EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011IE1613
Opinion of the European Economic and Social Committee on ‘The new foreign and security policy of the EU and the role of civil society’ (own-initiative opinion)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens (nuomonė savo iniciatyva)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens (nuomonė savo iniciatyva)
OJ C 24, 28.1.2012, p. 56–62
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
28.1.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 24/56 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens (nuomonė savo iniciatyva)
2012/C 24/11
Pranešėjas Carmelo CEDRONE
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. rugsėjo 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl
Naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens.
Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 25 d. priėmė savo nuomonę.
475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 111 narių balsavus už, 23 – prieš ir 23 susilaikius.
1. Išvados ir pasiūlymai
1.1 Strategija
1.1.1 Europos Sąjunga, atsižvelgdama į šiuo metu vykstančius didelius pokyčius ir naudodamasi galimybėmis, kurias atveria Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įkūrimas ir vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pareigybės įsteigimas, turi iš naujo apibrėžti ir atnaujinti savo užsienio politikos strategiją tiek politikos, tiek ir veiklos sričių, kurioms būtina teikti pirmenybę, požiūriu. Tik toliau ginant bendrus interesus ir užtikrinant plataus masto koordinavimą galima šį tikslą pasiekti.
1.1.2 Europoje sukuriama trečdalis pasaulio BVP. Tačiau ES nėra ekonominė bendrija. Europos vaidmuo įgyja reikšmę, kai teigiama, kad kol kas pačios ES valstybės narės, kaip tautinės valstybės, negali apsaugoti savo interesų, primesti savo vertybių tarptautiniu mastu arba įveikti tarpvalstybiniais tapusių iššūkių, pavyzdžiui, migracijos ar terorizmo. Todėl bendras aktyvesnis valstybių narių dalyvavimas užsienio politikoje galėtų taip pat apriboti vyriausybių savivalę arba užkirsti kelią atskirai vykdomiems valstybių narių veiksmams, su kuo neseniai teko susidurti. Jeigu tokia tendencija įsitvirtins, gali paspartėti ne tik ekonominis, bet ir politinis ES nuosmukis ir iškilti pavojus jos demokratinėms vertybėms, sudarančioms Europos pamatą.
1.2 Politikos sritys
1.2.1 ES visų pirma turi išsaugoti savo vertybes užsienio politikos srityje ir šiuo tikslu nustatyti politiką bei vykdyti bendrus veiksmus, kurie padėtų saugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams, įgyvendinti stabilizavimo priemones, stiprinti tarptautinį saugumą laikantis Jungtinių Tautų chartijos principų, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, pagrindines žmogaus teises, tarptautinės teisės principus, įskaitant pagrindinius darbo standartus, taip pat teikti pagalbą gyventojams, susiduriantiems su žmogaus veiklos sukeltomis gaivalinėmis nelaimėmis. Tačiau jei Europa imasi veiksmų ir už savo sienų, ji tai daro ne tik humaniškais tikslais ar iš meilės artimui - toks mūsų interesas, jei norime išsaugoti klestinčią Europą. Taip pat reikia spręsti pabėgėlių problemą ir sukurti žmonėms perspektyvų jų šalyje.
1.2.2 Todėl ES šioje srityje turi imtis atsakingo vaidmens Jungtinių Tautų organizacijoje, kurios svarbiausias uždavinys - užtikrinti pasaulyje taiką. ES ir Jungtinės Tautos taip pat turi glaudžiai bendradarbiauti civilinių ir karinių krizių valdymo srityje, visų prima vykdant humanitarinės pagalbos operacijas.
1.2.3 Be to, EESRK mano, kad reikia stiprinti kompleksinius bendrus užsienio politikos veiksmus šiose srityse: energijos tiekimo ir tiekimo saugumo, apsirūpinimo maistu saugumo, klimato kaitos, migracijos srautų reguliavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba, piratavimu ir korupcija. Šis integracijos ir koordinavimo procesas turės apimti ir prekybos politiką. Apskritai vertinant, tai yra didelis ir sudėtingas įsipareigojimas, todėl būtina tinkamai pakoreguoti užsienio politikai skirtą ES biudžetą.
1.3 Veiklos geografinės zonos
1.3.1 Sąjunga privalo stebėti visus už jos sienų vykstančius įvykius, jais domėtis ir iš naujo apibrėžti savo aljansų strategiją. Tačiau ji neturi pakankamai galimybių ir priemonių, kurios leistų jai tai tinkamai atlikti ir tapti tikru tarptautinio lygmens politiniu veikėju. Vis dėlto didžiausia problema yra ne priemonių trūkumas, o nesugebėjimas nuosekliai valdyti įvairias priemones ir užtikrinti valstybių narių politinę valią šioje srityje.
1.3.2 Todėl ES, nepalikdama nuošalyje - bent jau ekonominiu požiūriu - savo santykių su didžiaisiais pasaulio regionais, pavyzdžiui, Šiaurės Amerika, su kuria palaiko strateginius santykius, Pietų Amerika ir Karibų jūros regionu, su kuriuo Europos Sąjunga užmezgė dvišalę regionų strateginę partnerystę, Kinija, Indija ir Rusija, turi skirti dar didesnį negu iki šiol dėmesį savo geografinei zonai ir tiesioginiams kaimynams. Šiuo tikslu būtina užtikrinti dvišalių ir regioninių santykių sinergiją.
1.3.3 Todėl būtina plėsti integracijos procesą į Balkanų regioną, kuris yra labai pažeidžiama tarp ES vidaus sienų esanti zona, tęsti derybas su Turkija, parengti veiksmingą kaimynystės politiką sutelkiant dėmesį į padėtį Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose.
1.3.4 Šiuo požiūriu, remiantis nauju pagrindu, reikia atnaujinti Viduržemio jūros regiono politiką kuriant naujas institucijas ir bendradarbiavimo organizacijas ir numatyti pakankamai lėšų ir veiklos priemonių. Reikia atsižvelgti į šių šalių demokratizavimo ir pilietinės pažangos siekį ir jį remti. ES tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie demokratijos, o ne prie naujų diktatūrų, nesvarbu už ko jos besislėptų, jei ji nenori išduoti piliečių ir jaunimo laisvės troškimo, žmogiškojo orumo ir socialinio teisingumo.
1.3.5 Todėl būtina skirti daugiau ES biudžeto lėšų bendradarbiavimui su šiomis šalimis, visų prima jų institucinių gebėjimų stiprinimui, ekonomikos ir socialiniam vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir investavimo šiose šalyse galimybėms.
1.3.6 Todėl EESRK vaidmuo yra labai svarbus imantis veiksmų ir įgyvendinant iniciatyvas, skirtas palaikyti žmonių tarpusavio ryšius ir plėtoti organišką ryšį su vietos organizacijomis, atstovaujančiomis Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų pilietinei visuomenei, kuri iniciavo šiuo metu vykstantį pereinamojo laikotarpio procesą. Tai būtina siekiant paskatinti šių organizacijų ir atitinkamų vyriausybių dialogą ir sustiprinti demokratinį dalyvavimą ginant pilietines teises ir teisinę valstybę.
1.3.7 Visa Afrika turi būti kitas Sąjungos veiksmų prioritetas, kadangi ES saugumas ir stabilumas iš esmės priklauso nuo Afrikos žemyno, kuris yra taip arti, vystymosi ir demokratijos įtvirtinimo. Norėdama sustabdyti destabilizuojančias masinės emigracijos bangas, kylančias dėl dykumėjimo, maisto krizės ir Afrikos gyventojų skurdo, korumpuoto ir nesąžiningo režimo arba teisingumo ir laisvės trūkumo, Sąjunga turi veikti skubiai ir veiksmingai ir pasirašyti su šiuo žemynu susitarimą.
1.4 Tarptautinės institucijos
1.4.1 Būtina siekti, kad tarptautinės organizacijos labiau koordinuotų ir veiksmingiau įgyvendintų priemones, skatinti jas keistis iš esmės, kad jos galėtų veiksmingiau spręsti kylančius naujus uždavinius ir tenkinti naujus poreikius; šioje srityje ES turi turėti vieną nuomonę, kad turėtų vienintelį atstovą.
1.4.2 Ypač reikėtų užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi svarbiosiose TDO konvencijose numatytų darbo teisių ir ekonominių bei laisvosios prekybos teisių. TDO ES turėtų laikytis vienos pozicijos.
1.4.3 EESRK mano, kad šioje srityje ES turi atlikti vis aktyvesnį vaidmenį, visų pirma turint omenyje G-20 susitikimus ir santykius su JTO gausiausiai atstovaujamomis institucijomis, visų pirma Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC), kurioje ES turėtų laikytis bendrų pozicijų. Šiuo požiūriu ECOSOC reforma galėtų sudaryti galimybę pasiekti pažangos ir padėti šioje organizacijoje geriau atstovauti pilietinei visuomenei.
1.4.4 Parengti veiksmingą ir tvarią politiką euro zonai apsaugoti ir nustatyti tinkamas kovos su tarptautine spekuliacija priemones, panaikinti „mokesčių rojus“, sumažinti nesąžiningą konkurenciją, kurią lemia valiutų keitimo kursas, vėl paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą (deramą darbą). Sutarties 136 straipsnio pakeitimas yra pirmas svarbus žingsnis. Šis pakeitimas visų pirma palankus Europos bendrijai: juo užtikrinamas pagrindinis Komisijos vaidmuo ir Europos Parlamento dalyvavimas, o tai skatina demokratiškesnį procesą. Tą patį reikėtų atlikti užsienio politikos srityje (24 straipsnio pakeitimas).
1.4.5 Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas yra viena iš būtinų sąlygų siekiant išsaugoti ir skatinti vertybes, sudarančias taikaus sambūvio pagrindą tarptautiniu lygmeniu. ES turi skatinti rengti plataus masto konsultacijas su EESRK, pilietine visuomene ir socialiniais partneriais, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti būsimuose tarptautinių organizacijų sprendimus priimančiuose valdymo organuose.
1.5 Saugumo politika
1.5.1 Saugumo ir gynybos politikos srityje reikia stiprinti Europos gynybos agentūros vaidmenį ir kuo skubiau įgyvendinti nuolatinį struktūruotą bendradarbiavimą, visų pirma siekiant užtikrinti reikalingą sinergiją, sutaupyti nacionalinių biudžetų lėšų ir sutaupytus išteklius skirti produktyvioms investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui ir valstybės skolos mažinimui.
1.5.2 ES turimos saugumo ir gynybos priemonės turėtų būti naudojamos ir pripažintos veiksmingomis regionų saugumo priemonėmis.
1.5.3 Saugumo srityje ES visų pirma turėtų vykdyti veiklą kaimyninėse šalyse įgyvendindama priemones, kurių tikslas – stabilizuoti padėtį krizės zonose ir išsaugoti taiką.
1.5.4 Būtent šiuo tikslu EESRK norėtų, kad, kaip yra buvę anksčiau, kai 1998 m. buvo pasirašytas Sent Malo susitarimas, bendrą veiklą prižiūrėtų Europos gynybos agentūra, ir ji būtų įtraukta į bendrą saugumo politiką.
1.6 EESRK
EESRK turi vaidinti svarbų vaidmenį ir prisidėti kuriant ir įgyvendinant Sąjungos užsienio politiką. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad būtų naudinga ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir iniciatyvų stebėsena, jei su juo būtų konsultuojamasi ES išorės politikos klausimais. Labai svarbu atsižvelgti į visas Komiteto iki šiol parengtas nuomones, kuriose pateikiamos rekomendacijos dėl užsienio politikos ir ES saugumo aspektų, taip pat nuomones, kuriose kalbama apie bendradarbiavimo priemones, galinčias turėti įtakos užsienio politikai (1). EESRK veikla galėtų būti labai naudinga užsienio politikai, ji padėtų susieti valstybių narių, ES veiksmus ir pilietinės visuomenės šioje srityje keliamus reikalavimus.
1.6.1 Tai būtina siekiant sudaryti galimybę organizuotai pilietinei visuomenei ir plačiajai visuomenei apskritai dalyvauti sprendimų priėmimo procese tarptautinės politikos klausimais, kurie turi tiesioginio poveikio ES ekonomikai ir piliečių gyvenimui.
1.6.2 Tarptautinėje srityje EESRK gali toliau plėtoti ES politiką, kuria siekiama pabrėžti pilietinės visuomenės vaidmenį derybose ir įgyvendinant pasirašytus susitarimus. Mano, kad remdamasis sukaupta patirtimi ir jau įgyvendintomis iniciatyvomis, Komitetas turi, pirma, užmegzti ryšius su partneriais, kad užtikrintų tolesnę veiklą pasibaigus ES vestoms tarptautinėms deryboms, ir, antra, dalyvauti mechanizmuose, susijusiuose su šių susitarimų taikymu ir įgyvendinimu, ar tai būtų asociacijos, prekybos ar kitokie susitarimai.
1.6.3 Visų pirma, EESRK, dalyvaudamas konsultacijų procese ir naudodamasis jam suteiktais dalyvavimo tarptautiniu lygmeniu įgaliojimais, ir toliau atliks savo šalių ir regionų, kurie Sąjungos politikoje laikomi prioritetiniais, pilietinės visuomenės organizacijų tarpininko vaidmenį.
1.6.4 Todėl tam, kad Komitetas galėtų deramai ir atsižvelgdamas į ES piliečių interesus atlikti savo užduotį, būtina, kad konsultacijas su EESRK įvairiais etapais vykdytų ir bendra išorės veiksmų tarnyba. Šiuo tikslu būtų galima pasirašyti EESRK ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendradarbiavimo protokolą laikantis protokolo tarp EESRK ir Komisijos pavyzdžio, taip pat susitarimo memorandumą, kuriame būtų nustatytos bendro struktūruoto darbo tvarka ir taisyklės.
1.7 ES priemonės ir vaidmuo
1.7.1 Sutarties teikiamas galimybes būtina išnaudoti, taigi, įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą Europos Sąjunga įgytų daugiau svorio tarptautiniu lygmeniu, reikštų vieną nuomonę, užtikrintų Bendrijos politikos nuoseklumą, ES ir valstybių narių politikos nuoseklumą ir išvengtų labai didelio susiskaidymo, kuris gadina Sąjungos įvaizdį.
1.7.2 Įgyvendinant užsienio politiką reikia skatinti taikyti tvirtesnio bendradarbiavimo priemones siekiant sukurti šalių grupes, kurios atliktų lyderio ir variklio vaidmenį įgyvendinant vis kompleksiškesnės užsienio politikos siekį. Tai leistų sukurti tvirtesnį ir nuoseklesnį institucinį pagrindą bendriems tikslams įgyvendinti. Galima būtų pasirašyti Užsienio politikos paktą, kaip buvo padaryta euro atveju (2011 m. kovo 24-25 d. Europos Vadovų Taryba).
1.7.3 Todėl EESRK mano, kad būtina patobulinti ES sprendimų priėmimo procesą ir padaryti jį veiksmingesnį, visų pirma užtikrinti didesnį ES matomumą tarptautiniu lygmeniu. Komitetas tikisi, kad šiuo tikslu ES ras tinkamų būdų ir pasiūlymų, kaip vieningai veikti užsienio politikos srityje.
1.8 Artimiausio laikotarpio prioritetai
1.8.1 Visos Europos Komisijos organai, dalyvaujantys kuriant bendrą išorės veiksmų tarnybą, turi siekti bendradarbiauti ir vengti, kad procesas neapsiribotų tik dar vieno generalinio direktorato, šalia visų kitų, įkūrimu.
1.8.2 Būtina siekti tarptautiniu lygmeniu pasirašyti susitarimą, kuris padėtų išvengti vis dar gresiančių naujų finansinių spekuliacijų vadovaujantis G20 susitikime ES pateiktais pasiūlymais.
1.8.3 Viduržemio jūros regionui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys įgyvendinant neatidėliotinas ir konkrečias ES iniciatyvas.
1.8.4 Reikia įgyvendinti praktikoje 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2011 m. kovo 24-25 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos strateginės partnerystės.
1.8.5 Be to, reikia konkrečiai ir griežtai taikyti Lisabonos sutarties 11 straipsnį ir raginti visas institucijas laikytis reikalavimo konsultuotis su EESRK ir palaikyti dialogą klausimais, kurie gali turėti tiesioginio arba netiesioginio poveikio pilietinei visuomenei, glaudžiai bendradarbiaujant su EP ir nacionaliniais parlamentais.
2. Įžanga
2.1 Įsigaliojus naujai sutarčiai, atsivėrė galimybė pagerinti ES užsienio politiką, su sąlyga, kad tam pritars vyriausybės. Tai leistų Sąjungai tarptautinėje srityje sustiprinti savo, kaip politikos veikėjo, vaidmenį. Su naująja sutartimi valstybėse narėse ir pasaulio lygmeniu siejama daugybė lūkesčių, nors kol kas ši sutartis neatitinka Sąjungos objektyvių poreikių. Atėjo laikas įgyvendinti sutartyje numatytus pakeitimus ir deramai patenkinti tarptautinės visuomenės lūkesčius, kad ES neprarastų pasitikėjimo. Šį tikslą bus galima pasiekti tik tada, kai procese aktyviai ir visapusiškai dalyvaus pilietinė visuomenė. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 11 straipsniu jam suteiktą visišką legitimumą atstovauti organizuotai pilietinei visuomenei, turi prisidėti įgyvendinant Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką. Todėl ES ir EIVT turi užtikrinti tiesioginį Komiteto dalyvavimą.
3. Nauja tarptautinė padėtis
3.1 Anksčiau išorės politikos srityje ES atliko veikiau antraeilį vaidmenį. Šiuo metu Sąjunga turi didesnes galimybes, kuriomis privalo pasinaudoti norėdama sustabdyti savo įtakos silpnėjimą. Naujoje nuolat ir sparčiai kintančioje tarptautinėje arenoje atskiros valstybės narės atlieka vis mažesnį vaidmenį – praranda pozicijas. Taigi Sąjungoje reikia užtikrinti didesnį solidarumą ir atskirų valstybių galias perkelti į Bendrijos, t. y. į visos ES lygmenį, siekiant išvengti konkurencijos valstybių narių, kuri beveik visada turi neigiamo poveikio.
3.2 Šiandien Europos Sąjungai dažniau nei bet kada tenka susidurti su daugybe pasaulinių iššūkių, kuriems įveikti būtina didesnė sanglauda ir bendros pastangos siekiant atremti vis komplikuotesnę grėsmę, kuri keičia geopolitinę pusiausvyrą ir paverčia pasaulį daugiapoliu: Artimuosiuose Rytuose (kur dar neišspręstas Izraelio ir Palestinos klausimas), Irane, Afganistane, Irake, Sudane ir kitose pasaulio vietose vis dar yra neišspręstų konfliktų ar įtampos zonų. Per visą Šiaurės Afriką nuvilnijo nepasitenkinimo autoritariniu režimu judėjimas, kurio baigtį sunku nuspėti. Dėl įvairaus pobūdžio pasaulinio masto grėsmės, pavyzdžiui, religinės netolerancijos arba naujų branduolinių programų, tokių, kaip Irano, kyla pavojus valstybių saugumui.
3.3 Ir kiti be galo svarbūs veiksniai yra arba gali tapti nestabilumo ir nepasitenkinimo šaltiniu, pavyzdžiui, apsirūpinimo maistu saugumas, demografinis augimas, vis didėjanti socialinė nelygybė, prekybos pusiausvyros sutrikimai ir, galiausiai, kova dėl žemių ir retųjų metalų. Šios problemos turėtų būti sprendžiamos pradiniame etape ir yra susijusios su globalizacija, kuri, be kita ko, vis dėlto atvėrė šalims naujas kovos su skurdu, nedarbu ir kt. perspektyvas.
3.4 ES atsidūrė tokioje padėtyje, kai tiesiog būtina imtis veiksmų. Tik ji turi tai daryti nedelsdama ir su didesne energija, nei fondo euro zonai paremti, veiksmų Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose atveju. Bendra išorės politika yra puiki priemonė šioms problemoms spręsti ir geriau ginti ES, jos įmonių ir piliečių interesus. Viduržemio jūros regiono krizė galėtų būti proga pradėti įgyvendinti bendrą ES išorės politiką.
4. Išorės politikos pagrindas ir tikslai ir Sąjungos padėtis
4.1 Globalizacijos procesas ir finansų krizė parodė, kad būtina nustatyti naujas finansų srities taisykles ir užtikrinti geresnę Europos ir pasaulinę valdyseną, kurios lydere turi tapti ES. Todėl reikia, kad valstybės narės veiktų glaudžiai bendradarbiaudamos ir būtų vieningos tarptautinėse organizacijose, kuriose jos atstovaujamos atskirai, bet kartais, palyginti su realia jų įtaka tarptautinėje arenoje, netgi pernelyg gausiai. Europos Sąjungos delegacijos turi būti pajėgios ginti ES poziciją visose tarptautinėse institucijose (Sutarties 34 straipsnis), įskaitant JT Saugumo Tarybą (žr. 2011 m. kovo 24-25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą).
4.2 EESRK mano, kad norėdama įvykdyti šį išskirtinį uždavinį, ES privalo turėti bendrą strateginę viziją, kad galėtų įveikti su globalizacija susijusius iššūkius ir pasinaudoti susijusiomis galimybėmis. Šiuo tikslu ji turi nustatyti politinius prioritetus ir svarbiausias interesų sritis, taip pat veikti laipsniškai plėsdama savo veiklos sritis atsižvelgiant į išteklius ir pajėgumus. Labai svarbu, kad šiam tikslui ES parengtų visuotinę aljansų strategiją daugiapolėje sistemoje. Reikėtų pradėti nuo transatlantinių santykių, kuriuos reikia stiprinti plėtojant vienodą politinę strategiją atsižvelgiant į jau nuo seno egzistuojančius dvišalius santykius. Taip galėtume sustabdyti santykių abipus Atlanto blogėjimą (tai šiuo metu tenka konstatuoti). Dėl visų šių priežasčių Sąjunga turi ryžtingai ir tvirtai atlikti savo vaidmenį, kad konkrečiai paskatintų daugiapolio pasaulio formavimąsi, užtikrintų deramą Šiaurės ir Pietų pusiausvyrą ir šiuo tikslu plėtotų veiklą Lotynų Amerikoje, Azijoje ir visų pirma Afrikos žemyne.
4.3 Pasirinkdama ES turi būti atsargi. Tai, kad per pastaruosius metus nebuvo skiriamas dėmesys Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių pilietinei visuomenei, kur visų pirma Barselonos procesas, o paskui ir Viduržemio jūros šalių sąjunga patyrė akivaizdžią nesėkmę, kelia grėsmę sienos saugumui, kuris yra labai svarbus Europos Sąjungos stabilumui. Sąjunga turi atsakingai spręsti šį sudėtingą klausimą, vertinti tai kaip galimybę ir tenkinti šių šalių pilietinės visuomenės, kuri siekia pilietinės, ekonominės ir socialinės pažangos, keliamus reikalavimus ir sudaryti sąlygas įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę.
4.4 Tokio požiūrio reikėtų laikytis ir viso Afrikos žemyno atžvilgiu, kuriame negalima palikti iniciatyvos Kinijai, vienintelei šaliai, plečiančiai savo įtaką šiame žemyne, ir užmiršti savo atsakomybę, kurią lėmė geografinės ir istorinės priežastys. Su visu šiuo žemynu turėtų būti pasirašytas visuotinis susitarimas.
4.5 Aktyvesnė ir veiksmingesnė Sąjungos išorės politika, kuri iki šiol buvo vykdoma, pasireiškė laipsnišku jos geografinių sienų išplėtimu Rytų ir Pietų kryptimi. Šis procesas dar bus papildytas šiuo metu vykstančiomis derybomis su Balkanų šalimis ir Turkija, kurių negalima atidėti neapibrėžtam laikui: priešingai - derybos turi vykti atvirai, be išankstinio nusistatymo ir abipusio baiminimosi.
4.6 Reikėtų atsižvelgti į abipusius interesus pasirenkant partnerystės su šalimis ar regionais formas siekiant subalansuoto vystymosi, užtikrinančio, kad bendro intereso ir bendrų veiksmų centre būtų žmogus, taip pat nuošalyje neliktų Sąjungos ir jos piliečių strateginiai interesai. ES visada turi remti ir propaguoti Europos socialinio modelio principus ir grįsti savo susitarimus pagrindinėmis teisėmis ir darbo teisės nuostatomis.
4.7 EESRK mano, kad yra politikos sričių, kurios susijusios su ES išorės santykiais ir kuriose pilietinė visuomenė privalo dalyvauti, turint omenyje labai didelį jų poveikį, taip pat ir Sąjungos viduje, pavyzdžiui, teisės, kovos su spekuliacijomis finansų srityje taisyklės, pinigų politika (euras kaip rezervo valiuta ir tarptautinės ekonomikos politikos priemonė), energetikos politika (dažnai naudojama kaip šantažo priemonė), aplinkos, prekybos, apsirūpinimo maistu saugumo, saugumo politika, kova su terorizmu, imigracija, korupcija ir pan.
4.8 Todėl būtų naudinga, kad Komisija, padedama EESRK, suteiktų objektyvios, konkrečios ir veiksmingos informacijos apie išorės politikos srityje ES vykdomus veiksmus, jų reikšmę ir pridėtinę vertę nacionaliniu lygmeniu vykdomų veiksmų atžvilgiu. Dažnai tokios informacijos trūksta arba valstybės narės ją netinkamai pateikia. Šioje srityje taip pat labai svarbus Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas.
4.9 Todėl ES gyventojai gali jaustis klaidinami ir kelti Sąjungos vaidmens ir naudingumo klausimą. Iš tiesų neretai pasitaiko, kad įvairių valstybių narių politikai nesistengia atkreipti dėmesį į Briuselyje atliekamą darbą. Jiems labiau rūpi užsitikrinti trumpalaikį išlikimą, nei įsitraukti į ilgalaikius ir plataus užmojo strateginius projektus.
4.10 Vis dėlto Europos Sąjunga šiandien dar yra harmoningo ir tvaraus vystymosi, kuriuo reikėtų sekti ir kaimyninėms šalims, modelis, grindžiamas teisės, demokratijos ir taikaus sambūvio vertybėmis. Įtikinimu grindžiama ES galia („soft power“) ir jos transformacinė diplomatija („transformational diplomacy“) leido užtikrinti mūsų žemyno stabilumą plečiant demokratinį procesą į daugelį šalių ir kuriant jose gerovę per plėtros ir kaimynystės politiką.
4.11 Tačiau to nepakanka. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Vadovų Taryba teigė, kad „Europos Sąjunga privalo būti veiksmingu pasauliniu subjektu, pasirengusiu dalytis atsakomybe už pasaulio saugumą ir imtis vadovaujamo vaidmens nustatant bendrą atsaką į bendrus iššūkius.“
4.12 Sąjunga yra didžiausia donorė, teikianti pagalbą šalims, kurioms ji reikalinga. Todėl ji turėtų labiau naudotis bendradarbiavimo politika. ES yra pasaulio prekybos lyderė ir pažangiausia aplinkos politikos srityje, kaip rodo neseniai vykęs Kankūno aukščiausio lygio susitikimas. Taigi kartu jos teisė ir pareiga yra aktyviai dalyvauti ir atlikti svarbiausią vaidmenį nustatant naujas daugiašales taisykles.
4.13 Jungtinės Tautos yra aukščiausio lygio tarptautinė organizacija. Turime atnaujinti daugiašalius santykius, kad galėtume įveikti politinius ir ekonominius iššūkius. Reikėtų aktyviai veikti visose tarptautinėse srityse ir iš esmės atnaujinti institucijas, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą, Pasaulio banką, Pasaulio prekybos organizaciją. Be to, G-20 reikėtų suteikti labiau struktūruotą ir aiškesnį vaidmenį siekiant geriau reglamentuoti ekonominius ir finansinius sandorius, ko jau seniai yra prašoma, nesukuriant naujų hierarchijos lygių.
5. Saugumo politika
5.1 Sąjunga parengė bendrą saugumo ir gynybos politiką sukurdama krizių valdymo priemones ir atsižvelgdama į skirtingas valstybių narių pozicijas. Ji privalo atlikti svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį kaimyninėse šalyse. Todėl ji turi reikalauti visų valstybių narių pripažinti taikaus tarptautinio sambūvio principus, jų laikytis ir žinoti, kad pagrindinės teisės yra neginčijamos.
5.2 Jau senai ES tiesiogiai (arba per valstybes nares) dalyvauja įvairiose karinėse ir civilinėse misijose. Iš esmės tai bendras įsipareigojimas, kuris kartais yra tik simbolinio pobūdžio. Reikėtų stiprinti ES turimas priemones, jas naudoti kaip veiksmingo regionų saugumo užtikrinimo priemones ir jas tokiomis pripažinti. ES turi vykdyti konkrečius veiksmus ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą ir vyriausiąjį įgaliotinį, kuris yra Komisijos pirmininko pavaduotojas.
5.3 Saugumo srityje Sąjunga turėtų visų pirma veikti „kaimynystėje“: Rytų Europoje, Kaukaze, Balkanuose, Viduržemio jūros regione ir Afrikoje derindama veiksmus, užtikrinančius stabilumą krizės zonose, dalyvaudama taikos palaikymo misijose, stiprindama institucijas ir prisidėdama prie ekonomikos vystymosi. Pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį šiose zonose ir paskatinti taikų vystymąsi. EESRK jau vykdo labai aktyvią veiklą šioje srityje ir atlieka labai naudingą darbą.
5.4 Net tradicinė valstybių suvereniteto sritis – saugumo ir gynybos politika – dėl šioje srityje priimamų sprendimų galimo strateginio, biudžeto ir socialinio poveikio tampa vis svarbesnė Europos pilietinei visuomenei ir piliečiams.
5.5 Todėl ES ir NATO turi plėtoti ir stiprinti savo strateginę partnerystę, kad galėtų užtikrinti geresnį bendradarbiavimą valdant krizes. Europos Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika yra ne tik svarbiausia BUSP dalis, bet ir neatsiejama nuo naujos strateginės Atlanto aljanso, dėl kurio sprendimas priimtas 2010 m. rugsėjo 20 d. Lisabonoje dalyvaujant aukščiausio lygio NATO ir ES institucijoms, koncepcijos.
6. EESRK vaidmuo
6.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veiklos išorės santykių srityje tikslas - išreikšti organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį į ES prekybos, plėtros, vystymosi ir išorės reikalų politiką.
6.2 EESRK vykdo Europos Sąjungos ir daugelio pasaulio šalių santykių stebėseną, visų prima šalių ir regionų, su kuriais Europos Sąjunga palaiko struktūruotus santykius ir plėtoja ryšius su šių šalių ir regionų pilietine visuomene. Glaudūs santykiai užmegzti su ES nepriklausančių valstybių ekonominiais ir socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis dažniausiai siekiant pateikti pasiūlymus ekonominiais ir socialiniais klausimais ir padėti stiprinti pilietinę visuomenę. Šiuo tikslu priimtos bendros deklaracijos, skirtos politinės valdžios institucijoms.
6.3 Santykiai su kolegomis palaikomi per nuolatinius komitetus. Todėl įsteigti jungtiniai konsultaciniai komitetai su šalimis kandidatėmis (Turkija, Kroatija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija) ir šalimis, kurioms taikomas asociacijos susitarimas (Europos ekonominės erdvės šalys). Sukurtos ryšių grupės Vakarų Balkanų, Rusijos, Japonijos ir Europos kaimyninių šalių rytuose. Be to, tęstinio darbo komitetai dirba su savo kolegomis ryšių srityje su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, su Lotynų Amerika ir Viduržemio jūros šalių sąjungos sistemoje. Reguliariai rengiami pilietinės visuomenės ir Brazilijos bei Kinijos ESRT apskritieji stalai.
6.4 EESK plėtojo reikšmingą veiklą trijose konkrečiose politikos srityse:
— |
vystymosi politikos srityje EESRK reguliariai bendradarbiauja su Europos Komisija pristatydamas organizuotos pilietinės visuomenės indėlį rengiant įvairius Vystymosi generalinio direktorato pasiūlymus: nuomones arba bendrai su AKR šalių pilietinės visuomenės organizacijomis parengtas rekomendacijas, |
— |
ES plėtros srityje EESRK dirba bendradarbiaudamas su šalimis kandidatėmis, su kuriomis įkurti pilietinės visuomenės jungtiniai konsultaciniai komitetai. Šie komitetai įsipareigojo dalytis patirtimi, žiniomis ir informacija apie bendros politikos reikšmę ir veiksmingą acquis communautaire įgyvendinimą ir atlieka Europos Sąjungos ir šių šalių socialinių ir profesinių organizacijų tarpininko vaidmenį, |
— |
prekybos politikos srityje EESRK, būdamas su atitinkamų šalių regionų organizuota pilietine visuomene pariteto pagrindu sukurtų organizacijų tarpininkas ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, stebi derybas ir siekia užtikrinti ES pasirašytų tarptautinių susitarimų ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai stebėseną. Šį tikslą galima pasiekti užtikrinant aktyvesnį dalyvavimą derybose dėl ES tarptautinių susitarimų, kuriuose būtinai turi būti numatytas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas ir veiksmai. |
6.5 Be to, EESRK išsikėlė uždavinį dalyvauti užtikrinant ES ir CARIFORUM valstybių, ES ir Centrinės Amerikos šalių, taip pat ES ir Korėjos prekybos susitarimų stebėseną ir įgyvendinimą. Vis dažnesnės derybos dėl prekybos turėtų sudaryti galimybę gerokai padidinti šį vaidmenį. Komitetas taip pat užtikrina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės įgyvendinimo stebėseną dalyvaudamas specialiuose susitikimuose su Komisija ir bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu, kuris turi teisę (pranc. droit de regard) šias priemones tikrinti.
6.6 Šia veikla Komitetas gali įnešti ypač svarų indėlį siekiant užtikrinti nuoseklesnę ES politiką, kuri daro vis didesnį poveikį tarptautinei politikai ir yra su ja susijusi. Pakanka paminėti glaudžią sąsają tarp bendrojoje rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu vykdomos ekonomikos ir finansų, pinigų, energetikos, aplinkos, prekybos, socialinės, žemės ūkio ir pramonės politikos. EESRK galėtų atlikti ypač naudingą vaidmenį, jei taptų valstybių narių ir ES institucijų veiksmų ir pilietinės visuomenės poreikių tarpininku.
6.7 EESRK mano, kad šie tikslai taip pat turi būti įgyvendinami deramai atstovaujant pilietinei visuomenei ir įgyvendinant ryžtingus veiksmus tarptautinėse organizacijose: Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, TDO ir ekonomikos ir finansų institucijose, kurias jau seniai reikėjo iš esmės pertvarkyti, kad jos atitiktų staigius kasdien vykstančius pokyčius, ir užtikrintų skaidresnius sprendimų priėmimo procesus, kuriems kontroliuoti dažnai trūksta veiksmingų kontrolės sistemų.
6.8 Lisabonos sutartimi visai ES suteikiama galimybė veikti kartu su pilietine visuomene. Tai modelis, su kuriuo reikia supažindinti ir į kurį reikia atkreipti dėmesį tarptautiniu lygmeniu. Remdamasis Sutarties 11 straipsniu, EESRK galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį išorės politikoje prisidėdamas prie dalyvaujamosios demokratijos, kuria grindžiama Sąjunga, kadangi jis atstovauja piliečių diplomatijai ir ją užtikrina, ir iniciatyvų skaidrumo požiūriu. Dėl šių įvairių priežasčių, taip pat turėdamas omenyje iki šiol tarptautiniu mastu atliktą darbą, EESRK mano, kad jis turėtų būti vienas svarbiausių Komisijos partnerių - kaip ir kitų politikos sričių atveju - kuriant išorės politiką ir užtikrinant jos stebėseną per naują Europos Parlamento ir Tarybos diplomatinę tarnybą (EIVT). Šioje srityje EESRK siūlys Europos išorės veiksmų tarnybai parengti dviejų institucijų susitarimo memorandumą, kuris sudarytų sąlygas geriau užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ES išorės politikoje teikiant prašymus parengti nuomones arba taikant kitus reguliaraus konsultavimosi mechanizmus.
6.9 Jau seniai EESRK vykdo aktyvią veiklą tarptautiniu lygmeniu. Jis sukūrė ryšių tinklą su panašiomis institucijomis įvairiose pasaulio šalyse ir gina principus, kuriais grindžiama Sąjunga, bei pilietinės visuomenės interesus ekonomikos, sanglaudos, partnerystės ir kovos su diskriminacija ir socialine nelygybe srityse.
6.10 EESRK prašo užtikrinti didesnį įvairių Europos Komisijos generalinių direktoratų ir kitų ES organų veiklos nuoseklumą. Be to, Komitetas mano, kad į PPO turėtų užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi darbo teisių ir ekonominių bei laisvosios prekybos teisių, kadangi yra šalių, kurios netaikoTDO konvencijų arba visiškai nesilaikopagrindinių TDO standartų. Tokių sprendimų pasekmės turi neigiamo poveikio ES visuomenei, įmonėms ir dirbantiesiems. Todėl EESRK mano, kad ES turėtų laikytis platesnės ir teisingesnės globalizacijos sampratos, kad ekonomikos atgaivinimas neužtikrinant užimtumo netaptų norma.
6.11 EESRK mano, kad organizuota pilietinė visuomenė turi būti aktyviau įtraukta sprendžiant tarptautinės politikos klausimus ir šiuo tikslu Europos išorės veiksmų tarnyba turi palaikyti tiesioginius ryšius su pilietine visuomene ir reguliariai su ja konsultuotis. EESRK nori, kad ES piliečiai būtų deramai informuojami apie tiesiogiai su jais susijusius įvykius. Be to, EESRK galėtų pradėti įgyvendinti su išorės politika susijusią piliečių iniciatyvą, kaip numatyta Sutarties nuostatose.
6.12 Todėl EESRK gali ES lygmeniu paskatinti diskusijas tais klausimais, kurių nepavyksta išspręsti valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, migracijos, energetikos, kaimynystės politikos, aplinkos, demografinių pokyčių, korupcijos, socialinių reikalų, maisto, prekybos, vystymosi ir kitais klausimais.
6.13 EESRK taip pat gali pasiūlyti Europos institucijoms savo patirtį ir gebėjimą analizuoti konkrečios ES politikos klausimus laikantis naujo požiūrio, kuriame atsispindi specifiniai susijusių sektorių poreikiai: socialinės ekonomikos trečiosiose šalyse skatinimas, ūkininkų interesai tarptautinės prekybos maisto produktais srityje, pilietinės visuomenės vaidmuo vystymosi politikoje, tarptautinė vandentvarka, tarptautinė prekyba žemės ūkio produktais pagal PPO, mažosios įmonės, socialinė sanglauda, regioninė integracija ir t. t.
2011 m. spalio 27 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON
(1) Žr. pvz. nuomones dėl atnaujintos Lisabonos strategijos išorės aspekto (OL C 128, 2010 5 18, p. 41–47); „Regioninė integracija siekiant AKR šalių vystimosi“ (OL C 317, 2009 12 23, p. 126–131); dėl tvarumo poveikio vertinimo (TPV) ir Europos Sąjungos prekybos politikos (OL C 218, 2011 7 23, p. 14–18); dėl Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės „Organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmuo“ (OL C 44, 2011 2 11, p. 123–128); dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (OL C 182, 2009 8 4, p. 13–18).