sektorių pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo susitarimus), padidės sektorių integracija (pvz., integruojantis į visos Europos energetikos rinką, dalyvaujant tarptautinėje anglies dioksido rinkoje, įskaitant parengiamuosius veiksmus siekiant susijungti su ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ir dalyvaujant ES programose ir agentūrose pagal kiekvienos programos galimybes ir laikantis bendrųjų dalyvavimo ES agentūrose gairių).

Siūlydama Partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės[21], ES visų pirma siekia remti Egipte ir Tunise pradėtą demokratinę pertvarką, kuri gali išplisti ir į kitas šalis. Kad šios šalys ryžtingai siektų demokratinės pertvarkos procesų, joms reikia padėti reformuoti institucijas ir atnaujinti ekonomikos augimą. Jų gyventojai taip pat turi matyti, kad ES yra pasirengusi padėti šiuo įdomiu, bet sunkiu pertvarkos laikotarpiu.

Europos kaimynystės priemonė turėtų vis dažniau būti grindžiama politiniais tikslais ir užtikrinti didesnę diferenciaciją, lankstumą, griežtesnį sąlygiškumą ir paskatas geriausių rezultatų pasiekusioms šalims, atsižvelgiant į kiekvienos partnerystės užmojus (pvz., derybos dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos). ES parama taip pat galėtų būti vis dažniau skiriama šalims partnerėms, jeigu paisoma Sąjungos finansinių taisyklių ir apsaugoti ES finansiniai interesai.

Finansavimas

Naujos Europos kaimynystės priemonės finansavimo lygis atspindi persvarstytos EKP siekius. Todėl siūloma 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonei skirti 18 182 300 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Diferenciacija

ES paramos dydis priklausys nuo demokratijos kūrimo bei stiprinimo pažangos ir pagarbos teisinei valstybei, taip pat nuo reformų eigos. Kuo didesnę ir spartesnę vidaus reformų pažangą šalis darys, tuo daugiau ES paramos ji gaus. Ši didesnė parama turėtų būti teikiama įvairiomis formomis, įskaitant didesnį finansavimą socialinei ir ekonominei plėtrai, platesnes institucijų stiprinimo programas, geresnes galimybes patekti į rinką, didesnį investicijoms skirtą EIB finansavimą ir daugiau judumui palankių sąlygų. Šie lengvatiniai įsipareigojimai bus pritaikyti prie kiekvienos šalies poreikių ir regiono aplinkybių. Jais bus pripažįstama, kad vykdant reikšmingas reformas patiriama didelių išankstinių išlaidų. ES peržiūrės ar net sumažins finansavimą toms šalims, kuriose reformos nebus vykdomos.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Laikantis Lisabonos sutarties 8 straipsnio, pasiūlymą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendras atnaujintos Europos kaimynystės politikos, suteikiančios šalims partnerėms galimybę glaudžiau politiškai bendradarbiauti ir stiprinti ekonominę integraciją, aplinkybes. Pasiūlymas grindžiamas dalijimusi su mūsų kaimynais Europos integracijos patirtimi ir laipsnišku jų įtraukimu į ES politiką.

Kaimyninėse šalyse, kuriose prisiderinimas prie ES taisyklių ir standartų yra vienas pagrindinių politikos tikslų, ES gali geriausiai suteikti šią pagalbą. Tam tikra konkreti parama gali būti teikiama tik ES lygmeniu, pvz., laipsniškai ekonominei integracijai į ES vidaus rinką, galimybei prisijungti prie Šengeno erdvės arba dalyvavimui ES programose. Taigi daugumoje šių šalių ES yra viena svarbiausių bendradarbiavimo partnerių, kurios vaidmenį plačiai pripažįsta valstybės narės, tarptautinės finansų įstaigos ir kitos valstybės donorės. Pagalba ES kaimynėms lygiuotis į ES politiką, taisykles ir standartus, yra pagrindinis EKP šalių partnerių reformų veiksnys.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Nuo EKPP įgyvendinimo pradžios iškilo nemažai klausimų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su priemonės struktūra. Ilgas programavimo laikotarpis ir neužbaigtas finansinės paramos suderinimas su politika ir prioritetais, nurodytais EKP veiksmų planuose ir kituose susijusiuose dokumentuose, dažnai buvo nurodomi kaip svarbiausi ateityje spręstini uždaviniai. Koordinavimas ir darna su intervencijomis pagal kitas priemones yra svarbūs klausimai. Remiantis nuostatomis, kuriomis leidžiama bendra veikla su partneriais (regionais), esantiems už EKPP geografinės aprėpties ribų, įgyvendinta daugelio rūšių veikla, todėl jos turėtų būti išsaugotos.

EKPP parama buvo naudojama paskoloms imti iš finansų įstaigų, kad būtų galima finansuoti infrastruktūros investicinius projektus ir remti privatųjį sektorių paskolomis ir rizikos kapitalo operacijomis. Pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą tai daroma kartu su Europos investicijų banku tai daroma, o pagal Kaimynystės investicinę priemonę – su EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir kitomis Europos finansų įstaigomis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis finansų įstaigomis turėtų būti toliau stiprinamas taikant naujoviškas priemones, pirmiausia garantijų srityje. Naudojant atnaujinamuosius fondus būtų galima stiprinti šio bendradarbiavimo poveikį.

Horizontalieji klausimai, kurie yra labai svarbūs EKPP, susiję su lankstumu ir gebėjimu reaguoti į krizes ir nenumatytus atvejus. Kaimyninėse šalyse spręsti užsitęsusias krizes tebėra vienas pagrindinių uždavinių. Bet koks sprendimas vykdant EKPP turės būti suderintas su būsimos stabilumo priemonės politiniais sprendimais (visų pirma jos taikymo srities ir apimties) ir jos ryšiu su geografinėmis priemonėmis. Dabartiniai greitojo reagavimo į krizes mechanizmai veikė puikiai, todėl turėtų būti toliau stiprinami.

Reikia apsvarstyti, kaip būtų galima gerinti stebėseną, be kita ko susijusią su politinio dialogo ir paramos programų ryšio stiprinimu (įskaitant techninę pagalbą). Be to, svarbu, kad politikos užmojis būtų suderintas su jam įgyvendinti tinkamomis priemonėmis. Taip pat reikėtų apsvarstyti, kaip techninę pagalbą (TAIEX) būtų galima plėtoti, galbūt išplečiant mechanizmo taikymo sritį ir į ją įtraukiant tokius elementus kaip mokymas ir konkrečių pavyzdžių nagrinėjimas. Be to, reikėtų stiprinti bendradarbiavimą statistikos srityje.

Be kitų politikos tikslų, pvz., puikiai veikiančio viešojo administravimo ir nepriklausomos teismų sistemos, kuria užtikrinamas sutarčių vykdymas, veiksminga konkurencijos politika kuriama verslo aplinka, kurioje yra geresnės ekonomikos augimo sąlygos.

Pasaulio mastu pasitvirtino, kad regionų bendradarbiavimas duoda papildomos naudos skatinant regioninę sąveiką ir tinklus itin svarbiose bendro intereso srityse, pvz., aplinkos, klimato kaitos, energetikos, tvaraus vystymosi, mažųjų ir vidutinių įmonių plėtros, žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės, mokslinių tyrimų, IRT ir jaunimo judumo. Taip pat pasitvirtino, kad regionų bendradarbiavimas yra labai veiksmingas, kai vykdomas tarpregioniniu lygmeniu (Pietų ir Rytų): nemažai programų yra giminingos (civilinė sauga, privačių investicijų skatinimas) ir yra orientuotos į pietus ir rytus. Be to, tarpvalstybinis bendradarbiavimas atliko svarbų vaidmenį, o pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas taikytas įsipareigojimų išskaidymo mechanizmas pasirodė esąs naudingas.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Išorės politika (priemonės)

Lisabonos sutartyje nustatoma nauja Sąjungos išorės veiksmų institucinė struktūra. Jos tikslas – skatinti ES pozicijos nuoseklumą ir gerinti ES įvaizdį tarptautinėje arenoje. ES reikia priimti ilgalaikę išorės veiksmų politinę strategiją ir priemones, kuriomis būtų siekiama šių strateginių tikslų:

Propaguoti ir ginti ES vertybes užsienyje. Europos kaimynystės priemone ES rems pereinamuosius ir demokratinius procesus ir stiprins pilietinę visuomenę aplink savo sienas.

Planuoti ES strategiją siekiant paremti strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kurio metu būtų išskiriama mažai anglies dioksido, darbotvarkę. Europos kaimynystės priemone ES rems svarbiausių pasaulinių klausimų sprendimą ir padės vykdyti atitinkamas reformas, naudingas tiek ES, tiek šalims partnerėms;

Didinti ES vystomojo bendradarbiavimo poveikį, pirmiausia siekiant panaikinti skurdą. Taikydama Europos kaimynystės priemonę ES padės šalims partnerėms spręsti vystymosi problemas (pvz., klimato kaitos) pagal jų poreikius, galimybes, interesus ir įsipareigojimus bei poveikio galimybes. Europos kaimynystės priemonė taip pat padės gerinti ES veiksmų koordinavimą ir politikos suderinamumą vystymosi labui;

Investuoti į ilgalaikę gerovę, stabilumą ir demokratiją ES kaimyninėse šalyse. Stabilumo, gerovės ir demokratijos erdvės sukūrimo tikslas – svarbiausias Europos kaimynystės priemonės ir atnaujintos kaimynystės politikos tikslas. Pirmiausia bus siekiama remti ES regioninę ir dvišalę politiką, įskaitant teminę, vykdomą kaimyninėse šalyse platesniu mastu. Viduržemio jūros pietinio regiono šalių perėjimo prie demokratijos procesų ir jų galimo poveikio platesniam regionui darosi būtina tvirčiau remti šios visuomenės demokratinių vertybių ir principų bei teisingesnio augimo naudos paskirstymo siekius, kartu siekiant glaudesnio politinio bendradarbiavimo ir integracijos ir su pietinėmis, ir su rytinėmis kaimynėmis. Tai apima didesnį dėmesį bendradarbiavimui su pilietinės visuomenės veikėjais ir socialiniais partneriais;

Gerinti krizių prevenciją ir sprendimą. Pagal Europos kaimynystės priemonę turėtų būti galima teikti didesnę ir lankstesnę paramą krizių prevencijai ir sprendimui kaimyninėse šalyse.

Parama ES kaimynėms taikant specialią, tikslingą ir politikos principais grindžiamą priemonę, aprūpintą atnaujintos EKP siekius atitinkančiais finansiniais ištekliais, aiškiai atitinka svarbiausius ES išorės veiksmų prioritetus.

EKP šalys toliau gaus naudos iš kitų finansinių priemonių, kuriomis sprendžiami konkretūs politiniai klausimai (pasaulinės problemos, žmogaus teisės, branduolinė sauga) arba krizinės situacijos (makrofinansinė parama, stabilumo priemonė, humanitarinės pagalbos priemonės).

Vidaus politika

Atsižvelgiant į EKP tikslą skatinti glaudesnę ES ir šalių partnerių integraciją, reikėtų stiprinti geresnio ES vidaus ir išorės politikos kaimyninėse šalyse koordinavimo nuostatas, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su atitinkamomis Komisijos tarnybomis programavimo etape ir prireikus naudoti mechanizmus, pagal kuriuos galima telkti ES biudžeto vidaus ir išorės išlaidų kategorijų lėšas.

Tai visų pirma galėtų būti taikoma tokioms bendradarbiavimo sritims, kaip tarpvalstybinės svarbos infrastruktūra, ypač transporto ir energetikos tinklai, IRT[22] ir kiti tinklų pramonės sektoriai, taip pat, atsižvelgiant į jų ryškų tarpvalstybinį aspektą, aukštajam mokslui ir aplinkos sričiai. Didesnė Europos kaimynystės priemonės parama didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus padėtų remti visas minėtas bendradarbiavimo sritis ir visoms šalims partnerėms prisiderinti prie ES politikos ir tikslų, kad būtų galima spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius.

Turėtų būti siekiama didesnės sąveikos su ES vidaus politika ir susijusio naujoviškų finansinių priemonių naudojimo remiantis suderintu požiūriu į ES biudžeto naudojimą tokioms priemonėms. Tai galėtų padėti sutelkti skirtingų daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų išteklius.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– x           Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo …iki ….

– x           Finansinis poveikis nuo … iki ….

– X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2014 iki 2020 m.,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[23]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

x Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– x           vykdomosioms įstaigoms

– ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[24]

– x           nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨         asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

X Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

X Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Tikslų bus siekiama taikant priemonių derinį, įgyvendinamą įvairiais valdymo būdais.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisijos stebėsenos ir vertinimo sistemose vis daugiau dėmesio skiriama rezultatams. Šiose sistemose dirba ir Komisijos personalas, ir išorės specialistai.

Užduočių vadovai delegacijose ir Komisijos būstinėje nuolat įvairiais būdais stebi projektų ir programų įgyvendinimą, be kita ko, jei įmanoma, rengia apsilankymus vietoje. Stebint gaunama vertingos informacijos apie pažangą, ir vadovai gali nustatyti esamas bei galimas kliūtis ir imtis veiksmų joms pašalinti.

Samdomi nepriklausomi išorės ekspertai vertina ES išorės veiksmų įgyvendinimą pagal tris atskiras sistemas. Šis vertinimas padeda didinti atskaitomybę ir tobulinti tolesnius veiksmus, taip pat galima pasinaudoti ankstesne patirtimi formuojant būsimą politiką ir planuojant veiksmus. Pagal visas priemones taikomi tarptautiniu mastu pripažinti OECD-DAC vertinimo kriterijai, įskaitant (galimą) poveikį.

Visų pirma projektų lygmeniu būstinės valdomoje į rezultatus orientuotos stebėsenos (angl. ROM) sistemoje gaunama glausta tikslinė paramos priemonių imties kokybės apžvalga. Nepriklausomi į rezultatus orientuotos stebėsenos sistemos specialistai, taikydami labai struktūruotą ir standartizuotą metodiką, pateikia vertinimą balais, kuris parodo projekto privalumus ir trūkumus, ir pateikia rekomendacijų, kaip padidinti veiksmingumą.

Vykdant projektų vertinimą, kuriam vadovauja už projektą atsakinga ES delegacija, atliekama kruopšti išsamesnė analizė ir projektų vadovams padedama tobulinti tolesnius veiksmus ir pasirengti būsimiems veiksmams. Samdomi nepriklausomi įvairių teminių ir geografinių sričių išorės specialistai atlieka analizę ir renka visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant galutinius naudos gavėjus, atsiliepimus ir duomenis.

Komisija taip pat atlieka savo politikos strateginį vertinimą, pradedant programavimu bei strategija ir baigiant paramos konkrečiam sektoriui (pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir t. t.), valstybei arba regionui arba konkrečios priemonės įgyvendinimu. Šis vertinimas yra svarbus formuojant politiką, rengiant priemones ir projektus. Visi šie vertinimai skelbiami Komisijos interneto svetainėje, o nustatytų faktų santrauka pateikiama metinėje ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Rizikos aplinka

Paramos pagal Europos kaimynystės priemonę teikimo sąlygoms būdinga rizika, kad nebus įgyvendinti priemonės tikslai, kad finansų valdymas nebus pakankamai geras ir (arba) kad nebus laikomasi taikytinų taisyklių (teisėtumo ir tvarkingumo klaidos):

– dėl ekonominio (politinio) nestabilumo ir (arba) gaivalinių nelaimių šalyse partnerėse gali kilti sunkumų ir gali būti vėluojama rengti ir įgyvendinti intervencinius veiksmus;

– dėl nepakankamų institucinių ir administracinių gebėjimų šalyse partnerėse gali kilti sunkumų ir gali būti vėluojama rengti ir įgyvendinti intervencinius veiksmus;

– įgyvendinant geografiškai išskaidytus projektus ir programas (kuriais aprėpiama daug valstybių, teritorijų, regionų) gali kilti su logistikos (išteklių) stebėsena susijusių sunkumų, ypač vykdant stebėsenos veiksmus vietose;

– dėl galimų partnerių (paramos gavėjų) įvairovės ir skirtingų jų vidaus kontrolės struktūrų bei pajėgumų Komisijos turimi ištekliai, skirti įgyvendinimui remti ir stebėti, gali susiskaidyti, todėl jie bus mažiau veiksmingi ir efektyvūs;

– dėl turimų duomenų apie išorės pagalbos rezultatus ir poveikį (nacionalinių vystymosi planų įgyvendinimą šalyse partnerėse) prastos kokybės ir nedidelio kiekio Komisijai gali būti sunkiau teikti ataskaitas apie rezultatus ir prisiimti už juos atsakomybę.

Tikėtinas taikytinų taisyklių nesilaikymo rizikos lygis

Priemonės reikalavimų laikymosi tikslas yra išlaikyti ankstesnį EuropeAid portfelio reikalavimų nevykdymo rizikos lygį (klaidų lygį), kuris yra liekamosios „grynosios“ mažiau nei 2 proc. paklaidos lygis (daugiamečiu pagrindu įgyvendinus visas suplanuotas užbaigtų sutarčių kontrolės priemones ir atlikus taisomuosius veiksmus). Paprastai tai reiškia, kad apskaičiuotasis klaidų lygis yra 2–5 proc., kalbant apie metinę atsitiktinę sandorių imtį, kurią Europos Audito Rūmai analizuoja rengdami metinį patikinimo pareiškimą (DAS). EuropeAid nuomone, tai mažiausia reikalavimų nevykdymo rizika, kurią galima pasiekti šiomis didelės rizikos sąlygomis, taip pat atsižvelgiant į administracinę naštą ir būtiną reikalavimų vykdymo kontrolės priemonių ekonominį naudingumą.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

EuropeAid vidaus kontrolės struktūra

EuropeAid vidaus kontrolės ir valdymo procesu siekiama pagrįstai patikinti, kad bus pasiekti tikslai, susiję su jos veiklos veiksmingumu ir efektyvumu, jos finansinių ataskaitų patikimumu ir atitiktimi taikytinai teisės aktų ir procedūrinei sistemai.

Veiksmingumas ir efektyvumas

Siekdama užtikrinti veiklos veiksmingumą ir efektyvumą (ir sumažinti didelę riziką teikiant išorės pagalbą), be visų Komisijos strateginės politikos ir planavimo proceso aspektų, vidaus audito sąlygų ir kitų Komisijos vidaus kontrolės standartų reikalavimų, EuropeAid toliau taikys individualizuotą pagalbos valdymo sistemą visoms priemonėms valdyti, prie kurių bus priskirta:

– decentralizuotas daugumos išorės pagalbos priemonių valdymas, kurį vykdo ES delegacijos vietose;

– aiškios ir formalios finansinės atskaitomybės ribos (iš įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno (generalinio direktoriaus) perduodamos delegacijos vadovui, taikant būstinės perįgaliotojo leidimus suteikiančio pareigūno (direktoriaus) perįgaliojimą delegacijos vadovui);

– reguliarus ES delegacijų ataskaitų (išorės pagalbos valdymo ataskaitų) teikimas Komisijos būstinei, įskaitant metinį patikinimo pareiškimą, kurį teikia delegacijos vadovas;

– tvirta mokymo programa, skirta tiek Komisijos būstinėje, tiek delegacijoje dirbančiam personalui;

– reikšminga Komisijos būstinės ir delegacijų parama ir rekomendacijos (taip pat internetu);

– reguliarūs tikrinamieji vizitai į decentralizuotas delegacijas kas 3–6 metus;

– projektų ir programų ciklo valdymo metodika, įskaitant:

– kokybiškas paramos priemones, taikomas paramos planavimui, jos teikimo metodui, finansavimo mechanizmui, valdymo sistemai, bet kokių ją įgyvendinančių partnerių vertinimui ir atrankai ir t. t.;

– programų ir projektų valdymo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo priemones, skirtas veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti, įskaitant reguliarų projektų išorės stebėjimą vietoje;

– svarbius vertinimo ir audito elementus.

Finansinė atskaitomybė ir apskaita

EuropeAid toliau laikysis aukščiausių apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, taikydama Komisijos kaupiamosios apskaitos sistemą (angl. ABAC) ir specialias išorės pagalbos priemones, pvz., bendrąją RELEX informacinę sistemą (angl. CRIS).

Kalbant apie tam tikrų teisės aktų ir procedūrų laikymąsi, reikalavimų vykdymo kontrolės metodai aprašyti 2.3 skirsnyje (sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės).

Komitetų ir pakomitečių vaidmuo

Tikimasi, kad pakomitečiai atliks vis aktyvesnį vaidmenį kontroliuodami programų įgyvendinimą.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į didelės rizikos sąlygas, kuriomis veikia EuropeAid, jos sistemose reikia numatyti reikšmingą galimų operacijų atitikties reikalavimams klaidų (pažeidimų) lygį ir kuo anksčiau užtikrinti aukšto lygio prevencijos, nustatymo ir taisymo kontrolę mokėjimo procese. Praktiškai tai reiškia, kad EuropeAid, vykdydama atitikties kontrolę, daugiausia remsis svarbiomis ex ante patikromis, kurias vietoje atliks išorės auditoriai ir Komisijos tarnybos, prieš skiriant galutines išmokas projektui (tuo pačiu metu bus atliekami keli ex post auditai ir patikros), ir taip bus užtikrinama kur kas didesnė apsauga negu pagal finansų apsaugos priemones, kurios nustatytos Finansiniame reglamente. EuropeAid atitikties reikalavimams sistemą, inter alia, sudaro toliau nurodytos svarbios dalys.

Prevencinės priemonės

Privalomas pagrindinis paramos valdymo darbuotojų ir auditorių mokymas, taip pat apie sukčiavimą.

Konsultavimas (taip pat internetu), įskaitant Praktinį vadovą sutarčių klausimais, EuropeAid vadovą ir finansų valdymo priemonių rinkinį (įgyvendinimo partneriams).

Ex ante vertinimas siekiant užtikrinti, kad institucijose, valdančiose tam tikras lėšas bendro, decentralizuoto ir pasidalijamojo valdymo būdu, būtų įdiegtos atitinkamos kovos su sukčiavimu priemonės, kuriomis siekiama išvengti sukčiavimo valdant ES lėšas ir jį nustatyti.

Šalyse partnerėse įdiegtų kovos su sukčiavimu mechanizmų ex ante patikra vertinant, ar įvykdytas tinkamumo biudžeto paramai gauti kriterijus, susijęs su viešųjų finansų valdymu (t. y. aktyvus įsipareigojimas kovoti su sukčiavimu ir korupcija, tinkamos tikrinimo institucijos, pakankamas teisminis pajėgumas, veiksmingas reagavimas ir sankcijų mechanizmai).

Komisija 2008 m. Akroje pasirašė Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą (angl. IATI) ir susitarė dėl paramos skaidrumo standarto, pagal kurį užtikrinamas punktualesnis, išsamus ir reguliarus duomenų apie paramos lėšas ir dokumentus teikimas.

Nuo 2011 m. spalio 14 d., prieš kitą Aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais susitikimą Busane 2011 m. lapkričio mėn., Komisija įgyvendina pirmąjį IATI standarto etapą dėl skelbiamos pagalbos informacijos skaidrumo. Be to, Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis kuria bendrą internetinę IT taikomąją programą TR-AID, kurioje iš IATI ir kitų šaltinių gaunami ES pagalbos duomenys verčiami vartotojams suprantama informacija apie pagalbą.

Nustatomieji ir taisomieji veiksmai

Išorės auditai ir tikrinimai (tiek privalomieji, tiek grindžiami rizika), įskaitant Europos Audito Rūmų auditą.

Retrospektyvinės patikros (grindžiamos rizika) ir lėšų susigrąžinimas.

ES finansavimo sustabdymas didelio sukčiavimo atveju, įskaitant didelio masto korupciją, kol valdžios institucijos imsis atitinkamų veiksmų siekdamos ištaisyti padėtį ir užkirsti kelią tokiam sukčiavimui ateityje.

EuropeAid toliau kurs savo kovos su sukčiavimu strategiją pagal 2011 m. birželio 24 d. patvirtintą naująją Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją (CAFS), siekdama užtikrinti, inter alia, kad:

EuropeAid kovos su sukčiavimu vidaus kontrolės priemonės būtų visiškai suderintos su CAFS;

EuropeAid sukčiavimo rizikos valdymo metodas būtų tinkamas sukčiavimo rizikos sritims nustatyti ir tinkamai reaguoti;

sistemose, pagal kurias trečiosiose šalyse naudojamos ES lėšos, būtų galima gauti svarbius duomenis siekiant juos panaudoti sukčiavimo rizikai valdyti (pavyzdžiui, dvigubam finansavimui nustatyti);

prireikus būtų galima sudaryti tinklų veiklos grupes ir parengti tinkamas IT priemones su išorės pagalbos sektoriumi susijusiems sukčiavimo atvejams nagrinėti.

2.4.        Kontrolės išlaidų ir naudos įvertinimas

Viso EuropeAid portfelio vidaus kontrolės ir valdymo išlaidų bendras įvertintas metinis vidurkis planuojant 2014–2020 m. biudžetą sudaro 658 mln. EUR įsipareigojimų. Į šią sumą įskaičiuotas Europos plėtros fondo (EPF), kurio veikla derinama su EuropeAid valdymo struktūra, valdymas. Šios su veikla nesusijusios išlaidos sudaro apie 6,4 proc. nustatyto metinio 10,2 mlrd. EUR vidurkio, numatomo kaip bendri (veiklos ir administravimo) EuropeAid įsipareigojimai iš jo bendrų išlaidų, 2012 m. finansuojamų iš ES bendrojo biudžeto ir Europos plėtros fondo.

Skaičiuojant valdymo išlaidas atsižvelgta į visus EuropeAid darbuotojus būstinėje ir delegacijose, infrastruktūrą, keliones, mokymą, stebėseną, vertinimą ir audito sutartis (taip pat sudarytas paramos gavėjų).

EuropeAid planuoja laikui bėgant mažinti valdymo ir operatyvinės veiklos santykį pagal pagerintą ir supaprastintą naujosioms priemonėms taikomą tvarką, remiantis numatomais pakeitimais pagal persvarstytą Finansinį reglamentą. Didžiausia šių valdymo išlaidų nauda yra susijusi su politikos tikslų įgyvendinimu, veiksmingu ir efektyviu išteklių naudojimu, taip pat griežtų ir ekonomiškai veiksmingų prevencinių priemonių bei kitų patikrų taikymu siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos teisėtai ir tinkamai.

Bus ir toliau siekiama gerinti valdymo veiklos ir atitikties patikrų pobūdį bei apimtį. Tačiau ši veikla toliau reikš, jog patiriamos išlaidos yra būtinos, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai pasiekti priemonių tikslus patiriant mažiausią įmanomą neatitikties riziką (mažesnė kaip 2 proc. liekamoji paklaida). Tokios išlaidos yra gerokai mažesnės nei galimi nuostoliai, kurių būtų patiriama panaikinus arba sumažinus vidaus kontrolę šioje labai rizikingoje srityje.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris 19.08 [Aprašymas… ENI – Europos kaimynystės priemonė] || DA / NDA ([25]) || ELPA[26] šalių || šalių kandidačių[27] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

4 || Europos kaimynystės priemonė || NDA || NE || NE || NE || NE

5 || EKP – administracinės išlaidos || DA || NE || NE || TAIP || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės – NĖRA

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija……………………………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY] || || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 4 || Išorės santykiai

<…….> GD || || || N metai[28] (2014) || N+1 metai (2015) || N+2 metai (2016) || N+3 metai (2017) || N+4 metai (2018) || N+5 metai (2019) || N+6 metai (2020) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

ENI – Europos kaimynystės priemonė (19.08) || Įsipareigojimai || (1) || 2 181,076 || 2 347,302 || 2 408,952 || 2 501,395 || 2 637,736 || 2 806,952 || 2 952,883 || 17 836,296

Mokėjimai || (2) || 1 852,576 || 2 001,902 || 2 051,252 || 2 170,595 || 2 249,836 || 2 349,252 || 2 498,583 || 15 173,996

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[29] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris 19.01.04.02 || || (3) || 47,424 || 48,098 || 48,748 || 49,405 || 50,164 || 50,748 || 51,417 || 346,004

IŠ VISO asignavimų <…….> GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 2 228,500 || 2 395,400 || 2 457,700 || 2 550,800 || 2 687,900 || 2 857,700 || 3 004,300 || 18 182,300

Mokėjimai || =2+2a +3 || 1 900,000 || 2 050,000 || 2 100,000 || 2 220,000 || 2 300,000 || 2 400,000 || 2 550,000 || 15 520,000

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 2 181,076 || 2 347,302 || 2 408,952 || 2 501,395 || 2 637,736 || 2 806,952 || 2 952,883 || 17 836,296

Mokėjimai || (5) || 1 852,576 || 2 001,902 || 2 051,252 || 2 170,595 || 2 249,836 || 2 349,252 || 2 498,583 || 15 173,996

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 47,424 || 48,098 || 48,748 || 49,405 || 50,164 || 50,748 || 51,417 || 346,004

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <4> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 2 228,500 || 2 395,400 || 2 457,700 || 2 550,800 || 2 687,900 || 2 857,700 || 3 004,300 || 18 182,300

Mokėjimai || =5+ 6 || 1 900,000 || 2 050,000 || 2 100,000 || 2 220,000 || 2 300,000 || 2 400,000 || 2 550,000 || 15 520,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai (2014) || N+1 metai (2015) || N+2 metai (2016) || N+3 metai (2017) || N+4 metai (2018) || N+5 metai (2019) || N+6 metai (2020) || IŠ VISO

<…….> GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 37,036 || 36,662 || 36,289 || 35,919 || 35,919 || 35,919 || 35,919 || 253,662

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 2,244 || 2,192 || 2,173 || 2,155 || 2,155 || 2,155 || 2,155 || 15,227

IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || 39,279 || 38,854 || 38,462 || 38,073 || 38,073 || 38,073 || 38,073 || 268,889

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 39,279 || 38,854 || 38,462 || 38,073 || 38,073 || 38,073 || 38,073 || 268,889

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai (2014) || N+1 metai (2015) || N+2 metai (2016) || N+3 metai (2017) || N+4 metai (2018) || N+5 metai (2019) || N+6 metai (2020) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 2 267,779 || 2 434,254 || 2 496,162 || 2 588,873 || 2 725,973 || 2 895,773 || 3 042,373 || 18 451,189

Mokėjimai || 1 939,279 || 2 088,854 || 2 138,462 || 2 258,073 || 2 338,073 || 2 438,073 || 2 588,073 || 15 788,889

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[30] || Vidutinės rezultato išlaidos || Išlaidos || Išlaidos || Išlaidos || Išlaidos || Išlaidos || Išlaidos || Išlaidos || Iš viso išlaidų

Geografinės programos[31] || 2072,023 || 2229,937 || 2288,504 || 2376,325 || 2505,849 || 2666,605 || 2805,238 || 16944,481

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos[32]… || 109,054 || 117,365 || 120,448 || 125,070 || 131,887 || 140,348 || 147,644 || 891,815

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 2181,076 || 2347,302 || 2408,952 || 2501,395 || 2637,736 || 2806,952 || 2952,883 || 17836,296

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1 Suvestinė

– ¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– X          Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai[33] (2014) || N+1 metai (2015) || N+2 metai (2016) || N+3 metai (2107) || N+4 metai (2018) || N+5 metai (2019) || N+6 metai (2020) || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 37,036 || 36,662 || 36,289 || 35,919 || 35,919 || 35,919 || 35,919 || 253,662

Kitos administracinės išlaidos || 2,244 || 2,192 || 2,173 || 2,155 || 2,155 || 2,155 || 2,155 || 15,227

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 39,279 || 38,854 || 38,462 || 38,073 || 38,073 || 38,073 || 38,073 || 268,889

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[34] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 46,898 || 47,534 || 48,170 || 48,806 || 49,441 || 50,077 || 50,713 || 341,639

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0,525 || 0,564 || 0,578 || 0,600 || 0,723 || 0,671 || 0,705 || 4,366

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 47,424 || 48,098 || 48,748 || 49,405 || 50,164 || 50,748 || 51,417 || 346,004

IŠ VISO || 86,703 || 86,952 || 87,211 || 87,479 || 88,238 || 88,821 || 89,491 || 614,894

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X          Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || N+4 metai (2018) || N+5 metai (2019) || N+6 metai (2020)

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 137,8 || 136,4 || 135,1 || 133,7 || 133,7 || 133,7 || 133,7

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || 78,4 || 77,6 || 76,8 || 76,0 || 76,0 || 76,0 || 76,0

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[35] ||

|| XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 9,3 || 9,2 || 9,1 || 9,0 || 9,0 || 9,0 || 9,0

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy [36] || - būstinėje[37] || 93,3 || 91,4 || 89,6 || 87,9 || 86,2 || 84,5 || 82,8

|| - delegacijose || 468,1 || 475,3 || 482,4 || 489,6 || 496,7 || 503,9 || 511,0

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 786,9 || 790,0 || 793,1 || 796,2 || 801,6 || 807,1 || 812,6

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.     Suderinamumas su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa

– X          Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.

– ¨         Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨         Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[38].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5      Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Pagal šią iniciatyvą leidžiamas bendras finansavimas, tačiau jokių konkrečių skaičių nėra nustatyta.

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || Nėra duomenų || || || || || || || Nėra duomenų

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || Nėra duomenų || || || || || || || Nėra duomenų

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– ý      Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms – Pastaba: Ribinio dydžio biudžeto įplaukos (bendro priemonės dydžio atžvilgiu) gali būti gaunamos dėl grįžtamųjų lėšų, gaunamų iš rizikos kapitalo operacijų, vykdomų kartu su TFI.

-        ¨         Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

-           ¨         nuosaviems ištekliams

-           ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[39]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               Energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais Komisija pateikė komunikatą „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“, COM(2011) 539, 2011 m. rugsėjo 7 d.

[2]               Bendradarbiavimo transporto srityje klausimu Komisija pateikė komunikatą „ES ir kaimyniniai regionai. Naujas požiūris į bendradarbiavimą transporto srityje“, COM(2011) 415, 2011 m. liepos 7 d.

[3]               Mažosios ir vidutinės įmonės.

[4]               Informacinės ir ryšių technologijos.

[5]               Įskaitant deramo darbo darbotvarkės rėmimą.

[6]               Įskaitant bendros žinių ir inovacijų erdvės kūrimą.

[7]               Savo kaimynystės politikos kovos su klimato kaita veiksmais ES turėtų veiksmingai remti ir palaikyti klimato kaitos poveikiui atsparesnę ir anglies dioksido požiūriu veiksmingesnę plėtrą.

[8]               T. y. taikos ir saugumo, skurdo mažinimo, humanitarinės pagalbos, investicijų į plėtros ir kaimyninių šalių stabilumą ir augimą, visuotinių uždavinių sprendimo, ES ir tarptautinių standartų bei vertybių rėmimo ir augimo bei konkurencingumo palaikymo užsienyje.

[9]               Oficiali parama vystymuisi.

[10]             Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

[11]             OL L…

[12]             OL C , , p. .

[13]             OL C , , p. .

[14]             OL L 310, 2006 m. lapkričio 9 d., p. 1.

[15]             OL L

[16]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[17]             OL L

[18]             OL L

[19]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[20]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[21]             COM(2011) 200, 2011 3 8.

[22]             Negalima deramai neįvertinti IRT paslaugų bei infrastruktūrų diegimo ir interneto poveikio augimui bei demokratinių vertybių laisvei ir saviraiškai.

[23]             Išsamią informaciją apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti BudgWeb svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[24]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[25]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[26]             ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

[27]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[28]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[29]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[30]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[31]             Ši skiltis yra orientacinė. Planavimas ir lėšų asignavimas pagal šį reglamentą bus grindžiamas principu „daugiau už daugiau“.

[32]             Panašios sumos bus skiriamos pagal Europos regioninės plėtros fondo reglamentą siekiant paremti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas.

[33]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[34]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[35]             CA– sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“);

[36]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[37]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[38]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[39]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo išlaidų.