EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011DC0808

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

/* KOM/2011/0808 galutinis */

52011DC0808

/* KOM/2011/0808 galutinis */ KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“


PASIKEITUSIOS APLINKYBėS

Nuo to, kai pradėta įgyvendinti Septintoji bendroji programa (7BP), ekonominė situacija iš esmės pasikeitė. Dėl 2008 m. finansų krizės sukelto ekonomikos nuosmukio siekiant atgaivinti ekonomiką buvo priimta skatinamųjų priemonių paketų. Palengva atsigaudama po ekonomikos nuosmukio, Europa šiuo metu susiduria su valstybių skolų krize ir naujo nuosmukio grėsme. Visos Europos valdžios institucijos turi ryžtingai veikti, kad prisitaikytų prie pasikeitusių aplinkybių. Svarbiausias uždavinys – per trumpą laiką stabilizuoti finansų ir ekonomikos sistemą, tuo pačiu imantis priemonių ateities ekonominėms galimybėms užtikrinti.

Fiskalinė konsolidacija ir struktūrinė reforma yra būtinos Europos konkurencingumui pasaulyje užtikrinti, tačiau vien jų nepakanka. Siekiant išlaikyti aukštą gyvenimo lygį, būtina protingai investuoti, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, ir tuo pačiu spręsti neatidėliotinus visuomenės uždavinius, kaip antai, klimato kaitos, visuomenės senėjimo ar išteklius veiksmingiau naudojančios visuomenės kūrimo.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos padeda kurti naujas darbo vietas, užtikrinti gerovę, gyvenimo kokybę ir visuotines viešąsias gėrybes. Jie padeda pasiekti mokslinių ir technologinių laimėjimų, kad būtų galima spręsti neatidėliotinus uždavinius, su kuriais susiduria visuomenė. Investuojant į šią sritį sukuriama naujoviškų produktų ir paslaugų, dėl kurių atsiveria naujų verslo galimybių. Nors Sąjunga pirmauja pasaulyje įvairių technologijų srityse, ji susiduria su vis didėjančia tiek tradicinių varžovių, tiek kylančios ekonomikos šalių konkurencija, todėl privalo gerinti inovacijų diegimo rezultatus.

Todėl siekiant skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, strategijoje „Europa 2020“[1] moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas didžiausias dėmesys. Tai taikoma ir pagrindiniam tikslui – iki 2020 m. padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki 3 % BVP. ES pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“[2] nustatomi išsamūs veiksmai, skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai skatinti. Tokiame politiniame kontekste Komisijos pasiūlymai dėl ES biudžeto po 2013 m.[3] atspindi jos užmojus investuoti į Europos ateitį, užtikrinant, kad kiekvienas euras duotų kuo daugiau naudos Europos piliečiams.

HORIZONTAS 2020 – SVARBUS žINGSNIS PIRMYN

Sąjungos naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos pavadinimas – „Horizontas 2020“ – atspindi siekį teikti idėjas, skatinti augimą ir kurti darbo vietas. „Horizontas 2020“ bus viena iš svarbiausių priemonių įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, vykdant pagal ją prisiimtus įsipareigojimus ir reaguojant į Europos Tarybos 2011 m. vasario 4 d. išvadas ir 2011 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Inovacijų sąjungos[4].

„Horizontas 2020“ aprėpia visą esamą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, įskaitant mokslinių tyrimų bendrąją programą, su inovacijomis susijusią bendrosios konkurencingumo ir inovacijų programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT)[5] veiklą. Suinteresuotosios šalys plačiai pripažino, kad šis požiūris perspektyvus[6]; jį taip pat 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliucija[7] palaikė Europos Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[8] ir Europos mokslinių tyrimų erdvės komitetas[9].

Programos „Horizontas 2020“ pasiūlymų rinkinį sudaro:

- „Horizontas 2020“[10] pasiūlymas, kuriame nustatyti bendrieji tikslai, logika ir Sąjungos pridėtinė vertė, finansinis paketas ir kontrolės, stebėsenos bei vertinimo nuostatos;

- programai „Horizontas 2020“[11] įgyvendinti skirtos bendros specialiosios programos, kurioje išdėstytos įgyvendinimo sąlygos ir turinys pagal pagrindines veiklos kryptis, pasiūlymas;

- Dalyvavimo ir sklaidos taisyklių[12] bendro rinkinio, kuriame išdėstyti finansavimo ir išlaidų kompensavimo būdai, dalyvavimo sąlygos, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijai ir rezultatų nuosavybės, naudojimo bei sklaidos taisyklės, pasiūlymas ir

- atskiras pasiūlymas dėl programos „Horizontas 2020“ dalies, atitinkančios Euratomo sutartį[13].

Prie šių pasiūlymų pridedami būtini ex-ante poveikio vertinimai[14]. Šį paketą taip pat papildo atskiras EIT reglamento peržiūros pasiūlymas.

Svarbiausios naujovės

„Horizontas 2020“ pasižymi keliomis naujomis ypatybėmis, dėl kurių programa tampa tinkama augimui skatinti ir visuomenės uždaviniams spręsti. Tai yra:

- didelis supaprastinimas – taikoma paprastesnė programos struktūra, parengtas bendras taisyklių rinkinys, taikant paprastą naudoti išlaidų kompensavimo modelį sumažinta biurokratinė našta, sukurtas bendras dalyvių prieigos taškas, sumažintas popierizmas rengiant pasiūlymus, mažiau kontrolės bei auditų siekiant bendro tikslo – 100 dienų sumažinti vidutinį dotacijos išmokėjimo laiką;

- požiūris, pagrįstas galimybe įtraukti naujus dalyvius, įskaitant tuos, kurie turi neįprastų idėjų, užtikrinant, kad puikūs mokslo darbuotojai ir išradėjai iš visos Europos ir už jos ribų galėtų dalyvauti ir dalyvautų;

- mokslinių tyrimų ir inovacijų integravimas, suteikiant sklandų ir nuoseklų finansavimą nuo idėjos iki rinkos;

- daugiau paramos inovacijoms ir glaudžiai su rinka susijusiai veiklai, taip užtikrinant tiesioginę ekonominę paskatą;

- orientacija į verslo galimybių kūrimą, sprendžiant svarbiausias Europos ir kitų šalių žmonėms bendras problemas, t. y. visuomenės uždavinius;

- daugiau galimybių naujiems rinkos dalyviams ir jauniems, daug žadantiems mokslininkams pristatyti savo idėjas ir gauti finansavimą.

IšTEKLIų SUTELKIMAS SVARBIAUSIEMS PRIORITETAMS

Pagal programą „Horizontas 2020“ ištekliai bus nukreipti trims skirtingiems, tačiau vienas kitą papildantiems prioritetams, kai Sąjungos pridėtinė vertė akivaizdi. Šie prioritetai atitinka „Europa 2020“ ir „Inovacijų sąjungos“ prioritetus.

1. Pažangus mokslas . Tai leis padidinti Europos mokslinės bazės lygį ir užtikrinti nuolatinį pasaulinio lygio mokslinių tyrimų srautą, kad būtų garantuotas ilgalaikis Europos konkurencingumas. Bus remiamos geriausios idėjos, ugdomi talentai Europoje, mokslo darbuotojams bus suteikta prieigos prie geriausios tyrimų infrastruktūros galimybė, ir Europa taps patrauklia vieta geriausiems pasaulio mokslo darbuotojams.

Tokiu būdu:

- pasinaudojant Europos mokslinių tyrimų tarybos sėkme bus remiami talentingiausi ir kūrybingiausi asmenys, vykdantys aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus mažai tirtose srityse, ir jų grupės;

- bus finansuojami bendrai vykdomi moksliniai tyrimai, siekiant atverti naujas ir perspektyvias mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis, remiant programos Ateities ir kuriamos technologijos (angl. FET, Future and Emerging Technologies) įgyvendinimą;

- mokslo darbuotojams bus suteiktos puikios galimybės mokytis ir siekti profesinės karjeros įgyvendinant programą Marie Sk ł odowska-Curie veiksmai[15] (Marie Curie veiksmai) ;

- bus užtikrinta, kad pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą) Europoje būtų prieinama visiems Europos ir kitų šalių mokslo darbuotojams.

- Pramonės pirmavimas . Taip bus siekiama, kad Europa būtų patraukli vieta investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas (įskaitant ekologines inovacijas), skatinant tokią veiklą, kurioje sąlygas diktuoja verslo įmonės. Tai paskatins stambias investicijas į svarbiausias pramonės technologijas, padidins Europos bendrovių augimo potencialą, nes joms bus suteiktas atitinkamo lygio finansavimas, ir padės novatoriškoms MVĮ tapti pasaulyje pirmaujančiomis bendrovėmis.

Tokiu būdu:

- bus siekiama pirmauti didelio poveikio ir pramonės technologijų srityje , skiriant specialią paramą IRT, nanotechnologijoms, pažangioms medžiagoms, biotechnologijai, pažangiai gamybai bei perdirbimui ir kosmosui; tuo pačiu metu taip pat remiant kelias sritis apimančius veiksmus, kuriais siekiama pasinaudoti privalumais, gaunamais sujungus keletą didelio poveikio technologijų;

- bus sudarytos palankesnės prieigos prie rizikos kapitalo sąlygos;

- Sąjungos mastu bus teikiama parama inovacijoms diegti MVĮ .

- Visuomenės uždaviniai . Taip atspindimi strategijos „Europa 2020“ politikos prioritetai ir sprendžiamos svarbiausios bendros Europos ir kitų šalių piliečių problemos. Taikant uždaviniais pagrįstą požiūrį bus sutelkti skirtingų sričių, technologijų ir mokslo šakų, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus, ištekliai ir žinios. Tai apims visą veiklą nuo mokslinių tyrimų iki rinkos, naujai orientuojantis į veiklą, susijusią su inovacijomis, kaip antai bandomuosius, demonstracinius projektus, bandymų platformas ir paramą viešiesiems pirkimams ir diegimui rinkoje. Bus užmezgami ryšiai su Europos inovacijų partnerystės projektų veikla.

Finansavimas bus skirtas daugiausia šiems uždaviniams spręsti:

- sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

- maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

- saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

- išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos;

- kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;

- integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.

Bendras „Horizontas 2020“ tikslas bus tvarus vystymasis. Specialų veiksmų klimato kaitos srityje finansavimą papildys finansavimas kitiems konkretiems programos „Horizontas 2020“ tikslams, todėl ne mažiau kaip 60 % viso „Horizontas 2020“ biudžeto bus susiję su tvariu vystymusi, o didžioji šių išlaidų dalis bus skirta abipusiam klimato kaitos ir aplinkosaugos tikslų įtvirtinimui. Tikimasi, kad apie 35 % „Horizontas 2020“ biudžeto bus skirta su klimato kaita susijusioms išlaidoms.

Svarbus vaidmuo teks EIT, kuris į vieną žinių trikampį sujungs pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. EIT visų pirma tai padarys per žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB). Be to, jis užtikrins, kad, taikant tikslingas sklaidos ir žinių dalijimosi priemones, patirtimi būtų pasidalyta ir už ŽIB ribų.

Jungtinio tyrimų centro veikla bus neatskiriama „Horizontas 2020“ dalis; ji padės remiantis konkrečiais faktais aktyviai remti Sąjungos politiką. Ją vykdant bus atsižvelgiama į klientų poreikius bei ateities perspektyvas.

Pagal Euratomo sutartį remtini moksliniai tyrimai ir inovacijos branduolinės energijos srityje suteiks galimybę Sąjungai visų jos valstybių narių naudai plėtoti pažangiausias branduolinės saugos, saugumo, apsaugos nuo radiacijos ir neplatinimo technologijas.

„Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas pagal strateginius tikslus taip pat rodo, kaip jis buvo pritaikytas prie pasikeitusių aplinkybių. „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas:

- yra visiškai suderintas su strategija „Europa 2020“: įgyvendinama „Inovacijų sąjunga“, teikiama pirmenybė skaitmeninei darbotvarkei, įtraukčiai, energetikai, efektyviam išteklių naudojimui, pramonės technologijoms, veiksmams klimato kaitos srityje ir prisidedama prie Sąjungos išorės politikos;

- pirmenybė teikiama išlaidoms, kurios turėtų greitą poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, nes būtų daug investuojama į rizikos kapitalą, MVĮ ir plataus masto bandomuosius ir demonstracinius svarbiausių technologijų projektus;

- toliau investuojama į Europos ateitį: labai skatinama Europos mokslinių tyrimų tarybos veikla, plečiami moksliniai tyrimai ateities ir kuriamų technologijų srityje, suteikiama daugiau galimybių jauniems talentams mokytis, judėti ir siekti profesinės karjeros ir EIT patikimas svarbus vaidmuo;

- pasinaudojama kitais viešaisiais ir privačiais finansavimo šaltiniais, kad kuo greičiau būtų pasiektas 3 % tikslas.

„Horizontas 2020“ bus septynerių metų programa, ir jos įgyvendinimo metu gali įvykti esminių pokyčių ekonomikoje ir politikoje. Todėl siekiant toliau užtikrinti „Horizontas 2020“ aktualumą taip pat reikės atitinkamai koreguoti prioritetus ir išteklius, kai tai bus būtina. Tuo tikslu į pasiūlymą buvo įtrauktos lankstumo sąlygos.

Įgyvendinant „Horizontą 2020“ bus laikomasi strateginio požiūrio į mokslinių tyrimų ir inovacijų programavimą, bus imamasi bendrų veiksmų, o valdymo būdai derinami prie politikos plėtros, tačiau kartu bus peržengiamos tradicinės sektorių politikos ribos. Bus remiamasi patikimais įrodymais, analize ir įžvalga, o pažanga bus vertinama pagal įvairius rodiklius.

Žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo srityje „Horizontas 2020“ teisės aktų paketas visiškai atitinka požiūrį, kurį Europos Parlamento ir Tarybos parėmė priimdami 7BP teisės aktus, kaip išdėstyta 2006 m. Komisijos pareiškime[16].

PRIEIGOS SUPAPRASTINIMAS IR VALDYMO OPTIMIZAVIMAS

„Horizontas 2020“ turi sudominti pažangiausius mokslo darbuotojus ir inovacijas diegiančias įmones. Tam reikia dar labiau supaprastinti dalyviams taikomas taisykles ir procedūras. 7BP tarpinėje vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad reikalingi esminiai žingsniai siekiant tolesnio supaprastinimo, tinkamai suderinant riziką ir pasitikėjimą dalyviais[17].

„Horizontas 2020“ remsis impulsu, kurį davė Komunikatas dėl paprastinimo [18] ir Komisijos sprendimas dėl trijų priemonių, skirtų supaprastinti 7BP įgyvendinimą[19], nes buvo nustatytos naujos svarbios priemonės, kaip raginama 2010 m. lapkričio 11 d. Parlamento rezoliucijoje[20].

Paprastinimu vykdant „Horizontą 2020“ bus siekiama trijų visa apimančių tikslų: mažinti dalyvių administracines išlaidas; spartinti visus pasiūlymų ir dotacijų valdymo procesus ir mažinti finansinių klaidų kiekį.

Paprastinimas bus vykdomas keliais lygmenimis:

- Struktūrinis paprastinimas grindžiamas:

- paprastesne programos struktūra, paremta trimis strateginiais tikslais; tuo būdu dalyviams lengviau nustatyti, kur yra finansavimo galimybių;

- dalyvavimo taisyklių, susijusių su atrankos kriterijais, vertinimu ar INT, bendru rinkiniu, taikomu visiems „Horizontas 2020“ elementams; nukrypti galima tik kai tai pagrįsta konkrečiais poreikiais.

- Bus taikomos tokios paprastesnės finansavimo taisyklės, kuriomis atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių pageidavimą dėl faktinių išlaidų kompensavimo:

- paprastesnis tiesioginių išlaidų kompensavimas, plačiau pripažįstant naudos gavėjų taikomus apskaitos metodus;

- galimybė taikyti vienetinį personalo išlaidų skaičiavimo būdą (vidutinės personalo išlaidos), įskaitant atlyginimo negaunančius MVĮ savininkus;

- supaprastinta laiko apskaita, kai pateikiamos aiškios ir paprastos būtiniausios sąlygos; visų pirma darbuotojų, užsiimančių vien programos „Horizontas 2020“ projekto įgyvendinimu, prievolės vesti laiko apskaitą panaikinimas;

- netiesioginės išlaidos dengiamos taikant vieną nustatytą normą, bendrai taikomą tiesioginėms išlaidoms, taip pašalinant pagrindinę finansinių klaidų ir komplikuotumo priežastį;

- viena bendra kompensavimo norma visiems to paties projekto dalyviams ir veiksmams;

- vienkartinės išmokos, prizai, rezultatais pagrįstas finansavimas konkrečiose srityse, kai tai pasiteisina.

- Peržiūrėjus kontrolės strategiją bus geriau suderinta pasitikėjimas ir kontrolė, taip pat rizikavimas ir rizikos vengimas ir tuo tikslu bus:

- plačiau panaudojamas garantijų fondas visiems veiksmams pagal „Horizontas 2020“ ir ex-an te finansinio pajėgumo patikrinimus taikant tik koordinatoriams;

- mažinamas finansinių ataskaitų sertifikatų skaičius ir reikalaujama tik vieno tokio sertifikato iš vieno naudos gavėjo projekto pabaigoje;

- mažinama dalyviams tenkanti audito našta laikantis ex-post kontrolės strategijos, ypatingą dėmesį skiriant rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui, vieno audito koncepcijai ir ex-post auditų senaties termino sumažinimui nuo penkerių iki ketverių metų;

- dėl šio persvarstyto požiūrio visu programavimo laikotarpiu auditas turėtų būti taikomas ne daugiau kaip 7 % „Horizontas 2020“ naudos gavėjų.

Kartu Komisija toliau paprastins, derins ir spartins su programų ir projektų įgyvendinimu susijusias procedūras ir procesus. Bus laikomasi naujo požiūrio į komitologiją, kai didelis dėmesys skiriamas programų komitetų dalyvavimui diskusijose dėl strateginio planavimo ir dėl sąsajų su nacionaliniu mastu finansuojama veikla užtikrinimo. Be to, Komisija pasinaudos pažanga, padaryta gerinant įgyvendinimo kokybę ir didinant veiksmingumą bei nuoseklumą; tuo tikslu ji pasinaudos bendra patogia IT platforma, suteikiančia dalyviams „vieno langelio“ principu pagrįstą prieigą („e. Horizontas 2020“) ir imsis tolesnių veiksmų, kad Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas būtų perkeltas išorės įstaigoms. Šiuo atžvilgiu, esamų vykdomųjų agentūrų naudojimas bus optimizuotas, be kita ko, perskirstant užduotis, kad būtų užtikrinta didesnė specializacija.

Komisijos nuomone, pasinaudojus visais šiais elementais, vidutinį dotacijos išmokėjimo pagal „Horizontas 2020“ programą laiką galima sumažinti 100 dienų, palyginti su dabartine situacija.

Taip pat bus toliau laikomasi partnerystės politikos remiantis Sutarties 185 ir 187 straipsniais. Be to, svarbi eksternalizavimo pastangų dalis – platesnis finansinių priemonių naudojimas, remiantis šiuo metu kuriamomis skolų ir nuosavo kapitalo platformomis. EIT, kruopščiai planuodamas savo veiklą, savo darbą tinkamai priderins prie „Horizontas 2020“ prioritetų. Jis didins ŽIB skaičių ir imsis veiklos, susijusios su sklaida ir dalijimusi žiniomis, todėl galės valdyti didesnį biudžetą negu dabar.

PLATUS IR NUOSEKLUS POžIūRIS į INOVACIJAS

Pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ išryškinamas poreikis plėtoti Europoje savitą požiūrį į inovacijas, paremtą jai būdingomis vertybėmis. Vykdant programą „Horizontas 2020“ bus laikomasi plataus požiūrio į inovacijas, kuris neapsiriboja naujų produktų pateikimu rinkai, bet apima ir procesus, sistemas ar kitus metodus, taip pat pripažįstant Europos stipriąsias puses dizaino, kūrybingumo, paslaugų srityse ir socialinių inovacijų svarbą. Šios veiklos finansavimas bus suderintas su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rėmimu.

Didesnė parama bus teikiama inovacijų (įskaitant ir viešojo sektoriaus) pateikimui į rinką. Tuo tikslu bus vykdoma daugiau koncepcijos įrodymo, bandomųjų ir demonstracinių projektų. Tam reikės geriau panaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą, taip pat nustatyti techninius standartus, vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir gerinti paskolų ir nuosavo kapitalo finansavimą. Nauji metodai, kaip antai skatinamieji prizai, kuriais atlyginama už konkrečių tikslų pasiekimą, skatins dalyvauti daugiau išradėjų. Įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės projektus bus kovojama su inovacijoms trukdančiomis techninėmis, teisinėmis ir veiklos kliūtimis Europoje, taip sukuriant stiprias pasiūlos ir paklausos priemonių sąsajas.

Svarbiausios naujovės dažnai gimsta iš nenumatytų atradimų arba naujoviškai pritaikius esamas ir kuriamas technologijas. „Horizontas 2020“ sudarys sąlygas šviesiausiems ir kūrybiškiausiems Europos mokslininkams išplėsti žinių ribas ir taip sustiprins tokią „iš vietos iniciatyva grindžiamą veiklą, kaip antai ERC ir ATK, Marie Curie veiksmai ir speciali MVĮ priemonė. Be to, kiekvieno visuomenės uždavinio temos aprašymai kvietimuose teikti pasiūlymus suteiks dalyviams daugiau galimybių siūlyti jų pačių pasirinktus inovacinius sprendimus.

Laikantis nuoseklaus požiūrio į visas „Horizontas 2020“ sudedamąsias dalis, bus skatinamas keitimasis idėjomis ir planais. Bus taikomos tos pačios taisyklės, todėl dalyviai galės greitai pereiti iš vienos dalies į kitą. Bus numatyti jungiamieji veiksmai, skirti tam, kad vienos dalies projektai ir rezultatai būtų susieti su susijusiais projektais kitose dalyse.

Reikės vykdyti bendrą veiklą, apimančią įvairias „Horizontas 2020“ dalis, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklią jungtį tarp paramos didelio poveikio ir pramonės technologijoms ir jų taikymo sprendžiant visuomenės uždavinius. Priimtos konkrečios sąlygos šiam požiūriui įgyvendinti ir kelias sritis apimantiems veiksmams skatinti, įskaitant galimybę veiksmingai derinti biudžetus.

Laikantis Didelio poveikio technologijų (KET) aukšto lygio grupės[21] rekomendacijų, tikslas „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityje“ suteikia galimybę KET laikyti svarbiausiu „Horizontas 2020“ prioritetu, atkreipiant dėmesį į jų svarbą ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Specialus 6 663 mln. EUR biudžetas bus skirtas tokioms didelio poveikio technologijoms kaip fotonika, mikroelektronika ir nanoelektronika, nanotechnologijos, pažangios medžiagos, biotechnologijos ir pažangi gamyba bei perdirbimas. Laikantis šio integruoto požiūrio į KET, bus teikiama speciali parama veiklai, kurią vykdant pasinaudojama privalumais, gaunamais sujungus keletą KET, visų pirma remiant plataus masto bandomuosius ir demonstracinius projektus.

MVĮ DALYVAVIMO SKATINIMAS

Pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ apima įsipareigojimą užtikrinti aktyvų MVĮ dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“. VMĮ turi didžiulį inovacijų kūrimo potencialą ir yra labai paslankios, todėl gali sukelti technologijų perversmus ir pateikti rinkai naujoviškų paslaugų. Jei norima, kad „Horizontas 2020“ padėtų sparčiai augančioms įmonėms tapti tarptautinėmis bendrovėmis, būtina stiprinti požiūrį į MVĮ, taip pat skatinti labai mažų įmonių dalyvavimą.

Pagal programą „Horizontas 2020“ laikomasi integruoto požiūrio į MVĮ. Dėl šio požiūrio tikimasi, kad maždaug 15 % viso bendro visiems visuomenės uždaviniams spręsti ir didelio poveikio bei pramonės technologijoms skirto biudžeto bus skirta MVĮ. Įvairios „Horizontas 2020“ naujovės skatins dalyvauti MVĮ.

Paprastinimas bus visų pirma naudingas MVĮ, nes joms dažnai trūksta išteklių pakelti didelę administracinę naštą. Tuo tikslu taip pat bus įvestas „vieno langelio“ principas MVĮ, norinčioms dalyvauti programoje „Horizontas 2020“. Didesnis dėmesys inovacijų veiklai taip pat skatins MVĮ aktyviau dalyvauti, nes tokia veikla yra tiesiogiai su jomis susijusi.

Šias horizontalias priemones papildys konkrečiai MVĮ skirtos priemonės ir tokiu būdu parama, kuri anksčiau buvo teikiama per kelias programas, bus teikiama taikant nuoseklų priemonių rinkinį.

Pirma, nauja MVĮ priemonė, paremta SBIR (angl. Small Business Innovation Researh )[22] modeliu, kurio principai aprašyti programos dalyje „Inovacijų diegimas MVĮ“, bus nuosekliai naudojama sprendžiant visus visuomenės uždavinius, taip pat didelio poveikio bei pramonės technologijoms. Ši priemonė suteiks galimybę MVĮ pristatyti savo novatoriškiausias idėjas, kurios padės spręsti Sąjungos masto uždavinius. Ši priemonė atitiks visų MVĮ, teikiančių novatoriškus konkrečių uždavinių sprendimus, poreikius, nepriklausomai nuo to, ar tai bus aukštosiomis technologijomis ir moksliniais tyrimais grindžiamos ar socialinės ir paslaugomis grindžiamos inovacijos, nes:

- kreiptis dėl finansavimo galės tik MVĮ. Jos gali dalyvauti drauge su kitais partneriais, bet pagrindinė šios priemonės naujovė yra ta, kad ja gali būti remiami vieno dalyvio projektai;

- parama bus teikiama įvairiais etapais. Galimybių studijos etape bus galima įvertinti projekto galimybes. Pagrindinė dotacija suteiks galimybę MVĮ imtis projekto, išsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir reikalui esant pavesti užduotis kitiems. Tolesnė parama bus teikiama netiesiogiai, teikiant tokias paslaugas kaip pagalba gaunant prieigą prie rizikos kapitalo, inovacijų rėmimas ar viešieji pirkimai.

Antra, veikla, skirta tyrimams imlioms MVĮ, yra įtraukta į programos dalį „Inovacijų diegimas MVĮ“. Tai parems kitą schemos Eurostars [23] etapą, įgyvendinamą kartu su valstybėmis narėmis[24]. Kartu bus taikomos priemonės, skirtos MVĮ inovaciniams gebėjimams, kaip antai tinklų kūrimo ir tarpininkavimo, stiprinti, be to, MVĮ galės perimti technologijas ir užmegzti ryšius su mokslo darbuotojais ir išradėjais visoje Europoje.

Trečia, įgyvendinant tikslą „Prieiga prie rizikos kapitalo“ bus orientuojamasi į MVĮ, kaip paragino Europos Vadovų Taryba. Taikant skolos priemonę bus užtikrinta dar didesnė orientacija į MVĮ, nes nacionaliniu ir regionų lygmeniu bus bendradarbiaujama su finansų tarpininkais. Nuosavo kapitalo priemonė bus daugiausia skirta investicijoms pradiniame etape, tačiau bus galimybė ją išplėsti ir investuoti augimo etape kartu su nuosavo kapitalo priemone pagal Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programą.

Nuosavo kapitalo priemonė ir su MVĮ susijusi skolos priemonės dalis bus įgyvendintos kaip dvejų ES finansinių priemonių, kuriomis teikiamas nuosavas kapitalas ir skola MVĮ MT&I ir augimui paremti kartu su nuosavo kapitalo ir skolos priemonėmis pagal Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programą, dalis.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Siekiant veiksmingai įgyvendinti daugelį konkrečių „Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tai ypač pasakytina apie visus programos „Horizontas 2020“ visuomenės uždavinius, kurie turi būti sprendžiami pasaulio mastu. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat yra būtinas mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų ir bazinių tyrimų srityse, siekiant pasinaudoti kylančių mokslo sričių ir technologijų galimybėmis. Siekiant stiprinti tokį tarptautinį bendradarbiavimą, būtina skatinti tarptautinį mokslo darbuotojų ir išradėjų mobilumą. Tarptautiniu lygiu vykdoma veikla taip pat yra svarbi siekiant didinti Europos pramonės konkurencingumą, tuo tikslu skatinant naujų technologijų įsisavinimą ir prekybą jomis, pavyzdžiui, kuriant visame pasaulyje taikytinus standartus bei gaires ir skatinant pripažinti Europos sprendimus ir juos taikyti už Europos ribų.

Tarptautinio bendradarbiavimo pagal programą „Horizontas 2020“ tikslas bus didinti Sąjungos mokslinių tyrimų pažangumą ir patrauklumą, drauge spręsti pasaulinius uždavinius ir remti Sąjungos išorės politiką. Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą pagal programą „Horizontas 2020“ daugiausia dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su trimis didelėmis šalių grupėmis:

1) pramoninės ir kylančios ekonomikos šalys;

2) dėl narystės ES besiderančios ir kaimyninės šalys ir

3) besivystančios šalys.

Reikalui esant programa „Horizontas 2020“ bus skatinamas bendradarbiavimas regiono ar daugiašaliu lygmeniu. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra labai svarbus Sąjungos visuotinių įsipareigojimų aspektas ir jam tenka svarbus vaidmuo Sąjungos partnerystėje su besivystančiomis šalimis, kurioms dažnai tenka neproporcinga pasaulinių uždavinių našta. Toks bendradarbiavimas skatins integracinį augimą ir pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir kitų tarptautinio tvaraus vystymosi tikslų.

Programa „Horizontas 2020“ toliau bus vykdoma laikantis atvirumo principo, tuo pačiu skatinant suteikti prieigą prie trečiųjų šalių programų. Be to, keletas tikslinių priemonių bus įgyvendinta laikantis strateginio požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą, pagrįstą bendru interesu ir abipuse nauda, ir skatinant koordinavimą ir sąveiką su valstybių narių vykdoma veikla. Specialios paramos priemonės, skirtos strateginiam požiūriui ir prioritetų nustatymo procesui paremti, yra įtrauktos į tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.

PAžANGOS SKLEIDIMAS IR DALYVIų SKAIčIAUS DIDINIMAS

Pagal „Horizontas 2020“ finansavimas toliau bus skiriamas remiantis kvietimais teikti pasiūlymus ir nepriklausomu nuopelnais grindžiamu tarpusavio vertinimu; bus atrenkami tik geriausi projektai, visiškai nepriklausomai nuo jų geografinio išsidėstymo.

Tačiau tokį požiūrį reikia paremti papildomomis priemonėmis, skirtomis užtikrinti, kad „Horizontas 2020“ būtų atviras plačiam dalyvių ratui, įskaitant naujas įmones, ir kad svarbiausia būtų pažanga, nepaisant to, kur ji būtų užtikrinama. Kad talentas tobulėtų, jį reikia puoselėti ir remti, sudarant galimybę visos Europos mokslo darbuotojams ir išradėjams pasinaudoti „Horizontas 2020“ priemonėmis, tinklais ir finansavimu. Tam taip pat reikia kurti glaudžias sąsajas su veikla aukštojo mokslo sektoriuje, pirmiausia „ Erasmus visiems“ programomis ir žinių sąjungomis.

Ir per 7BP, ir per Sanglaudos politikos fondus teikiamas Sąjungos finansavimas padėjo kurti pažangą ir skleisti ją visoje Europoje. 7BP specialiosios programos „Pajėgumai“ veikla pagal projektus „Žinių regionai“ ir „Mokslinių tyrimų potencialas“ sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau akivaizdu, kad panašius veiksmus būtų naudingiau vykdyti pagal Sanglaudos politiką[25].

Todėl Komisija siūlo aiškiau paskirstyti darbus tarp „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų ir kartu stiprinti jų sąveiką. Parama regionams ugdant mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus bus teikiama vykdant Sanglaudos politiką, kuri padės įgyvendinti išmanios specializacijos koncepciją ir kurioje bus numatytos priemonės, kad visos Europos mokslo darbuotojai ir išradėjai galėtų tobulėti.

Papildomos priemonės pagal programą „Horizontas 2020“ bus skirtos pritraukti daugiau dalyvių visose programos dalyse. Tam reikės užtikrinti geresnį koordinavimą, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp dviejų Sąjungos finansavimo programų. Įgyvendinant tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, bus remiamas politikos mokymasis ir konsultacijos siekiant reformuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką. Tuo tikslu bus kuriami tinklai ir vykdomi poriniai projektai, kuriais stiprinami visų valstybių narių ir regionų mokslo darbuotojų ir išradėjų ryšiai. Taip pažangos siekimas, kuris yra programos „Horizontas 2020“ skiriamasis ženklas, kartu su struktūrinių fondų gebėjimų stiprinimo elementais suteiks galimybę besivystančiuose regionuose rastis ir plisti pažangos židiniams. Jie didins atitinkamų regionų tarptautinį patrauklumą ir bus tolesnės ekonominės plėtros koordinavimo centrai. Šiuo požiūriu taip pat reikėtų atsižvelgti į ypatingas atokiausių regionų sąlygas.

EUROPOS MOKSLINIų TYRIMų ERDVėS SUKūRIMAS

Būtina skubiai baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kad būtų išvengta brangiai kainuojančio ir bereikalingo veiklos dubliavimo. Tam reikia sukurti tikrą bendrąją žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinką, suteikiančią galimybę mokslo darbuotojams, mokslinių tyrimų institutams ir įmonėms judėti, konkuruoti ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu. Likusios spragos bus šalinamos per EMTE sistemą, kurią Komisija pristatys 2012 m.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ bus sustiprinta parama, skirta mokslo darbuotojų karjerai ir jų mobilumui skatinti (taip pat per Marie Curie veiksmus), tinklų kūrimui ir plataus masto mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimui užtikrinti, taip pat virtualiajai EMTE sukurti („Mokslinių tyrimų infrastruktūra“) Siekiant didinti mokslo darbuotojo karjeros patrauklumą, programoje „Horizontas 2020“ deramas dėmesys bus skirtas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksui kartu su kitomis svarbiomis nuorodų sistemomis, nustatytomis kuriant EMTE; tuo pačiu atsižvelgiama į jų savanorišką pobūdį. Bus imtasi tolesnių veiksmų kuriant atvirą prieigą, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų prieinami tiems, kuriems jų reikia. Todėl taip pat reikės imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios moterims siekti sėkmingos mokslinės karjeros. Komisija yra įsipareigojusi pasiekti, kad 40 % jos patariamųjų struktūrų darbuotojų būtų moterys; ji užtikrins, kad lyčių skirtumai atsispindėtų kvietimų teikti pasiūlymus turinyje ir, jei reikia, vertinimo procese. Aktyvesnis moterų dalyvavimas pagerins mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybę ir tuo pačiu padės spręsti esamo aukštos kvalifikacijos patyrusių mokslininkų, kurių reikia, kad būtų užtikrintas didesnis Europos konkurencingumas ir ekonomikos augimas, stygiaus klausimą.

Įgyvendinant tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ bus remiamas politikos koordinavimas visoje Europoje, užtikrinant tvirtą duomenų pagrindą, kuris padėtų valstybėms narėms įgyvendinti tinkamus politikos derinius. Naujovė yra tai, kad darbo programose bus pateikiama informacija apie tai, kaip užtikrinamas koordinavimas su nacionaliniu mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu, ir tai galės būti aptariama programų komitetuose.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ bus remiami metodai, skirti kitiems finansavimo šaltiniams sutelkti ir panaudoti, pasinaudojant supaprastinta „ERA-NET“ schema, kuria teikiama parama nuo nacionalinių programų koordinavimo iki bendrų kvietimų teikti pasiūlymus bendro finansavimo. Atsižvelgiant į BP7 patirtį bei vertinimą ir į finansinių reglamentų pakeitimus, aiškus bendrų programų pagal 185 straipsnį ir bendrų įmonių pagal 187 straipsnį kriterijų rinkinys suteiks galimybę imtis įvairesnių iniciatyvų.

Bendro programavimo iniciatyvos (BPI) yra svarbus žingsnis į priekį telkiant išteklius, kad būtų sukaupta kritinė masė sprendžiant bendrus valstybių narių uždavinius. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ bus lengviau sudaryti BPI strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes. Kai BPI sprendžiami uždaviniai atitinka „Horizontas 2020“ prioritetus, tolesnei paramai teikti galima panaudoti „ERA–NET“ arba bendrą finansavimą. Iniciatyvos pagal naująjį 185 straipsnį bus svarstomos tik jei bus aiškus valstybių narių įsipareigojimas, jei BPI parodys gebėjimą bendradarbiauti plačiu mastu ir jei iniciatyva bus tokio masto ir aprėpties, kad būtų galima visiškai integruoti nacionalines programas.

Remiantis viešojo ir privataus sektorių partnerysčių patirtimi vykdant Europos ekonomikos atkūrimo planą, atsiras daugiau galimybių įgyvendinti tokius partnerystės projektus netaikant naujų teisinių procedūrų. Tai sudarys sąlygas sklandžiai įgyvendinti tokias iniciatyvas, tuo pačiu užtikrinant aiškesnį vaidmenų ir atsakomybės pasiskirstymą.

BENDRų SIEKIų įGYVENDINIMAS

Europos mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kaip investuojami jų pinigai. Kadangi moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs žmonių ateičiai, svarbu atkreipti plačiosios visuomenės dėmesį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, finansuojamus per programą „Horizontas 2020“, visų pirma atskleidžiant Sąjungos mastu vykdomų veiksmų pridėtinę vertę. Tai didins visuomenės supratimą, skatins jos atstovus dalyvauti ir diskutuoti. Todėl informavimo ir komunikacijos priemonės bus neatskiriama „Horizontas 2020“ įgyvendinimo dalis.

Šios priemonės taip pat bus skirtos informuoti politikos formuotojus, bendroves, išradėjus ir kitus mokslo darbuotojus apie mokslinių tyrimų rezultatus, be kita ko, skatinant atvirą prieigą.

Norint įgyvendinti mūsų bendrus uždavinius, kuriais grindžiama strategija „Europa 2020“ ir pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, būtina plataus užmojo politika. Komisija yra įsitikinusi, kad programos „Horizontas 2020“ pasiūlymas ir susijusios esminės permainos suteiks galimybę Sąjungos biudžetui atlikti svarbų vaidmenį skatinant Europai reikalingus esminius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos pokyčius. Planuojama, kad programa „Horizontas 2020“ bus įgyvendinama iki šio dešimtmečio pabaigos. Jos projektai bus vykdomi dar ir kitą dešimtmetį, o finansavimo poveikis turėtų būti jaučiamas dar ilgiau. Todėl tai iš tiesų yra investicija į ateitį.

[1] COM(2010) 2020.

[2] COM(2010) 546.

[3] COM(2011) 500.

[4] P7 TA (2011) 0236.

[5] Branduolinės energijos srityje vykdoma veikla sudaro „Horizontas 2020“ dalį, tačiau jai taikomas atskiras pasiūlymas pagal Euratomo sutartį. ITER finansavimas bus vykdomas ne iš ES biudžeto ir jam bus taikoma papildoma programa.

[6] http://ec.europa.eu/research/horizon2020/pdf/consultation-conference/summary_analysis.pdf

[7] EP rezoliucija 2011/2107 (INI).

[8] CESE 1163/2011.

[9] ERAC 1210/11.

[10] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) pasiūlymas, COM(2011) 809.

[11] Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2010 m.), įsteigimo, pasiūlymas, COM(2011) 811.

[12] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, pasiūlymas, COM(2011) 810.

[13] Tarybos reglamento dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), pasiūlymas, COM(2011) 812.

[14] SEC(2011) 1427 ir SEC(2011) 1428.

[15] Šiuo pavadinimu Komisija išreiškia pagarbą garsiai Nobelio premiją laimėjusiai mokslininkei ir nepaprastam jos indėliui į Europos mokslo pažangą

[16] 2006 m. gruodžio 30 d. OL L412

[17] http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/other_reports_studies_and_documents/fp7_interim_evaluation_expert_group_report.pdf

[18] COM(2010) 0187.

[19] 2011 m. sausio 24 d. C(2011) 174.

[20] P7 TA (2011) 0401

[21] http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/ict/files/kets/hlg_report_final_en.pdf

[22] Smulkiojo verslo inovacijų moksliniai tyrimai, http://www.sbir.gov

[23] http://www.eurostars-eureka.eu/

[24] http://www.eurekanetwork.org/

[25] 7BP, KIP ir Sanglaudos politikos fondų sinergijos ekspertų grupė, ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/docs/seg-final_en.pdf.

Top