Priedas

Dėl pranešimo 12 dalies a punkto, kuriame siūloma performuluoti Sutarties pakeitimus, reikėtų pabrėžti, jog šis Sutarties pakeitimo projektas buvo itin atidžiai parengtas, kad būtų priimtinas visoms valstybėms narėms, kurios visos turi jį ratifikuoti. Iš esmės nėra galimybių iš dalies keisti tokį tekstą ir, iš tikrųjų, siūlomais pakeitimais būtų užkirstas kelias naudoti supaprastintą peržiūros procedūrą ar bent jau būtų pagrindas teisiškai juos užginčyti šiuo pagrindu. Visų pirma, teisinis tikrumas – pagrindinė dalinio Sutarties pakeitimo priežastis ir viskas, kas jam prieštarauja, gali kelti problemų.

Dėl būsimų dalinių Sutarties pakeitimų neįmanoma prisiimti kažkokių konkrečių įsipareigojimų. Tačiau susitarta, kad šios sistemos bendro veiksmingumo vertinimas bus atliktas 2016 m. ir jį atliks Europos Komisija. Šia nuostata užtikrinama, kad bet kokį būsimą vertinimą turi atlikti ir galimus siūlymus dėl pakeitimų pirmiausia turi pateikti Komisija.

Aptariant pranešimo minėtos dalies b punktą, reikėtų pažymėti, kad susirūpinimas dėl to, jog Europos stabilumo mechanizmas (ESM) gali sudaryti sąlygas būsimam tarpvyriausybiniam sekretoriatui valdyti euro zonos ekonomiką, yra nepagrįstas. Mechanizmas turi labai tiksliai apibrėžtą tikslą. Jo darbuotojai įgyvendins tik finansinius ir iždo šio mechanizmo aspektus ir nedalyvaus sprendžiant platesnius ekonomikos valdysenos klausimus. ESM vaidmuo – sutelkti finansus ir teikti finansinę paramą, o vertins, ar reikalinga finansinė parama, Komisija, kuri apibrėš ir šios paramos teikimo sąlygas.

Be to, nereikėtų baimintis, kad Komisija gali būti pašalinta iš šio mechanizmo veikimo. Remiantis patirtimi įgyvendinant laikinus mechanizmus, galima teigti, kad Komisijos įsikišimas ne tik galimas, bet ir neišvengiamas. Pagal laikiną mechanizmą finansinės paramos teikimo priemonės, susijusios su paramą gaunančia valstybe, buvo priimtos taikant Europos Sąjungos sprendimo priėmimo procedūrą, t. y. sprendimą priėmė Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, vadovaujantis SESV 136 straipsniu ir SESV 126 straipsnio 9 dalimi (žr. 126 straipsnio 13 dalį, kurioje nustatyta taikoma sprendimų priėmimo procedūra pagal 126 straipsnio 9 dalį). Šia procedūra vadovautasi priimant finansinės paramos teikimo priemones Graikijai (žr. 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2010/320/ES (OL L 145, 2010 6 11, p. 6), priimtą remiantis 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos rekomendacija (SEC(2010)0560 galutinis).

Dėl nuolatinio mechanizmo Komisijos įsitraukimas aiškiai pabrėžtas keletą kartų jau gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų II priede „Būsimo mechanizmo bendri bruožai“. Nuo tada atliekant parengiamąjį ESM taikymo darbą buvo paaiškinta, kad:

—	jeigu valstybė narė prašo finansinės paramos, Komisija, bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (ECB), įvertina, ar esama rizikos visos euro zonos finansiniam stabilumui, ir kartu su TVF bei bendradarbiaudama su ECB atlieka atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo analizę;

—	jeigu prašoma ESM paramos stabilumui, Komisija kartu su TVF ir bendradarbiaudama su ECB įvertina faktinius paramą gaunančios valstybės narės finansavimo poreikius ir privačiojo sektoriaus būtino dalyvavimo pobūdį;

—	valdytojų taryba suteikia Komisijai įgaliojimą kartu su TVF ir bendradarbiaujant su ECB derėtis dėl makroekonominio koregavimo programos su atitinkama valstybe nare;

—	Komisija pasiūlo Tarybai priimti sprendimą dėl makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo. Tarybai patvirtinus programą, Komisija euro zonos valstybių narių vardu pasirašo susitarimo memorandumą;

—	Komisija kartu su TVF ir bendradarbiaudama su ECB yra atsakinga už makroekonominio koregavimo programoje nustatytų politinių sąlygų laikymosi stebėseną;

—	po diskusijų valdytojų taryboje Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti vykdyti priežiūrą pasibaigus programai;

—

politinės sąlygos, nustatytos pagal sustiprintos priežiūros arba makroekonominio koregavimo programą, turėtų būti suderintos su Europos Sąjungos priežiūros sistema ir jomis privalo būti užtikrinta, kad laikomasi ES procedūrų. Šiuo tikslu Komisija ketina pasiūlyti reglamentą, kuriame būtų paaiškinti būtini procedūriniai veiksmai pagal Sutarties 136 straipsnį, siekiant įtvirtinti politikos sąlygas Tarybos sprendimuose ir užtikrini suderinamumą su ES daugiašalės priežiūros sistema;

—	Taryba ir Komisija reguliariai informuos Europos Parlamentą apie ESM steigimą ir jo veiklą;

—	kilę ginčai sprendžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, vadovaujantis SESV 273 straipsniu.

Euro grupės pirmininko ir už pinigų politiką atsakingo Komisijos nario laiško pranešėjams priedas

2011 m. kovo 21 d.

Europos stabilumo mechanizmo veikimo sąlygų dokumentas

Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad euro zonos valstybės narės turi įsteigti nuolatinį stabilumo mechanizmą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM). ESM bus pradėtas naudoti bendru sutarimu (2), jeigu tai būtina visos euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti. Nuo 2013 m. birželio mėn. ESM perims Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFPSP) funkcijas teikti išorės finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms.

Galimybė gauti ESM finansinę paramą bus suteikta laikantis griežtų politikos sąlygų pagal makroekonominio koregavimo programą ir atsižvelgiant į griežtos valstybės skolos tvarumo analizės, kurią Komisija atliks kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir bendradarbiaudama su ECB, rezultatus. Iš paramą gaunančios valstybės narės bus pareikalauta užtikrinti tinkamos formos privačiojo sektoriaus dalyvavimą atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir visapusiškai su TVF praktika suderinamu būdu.

ESM realusis skolinimo pajėgumas sudarys 500 mlrd. EUR (3). Reguliariai ir ne rečiau kaip kas penkerius metus bus persvarstoma, ar šio skolinimo pajėgumo pakanka. ESM stengsis padidinti savo skolinimo pajėgumą pasitelkdamas TVF atliekamas finansinės paramos operacijas, o euro zonai nepriklausančios valstybės narės taip pat gali dalyvauti ad hoc pagrindu.

Toliau šiame veikimo sąlygų dokumente išdėstytos pagrindinės struktūrinės ESM ypatybės.

Institucinė forma

ESM bus įsteigtas euro zonos valstybių narių sutartimi kaip tarpvyriausybinė organizacija pagal viešąją tarptautinę teisę, o jos būstinė bus Liuksemburge. ESM statutas bus išdėstytas tos sutarties priede.

Funkcija ir finansavimo strategija

ESM funkcija bus telkti finansavimą ir teikti finansinę paramą griežtomis sąlygomis euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinių problemų arba kuriose kyla tokių problemų pavojus, naudai, siekiant užtikrinti visos euro zonos finansinį stabilumą.

Euro zonos valstybės narės ESM perves finansinėms sankcijoms skirtas lėšas, kurios joms buvo nustatytos pagal Stabilumo ir augimo paktą bei makroekonominio disbalanso procedūras (4). Šios sankcijų lėšos bus apmokėtojo kapitalo dalis.

ESM laikysis tinkamos finansavimo strategijos, kad užtikrintų galimybę gauti finansavimą iš įvairių šaltinių ir galėtų valstybėms narėms teikti finansinę paramą bet kokiomis rinkos sąlygomis. Visa susijusi rizika bus ribojama tinkamai valdant turtą ir įsipareigojimus.

Valdymas

ESM turės valdytojų tarybą, kurią sudarys euro zonos valstybių narių finansų ministrai (balsavimo teisę turintys nariai) ir už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos narys bei ECB pirmininkas (stebėtojų teisėmis). Valdytojų taryba iš savo balsavimo teisę turinčių narių išrinks pirmininką.

Valdytojų taryba bus aukščiausias ESM sprendimų priėmimo organas ir bendru sutarimu priims svarbiausius sprendimus dėl:

—	finansinės paramos suteikimo;

—	finansinės paramos sąlygų;

—	ESM skolinimo pajėgumo;

—	turimų priemonių rinkinio pakeitimų.

Visus kitus sprendimus valdytojų taryba priims kvalifikuota balsų dauguma, nebent būtų nurodyta kitaip.

ESM turės direktorių valdybą, kuri vykdys konkrečias valdytojų tarybos jai pavestas užduotis. Kiekviena euro zonos valstybė narė paskirs vieną direktorių ir vieną pakaitinį direktorių. Be to, Komisija ir ECB paskirs po vieną direktorių valdybos stebėtoją ir po vieną pakaitinį stebėtoją. Visus sprendimus direktorių valdyba priims kvalifikuota balsų dauguma, nebent būtų nurodyta kitaip.

Valdytojų taryboje ir direktorių valdyboje balsai bus paskirstomi proporcingai atitinkamoms valstybių narių pasirašytojo ESM kapitalo dalims. Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip 80 proc. balsų.

Valdytojų taryba paskirs valdantįjį direktorių, kuris bus atsakingas už kasdienį ESM valdymą. Valdantysis direktorius pirmininkaus direktorių valdybai.

Kapitalo struktūra

ESM sieks iš pagrindinių kredito reitingų agentūrų gauti aukščiausią kredito reitingą ir jį išlaikyti.

ESM bendras pasirašytasis kapitalas bus 700 mlrd. EUR. Iš šios sumos 80 mlrd. EUR bus euro zonos valstybių narių apmokėtasis kapitalas, kurį įneš euro zonos valstybės narės, iš kurio 40 mlrd. EUR bus galima naudoti nuo 2013 m. liepos mėn., o likusi dalis bus laipsniškai apmokėta per kitus trejus metus. Be to, ESM taip pat disponuos įsipareigotu kapitalu pagal pareikalavimą ir euro zonos valstybių narių garantijomis, kurių bendra suma bus 620 mlrd. EUR.

Kiekvienos valstybės narės įnašo į bendrą ESM pasirašytąjį kapitalą dydis bus nustatomas remiantis ECB apmokėtojo kapitalo dydžiu, kaip nurodyta priede. Ratifikuodamos sutartį, kuria įsteigiamas ESM, valstybės narės teisiškai įsipareigoja sumokėti savo įnašą į bendrą pasirašytąjį kapitalą.

Valdytojų taryba sprendimus dėl bendro pasirašytojo kapitalo sumos patikslinimo arba pareikalavimo apmokėti kapitalą priima bendru sutarimu, išskyrus toliau nurodytus konkrečius atvejus. Pirma, direktorių valdyba gali paprasta balsų dauguma nuspręsti, pareikalaudama apmokėti kapitalą, atkurti apmokėtojo kapitalo dydį, jei apmokėtojo kapitalo suma sumažėja dėl nuostolių padengimo (5). Antra, bus taikoma garantijų pagal pareikalavimą procedūra, pagal kurią bus galima automatiškai ESM dalininkų pareikalauti apmokėti kapitalą, jei tai būtina siekiant išvengti mokėjimų ESM kreditoriams neįvykdymo. Kiekvieno dalininko finansinė atsakomybė bet kokiomis aplinkybėmis nebus didesnė už jo pasirašytojo kapitalo dalį.

Visi po 2013 m. liepos mėn. prie ESM prisijungusių valstybių narių (6) įnašai į pasirašytąjį kapitalą bus sumokami laikantis tų pačių sąlygų, kurios taikomos pirminiams įnašams. Sprendimą dėl bendros pasirašytojo kapitalo sumos ir kapitalo paskirstymo tarp valstybių narių praktinių sąlygų bendru sutarimu priims valdytojų taryba.

Jeigu ESM nebuvo pradėtas naudoti ir faktinis skolinimo pajėgumas yra ne mažesnis kaip 500 mlrd. EUR, pajamos iš ESM apmokėtojo kapitalo investicijų atėmus veiklos išlaidas bus grąžinamos valstybėms narėms. Po ESM pirmo panaudojimo pajamos iš ESM kapitalo investicijų ir finansinės paramos veiklos liks ESM. Tačiau jeigu apmokėtasis kapitalas viršys ESM skolinimo pajėgumui užtikrinti reikiamą lygį, direktorių valdyba paprasta balsų dauguma gali nuspręsti pagal įnašų dydį paskirstyti dividendus euro zonos valstybėms narėms.

Priemonės

ESM finansinės parama bus teikiama laikantis griežtomis sąlygomis grindžiamos makroekonominio koregavimo programos; ši parama bus nustatoma atsižvelgiant į disbalanso atitinkamoje valstybėje narėje dydį. Ji bus teikiama kaip paskolos.

Tačiau išimties tvarka ESM gali būti panaudotas skolinimo pirminėje rinkoje laikantis griežtomis sąlygomis grindžiamos makroekonominio koregavimo programos, jeigu bendru sutarimu tam pritaria valdytojų taryba.

ESM parama stabilumui (EPS)

ESM gali teikti trumpalaikę ar vidutinės trukmės laikotarpio paramą stabilumui euro zonos valstybei narei, patiriančiai rimtų finansinių problemų. Siekiant pasinaudoti EPS turi būti nustatyta makroekonominio koregavimo programa, grindžiama deramomis politikos sąlygomis, atitinkančiomis paramą gaunančioje valstybėje narėje susidariusio disbalanso dydį. Programos taikymo laikotarpis ir paskolų grąžinimo terminas priklausys nuo paramą gaunančiose valstybėse narėse susidariusio disbalanso pobūdžio ir šių valstybių perspektyvų atgauti galimybes skolintis finansų rinkose laikotarpiu, kuriuo bus gaunamos ESM lėšos.

Pirminės rinkos paramos priemonė

Siekiant kuo didesnio paramos išlaidų efektyvumo ESM gali pirkti rimtų finansinių problemų patiriančios valstybės narės obligacijas pirminėje rinkoje. Obligacijų pirkimo sąlygos ir būdai bus nustatyti sprendime dėl finansinės paramos sąlygų.

Valdytojų taryba gali peržiūrėti ESM turimas priemones ir pakeisti priemonių rinkinio sudėtį.

TVF vaidmuo

ESM labai glaudžiai bendradarbiaus su TVF teikiant finansinę paramą (7). Visomis aplinkybėmis bus siekiama, kad TVF aktyviai dalyvautų ir techniniu, ir finansiniu lygmeniu. Komisija ir TVF, bendradarbiaudami su ECB, bendrai atliks skolos tvarumo analizę. Komisija ir TVF, bendradarbiaudami su ECB, bendrai derėsis dėl politikos sąlygų, siejamų su bendra ESM / TVF parama.

Finansinės paramos teikimo pradžia, programos stebėsena ir tolesni veiksmai

ESM finansinė parama visais atvejais bus pradedama teikti euro zonos valstybės narės prašymu, adresuotu kitoms euro zonos valstybėms narėms. Euro grupė praneš Tarybai, kad pateiktas prašymas pradėti teikti paramą. Gavusi tokį prašymą, valdytojų taryba paprašys Komisijos, bendradarbiaujant su ECB, įvertinti, ar esama rizikos visos euro zonos finansiniam stabilumui, ir kartu su TVF bei bendradarbiaujant su ECB imtis griežtos atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo analizės. Nustatomi tokie tolesni ESM finansinės paramos teikimo pradžios etapai:

—	jeigu prašoma EPS, Komisija kartu su TVF ir bendradarbiaudama su ECB įvertins faktinius paramą gaunančios valstybės narės finansavimo poreikius ir privačiojo sektoriaus būtino dalyvavimo pobūdį, kurie turėtų būti suderinti su TVF praktika;

—	remiantis šiuo įvertinimu, valdytojų taryba įgalios Komisiją kartu su TVF ir bendradarbiaujant su ECB derėtis su atitinkama valstybe nare dėl makroekonomikos koregavimo programos, išsamiau aprašytos susitarimo memorandume;

—

Komisija pasiūlys Tarybai priimti sprendimą dėl makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo. Valdytojų taryba priims sprendimą dėl finansinės paramos skyrimo ir paramos teikimo sąlygų. Tarybai patvirtinus programą, Komisija euro zonos valstybių narių vardu pasirašys susitarimo memorandumą, jeigu bus pasiektas išankstinis bendras valdytojų tarybos susitarimas. Tada direktorių valdyba patvirtins susitarimą dėl finansinės paramos, kuriame bus išdėstyti techniniai teiktinos finansinės paramos aspektai;

—

Komisija kartu su TVF ir bendradarbiaudama su ECB bus atsakinga už makroekonominio koregavimo programoje nustatytų politinių sąlygų laikymosi stebėseną. Ji teiks ataskaitas Tarybai ir direktorių valdybai. Remdamasi minėta ataskaita, direktorių valdyba bendru susitarimu priims sprendimą dėl naujų paskolos dalių išmokėjimo;

—	po diskusijų valdytojų taryboje Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti vykdyti priežiūrą pasibaigus programai, kuri gali būti tęsiama tol, kol bus grąžinta nurodyta finansinės paramos suma.

Suderinamumas su ES daugiašalės priežiūros sistema

Siekiant leisti euro zonos valstybėms narėms pavesti Komisijai kartu su TVF ir bendradarbiaujant su ECB atlikti finansinės paramos prašančios valstybės narės skolos tvarumo analizę, parengti koregavimo programą, pateikiamą kartu su finansine parama, ir vykdyti jos įgyvendinimo stebėseną, bus siekiama gauti ES valstybių narių pritarimą.

Nors valdytojų taryba turi teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl finansinės paramos teikimo ir jos sąlygų tarpvyriausybiniu lygmeniu, pagal griežtesnės priežiūros arba makroekonominio koregavimo programą nustatytos politikos sąlygos turėtų būti suderinamos su ES priežiūros sistema ir jomis privalo būti užtikrinta, kad būtų laikomasi ES procedūrų. Šiuo tikslu Komisija ketina pasiūlyti reglamentą, kuriame būtų paaiškinti būtini procedūriniai veiksmai pagal Sutarties 136 straipsnį, siekiant įtvirtinti politikos sąlygas Tarybos sprendimuose ir užtikrinti suderinamumą su ES daugiašalės priežiūros sistema. Taryba ir Komisija reguliariai informuos Europos Parlamentą apie ESM steigimą ir jo operacijas.

Kainų nustatymas

Valdytojų taryba priims sprendimą dėl finansinės paramos teikimo paramą gaunančiai valstybei kainų nustatymo struktūros.

ESM galės skolinti taikydamas fiksuotųjų arba kintamųjų palūkanų normą. ESM kainos bus nustatomos nepažeidžiant TVF kainų nustatymo principų, tačiau bus didesnės už ESM finansavimo išlaidas ir apims atitinkamą rizikos maržą.

ESM paskoloms bus taikoma ši kainų nustatymo struktūra:

1)	ESM finansavimo išlaidos;

2)	200 bazinių punktų marža visai paskolų sumai;

3)	100 bazinių punktų papildoma marža paskolų sumoms, negrąžintoms praėjus trejiems metams.

Fiksuotųjų palūkanų paskoloms, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei treji metai, taikoma marža bus svertinis 200 bazinių punktų maržos už pirmuosius trejus metus ir 200 bazinių punktų maržos pridėjus 100 bazinių punktų papildomą maržą už vėlesnius metus vidurkis.

Kainų nustatymo struktūra bus apibrėžta ESM kainų nustatymo politikoje, kuri bus periodiškai peržiūrima.

Privačiojo sektoriaus dalyvavimas

1.   Privačiojo sektoriaus dalyvavimo sąlygos

Atsižvelgiant atskirai į kiekvieną konkretų atvejį, kai paramą gaunanti valstybė gaus finansinę paramą, bus tikimasi tinkamo ir proporcingo privačiojo sektoriaus dalyvavimo. Tokio dalyvavimo pobūdis ir mastas bus nustatomas atskirai kiekvienu konkrečiu atveju ir priklausys nuo skolos tvarumo analizės rezultatų (atsižvelgiant į TVF praktiką) (8) ir nuo galimo poveikio euro zonos finansiniam stabilumui.

a)

Jeigu, remiantis tvarumo analize, padaroma išvada, kad pagal makroekonominio koregavimo programą realiai galima atkurti valstybės skolos tvarumą, paramą gaunanti valstybė narė imsis iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti pagrindinius privačiojo sektoriaus investuotojus išlaikyti savo pozicijas (pvz., „Vienos iniciatyvos“ požiūris). Komisija, TVF, ECB ir Europos bankininkystės institucija aktyviai vykdys tokių iniciatyvų įgyvendinimo stebėseną.

b)

Jeigu, remiantis tvarumo analize, padaroma išvada, kad pagal makroekonominio koregavimo programą realiai negalima atkurti valstybės skolos tvarumo, paramą gaunančios valstybės narės bus pareikalauta sąžiningai ir aktyviai dalyvauti derybose su savo kreditoriais, siekiant užtikrinti tiesioginį jų dalyvavimą atkuriant skolos tvarumą. Finansinės paramos suteikimas priklausys nuo to, ar valstybė narė turi patikimą planą ir ar įrodė pakankamą įsipareigojimą užtikrinti adekvatų ir proporcingą privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Pažanga įgyvendinant planą bus stebima pagal programą ir į ją bus atsižvelgta priimant sprendimą dėl išmokėjimų.

Derybose su kreditoriais paramą gaunanti valstybė narė laikysis šių principų:

—	proporcingumo: valstybė narė ieškos savo skolos tvarumo problemai proporcingų sprendimų;

—	skaidrumo: atitinkama valstybė narė pradės atvirą dialogą su kreditoriais ir su jais laiku keisis aktualia informacija;

—

sąžiningumo: valstybė narė konsultuosis su kreditoriais dėl visų numatomų valstybės skolos grąžinimo grafiko pakeitimų ar restruktūrizavimo atvejų, siekdama sprendimų derybų būdu. Priemonės, kuriomis sumažinama grynoji esamoji skolos vertė, bus svarstomos tik tais atvejais, kai tikėtina, kad kiti variantai neduos laukiamų rezultatų.

—

tarpvalstybinio koordinavimo: nustatant su privačiojo sektoriaus dalyvavimu susijusias priemones bus deramai atsižvelgta į tai, ar egzistuoja išplitimo ir galimo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims rizika. Siekiant išsaugoti visos euro zonos finansinį stabilumą, atitinkama valstybė narė turės tinkamai informuoti apie priemones, kurių imasi.

2.   Bendrų veiksmų sąlygos

Nuo 2013 m. liepos mėn. į visų euro zonos vyriausybių vertybinių popierių, kurių mokėjimo terminas viršija vienus metus, sutarčių sąlygas bus įtrauktos bendrų veiksmų sąlygos (BVS). Tokiomis BVS bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas, atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus dalyvavimą, susitarti valstybės ir jos privačiojo sektoriaus kreditoriams. Tai, kad į obligacijų sutarčių sąlygas bus įtrauktos BVS, nereiškia su tomis obligacijomis susijusios didesnės įsipareigojimų neįvykdymo ar skolos restruktūrizavimo tikimybės. Atitinkamai BVS įtraukimas neturės įtakos valstybės garantuojamos skolos kreditoriaus statusui.

Pagrindiniai BVS ypatumai atitiks JAV ir JK rinkose paprastai taikomas sąlygas, kurios taikomos po G10 pateiktos ataskaitos dėl bendrų veiksmų sąlygų. BVS bus nustatytos taip, kad visoms euro zonos valstybėms narėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai reiškia, kad visose euro zonos valstybėse narėse galios vienodos ir standartizuotos sąlygos, kurios bus suderintos valstybių narių išleistų vertybinių popierių sąlygose. Jų pagrindas atitiks BVS, kurios yra įprastos Niujorko ir Anglijos teisėje.

Tarp BVS bus sutelkimo sąlyga, pagal kurią didžioji dauguma obligacijų turėtojų daugkartinės obligacijų emisijos, kuriai taikoma tokia sąlyga ir bendrosios jurisdikcijos teisė, atveju turi galimybę įtraukti daugumos veiksmų sąlygą, jeigu restruktūrizavimui būtina kreditorių dauguma nebūtų pasiekta remiantis viena obligacijų emisija. Bus įdiegtas tinkamo atstovavimo reikalavimas. Sprendimams dėl svarbiausių klausimų, t. y. rezervo klausimų (pvz., pagrindinių mokėjimo sąlygų, obligacijų konversijos ar keitimosi obligacijomis), priimti reikės didesnės daugumos nei dėl su rezervu nesusijusių klausimų. Bus taikomi reikiamo kvorumo reikalavimai. Pakeitimai, dėl kurių bus susitarta atitinkama dauguma, bus privalomi visiems obligacijų turėtojams.

Siekiant užtikrinti tinkamą balsavimo procesą, bus taikoma atitinkama balsavimo teisės atėmimo sąlyga. Bus svarstomos atitinkamos sąlygos, padedančios užkirsti kelią trikdomiesiems teisiniams veiksmams.

BVS bus standartizuotos, taip užtikrinant, kad jų teisinis poveikis būtų vienodas visose euro zonos valstybėse narėse ir teritorijose ir taip visose euro zonos valstybėse narėse būtų garantuojamos vienodos sąlygos. Euro zonos valstybės narės patvirtins būtinas priemones BVS įteisinti.

Siekiant palaikyti senųjų obligacijų likvidumą ir suteikti pakankamai laiko euro zonos valstybėms narėms tvarkingai parengti visus pagrindinius išpirkimo terminus atitinkančias naujas obligacijas, euro zonos valstybėms narėms bus leidžiama pagal iš anksto nustatytas sąlygas ir po 2013 m. birželio mėn. toliau „naudotis“ neapmokėta skola be BVS. Dėl išsamių teisinių susitarimų dėl BVS įtraukimo į euro zonos vyriausybių vertybinių popierių sutarčių sąlygas bus sprendžiama atsižvelgiant į darbo, kurio turi imtis Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetis dėl ES valstybės garantuojamos skolos rinkų, tinkamai pasikonsultavęs su rinkos dalyviais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, rezultatus, ir jie bus galutinai nustatyti iki 2011 m. pabaigos.

3.   ESM privilegijuotojo kreditoriaus statusas

Panašiai kaip TVF, ESM teiks finansinę paramą valstybei narei, kai jos įprastinės galimybės gauti finansavimą rinkoje bus susilpnėjusios. Atsižvelgdami į tai, valstybių ar vyriausybių vadovai nurodė, kad ESM naudosis privilegijuotojo kreditoriaus statusu panašiomis sąlygomis, kaip ir TVF, nors TVF privilegijuotojo kreditoriaus statusas bus pripažįstamas tvirtesniu už ESM.

Tai įsigalios nuo 2013 m. liepos 1 d., nepažeidžiant kitų susitarimų, numatytų pagal Europos finansinio stabilumo fondo mechanizmą ir Graikijai skirtą priemonę, sąlygų.

Perėjimo nuo EFSF prie ESM tvarka

Pagal pirminį planą EFSF veiks ir po 2013 m. birželio mėn. nepadengtoms obligacijoms administruoti. Jis veiks tol, kol valstybės narės bus visiškai atsiskaičiusios už suteiktą finansavimą, jis bus apmokėjęs savo įsipareigojimus pagal išduotas finansines priemones ir įvykdęs visas kompensavimo prievoles garantams. Neišmokėtos ir nefinansuotos egzistuojančių paskolų priemonių dalys turėtų būti pervestos į ESM (pvz., įmokų dalių, kurias reikėtų sumokėti tik įsigaliojus ESM, mokėjimas ir finansavimas). Konsoliduotas skolinimo iš EFSF ir ESM pajėgumas neviršija 500 mlrd. EUR sumos.

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo EFSF prie ESM, EFSF pagrindiniam vykdomajam direktoriui bus pavestos praktinės pasirengimo įsteigti ESM užduotys. Jis reguliariai teiks pažangos ataskaitas Euro grupės darbo grupei.

Euro zonai nepriklausančių valstybių narių dalyvavimas

Euro zonai nepriklausančios valstybės narės gali ad hoc pagrindu dalyvauti ESM veikloje, susijusioje su finansinės paramos euro zonos valstybėms narėms operacijomis. Jei euro zonai nepriklausančios valstybės narės dalyvaus tokiose operacijose, jos turės savo atstovų atitinkamuose ESM valdybų posėdžiuose, kuriuose bus priimami sprendimai dėl paramos suteikimo ir stebėsenos. Joms bus suteikta galimybė laiku susipažinti su visa atitinkama informacija ir su jomis bus konsultuojamasi. Euro zonos valstybės narės patvirtins lygiavertį ESM ir kitų valstybių narių, kurios kartu su ESM skolina dvišaliu pagrindu, kreditoriaus statusą.

Ginčų sprendimas

Kilus ginčui tarp euro zonos valstybės narės ir ESM dėl ESM steigimo sutarties aiškinimo ir taikymo, sprendimą dėl ginčo priima valdytojų taryba. Jei valstybė narė užginčija priimtą sprendimą, ginčas perduodamas spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 273 straipsnį.

Kalbant apie ESM ir trečiųjų šalių santykį, taikytina reglamentuojanti teisė ir jurisdikcija bus nustatytos teisiniuose ir sutartiniuose dokumentuose, kurie po to galios tarp ESM ir tų trečiųjų šalių.