AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Bendrajai programai „Horizontas 2020“ skirtais pasiūlymais, parengtais visapusiškai atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[1], visiškai palaikoma strategija „Europa 2020“, kurioje moksliniai tyrimai ir inovacijos laikomi pagrindine pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimo priemone. Šie pasiūlymai – tai:

(1) bendroji programa  „Horizontas 2020“ (Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo − SESV),

(2) dalyvavimo bei rezultatų sklaidos taisyklių rinkinys (SESV),

(3) bendrajai programai „Horizontas 2020“ įgyvendinti skirta specialioji programa ir

(4) atskiras bendrosios programos „Horizontas 2020“ dalims skirtas pasiūlymas, atitinkantis Euratomo Sutartį.

Bendras politinis šių teisės aktų aprašymas ir pagrindas yra pateikti kartu su jais priimtame Komisijos komunikate, kuriame dėmesys atkreipiamas į pagrindinius kompleksinius elementus, pvz. supaprastinamą ir tai, kaip buvo sustiprintas požiūris į inovacijas.

Įgyvendinant bendrąją programą „Horizontas 2020“ tiesiogiai prisidedama sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius, kurie nurodyti strategijoje „Europa 2020“ ir pavyzdinėse jos iniciatyvose. Be to, ją įgyvendinant taip pat bus prisidedama prie pramonės pirmavimo Europoje.  Įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat būtų padidinta mokslo bazės, reikalingos Europos tvarumui, ilgalaikiam klestėjimui ir gerovei užtikrinti, pažangumas. Norint pasiekti šių tikslų į pasiūlymus įtraukta įvairiausia parama, kuri susijusi su visu mokslinių tyrimų ir naujovių ciklu. Todėl įgyvendinant bendrąją programą „Horizontas 2020“ būtų sutelkiama ir išplečiama ta veikla, kuri dabar finansuojama pagal moksliniams tyrimams skirtą septintąją bendrąją programą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijoms skirtas dalis  ir Europos inovacijos ir technologijos instituto lėšomis. Šiais pasiūlymais taip pat siekiama iš esmės supaprastinti dalyvavimo sąlygas.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAI

Rengiant keturis pasiūlymus atsižvelgta į visas pastabas, gautas surengus išsamias viešas konsultacijas remiantis Žaliąja knyga „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“, COM(2011) 48. Nuomonę pareiškė Europos Vadovų Taryba, valstybės narės ir įvairios pramonės, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės suinteresuotosios šalys.

Šie pasiūlymai taip pat grindžiami dviem išsamiais poveikio vertinimais, kurie grindžiami konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis, vidaus ir išorės vertinimais bei tarptautinių ekspertų pastabomis. Atlikus vertinimus nustatyta, kad pasirinkus bendrąją programą „Horizontas 2020“ taptų aiškesni siektini tikslai, greičiau pavyktų sukurti programai ar projektui įgyvendinti reikalingą kritinę masę, būtų daromas didesnis poveikis politikos tikslams, o nauda  ekonomikai, konkurencingumui ir socialiniams  sektoriui didesnė, be to, būtų supaprastintos procedūros, pvz., palengvinta administracinė našta dalyviams, racionalizuotos galiojančios taisyklės ir procedūros, užtikrintas priemonių nuoseklumas ir atkreiptas dėmesys į rizikos ir pasitikėjimo pusiausvyrą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1         Teisinis pagrindas

Pateikiamame pasiūlyme moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla yra glaudžiai susiejami siekiant politikos tikslų.

Šiuo atžvilgiu bendroji programa „Horizontas 2020“ grindžiama SESV (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo) antraštinėmis dalimis „Pramonė“ ir „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas“ (173 ir 182 straipsniai). Susijusios dalyvavimo bei rezultatų sklaidos taisyklės grindžiamos tomis pačiomis SESV antraštinėmis dalimis (173, 183 ir 188 straipsniai). Antraštinė dalis „Pramonė“ abiem atvejais visų pirma susijusi su Europos inovacijos ir technologijos institutu (toliau – EIT), kuriam lėšos skiriamos numatant finansinius įnašus iš bendrosios programos „Horizontas 2020“. EIT nėra minimas specialiosios programos lygiu.

Primenama, kad inovacijų diegimo veikla visų pirma įtraukta į įvairias bendrąsias programas, pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo mokslinių tyrimų antraštine dalimi, ir kad dabartinės bendrosios programos taip pat aprėpia tam tikros srities inovacijų diegimo veiklą. Todėl bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo specialioji programa grindžiama SESV antraštine dalimi „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas“ (182 straipsnis), nes joje numatyta veikla priskiriama tai veiklai, kuriai taikoma ši antraštinė dalis

Pasiūlymas dėl Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma bendroji programa „Horizontas 2020“, grindžiamas Euratomo sutarties 7 straipsniu.

3.2         Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Pateikiamais pasiūlymais siekiama kiek įmanoma padidinti Europos Sąjungos pridėtinę vertę ir poveikį bei pagrindinį dėmesį skirti tiems tikslams, kurių veikdamos pavieniui valstybės narės negali pasiekti, ir toms veiklos sritims, kurių pavieniui negali plėtoti veiksmingai. Ėmusis veiksmų Europos Sąjungos lygiu būtų gerokai padidintos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos galimybės, koordinuojama valstybių narių mokslinių tyrimų veikla, todėl būtų išvengta veiklos kartojimosi, pagrindinėse srityse išlaikoma kritinė masė ir užtikrinamas tinkamiausias viešojo finansavimo panaudojimas. Sąjungos lygiu taikant priemones visame žemyne būtų užtikrintos varžytuvės renkantis geriausius pasiūlymus ir taip būtų padidintas pažangumas ir tinkamai pristatyti pagrindiniai moksliniai tyrimai ir inovacijos. Be to, Sąjungos lygiu imantis priemonių taip pat būtų tinkamiausiai paremtas tarptautinis judumas ir taip pagerintas mokslo darbuotojų mokymas ir jų karjeros plėtra. Įgyvendinant Sąjungos lygio programą atsiranda daugiau galimybių prisiimti didelę riziką ir organizuoti ilgalaikius mokslinius tyrimus ir plėtrą bei taip pasidalyti riziką ir užtikrinti veiklos mastą ir masto ekonomiją, kurios užtikrinti antraip nebūtų įmanoma. Sąjungos priemonės gali padėti pritraukti papildomų viešojo ir privačiojo sektorių  investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas,  padėti kurti užtikrinant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje užtikrinama žinių, mokslo darbuotojų ir technologijų judėjimo laisvė, ir paskatinti inovacijų pateikimą bendrajai rinkai bei jų plitimą. Sąjungos lygmens įgyvendinamos programos taip pat būtinos tam, kad padėtų formuoti politiką ir siekti įvairių politikos sričių tikslų. Visi įrodymai išdėstyti pridedamame poveikio vertinime.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Visų pasiūlymų biudžetas pateiktas dabartinėmis kainomis. Prieš šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje apibūdintas poveikis biudžetui, žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams. Remdamasi ekonominės naudos analize, Komisija gali pasinaudoti esamų vykdomųjų agentūrų programai „Horizontas 2020“ įgyvendinti skirtomis paslaugomis, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų agentūrų, kurioms pavedamos tam tikros Europos Sąjungos programų valdymo užduotys, įstatus.

2011/0401 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

XXX

kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

(2) be to, Sąjunga taip pat siekia sukurti Sąjungos pramonės konkurencingumui užtikrinti būtinas sąlygas. Šiuo tikslu vykdant veiklą turėtų būti siekiama skatinti geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje;

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“[4], kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir  parengti  inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;

(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis,  ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;

(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje[5] Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje[6] pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje[7] atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o  2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje[8] pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai;

(6) 2010 m. lapkričio 26 d. Europos Sąjungos Taryba paragino, kad būsimose Sąjungos vykdysimose finansavimo programose daugiau dėmesio būtų skiriama strategijos „Europa 2020“ prioritetams, būtų sprendžiami visuomenės ir su pagrindinėmis technologijomis susiję uždaviniai, spartinami bendrieji ir pramonei būtini moksliniai tyrimai, racionalizuojamos priemonės, iš esmės supaprastinama prieiga, sutrumpinama pateikimo rinkai trukmė ir dar labiau didinamas pažangumas;

(7) nuoseklaus strateginio požiūrio svarba taip pat pabrėžta 2011 m. birželio 3 d. paskelbtoje Europos mokslinių tyrimų erdvės komiteto nuomonėje[9], 2011 m. birželio 30 d. Regionų komiteto nuomonėje[10] ir 2011 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje[11];

(8) į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos biudžeto peržiūrą įtraukti svarbūs principai, kuriais turėtų būti grindžiamas būsimas Europos Sąjungos biudžetas (pirmenybė Sąjungos pridedamąją vertę iš tikrųjų užtikrinančioms priemonėms, didesnis orientavimasis į rezultatus ir viešojo bei privačiojo sektorių finansavimo naudojimas), ir pasiūlyta visas Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones sujungti į Bendrą strateginę programą;

(9) Komisijos žaliojoje knygoje „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“[12] nustatytos pagrindinės šių plataus užmojo tikslų siekimo priemonės ir pradėtos plataus masto konsultacijos, kuriose dalyvavusios suinteresuotosios šalys ir Sąjungos institucijos iš esmės pritarė toje žaliojoje knygoje pateiktoms idėjoms;

(10) komunikate „Europos biudžetas 2020“[13] Komisija pasiūlė sritims, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu aprėpia Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis bei Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), taikyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginę programą ir taip padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad  jos iki 2020 m. sudarytų 3 % BVP. Tame komunikate Komisija taip pat įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išlaidų programas ir ne mažiau 20 % Europos Sąjungos biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams; Kovos su klimato kaita veiksmai ir išteklių naudojimo efektyvumas – tai vienas kitą papildantys tikslai siekiant tvaraus vystymosi. Konkretūs tikslai, susiję su šiais abiem bendraisiais tikslais, turėtų būti papildomi kitas programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Taigi prognozuojama, kad ne mažiau kaip 60 % viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti susiję su tvariu vystymusi. Be to, tikimasi, kad su klimatu susijusios išlaidos turėtų viršyti 35 %  biudžeto, įskaitant tarpusavyje suderinamas priemones, skirtas išteklių naudojimo efektyvumui padidinti. Komisija turėtų teikti informaciją apie pagalbos, susijusios su klimato kaitos tikslų siekimu, mastą ir rezultatus. Su klimatu susijusios išlaidos pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti kontroliuojamos vadovaujantis tame komunikate nustatytais metodais;

(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas  siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje  „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais.  Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

(12) Jungtinis tyrimų centras (angl. JRC, Joint Research Centre) turėtų teikti Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę ir techninę paramą, lanksčiai reaguodamas į naujas politikos reikmes;

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos prie Europos inovacijos ir technologijos instituto turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius)  – visų pirma  integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas; Siekiant užtikrinti programos „Horizontas 2020“ papildomumą ir tinkamą lėšų panaudojimą, finansinis įnašas Europos inovacijos ir technologijos institutui turėtų būti skirtas dviem asignavimais; antrasis  bus persvarstomas;

(14) programa „Horizontas 2020“ turėtų padėti siekti Europos inovacijų partnerysčių tikslų, laikantis pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“: suburti visus  suinteresuotus visos mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės subjektus, kad būtų racionalizuotos, supaprastintos ir geriau koordinuojamos priemonės ir iniciatyvos;

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;

(16) pagal SESV 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių tenkančios dalys;

(17)             šiuo reglamentu visam programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiui turėtų būti nustatytas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kuriuo kasmet sudarydama biudžetą vadovaujasi biudžeto valdymo institucija, kaip apibrėžta 201Z m. YY mėn. XX d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [] punkte;

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;

(21) įgyvendinant programą  „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui[14], taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos  Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudoti visą mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialą bei įtraukti lyčių aspektą į projektų turinį, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje;

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono –  naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturi būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam valstybės narės nesuteikė reikalingų patvirtinimų. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi  sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;

(27) MVĮ suteikia gerų galimybių inovacijoms ir plėtrai Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB[15], turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto[16] tikslų;

(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos, pradėtos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007−2013 m.)[17] , gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras;

(30)  įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui,  privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo; 

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują kontrolės ir rizikos valdymo Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje koncepciją, ir paprašė iš naujo subalansuoti pasitikėjimą ir kontrolę bei rizikos ėmimąsi ir rizikos vengimą.   Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu dalyviais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą paprastinimo srityje, reikia radikalesnės koncepcijos ir kad reikia atkurti rizikos ir pasitikėjimo pusiausvyrą;

(33) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurios pagrindinis principas bus jau ne klaidų dažnumo minimizavimas, o  rizika grindžiama kontrolė ir sukčiavimo atvejų nustatymas, turėtų sumažinti kontrolės naštą dalyviams;

(34)  svarbu užtikrinti, kad programos „Horizontas 2020“ finansai būtų valdomi patikimai, o pati programa įgyvendinama kuo veiksmingiau ir savo adresatams priimtinausiu būdu, taip pat turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir programos prieinamumas visiems dalyviams. Būtina užtikrinti atitiktį Reglamentui (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] ir paprastinimo bei geresnio reglamentavimo  reikalavimams;

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius veiklos kokybės rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

(36) kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti programos  „Horizontas 2020“ tikslų, susijusių su bendros mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos stiprinimu ir veiklos koordinavimu visoje Sąjungoje,  ir todėl, siekiant išvengti veiklos kartojimosi, išlaikyti kritinę masę pagrindinėse srityse ir užtikrinti, kad viešojo finansavimo lėšos būtų naudojamos optimaliai, tikslai gali būti geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, programa „Horizontas 2020“ neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37) dėl teisinio tikrumo ir aiškumo Sprendimas Nr. 1982/2006/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS SUKŪRIMAS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslo darbuotojų  mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

(b) tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo tarpininkaujant jos Jungtinių tyrimų centrui;

(c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

(d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – partnerystė, kai privačiojo sektoriaus partneriai, Sąjunga ir tam tikrais atvejais kiti partneriai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

(e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė  – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje veikiančios įstaigos regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą.

3 straipsnis Programos „Horizontas 2020“ sukūrimas

Programa „Horizontas 2020“ sukuriama laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis  Sąjungos pridėtinė vertė

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa,  atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.

5 straipsnis Bendrasis tikslas, prioritetai ir konkretūs tikslai

1.           Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.

2.           Šio bendrojo tikslo siekiama remiantis trimis vienas kitą papildančiais prioritetais, skirtais šioms temoms:

(a) pažangus  mokslas;

(b) pramonės pirmavimas;

(c) visuomenės uždaviniai.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrais veiklos krypčių apmatais nurodyti I priedo I–III dalyse.

3            Jungtinis tyrimų centras teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę bei techninę paramą ir taip padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų. Šių veiklos krypčių bendrieji apmatai nustatyti I priedo IV dalyje.

4.           Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008[18], padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o konkretaus tikslo ir veiklos bendrieji apmatai nustatyti I priedo V dalyje.

5.           Laikantis prioritetų ir bendrųjų apmatų, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius ir veiksmų, kuriuos numatyta finansuoti pagal būsimas programas, valdymą.

6 straipsnis Biudžetas

1.           Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 87740 mln. EUR, iš kurių daugiausia 86198 EUR skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.  

2.           Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

(a) pažangus  mokslas  – 27818 mln. EUR;

(b) pramonės pirmavimas –  20280 mln. EUR;

(c) visuomenės uždaviniai – 35888 mln. EUR.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2212 mln. EUR.

Preliminarus paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

3.           Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede.            Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln.  EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antras asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama  proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos  ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.

Toks dviejų daugiamečių asignavimų pavidalo finansavimas  apima:

(a) iš pirmosios asignavimų sumos: vykstančią esamų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti antra trijų naujų ŽIB grupė;

(b) iš antrosios asignavimų sumos:  vykstančią jau įsteigtų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti trečia trijų naujų ŽIB grupė.

Antroji asignavimų suma skiriama atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiant visų pirma į:

(a) sutartą trečios ŽIB grupės sukūrimo grafiką;

(b) numatytus finansinius jau esamų ŽIB poreikius, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes.

(c) Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų.

4.           Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie dar nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

5.           Kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba iškilus naujiems netikėtumams ir poreikiams būtų galima imtis veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir po atlikto šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo, per kasmetę biudžeto sudarymo procedūrą gali peržiūrėti 2 dalyje prioritetams nustatytas sumas ir preliminarų paskirstymą pagal konkrečius šių prioritetų tikslus, nustatytus II priede, ir perskirstyti prioritetams ir konkretiems tikslams skirtus asignavimus iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam prioritetui paskirtos asignavimų sumos ir iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam konkrečiam tikslui paskirtos asignavimų sumos. Tai neapima Jungtinio tyrimų centro tiesioginiams veiksmams skirtos 2 dalyje  nustatytos sumos arba 3 dalyje nustatyto Europos inovacijos ir technologijos institutui skirto įnašo.

7 straipsnis Trečiųjų šalių asocijavimas

1            Programoje „Horizontas 2020“ asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

(a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

(b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

i)        turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

ii)       turi geros dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose patirties;

iii)      turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;

iv)      yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė[19], priede išvardytos šalys ar teritorijos.

2.           Konkrečios asocijuotų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotos šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

III ANTRAŠTINĖ DALIS ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS  ĮGYVENDINIMAS, VALDYMAS IR PARAMOS RŪŠYS

8 straipsnis Įgyvendinimas naudojant specialiąją programą ir Europos inovacijos ir technologijos institutui skirtas įnašas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama naudojant konsoliduotą specialiąją programą ir Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT) skirtą finansinį įnašą.

Specialiojoje programoje kiekvienam iš trijų 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų prioritetų numatoma po vieną dalį ir numatoma viena dalis, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams.

9 straipsnis Valdymas

1.           Komisija įgyvendiną programą „Horizontas 2020“ vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas].

2.           Komisija taip pat gali patikėti dalį programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkte.

10 straipsnis Sąjungos paramos rūšys

1.           Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas], visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones.

2.           Pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiami Jungtinio tyrimų centro vykdomi tiesioginiai veiksmai.

3.           Kai Jungtinio tyrimų centro tiesioginiais veiksmais prisidedama prie SESV 185 arba 187 straipsnyje nustatytų iniciatyvų, šis įnašas nėra laikomas toms iniciatyvoms skirto finansinio įnašo dalimi.

11 straipsnis Dalyvavimo ir rezultatų sklaidos taisyklės

Reglamente (ES) Nr. XX/2012 nustatytos dalyvavimo ir rezultatų sklaidos taisyklės [Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] taikomos netiesioginiams veiksmams.

II SKYRIUS PROGRAMAVIMAS

I DALIS BENDRIEJI PRINCIPAI

12 straipsnis Išorės patarimai ir visuomenės dalyvavimas

1.           Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

2.           Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.

13 straipsnis Kompleksiniai veiksmai

1.           Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.

2.           Jeigu parama teikiama netiesioginiam veiksmui, kuris labai svarbus keliems prioritetams, nustatytiems 5 straipsnio 2 dalyje, ar keliems konkretiems tų prioritetų tikslams, tam veiksmui skirtą finansinį įnašą galima derinti su sumomis, paskirtomis atitinkamai  kiekvienam prioritetui arba konkrečiam atitinkamam tikslui.

14 straipsnis Kintantis mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdis

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

15 straipsnis Lyčių lygybė

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.

16 straipsnis Etikos principai

1.           Visa pagal programa „Horizontas 2020“  vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir poreikį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

2.           Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla yra skirta tik  civilinėms reikmėms.

3.           Nefinansuojamos mokslinių tyrimų sritys yra šios:

(a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

(b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

(c) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

4.           Žmonių (suaugusių ir embrionų) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant  į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

5.           3 dalyje nurodytos mokslinių tyrimų sritys gali būti peržiūrėtos atliekant į 26 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarpinį vertinimą ir  atsižvelgiant į mokslo pažangą.

17 straipsnis Kitų Sąjungos programų papildymas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.

II DALIS KONKREČIOS VEIKSMŲ SRITYS

18 straipsnis Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

1.           Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas  yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

2.           Konkrečių veiksmų imamasi siekiant konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatyto I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvieno iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodyto I priedo III dalies 1–6 punktuose. Šie konkretūs veiksmai – tai  specialiai MVĮ sukurta priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, galinčioms diegti inovacijas; ji diegiama nuosekliai ir yra pritaikyta MVĮ poreikiams, kaip nurodyta konkrečiame tiksle „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ I priedo II dalies 3.3 punkto a papunktyje.

3.           Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“  skirto biudžeto teks MVĮ.

19 straipsnis Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

1.           Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius.

2.           Sąjungos dalyvavimo forma sudarant tokias partnerystes gali būti viena iš pateiktųjų:

(a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkte v arba vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis ir reikalingi ištekliai tai pateisina.

(b) Sutartinio susitarimo tarp 1 dalyje nurodytų partnerių, kuriame nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, kuriai reikalinga „Horizontas 2020“ parama, nustatymą, sudarymas.

3.           Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos viešai ir skaidriai remiantis šiais kriterijais:

(a) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

(b) poveikio pramonės konkurencingumui, tvariai plėtrai ir (arba) socialiniams ekonominiams klausimams mastas;

(c) ilgalaikiai visų partnerių įsipareigojimai atsižvelgiant į bendrą viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus;

(d) naudojamų išteklių mastas ir gebėjimas gauti papildomų investicijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

(e) aiškus kiekvieno partnerio vaidmens apibrėžimas ir susitarimas dėl pagrindinių veiklos kokybės rodiklių pasirinktu laikotarpiu.

20 straipsnis Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

1.           Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms.

2.           Viešojo sektoriaus subjektų partnerystę galima remti pagal vieną ar kelis 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus, visų pirma:

(a) pasitelkus ERA–NET priemonę, naudojant dotacijas, kuriomis remiamos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės –  jų vykdoma tinklo struktūrų rengimo ir kūrimo veikla, bendros veiklos planavimas, projektavimas, vykdymas ir koordinavimas,  taip pat  pavienių bendrų kvietimų teikti pasiūlymus ir tarptautinio pobūdžio veiksmų papildomas finansavimas;

(b)  Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės.

Atsižvelgiant į a punkte numatytus tikslus, papildomas finansavimas skiriamas atsižvelgiant į ankstesnius didelius finansinius dalyvaujančių subjektų finansinius įsipareigojimus, susijusius su bendrais kvietimais teikti pasiūlymus ir bendrais veiksmais. Taikant ERA-NET priemonę gali būti siekiama suderinti su bendrai skelbiamais kvietimais pateikti pasiūlymus ir bendrų veiksmų vykdymu susijusias taisykles ir įgyvendinimo būdus. Šią priemonę taip pat galima naudoti norint pagal SESV 185 straipsnį parengti iniciatyvą.

Atsižvelgiant į b punkte numatytus tikslus, šios iniciatyvos siūlomos tik tais atvejais, kai būtina turėti specialią įgyvendinimo struktūrą ir kai dalyvaujančios šalys yra ryžtingai nusiteikusios užtikrinti integravimą mokslo, valdymo ir finansiniu lygiu. Be to, pasiūlymai dėl b punkte nurodytų iniciatyvų nustatomi remiantis visais šiais kriterijais:

(a) aiškus siektino tikslo apibrėžimas ir jo aktualumas  programos „Horizontas 2020“ ir bendriems Sąjungos politikos tikslams;

(b) aiškūs dalyvaujančių šalių finansiniai įsipareigojimai, įskaitant išankstinius įsipareigojimus sujungti tarptautiniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas nacionalines ir (arba) regionines investicijas;

(c) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

(d) su įgyvendinamų programų dydžiu ir jų skaičiumi susijusi kritinė masė, veiklos panašumas ir atitinkamų mokslinių tyrimų, kuriuos jie aprėpia, dalis;

(e) SESV 185 straipsnio kaip tinkamiausios priemonės siekiant tikslų veiksmingumas.

21 straipsnis Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.           Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas įgyvendinant visą programą „Horizontas 2020“ arba jos dalis, visų pirma siekiant šių tikslų:

(a) didinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumą ir patrauklumą bei jos ekonomikos ir pramonės konkurencingumą;

(b) veiksmingai spręsti pasaulinius visuomenės uždavinius;

(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant  išorės ir plėtros programas.

2.           Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.

Turėtų būti skatinama abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius ir bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, taip pat į galimus trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės sistemų trūkumus.

3.           Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

22 straipsnis Informavimas, komunikacija ir sklaida

Europos Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius  informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas  apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis.

Be to, remiami šie konkretūs veiksmai:

(a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;

(b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

(c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;

(d) politikos formuotojams skirta sklaida, įskaitant standartizavimo institucijas, siekiant skatinti, kad atitinkamos institucijos, tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regiono lygiu naudotųsi su politika susijusiais rezultatais;

(e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis naujoviškomis technologijomis bei metodikomis.

III SKYRIUS KONTROLĖ

23 straipsnis Kontrolė ir auditas

1.           Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl tinkamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

2.           Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės  sąnaudas, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius mokslo darbuotojus bei novatoriškiausias įmones.

3.           Pagal programą „Horizontas 2020“  vykdomų netiesioginių veiksmų išlaidų audito strategija, kuri yra kontrolės sistemos dalis, grindžiama visos bendrosios programos išlaidų reprezentatyvaus ėminio finansiniu auditu. Toks reprezentatyvus ėminys gali būti papildytas rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.

Pagal programą „Horizontas 2020“  vykdomų netiesioginių veiksmų išlaidų auditas  atliekamas nuosekliai, laikantis ekonomijos, efektyvumo ir veiksmingumo principų, taip siekiant kuo labiau sumažinti audito naštą dalyviams.

24 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.           Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.           Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų asmenų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą „Horizontas 2020“, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Nepažeidžiant 3 dalies Komisija auditą gali atlikti per ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo.

3.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[20]  nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

4.           Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje.

IV SKYRIUS STEBĖSENA IR VERTINIMAS

25 straipsnis Stebėsena

1.           Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.

2.           Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia  šios stebėsenos rezultatus.

26 straipsnis Vertinimas

1.           Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

(a) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą. Po tokio vertinimo Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriama antroji asignavimų suma, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje. Atliekant vertinimą vertinama Europos inovacijos ir technologijos instituto padaryta pažanga, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

i)        6 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirmos asignavimų sumos panaudojimas, atskiriant sumą, panaudotą pirmos ŽIB grupės kūrimui, ir  parengiamojo etapo investicijų antram etapui poveikį; Europos inovacijos ir technologijos instituto gebėjimas pritraukti lėšas iš partnerių žinių ir inovacijų bendrijose ir iš privačiojo sektoriaus, kaip nurodyta Reglamente XX/2012  [persvarstytas EIT reglamentas];

ii)       suderintas  trečios žinių ir inovacijų bendrijų grupės kūrimo grafikas  ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes;  ir

iii)      Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

(b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje  ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.

(c) Ne vėliau kaip 2023 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos ex-post vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą. Šis vertinimas apima pagrindimą, įgyvendinimą ir laimėjimus bei ilgalaikį priemonių poveikį ir tvarumą, o tokio vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimą dėl galimo tolesnės priemonės persvarstymo, modifikavimo ar taikymo sustabdymo.

2.           Bendrų tikslų bei Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai, nustatyti šio reglamento I priedo įžangoje, ir specialiojoje programoje nustatytų konkrečių tikslų rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, yra programos „Horizontas 2020“ tikslų įgyvendinimo masto vertinimo minimalus pagrindas.

3.           Valstybės narės pateikia Komisijai duomenis ir informaciją, kurie būtini atitinkamų priemonių stebėsenai atlikti ir joms įvertinti.

4.           Išvadas dėl minėtų programos „Horizontas 2020“ vertinimų, kartu su savo pastabomis, Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.           Sprendimas Nr. 1982/2006/EB  panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.           Tačiau pagal tą sprendimą ir toliau reglamentuojami veiksmai, pradėti pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB, ir su tais veiksmais susiję finansiniai įsipareigojimai,  iki veiksmų užbaigimo.

3.           Iš 6 straipsnyje nurodytos asignavimų sumos taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, reikalingos siekiant užtikrinti perėjimą tarp šios programos ir priemonių, priimtų pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB.

28 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečiąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS Konkrečių tikslų ir veiklos apmatai

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti  žiniomis ir inovacijomis pagrįstą ekonomiką, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos kokybės rodikliai:

–  strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP)

–  strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis.

Šio bendrojo tikslo siekiama įgyvendinant tris skirtingus, tačiau vieną kitą papildančius prioritetus, kurių  kiekvieną sudaro konkretūs tikslai. Jie bus įgyvendinami nenutrūkstamai, siekiant skatinti skirtingų konkrečių tikslų sąveiką, išvengti veiklos kartojimosi ir sustiprinti jų bendrą poveikį.

Jungtinis tyrimų centras padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo teikti į užsakovų poreikius orientuotą  mokslinę ir techninę paramą formuojant Sąjungos politiką.

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

– į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

– bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti naujoviškus projektus ir procesus.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, apmatai.

I dalis. Prioritetas  „Pažangus mokslas“

Šia dalimi siekiama sustiprinti ir išplėsti Sąjungos mokslo bazės pažangumą bei konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti konkurencingesnę pasaulyje. Į ją įraukti keturi konkretūs tikslai:

(a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

(b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

(c)  Įgyvendinant tikslą Marie Curie veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir naujoviškas su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį mokslo darbuotojų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

(d)  Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma  susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu ir regiono lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis.  Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, mokslo darbuotojų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas  iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

II  Dalis. Prioritetas „Pramonės pirmavimas“

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų novatoriškoms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis. Į ją įtraukti trys konkretūs tikslai:

(a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai  ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagos, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Daugiausia  dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui.

(b) Įgyvendinant tikslą Prieiga prie rizikos kapitalo siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais. Įgyvendinant šį tikslą, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą nuosavo kapitalo priemonę, plėtojamas Sąjungos lygmens rizikos kapitalas.

(c) Įgyvendinant tikslą Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinamas bet kokios formos inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, visų pirma tose įmonėse, kurios turi galimybių plėstis ir tapti tarptautinėmis bendrovėmis – veikti bendrojoje rinkoje  ir kitose rinkose.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Formuojant konkrečių tikslų „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi paklausa, „iš apačios į viršų“ pagrįstos logikos ir atsisakoma iš anksto apibrėžtų prioritetų. Pastarieji papildomi naudojant finansines priemones ir specialią MVĮ priemonę bei laikantis su politika susijusios logikos ir atsižvelgiant į konkretų tikslą, kuris įtrauktas į dalį „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu laikomasi integruoto požiūrio, todėl iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“  tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, maždaug 15 % gali būti paskirta MVĮ.

 Įgyvendinant konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ laikomasi technologijomis grindžiamo požiūrio, kad būtų kuriamos didelio poveikio technologijos, pritaikytos naudoti įvairiose srityse, pramonės sektoriuose ir tinkamos teikiant paslaugas. Šių technologijų taikymas siekiant spręsti visuomenės  uždavinius remiamas taip pat pagal dalį „Visuomenės uždaviniai“.

III dalis. Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“

Įgyvendinant šią dalį tiesiogiai diegiami strategijoje „Europa 2020“ nustatyti politikos prioritetai ir sprendžiami visuomenės uždaviniai, taip pat siekiama skatinti, kad būtų užtikrinta kritinė mokslinių tyrimų ir inovacijų masė, būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Finansavimas visų pirma skiriamas šiems konkretiems tikslams:

(a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

(b)  maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

(c)  saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

(d)  išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos;

(e)  kova su  klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;

(f)  integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.

Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti  ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.

Jungtinio tyrimų centro veikla glaudžiai susijusi su programa „Horizontas 2020“ siekiant užtikrinti veiksmingą, įrodymais grindžiamą paramą įvairių sričių Sąjungos politikai. Ši veikla vykdoma atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir ją papildo ateičiai skirta veikla.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi ne tik žinių ir inovacijų bendrijose, bet ir pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi  žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

I DALIS.  PAŽANGUS MOKSLAS

1.           Europos mokslinių tyrimų taryba

1.1         Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra padidinti Europos mokslinių tyrimų pažangumą, dinamiškumą ir kūrybingumą.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas. Tam reikės daug didesnių mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Pasaulinio masto inovacijos yra glaudžiai susijusios su pažangiu mokslu. Europa, kažkada buvusi neginčijama lyderė, dabar atsilieka rungtynėse dėl geriausios kokybės mokslo ir, atsižvelgiant į didžiausius po karo įvykusius technologinius proveržius, atlieka antraeilį vaidmenį, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nors Sąjungoje vis dar yra išleidžiama daugiausia mokslinių leidinių pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose publikuojama dvigubai daugiau įtakingų žurnalų (šie patenka į dažniausiai cituojamųjų 1 proc.). Be to, tarptautinis universitetų reitingas parodo, kad JAV universitetai užima pirmąsias vietas. 70 proc. pasaulio Nobelio prizo laimėtojų yra iš JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus mokslo darbuotojų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną mokslo darbuotoją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems mokslo darbuotojams. Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus mokslo darbuotojai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo sektoriaus sąlygos geriausiems mokslo darbuotojams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems mokslo darbuotojams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos mokslo darbuotojų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o  pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

1.2         Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems mokslo darbuotojams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu.  Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi mokslo darbuotojai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Šis puikių individualių mokslininkų ir naujoviškų idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Be tiesiogiai finansuojamų mokslo darbuotojų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir mokslo darbuotojų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems mokslo darbuotojams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

1.3         Veiklos apmatai

EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija  yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems mokslo darbuootjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą.

EMTT taip pat esant poreikiui teikia paramą naujiems darbo metodams akademinėje bendruomenėje – tokiems, kurie galėtų nulemti proveržio rezultatus ir palengvintų komercinių ir socialinių inovacijų  potencialo tyrinėjimą jos finansuojamų mokslinių tyrimų srityse.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi mokslo darbuotojai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius ir naujoviškų technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti pastebimo jos finansuojamų pažangiausių mokslo darbuotojų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius mokslo darbuotojus, pagerėjimo.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, pagrįstą skaidriu, sąžiningu ir nešališku, pasiūlymų tvarkymu, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią mokslinę kompetenciją, ir atrasti talentus, nepaisant mokslo darbuotojo lyties, pilietybės ar amžiaus. Galiausiai, EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus.

2.           Ateities ir kuriamos technologijos (angl. FET, Future and Emerging technolgoies)

2.1.        Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes.

Įgyvendinant FET tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas.  Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadisciplininio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės uždaviniais  ar pramonės konkurencingumu.

2.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Radikalūs transformacinio poveikio pasikeitimai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, chemija, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik kompetencijos mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti atsirandančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sąveika ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

 FET programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus mokslo darbuotojus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus mokslo darbuotojus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

2.3.        Veiklos apmatai

Kadangi FET programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Ši veikla turi suteikti aiškesnę formą įvairioms  veiklos vykdymo priežastims, tinkamu mastu nustatant ilgalaikės naudos piliečiams, ekonomikai ir visuomenei galimybes ir jomis naudojantis:

(a) Skatindama naujas idėjas (programa „FET Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis.  Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį.  Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

(b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa „FET Proactive“) FET apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

(c) Padėdama spręsti dideles tarpdisciplinines mokslo ir technologijų problemas (programa „FET Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos ir nacionalines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

Kiekvienai veiklai reikia apibrėžti atitinkamą atvirumo ir skirtingų temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo lygmenų derinį, kad būtų galima optimaliai siekti nustatytų tikslų.

3.           „Marie Curie“ veiksmai

3.1.        Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos intelektualinio kapitalo panaudojimą, siekiant sukurti naujus įgūdžius bei inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi mokslo darbuotojai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius mokslo darbuotojų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus  viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais mokslo darbuotojų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų  antrosios pakopos studijų metu. Europa turi išplėtoti pažangias, naujoviškas mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti mokslo darbuotojams naujoviškus įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių mokslo darbuotojų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o  tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam mokslo darbuotojo karjerų etapui. Labai svarbu padidinti mokslo darbuotojų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis novatoriškos ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti mokslo darbuotojų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

3.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei mokslo darbuotojus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

 Įgyvendinant Europos „Marie Curie“ veiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti mokslo darbuotojus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti pavyzdinių centrų steigimą visoje  Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu.  Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta „Marie Curie“ veikla, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos mokslo darbuotojų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Tolesnė „Marie Curie“ veiksmų plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, „Marie Curie“ veiksmai paskatins naujų kūrybingų ir naujoviškų mokymų sukūrimą, kaip pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal novatoriškos doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

„Marie Curie“ finansavimas taip pat bus suteikiamas patyrusių mokslo darbuotojų ir inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos pagalba „Marie Curie“ nustatys aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks mokslo darbuotojams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi mokslo darbuotojai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. „Marie Curie“ veiksmai atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

„Marie Curie“ veiksmų bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir privatų finansavimą, kuriant naujas programas ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. „Marie Curie“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins mokslo darbuotojų  mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

3.3.        Veiklos apmatai

(a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį mokslo darbuotojų mokymą

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir novatoriškų mokslo darbuotojų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

(b) Pažangumo puoselėjimas, skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

Tikslas yra paskatinti patyrusių mokslo darbuotojų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.

(c) Inovacijų skatinimas keičiantis žiniomis

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, keičiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojais, kad būtų galima geriau spręsti  pasaulinio masto uždavinius.

Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

(d) Struktūrinio poveikio didinimas per bendrą veiklos finansavimą

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį „Marie Curie“ veiksmų poveikį ir paskatinti aukšto lygio mokslo darbuotojų mokymą, judumą ir karjeros plėtrą nacionaliniu lygmeniu.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai egzistuojančiose programose. Tai padidins mokslo darbuotojų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas  patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

(e) Konkretūs paramos ir politikos veiksmai

Tikslai yra stebėti pažangą; nustatyti „Marie Curie“ veiksmų trūkumus ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su mokslo darbuotojų judumu, įgūdžiais ir karjera, siekiant sąveikos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais mokslo darbuotojų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti mokslo darbuotojų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su „Marie Curie“ veiksmais remiamu darbu.

4.           Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4.1         Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems mokslo darbuotojams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie kompiuterių, naujos medžiagos šaltinių, švarių kambarių nanotechnologijoms, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų žemės mokslams, plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų  mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir veikti, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl  stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sąveiką ir nuoseklų požiūrį.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

4.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai[21], integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip Europos skaitmeninių mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai mokslo darbuotojų  ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Tolesnė plėtra ir platesnis mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Sąjungos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus, remiant Sąjungos lygmens infrastruktūrą, skatinant naujos įrangos atradimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Svarbu ne tik išvengti veiklos kartojimosi ir sutelkti bei racionaliai panaudoti įrangą, bet ir sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Pasiekus pelningumo pagal mastą ir apimtį dėl Europos požiūrio į mokslinių tyrimų infrastruktūros (įskaitant elektroninę infrastruktūrą) įdiegimą, naudojimą ir valdymą, tai labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų inovacijų galimybių plėtros.

4.3.        Veiklos apmatai

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškąjį kapitalą, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

(a) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra 2020 m. ir vėliau

Siekiama užtikrinti EMTIS įgyvendinimą ir veikimą bei kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą, įskaitant regioninių partnerių įrangos plėtrą; taip pat įdiegti ir suteikti prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros;  kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninės infrastruktūros veiklą.

(b) Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo potencialo skatinimas inovacijų srityje

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šią veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančių ir administruojančių darbuotojų mokymas ir (arba) mainai.

(c) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.

Antroji ir trečioji veiklos kryptys vykdomos remiantis jų konkrečiais veiksmais ir, jei reikia, kaip pirmosios veiklos dalis.

II DALIS PRAMONĖS PIRMAVIMAS

1.           Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

Konkretus tikslas – išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriomis didinamas įvairių esamų ir atsirandančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas, srityse.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinami ir gerinami esantys bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Norint ir toliau pirmauti pasaulinėje konkurencijoje tvirta technologijų baze ir pramonės pajėgumais, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą, patvirtinimą ir bandymus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso srityse.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Kitų  programos „Horizontas 2020“ veiklos krypčių papildymas

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“  vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės ir verslo bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis, daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui.

Bus remiamas didelio poveikio technologijų įtraukimas į visuomenės uždavinių ir atitinkamų iššūkių sprendimą.  Didelio poveikio technologijų taikymas, kurio negalima priskirti prioritetui „Visuomenės uždaviniai“, tačiau kuris svarbus Europos pramonės konkurencingumo didinimui, bus remiamas pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Bendras požiūris

Šis metodas apims darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti naujoviškus projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, didelio masto bandomajai ir demonstracinei veiklai, bandomiesiems stendams ir „gyvosioms laboratorijoms“, prototipų gamybai ir produktų patvirtinimui bandomosiose linijose. Veikla bus siekiama padidinti pramonės konkurencingumą skatinant pramonę, visų pirma MVĮ, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Integruotas požiūris į didelio poveikio technologijas

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos[22]. Šios daug dalykų apimančios žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų skirtingus lūkesčius turinčios suinteresuotosios šalys. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

IRT tenka svarbus vaidmuo, nes jos apima kai kurias DPT ir teikia pagrindinę bazinę infrastruktūrą, technologijas ir sistemas gyvybiškai svarbiems ekonominiams bei socialiniams procesams ir naujiems privačiojo bei viešojo sektoriaus produktams ir paslaugoms. Europos pramonė ir toliau turi būti IRT technologinio vystymosi priešakyje, kur daug technologijų pereina į naują proveržio etapą ir atveria naujas galimybes.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas, tačiau jie šiuo metu vykdomi pagal atskiras nacionalines programose kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. Be to, naujoviškos vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis.

Partnerysčių kūrimas ir pridėtinė vertė

Europa gali pasiekti kritinę masę naudodama partnerystes, grupes ir tinklus, standartizavimą, skatindama bendradarbiavimą įvairiose mokslinėse ir technologinėse disciplinose bei  sektoriuose, kurių mokslinių tyrimų ir vystymo poreikiai panašūs, taip sudarydama sąlygas naujoms technologijoms ir revoliuciniams bei naujoviškiems sprendimams.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikiprekybinių pirkimų ir naujoviškų produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Dėl to taip pat reikia tvirtų ryšių su EIT, siekiant puoselėti didžiausius verslumo talentus ir paspartinti inovacijas, kartu suburiant asmenis iš įvairių valstybių, mokslo sričių ir organizacijų.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat galima padidinti prekybos galimybes rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

1.1.        Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.1.1.     Konkretus IRT srities  tikslas

Pagal „Europos skaitmeninę darbotvarkę“[23] konkretus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – sudaryti sąlygas Europai kurti ir naudoti IRT pažangos teikiamas galimybes savo piliečių, verslo ir mokslo bendruomenės labui.

Turėdama didžiausią pasaulio ekonomiką ir užimdama didžiausią dalį pasaulinėje IRT rinkoje, šiuo metu viršijančioje 2 600 mlrd. eurų, Europa gali pelnytai tikėtis ir siekti, kad jos verslas, vyriausybės, mokslinių tyrimų ir plėtros centrai bei universitetai pirmautų plėtojant IRT, kad augtų nauji verslai ir būtų daugiau investuojama į IRT inovacijas.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti naujoviški IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT pavyzdinių centrų.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairioms suinteresuotosioms šalims gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas.  Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

1.1.2.     Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kiekvienas pasaulio pilietis turės galimybę naudotis neribotais kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliais. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį ir, pvz., socialinės žiniasklaidos pagalba kuriant viešąjį valdymą.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami naujoviški sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei kompetenciją, didina sąveiką su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos mokslo darbuotojams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

1.1.3.     Veiklos apmatai

Su IRT pramoniniu ir technologiniu pirmavimu susiję uždaviniai sprendžiami vykdant kelių rūšių veiklą, kuri apima bendrąsias IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, visų pirma šiose srityse:

(a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų inžinerija;

(b) Naujos kartos skaičiavimo  sistemos: pažangiosios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

(c) Ateities internetas: infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

(d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui ir kūrybiškumui skirtos IRT.

(e) Pažangiosios sąsajos ir robotai: robotai ir išmaniosios erdvės.

(f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika: poveikio technologijos, susijusios su mikro ir nanoelektronika ir fotonika.

Šios šešios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei taikymu pagrįstas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti.

Šios šešios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir naujoviškas išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai.

1.2.        Nanotechnologijos

1.2.1.     Konkretus nanotechnologijų srities tikslas

Konkretus nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra išsaugoti Europos Sąjungos pirmavimą šioje sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje, skatinant investicijas į nanotechnologijas ir jų perkėlimą į didelės pridėtinės vertės konkurencingus produktus ir paslaugas įvairioms reikmėms skirtinguose sektoriuose.

Atsižvelgiant į nanotechnologijų naudą vartotojams, gebėjimą pagerinti gyvenimo kokybę ir indėlį į  tvarų vystimąsi bei į dideles našumo didinimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo galimybes, kurios įmonėms buvo anksčiau neprieinamos, iki 2020 m. nanotechnologijos labai išplis, t. y.  bus integruotos į daugumą technologijų ir taikymo sričių.

Europa taip pat privalo nustatyti pasaulines gaires dėl saugaus ir atsakingo nanotechnologijų naudojimo ir valdymo, užtikrinant aukštą grąžą visuomenei ir pramonei.

Produktai su integruotomis nanotechnologijomis – tai pasaulinė rinka, kurios Europa negali sau leisti ignoruoti. Produktų, kuriuose nanotechnologijos yra svarbiausia dalis, rinkos vertė iki 2015 m. pasieks 700 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 2 trilijonus eurų; atitinkamai šioje rinkoje bus 2 ir 6 milijonai darbo vietų. Europos nanotechnologijų bendrovės turėtų išnaudoti tokį dviženklį rinkos augimą ir turėti galimybes iki 2020 m. užimti bent jau dabar Europos užimamai pasaulinio mokslinių tyrimų finansavimo daliai lygią (t. y. ketvirtadalį) rinkos dalį.

1.2.2.     Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nanotechnologijos yra atsirandančios technologijos, kurių galimybės įrodytos ir kurios daro revoliucinį poveikį, pvz., medžiagoms, IRT, gamtos mokslams, sveikatos priežiūrai ir vartojimo prekėms – po to, kai moksliniai tyrimai paverčiami revoliuciniais produktais ir gamybos procesais.

Nanotechnologijoms tenka labai svarbus vaidmuo sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo uždavinius. Sėkmingas šių svarbių pagrindinių didelio poveikio technologijų panaudojimas padės didinti Sąjungos pramonės konkurencingumą, nes sudarys sąlygas atsirasti naujoviškiems patobulintiems produktams ar efektyvesniems procesams ir padės spręsti ateities uždavinius.

Pasaulinis nanotechnologijų mokslinių tyrimų finansavimas nuo 6,5 mlrd. EUR 2004 m. iki 2008 m. padvigubėjo iki maždaug 12,5 mlrd. EUR, Sąjungai teko maždaug ketvirtadalis šios sumos. Europos Sąjunga yra pripažinta nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų lyderė: iki 2015 m. Sąjungoje turėtų veikti  apie 4000 šios srities bendrovių.

Dabar Europai reikia išsaugoti savo poziciją pasaulinėje rinkoje ir nuo jos atsispirti skatinant plataus masto bendradarbiavimą tarp daugelio įvairių verčių grandinių ir tarp įvairių pramonės sektorių, siekiant proporcingai diegti šias technologijas į perspektyvius komercinius produktus. Kyla rizikos vertinimo ir valdymo bei atsakingo valdymo klausimai, kurie yra svarbūs veiksniai, galintys nulemti būsimą nanotechnologijų poveikį visuomenei ir ekonomikai.

Taigi vykdant veiklą daugiausia dėmesio skiriama plačiai paplitusiam ir atsakingam nanotechnologijų taikymui ekonomikoje, kad būtų sudarytos sąlygos gauti naudą, turinčią didelį poveikį visuomenei ir pramonei. Siekiant užtikrinti potencialias galimybes, įskaitant naujų bendrovių ir naujų darbo vietų kūrimą, per mokslinius tyrimus turėtų būti sukurtos reikalingos priemonės, kuriomis būtų galima tinkamai įgyvendinti standartizavimą ir reguliavimą.

1.2.3.     Veiklos apmatai

(a) Naujos kartos nanomedžiagų, nanoprietaisų ir nanotechnologijų vystymas

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose.

(b) Saugaus nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas

Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai gerinimas ir priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą sukūrimas.

(c) Visuomenės aspekto nanotechnologijose vystymas

Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei.

(d) Veiksminga nanomedžiagų, komponentų ir sistemų sintezė ir gamyba

Dėmesys telkiamas į naujas operacijas, išmanųjį naujų ir dabartinių procesų sujungimą ir proporcingą didinimą, siekiant produktų masinės gamybos ir daugialypės paskirties gamyklų įrengimo, užtikrinant veiksmingą žinių perdavimą ir panaudojimą pramonės inovacijoms.

(e) Pajėgumų didinimo technologijų, matavimo metodų ir įrangos vystymas

Dėmesys skiriamas technologijoms, kuriomis remiamas sudėtinių nanomedžiagų ir nanosistemų vystymas ir pateikimas rinkai.

1.3.        Pažangiosios medžiagos

1.3.1.     Konkretus pažangiųjų medžiagų srities tikslas

Konkretus pažangiųjų medžiagų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra sukurti naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčių medžiagų, kad būtų galima kurti konkurencingesnius produktus, kurie daro kuo mažesnį poveikį aplinkai ir išteklių naudojimui.

Medžiagos yra pramonės inovacijų esmė ir svarbiausias galimybių šaltinis. Didesnio žinių turinio, naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų  turinčios medžiagos yra būtinos pramonės konkurencingumui ir tvariam vystymuisi užtikrinti įvairiose taikymo srityse ir sektoriuose.

1.3.2.     Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Kuriant geresnių eksploatavimo charakteristikų ir tvarius produktus bei procesus reikalingos naujos pažangios medžiagos. Naudojant šias medžiagas iš dalies įmanoma išspręsti mūsų pramonės ir visuomenės uždavinius, nes jų eksploatavimo charakteristikos yra geresnės, mažiau sunaudojama išteklių ir energijos, o  produktai, kuriuose yra tokių medžiagų yra tvarūs – tai aktualu baigiamajame jų naudojimo etape.

Taikymu grindžiama plėtra dažnai susijusi su visiškai naujų medžiagų, pritaikytų užtikrinti numatytas eksploatavimo charakteristikas, kūrimu. Šios medžiagos yra didelės vertės gamybos tiekimo gandinės svarbi sudedamoji dalis. Jomis taip pat grindžiama kelių technologijos sričių (pvz., biomokslų, elektronikos ir fotonikos) ir beveik visų rinkos sektorių pažanga. Šios medžiagos yra svarbus produktų vertę didinantis ir charakteristikas gerinantis veiksnys. Apskaičiuota, kad pažangiųjų medžiagų vertė ir poveikis yra dideli, t. y. metinė augimo sparta apie 6 %, o numatomas rinkos dydis 2015 m. būtų maždaug 100 mlrd. EUR.

Medžiagos kuriamos taikant viso naudojimo ciklo požiūrį, nuo prieinamų medžiagų pateikimo iki naudojimo pabaigos (nuo „lopšio iki lopšio“), ir laikantis naujoviško požiūrio, kad būtų sumažinti jų pakeitimui reikalingi ištekliai. Nenutrūkstamasis naudojimas, perdirbimas ar antrinis medžiagų naudojimas pasibaigus jų tinkamumo naudoti ciklui ir susijusios socialinės inovacijos taip pat nagrinėjami.

Siekiant spartinti pažangą, bus skatinamas kelias disciplinas aprėpiančio ir nuoseklumą užtikrinančio požiūrio taikymas, šiuo tikslu įtraukiant fiziką, chemiją, technikos mokslus, teorinį ir kompiuterinį modeliavimą, biologijos mokslus ir kaskart kūrybingesnį pramoninį projektavimą.

Skatinamas naujų žaliųjų inovacijų sąjungų ir pramonės bendradarbiavimas, kad pramonė galėtų įvairinti savo veiklą, plėsti savo verslo modelius, pakartotinai naudotų savo atliekas ir taip gamintų naują produkciją, pvz., CO2 kaip anglies pagrindą, iš kurio būtų gaminamos grynosios cheminės medžiagos ir alternatyvus kuras.

1.3.3.     Veiklos apmatai

(a) Kompleksinės ir didelio poveikio medžiagų technologijos

Moksliniai funkcinių medžiagų, daugiafunkcių medžiagų ir struktūrinių medžiagų tyrimai, skirti inovacijoms visuose pramonės sektoriuose.

(b) Medžiagų kūrimas ir perdirbimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir tvarų mastą, būtiną  pramoninei būsimų produktų gamybai užtikrinti.

(c) Medžiagų sudedamųjų dalių valdymas

 Naujų ir novatoriškų metodų ir sistemų srities moksliniai tyrimai ir plėtra.

(d) Tvariai ir mažo anglies dioksido kiekio pramonei skirtos medžiagos

Naujų produktų bei  taikmenų kūrimas ir vartotojų elgsenos skatinimas, kurie grindžiami energijos paklausos mažinimu ir mažo anglies dioksido kiekio gamybos plėtros spartinimu.

(e) Kūrybinėms pramonės šakoms skirtos medžiagos

Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą.

(f) Metrologija, apibūdinimas, standartizavimas ir kokybės kontrolė

Apibūdinimo, neardomojo vertinimo ir prognozėmis grindžiamo veiklos modeliavimo technologijų taikymo medžiagotyroje ir technikoje skatinimas.

(g) Medžiagų naudojimo optimizavimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo iniciatyvas ir naujoviškus požiūrius į verslo modelį.

1.4.        Biotechnologijos

1.4.1.     Konkretus biotechnologijų srities tikslas

Konkretus biotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra kurti konkurencingus, tvarius ir naujoviškus pramonės produktus ir procesus bei padėti diegti inovacijas keliuose Europos sektoriuose, pvz., žemės ūkio, maisto, cheminių medžiagų ir sveikatos.

Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas padės užtikrinti Europos pramonės pirmavimą taikant šią didelio poveikio technologiją. Šia poziciją dar labiau sustiprintų integruotas saugos vertinimas ir bendrosios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai.

1.4.2.     Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijus galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytini pramoniniai taikmenys, įskaitant biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO2). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškus pramonės, sveikatos ir aplinkos srities taikmenis. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Kiti svarbūs inovacijų šaltiniai atsiranda mezgantis biotechnologijų ir kitų didelio poveikio bei kelias sritis aprėpiančių technologijų ryšiams, visų pirma nanotechnologijos ir informacinės  bei ryšio technologijos. Tokias inovacijas būtų galima pritaikyti, pavyzdžiui,  matavimo ir diagnostikos srityse.

1.4.3.     Veiklos apmatai

(a) Pažangiausių biotechnologijų, kurios yra svarbiausias būsimų inovacijų veiksnys,  kūrimo skatinimas   

Naujų technologijų (pvz., sintetinės biologijos, bioinformatikos ir sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus taikmenis, vystymas.

(b) Biotechnologijomis grindžiami pramoniniai procesai

Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus ir procesus (pvz., cheminių medžiagų, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, krakmolo, maisto apdorojimo), vystymas ir jų aplinkosauginio aspekto plėtojimas.

(c)  Naujoviškos ir konkurencingos platformų technologijos

Platformų technologijų (pvz., genomikos, metagenomikos, proteomikos, molekulinių priemonių) vystymas  siekiant užtikrinti daugelio ekonomikos sektorių pirmavimą ir konkurencinį pranašumą.

1.5.        Pažangioji gamyba ir apdirbimas

1.5.1.     Konkretus tikslas

Konkretus pažangiosios gamybos ir apdirbimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis, būtų tvarios, aprėptų kelis gamybos sektorius bei apdirbimo technologijas ir taip būtų sukuriami naujoviškesni produktai, procesai ir paslaugos.

1.5.2.     Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Gamybos sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikos sektorius, kuriame pagaminama apie 17 proc. BVP ir kuriame 2007 m. Europos Sąjungoje buvo maždaug 22 mln. darbo vietų. Sumažinus ekonomines kliūtis prekybai ir pasinaudojus komunikacijų technologijų teikiamomis galimybėmis gamybai sukuriama stipri konkurencija, todėl ji perkeliama į šalis, kuriose bendrosios sąnaudos yra mažiausios. Kadangi Europoje mokami dideli atlyginimai, Europos požiūris į gamybą turi pasikeisti iš esmės, nes tik taip šis sektorius išliks konkurencingas pasaulio rinkoje; programa „Horizontas 2020“ gali padėti suburti visas susijusias suinteresuotąsias šalis šiam tikslui pasiekti.

Europa turi ir toliau tęsti Sąjungos lygmens investicijas, kad  išlaikytų savo pirmavimą ir kompetenciją gamybos technologijų srityje, ir pereiti prie didelės vertės, žinioms imlių prekių gamybos ir taip sukurti sąlygas bei pranašumus, reikalingus gamybos tvarumui užtikrinti ir teikti su pagamintu produktu susijusias paslaugas  visą jo naudojimo laikotarpį. Ištekliams imli gamyba ir apdirbimo pramonės sektoriai turi toliau Sąjungos lygiu telkti išteklius ir žinias bei nesiliauti investavę į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad užtikrintų tolesnį perėjimą prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir laikytis sutartų visoje Sąjungoje galiojančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo  pramonės sektoriuose iki 2050 m. normų[24].

Vykdydama tinkamai pagrįstą Sąjungos politiką Europa užtikrintų esamų pramonės sektorių plėtrą ir pasirūpintų naujais būsimais pramonės sektoriais. Apytiksliai apskaičiuota, kad pažangiųjų gamybos sistemų sektoriaus vertė ir poveikis yra didelis; numatoma, kad rinkos dydis būtų apie 150 mlrd. EUR iki 2015 m., o bendras metinio augimo koeficientas –  apie 5 proc. Siekiant užtikrinti Europos gamybos ir apdirbimo pajėgumus, Svarbu išlaikyti žinias ir kompetenciją.

Siekiant išlaikyti gamybos ir apdirbimo pajėgumus Europoje, labai svarbu išsaugoti žinias ir kompetenciją. Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą daugiausia dėmesio skiriama tvariai gamybai ir apdirbimui, būtinų techninių inovacijų diegimui ir vartotojų poreikių tenkinimui,  siekiant gaminti žinioms imlius produktus ir teikti žinioms imlias paslaugas, kurioms sunaudojama mažai medžiagų ir energijos. Europa šias didelio poveikio technologijas ir žinias turi perkelti į kitus gamybos sektorius, pvz., statybos sektorių, kuris yra pagrindinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, o su statyba susijusiai veiklai sunaudojama apie 40 proc. viso Europoje sunaudojamos energijos kiekio, todėl išmetamas CO2 kiekis padidėja 36 proc. Šiame statybos sektoriuje sukuriama 10 proc. BVP ir jame yra 16 mln. darbo vietų Europoje; jos yra 3 milijonuose įmonių, iš kurių 95 proc. yra MVĮ, todėl, siekiant sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai, jame turi būti naudojamos naujoviškos medžiagos ir gamybos požiūriai.

1.5.3.     Veiklos apmatai

(a) Būsimų gamyklų technologijos

Tvaraus pramonės augimo skatinimas palengvinant strateginį perėjimą Europoje nuo išlaidomis grindžiamos gamybos prie požiūrio, kurį pasirinkus būtų sukuriama didelė pridėtinė vertė.

(b) Energiją tausojančių pastatų statybai reikalingos technologijos

Sunaudojamo energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimas plėtojant ir diegiant tvarias statybos technologijas.

(c) Tvariosios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos daug energijos sunaudojančiuose apdirbimo pramonės sektoriuose

Apdirbimo pramonės sektorių konkurencingumo didinimas iš esmės gerinant išteklių ir energijos naudojimo veiksmingumą ir šių sektorių poveikio aplinkai apribojimas taikant visą vertės grandinę, skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą.

(d) Nauji tvarieji verslo modeliai

Koncepcijų ir metodų, skirtų lankstiems žiniomis pagrįstiems verslo modeliams, rengimas,  atsižvelgiant į vartotojų poreikius.

1.6.        Kosmosas

1.6.1.     Konkretus kosmoso srities tikslas

Konkretus kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra skatinti kurti konkurencingą ir inovacijas diegiantį  kosmoso sektorių bei mokslinių tyrimų bendriją, kad būtų kuriama ir naudojama su kosmosu susijusi infrastruktūra ir taip siekiama būsimų Sąjungos politikos tikslų bei tenkinami visuomenės poreikiai.

Europos kosmoso sektoriaus stiprinimas remiant kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas yra svarbus norint išlaikyti ir užtikrinti Europos gebėjimą rengti ir atlikti su kosmosu susijusias operacijas, kuriomis būtų remiama įvairių sričių Sąjungos politika, tarptautiniai strateginiai interesai ir konkurencingumas, palyginti su esamomis kitomis ir naujomis kosmosą tiriančiomis tautomis.

1.6.2.     Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija, ryšio priemonės, orų prognozė ir geografinė informacija), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Kinija, Pietų Amerika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje.  Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.

Moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis grindžiami su kosmosu susiję pajėgumai, kurie svarbūs Europos visuomenei. Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug 25 proc. kosmosui skiriamo biudžeto išleidžia moksliniams tyrimams ir plėtrai, o Sąjunga šiems tikslams išleidžia mažiau nei 10 proc. Be to, moksliniai kosmoso tyrimai Sąjungoje vykdomi pagal atskiras  kelių valstybių narių nacionalines programas. Siekiant išlaikyti technologinį ir konkurencinį pirmavimą būtina Sąjungos lygiu imtis veiksmų, kad būtų koordinuojami su kosmosu susiję moksliniai tyrimai, skatinamas visų valstybių narių mokslo darbuotojų dalyvavimas ir šalinamos kliūtys kurti kelias valstybes nares apimančius bendrus su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų projektus. Šiuos veiksmus būtina koordinuoti su Europos kosmoso agentūra, kuri nuo 1975 m. sėkmingai tvarkė ir derino kelių valstybių narių grupės vyriausybių veiklą užtikrinant pramoninį palydovų kūrimą ir organizuojant kosmoso tyrimo skrydžius. Be to, informacija, kuri surenkama naudojantis Europos palydovais, suteikia didesnes galimybes toliau plėtoti naujoviškas su palydovais susijusias paslaugas. Ši veikla yra būdingas MVĮ veiklos sektorius, todėl ji turėtų būti remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonėmis siekiant visapusiškai pasinaudoti šia galimybe ir visų pirma ypač didelėmis dviem Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms „Galileo“ ir GMES skirtomis investicijomis.

Kosmosas, žinoma, peržengia žemės sienas ir suteikia nepaprastas pasaulinio lygio galimybes, todėl atsiranda sąlygos rengti didelio masto projektus, kurie (pvz., tarptautinė kosmoso stotis, informavimo apie padėtį kosmose sistema) įgyvendinami bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu. Artimiausiais dešimtmečiais norint aktyviai dalyvauti šiuose tarptautiniuose su kosmosu susijusiuose projektuose privaloma vykdyti bendrą Europos kosmoso politiką ir Europos lygiu atlikti kosmosui skirtus mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atliktini moksliniai kosmoso tyrimai yra derinami su Sąjungos kosmoso politikos prioritetais, kuriuos nuolat apibrėžia Sąjungos Kosmoso tarybos ir Europos Komisija[25].

1.6.3.     Veiklos apmatai

(a) Europos konkurencingumo, savarankiškumo ir inovacijų Europos kosmoso sektoriuje užtikrinimas

Šis tikslas aprėpia konkurencingo ir verslaus kosmoso sektoriaus sukūrimą ir plėtrą bei pasaulinio lygio kosmoso mokslinių tyrimų bendrijos subūrimą, siekiant išlaikyti Europos pirmavimą ir savarankišką kosmoso technologiją, skatinti kosmoso sektoriaus inovacijas ir suteikti galimybę diegti kosmosu grindžiamas žemės tyrimo inovacijas, pvz., nuotolinio matavimo ir navigacijos duomenų naudojimas.

(b)  Daryti pažangą kosmoso technologijų srityje

Šia veikla siekiama, pradedant idėjomis ir baigiant demonstravimu kosmose, kurti pažangias kosmoso technologijas ir operacijų koncepcijas, įskaitant navigaciją ir nuotolinį aptikimą, bei kosmose esančio turto apsaugą nuo nuolaužų ir saulės spinduliuotės. Norint kurti ir naudoti pažangias kosmoso technologijas, privalomas nuolatinis aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų švietimas ir mokymas.

(c) Galimybė taikyti palydovais gautus duomenis

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Jeigu tvarkant ir platinant duomenis būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Europos palydovinės navigacijos programa „Galileo“ arba klimato kaitos klausimams skirta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.

(d) Europos moksliniai tyrimai, skirti tarptautinei kosmoso srities partnerystei paremti

Kosmoso įmonės yra pasaulinio masto įmonės. Ši ypatybė visų pirma būdinga Informavimo apie padėtį kosmose sistemai (SSA) ir daugeliui kosmoso mokslo ir tyrimo projektų. Plėtojant šią tarptautinę partnerystę sukuriama vis daugiau pažangiųjų kosmoso technologijų. Užtikrinant galimybę naudotis šiomis technologijomis galima tikėtis sėkmingos Europos mokslo darbuotojų  ir pramonės veiklos.

2.           Prieiga prie rizikos kapitalo

2.1.        Konkretus tikslas

 Konkretus tikslas yra padėti pašalinti rinkos trūkumus, susijusius su prieiga  prie rizikos kapitalo atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje susiklosčiusi nepalanki padėtis, visų pirma inovacinėms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios išsiskiria didelėmis augimo galimybėmis. Užtikrinant finansavimą nustatyti keli pagrindiniai rinkos trūkumai, nes su inovacijomis susiję siektini politikos tikslai kelia pernelyg didelę riziką, kurią dažniausiai turi prisiimti rinka.

Skolos priemonė ir nuosavo kapitalo priemonė padės įveikti šias problemas: ji turėtų pagerinti atitinkamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos finansavimo ir rizikos profilius. Todėl, savo ruožtu, bendrovėms ir kitiems gavėjams būtų palengvintos sąlygos gauti paskolas, garantijas ir kitų rūšių rizikos kapitalą; būtų skatinamas investavimas ankstyvame etape ir naujų rizikos kapitalo fondų plėtra; pagerėtų žinių perdavimas ir intelektinės nuosavybės rinka; būtų pritraukiami fondai į rizikos kapitalo rinką; ir apskritai būtų paskatintas perėjimas nuo naujų produktų ir paslaugų koncepcijų kūrimo, jų platinimo ir demonstravimo prie jų teikimo rinkai.

Turėtų padidėti privačiojo sektoriaus suinteresuotumas investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei taip prisidėti siekiant pagrindinių strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų: iki dešimtmečio pabaigos į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti 3 proc. Sąjungos BVP. Naudojant finansines priemones taip pat būtų padedama siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų  visuose sektoriuose ir politikos srityse, kurie svarbūs sprendžiant visuomenės uždavinius (pvz., klimato kaita, energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumas, maisto tiekimo pasaulyje užtikrinimas, sveikatos apsaugos užtikrinimas ir visuomenės senėjimas),  didinant konkurenciją, remiant tvarų, integracinį augimą ir aplinkos bei  kitų viešųjų gėrybių teikimą.

2.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Būtina taikyti moksliniams tyrimams ir investicijoms skirtą Sąjungos lygmens skolos priemonę, siekiant padidinti tikimybę, kad bus suteiktos paskolos ir garantijos, o mokslinių tyrimų ir investicijų politikos tikslai bus pasiekti. Atrodo, kad su rizika susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms  skiriamų paskolų ir garantijų paklausos ir pasiūlos dabartinė neatitiktis rinkoje, dėl kurios priimta Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RSFF), nebus pašalinta ir komerciniai bankai vengs teikti su didele rizika susijusių paskolų. Pradėjus RSFF priemonę taikyti nuo 2007 m. vidurio, RSFF paskolos paklausa yra didelė: pirmame etape (2007–2010 m.) jos naudojimas  numatytą pradinį vertinimą viršijo daugiau nei 50 proc.,  vertinant pagal patvirtintų paskolų skaičių (7,6 mlrd. EUR palyginti su planuotais 5 mlrd. EUR).

Be to, bankams paprastai trūksta gebėjimų įvertinti žinių turtą, pvz., intelektinę nuosavybę, todėl jie dažniausiai nenori investuoti į žiniomis grindžiamas bendroves. Todėl daugelis įsisteigusių inovacinių bendrovių – stambių ir mažų – negali gauti paskolų su didele rizika susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

Šie rinkos trūkumai iš esmės susiformuoja dėl neapibrėžtumo, netinkamai pateikiamos informacijos ir didelių sąnaudų, jeigu būtų mėginama spręsti šiuos klausimus: neseniai įsisteigusių bendrovių veiklos duomenys yra ganėtinai negausūs, kad jie patenkintų galimų skolintojų poreikius; net senokai įsisteigusios bendrovės negali pateikti pakankamai informacijos, o pradedant investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas nėra aišku, ar vykdant veiklą bus sukurta paklausi inovacija.

Be to, įmonės, kurios dar tik rengia koncepcijas ar veiklą vykdo naujose srityse, paprastai nevykdo kokios nors reikšmingesnės šalutinės veiklos. Kitas kliuvinys, kai vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukuriamas komercinis produktas ar procesas, iškylančios abejonės, ar veiklą vykdanti įmonė sugebės pati pasinaudoti šio produkto ar proceso teikiama nauda.

Vertinant Sąjungos pridėtinės vertės atžvilgiu skolos priemonė padeda pašalinti rinkos trūkumus, kurie kliudo privačiajam sektoriui tinkamiausiu lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ją įgyvendinant būtų suteikiama galimybė sutelkti būtiną kiekį išteklių iš Sąjungos biudžeto ir, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimą, iš finansų institucijos (-ų), kuriai (-ioms) patikėtas jos įgyvendinimas. Ji skatintų bendroves į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti daugiau savų pinigų nei jos šiaip būtų investavusios. Be to, skolos priemonė padės viešojo ir privačiojo sektorių  organizacijoms sumažinti riziką, susijusią su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais arba  naujoviškų produktų ar paslaugų viešaisiais pirkimais.

Sąjungos lygiu būtina sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, kuri padėtų pagerinti nuosavo kapitalo finansavimo prieinamumą, būtina investicijoms  pirmame ir augimo etape,  paskatintų Sąjungos rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Technologijos perdavimo etape ir pirmame etape naujos bendrovės patenka į „mirties slėnį“: valstybės dotacijos nutraukiamos  ir nėra jokios galimybės užsitikrinti privatų finansavimą. Šiuo metu valstybės parama, kuria siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų parengiamajam ir pradiniam etapams, kad taip būtų užpildyta minėta spraga, teikiamos per daug fragmentiškai ir su pertraukomis arba už jų valdymą atsakingiems asmenims trūksta reikalingos kompetencijos.  Be to, dauguma Europos rizikos kapitalo fondų yra per maži, kad jų lėšomis būtų skatinamas novatoriškų įmonių augimas, ir nesudaro kritinės masės, kad galėtų veikti tarptautiniu mastu.

Pasekmės yra sunkios. Iki finansų krizės Europos rizikos kapitalo fondai į MVĮ investuodavo apie 7 mlrd. EUR per metus, o 2009 m. ir 2010 m. investuota maždaug 3–4 mlrd. EUR. Sumažėjęs rizikos kapitalo finansavimas turėjo įtakos įsteigtų įmonių, kurioms teiktas rizikos kapitalas, skaičiui: 2007 m. rizikos kapitalas skirtas maždaug 3 000 MVĮ, o 2010 m. – tik 2 500 MVĮ.

Vertinant Sąjungos pridėtinės vertės atžvilgiu moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė papildo nacionalines sistemas, kurių nėra galimybės naudoti kaip tarpvalstybinių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirminiu etapu sudaryti susitarimai taip pat turės parodomąjį poveikį, kuris gali būti naudingas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams visoje Europoje. Augimo etape tik Europos lygiu įmanoma užtikrinti būtiną mastą ir veiksmingą privačiojo sektoriaus investuotojų, kurie svarbūs užtikrinant savarankiškos rizikos kapitalo rinkos veikimą, dalyvavimą.

Skolos ir nuosavo kapitalo priemonės, kurias papildo kartu su jomis taikomos priemonės, padės siekti  programos „Horizontas 2020“ politikos tikslų. Šiuo tikslu jos taikomos siekiant konsoliduoti ir pagerinti Europos mokslo pagrindo kokybę, skatinti verslui skirtus mokslinius tyrimus bei inovacijas ir sprendžiant visuomenės uždavinius, daugiausia dėmesio skiriant bandymo, demonstravimo veiklai, bandymo įrenginiams ir pateikimui rinkai.

Be to, jos padėtų siekti kitose programose ir politikos srityse iškeltus mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, pvz., bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), klimato politikos (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir prisitaikymas prie klimato kaitos) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP). Nacionalinių ir regioninių finansinių priemonių papildomumas plėtojamas atsižvelgiant į Bendrąją strateginę sanglaudos politikos programą, kurioje numatyta didinti finansavimo priemonių svarbą.

Rengiant šias priemones atsižvelgiama į būtinybę šalinti konkrečius rinkos trūkumus, užtikrinti charakteristikas (pvz., dinamizmo laipsnį ir bendrovės kūrimo spartą) ir šių bei kitų sričių finansavimo reikalavimus. Atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus galima koreguoti.

Nuosavo kapitalo priemonė ir MVĮ skirta skolos priemonės linija bus taikomos įgyvendinant dvi ES finansines priemones, pagal kurias MVĮ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei augimui skatinti suteikiamas nuosavas kapitalas ir paskolos, be to, kartu bus taikomos Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos  nuosavo kapitalo ir skolos priemonės.

2.3.        Veiklos apmatai

(a) Skolos priemonė, padedanti gauti paskolų finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms: „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“

Siekiama pagerinti prieigą prie paskolų finansavimo – paskolos, garantijos, priešinės garantijos ir kitos paskolos ir rizikos kapitalo formos – viešiesiems ir privatiesiems subjektams bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, vykdantiems  mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuriai sėkmingai užbaigti būtinos rizikingos investicijos. Pirmenybė skiriant paramą teikiama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios susietos su pažangumo potencialu.

Galutiniai tiksliniai gavėjai turi būti potencialūs įvairių dydžių juridiniai subjektai, galintys skolintis ir mokėti pinigus, ir, visų pirma, MVĮ, sugebančios kurti inovacijas ir sparčiai plėstis; vidutinės kapitalizacijos įmonės ir stambios bendrovės; universitetai ir mokslinių tyrimų institutai; mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros objektai; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir specialios paskirties priemonės ar projektai.

Skolos priemonės finansavimą sudaro dvi pagrindinės dalys:

(1)     Paklausa. Paskolų ir garantijų teikimas laikantis pirmumo principo, konkrečią paramą teikiant gavėjams, pvz.,. MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Šis komponentas turi būti susietas su nuolatiniu ir nenutrūkstamu augimu, kuris nustatomas pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (ji susieta su paklausa). Pagal MVĮ skirtą liniją remiama tokia veikla, kurios paskirtis – suteikti MVĮ ir kitiems subjektams, kurių veikla glaudžiai susijusi su moksliniais tyrimais ir plėtra arba (ir) su inovacijomis, daugiau galimybių gauti finansavimą.

(2)     Prioritetai. Pirmenybė teikiama politikos sritims ir pagrindiniams sektoriams, susijusiems su visuomenės uždavinių sprendimu, konkurencijos skatinimu, tvaraus, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo ir integracinio augimo rėmimu, aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimu. Šis komponentas padeda Sąjungai atsižvelgti į sektoriaus politikos tikslų aspektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

(b) Nuosavo kapitalo priemonė, padedanti finansuoti nuosavą kapitalą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: „Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos Sąjungos nuosavo kapitalo priemonės“

Siekiama padėti pašalinti Europos rizikos kapitalo rinkos trūkumus ir suteikti nuosavo kapitalo bei kvazinuosavo kapitalo, kad būtų patenkinami inovacijas diegiančių įmonių plėtros ir finansavimo poreikiai nuo parengiamojo etapo iki augimo ir plėtros. Pirmenybė teikiama programoje „Horizontas 2020“ nustatytiems tikslams ir susijusioms politikos sritims.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių įmonės, besiimančios ar pradedančios inovacijų diegimo veiklą – ypač inovacijas diegiančios MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.

 Taikant nuosavo kapitalo priemonę, rizikos kapitalo fondai pradiniame etape pavienėms įmonėms teiks rizikos kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą (įskaitant mišrųjį kapitalą).  Pagal šią priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą augimo etapo investicijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, taip užtikrinant paramos tęstinumą bendrovių veiklos pradiniame ir plėtros etapais.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, kuri bus visų pirma susiejama su paklausa, turi būti taikomas portfelio metodas, pagal kurį rizikos kapitalo fondai ir kiti panašūs tarpininkai atrenka bendroves, į kurias būtų investuojama.

Lėšas galima skirti tais atvejais, kai reikia padėti siekti konkrečių politikos tikslų, o tai darant remiamasi teigiama Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos patirtimi, susijusia su lėšų skyrimu ekologinėms inovacijoms.

 Pagal steigimo liniją, kurią įgyvendinant remiami parengiamasis ir pradinis etapai, suteikiama galimybė, be kita ko, investuoti į žinių perdavimo organizacijas, pradinio kapitalo fondus, tarpvalstybinio pradinio kapitalo fondus, neformalaus investuotojo bendro finansavimo priemones, intelektinės nuosavybės turtą, intelektinės nuosavybės teisių mainų ir prekybos platformas ir pradinio etapo rizikos kapitalo fondus.

Pagal augimo liniją  plėtros ir augimo etapo investicijos skiriamos kartu su  Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos augimo etapo investicijoms skirtos nuosavo kapitalo priemonės lėšomis, įskaitant investicijas į  fondų fondues, veikiančius tarptautiniu mastu ir investuojančius į rizikos kapitalo fondues, kurių dauguma koncentruojasi į temas, kurios susijusios su strategijos „Europa 2020“ tikslais.

3.           Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse

3.1         Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra  skatinti augimą,  didinant  mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų skaičių, tenkinant įvairius su inovacijomis susijusius įmonių poreikius per visą inovacijų (bet kurios rūšies) ciklą, ir taip kurti sparčiau besiplečiančias, tarptautinėje rinkoje veiklą vykdančias MVĮ.

Atsižvelgiant į svarbų MVĮ vaidmenį Europos ekonomikoje, su MVĮ susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs norint padidinti konkurencingumą, paskatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir taip padėti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“, visų pirma jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“, nustatytus tikslus.

Tačiau, nors mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka didelė ekonomikos ir užimtumo rinkos dalis,  o jų inovacijų diegimo galimybės  yra didelės,  šioms įmonėms kyla su jų dydžiu susijusių sunkumų, trukdančių joms diegti daugiau inovacijų ir tapti konkurencingesnėms. Nors Europoje atsiranda beveik toks pats veiklą pradedančių bendrovių skaičius kaip JAV, Europos MVĮ sunkiau sekasi tapti stambiomis bendrovėmis nei Jungtinių Amerikos Valstijų MVĮ. Tarptautinė verslo aplinka, susieta vis glaudesnėmis vertės grandinėmis, dar labiau padidina sunkumus Europos MVĮ. MVĮ turi didinti inovacijų diegimo pajėgumą. Jeigu šios įmonės nori sėkmingai konkuruoti greitai kintančiose pasaulinėse rinkose, jos turi sukurti naujų žinių, įdiegti ir paversti jas rinkai skirtais produktais bei verslo idėjomis sparčiau ir didesniu mastu. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegti daugiau inovacijų  ir taip didinti jų konkurencingumą bei plėtrą.

Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.

Siekiant užtikrinti sąveiką ir nuoseklumą, bus stiprinami ryšiai su Sąjungos pramonės politikos programomis, visų pirma Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programa ir Sanglaudos politikos fondais.

3.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

MVĮ yra pagrindinės inovacijų kūrėjos, nes jos prisitaikiusios naujas idėjas sparčiai paversti sėkmingu verslu. Šios įmonės yra svarbios žinių skleidimo priemonės ir mokslinių tyrimų rezultatus pateikia rinkai. Paskutiniai dvidešimt metų įrodė, kad MVĮ sukurtos inovacijos padėjo ne tik atnaujinti ištisus sektorius, bet ir sukurti naujų  pramonės šakų. Be sparčiai augančių įmonių negalima plėtoti naujų pramonės šakų ir atlikti struktūrinių pertvarkymų, kurie būtini Europoje, kad joje būtų sukurta grindžiama žiniomis ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, kuriai būdingas tvarus augimas ir aukštos kokybės darbo vietos.

MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina skatinti ir remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Imdamosi šios veiklos MVĮ turėtų sugebėti pasinaudoti vidaus rinkos visu inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.

Jeigu MVĮ dalyvauja Sąjungos atliekamuose moksliniuose tyrimuose ir kuriant inovacijas, didėja MVĮ mokslinių tyrimų ir plėtros bei technologijų pajėgumai, didėja MVĮ gebėjimas kurti, diegti ir naudoti naujas žinias, gerinamas naujų sprendimų ekonominis panaudojimas, skatinamas inovacijų diegimas į produktus, paslaugas ir verslo modelius, remiama verslo veikla didesnėse rinkose, MVĮ žinių tinklai tampa tarptautiniais. MVĮ, kurios turi susikūrusios tinkamą inovacijų valdymo sistemą, dažnai pasikliauja išorės kompetencija ir kvalifikacijomis, todėl jų veiklos rodikliai būna geresni nei kitų įmonių.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus MVĮ taikomos inovacijų strategijos elementas siekiant įveikti su šių įmonių dydžiu susijusius sunkumus, pvz., galimybės naudotis technologijomis ir mokslo žiniomis bei patekti į naujas rinkas. Bendradarbiavimas padeda idėjas paversti pelnu ir bendrovės plėtra, o kartu padidinti privačiojo sektoriaus  investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Regioninės ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kurios dažnai remiamos pagal Europos sanglaudos politiką, yra pagrindinės MVĮ rėmimo priemonės. Visų pirma Sanglaudos fondai turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant pajėgumus ir suteikiant pagrindą MVĮ siekti pažangumo, kad būtų rengiami pažangūs projektai, kurie gali konkuruoti dėl finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto tik kelios nacionalinės ir regioninės programos užtikrina finansavimą MVĮ vykdomai tarptautinei  mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, tokos veiklos rezultatų sklaidai visoje Sąjungoje ir naujoviškų sprendimų diegimui ar tarpvalstybinėms inovacijų paramos paslaugoms. Sunkiai sekasi užtikrinti teminę paramą MVĮ, kad, laikantis bendrovių inovacijų strategijų, būtų įgyvendinami tarptautiniai projektai. Todėl būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie papildytų nacionaliniu ir regiono lygmens veiklą, ir taip padidinti šios veiklos poveikį bei sudaryti sąlygas remti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

3.3.        Veiklos apmatai

(a) MVĮ paramos integravimas

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ turi būti teikiama parama. Šiuo tikslu naudojant specialią MVĮ skirtą priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti ir patekti į tarptautines rinkas. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusioms ir socialinėms inovacijoms. Tikslas yra plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai.

Visi su visuomenės uždaviniais ir pirmavimu kuriant didelio poveikio bei pramonės technologijas susiję konkretūs tikslai įtraukiami į MVĮ skirtą priemonę, ir tai priemonei skiriamos lėšos.

(b) Parama daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ

Taip siekiama skatinti mokslinius tyrimus atliekančias MVĮ orientuoti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą į rinkos poreikius. Konkretus veiksmas skiriamas pažangiųjų technologijų sektoriuose veikiančioms daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ, kurios įrodo projektų rezultatus gebančios panaudoti komercinėms reikmėms.

(c) MVĮ gebėjimo diegti inovacijas didinimas

Turi būti remiama veikla, kurią vykdant padedama įgyvendinti ir papildyti MVĮ skirtas konkrečias programos „Horizontas 2020“ priemones, visų pirma tas priemones, kurias taikant didinamas MVĮ gebėjimas diegti inovacijas.

(d) Parama į rinką orientuotoms inovacijoms

Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas ir konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių inovacijas diegiančioms MVĮ augti, šalinimas.

III DALIS VISUOMENĖS UŽDAVINIAI

1.           Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

1.1.        Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra pagerinti visos gyvenimo trukmės sveikatą ir padidinti visuotinę gerovę.

Viso gyvenimo trukmės sveikata ir visuotinė gerovė, aukštos kokybės ir ekonomiškai tvari sveikatos ir priežiūros sistema bei naujų darbo vietų galimybės ir augimas yra paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tikslai, kurių siekiama sprendžiant aptariamą uždavinį ir kuriuos įgyvendinant labai palengvės strategijos „Europa 2020“ vykdymas.

Su Sąjungos sveikatos ir socialinės rūpybos sistemomis susijusios išlaidos didėja, todėl norint teikti visoms amžiaus grupėms skirtas priežiūros ir prevencijos paslaugas tenka skirti vis daugiau lėšų; numatoma, kad vyresnių nei 65 m. Europos gyventojų skaičius nuo 85 mln. (2008 m.) beveik padvigubės ir 2060 m. tokių gyventojų bus 151 mln., o vyresnių nei 80 m. gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidės nuo 22 iki 61 milijono. Šias išlaidas sumažinti ar apriboti jų didėjimą, kad jos nepasidarytų pernelyg didelės, iš dalies gali pavykti užtikrinant visos gyvenimo trukmės sveikatą ir visuotinę gerovę, t. y. veiksmingai užkertant kelią ligoms, gydant ligonius ir kontroliuojant ligas bei negalią.

 Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.

Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių; vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau nei 27 mln. Sąjungos piliečių serga diabetu ir kenčia nuo smegenų veiklos sutrikimų (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, bet ir kitus sutrikimus), o su šiais sutrikimais susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR. Kelias šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai;   apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui  tenkančios ligų naštos.

Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc.  1,5 mlrd. dėl neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.

Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas. Būtina imtis spręsti nuolatinį nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą ir visiems europiečiams užtikrinti teisę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.

1.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.

Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą  įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais ir veiksmingais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui.

Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis susijusių metodų, priemonių ir technologijų taikomos mokslinius tyrimus atliekant ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą, klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima gydyti retas ligas ir suteikiant nepriklausomas bei su užtikrinta priežiūra gyvenimo sąlygas.

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo.

1.3.        Veiklos apmatai

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis.

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai ir jų susiejimas su dideliais kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas  klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.

Didėjantis senėjančios visuomenės sergamumas ir neįgalumas kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų būtų prisidedama didinant šių žmonių fizinę, socialinę gerovę ir gerinant psichinę savijautą bei pailginant tokios gerovės trukmę.

Šio visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir kuriamos naujos rinkos galimybės.

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoke ir nepastovi inovacijų veikla;   tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas;  aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius;  sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų  technologijų ir metodų sklaida.

2.           maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

2.1         Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų  biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.

Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse viso pagaminamo maisto produktų kiekio yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc.[26]. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti  plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.

Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (pavyzdžiui,  smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas),  nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti  dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemų funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.

Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti  iš miškų gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų  būti panaudotos geriau.

Iš esmės būtina užtikrinti perėjimą prie tinkamiausio ir atsinaujinančio biologinių išteklių naudojimo ir tvarios pirminės gamybos bei perdirbimo ir (arba) pramonės sistemų, tinkamų pagaminti daugiau maisto produktų ir kitų biologinių produktų, naudojant būtiniausią žaliavų kiekį, nesukuriant jokių atliekų ir užtikrinant tinkamą visuomeninę vertę. Pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų Europoje ir už jos ribų – mokslinių tyrimų ir inovacijų susiejimas.

2.2         Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei biopramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų.  Investicijos, atliekamos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sprendžiant šį visuomenės uždavinį,  padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir tasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga ir taupiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.

Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto.  Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant  glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.

Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję  su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau integravus į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.

Siekiant remti Sąjungos politikos kryptis, susijusias su bioekonomika, ir palengvinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą ir stebėseną, bus vykdomi socialiniai ekonominiai moksliniai tyrimai ir perspektyvi veikla, susiję su bioekonomikos strategija, įskaitant veiksnių, duomenų bazių, modelių, prognozių, iniciatyvų poveikio vertinimą aplinkai, visuomenei ir aplinkai plėtojimą.

Uždavinių sprendimo veiksmai, visų pirma susiję su socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių ir rinkų modernizavimu, remiami įvairioms disciplinoms skirtais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms.

2.3         Veiklos apmatai

(a) Tvarus žemės ūkis ir miškininkystė

Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.

(b) Saugių ir sveikų maisto produktų tiekimui užtikrinti reikalingas tvarus ir konkurencingas žemės ūkio maisto produktų sektorius   

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su visiems prieinamais sveikais ir saugiais maisto produktais, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu  vartotojams ir konkurencingais maisto produktų apdirbimo metodais, kuriems reikia mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

(c) Gyvųjų vandens išteklių galimybių išnaudojimas

Siekiama tvariai naudoti gyvuosius vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas.

(d) Tvarūs ir konkurencingi bioekonomikos sektoriai

Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, taupiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo  tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.

3.           saugi, švari ir efektyviai naudojama energija  

3.1.        Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti perėjimą prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos, atsižvelgiant į mažėjantį išteklių kiekį, didėjančius energijos poreikius ir klimato kaitą.

Sąjunga išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. ketina sumažinti 20 proc., kad jis būtų mažesnis nei buvo išmetama 1990 m., ir toliau mažinti 80–95 poc. iki 2050 m. Be to, iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc. galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o tikslinis energijos vartojimo efektyvumo rodiklis turėtų būti 20 proc. Norint pasiekti šiuos tikslus privaloma iš esmės pertvarkyti visą energetikos sistemą, t. y. užtikrinti mažą išmetamo anglies dioksido  kiekį, energetinį saugumą ir energijos prieinamumą, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Kol kas Europai teks nuveikti daug darbų, kad būtų pasistūmėta šio bendrojo tikslo link. 80 proc.. Europos energetikos sistemos kol kas tebėra priklausoma nuo iškastinio kuro, o šis sektorius išmeta 80 proc. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kiekvienais metais 2,5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama energijos importui, ir šis kiekis, atrodo, turėtų didėti. Jeigu ši tendencija nebus pakeista, iki 2050 m. susiformuos visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų importo. Dėl kintančių energijos kainų pasaulio rinkoje ir susirūpinimo tiekimo saugumu Europos pramonės sektoriai ir vartotojai kaskart vis didesnę savo pajamų dalį išleidžia energijai.

Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane[27] nurodyta, kad tikslingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždavinys iš esmės turės būti sprendžiamas Sąjungos teritorijoje. Todėl iki 2050 m. elektros energijos gamybos sektoriuje tektų daugiau nei 90 proc. sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, pramonėje –  daugiau kaip 80 proc., ne mažiau kaip  60 proc. transporto sektoriuje, o gyvenamųjų namų sektoriuje ir paslaugų sektoriuje – apie 90 proc.

Siekiant taip sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų pateikimą rinkai privaloma investuoti dideles lėšas. Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į  mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT  priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos technologijas ir paslaugas, kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo sistemas.

3.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Naujos technologijos ir taikmenys turi konkuruoti savo kaina ir patikimumu su visiškai optimizuotomis, jau seniai naudojamomis energetikos sistemomis ir technologijomis. Siekiant šiuos naujus, mažiau aplinkai kenksmingus, mažą anglies dioksido kiekį išmetančius, efektyvesnius energijos šaltinius reikiamu mastu paversti komerciškai priimtinais neįmanoma išsiversti be mokslinių tyrimų ir inovacijų. Nei pavienis sektorius, nei atskiros valstybės narės nėra pajėgios prisiimti išlaidas ir riziką, kurių pagrindiniai veiksniai (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų  ekonomikos, energijos už įperkamą kainą tiekimas ir jos tiekimo saugumas) nėra susiję su rinka.

Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys.

Strateginiame energetikos technologijų plane (SET plane) numatytas šis strateginis požiūris. Jame nustatyta ilgalaikė darbotvarkė, kurią taikant būtų šalinamos pagrindinės inovacijų kliūtys, trukdančios pažangiausiems moksliniams tyrimams ir mokslinių tyrimų bei plėtros ir (arba) koncepcijos tikrinimo etapais bei demonstravimo etapu, kai bendrovės ieško kapitalo, kad galėtų finansuoti didelius, išskirtinius projektus ir pradėti pateikimo rinkai procesą.

Apskaičiuota, kad SET planui įgyvendinti per ateinančius 10 metų reikės 8 mlrd. EUR per metus[28]. Tai gerokai viršija pavienių valstybių narių ar mokslinių  tyrimų ir pramonės sektorių suinteresuotųjų šalių galimybes.  Reikia Sąjungos lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas bei kartu telkti visos Europos pastangas: užtikrinti bendrą įgyvendinimą ir dalytis rizika bei pajėgumais. Todėl Sąjungos skiriamas energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas papildo valstybių narių veiklą, pirmenybę teikiant tai veiklai, kurią vykdant neabejotinai sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, visų pirma veiklai, kuri gali iš tikrųjų pagausinti nacionalinius išteklius. Sąjungos lygiu vykdoma veikla taip pat būtų remiamos susijusios su didele rizika, ilgalaikės programos, kurių nepajėgtų įgyvendinti pavienės valstybės, jungiamos pastangos sumažinti investavimo riziką vykdant didelio masto veiklą, pvz., pramoninį demonstravimą ir plėtojant Europą aprėpiančius sąveikius energetikos projektus.

Įgyvendinant SET planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų elementų, būtų padidintas tiekimo Sąjungai saugumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų padedama mokslinių tyrimų ir inovacijų programas susieti su transeuropinėmis ir regioninėmis investicijomis į energetikos infrastruktūrą bei padidintas investuotojų ryžtas skirti kapitalą ilgalaikiams projektams ir su didele technologine ir rinkos rizika susijusiems projektams. Taip būtų sukuriamos galimybės diegti inovacijas į mažas ir dideles bendroves bei padėti joms tapti ir išlikti konkurencingoms pasaulio rinkose, kuriose galimybės siūlyti energetikos technologijas labai didelės ir dar plėsis.

Tarptautinėje arenoje Sąjungos lygmens veiksmais sukuriama kritinė masė, reikalinga norint patraukti kitų technologijų srities lyderių dėmesį, paskatinti tarptautinę partnerystę ir taip siekti Sąjungos tikslų. Tarptautiniams partneriams bus lengviau bendrauti su Sąjunga imantis bendrų veiksmų, jeigu jais užtikrinama abipusė nauda ir interesai.

Todėl veiksmai, kurių imamasi sprendžiant šį uždavinį, yra technologinis pagrindas, kuriuo grindžiama Sąjungos energetikos ir klimato politika. Juos vykdant taip pat būtų prisidedama kuriant Inovacijų Sąjungą energetikos srityje ir siekiant tos politikos tikslų, kurie apibrėžti programose „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Su branduolių dalijimusi ir jų sintezės energija susiję moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla vykdoma pagal programos „Horizontas 2020“ dalį „EURATOMAS“.

3.3.        Veiklos apmatai

(a) Sunaudojamos energijos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas taikant išmanius ir tvarius vartojimo modelius

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams ir plataus masto naujų koncepcijų bandymui, netechnologiniams sprendimams, efektyvesniems, socialiai priimtiniems ir įperkamiems technologijų komponentams ir sistemoms su įmontuotais pažangiaisiais elementais – taip siekiama užtikrinti energijos valdymą realiuoju laiku beveik anglies dioksido neišskiriančiuose pastatuose, šildymo ir vėsinimo reikmėms naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti itin efektyvų išteklių naudojimą pramonėje ir paskatinti bendroves, namų ūkius, bendrijas ir miestus masiškai diegti efektyvaus energijos vartojimo priemones.

(b) Pigios elektros energijos, kurią gaminant išmetama mažai anglies dioksido, tiekimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstravimui – naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų, suteikiančių galimybę rinktis platesnio masto, mažesnės kainos ir aplinkai nekenksmingas technologijas, kurių konversijos efektyvumas didesnis ir kurios yra labiau prieinamos skirtingoms rinkos ir naudojimo aplinkoms.

(c) Pakaitiniai degalai ir mobilieji energijos šaltiniai

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto technologijų demonstravimui bei vertės grandinėms, siekiant bioenergiją paversti konkurencingesne ir tvaresne, sutrumpinti vandenilio ir kuro elementų pateikimo rinkai trukmę ir pasiūlyti naujų priemonių, turinčių ilgalaikį brandos  potencialą.

(d) Bendra išmanioji Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstracinei veiklai naujų elektros energijos perdavimo ir paskirstymo technologijų (įskaitant saugojimo technologijų) srityje, sistemoms ir rinkos schemoms, kurias taikant įprastomis ir nepaprastosios padėties sąlygomis būtų galima  planuoti, stebėti, kontroliuoti ir saugiai eksploatuoti sąveikius tinklus atviroje, anglies dioksido neišmetančioje, atsparioje klimato poveikiui ir konkurencingoje rinkoje.

(e) Naujos žinios ir technologijos

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama su energetikos technologijomis susijusių įvairių disciplinų moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir bendrą Europos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą ir tarptautinio lygio įrenginių eksploatavimą.

(f) Patikimas sprendimų priėmimas ir visuomenės dalyvavimas

 Vykdant veiklą pirmenybė teikiama priemonių, metodų ir modelių, kurie būtini norint užtikrinti tvirtą ir skaidrų  politikos formavimo rėmimą, rengimui, įskaitant priimtinumo visuomenei veiklą ir visuomenės dalyvavimą, vartotojų dalyvavimą ir tvarumą.

(g) Energetikos inovacijų įsitvirtinimas rinkoje

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama taikomosioms inovacijoms, kuriomis siekiama palengvinti naujų energetikos technologijų ir paslaugų įsitvirtinimą rinkoje, pašalinti su technologijomis nesusijusias kliūtis bei paspartinti ekonomiškai efektyvų Sąjungos energetikos politikos įgyvendinimą.

4.           išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

4.1         Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, aplinkai nekenksmingą, saugią ir nenutrūkstamą Europos transporto sistemą, kuri tenkintų piliečių, ekonomikos ir visuomenės poreikius.

Europa didėjančius savo piliečių judumo poreikius turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos, kartu išlaikant didelį efektyvumą ir judumą.

Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto sistemą, diegiant naujausius transporto mokslinių tyrimų laimėjimus,  plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, saugesnes ir išmanesnes transporto sistemas.

Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos,  ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.

Nors moksliniams tyrimams, inovacijoms ir jų diegimui reikia skirti daug lėšų, nepadidinus transporto tvarumo, ilgainiui patiriamos su visuomene, ekologija ir ekonomika susijusios  sąnaudos bus pernelyg didelės.

4.2         Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Integruotoje Europos bendrojoje rinkoje jis užtikrina žmonių ir prekių judumą bei atvirą ir integracinę visuomenę. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba kartu sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Siekiant ateityje išlaikyti Europos gebėjimą konkuruoti ir pašalinti dabartinės transporto sistemos trūkumus bus reikalingos pažangios technologijos.

Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės vieną transporto rūšį keisti kita jo rūšimi ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose  skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja saugios ir patikimos transporto sistemos. Transporto tvarumas mieste yra susijęs su konkrečiais uždaviniais.

Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelius dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje pateks į aklavietę, o jo ekonominės sąnaudos bei poveikis visuomenei pasidarys nebepakeliami. Numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO2 kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.

Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, susijusias su politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų kiekį, gerokai sumažinti transporto spūstis ir su avarijomis susijusias išlaidas, o iki 2050 m. beveik pasiekti, kad keliuose nebežūtų žmonės.

Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms, infrastruktūrai ir eismo valdymui skirtų naujų technologijų kūrimo ir jų bei inovacinių sprendimų diegimo spartinimas yra pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais.

Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus,  kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę, , kuriose būtina taikyti europines sąveikias transporto sistemas arba   kuriose pastangas telkiant tarptautiniu lygiu galima sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.

Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, aprėpiančias visą inovacijų grandinę. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demnstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir  pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir naujoviškas pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotąsias šalis ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.

Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne  ir geriau integruota transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų prisidedama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

4.3.        Veiklos apmatai

(a) Aplinką tausojantis ir taupiai išteklius naudojantis transportas

Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, didinant gamtinių išteklių naudojimo transporto sektoriuje efektyvumą ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, transporto priemonių efektyvumo  didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos elektra varomų automobilių ir mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių kūrimą ir pateikimą rinkai,  šiam tikslui kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą; pakaitinių degalų bei inovacinių ir gerokai efektyvesnių traukos sistemų galimybių ištyrimui ir išnaudojimui, įskaitant degalų infrastruktūrą; infrastruktūros naudojimo optimizavimui,  šiuo tikslu taikant intelektines  transporto sistemas ir išmaniąją įrangą; ir paklausos valdymo naudojimo bei viešojo ir nevariklinio transporto naudojimo, visų pirma miestuose, didinimui.

(b) Didesnis judumas, mažesnės transporto spūstys, daugiau saugos ir saugumo

Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu diegiant naujoviškas, nenurūkstamas, integracines, saugias, patikimas ir atsparias transporto sistemas.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui,  šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą,  transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui,   taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.

(c) Pasaulinis Europos transporto pramonės pirmavimas

Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos naujoviškų transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui,  šiuo tikslu kuriant naujas koncepcijas bei konstrukcijas, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu  susijusias išlaidas.

(d) Politikos formavimo reikmėms skirti socialiniai ir ekonominiai moksliniai tyrimai bei prognozavimo veikla  

Siekiama padėti geriau formuoti politiką – tai būtina norint paskatinti inovacijas ir norint spręsti su transportu susijusius uždavinius bei patenkinti visuomenės poreikius dėl transporto.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama siekiui suprasti su transportu susijusias socialines ir ekonomines tendencijas ir prognozes, o politikos formuotojams pateikti įrodymais pagrįstų duomenų bei analizių.

5.           kova su  klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

5.1.        Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra sukurti išteklius taupiai naudojančią ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką, užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą, siekiant patenkinti didėjančios pasaulio populiacijos poreikius, tvariai naudojantis gamtiniais planetos ištekliais. Vykdant veiklą būtų padedama didinti Europos konkurencingumą ir gerovę, kartu užtikrinant aplinkosauginį naudingumą ir tvarumą, ne didesnį kaip  2 °C vidutinį pasaulinės temperatūros padidėjimą bei sudarant sąlygas ekosistemoms ir visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos.

XX a. iškastinio kuro naudojimo ir materialinių išteklių gavybos mastas padidėjo maždaug dešimt kartų. Panašu, kad ši gausių ir pigių išteklių era baigiasi. Žaliavoms, vandeniui, orui, biologinei įvairovei, žemės, vandens ir jūrų ekosistemoms daromas neigiamas poveikis. Daugelis svarbiausių  pasaulio ekosistemų išgyvena nuosmukį, o iki 60 proc. jų teikiamų paslaugų naudojamos netvariai. Sąjungoje asmeniui kiekvienais metais sunaudojama beveik 16 tonų medžiagų, iš kurių 6 tonos virsta atliekomis, o pusė šio kiekio patenka į sąvartynus. Pasaulinė išteklių paklausa nesiliauja didėjusi, daugėja gyventojų ir randasi poreikių, visų pirma kylančios rinkos ekonomikos šalių vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Būtina visiškai atsiesti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo.

Vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje per pastaruosius 100 metų padidėjo maždaug 0,8 °C ir numatoma, kad iki XXI a. pabaigos ji padidėsianti, palyginti su vidutine 1980–1999 m. verte, 1,8–4 °C[29]. Su šiais pokyčiais siejamas tikėtinas poveikis gamtai ir žmonėms kels pavojų planetai ir jos gebėjimui prisitaikyti bei grėsmę būsimai ekonomikos plėtrai ir žmonijos gerovei.

Didėjantis klimato poveikis ir aplinkos pokyčiai, pvz., vandenynų rūgštėjimas, Arkties ledynų tirpimas, dirvos kokybės prastėjimas ir naudojimas, vandens trūkumas, cheminė tarša ir biologinės įvairovės nykimas, patvirtina, kad planeta artėja prie savo tvarumo ribos. Pvz., jeigu nebūtų didinamas efektyvumas, numatoma, kad vandens paklausa jo pasiūlą per 20 metų viršytų 40 proc. Miškai nyksta nerimą keliančia sparta – per metus prarandama maždaug 5 mln. hektarų miškų. Išteklių sąveika gali kelti sisteminę riziką – senkant vienam ištekliui atsiranda neišvengiamą kitų išteklių ir ekosistemų griūtį sukeliantis veiksnys. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir norint išlaikyti augantį planetos gyventojų skaičių, 2050 m. Žemės gyventojams išlaikyti reikės dviejų Žemės dydžio planetų.

Tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas, įskaitant jų žvalgymą, gavybą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, grąžinamąjį perdirbimą ir pakaitalų taikymą, yra esminis modernių visuomenių ir jų ekonomikos veikimo požymis. Europos sektoriai, pvz., statybos, chemijos, automobilių, kosmoso, mašinų gamybos ir įrangos, kurie sukuria bendrą pridėtinę 1,3 trilijono EUR vertę ir kuriuose dirba apie 30 mln. darbuotojų, negali veiklos vykdyti be žaliavų. Tačiau žaliavas tiekti Sąjungai darosi vis sunkiau. Be to, Sąjunga labai priklauso nuo strategiškai svarbių žaliavų importo; jų tiekimui nerimą keliančia sparta poveikį daro rinkos veikimo sutrikimai. Be to, Sąjunga kol kas turi vertingų mineralinių iškasenų, kurių žvalgymas ir gavyba riboti, nes nesukurtos reikiamos technologijos, be to, trukdo  padidėjusi pasaulinė konkurencija. Kadangi žaliavos svarbios užtikrinant Europos konkurencingumą, jos ekonomikai ir jų naudojimui kuriant naujoviškus produktus, todėl tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas yra svarbiausias Sąjungos uždavinys .

Ekonomikos galimybės prisitaikyti ir būti atsparesnei klimato pokyčiams, taupiau naudoti išteklius ir kartu išlikti konkurencinga priklauso nuo didelio skaičiaus visuomenei svarbių ar susijusių su technologijomis ekologinių inovacijų skaičiaus. Pasaulinė ekologinių inovacijų rinkos metinė vertė yra apie 1 trilijonas EUR (manoma, kad jos vertė iki 2030 m. padidės tris kartus), todėl ekologinė inovacija yra pagrindinė galimybė skatinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.

5.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Norint pasiekti Sąjungos ir tarptautinius tikslus, kad būtų sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bei koncentracija,  susidoroti su klimato kaitos poveikiu, privaloma parengti ir įdiegti ekonomiškai efektyvias technologijas, klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Taikant Sąjungos ir pasaulinę politikos sistemą turi būti užtikrinama ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga, jos vertinamos ir atitinkamai atkuriamos siekiant išsaugoti jų gebėjimą ateityje teikti išteklius ir paslaugas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti užtikrinti patikimą ir tvarią prieigą prie žaliavų, be to,  gerokai sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir atliekų susidarymą.

Todėl pirmenybiniais savo veiksmais Sąjunga turi remti pagrindinius Sąjungos tikslus ir įvairių sričių politiką, įskaitant: strategiją „Europa 2020“; Inovacijų sąjungą; „Taupiai išteklius naudojančią Europą“ ir atitinkamą planą;  „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą“[30]; iniciatyvą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“[31]; ; iniciatyvą dėl žaliavų[32]; Sąjungos tvaraus vystimosi strategiją[33]; „Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai“[34]; Jūrų strategijos pagrindų direktyvą[35]; Ekologinių inovacijų veiksmų planą ir Europos skaitmeninę darbotvarkę[36]. Šiais veiksmais stiprinamas visuomenės gebėjimas didinti atsparumą aplinkos ir klimato pokyčiams bei užtikrinti žaliavų prieinamumą.

Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tarptautinį bei pasaulinį pobūdį, jų mastą ir sudėtingumą bei tarptautinį žaliavų tiekimo grandinės pobūdį, veikla turi būti vykdoma Sąjungos lygiu ir už Sąjungos ribų. Kadangi būtiniausi moksliniai tyrimai yra daugiadiscipliniai, todėl, siekiant sėkmingai išspręsti šį uždavinį, privaloma sujungti papildomas žinias ir išteklius. Norint sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir poveikį aplinkai, tačiau kartu padidinti konkurencingumą, teks imtis esminių visuomenės ir technologijos permainų, kad būtų pereita prie tvariu gamtos ir žmonių gerovės santykiu grindžiamos ekonomikos. Koordinuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padidins klimato supratimą ir padės prognozuoti klimato bei aplinkos pokyčius taip, kad būtų užtikrinama sisteminga ir kelis sektorius aprėpianti perspektyva, sumažinamas neapibrėžtumas, nustatomos ir įvertinamos pažeidžiamos vietos, rizika, išlaidos ir galimybės bei išplečiamas visuomenės ir politikos atsako intervalas,  padidinimas atsako veiksmingumas. Vykdoma veikla taip pat siekiama visų lygių visuomenės dalyviams suteikti įgaliojimus aktyviai dalyvauti šiame procese.

Siekiant spręsti žaliavų prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visoje vertės grandinėje (išteklių žvalgymas, gavyba, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, grąžinamasis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos žaliavų srities inovacijų partnerystę.

Ekologinės inovacijos suteikia naujų patrauklių plėtros ir darbo galimybių. Sprendimai, parengti Sąjungos lygiu imantis veiksmų, pašalins pagrindines grėsmes pramonės konkurencingumui ir užtikrins spartų įsigalėjimą ir išplatinimą bendrojoje rinkoje bei už ribų. Taip būtų užtikrinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, kurios veiklą organizuojant atsižvelgiama į tvarų išteklių naudojimą. Su šiuo požiūriu susiję partneriai: tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai politikos formuotojai; tarptautiniai ir valstybių narių atliekami moksliniai tyrimai ir inovacijų programos; Europos verslas ir pramonė; Europos aplinkos agentūra ir nacionalinės aplinkos agentūros bei kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys. Be dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos lygio veiksmais taip pat būtų remiami susiję tarptautiniai veiksmai ir iniciatyvos, įskaitant Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (IPCC), Tarpvyriausybinę biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų centrą (IPBES) ir Žemės stebėjimo grupę (GEO).

5.3.        Veiklos apmatai

(a) Kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jo kaitos

Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas:  parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto  imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos supratimo gerinimui ir susijusių klimato prognozių rengimui; poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos priemonių kūrimui;  klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui.

(b) Tvarus gamtinių išteklių ir ekologinių sistemų valdymas

Siekiama suteikti žinių, būtinų gamtinius išteklius valdyti taip, kad būtų užtikrinama ribotų gamtinių išteklių ir visuomenės bei ekonomikos poreikių tvari pusiausvyra. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: mūsų žinių apie ekosistemų veikimą, jų sąveiką su socialinėmis sistemomis bei jų svarbą palaikant ekonomiką ir žmonių gerovę gilinimui;  žinių bei priemonių, kurios reikalingos priimant veiksmingus sprendimus ir įtraukiant visuomenę, teikimui.

(c) Tvaraus ne energetinių ir ne žemės ūkio žaliavų tiekimo užtikrinimas

Siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti naujoviškus sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai ir nedarant žalos aplinkai žvalgyti, išgauti, apdirbti, pakartotinai naudoti ir atgauti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: žinių apie žaliavų prieinamumą gilinimui; tvaraus žaliavų tiekimo ir jų naudojimo skatinimui; pakaitalų svarbiausioms žaliavoms paieškai ir visuomenės žaliavų klausimo išmanymo ir su jomis susijusios kvalifikacijos gerinimui.

(d) Perėjimo prie ekologiškos ekonomikos užtikrinamas taikant ekologines inovacijas

Siekiama skatinti visų formų ekologinių inovacijų, kurios leidžia pereiti prie ekologiškos ekonomikos, diegimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: ekologinių inovacinių technologijų, procesų, paslaugų ir produktų stiprinimui bei jų pateikimo rinkai skatinimui ir platinimui, ypač daug dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms;  naujoviškos politikos ir visuomenės permainų rėmimui;  ekologiškos ekonomikos kūrimo pažangos nustatymui ir vertinimui;  išteklių naudojimo efektyvumo didinimui naudojant skaitmenines sistemas.

(e) Aplinkos pasaulinio stebėjimo ir informavimo išsamių bei tvarių sistemų kūrimas

Siekiama užtikrinti šiam uždaviniui spręsti būtinų ilgalaikių duomenų ir informacijos tiekimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama žemės stebėjimo ir stebėsenos pajėgumams, technologijoms ir duomenų infrastruktūrai, kuri tinkama nustatytu laiku pateikti tikslią informaciją, prognozes ir prielaidas. Turi būti skatinama laisva, atvira ir neribojama prieiga prie sąveikių duomenų ir informacijos.

6.           INTEGRACINĖ, INOVACIJAS DIEGIANTI IR SAUGI VISUOMENĖ

6.1.        Konkretus tikslas

 Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad Europos visuomenė būtų integracinė, diegianti inovacijas ir saugi, atsižvelgiant milžiniškus pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio sąveiką.

Europai iškilę sudėtingi socialiniai ir ekonominiai uždaviniai, kurie didele dalimi lemia Europos ateitį – pvz., besiplečiantys ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, gyventojų senėjimas, plintanti socialinė atskirtis ir skurdas, nelygybė ir migracijos srautai, skaitmeninės atskirties panaikinimas, kultūrinių inovacijų ir kūrybingumo visuomenėje bei įmonėse skatinimas ir saugumo bei laisvės užtikrinimas, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis ir piliečių tarpusavio pasitikėjimo valstybėse narėse ir už jų ribų užtikrinimas. Šie uždaviniai yra labai sudėtingi, todėl juos spręsti reikia taikant bendras europines priemones.

Pirma, Sąjungoje kol kas nėra panaikinta didelė nelygybė tarp šalių ir pačiose šalyse. 2010 m. žmogaus socialinės raidos indekso, suvestinės sveikatos, išsilavinimo ir pajamų vertinimo priemonės, vertė Sąjungose valstybėse narėse svyruoja nuo 0,743 iki 0,895, t. y. ji patvirtinta didelius šalių skirtumus. Taip pat nėra panaikinta didelė lyčių nelygybė: pvz., mokant atlyginimus Sąjungoje vyrai kol kas gauna 17,8 proc. didesnį atlyginimą[37]. Vienam iš kiekvienų šešių Sąjungos piliečių (apie 80 mln. žmonių) šiandien gresia skurdas. Per paskutinius du dešimtmečius padidėjo jaunimo ir šeimų su vaikais skurdas. Daugiau nei 20 proc. jaunimo neturi darbo. 150 mln. europiečių (apie 25 proc.) niekada nėra naudojęsi internetu ir gali niekada neįgyti reikiamo skaitmeninio raštingumo. Taip pat išplito politinis abejingumas ir griežtas skirstymasis per rinkimus, o tai rodo susvyravusį piliečių pasitikėjimą dabartinėmis politinėmis sistemomis. Minėti skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad tam tikros socialinės grupės ir bendruomenės niekada nepajunta socialinės ir ekonominės plėtros naudos ir (arba) jos nedalyvauja demokratinės politikos procesuose.

Antra, Europos našumo ir ekonominės plėtros sparta keturis dešimtmečius mažėjo. Be to, pasaulyje Europos pranašumas kuriant žinias ir diegiant inovacijas, palyginti su pagrindinėmis kylančios ekonomikos šalimis, pvz., Brazilija ir Kinija, sparčiai nyksta. Nors Europa yra sukūrusi pajėgią mokslinių tyrimų bazę, ji  turi šią bazę paversti veiksminga naujoviškų prekių ir paslaugų kūrimo priemone. Nors žinoma, kad Europa turi daugiau investuoti į mokslą ir inovacijas, Europa taip pat turi koordinuoti šias investicijas kur kas išmoningiau nei ji tai darė praeityje: daugiau nei 95 proc. nacionalinių mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetų naudojami be jokio Sąjungos koordinavimo, taigi gali būti, kad dabar, kai mažėja finansavimo galimybių, ištekliai labai švaistomi. Be to, nors pastaruoju metu valstybių narių inovaciniai pajėgumai šiek tiek panašėja, jie vis tiek labai skiriasi; tarp „inovacijų pirmūnų“ ir „nuosaikesnių novatorių“ stebimas didelis atotrūkis[38].

Trečia, piliečiams vis didesnę riziką kelia įvairių formų grėsmės, pvz., nusikaltimai, prievarta, terorizmas, kibernetiniai nusikaltimai, privatumo pažeidimai, kitų formų socialiniai ir ekonominiai pažeidimai. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje gali būti apie 75 mln. tiesioginių nusikaltimų aukų[39]. Įvertinta, kad 2010 m. su nusikaltimais, terorizmu, neteisėta veika, prievarta ir nelaimėmis susijusios tiesioginės išlaidos Europoje sudarė apie 650 mlrd. EUR (apie 5 proc. Sąjungos BVP). Geriausias terorizmo pasekmių pavyzdys yra 2001 m. rugsėjo 11 d. Manheteno bokštuose dvyniuose surengtas išpuolis. Per šį išpuolį žuvo tūkstančiai žmonių. Apskaičiuota, kad dėl jo JAV našumas sumažėjo 35 mlrd. JAV dol., bendroji produkcija – 47 mlrd. JAV dol., o nedarbas per kitą ketvirtį padidėjo beveik 1 proc. Piliečiai, bendrovės ir institucijos vis aktyviau naudojasi skaitmenine sąveika ir sandoriais socialinėje, finansinėje ir komercinėse srityse, tačiau interneto plėtra suteikia galimybę kiekvienais metais įvykdyti milijardų eurų vertės kibernetinius nusikaltimus ir pažeisti asmenų ar asociacijų privatumą visame žemyne. Nesaugumo jausmo kasdieniniame gyvenime plitimas ir netikėtų situacijų sukeltas nesaugumas, atrodo, gali paveikti piliečių pasitikėjimą ne tik institucijomis, bet vienas kitu.

Šie uždaviniai turi būti sprendžiami kartu ir naujoviškai, nes jie tarpusavyje susiję, o jų ryšiai yra sudėtingi ir dažnai netikėti.  Inovacijos gali susilpninti integruotumą, kaip galima spręsti iš skaitmeninės atskirties ar darbo rinkos susiskaidymo pavyzdžio. Socialinės inovacijos, socialinis pasitikėjimas ir saugumas kartais būna sunkiai suderinami su politika, pvz., socialiniu atžvilgiu pažeidžiamuose didelių Europos miestų rajonuose. Be to, inovacijas derinant su kintančiais piliečių poreikiais politikos formuotojams ir ekonominiams bei socialiniams dalyviams tenka ieškoti naujų atsakymų, kuriuos taikant nebūtų paisoma sektorių, veiklos, prekių ar paslaugų nusistovėjusių ribų. Interneto, finansinių sistemų, ekonomikos su nepaprastai dideliu labai senų ir stambių bendrovių skaičiumi susiformavimas ir aplinkos apsaugos organizacijų steigimasis akivaizdžiai įrodo, kaip reikia mąstyti ir kaip imtis spręsti šiuos uždavinius vienu metu atsižvelgiant į jų integruotumą, inovacijas ir saugumą.

Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis naujoviškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės modeliu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis būtina laikytis platesnio strateginio požiūrio. Galiausiai, saugumo sričių politika turėtų būti siejama su skirtingų sričių socialine politika, todėl atliekant šį uždavinį turi būti skatinama į mokslinius saugumo tyrimus įtraukti socialinius aspektus.

6.2.        Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Šiuo uždaviniai nepaiso nacionalinių sienų, todėl juos sprendžiant reikia atlikti sudėtingesnę palyginamąją judumo (žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo, tačiau taip pat kvalifikacijos ir žinių) ir institucijų bendradarbiavimo formų, kultūrinės sąveikos ir tarptautinio bendradarbiavimo analizę. Jeigu jie nebūtų giliau išmanomi ir numatomi, globalizacijos jėgos Europos šalis taip pat verstų vienas su kitomis konkuruoti, o ne bendradarbiauti, t. y. veikiau pabrėžti Europos skirtumus nei bendrumą ar tinkamą bendradarbiavimo ir konkurencijos pusiausvyrą. Šiuos labai svarbius socialinius ir ekonominius uždavinius sprendžiant tik nacionaliniu lygiu kyla pavojus neefektyviai naudoti išteklius, problemas perkelti į kitas Europos ir ne Europos šalis,  taip pat dar labiau padidinti  socialinę, ekonominę bei politinę įtampą, kuri gali tiesiogiai paveikti Europos Sąjungos sutartyje nurodytus su jos vertybėmis susijusius tikslus, visų pirma nurodytus Europos Sąjungos sutarties I antraštinėje dalyje.

 Kad sukurtų integracinę, inovacijas diegiančią ir saugią visuomenę, Europa turi imtis veiksmų, apimančių naujų žinių kūrimą, technologijas ir pajėgumus bei galimų politikos pasirinkčių nustatymą. Šios priemonės Europai padėtų spręsti jai iškilusius uždavinius ne tik Europos viduje, bet ir tampant pasaulinių procesų dalyve. Savo ruožtu šitaip būtų padedama valstybėms narėms pasinaudoti bet kokia kita patirtimi ir suteikiama joms galimybė geriau pasirinkti savo konkrečius veiksmus atsižvelgiant į šioms valstybėms būdingas aplinkybes.

Todėl sprendžiant šį uždavinį pagrindinis tikslas bus skatinti Sąjungos šalis, pasaulio valstybes ir atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes naujoviškai bendradarbiauti. Turėtų būti sistemingai siekiama piliečius susieti su pramone, remti socialinių ir technologinių inovacijų procesus, skatinti pažangų ir piliečių dalyvavimu grindžiamą viešą administravimą bei faktinių duomenų baze grindžiamą politikos formavimą, kad visų šių rūšių veikla taptų aktualesnė politikos formuotojams, socialiniams ir ekonominiams dalyviams bei piliečiams. Šiuo atžvilgiu inovacijos ir moksliniai tyrimai yra būtina išankstinė Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumo sąlyga, visų pirma saugumo, skaitmeninės plėtros ir privatumo apsaugos srityse.

Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos lėšomis būtų remiamas pagrindinių sričių Sąjungos politikos formavimas, vykdymas ir pritaikymas, pirmiausiai strategijoje „Europa 2020“ numatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, bendros užsienio ir saugumo politikos bei Sąjungos vidaus saugumo strategijos, įskaitant nelaimių prevencijos ir neatidėliotinų priemonių taikymą. Turi būti užtikrinamas derinimas su Jungtinių tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.

6.3.        Veiklos apmatai

6.3.1.     Integracinė visuomenė

Siekiama Europoje skatinti solidarumą ir socialinę, ekonominę bei politinę įtrauktį ir pageidautiną kultūrų sklaidą Europoje ir su tarptautiniais partneriais bei šiuo tikslu plėtoti pažangų mokslą ir disciplinų sąveiką, technologines permainas bei organizacines inovacijas. Šiuo atveju gali būti svarbūs moksliniai humanitarinių mokslų tyrimai. Vykdomais moksliniais tyrimais politikos formuotojams turi būti padedama parengti tokią politiką, kuri padėtų kovoti su skurdu ir užkirstų kelią Europos bendruomenėse plisti įvairių formų atskirčiai, diskriminacijai ir nelygybei, pvz., lyčių nelygybei ar skaitmeninei arba inovacinei atskirčiai ir su kitais pasaulio regionais. Jie visų pirma turėtų padėti įgyvendinti ir pritaikyti strategiją „Europa 2020“ ir platesnius išorės veiksmus, kurių imasi Sąjunga. Turi būti imamasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti pažangumą mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir taip išplečiant programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

(a) pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo skatinimui;

(b) stiprios ir integracinės visuomenės kūrimui Europoje;

(c) Europos, pasaulio procesų dalyvės, įtakos didinimui;

(d) mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirties Europoje panaikinimui.

6.3.2.     Inovacijas diegianti  visuomenė

Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

(a) Inovacijų sąjungos ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės faktinių duomenų  bazės stiprinimui ir paramos joms didinimui;

(b) naujų formų inovacijų, įskaitant socialines inovacijas ir kūrybingumą, tyrimui;

(c)  visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;

(d) nuoseklaus ir veiksmingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis skatinimui.

6.3.3.     Saugi visuomenė

Siekiama paremti Sąjungos išorės ir vidaus saugumo politiką bei užtikrinti skaitmeninės bendrosios rinkos kibernetinį saugumą, pasitikėjimą ir privatumą šioje rinkoje, kartu didinant Sąjungos saugumo, IRT  bei paslaugų sektorių konkurencingumą. Tai bus daroma kuriant naujoviškas technologijas ir priemones, kuriomis bus siekiama panaikinti saugumo spragas ir užtikrinti pavojų saugumui prevenciją. Šie į misiją orientuoti veiksmai bus grindžiami įvairių galutinių naudotojų (piliečių, įmonių, administracijų, įskaitant nacionalines ir tarptautines institucijas, civilinės saugos, teisėsaugos, pasienio tarnybas ir pan.)  poreikiais ir taip bus atsižvelgiama į pavojų saugumui, privatumo apsaugos ir būtinų visuomenės aspektų  raidą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

(a) kovai su nusikaltimais ir terorizmu;

(b) saugumo stiprinimui, šiuo tikslu užtikrinant sienų kontrolę;

(c) kibernetinio saugumo užtikrinimui

(d) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms didinimui;

(e) privatumo ir laisvės užtikrinimui naudojantis internetu ir gresniam visuomeninio aspekto įtraukimui į saugumo srtį.

IV DALIS Jungtinio tyrimų centro (JRC) nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai

1.           Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra Sąjungos politikos formavimo reikmėms teikti užsakovų poreikius atitinkančią mokslinę ir techninę pagalbą, lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

2.           Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Sąjunga parengė plataus užmojo politikos darbotvarkę iki 2020 m., kurioje aptariamas sudėtingų ir susijusių uždavinių rinkinys, pvz., tvarus išteklių valdymas ir konkurencingumas. Norint šiuos uždavinius sėkmingai išspręsti būtina turėti patikimų mokslinių duomenų, kurie apimtų įvairias mokslines disciplinas ir kuriais remiantis būtų galima patikimai įvertinti politikos galimybes. JRC, kuris dar nuodugniau atliks Sąjungos politikos mokslinio konsultavimo funkciją, užtikrins būtiną mokslinę ir techninę paramą visais politikos formavimo etapais – nuo koncepcijos parengimo iki įgyvendinimo ir įvertinimo. Šiuo tikslu savo mokslinius tyrimus JRC visų pirma orientuos į Sąjungos politikos prioritetus ir stiprins kelias disciplinas apimančią kompetenciją. JRC nepriklausomumas nuo konkrečių interesų (privačių ar nacionalinių) kartu su JRC užtikrinama mokslinio techninio konsultavimo funkcija suteikia galimybę palengvinti būtino sutarimo užtikrinimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir politikos formuotojais. Valstybės narės ir Sąjungos piliečiai turi naudos iš JRC atliekamų mokslinių tyrimų, visų pirma, pvz., sveikatos ir vartotojų apsaugos, aplinkos, saugos ir saugumo bei krizių ir nelaimų valdymo srityse.

JRC yra neatskiriama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės dalis ir jis toliau aktyviai rems šios erdvės veikimą bei šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaus su kitais kolegomis ir suinteresuotosiomis šalimis, suteiks prieigą prie savo priemonių bei mokys mokslo darbuotojus. Šiomis priemonėmis taip pat bus skatinama naujų valstybių narių ir asocijuotų šalių integracija; remdamasis moksline technine baze JRC toliau organizuos joms specialius mokymo kursus, susijusius su Sąjungos teisės aktais. JRC nustatys koordinavimo ryšius su atitinkamais programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Siekdamas papildyti savo tiesioginius veiksmus ir toliau integruotis į ERA bei sukurti tinklus, JRC taip pat gali dalyvauti netiesioginiuose su programa „Horizontas 2020“ susijusiuose veiksmuose ir koordinavimo priemonių taikymo veikloje tose srityse, kuriose jis turi kompetencijos  sukurti pridėtinę vertę.

3.           Veiklos apmatai

Dalyvaudamas įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ JRC daugiausia dėmesio skirs Sąjungos politikos prioritetams ir su jais susijusiems visuomenės uždaviniams; jo veikla yra derinama su strategija „Europa 2020“ ir jos pagrindiniais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais, Saugumu ir pilietybe ir Globaliąja Europa.

Pagrindinės JRC kompetencijos sritys bus energetika, transportas, aplinka ir klimato kaita, žemės ūkis ir maisto produktų tiekimo užtikrinimas, sveikata ir vartotojų apsauga, informacinės ir ryšių technologijos, etaloninės medžiagos, sauga ir saugumas (įskaitant branduolinę „Euratomo“ programos dalį).

Šios kompetencijos sritys turi būti gerokai išplečiamos pajėgumais, leidžiančiais imtis viso politikos ciklo ir įvertinti politikos galimybes. Šiuo tikslu pajėgumai stiprinami šiose srityse

(a)  anticipacija ir prognozės: aktyvus strateginis žinių apie tendencijas ir įvykius mokslo, technologijų ir visuomenės srityse bei galimą jų poveikį valstybės politikai rinkimas;

(b) ekonomika: teikiamos  integruotos paslaugos, apimančios  mokslinius techninius ir makroekonominius aspektus;

(c) modeliavimas: pirmenybė teikiama tvarumui ir ekonomikai, o Komisijai suteikiama galimybė būti mažiau priklausomai nuo išorės rangovų tais atvejais, kai reikia atlikt svarbią scenarijų analizę;

(d) politikos analizė:  užtikrinti kelis sektorius aprėpiantį politikos galimybių tyrimą.

(e) poveikio vertinimas: politikos galimybes pagrindžiančių mokslinių duomenų pateikimas.

JRC turi nesiliauti siekęs mokslinių tyrimų pažangumo, kad galėtų teikti patikimą ir išsamią mokslinę techninę pagalbą politikos formavimo reikmėms. Šiuo tikslu JRC turi stiprinti bendradarbiavimą su Europos ir tarptautiniais partneriais, pvz., dalyvaudamas netiesioginiuose veiksmuose. Be to, jis taip pat atlieka tiriamuosius mokslinius tyrimus ir atrankiniu būdu ugdo kompetenciją naujose su politika susijusiose srityse.

JRC prioritetai yra:

3.1         Pažangus mokslas

 Vydyti mokslinius tyrimus, siekiant išplėsti politikos formavimo reikmėms reikalingą mokslinių duomenų bazę ir tirti naujas mokslo sritis ir technologijas, be kita ko, taikant tiriamąją mokslinių tyrimų programą.

3.2         Pramonės pirmavimas

Padėti didinti Europos konkurencingumą,  remiant standartizavimo procesą bei standartus: atlikti mokslinius tyrimus prieš pradedant rengti standartus, kurti etalonines medžiagas ir matavimo priemones, derinti metodus penkiose pagrindinėse srityse (energetika, transportas, skaitmeninė darbotvarkė; saugumas ir sauga; vartotojų apsauga). Atlikti naujų technologijų saugos vertinimą energetikos ir transporto bei sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse. Padėti lengvinti kosmoso technologijų ir duomenų naudojimą, standartizavimą ir patvirtinimą, visų pirma sprendžiant visuomenės uždavinius.

3.3         Visuomenės uždaviniai

(a) Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

Padėti užtikrinti sveikatos ir vartotojų apsaugą, teikiant mokslinę bei techninę pagalbą šiose srityse: maisto produktų, pašarų ir  vartotojų produktų; aplinkos ir sveikatos;  sveikatos problemų diagnostikos ir tikrinimo;  mitybos ir mitybos režimo.

(b) Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

Paremti Europos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną, įskaitant maisto produktų saugą ir tiekimo užtikrinimą bei bioekonomikos kūrimą, šiuo tikslu sudarant javų derliaus prognozes, atliekant  techninę ir socialinę ekonominę analizę bei modeliavimą.

(c) Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

Klimato „20/20/20“ ir energetikos tikslus paremti moksliniais tyrimais, susijusiais su technologiniais ir ekonominiais energijos teikimo aspektais, efektyvumu, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, energetikos ir (arba) elektros energijos perdavimo tinklais.

(d) Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

Paremti tvaraus, saugaus ir patikimo asmenų ir prekių judėjimo srities Sąjungos politiką laboratoriniais tyrimais, modeliavimu ir stebėsenos metodais, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijas, pvz., elektrifikavimą, aplinkos neteršiančias ir taupias transporto priemones, pakaitinius degalus ir išmaniąsias  judumo sistemas.

(e)  Kova su  klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

Ištirti kelis sektorius aprėpiančius uždavinius, susijusius su tvariu gamtinių išteklių valdymu, ir šiuo tikslu stebėti pagrindinius aplinkos kintamuosius bei parengti integruotą tvarumo vertinimo modeliavimo sistemą.

Remti  išteklių naudojimo efektyvumą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tvarų žaliavų tiekimą, ir šiuo tikslu atlikti aplinkos neteršiančių gamybos procesų, technologijų, produktų ir paslaugų integruotą socialinį, aplinkos ir ekonominį vertinimą.

Paremti Sąjungos plėtros politikos tikslus moksliniais tyrimais, siekiant užtikrinti reikiamą pagrindinių išteklių tiekimą ir daugiausia dėmesio skiriant aplinkos stebėjimo bei išteklių charakteristikoms, su maisto produktų sauga ir jų tiekimo užtikrinimu susijusiai analizei ir žinių  perdavimui.

(f) Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė

Prisidėti įgyvendinant Inovacijų sąjungą ir stebėti jos įgyvendinimą bei šiuo tikslu atlikti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksnių bei kliūčių, metodikų kūrimo, rezultatų duomenų ir rodiklių makroekonominę analizę.

Paremti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijos erdvę (ERA) ir šiuo tikslu stebėti jos veikimą bei analizuoti ERA veiksnius ir ERA kelių pagrindinių elementų kliūtis;  taip pat sukurti mokslinių tyrimų tinklą, organizuoti mokymą, suteikti teisę vartotojams valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse bei asocijuotose šalyse naudotis JRC priemonėmis ir duomenų bazėmis.

Prisidėti siekiant pagrindinių Skaitmeninės darbotvarkės tikslų ir šiuo tikslu atlikti kiekybinę ir kokybinę ekonominių bei socialinių aspektų analizę (Skaitmeninė ekonomika, Skaitmeninė visuomenė, Skaitmeninis gyvenimas).

 Didinti vidinę saugą ir saugumą: nustatyti bei įvertinti svarbiausios  infrastruktūros, kuri yra svarbus visuomenei būtinų funkcijų komponentas, pažeidžiamumą;  atlikti su skaitmenine tapatybe susijusių technologijų eksploatacinių parametrų vertinimą;  spręsti pasaulinio saugumo uždavinius, įskaitant naujas ar sudėtines grėsmes ir parengti pažangias informacijos rinkimo ir analizės bei krizių valdymo priemones.

Pagerinti Sąjungos gebėjimą valdyti gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, ir šiuo tikslu tobulinti infrastruktūros stebėjimą bei plėtoti pasaulinę ankstyvojo įspėjimo apie įvairias grėsmes ir rizikos valdymo informacijos sistemas naudojant palydovines žemės stebėjimo sistemas.

V DALIS Europos inovacijos  ir technologijos institutas (EIT)

1.           Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra integruoti žinių trikampį, t. y. mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą – taip stiprinti Sąjungos inovacijų pajėgumus ir spręsti visuomenės uždavinius.

Europa turi pašalinti kelis struktūrinius trūkumus, kliudančius tinkamai išnaudoti inovacijų pajėgumus ir gebėjimą teikti naujas paslaugas, produktus ir organizuoti procesus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos Europa turi spręsti – palyginti neveiksmingas talentų pritraukimas ir jų išlaikymas; nepakankamas turimų mokslinio tyrimo galimybių išnaudojimas siekiant sukurti ekonominę ir socialinę vertę; žemas verslo aktyvumo lygis;  pavyzdiniuose centruose naudojamų išteklių nepakanka  siekiant konkuruoti pasaulyje;   aukštojo mokslo žinių trikampiui, moksliniams tyrimams bei verslui bendradarbiauti Europos lygiu trukdantis pernelyg didelis kliūčių skaičius.

2.           Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Jeigu Europa nori konkuruoti tarptautiniu lygiu, minėti struktūriniai trūkumai turi būti pašalinti.  Nurodyti elementai būdingi visoms Sąjungos valstybėms narėms ir turi įtakos visos Sąjungos kaip inovaciniam pajėgumui.

EIT spręs šiuos klausimus, inicijuodamas struktūrinius pokyčius Europos inovacijų erdvėje. EIT šio tikslo sieks skatindamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią naują aplinką ir remdamas naują verslių žmonių kartą. Vykdydamas šią veiklą EIT visomis išgalėmis padės siekti strategijos „Europa 2020“ (visų pirma, pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“) tikslų.

 Švietimo  ir verslumo integravimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas

 EIT  pasižymi tuo, kad integruoja švietimą ir verslumą į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip  vienos inovacinės grandinės Sąjungoje ir už jos ribų dalis.

Verslo principai ir į rezultatus orientuotas metodas

EIT, naudodamas savo ŽIB, veiklą vykdo vadovaudamasis verslo principais.  Labai svarbu turėti stiprų vadovą, todėl  kiekvienai ŽIB vadovauja pagrindinis vykdomasis direktorius. ŽIB partneriai yra pavieniai teisiniai subjektai, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami racionaliau. ŽIB turi parengti metinius verslo planus, įskaitant plataus užmojo veiklos planų rinkinį, aprėpiantį švietimą ir verslo steigimą, grindžiamą aiškiais tikslais ir tikėtinais rezultatais bei su tikėtinu poveikiu rinkai ir visuomenei. Dabartinės ŽIB dalyvavimo, vertinimo ir stebėsenos taisyklės suteikia galimybę sprendimus priimti sparčiai, vadovaujantis verslo principais.

Susiskaldymo pašalinimas naudojant ilgalaikę integruotą partnerystę

EIT ŽIB yra labai integruoti subjektai, suburiantys pažangius aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų institutus. ŽIB suteikia galimybę pasaulinio lygio partneriams suformuoti naujas, kelias sritis aprėpiančias konfigūracijas, optimizuoti turimus išteklius ir užtikrinti prieigą naujiems verslo sprendimams taikant naujas vertės grandines, prisiimant didelę riziką ir imantis plataus užmojo uždavinių.

Pagrindinis Europos inovacijų turtas: jos talentingų žmonių puoselėjimas

Talentas yra pagrindinė inovacijos sudedamoji dalis. EIT motyvuoja žmones ir skatina jų tarpusavio sąveiką, todėl jo inovacijų modelyje svarbiausias vaidmuo tenka studentams, mokslo darbuotojams ir verslininkams. EIT ugdo  verslumo ir kūrybingumo kultūrą, o talentingiems žmonėms sudaromos sąlygos gauti tarpdisciplininį išsilavinimą: jie gali dalyvauti EIT ženklu pažymėtose magistrantūros ir doktorantūros programose, kurios turėtų tapti tarptautiniu mastu pripažintu pažangumo ženklu. Vykdydamas šią veiklą EIT labai skatina judrumą žinių trikampyje.

3.           Veiklos apmatai

Spręsdamas Europos bendrai ateičiai svarbiausius visuomenės uždavinius EIT savo veiklą vykdo daugiausiai naudodamas žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), tačiau ne vien tik jas. Kiekviena ŽIB gali gana savarankiškai pasirinkti savo strategijas ir veiklą, tačiau yra keletas visoms ŽIB bendrų inovacinių ypatybių. EIT savo poveikį taip pat didina skleisdamas ŽIB patirtį visoje Sąjungoje ir aktyviai puoselėdamas naują žinių mainų kultūrą.

(a) Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos perdavimas ir taikymas kuriant naujas verslo galimybes

EIT siekia išlaisvinti inovacinį žmonių potencialą ir panaudoti jų idėjas neatsižvelgiant į jų vietą inovacijų grandinėje. EIT taip pat padeda šalinti „Europos paradoksą“, kai pažangių mokslinių tyrimų pajėgumai nėra tinkamai išnaudojami. Šia savo veikla EIT padeda idėjas pateikti rinkai. Daugiausiai naudodamas savo ŽIB ir pirmenybę teikdamas verslumo skatinimui EIT sukurs naujų verslo galimybių jau veikiančiose įmonėse ir steigdamas naujas įmones ir jų padalinius.

(b) Pažangūs ir inovacijomis grindžiami moksliniai tyrimai siekiant patenkinti pagrindinius ekonomikos ir visuomenės interesus

Įgyvendindamas savo strategiją ir vykdydamas veiklą EIT pirmenybę teikia visuomenės uždaviniams, kurie bus aktualiausi ateityje, spręsti, pvz., klimato kaita ar tvari energetika.  Kompleksiškai spręsdamas pagrindinius visuomenės uždavinius EIT skatina kelias disciplinas ar skirtingas disciplinas aprėpiančių metodų  taikymą ir padeda sutelkti ŽIB mokslinių tyrimų partnerių pastangas.

(c) Talentingų, kvalifikuotų ir verslių žmonių ugdymas naudojant švietimą ir mokymą

EIT turi visiškai integruoti švietimą ir mokymą visais karjeros etapais ir parengti naują bei inovacinę programą, kad būtų atsižvelgiama į su sudėtingais visuomenei ir ekonomikai iškilusių uždavinių sprendimais susijusių naujų profilių poreikį. Šiuo tikslu EIT turės imtis veiksmų, kad būtų skatinamas naujų laipsnių ir diplomų pripažinimas valstybėse narėse.

EIT taip pat privalo parengti tiksliai apibrėžtą „verslumo“ koncepciją ir šiuo tikslu pasitelkti savo lavinimo programas, kuriomis būtų skatinamas verslumas, susietas su intensyviu žinių įgijimu, vykdyti inovacinius mokslinius tyrimus ir prisidėti prie visuomenei svarbių sprendimų.

(d) Gerosios patirties sklaida ir sistemingi žinių mainai

EIT turi siekti, kad būtų diegiami nauji požiūriai į inovacijas ir kuriama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra, be kita ko, dalijantis  įvairia EIT ŽIB patirtimi, šiam tikslui pasitelkiant įvairius sklaidos mechanizmus, pvz., suinteresuotųjų šalių centrą ir stipendijų programą.

(e) Tarptautinis aspektas

EIT veikia atsižvelgdamas į tarptautinę aplinką, kurioje jis vykdo savo veiklą, ir jis turi padėti užmegzti ryšius su pagrindiniais tarptautiniais partneriais. Keldamas pavyzdinių centrų lygį ir šiuo tikslu pasitelkdamas ŽIB bei kurdamas naujas švietimo galimybes, EIT siekia Europą padaryti patrauklesnę talentingiems užsieniečiams.

(f) Europos platesnio poveikio skatinimas naudojant naujovišką finansavimo modelį

EIT turi tinkamai prisidėti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų, visų pirma spręsti visuomenės  uždavinius siekdamas papildyti kitas šiose srityse taikomas iniciatyvas. Jis išbandytų naujus ir supaprastintus finansavimo ir valdymo metodus, taigi jam Europos inovacijų erdvėje tektų pirmeivio vaidmuo. Jo taikomas finansavimo metodas grindžiamas stipriu sverto poveikiu: telkiamos ir viešojo, ir privačiojo sektorių lėšos. Be to, EIT naudos visiškai naujas tikslinės paramos priemones, taikomas individualiai veiklai, ir šiuo tikslu pasitelkiant EIT fondą.

(g) Regioninės plėtros sujungimas su Europos galimybėmis

Naudodamas ŽIB ir jų koordinavimo centrus – pavyzdinius centrus, kurie suburia  aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų įstaigas ir verslo partnerius tam tikroje geografinėje vietoje – EIT taip pat yra susiejamas su regionine politika. Visų pirma EIT turi užtikrinti geresnius aukštojo mokslo ir regioninių inovacijų ir augimo institucijų ryšius, atsižvelgdamas į regionines ir nacionalines pažangiosios specializacijos strategijas. Vykdydamas šią veiklą EIT padeda siekti Sąjungos sanglaudos politikos tikslų.

II priedas Biudžeto paskirstymas

Orientacinis programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas (mln. EUR):

I           Pažangus mokslas: || 27818

                1.             Europos mokslinių tyrimų taryba || 15008

                2.             Ateities ir kuriamos technologijos || 3505

                3.             Marie Curie veiksmai siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą || 6503

                4.             Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) || 2802

II         Pramonės pirmavimas: || 20280

                1.             Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas* || 15580, o 500 šios sumos – EIT

                2.             Prieiga prie rizikos kapitalo** || 4000

                3.             Inovacijų diegimas MVĮ || 700

III        Visuomenės uždaviniai: || 35888

                1.             Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė; || 9077, o 292 šios sumos – EIT

2.             Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika; || 4694, o 150 šios sumos – EIT

                3.             Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija || 6537, o 210 šios sumos – EIT

                4.             Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos || 7690, o 247 šios sumos – EIT

                5.             Kova su  klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas || 3573, o 115 šios sumos – EIT

                6.             Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė || 4317, o 138 šios sumos – EIT

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) || 1542 + 1652***

Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai || 2212

IŠ VISO || 87740

*Įskaitant 8975 mln. EUR informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) (1795 mln. EUR – fotonikai ir  mikro ir nanoelektronikai), 4293 mln. EUR – nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiems gamybos ir apdirbimo procesams,  575 mln. EUR – biotechnologijoms, o kosmosui – 1737 mln. EUR. Taigi didelio poveikio technologijoms bus skirta  6663 mln. EUR.

** Apie 1131 mln. šios sumos gali būti skirta projektams įgyvendinti  pagal Strateginį energetikos technologijų planą (SET planą). Apie trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.

*** Bendra suma bus skirta asignavimų pavidalu, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje. Antra asignavimų suma – 1652 mln. EUR – skiriama proporcingai iš „Visuomenės uždavinių“ ir „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ biudžetų; ji yra orientacinė ir jai taikomas 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvertinimas.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

2014–2020 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[40]

- 08- Moksliniai tyrimai ir inovacijos

- 09 - Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

- 02 - Įmonės ir pramonė

- 05 - Žemės ūkis

- 32 - Energetika

- 06 - Judumas ir transportas

- 15 - Švietimas ir kultūra

- 07 - Aplinka ir klimato politika

- 10 - Jungtinis tyrimų centras

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[41]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) („Horizontas 2020“) padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir, be kita ko, baigti kurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, šiuo tikslu skatindama pažangų, tvarų ir integracinį augimą:

– pažangus augimas – plėtoti žiniomis ir inovacijomis (pavyzdinės Inovacijų sąjungos iniciatyvos įgyvendinimas) grįstą ekonomiką;

– tvarus augimas – skatinti taupiau išteklius naudojančią, mažiau aplinką veikiančią ir konkurencingesnę ekonomiką;

– integracinis augimas – skatinti didelį užimtumą užtikrinančią ekonomiką, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

– I dalis. Prioritetas „Pažangus mokslas“

– II dalis. Prioritetas „Pramonės pirmavimas“

– III dalis. Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“

– IV dalis. Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai

– V dalis. „Žinių trikampio integravimas“ (Europos inovacijos ir technologijos institutas)

Atitinkama VGV / VGB veikla

- 08- Moksliniai tyrimai ir inovacijos

- 09 - Informacinė visuomenė ir žiniasklaida

- 02 - Įmonės ir pramonė

- 05 – Žemės ūkis

- 32 - Energetika

- 06 - Judumas ir transportas

- 15 - Švietimas ir kultūra

- 07 - Aplinka ir klimato politika

- 10 - Jungtinis tyrimų centras

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Apskaičiuota, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ iki 2030 m. bus sukurta papildomai 0,92 % BVP, 1,37 % eksporto, -0,15 % importo ir 0,40 % užimtumo.

Išsami informacija pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl programos „Horizontas 2020“ poveikio vertinimo, pridedamo prie šio teisės akto pasiūlymo.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Šioje lentelėje nurodomi tam tikri bendrųjų ir konkrečių programos „Horizontas 2020“ tikslų rodikliai, naudojami rezultatams ir poveikiui įvertinti.

Papildomi – įskaitant naujai sukurtus – rodikliai naudojami nustatant skirtingos konkrečios veiklos įvairių rūšių rezultatus ir poveikį.

Bendrasis tikslas:

Padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir baigti kurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę

– Strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP)

Dabartinė padėtis:       2,01 % BVP (ES-27, 2009 m.)

Tikslas:           3 % BVP (2020 m.)

– Strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           Didelė sparčiai besiplečiančių inovacijas diegiančių įmonių dalis ekonomikoje

I dalis. Prioritetas „Pažangus mokslas“

Konkretūs tikslai

* Europos mokslinių tyrimų taryba

– Europos mokslinių tyrimų tarybos finansuojamų projektų leidinių dalis, kurie patenka tarp 1 % dažniausiai cituojamų

Dabartinė padėtis:       0,8 % (ES leidiniai nuo 2004 iki 2006 m., cituoti iki 2008 m.)

Tikslas:           1,6 % (Europos mokslinių tyrimų tarybos straipsniai, 2014–2020 m.)

– Institucijų politikos ir nacionalinės ir (arba) regionų politikos priemonės, kurias paskatino Europos mokslinių tyrimų tarybos finansavimas

Dabartinė padėtis:       20 (2007 – 2013 m. prognozė)

Tikslas:           100 (2014–2020 m.)

* Ateities ir kuriamos technologijos

– Straipsniai to paties lygio mokslo darbuotojų vertinamuose įtakinguose žurnaluose

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           25 straipsniai, tenkantys 10 mln. EUR finansavimo (2014 – 2020 m.)

– Patentų paraiškos pagal programą „Ateities ir kuriamos technologijos“

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           1 patento paraiška, tenkanti 10 mln. EUR finansavimo (2014 – 2020 m.)

* Marie Curie veiksmai siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą

– Mokslo darbuotojų perėjimas iš vieno sektoriaus į kitą ir persikėlimas iš vienos valstybės į kitą valstybę, įskaitant doktorantūros studijų kandidatus

Dabartinė padėtis:       50 000, apie 20 % doktorantūros studijų kandidatų (2007 – 2013 m.)

Tikslas:           65 000, apie 40 % doktorantūros studijų kandidatų (2014 – 2020 m.)

* Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)

– Mokslinių tyrimų infrastruktūra, kuria gali naudotis visi mokslo darbuotojai Europoje ir už jos ribų taikant Sąjungos paramą

Dabartinė padėtis:       650 (2012 m.)

Tikslas:           1000 (2020 m.)

II dalis. Prioritetas „Pramonės pirmavimas“

Konkretūs tikslai

* Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas (IKT, nanotechnolgijos, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos, pažangi gamyba ir kosmosas)

– Patento paraiškos, gautos kuriant skirtingas didelio poveikio ir pramonės technologijas

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           3 patento paraiškos, tenkančios 10 mln. EUR finansavimo (2014 – 2020 m.)

– Prieiga prie rizikos kapitalo

– Bendra investicijų suma taikant paskolų finansavimą ir rizikos kapitalo investicijas

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           100 mln. EUR bendrų investicijų, tenkančių 10 mln. EUR Sąjungos įnašui (2014–2020 m.)

* Inovacijų diegimas MVĮ

– Dalyvaujančių MVĮ dalis, kurios diegia inovacijas į naujas bendroves ar rinką (projekto laikotarpiu + treji metai)

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           50 %

III dalis. Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“

Konkretūs tikslai

Kiekvieno iš šių uždavinių sprendimo pažanga įvertinama atsižvelgiant į indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ I priede nurodytų tikslų bei esminio žengimo į priekį, be kurio neįmanoma išspręsti uždavinių, aprašymus ir politikai svarbius rodiklius:

- Pagerinti visos gyvenimo trukmės sveikatą ir padidinti visuotinę gerovę.

– Užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos.

- Užtikrinti perėjimą prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos sparčiai mažėjant išteklių kiekiui, didėjant energijos poreikiui ir keičiantis klimatui.

- Sukurti taupiai išteklius naudojančią, aplinkai nekenksmingą, saugią ir nenutrūkstamą Europos transporto sistemą, kuri tenkintų piliečių, ekonomikos ir visuomenės poreikius.

- Sukurti išteklius taupiai naudojančią ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką, atitinkančią didėjančių Žemės gyventojų poreikius, atsižvelgiant į gamtinius planetos išteklius.

- Užtikrinti, kad Europos visuomenė būtų integracinė, diegianti inovacijas ir saugi, atsižvelgiant į milžiniškus pokyčius ir vis didėjančią pasaulio dalių tarpusavio priklausomybę.

Papildomi veiklos kokybės rodikliai:

 - Straipsniai to paties lygio mokslo darbuotojų vertinamuose įtakinguose žurnaluose skirtingų visuomenės uždavinių srityje

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris (FP7(2007-2010), iš viso 8149 straipsnių – preliminarus skaičius)

Tikslas:           Vidutiniškai 20 straipsnių, tenkančių 10 mln. EUR finansavimo (2014 – 2020 m.)

– Patento paraiškos skirtingų visuomenės uždavinių srityje

Dabartinė padėtis:       153 (FP7 Bendradarbiavimo programa 2007-10, preliminarūs skaičiai)

Tikslas:           Vidutiniškai 2 patento paraiškos, tenkančios 10 mln. EUR finansavimo (2014 – 2020 m.)

 - Sąjungos teisės aktų, susijusių su veikla, kuri remiama sprendžiant skirtingus visuomenės uždavinius, skaičius

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           Vidutiniškai vienas, tenkantis 10 mln. EUR finansavimo (2014 – 2020 m.)

IV dalis. Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai

Teikti į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę pagalbą formuojant Sąjungos politiką

– Konkretaus poveikio, kurį Europos politikai daro Jungtinio tyrimų centro teikiama techninė ir mokslinė pagalba formuojant politiką, apraiškų skaičius

Dabartinė padėtis:       175 (2010 m.)

Tikslas:           230 (2020 m.)

 - To paties lygio mokslo darbuotojų įvertinų straipsnių skaičius

Dabartinė padėtis:       430 (2010 m.)

Tikslas:           500 (2020 m.)

V dalis. „Žinių trikampio integravimas“ (Europos inovacijos ir technologijos institutas)

– Į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           540 (2020 m.) 

– Bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti naujoviškus produktus ir procesus

Dabartinė padėtis:       Naujas požiūris

Tikslas:           600 naujų įmonių ir jų padalinių, kuriuos sukuria ŽIB studentai, mokslo darbuotojai ar profesoriai 6 000 inovacijų, kuris įdiegtos jau veikiančiose įmonėse ir kurias sukūrė ŽIB studentai, mokslo darbuotojai arba profesoriai

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

 - Pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius.

 - Padidinti Europos pramonės konkurencingumą, skatinant technologinį pirmavimą ir pritaikant geras idėjas rinkoje

 - Stiprinti Europos mokslinę bazę.

 - Sukurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę bei padidinti jos veiksmingumą (kompleksiniai tikslai).

Išsami informacija pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl programos „Horizontas 2020“ poveikio vertinimo, pridedamo prie šio teisės akto pasiūlymo.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Priežastys, kuriomis grindžiamas viešojo sektoriaus įsikišimas sprendžiant 1.5.1 punkte nurodytas problemas, yra akivaizdžios. Pačios rinkos negalės užtikrinti Europos pirmavimo įgyvendinant naują techninę ekonominę paradigmą. Siekiant pašalinti rinkos nepakankamumą, susijusį su sistemingais pagrindinių technologijų pokyčiais, reikia imtis plataus masto viešosios intervencijos, kuri grindžiama ir paklausos, ir pasiūlos priemonėmis.

Tačiau pavieniui veikiančios valstybės narės nėra pajėgios užtikrinti būtinos viešosios intervencijos. Lėšos, kurias valstybės narės investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, yra palyginti nedidelės, suskaidytos ir naudojamos neveiksmingai – ši kliūtis sunkiai įveikiama, jeigu tenka keisti technologijas. Pačioms valstybėms narėms būtų sunku paspartinti ganėtinai įvairių technologijų plėtrą arba pašalinti nepakankamo tarptautinio koordinavimo trūkumą.

Pasiūlytoje kitoje daugiametėje finansinėje programoje pabrėžta, kad Sąjunga yra tinkamai prisitaikiusi užtikrinti pridėtinę vertę ir šiuo tikslu skirti dideles investicijas į pažangius fundamentinius mokslinius tyrimus, į tikslinius taikomuosius mokslinius tyrimus ir plėtrą bei į su jais susijusį švietimą, mokymą ir infrastruktūrą – tai padės pagerinti mūsų rezultatus, susijusius su konkrečios temos moksliniais tyrimais ir plėtra bei didelio poveikio technologijų kūrimu; remti bendrovių pastangas naudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir paversti juos rinkai pritaikytais produktais, procesais ir paslaugomis; skatinti šių inovacijų platinimą. Tam tikrą tarpvalstybinę veiklą – nacionalinį mokslinių tyrimų finansavimą, Sąjungos konkurenciją dėl mokslinių tyrimų finansavimo, mokslo darbuotojų judumą ir mokymą, mokslinių tyrimų infrastruktūros koordinavimą, tarptautinius bendruosius mokslinius tyrimus ir inovacijas bei paramą inovacijoms – galima veiksmingiausiai ir naudingiausiai organizuoti Sąjungos lygiu. Atlikto ex-post vertinimo įrodymais patikimai patvirtinta, kad Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis remiami moksliniai tyrimai ir kita veikla, kuri strategiškai labai svarbi jos dalyviams, ir kad jeigu Sąjunga neskirtų paramos, minėti tyrimai ir kita veikla tiesiog nebūtų vykdomi. Kitaip tariant, Sąjungos lygio paramai nėra jokių pakaitalų.

Įrodymais taip pat patvirtinta politiką remiančios veiklos, kuri vykdoma sujungiant skirtingų sričių žinias ir patirtį, palyginant įvairių valstybių inovacijos politikos priemones ir patirtį bei suteikiant galimybę nustatyti, skatinti ir bandyti geriausią plačiausios įmanomos srities patirtį, Europos pridėtinė vertė.

Tiesioginiais Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmais sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, nes ši veikla yra unikali Europos mastu. Vykdant šią veiklą ne tik patenkinamas Komisijos poreikis užsitikrinti vidinę prieigą prie mokslinių duomenų, kurie nebūtų susiję su nacionaliniais ir privačiais interesais, tačiau taip pat teikiama tiesioginė nauda Sąjungos piliečiams, t. y. prisidedama vykdant politiką, kuria siekiama pagerinti ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.

Išsami informacija pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl programos „Horizontas 2020“ poveikio vertinimo, pridedamo prie šio teisės akto pasiūlymo.

1.5.3.     Išvados, padarytos remiantis ankstesne patirtimi

Programa grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnę Bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų demonstravimo programą (FP), Konkurencingumo ir inovacijų programą (CIP) bei vykdant Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) veiklą.

Per kelis dešimtmečius aprėpiantį laikotarpį taikant Sąjungos programas:

– sėkmingai buvo įtraukti geriausi Europos mokslo darbuotojai ir institutai,

– užtikrintas didelio masto sisteminimo poveikis, mokslinis, technologinis ir inovacinis poveikis, mikroekonomikos nauda ir tolesnis makroekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai visose valstybėse narėse.

Vertinant sėkmę kartu privaloma atsižvelgti į svarbias praeities pamokas:

– Mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo veikla turėtų būti geriau koordinuojama;

– Mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti geriau platinami ir panaudojami naujuose produktuose, procesuose ir teikiant paslaugas;

– Įsikišimo loginis pagrindimas turėtų būti labiau sutelktas, konkretesnis, išsamiau pagrindžiamas ir skaidresnis;

– Turėtų būti pagerintas programos prieinamumas veiklą pradedančioms įmonėms, MVĮ, pramonei, mažiau veiksmingoms valstybėms narėms ir ne Sąjungos šalims;

– Turi būti gerinama programos stebėsena ir vertinimas.

Rekomendacijose dėl tiesioginių veiksmų, įtrauktose į paskutines vertinimo ataskaitas, be kita ko, nurodoma, kad JRC gali

– skatinti platesnį integravimą kuriant žinias Sąjungoje;

– konkrečiam darbui taikyti poveikio analizę ir tirti ekonominį efektyvumą;

– skatinti bendradarbiavimą su pramone siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą.

Išsami informacija pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl programos „Horizontas 2020“ poveikio vertinimo, pridedamo prie šio teisės akto pasiūlymo.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siekiant strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų bus užtikrinama ir plėtojama sąveika su kitomis Sąjungos programomis, pvz., Bendra strateginės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos programa ir konkurencingumo bei MVĮ programa.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ý  Pasiūlymas ir (arba) iniciatyva galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

– ý  Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2026 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– - Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– - vėliau – visavertis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[42]

ý Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

ý Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ý  vykdomosioms įstaigoms

– ý  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[43]

– ý  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

ý Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos kosmoso agentūrą

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos:

Komisija ketina taikyti įvairius valdymo būdus vykdydama šią veiklą ir remtis valdymo būdais, naudojamais pagal dabartines finansines perspektyvas. Šiems valdymo būdams priskiriamas centralizuotas valdymas ir bendras valdymas.

Valdymas atliekamas Komisijai teikiant paslaugas ir šiuo tikslu naudojant esamas vykdomąsias Komisijos įstaigas, persvarstant jų įgaliojimus ir proporcingai išplečiant jų įgaliojimus ir naudojant kitas išorės įstaigas, pvz., pagal 187 straipsnį įsteigtus subjektus (pvz., bendros įmonės, kurioms atnaujinti įgaliojimai atlikus įvertinimą, ir naujas įmones, kurios turi būti steigiamos siekiant įgyvendinti pvz., „Visuomenei iškilusių uždavinių“ dalį), Lisabonos Sutarties 185 straipsnį (kelių valstybių narių įgyvendinamos programos, jeigu bus naudojamos nacionalinio valstybės sektoriaus įstaigos ir (arba) viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos) bei naudojant Europos inovacijos ir technologijos institutą bei finansines priemones.

Veikla, kurią jau vykdo išorės tiekėjai pagal dabartinę finansinę perspektyvą (pvz., Pažangieji moksliniai tyrimai, Marie Curie veiksmai, MVĮ veiksmai, Žinių ir inovacijų bendrijos) ir kuri bus tęsiama įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, bus įgyvendinama išlaikant dabartinę išorės tiekėjų vykdomos veiklos formą. Šiuo atveju galima gerinti išorės įstaigų specializaciją ir paprastinti jų valdymą bei plėsti jas iki reikiamo veiklai vykdyti dydžio.

Numatytas tolesnis kitų programos „Horizontas 2020“ rūšių veiklos perdavimas išorės vykdytojams, visų pirma pasinaudojant esamomis Komisijos vykdomosiomis įstaigomis, jeigu jis suderinamas su pagrindinės politikos kompetencijos išsaugojimu Komisijos tarnybose. Veiklos vykdymo išorės vykdytojams perdavimo priemonės, kurios pasiliekamos siekiant vykdyti šią veiklą, bus pasirenkamos atsižvelgiant į patvirtintą jų veiksmingumą ir naudingumą. Be to, Komisijos vykdomosioms įstaigoms priskirtų darbuotojų skaičius turės didėti, palyginti su biudžeto dalimi, skirta išorės tiekėjų vykdomai veiklai, taip pat atsižvelgiant į Komisijos prisiimtą įsipareigojimą dėl darbuotojų („Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, COM(2011)500).

Jeigu galima užtikrinti didesnį finansinį svertą, Europos kosmoso agentūrą galima įtraukti vykdant su kosmosu susijusią programos „Horizontas 2020“ veiklą.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

Paprastinimas

Į programą „Horizontas 2020“ turi būti įtraukiami talentingiausi mokslo darbuotojai ir novatoriškiausios Europos įmonės. Šį tikslą galima pasiekti tik įgyvendinant tokią programą, kurioje būtų numatyta mažiausia įmanoma administracinė našta dalyviams ir atitinkamos finansavimo sąlygos. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir taikant supaprastinimą siekiama trijų pagrindinių tikslų: sumažinti administracines išlaidas dalyviams; paspartinti visus su pasiūlymų ir dotacijų valdymu susijusius procesus bei sumažinti finansinių klaidų skaičių. Be to, mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas taps paprastesnis ir dėl persvarstyto finansinio reglamento (pvz., išankstiniam finansavimui nenaudojamos palūkanų duodančios sąskaitos, nustatomas PVM, sisteminių klaidų ekstrapoliavimo apribojimas).

Programos „Horizontas 2020“ paprastinimas apima kelias sritis.

Struktūrinis paprastinimas atliekamas tokiomis priemonėmis:

– visos su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusios finansavimo priemonės (EIT, CIP, FP) integruojamos į bendrąją programą „Horizontas 2020“ ir jos specialiąją programą;

– viena specialioji „Horizontas 2020“ įgyvendinimo programa;

– vienu dalyvavimo taisyklių rinkinys, aprėpiantis visus programos „Horizontas 2020“ komponentus.

Iš esmės supaprastinus finansavimo taisykles bus lengviau parengti pasiūlymus ir bus lengviau valdyti projektus. Be to, šiuo atveju taip pat sumažės finansinių klaidų skaičius. Siūloma laikytis šio požiūrio:

Pagrindinis dotacijų finansavimo modelis:

– supaprastintas tikrųjų tiesioginių išlaidų atlyginimas, leidžiant plačiau naudoti įprastą gavėjo apskaitos sistemą, įskaitant tam tikrų mokesčių ir rinkliavų pagrįstumą;

– galimybė padalinio išlaidas personalui (vidutines išlaidas personalui) naudoti tiems gavėjams, kuriems šis naudojimas yra įprastas jų taikomas apskaitos metodas ir MVĮ savininkams be atlyginimo;

– laiko apskaitos supaprastinimas nustatant aiškų ir paprastą būtiniausių sąlygų rinkinį, visų pirma įpareigojimo panaikinimas registruoti visą darbo dieną ir (arba) daugiau nei pusę laiko tik su Sąjungos projektais dirbančio personalo laiką;

– vienas bendras išlaidų atlyginimo dydis visiems dalyviams vietoj 3 skirtingų dydžių atsižvelgiant į dalyvio tipą;

– vienas nekintamas netiesioginių išlaidų atlyginimo dydis, vietoj 4 metodų, naudojamų apskaičiuoti netiesiogines išlaidas (taikomas kaip įprastas metodas);

– tolesnis padalinio išlaidų sistemos ir nekintančio dydžio išmokų už judumo ir mokymo veiksmus taikymas (Marie Curie veiksmai);

Konkrečių sričių visų projektų finansavimas naudojant vienkartines sumas ir atsižvelgiant į rezultatus.

Taikant 2.2.2 skirsnyje aprašytą persvarstytą kontrolės strategiją siekiama užtikrinti naują pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei dar labiau sumažinti administracinę naštą dalyviams.

Supaprastintus taisykles ir kontrolės priemones visos projekto įgyvendinimo procedūros ir procesai būtų racionalizuojami. Racionalizavimas aprėpia išsamias pasiūlymo turinio ir formos, pasiūlymų pavertimo projektais procesų, ataskaitų teikimo ir stebėsenos nuostatas bei susijusius rekomendacinius dokumentus ir paramos paslaugas. Administracines išlaidas dalyviams daugiausiai pavyks sumažinti taikant bendrą vartotojams skirtą IT centrą, pagrįstą Sąjungos Mokslinių tyrimų ir plėtros septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (FP7) dalyvių portalu.

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Turi būti sukurta nauja programos „Horizontas 2020“ netiesioginių veiksmų vertinimo ir stebėsenos sistema. Ji bus grindžiama išsamia, tinkamu laiku taikoma darnia strategija, pirmenybę teikiant našumui, išeigai, rezultatams ir poveikiui. Ji bus paremta atitinkamomis duomenų bazėmis, ekspertais, specialia mokslinių tyrimų veikla ir glaudesniu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir asocijuotomis šalimis; jai suteikiama papildoma vertė ją atitinkamai platinant ir teikiant apie ją ataskaitas. JRC toliau gerins tiesioginių veiksmų stebėseną ir šiuo tikslu patikslins rezultatų ir poveikio apibūdinimo rodiklius.

Sistema apims informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą. Su klimatu susijusios išlaidos bus apskaičiuojamos naudojantis Rio rodikliais grindžiama atsekimo sistema.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

Skiriant dotacijas moksliniams tyrimams teisėtumo ir reguliarumo atžvilgiu kaip pagrindinis rodiklis buvo nustatyta 2 % klaidų riba. Tačiau dėl to atsirado tam tikras netikėtas ir nepageidaujamas šalutinis poveikis. Gavėjai ir teisėkūros institucija ilgainiui įsitikino, kad su kontrole susijusi našta pernelyg padidėjo. Dėl to kyla rizika sumažinti Sąjungos mokslinių tyrimų programos patrauklumą ir todėl neigiamai paveikti Sąjungos mokslinius tyrimus ir inovacijas.

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad „Itin svarbu supaprastinti ES priemones, kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriausiems mokslininkams ir novatoriškiausioms bendrovėms jas įsisavinti, visų pirma atitinkamoms institucijoms susitariant dėl naujos pusiausvyros tarp pasitikėjimo ir kontrolės bei tarp rizikavimo ir rizikos vengimo“ (žr. EUCO 2/1/11 REV1, 2011 m. kovo 8 d., Briuselis).

2010 m. lapkričio 11 d. (P7_TA(2010)0401) rezoliucijoje „Dėl mokslinių tyrimų programų įgyvendinimo paprastinimo“ Europos Parlamentas aiškiai parėmė didesnę klaidų riziką finansuojant mokslinius tyrimus ir „išreiškė susirūpinimą, kad dabartinė FP7 valdymo sistema ir praktika yra grindžiama vien kontrolės priemonėmis, todėl švaistomi ištekliai, mažėja dalyvavimas ir sukuriama ne tokia patraukli mokslinių tyrimų erdvė; susirūpinęs pabrėžia, kad dabartinė „jokios rizikos“ principu grindžiama valdymo sistema padeda veikiau išvengti rizikos nei ją valdyti“.

Gerokai padidinus atliekamų auditų skaičių ir vėliau ekstrapoliuojant rezultatus taip pat buvo sulaukta daug skundų iš mokslinių tyrimų bendruomenės (pvz., iniciatyva „Pasitikėkite mokslo darbuotojais“[44], dėl kurios kol kas surinkta 13 800 parašų).

Todėl suinteresuotosios šalys ir institucijos reiškia nuomonę, kad dabartinis požiūris turi būti persvarstytas . Yra kitų tikslų ir interesų (visų pirma mokslinių tyrimų politikos sėkmė, tarptautinis konkurencingumas ir aukšta mokslo kokybė), į kuriuos taip pat reikėtų atsižvelgti. Kartu akivaizdu, jog biudžetą reikia valdyti efektyviau ir veiksmingiau bei užtikrinti, kad nebūtų sukčiaujama ir švaistomos lėšos. Tokie yra programos „Horizontas 2020“ uždaviniai.

Komisija siekia galutinio tikslo – užtikrinti, kad likutinių klaidų dydis būtų mažesnis nei 2 % visų išlaidų programos įgyvendinimo laikotarpiu ir šiuo tikslu Komisija ėmė taikyti tam tikras paprastinimo priemones. Tačiau turi būti nagrinėjami kiti tikslai, pvz., ES mokslinių tyrimų politikos patrauklumas ir jos sėkmė, tarptautinė konkurencija, aukšta mokslo kokybė ir ypač kontrolės priemonių taikymo išlaidos (žr. 2.2.2 punktą).

Atsižvelgiant į šiuos elementus siūloma, kad už mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžeto vykdymą atsakingiems generaliniams direktoratams būtų nustatytas tikslas sukurti vidaus kontrolės sistemą, kurią taikant būtų pagrįstai užtikrinama, kad klaidų rizika daugiamečiu išlaidų laikotarpiu kasmet neviršytų 2–5 %, o galutinis tikslas būtų užtikrinti, kad daugiamečių programų įgyvendinimo pabaigoje likutinių klaidų dydis būtų kuo artimesnis 2 % (jau atsižvelgus į visų auditų, taisomųjų ir susigrąžinimo priemonių finansinį poveikį).

2.2.1.     Vidaus kontrolės sistema

Dotacijų vidaus kontrolės sistema grindžiama:

– Komisijos vidaus kontrolės standartų įgyvendinimu;

– geriausių projektų pasirinkimo procedūromis ir jų pavertimu teisinėmis priemonėmis;

– projektų ir sutarčių valdymu kiekvieno projekto įgyvendinimo laikotarpiu;

– ex ante visų 100 % pareiškimų patikrinimu, įskaitant audito pažymėjimų gavimą ir išlaidų metodų ex ante sertifikavimą;

– prašymų imties ex post auditais;

– moksliniu projektų rezultatų vertinimu.

Jeigu vykdomi tiesioginiai veiksmai, į finansines procedūras įtraukiami pirkimų ex–ante patikrinimai ir kontrolės priemonių ex–post patikrinimai. Rizika vertinama kiekvienais metais, darbų atlikimo pažanga ir išteklių naudojimas stebimas reguliariai ir remiantis apibrėžtais tikslais bei rodikliais.

2.2.2.     Kontrolės priemonių išlaidos ir nauda

Apskaičiuota, kad vidaus kontrolės sistemos išlaidos, kurias generaliniai direktoratai patirtų įgyvendindami mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą, yra 267 mln. EUR per metus (remiantis 2009 m. nustatyta priimtina klaidų rizika). Dėl šios sistemos taip pat gerokai padidėjo našta gavėjams ir Komisijos tarnyboms.

Komisijos tarnybų 43 % visų kontrolės išlaidų (neįskaitant gavėjų išlaidų) patiriama projekto valdymo etape, 18 % – renkantis pasiūlymus ir 16 % – derantis dėl sutarčių. Ex post auditai ir jų įgyvendinamas sudarė 23 % (61 mln. EUR) visų išlaidų.

Tačiau šiomis didelėmis kontrolės pastangomis nepavyko tinkamai pasiekti kontrolės tikslų. FP6 programai apskaičiuotas likutinių klaidų dydis, jau atsižvelgus į visus susigrąžinimus ir pataisymus, kurie buvo ar turi būti įgyvendinti, tebeviršija 2 %. Dabartinis klaidų dydis, nustatomas, kai Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas atlieka FP7 auditus, yra apie 5 % ir, nors atlikus auditus jis bus sumažintas ir yra šiek tiek iškreiptas, nes daugiausia susijęs su anksčiau netikrintais gavėjais, mažai tikėtina, kad bus pasiektas 2 % klaidų lygis. Europos Audito Rūmai nurodo panašų klaidų dydį.

2.2.3.     Numatomas neatitikties rizikos lygis

Atskaitos taškas yra status quo remiantis auditais, kurie iki šiol taikyti FP7. Šis preliminarus reprezentatyvus klaidų dydis yra beveik 5 % (Mokslinių tyrimų ir plėtros generalinio direktorato atveju). Daugelį aptiktų klaidų nulėmė tai, kad dabartinė mokslinių tyrimų finansavimo sistema grindžiama mokslinių tyrimų projektų faktinių išlaidų, kurias deklaruoja dalyvis, kompensavimu. Todėl būna ypač sunku įvertinti finansavimo reikalavimus atitinkančias išlaidas.

Išanalizavus klaidų dydžius, kurie nustatomi Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atliekamų FP7 auditų metu, paaiškėjo, kad:

– Apie 27 % klaidų, vertinant jų skaičių, ir 35 % klaidų, vertinant jų sumą, yra susijusios su personalo išlaidomis. Reguliariai pasitaikančios problemos yra: užuot deklaravus faktines išlaidas deklaruojamos vidutinės ar į biudžetą įtrauktos išlaidos, nėra tinkamai registruojamas darbo su programa laikas, deklaruojamos finansavimo reikalavimų neatitinkančios išlaidos.

– Apie 40 % klaidų, vertinant jų skaičių, ir 37 % klaidų, atsižvelgiant į vertę, yra susijusios su kitomis tiesioginėmis išlaidomis (ne personalui). Reguliariai nustatomos klaidos: PVM įtraukimas, aiškaus ryšio su projektu nebuvimas, sąskaitų faktūrų ar mokėjimo įrodymų nepateikimas ir neteisingas nusidėvėjimo apskaičiavimas deklaruojant visą įrangos kainą, o ne nusidėvėjimo sumą, subrangos sutarčių sudarymas negavus išankstinio leidimo arba nesilaikant geriausio kainos ir kokybės santykio taisyklių ir t. t.

– Apie 33 % klaidų, vertinant jų skaičių, ir 28 % klaidų, vertinant sumą, yra susijusios su netiesioginių išlaidų apskaičiavimo klaidomis. Rizika yra tokia pati kaip ir personalo išlaidoms, tačiau dar yra papildoma rizika, kad pridėtinės išlaidos bus netiksliai ar nesąžiningai priskirtos Sąjungos projektams.

Tam tikrais atvejais netiesioginės išlaidos yra nekintamo dydžio tiesioginių išlaidų procentinė dalis, todėl netiesioginių išlaidų klaida yra proporcinga tiesioginių išlaidų klaidai.

Į programą „Horizontas 2020“ įtraukta daug svarbių paprastinimo priemonių (žr. aukščiau 2 punktą), kurias taikant pavyks sumažinti visų kategorijų klaidų dydį. Tačiau pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ir institucijomis dėl tolesnio paprastinimo ir atsižvelgus į programos „Horizontas 2020“ poveikio vertinimą, paaiškėjo, kad priimtinausia galimybė – toliau taikyti faktinių išlaidų atlyginimu grindžiamą finansavimo modelį. Sistemingas rezultatais pagrįsto finansavimo, fiksuotų arba vienkartinių išmokų taikymas šiuo metu atrodo per ankstyvas, nes tokia sistema ankstesnėse programose neišbandyta. Tačiau sprendimas ir toliau taikyti faktinių išlaidų atlyginimu grindžiamą sistemą reiškia, kad klaidos tebesikartos.

Išanalizavus klaidas, nustatytas atliekant FP7 auditus, matyti, kad maždaug 25–35 % klaidų bus išvengiama taikant siūlomas paprastinimo priemones. Tikimasi, kad klaidų dydis sumažės maždaug 1,5 %, t. y. nuo beveik 5 % iki 3,5 %; ši Komisijos komunikate nurodyta vertė laikoma užtikrinančia tinkamą pusiausvyrą tarp administracinių kontrolės išlaidų ir klaidų rizikos.

Todėl Komisija mano, kad mokslinių tyrimų išlaidoms pagal programą „Horizontas 2020“ 2–5 % intervalo metinės klaidų rizikos dydis yra realistinis tikslas, atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, siūlomas taisyklių paprastinimo priemones ir susijusią riziką, siejamą su mokslinių tyrimų projekto išlaidų atlyginimu. Galutinis tikslas – pasiekti, kad programų įgyvendinimo pabaigoje, įvertinus finansinį visų auditų, taisomųjų ir susigrąžinimo priemonių poveikį, likutinių klaidų dydis būtų kuo artimesnis 2 %.

Ex–post audito strategijoje, taikomoje išlaidoms pagal programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiama į šį tikslą. Ji bus grindžiama visos programos išlaidų reprezentatyviosios imties finansiniu auditu, papildytu imtimi, sudaryta atsižvelgiant į su rizika susijusias aplinkybes.

Bendras ex–post auditų skaičius bus ribotas – jų bus vykdoma tik tiek, kiek būtina šiam tikslui pasiekti ir strategijai įgyvendinti. Ex–post auditų veikla bus valdoma taip, kad auditų našta dalyviams būtų kuo mažesnė. Komisija rekomenduoja, kad visu programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu auditas būtų taikomas ne daugiau kaip 7 % dalyvių. Iš ankstesnės patirties yra paaiškėję, kad tos išlaidos, kurios turi būti tikrinamos atliekant auditą, būna gerokai didesnės.

Ex–post audito strategijos nuostatos dėl teisėtumo ir reguliarumo bus papildytos išsamiu moksliniu vertinimu ir apsaugos nuo sukčiavimo strategija (žr. 2.3 punktą toliau).

Šis scenarijus grindžiamas prielaida, kad paprastinimo priemonėms nėra taikomi esminiai pakeitimai, kai naudojamas sprendimų priėmimo procesas.

Pastaba: šis skirsnis taikomas tik dotacijų valdymo procesui; administracinėms ir veiklos išlaidoms, kurios patiriamos organizuojant viešųjų pirkimų procesą, leidžiama klaidų rizikos dydžio riba yra 2 %.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Generaliniai direktoratai, kurie įpareigojami vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetą, su sukčiavimu turi kovoti visais dotacijos valdymo etapais. Jie parengia ir įgyvendina kovos su sukčiavimu strategijas, įskaitant plataus masto žvalgybos informacijos naudojimą, visų pirma naudojant pažangias IT priemones, ir darbuotojų mokymą bei informavimą. Siekiant atgrasinti pažeidėjus taikomos sankcijos, o nustatytiems pažeidėjams numatytos nuobaudos. Tokia veikla bus tęsiama. Buvo patikrinta, ar pasiūlymuose dėl programos „Horizontas 2020“ numatytos veiksmingos apsaugos nuo sukčiavimo priemonės ir atliktas jų poveikio vertinimas. Apskritai pasiūlytos priemonės turėtų padaryti teigiamą poveikį kovai su sukčiavimu, ypač daugiau dėmesio bus skiriama rizika grindžiamam auditui, ir sustiprintam moksliniam vertinimui ir kontrolei.

Reikėtų pabrėžti, kad, palyginti su visomis išlaidomis, nustatytas sukčiavimas yra labai mažo masto, tačiau įgyvendinti mokslinių tyrimų biudžetą įpareigoti generaliniai direktoratai privalo kovoti su sukčiavimu.

Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų procedūrų, atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nepažeidžiant ankstesnių pastraipų nuostatų, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą, patikrinimus ir inspektavimą vietoje.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės (Netaikoma)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([45]) || ELPA[46] šalių || šalių kandidačių[47] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| [XX.YY.YY.YY.] || DA / NDA || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [1 kategorija - Pažangus ir integracinis augimas] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| Administracinės išlaidos Netiesioginiai moksliniai tyrimai: XX 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos XX 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas XX 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams Tiesioginiai moksliniai tyrimai: 10 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos 10 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas 10 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams 10 01 05 04 Kitos išlaidos pagrindiniams mokslinių tyrimų infrastruktūros objektams[48] || NDA || TAIP || TAIP || TAIP || TAIP

|| Veiklos išlaidos XX 02 01 01 Horizontalieji veiksmai Pažangus mokslas 08 02 02 01 Europos mokslinių tyrimų taryba 15 02 02 00 Marie Curie veiksmai siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą 08 02 02 02 Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) 09 02 02 01 Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) 08 02 02 03 Ateities ir kuriamos technologijos 09 02 02 02 Ateities ir kuriamos technologijos Pramonės pirmavimas 08 02 03 01 Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas 09 02 03 00 Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas 02 02 02 01 Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas 08 02 03 02 Prieiga prie rizikos kapitalo 02 02 02 02 Prieiga prie rizikos kapitalo 08 02 03 03 MVĮ inovacijos 02 02 02 03 MVĮ inovacijos Visuomenei iškilę uždaviniai 08 02 04 01 Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė 08 02 04 02 Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika 05 02 01 00 Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika; 08 02 04 03 Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija 32 02 02 00 Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija 08 02 04 04       Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos 06 02 02 00       Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos 08 02 04 05 Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas 07 02 02 00 Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas 02 02 03 01 Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas 08 02 04 06       Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė 02 02 03 02       Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė 09 02 04 00       Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė 15 02 03 00 Europos inovacijos ir technologijos institutas 10 02 01 00 Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai || DA || TAIP || TAIP || TAIP || TAIP

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [1 kategorija - Pažangus ir integracinis augimas]

GD: Mokslinių tyrimų ir naujovių / Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos / Švietimo ir kultūros / Įmonių ir pramonės / Energetikos / Judumo ir transporto / Žemės ūkio ir kaimo plėtros / JCR tiesioginių tyrimų / Aplinkos || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || ≥2021 || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai ||

Horizontalūs veiksmai

XX 02 01 01 || Įsipareigojimai || (1a) || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm ||

Mokėjimai || (2a) || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm ||

08 02 02 01 Europos mokslinių tyrimų taryba || Įsipareigojimai || (1b) || 1640,417 || 1753,575 || 1879,819 || 2009,349 || 2144,525 || 2284,826 || 2427,130 || || 14139,641

Mokėjimai || (2b) || 204,154 || 1055,485 || 1335,717 || 1661,563 || 1868,955 || 2063,161 || 2199,449 || 3751,158 || 14139,641

08 02 02 02 Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) || Įsipareigojimai || (1c) || 199,794 || 211,723 || 225,177 || 238,964 || 253,364 || 268,311 || 283,451 || || 1680,784

Mokėjimai || (2c) || 24,865 || 128,015 || 161,107 || 199,448 || 223,066 || 244,699 || 259,212 || 440,372 || 1680,784

08 02 02 03 Ateities ir kuriamos technologijos** 09 02 02 02 Ateities ir kuriamos technologijos** || Įsipareigojimai || (1d) || 283,318 || 300,310 || 320,217 || 469,448 || 606,917 || 642,722 || 678,989 || || 3301,921

Mokėjimai || (2d) || 48,847 || 251,487 || 316,496 || 391,819 || 438,217 || 480,715 || 509,225 || 865,115 || 3301,921

08 02 03 01 Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas || Įsipareigojimai || (1e) || 545,193 || 577,744 || 614,457 || 652,078 || 691,372 || 732,159 || 773,472 || || 4586,474

Mokėjimai || (2e) || 67,851 || 349,323 || 439,624 || 544,249 || 608,697 || 667,728 || 707,329 || 1201,673 || 4586,474

08 02 03 02 Prieiga prie rizikos kapitalo** 02 02 02 02 Prieiga prie rizikos kapitalo** || Įsipareigojimai || (1f) || 447,955 || 474,700 || 504,865 || 535,776 || 568,062 || 601,574 || 635,520 || || 3768,450

Mokėjimai || (2f) || 447,955 || 474,700 || 504,865 || 535,776 || 568,062 || 601,574 || 635,520 || 0 || 3768,450

08 02 03 03 MVĮ inovacijos** 02 02 02 03 MVĮ inovacijos** || Įsipareigojimai || (1g) || 78,373 || 83,053 || 88,330 || 93,738 || 99,387 || 105,250 || 111,189 || || 659,320

Mokėjimai || (2g) || 9,754 || 50,216 || 63,197 || 78,238 || 87,502 || 95,988 || 101,681 || 172,744 || 659,320

08 02 04 01 Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė || Įsipareigojimai || (1h) || 1030,952 || 1051,848 || 1073,128 || 950,146 || 1398,959 || 1481,491 || 1565,088 || || 8551,612

Mokėjimai || (2h) || 126,578 || 651,675 || 820,134 || 1015,317 || 1135,546 || 1245,671 || 1319,549 || 2237,142 || 8551,612

08 02 04 02 Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika** 05 02 01 00 Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika** || Įsipareigojimai || (1i) || 525,695 || 557,082 || 592,481 || 628,757 || 666,645 || 705,974 || 745,810 || || 4422,444

Mokėjimai || (2i) || 65,424 || 336,830 || 423,901 || 524,785 || 586,927 || 643,848 || 682,032 || 1158,697 || 4422,444

08 02 04 03 Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija** 32 02 02 00 Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija** || Įsipareigojimai || (1j) || 732,073 || 775,781 || 825,079 || 875,596 || 928,359 || 983,126 || 1038,601 || || 6158,614

Mokėjimai || (2j) || 91,108 || 469,063 || 590,317 || 730,805 || 817,344 || 896,610 || 949,786 || 1613,580 || 6158,614

08 02 04 04 Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos** 06 02 02 00 Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos** || Įsipareigojimai || (1k) || 861,218 || 912,637 || 970,631 || 1030,059 || 1092,129 || 1156,559 || 1221,820 || || 7245,052

Mokėjimai || (2k) || 107,180 || 551,811 || 694,454 || 859,727 || 961,532 || 1054,781 || 1117,337 || 1898,231 || 7245,052

08 02 04 05 Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas** 02 02 03 01 Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas** 07 02 02 00 Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas** || Įsipareigojimai || (1l) || 400,096 || 423,983 || 450,925 || 478,534 || 507,370 || 537,302 || 567,620 || || 3365,830

Mokėjimai || (2l) || 49,793 || 256,354 || 322,622 || 399,403 || 446,698 || 490,019 || 519,081 || 881,860 || 3365,830

08 02 04 06 Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė** 09 02 04 00 Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė** 02 02 03 02 Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė** || Įsipareigojimai || (1m) || 483,533 || 512,402 || 544,963 || 578,329 || 613,179 || 649,353 || 685,994 || || 4067,754

Mokėjimai || (2m) || 60,177 || 309,815 || 389,903 || 482,696 || 539,855 || 592,210 || 627,332 || 1065,767 || 4067,754

09 02 02 01 Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) || Įsipareigojimai || (1n) || 113,951 || 120,755 || 128,428 || 136,291 || 144,504 || 153,029 || 161,664 || || 958,622

Mokėjimai || (2n) || 14,181 || 73,012 || 91,886 || 113,754 || 127,224 || 139,562 || 147,839 || 251,163 || 958,622

09 02 03 00 Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas || Įsipareigojimai || (1o) || 1005,176 || 1065,189 || 1132,878 || 1202,241 || 1274,686 || 1349,886 || 1426,056 || || 8456,112

Mokėjimai || (2o) || 125,096 || 644,049 || 810,537 || 1003,436 || 1122,258 || 1231,095 || 1304,108 || 2215,533 || 8456,112

02 02 02 01 Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas || Įsipareigojimai || (1p) || 194,477 || 206,088 || 219,184 || 232,604 || 246,620 || 261,169 || 275,907 || || 1636,048

Mokėjimai || (2p) || 24,203 || 124,608 || 156,819 || 194,140 || 217,129 || 238,186 || 252,313 || 428,651 || 1636,048

15 02 02 00 Marie Curie veiksmai siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą || Įsipareigojimai || (1q) || 728,274 || 771,756 || 820,798 || 871,052 || 923,542 || 978,025 || 1033,212 || || 6126,659

Mokėjimai || (2q) || 90,635 || 466,629 || 587,254 || 727,013 || 813,103 || 891,958 || 944,858 || 1605,208 || 6126,659

15 02 03 00 Europos inovacijos ir technologijos institutas* || Įsipareigojimai || (1r) || 267,498 || 324,047 || 389,375 || 472,279 || [497,465]* || [554,83]* || [599,78]* || || 1453,199

Mokėjimai || (2r) || 232,723 || 281,921 || 338,756 || 410,883 || 188,916 + [243,863]* || [482,704]* || [521,806]* || [403,684]* || 1453,199

10 02 01 00 Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai || Įsipareigojimai || (1s) || 32,459 || 33,108 || 33,771 || 34,445 || 35,134 || 35,838 || 36,554 || || 241,311

Mokėjimai || (2s) || 12,325 || 27,672 || 31,582 || 33,891 || 34,568 || 35,261 || 35,965 || 30,048 || 241,311

* Papildoma asignavimų suma – 1652,057 mln. EUR – skiriama 2018–2020 metams proporcingai iš „Visuomenės uždavinių“ ir „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ biudžetų; ji yra orientacinė ir jai taikomas 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvertinimas.

** Paskirstymas tarp GD šiuo metu nėra nustatytas.

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || ≥2021 || IŠ VISO

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 9570,455 || 10155,782 || 10814,513 || 11489,691 || 12194,753 || 12926,590 || 13668,077 || || 80819,860

Mokėjimai || (5) || 1802,849 || 6502,665 || 8079,171 || 9906,943 || 10785,6 || 11613,07 || 12312,62 || 19816,94 || 80819,860

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) ||

XX 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos* || (6a) || 226,187 || 230,711 || 235,325 || 240,031 || 244,832 || 249,729 || 254,723 || || 1681,538

XX 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas* || (6b) || 169,252 || 232,572 || 258,456 || 289,571 || 316,454 || 341,909 || 376,531 || || 1984,745

XX 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams* || (6c) || 138,404 || 162,149 || 172,823 || 185,361 || 196,450 || 207,073 || 220,939 || || 1283,199

10 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos || (6d) || 151,686 || 156,996 || 162,490 || 168,178 || 174,064 || 180,156 || 186,461 || || 1180,031

10 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas || (6e) || 34,280 || 35,052 || 35,840 || 36,647 || 37,471 || 38,314 || 39,176 || || 256,781

10 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams || (6f) || 65,312 || 66,618 || 67,950 || 69,309 || 70,695 || 72,109 || 73,551 || || 485,545

10 01 05 04 Kitos išlaidos pagrindiniams mokslinių tyrimų infrastruktūros objektams || (6g) || 6,551 || 6,682 || 6,816 || 6,952 || 7,091 || 7,233 || 7,378 || || 48,703

Ÿ IŠ VISO administracinių asignavimų || 6 || 791,672 || 890,780 || 939,700 || 996,049 || 1047,057 || 1096,523 || 1158,759 || || 6920,542

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 10362,127 || 11046,561 || 11754,214 || 12485,739 || 13241,811 || 14023,113 || 14826,837 || || 87740,402

Mokėjimai || =5+ 6 || 2383,229 || 7221,855 || 8818,966 || 10664,002 || 11835,992 || 12920,485 || 13694,775 || 20201,100 || 87740,402

* Šie skaičiai grindžiami beveik viso leidžiamo administracinių išlaidų didžiausio dydžio, numatyto teisinėje bazėje, panaudojimu. Jie pateikiami, siekiant parodyti, kiek darbuotojų būtų galima įdarbinti už šias sumas.

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Mokėjimai || (5) || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 išlaidų kategorijas (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Mokėjimai || =5+ 6 || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

GD: <…….> ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

IŠ VISO <….> GD || Asignavimai || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

IŠ VISO asignavimų pagal pagal daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || ≥ 2021 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal pagal daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 10362,127 || 11046,561 || 11754,214 || 12485,739 || 13241,811 || 14023,113 || 14826,837 || || 87740,402

Mokėjimai || 2383,229 || 7221,855 || 8818,966 || 10664,002 || 11835,992 || 12920,485 || 13694,775 || 20201,100 || 87740,402

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) dabartinėmis kainomis

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

OUTPUTS

Rezultato rūšis[49] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[50] Pažangus mokslas ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo „Pažangus mokslas“ tarpinė suma || || 2965,755 || || 3158,119 || || 3374,440 || || 3725,105 || || 4072,852 || || 4326,913 || || 4584,446 || || 26207,628

2 KONKRETUS TIKSLAS Pramonės pirmavimas || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo „Pramonės pirmavimas“ tarpinė suma || || 2271,175 || || 2406,774 || || 2559,714 || || 2716,437 || || 2880,127 || || 3050,036 || || 3222,143 || || 19106,407

3 KONKRETUS TIKSLAS Visuomenės uždaviniai || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

3 konkretaus tikslo „Visuomenės uždaviniai“ tarpinė suma || || 4033,565 || || 4233,731 || || 4457,207 || || 4541,423 || || 5206,640 || || 5513,803 || || 5824,934 || || 33811,304

4 KONKRETUS TIKSLAS Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

4 konkretaus tikslo „Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai“ tarpinė suma || || 32,459 || || 33,108 || || 33,771 || || 34,445 || || 35,134 || || 35,838 || || 36,554 || || 241,311

5 KONKRETUS TIKSLAS „Žinių trikampio integravimas“ (Europos inovacijos ir technologijos institutas) || || || || || || || || || || || || || || || ||

-Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

5 konkretaus tikslo „Žinių trikampio integravimas“ (Europos inovacijos ir technologijos institutas) tarpinė suma || || 267,5 || || 324,050 || || 389,380 || || 472,280 || || [497,46] || || [554,832] || || [599,777] || || 1453,199

|| || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 9570,455 || || 10155,782 || || 10814,513 || || 11489,691 || || 12194,753 || || 12926,590 || || 13668,077 || || 80819,860

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m.[51] || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Žmogiškieji ištekliai || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Kitos administracinės išlaidos || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d. || n.d.

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[52] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai* || 581,406 || 655,330 || 692,112 || 734,426 || 772,821 || 810,108 || 856,892 || 5103,095

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos* || 210,266 || 235,449 || 247,589 || 261,622 || 274,237 || 286,415 || 301,868 || 1817,447

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 791,672 || 890,779 || 939,701 || 996,048 || 1047,058 || 1096,523 || 1158,760 || 6920,545

IŠ VISO** || 791,672 || 890,779 || 939,701 || 996,048 || 1047,058 || 1096,523 || 1158,760 || 6920,545

* Šie skaičiai grindžiami beveik viso leidžiamo administracinių išlaidų didžiausio dydžio, numatyto teisinėje bazėje, panaudojimu. Jie pateikiami, siekiant parodyti, kiek darbuotojų būtų galima įdarbinti už šias sumas.

** Šie skaičiai gali būti pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmata nurodyta sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. ||

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 100 || 100 || 100 || 100 || 100 || 100 || 100 ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)** || 1681 || 1681 || 1681 || 1681 || 1681 || 1681 || 1681 ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 1390 || 1390 || 1390 || 1390 || 1390 || 1390 || 1390 ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[53]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || ||

XX 01 04 yy[54] || - būstinėje[55] || || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai)* || 867 || 867 || 867 || 867 || 867 || 867 || 867 ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 593 || 593 || 593 || 593 || 593 || 593 || 593 ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

IŠ VISO || 4631 || 4631 || 4631 || 4631 || 4631 || 4631 || 4631 ||

* Šie skaičiai bus pataisyti, atsižvelgiant į numatomo perdavimo išorės subjektams proceso rezultatus.

** Skaičiuojama, kad Europos inovacijos ir technologijos instituto įgyvendinimo darbo krūvis siekia maždaug 100 į Komisijos personalo planą įrašytų etatų.

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Visi numatyti pareigūnai ir laikinieji darbuotojai prisidės prie programos „Horizontas 2020“ tikslų vykdymo viso proceso metu, pradedant darbo programos parengimu ir baigiant galutine rezultatų sklaida 2014–2020 m. Šie žmogiškieji ištekliai tenkina visus įvairių valdymo būdų poreikius, kaip nurodyta darbo jėgos tyrimo 1.7 punkte.

Išorės personalas || Visi numatyti išorės personalo darbuotojai padės pareigūnams ir laikiniesiems darbuotojams vykdyti programos „Horizontas 2020“ tikslus viso proceso metu, pradedant darbo programos parengimu ir baigiant galutine rezultatų sklaida 2014–2020 m. Šie žmogiškieji ištekliai tenkina visus įvairių valdymo būdų poreikius, kaip nurodyta darbo jėgos tyrimo 1.7 punkte.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Netaikoma

.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[56].

Netaikoma

.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || Su programa susijusios trečiosios valstybės ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų* || pm

* Dvišaliai asociacijos susitarimai dar nesuderinti, todėl jie bus įtraukti vėliau.

3.3.      Numatomas poveikis įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– þ         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[57]*

2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

6011 punktas 6012 punktas 6013 punktas 6031 punktas || || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

* Dvišaliai asociacijos susitarimai dar nesuderinti, todėl jie bus įtraukti vėliau.

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

02 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

05 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

06 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

07 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

08 04 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

09 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

10 02 02 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

15 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

32 03 01 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Tam tikros asocijuotosios valstybės gali prisidėti prie papildomo Bendrosios programos finansavimo, pasirašydamos asociacijos susitarimus. Apskaičiavimo metodas bus suderintas tuose asociacijos susitarimuose ir atskiruose susitarimuose gali skirtis. Dažniausiai skaičiuojama remiantis asocijuotųjų valstybių BVP, jį lyginant su valstybių narių BVP, ir šis procentas taikomas visam nubalsuotam biudžetui.

[1]               COM (2011) 500 galutinis.

[2]               OL C , , p. .

[3]               OL C , , p. .

[4]               COM(2010) 2020.

[5]               P7 TA(2011)0401.

[6]               P7 TA(2011)0236.

[7]               P7 TA(2011)0256.

[8]               P7 TA(2011)0401.

[9]               ERAC 1210/11.

[10]             CdR 67/2011.

[11]             CESE 1163/2011.

[12]             COM(2011) 48.

[13]             COM(2011) 500.

[14]             C(2005) 576 final, 2005 3 11.

[15]             OL L 124, 2003 5 30, p.36.

[16]             COM(2008) 394.

[17]             OL L 412, 2006 12 30, p.1.

[18]             OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

[19]             OL L [], [], p. []

[20]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[21]             EMTIS strateginė ataskaita dėl mokslinių tyrimų infrastruktūros – 2010 m. gairės.

[22]             COM(2009) 512.

[23]             COM(2010) 245.

[24]             COM(2011) 112 galutinis.

[25]             COM(2011) 152.

[26]             COM(2011) 0112.

[27]             COM(2011) 112.

[28]             COM(2009) 519.

[29]             4-oji IPCC Vertinimo ataskaita, 2007 m., (www.ipcc.ch).

[30]             COM(2011) 112.

[31]             COM(2009) 147.

[32]             COM(2011) 25.

[33]             COM(2009) 400.

[34]             COM (2007) 575 galutinis.

[35]             DIREKTYVA 2008/56/EB.

[36]             COM(2010) 245.

[37]             COM(2010) 491 galutinis.

[38]             Inovacijos sąjungos 2010 m. rezultatų suvestinė.

[39]             COM(2011) 274 galutinis.

[40]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[41]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[42]             Išsami informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į finansinį reglamentą pateiktos BudgWeb svetainėje: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[43]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[44]             http://www.trust-researchers.eu/.

[45]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[46]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija

[47]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[48]             JCR prašo įrašyti naują biudžeto eilutę, skirtą investicijoms į infrastruktūrą. Dauguma JCR įrengimų pagaminti 1960–1980 m. ir jau nebėra patys pažangiausi. Todėl, siekiant įgyvendinti JCR daugiametę darbo programą pagal ES saugos ir saugumo standartus ir EU/20/20/20 aplinkosaugos tikslus, reikalingi nauji įrengimai ir dabartinės infrastruktūros atnaujinimas. JCR parengė savo „2014–2020 m. infrastruktūros vystymo planą“, kuriame nurodyti investicijų poreikiai iki 2020 m. visiems JCR objektams, kuriems taikoma siūloma nauja biudžeto eilutė.

[49]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[50]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“

[51]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[52]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[53]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[54]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[55]             Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[56]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[57]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.