EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011DC0109

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Energy Efficiency Plan 2011

52011DC0109




[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.3.8

KOM(2011) 109 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas

SEK(2011) 280 galutinisSEK(2011) 277 galutinisSEK(2011) 275 galutinisSEK(2011) 276 galutinisSEK(2011) 278 galutinisSEK(2011) 279 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas

1. Naujas efektyvaus energijos vartojimo planas

Efektyvus energijos vartojimas – strategijos „2020 m. Europa. Pažangus, tvarus ir integracinis augimas“[1] ir perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos pagrindas. Efektyvus energijos vartojimas[2] – vienas iš rentabiliausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Daugeliu aspektų efektyvesnis energijos vartojimas gali būti vertinamas kaip didžiausias Europos energijos išteklius[3]. Todėl Sąjunga siekia iki 2020 m. savo pirminės energijos suvartojimą, palyginti su prognozėmis, sumažinti 20 %[4], ir todėl šis tikslas, kaip viena iš svarbiausių priemonių mūsų ilgalaikiams energijos ir klimato tikslams pasiekti, įtrauktas į Komisijos komunikatą „Energetika 2020“[5].

Siekiant šio tikslo imtasi svarbių veiksmų, visų pirma prietaisų ir pastatų rinkose[6]. Tačiau, Komisijos skaičiavimu, ES 20 % planinį rodiklį greičiausiai pasieks tik perpus[7]. Kad šį planinį rodiklį būtų galima pasiekti, ES veiksmų turi imtis jau dabar. Todėl Komisija, atsiliepdama į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos kvietimą imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų panaudotas didesnio energijos taupymo pastatuose, transporte ir produktuose bei procesuose potencialas[8], parengė šį išsamų naują Efektyvaus energijos vartojimo planą.

Kad būtų užtikrintas politikos suderinimas, įvertinti kompromisai tarp politikos sričių ir pasinaudota galima sąveika, planas bus įgyvendinamas atsižvelgiant į kitus politikos veiksmus pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“[9], įskaitant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą[10]. Efektyvaus energijos vartojimo priemonės bus įgyvendintos siekiant platesnio ES efektyvaus išteklių naudojimo tikslo, apimančio efektyvų visų gamtos išteklių naudojimą ir aukštų aplinkos apsaugos standartų užtikrinimą.

Visiškai įgyvendintos esamos ir naujos priemonės leis iš esmės pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą ir gali sudaryti sąlygas kiekvienam namų ūkiui kasmet sutaupyti iki 1000 EUR[11], didinti Europos pramonės konkurencingumą, sukurti iki 2 mln. darbo vietų[12] ir 740 mln. t. kasmet sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų[13].

Didžiausios energijos taupymo galimybės siejamos su pastatais . Plane dėmesys sutelktas į priemones, kuriomis siekiama paskatinti viešųjų ir privačių pastatų renovacijos procesą ir pagerinti pastatuose naudojamų komponentų ir prietaisų energinį naudingumą. Jame skatinamas pavyzdinis viešojo sektoriaus vaidmuo, siūloma paspartinti viešųjų pastatų atnaujinimo tempą nustatant įpareigojantį planinį rodiklį ir nustatyti viešajam finansavimui taikytinus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus. Be to, plane numatyta įpareigoti komunalines įmones klientams suteikti galimybę mažinti energijos vartojimą.

Antras pagal turimą potencialą – transporto sektorius. Apie tai bus kalbama rengiamoje baltojoje knygoje apie transportą.

Siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą pramonėje , bus užtikrinami pramonės įrangos efektyvaus energijos vartojimo reikalavimai, gerinamas MVĮ informavimas ir imamasi priemonių energijos vartojimo auditui ir energijos valdymo sistemoms diegti. Be to, siūloma didinti elektros energijos ir šilumos gamybos efektyvumą, užtikrinant, kad plane būtų numatytos efektyvaus energijos vartojimo priemonės visoje energijos tiekimo grandinėje.

Efektyvaus energijos vartojimo planiniai rodikliai – veiksmingas būdas paskatinti reikiamą veiklą ir sukurti palankią politinę aplinką. Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir pradėjus taikyti Europos semestrą, sudarytos naujos veiklos valdymo aplinkybės ir numatyta papildomų priemonių, kad ES galėtų tinkama linkme nukreipti savo pastangas efektyvaus energijos vartojimo srityje. Todėl Komisija siūlo planinius rodiklius nustatyti dviem etapais. Pirmame etape šiuo metu valstybės narės nustato nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo planinius rodiklius ir programas. Šie kiekvienos valstybės narės orientaciniai rodikliai ir pastangos bus įvertinti siekiant nustatyti, kiek tikėtina, kad bus pasiektas bendras ES rodiklis, ir kiek atskirų šalių pastangos atitinka bendrus tikslus. Komisija rems valstybes nares ir teiks joms priemones, kurios padėtų kurti efektyvaus energijos vartojimo programas, taip pat atidžiai stebės, kaip jos įgyvendinamos pagal Komisijos persvarstytą teisinę bazę laikantis strategijos „Europa 2020“ standartų. 2013 m. Komisija pateiks gautų rezultatų vertinimą ir įvertins, ar visos programos kartu leis pasiekti Europos 20 % tikslą. Jei iš 2013 m. peržiūros rezultatų paaiškės, kad bendro ES planinio rodiklio pasiekti greičiausiai nepavyks, tai antrame etape Komisija pasiūlys nustatyti teisiškai įpareigojančius 2020 m. nacionalinius tikslus. Tada, kaip ir atsinaujinančiosios energijos atveju, reikėtų atsižvelgti į valstybių narių pradinę padėtį, jų ekonominės veiklos rezultatus ir šioje srityje įgyvendintus pirmuosius veiksmus.

Šis planas pagrįstas Europos Parlamento pranešimu savo iniciatyva apie daugelio suinteresuotųjų šalių efektyvų energijos vartojimą[14], daugelio suinteresuotųjų šalių indėliu ir patirtimi, įgyta įgyvendinant 2006 m. Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą. Komisija apskaičiavo, kad jau įgyvendinamos priemonės, kartu su šiame plane pateikiamomis priemonėmis, turėtų padėti pasiekti 20 % planinį rodiklį. Pagrindinis šio plano principas – pasiūlyti griežtų įpareigojančių priemonių nenustatant įpareigojančių nacionalinių planinių rodiklių.

Šio plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo glaudaus ES institucijų, valstybių narių ir visų susijusių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo. Komisija tikisi, kad visos suinteresuotosios šalys aktyviai dalyvaus įgyvendinant šią plataus užmojo iniciatyvą.

2. Viešojo sektoriaus pavyzdys

Viešasis finansavimas sudaro 17 %[15] ES BVP. Viešojo sektoriaus subjektų turimi ar užimami pastatai sudaro apie 12 % ES pastatų fondo[16]. Labai svarbu siekti efektyvesnio energijos vartojimo viešajame sektoriuje vykdant viešuosius pirkimus, atnaujinant viešuosius pastatus ir skatinant didelį miestų ir gyvenviečių aktyvumą šioje srityje. Viešajame sektoriuje gali būti sukurta naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų, paslaugų ir verslo modelių rinkų. Valstybės narės privalo reformuoti energijos vartojimą skatinančių subsidijų sistemą ir, pavyzdžiui, tas subsidijas skirti energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliaus problemai spręsti.

- Efektyvus energijos vartojimas ir viešasis finansavimas

Viešąjį finansavimą skiriant efektyviu energijos vartojimu grindžiamiems produktams, transporto būdams, pastatams, veiklai ir paslaugoms, padedama mažinti valdžios institucijų sąskaitas už energiją ir efektyviau panaudojamos lėšos. Viešąjį pirkimą siedama su aplinkos gerinimu, Komisija kuria viešojo pirkimo kriterijus, kuriuose atsižvelgiama į efektyvų energijos vartojimą[17]. Be to, viešosios organizacijos, kurioms taikomos ES viešojo pirkimo direktyvos, pirkdamos transporto priemones[18] ar biuro įrangą[19] jau privalo atsižvelgti į efektyvaus energijos vartojimo kriterijus. Nuo 2019 m. tai bus taikoma ir naujiems sektoriaus pastatams, kuriuose turės būti pasiektas beveik nulinės energijos naudingumo lygis[20]. Siekdama šį principą pritaikyti plačiau, Komisija siūlo, kad aukšti efektyvaus energijos vartojimo standartai būtų sistemiškai taikomi, kai valdžios institucijos perka prekes (pvz. IRT įrangą), paslaugas (pvz., energetikos) ir darbus (pvz., pastatų atnaujinimo).

- Viešųjų pastatų renovavimas

Viešosios organizacijos turėtų rodyti pavyzdį ir užtikrinti didelį savo pastatų energinį naudingumą. Kad tai būtų pasiekta, valdžios institucijos turėtų siekti, kad renovacijos mastas bent padvigubėtų. Todėl Komisija pateiks teisės aktą[21], pagal kurio nuostatas bus reikalaujama, kad valdžios institucijos kasmet atnaujintų bent 3 % savo pastatų (pagal patalpų plotą), t. y. beveik dukart daugiau, nei šiuo metu atnaujinama viso Europos pastatų fondo pastatų[22]. Po kiekvieno atnaujinimo pastatai turėtų patekti tarp 10 % geriausių nacionalinio pastatų fondo objektų. Kai viešosios organizacijos nuomojasi ar perka esamus pastatus, tie pastatai turėtų būti aukščiausios energinio naudingumo klasės.

- Pirkimas, pagrįstas energinio naudingumo principu

Pirkimas, pagrįstas energinio naudingumo principu, yra svarbi pastatų atnaujinimo veiklos priemonė. Taikant šį naudingumu pagrįstą pirkimo metodą, lėšos, sutaupytos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir taip užtikrinus mažesnės sąskaitas už komunalines paslaugas ir mažesnes eksploatacijos išlaidas, naudojamos atitinkamų priemonių investicijų sąnaudoms ar jų daliai padengti. Šis modelis išmėgintas ir jo rentabilumas patvirtintas keliose valstybėse narėse[23]. Energinio naudingumo principu pagrįsti pirkimai skatintų renovuoti viešuosius pastatus ir didinti viešosios infrastruktūros, tokios kaip gatvių apšvietimas, energijos vartojimo efektyvumą[24]. Tačiau daugelyje valstybių narių energinio naudingumo principu pagrįstam pirkimui kyla kliūčių dėl teisinės sistemos neapibrėžtumo ir dėl to, kad trūksta patikimų energijos vartojimo duomenų siekiant nustatyti naudingumo vertinimo orientacines vertes. Kad šios problemos būtų išspręstos, 2011 m. Komisija pateiks teisės aktų pasiūlymų.

- Efektyvesnis energijos vartojimas vietoje

Daugiau kaip du tūkstančiai miestų sutiko įgyvendinti tvarios energetikos priemones pagal ES remiamą Merų paktą[25]. Paktas – oficialus prie jo prisijungusių miestų ir regionų įsipareigojimas iki 2020 m. CO2 išlakas mažinti daugiau nei 20 % ir tuo tikslu imtis tvarios energetikos priemonių. Įsipareigojimas yra sukonkretintas pagal pakto metodiką parengtuose tvarios energijos veiksmų planuose, kuriems oficialiai pritarta miestų ar regionų tarybose. Nauda neapsiriboja energijos taupymu; pastatų pertvarkymas, judumas mieste ir miesto renovacijos procesas yra ekonominė veikla, kuriai vykdyti reikia daug darbo jėgos, o sukuriamos darbo vietos dažniausiai yra kvalifikuoto darbo, pastovios ir negali būti perkeltos kitur.

Per Merų paktą Komisija ir toliau rems principą, pagal kurį efektyvaus energijos vartojimo veikla vykdoma vietoje, ir sieks skatinti partnerystę su panašių idėjų turinčiais miestais, taip pat ir už ES ribų. Be to, siekdama plėtoti Europos inovacinių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus energijos vartojimo sprendimų sklaidos savivaldos lygmeniu sistemą, 2011 m. Komisija imsis naujos pažangių miestų ir gyvenviečių iniciatyvos. Šia iniciatyva bus siekiama užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai atrinktuose miestuose ir gyvenvietėse būtų sparčiau diegiami kaip realios praktinės inovacijos. Visų pirma pagal iniciatyvą bus remiami didelio masto demonstraciniai projektai, įskaitant priemones, susijusias su judumu mieste, žaliąja infrastruktūra[26], taip pat informacinių ir ryšių technologijų naudojimu.

3. Pasirengimas statyti mažai energijos naudojančius pastatus

Beveik 40 %[27] galutinės energijos suvartojama būstuose, viešojo ir privačiojo sektorių biuruose, parduotuvėse ir kituose pastatuose. Remiantis paveikslėlyje pateikta informacija, būstuose du trečdaliai energijos suvartojami šildymui.

Paveikslėlis. 27 ES valstybių namų ūkių energijos vartojimas (%)

[pic]

Šaltinis – „Odyssee“ rodikliai, www. buildup .eu

Esama daug neišnaudotų energijos taupymo galimybių. Dabartinį pastatų naudojamos energijos kiekį galima sumažinti perpus ar trimis ketvirtadaliais[28] ir perpus sumažinti įprastų prietaisų energijos suvartojimą. Tačiau pastatų renovacijos ir efektyviausių prietaisų diegimo mastas per mažas. Efektyviai energiją naudojantiems pastatams kylančias kliūtis reikia įveikti. Komisija ragina valstybes nares kurti privataus sektoriaus pastatams taikytinas skatinimo sistemas.

- Šilumos naudojimas pastatuose

Šilumos suvartojimo pastatuose klausimas artimiausiais metais bus labai svarbus. Komisija toliau nagrinės įvairius sprendimus, įskaitant galimybę skatinti centralizuotą šilumos tiekimą įgyvendinant integruotą miesto planavimo sistemą.

- Teisinės kliūtys

Didelė kliūtis – skirtingi interesai energinio naudingumo didinimo srityje. Tokia padėtis susidaro, kai nei savininkai, nei nuomininkai nenori vieni patys mokėti už nuomojamo pastato energinio naudingumo didinimą, nes nauda tenka dalytis. Keletas valstybių narių parengė teisės nuostatas, kuriomis apibrėžiama, kiek investuotojai gali atgauti iš nuomininkų. Energetikos paslaugų įmonės taip pat gali labai prisidėti prie problemos sprendimo viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose. Komisija pateiks teisės aktų pasiūlymų, kuriais bus reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi su nacionaline nuosavybės teise suderinamų priemonių šiai problemai spręsti.

- Mokymas

Efektyviai energiją naudojančių pastatų sprendimai dažnai yra sudėtingi. Trūksta tinkamo architektų, inžinierių, auditorių, amatininkų, technikų ir montuotojų, ypač tų, kurie užsiima pastatų atnaujinimu, mokymo. Šiandien yra 1,1 mln. kvalifikuotų darbuotojų, o 2015 m. jų reikės apie 2,5 mln.[29]. Todėl Komisija, siekdama paremti valstybių narių pastangas, įvertinti statybų sektoriaus mokymo poreikius, rengti jų įgyvendinimo strategijas ir skatinti veiksmingas mokymo programas, imasi iniciatyvos „Įgūdžių tobulinimas. Tvari statybos sektoriaus darbo jėga“. Tuo pagrindu gali būti parengtos amatininkų sertifikavimo, kvalifikacijos suteikimo ar mokymo rekomendacijos. Be to, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad jos, atsižvelgdamos į naujus kvalifikacijos poreikius, atnaujintų savo profesinio ir universitetinio mokymo programas (pagal Europos kvalifikacijų sandarą). Komisijos pavyzdinėje iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“[30] raginama, kad įgūdžių pasiūla atitiktų darbo rinkos poreikius. Pereinant prie efektyvaus energijos vartojimo technologijų būtini nauji įgūdžiai, profesinis švietimas, kuriame atsižvelgiama į aplinkos poreikius, taip pat mokymas statybos ir daugelyje kitų sektorių.

- Energetikos paslaugų įmonės kaip renovacijos varomoji jėga

Energetikos paslaugų įmonės užtikrina efektyvesnį energijos vartojimą ir prisiima finansinę riziką padengdamos (arba padėdamos finansuoti) išankstines investicijų išlaidas ir refinansuodamos jas sutaupytomis lėšomis. Valdžios institucijoms jos gali padėti atnaujinti pastatus, sugrupuodamos juos į kintamo dydžio projektus pagal energinio naudingumo sutartis. Remiantis atliktu tyrimu, Europos energetikos paslaugų rinka vystosi nepakankamai[31]. Galimi klientai iš privataus ir viešojo sektoriaus dažnai neturi sistemiškos informacijos apie energetikos paslaugų įmonių teikiamas paslaugas arba turi abejonių dėl siūlomų paslaugų kokybės. Kad šios kliūtys būtų įveiktos ir kad būtų padidintas energetikos paslaugų įmonių rinkos skaidrumas, Komisija pasiūlys, kad valstybės narės pateiktų rinkos apžvalgas, energetinių paslaugų akredituotų teikėjų sąrašus[32] ir sutarčių pavyzdžius. Atsižvelgiant į tai, bus siekiama užtikrinti, kad pastatai būtų renovuojami iš esmės, taip siekiant išvengti būtinybės pastatų eksploatacijos problemas spręsti pakartotinai. Naudingos informacijos gali pateikti ir Europos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ekspertizės centras (EPEC).

Kad energetikos paslaugų įmonės galėtų vaidinti tinkamą vaidmenį, joms reikia suteikti galimybę gauti finansinių išteklių. Naujoviškos finansavimo priemonės, papildytos nacionalinio ir Europos lygmens finansavimo priemonėmis, būtų tinkamas būdas paspartinti šios rinkos plėtrą, pavyzdžiui, suteikiant daugiau galimybių naudotis projektiniu finansavimu, įskaitant priemones, kurias taikant būtų teikiami grynieji pinigai, garantijos, kredito linijos ir apyvartiniai fondai.

4. Efektyvus energijos vartojimas ir konkurencinga Europos pramonė

- Naši šilumos ir elektros energijos gamyba

Apie 30 % ES pirminės energijos suvartojama energetikos sektoriuje, visų pirma elektros energijos bei šilumos gamybai ir paskirstymui. Būtina kurti naujus gamybos pajėgumus ir infrastruktūrą, kad būtų pakeista senstanti įranga ir patenkinta paklausa[33]. Svarbu užtikrinti, kad būtų paisoma energijos vartojimo efektyvumo ir kad naujieji pajėgumai būtų pagrįsti geriausia turima technologija (angl. santr. BAT). Tai bus skatinama taikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą[34] , taip pat naują Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą[35] . Komisija stebės, kokiu mastu šios priemonės padeda užtikrinti, kad nauja gamyba būtų efektyvesnė. Atsižvelgdama į rezultatus ir į tai, kad būtina užtikrinti didesnį efektyvumą vidutiniu ir ilgos trukmės laikotarpiu, Komisija apsvarstys galimybę priimti teisės nuostatą, pagal kurią valstybės narės leistų eksploatuoti naujus pajėgumus tik tuo atveju, jei būtų pasiektas BAT lygmuo; taip pat jos turėtų užtikrinti, kad, atnaujinant eksploatacijos leidimą, jau naudojamiems įrengimams būtų keliami BAT lygmens reikalavimai.

Kitas svarbus Komisijai tenkantis uždavinys – nagrinėti, kaip efektyviai mažinti elektros energijos ir pramonės gamybos procesų šilumos nuostolius, nes energijos taupymo galimybės nėra visapusiškai išnaudojamos, nors tai galėtų padėti patenkinti didelę dalį Europos šiluminės energijos, pvz., šildymo ir vėsinimo, poreikių, aktyviau naudoti vietos išteklius ir daugeliu atvejų pakeisti importuojamą energiją. Norint išnaudoti šias galimybes, būtina taikyti integruotą tarpsektorinį principą, pagal kurį atsižvelgiama į dabartinius šiluminės energijos poreikius, pvz., pastatuose ir įmonėse; be to, būtinos vietos ir regioninės valdžios pastangos planuoti ir įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkai palankias strategijas (įskaitant efektyvios infrastruktūros kūrimą), taip pat sąveika su verslo sprendimais, kad būtų užtikrintos pigios, netaršios ir patogios šilumos tiekimo paslaugos naudojant rekuperuotą naudotąja šilumą.

Aktyvesnis didelio efektyvumo bendros elektros energijos ir šilumos gamybos (įskaitant gamybą komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiuose) ir centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemų naudojimas gali labai padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą. Todėl Komisija siūlo, kad, kai paklausa yra pakankama (pavyzdžiui, yra reikiama pastatų ar pramonės įmonių koncentracija), leidimas imtis šiluminės energijos gamybos turėtų būti teikiamas su sąlyga, kad ji bus derinama su sistemomis, kuriose gali būti naudojama šiluma (bendra šilumos ir elektros energijos gamyba[36]), ir kad, kai įmanoma, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos būtų derinamos su elektros gamyba. Siekdama didinti bendros šilumos ir elektros energijos gamybos sistemų energijos taupymo galimybes, Komisija taip pat siūlo, kad elektros paskirstymo sistemų operatoriai pirmenybę teiktų elektros energijai, pagamintai bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose, ir siūlys griežtinti perdavimo sistemų operatorių įpareigojimus, susijusius su galimybe naudotis šia elektros energija ir su jos paskirstymu.

- Efektyvus energijos vartojimas elektros ir dujų tinkluose

Komisija sieks, kad nacionalinių tinklų reguliuotojai į energijos vartojimo efektyvumą atsižvelgtų priimdami sprendimus, taip pat stebėdami dujų ir elektros energijos tinklų ir rinkų valdymą ir veikimą, įskaitant efektyvaus energijos vartojimo prioritetų taikymą nustatant tinklo taisykles ir tarifus, taip pat tinklo ir techninius kodeksus.

- Efektyvus energijos vartojimas kaip verslo sektorius

Siekiant kurti Europą, kurioje energija būtų vartojama efektyviai, pirmiau rinkos priemonėmis būtina nustatyti energijos taupymo vertę. Todėl yra būtinos priemonės energijos taupymo finansinei vertei nustatyti, taip pat komunalinių įmonių (tiekėjų ar skirstytojų) pelnui susieti su energijos vartojimo efektyvumu, o ne su pateiktos energijos kiekiu. Kai kuriose valstybėse narėse[37] jau nustatyta ir sėkmingai energetikos sektoriui taikoma nacionalinių energijos taupymo įpareigojimų sistema – sutaupoma iki 6 % galutinės energijos[38]. Šio tipo sistemose komunalinės įmonės privalo sutaupyti nustatytą energijos kiekį ir užtikrinti, kad jų klientai, tokie kaip namų ūkiai, įmonės, savivaldybės ar būsto asociacijos, ar kiti sektoriai, tokie kaip energijos gamyba ar transportas, efektyviau vartotų energiją. Kai kuriose sistemose vietoj tiesioginio taupymo komunalinėms įmonėms leidžiama pirkti energijos santaupas iš tokių subjektų kaip energetikos paslaugų įmonės. Nustatant energijos taupymo įpareigojimus tiekėjai skatinami keisti verslo modelius ir vietoj mažmeninių energetikos prekių siūlyti energetikos paslaugas.

Komisija pasiūlys, kad visos valstybės narės steigtų jų aplinkybėmis tinkamą nacionalinę energijos taupymo įpareigojimų programą. Priklausomai nuo reikalavimų apimties ir griežtumo, 2020 m. būtų galima sutaupyti iki 100 mln. tonų naftos ekvivalento (Mtne)[39].

- Europos gamybos sektoriaus konkurencingumo didinimas

Apie 20 %[40] ES pirminės energijos suvartojama pramonėje. Tai sektorius, kuriame padaryta didžiausia pažanga efektyvaus energijos vartojimo srityje (per 20 metų energijos vartojimo intensyvumas sumažėjo 30 %). Tačiau vis dar esama galimybių taupyti energiją. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir Energijos mokesčių direktyva (įskaitant numatomą jos reformą)[41] turėtų paskatinti pradėti taikyti kai kurias iš šių galimybių. Be to, reikėtų spręsti ir tokias problemas kaip informacijos trūkumas, ribotos galimybės gauti finansavimą ir trumpalaikiai verslo aplinkos sunkumai. Įveikus šias kliūtis sumažėtų energijos sąskaitos ir padidėtų konkurencingumas. Be to, kai pasaulyje vis labiau trūksta energijos išteklių, patirtis efektyvaus energijos vartojimo procesų, technologijų[42] bei paslaugų srityje gali Europos pramonei suteikti naujų eksporto galimybių ir konkurencinį pranašumą.

Daugiausia kliūčių investuojant į efektyvaus energijos vartojimo technologijas kyla mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)[43]. Todėl Komisija ragins valstybes nares joms teikti informaciją (pvz., apie teisinius reikalavimus, įrangos atnaujinimo subsidijų teikimo kriterijus, mokymo energijos valdymo srityje galimybes ir energetikos ekspertus) ir nustatyti atitinkamas paskatas[44] (tokias kaip mokesčių nuolaidos, efektyvaus energijos vartojimo investicijų finansavimas ar energijos vartojimo audito finansavimas). Kartu su atitinkamomis pramonės asociacijomis Komisija rems efektyvaus energijos vartojimo geriausios patirties mainus ir projektus, kuriais siekiama formuoti labai mažų ir mažų įmonių energijos vadybos gebėjimus. Ji rems pastangas kurti priemones, kurias taikydamos MVĮ savo energijos naudojimą galėtų palyginti su panašių įmonių rodikliais.

Komisija pasiūlys, kad reguliarus didelių įmonių energijos vartojimo auditas taptų privalomas. Ji rekomenduos, kad valstybės narės parengtų paskatas įmonėms diegti energijos valdymo sistemą (pvz., kaip išdėstyta standarte EN 16001), kaip sistemišką racionalaus energijos naudojimo pagrindą[45].

Atsižvelgdama į tai, kad ekologinio projektavimo priemonės padeda veiksmingai skatinti inovacijas Europos efektyvaus energijos vartojimo technologijų srityje, Komisija svarsto, ar standartinei pramonės įrangai, tokiai kaip pramoniniai varikliai, dideli siurbliai, suspaustas oras, džiovinimo, lydimo, liejimo, distiliavimo įranga ir krosnys, būtų tinkami energinio naudingumo (ekologinio projektavimo) reikalavimai (jei taip, tai kokie).

Komisija toliau bendradarbiaus su pramone, įskaitant energijos imlius sektorius[46] ir IRT sektorių[47], kuris gali daug prisidėti siekiant gerinti padėtį kituose sektoriuose, ir skatins savanoriškus susitarimus dėl efektyvaus energijos vartojimo procesų ir sistemų įgyvendinimo. Jie turėtų būti pagrįsti aiškiais planiniais rodikliais, metodika, vertinimo ir stebėsenos schemomis, ypač taikant ekologinio projektavimo reikalavimus; susitarimuose gali būti numatyta gerosios patirties sklaida.

- Moksliniai tyrimai ir inovacijos – būdas skatinti rentabilių efektyvaus energijos vartojimo technologijų diegimą pramonėje

Siekdama paremti technologines inovacijas, Komisija toliau skatins naujų efektyvaus energijos vartojimo technologijų kūrimą, bandymą ir diegimą pagal Strateginį energetikos technologijų planą[48], kad būtų sumažintos išlaidos, padidintas efektyvaus energijos vartojimo technologijų naudingumas, teikiami nauji sprendimai ir palengvintas diegimas rinkoje plačiu mastu. Tai padės ES efektyviau vartoti energiją ir atvers naujų rinkų ES pramonei.

5. tinkama nacionalinė ir Europos finansinė parama

Daugelis efektyvaus energijos vartojimo investicijų greitai atsiperka, tačiau nėra diegiamos dėl rinkos ar reguliavimo kliūčių. Todėl rinkos paskatos ir kainų politika turi būti aktyviau išnaudojama, tuo tikslu taikant energijos ir anglies dioksido mokestį ir komunalinėms įmonėms nustatant energijos taupymo įpareigojimus (žr. 4 skyrių). Tai turėtų būti papildyta priemonėmis, kuriomis būtų suteikta daugiau galimybių naudotis tinkamais finansavimo produktais. Kadangi investicijų sąnaudos yra didelė finansinė kliūtis naudoti efektyvaus energijos vartojimo technologijas, galimybė gauti finansavimą – svarbi priemonė investicijoms paskatinti.

Papildydama nacionalines finansavimo programas, efektyvesnį energijos vartojimą ES šiuo metu gali remti įgyvendindama:

- sanglaudos politiką – 2007–2013 m. iš sanglaudos politikos fondų investicijoms, susijusioms su efektyviu energijos vartojimu, bendra elektros energijos ir šilumos gamyba ir energijos valdymu, numatyta skirti apie 4,4 mlrd. EUR. Siekiant atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo poreikius, atlikti du svarbūs pakeitimai[49]. Kadangi anksčiau regioninės politikos priemonėmis buvo remiamos tik visuomeniniams ir komercinės paskirties pastatams skirtos efektyvaus energijos vartojimo investicijos, dabar visose valstybėse narėse šiomis lėšomis galima finansuoti ir investicijas gyvenamųjų namų sektoriuje; o finansų inžinerijos priemonės taikomos ir efektyviam energijos naudojimui pastatuose. Bendradarbiaudama su atsakingais programų vadybininkais, Komisija sieks geriau panaudoti efektyvesniam energijos vartojimui skirtus išteklius;

- Pažangios energetikos Europai programą (2007–2013) – iš šios 730 mln. EUR programos remiami projektai, kuriais siekiama pašalinti rinkos veikimo trūkumus, be kita ko, ir veikla, kuria siekiama paspartinti pastatų fondo renovaciją. Viena iš naujausių programos priemonių – Europos pagalbos vietinei energetikai priemonė ELENA. Pagal ją teikiamos dotacijos vietos ir regioninėms valdžios institucijoms finansiškai naudingų tvarios energetikos investicijų diegimo techninės pagalbos išlaidoms padengti. Pirmąją priemonę įgyvendino Europos investicijų bankas, dvi papildomos priemonės numatytos 2011 m.[50] Per vos daugiau kaip vienus įgyvendinimo metus patvirtinta dešimt priemonės ELENA projektų, kuriuos įgyvendinant galutiniams gavėjams bus skirta apie 18 mln. EUR dotacijų, kad būtų galima sutelkti apie 1,5 mlrd. EUR investicijų per trejus jų įgyvendinimo metus;

- finansavimo per tarpininkus priemones – tarptautinių finansų įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus bankų kredito linijos yra svarbus efektyvaus energijos vartojimo projektų finansavimo šaltinis, o finansavimas teikiamas per vietos bankus. ES finansavimu dažnai pasinaudojama techninės paramos reikmėms; toks finansavimas teikiamas dalyvaujančio banko finansavimo pajėgumui stiprinti arba tokioms priemonėms, kaip galutinių gavėjų energijos vartojimo auditas, įgyvendinti;

- Europos ekonomikos atkūrimo planą – pagal šią priemonę finansuojamas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektas „Efektyviai energiją naudojantys pastatai“, teikiant 1 mlrd. EUR mokslinių tyrimų metodams ir technologijoms, kad būtų sumažintas naujų ir renovuotų pastatų energijos suvartojimas. Be to, Komisija šiuo metu bendradarbiauja su Europos investicijų banku, kad būtų įkurtas specialus investicijų fondas , iš kurio nepanaudotos šios programos lėšos būtų naudojamos efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijoms projektams remti. Fondas bus pradėtas naudoti 2011 m.;

- Bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007 – 2013) – šia programa siekiama remti mokslinius tyrimus ir inovacijas efektyvaus energijos vartojimo srityje; ji plačiai taikoma pagal Bendradarbiavimo programą – iki šiol finansuojama daugiau kaip 200 projektų, kuriems ES skyrė 1 mlrd. EUR.

Rengdama naują daugiametę finansinę programą, Komisija nagrinėja ES paramos programų rezultatus ir jų pridėtinę vertę Europai. Ji išnagrinės galimybę tobulinti esamas ES finansines priemones, taip pat kitas galimybes skatinti reikiamo masto investicijas efektyvaus energijos vartojimo srityje, kad būtų pasiekti 2020 m. ES energetikos ir klimato tikslai.

6. Sutaupytos vartotojų lėšos

Stebint ar gerinant vartotojų energijos vartojimo efektyvumą, turėtų būti aktyviau siekiama didinti jų naudojamų įrenginių, tokių kaip prietaisai ir pažangieji skaitikliai, energinį naudingumą, nes tai galbūt padėtų sutaupyti lėšų. Tuo tikslu Komisija užtikrins, kad vykdant techninį darbą, susijusį su ženklinimu, energijos taupymo informacija, skaitikliais ir IRT naudojimu, būtų tinkamai atsižvelgiama į vartotojų interesus. Todėl Komisija tirs vartotojų elgesį ir pirkimo įpročius, taip pat išbandys alternatyvius vartotojams taikytinus politikos sprendimus, siekdama nustatyti tuos, kurie leistų greičiausiai užtikrinti norimus elgesio pokyčius. Be to, ji tarsis su vartotojų organizacijomis proceso pradžioje. Vartotojams reikia aiškios, tikslios ir nuolat atnaujinamos informacijos apie tai, kiek energijos jie suvartoja; tokia informacija šiuo metu retai pateikiama. Pavyzdžiui, tik 47 % vartotojai žino, kiek energijos jie suvartoja[51]. Be to, jiems reikia patikimų patarimų apie efektyvaus energijos vartojimo investicijų ekonominę naudą. Siekdama spręsti visus šiuos klausimus, Komisija persvarstys efektyvaus energijos vartojimo politikos teisinę bazę.

- Skatinimas naudoti energiją ir išteklius taupančius prietaisus

Vienas iš akivaizdžiausių būdų, kaip efektyvaus energijos vartojimo politika gali būti naudinga namų ūkių biudžetui, – pastatų energinio naudingumo didinimas ir šildyti, vėsinti, vėdinti ir apšviesti naudojamų gaminių tobulinimas. Jau įdiegti buitinių prietaisų[52] ekologinio projektavimo efektyvumo standartai ir energijos suvartojimo etiketės vartotojams padėjo sutaupyti daug energijos, o Europos aukštos kokybės prekių gamintojams suteikė verslo galimybių. Pagal dabartinį ekologinio projektavimo darbo planą[53] Komisija ir toliau taikys šį principą ir nustatys griežtesnius šildymo katilams, vandens katilams, kompiuteriams, oro kondicionieriams, džiovyklėms, siurbliams, dulkių siurbliams ir įvairiems apšvietimo įrenginiams taikomus suvartojimo standartus. Be to, ji pateiks naują 2012–2014 m. darbo planą.

Energijos suvartojimo etiketės – vienas iš pagrindinių šio metodo elementų. Jos yra veiksmingiausios, jei visų pirma atsižvelgiama į tai, kaip vartotojai renkasi. Komisija tirs, kaip vartotojai supranta energijos suvartojimo etiketes. Tai padės geriau atsižvelgti į vartotojų interesus (pvz., įvertinant, kaip suprantamos įvairios etiketės, taip pat rinkodaros įtaką) būsimose energijos ženklinimo priemonėse, taip pat rems dialogą su vartotojų organizacijomis.

Šiandien per 40 % langų ES yra viengubi, dar 40 % – paprasti stiklo paketai[54]. Komisija sieks užtikrinti, kad rinkoje būtų paprasčiau diegti efektyvesnius pastatų komponentus, pavyzdžiui, langams taikys ekologinio projektavimo ar ženklinimo sistemas.

Imdamasi veiksmų, susijusių su ekologiniu projektavimu ir energijos suvartojimo ženklinimu, Komisija prireikus išnagrinės galimybę tai taikyti sistemoms ir atskiriems gaminiams. Siekdama didinti šių priemonių veiksmingumą, Komisija toliau nagrinės produktų energinį poveikį per visą gyvavimo ciklą. Ji stiprins rinkos priežiūrą, siekdama užtikrinti, kad produktams taikomi reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinami, ir rems priemones, siekdama padėti vartotojams, montuotojams ir mažmenininkams kuo geriau pasinaudoti energijos suvartojimo etiketėmis.

- Vartotojų galimybių didinimas taikant naujas technologijas

Pagal galiojančius ES teisės aktus[55] galutiniai vartotojai jau turėtų būti dažnai informuojami apie tai, kiek energijos jie suvartoja, kad naudodamiesi atskirais skaitikliais galėtų reguliuoti visų rūšių – elektros, dujų, šilumos, vėsinimo ir karšto vandens – energijos vartojimą. Sąskaitose ir sutartyse jiems turėtų būti pateikiama informacija apie kainas ir energijos sąnaudas. Tai turėtų būti daroma taip, kad jiems būtų lengviau didinti energijos vartojimo efektyvumą, pvz., jų vartojimo duomenis susiejant su siektinais rodikliais ar turimais efektyvaus energijos vartojimo sprendimais.

Šias vartotojų teises dar reikia tinkamai įgyvendinti. Pateikiama informacija turi būti geriau pritaikyta vartotojų poreikiams. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti šių ir kitų Europos efektyvaus energijos vartojimo teisės aktų nuostatų įgyvendinimą.

Ateityje Europos pažangiojo elektros energijos tinklo diegimas lems kokybinius pokyčius informacijos apie elektros energijos tiekimą ir vartojimą kaupimo ir perdavimo srityje. Ši informacija vartotojams leis taupyti energiją. Valstybės narės privalo iki 2020 m. užtikrinti, kad bent 80 % galutinių vartotojų būtų įrengti pažangieji elektros skaitikliai, jei pagal nacionalinį ekonominio pagrįstumo vertinimą tai racionalu[56]. Svarbu užtikrinti, kad pažangias sistemas būtų galima diegti ir kituose tinkluose, tokiuose kaip šilumos, vėsinimo ir dujų[57], ir kad visi šie pažangieji tinklai padėtų kurti gerai veikiančią sąveikią efektyvaus energijos vartojimo paslaugų rinką. Pažangieji tinklai ir pažangieji skaitikliai taps pagrindu išmaniesiems prietaisams, o perkant daugiau efektyviai energiją naudojančių prietaisų energijos bus sutaupoma dar daugiau. Kuriant pažangiuosius tinklus rasis naujų paslaugų – energetikos paslaugų įmonės ir IRT teikėjai vartotojams galės pasiūlyti būdų reguliariai stebėti jų energijos suvartojimą (pvz., naudojantis internetu ar mobiliaisiais telefonais) ir suteikti galimybę energijos sąskaitose nurodyti, kiek energijos sunaudoja kiekvienas prietaisas. Naudos bus ne tik namų ūkiams – pažangiųjų skaitiklių teikiami tikslaus suvartojimo duomenys paskatins bendrovių ir valdžios institucijų energetikos paslaugų paklausą, todėl energetikos paslaugų įmonės galės pasiūlyti patikimas energinio naudingumo sutartis, kad būtų mažinamas energijos vartojimas. Pažangieji tinklai, skaitikliai ir prietaisai vartotojams suteiks galimybę prietaisus savo nuožiūra įjungti tada, kai bus tiekiama pigesnė nepikinė elektros energija ar gausi vėjo ir saulės energija; už tai būtų skatinama finansiškai. Be to, taip vartotojams bus suteikta galimybė prietaisus įjungti ir išjungti per atstumą ir taip taupyti energiją.

Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, būtina nustatyti tinkamus skaitiklių ir prietaisų standartus ir įpareigoti tiekėjus vartotojams teikti reikiamą informaciją apie jų suvartojamą energiją (pvz., užtikrinti aiškią apskaitą), įskaitant galimybę gauti patarimų, kaip mažinti energijos vartojimą ir išlaidas. Tuo tikslu Komisija pasiūlys reikiamas priemones, siekdama užtikrinti, kad technologinės naujovės, įskaitant pažangiųjų tinklų ir pažangiųjų skaitiklių diegimą, padėtų tai pasiekti. Į šias priemones bus įtraukti informacijos teikimo, taip pat paslaugų turiniui ir formai taikomi minimalūs reikalavimai.

Be to, Komisija turi užtikrinti, kad pastatams bei prietaisams taikomose energijos suvartojimo etiketėse (energinio naudingumo sertifikatuose) ir standartuose tam tikrais atvejais būtų nurodyta, kad yra naudojama technologija, kurią taikant prietaisus ir pastatus galima prijungti prie pažangiojo elektros energijos tinklo ir lengvai integruoti į pažangiojo tinklo ir pažangiųjų skaitiklių infrastruktūrą. Tai visų pirma galėtų būti taikoma tokiems prietaisams kaip šaldytuvai, šaldikliai ir šiluminiai siurbliai.

7. Transportas

Kaip ir kiti šiame plane nurodyti sektoriai, transportas, kuriame suvartojama 32 % galutinės energijos[58], yra viena pagrindinių energijos taupymo sričių. Tai sritis, kurioje energijos vartojimas auga sparčiausiai ir kurioje labiausiai remiamasi iškastiniu kuru. Būsimoje baltojoje knygoje apie transportą bus nustatyta transporto sektoriaus efektyvumo didinimo strategija, įskaitant tokias priemones kaip pažangių eismo valdymo sistemų diegimas visų rūšių transporte, infrastruktūros investicijos ir bendros Europos transporto erdvės kūrimas skatinant įvairiarūšį transportą, pažangi kainodara, taip pat visų rūšių transporto priemonių efektyvumo standartai ir kitos priemonės inovacijoms transporto priemonių srityje skatinti.

8. Nacionalinių veiksmų sistema

Valstybėms narėms tenka svarbiausias vaidmuo nustatant efektyvaus energijos vartojimo politiką ir priemones, reikalingas 20 % planiniam rodikliui pasiekti. Kol kas efektyvaus energijos vartojimo politikos plėtros galutinių vartotojų sektoriuose nacionalinės sistemos pagrindas yra nacionaliniai efektyvaus energijos vartojimo planai, nustatyti pagal Energetinių paslaugų direktyvą[59]. Atsižvelgiant į šį naują efektyvaus energijos vartojimo planą, kuris apima visus sektorius nuo gamybos iki galutinio vartojimo, akivaizdu, kad nacionalinės sistemos mastą būtina plėsti, kad būtų įtraukta visa energijos grandinė ir taip suteikta dar daugiau galimybių taupyti energiją[60].

Be to, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ pradėtas pirmasis ex-ante politikos koordinavimo Europos semestras – taip Komisijai suteikiama naujų galimybių stebėti ir vertinti kasmetę valstybių narių pažangą efektyvaus energijos vartojimo srityje.

Kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant Europos 20 % planinio rodiklio, labai svarbu stebėti, ko pasiekta nacionaliniu lygmeniu, todėl Komisija artimiausiais mėnesiais išnagrinės, kokia turėtų būti tinkamiausia stebėsenos sistema.

9. Išvados

Šiame plane siūlomomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų sėkmingiau siekiama ES 20 % sutaupytos energijos planinio rodiklio, padėti įgyvendinti mūsų viziją iki 2050 m. sukurti efektyviu išteklių naudojimu pagrįstą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, taip pat siekti stiprinti energetinę nepriklausomybę ir energijos tiekimo saugumą. Visiškai įgyvendinus šį planą, turėtų būti sutaupyta daug energijos – apskaičiuota, kad viešojo sektoriaus veiksmai ir nauji minimalūs prietaisų efektyvumo reikalavimai turėtų leisti sutaupyti iki 100 Mtne ir kad panašų kiekį galima tikėtis sutaupyti, jei būtų įgyvendintos priemonės transporto sektoriuje ir jei energijos tiekėjai imtųsi priemonių, vartotojams padedančių taupyti energiją[61].

Šiame plane pateiktos įpareigojančios priemonės bus įgyvendintos imantis reikiamų teisinių priemonių, įskaitant teisės akto pasiūlymą, pagal kurį būtų persvarstytos esamos Energetinių paslaugų ir Termofikacijos direktyvos[62]. Kiti veiksmai 2011 m. – to pasiūlymo priėmimas[63], naujų ekologinio projektavimo ir energijos suvartojimo ženklinimo priemonių priėmimas, Pažangių miestų ir gyvenviečių iniciatyvos įgyvendinimo pradžia ir pasiūlymai dėl finansavimo priemonių, kurie bus pateikti per 2011 m. diskusijas dėl biudžeto.

Komisija ragina ES institucijas, valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis paremti šį naująjį efektyvaus energijos vartojimo planą, aktyviai įsitraukti į diskusijas dėl įgyvendinimo priemonių ir glaudžiai bendradarbiauti jį įgyvendinant.

[1] COM(2010) 2020.

[2] Techniniu požiūriu efektyvus energijos vartojimas reiškia mažesnes energijos sąnaudas išsaugant tokio pat lygio ekonominę veiklą ar paslaugą. Energijos taupymas – platesnė sąvoka, apimanti vartojimo mažinimą keičiant elgseną ar ribojant ekonominę veiklą. Iš esmės šias dvi sąvokas sunku atskirti ir dažnai, kaip iš šiame komunikate, jos vartojamos pakaitomis.

[3] „Negadžauliai“ – energija, kurios vartojimo išvengta dėl efektyvesnio energijos vartojimo. Pavyzdžiui, 1996–2007 m. 13 % efektyvesnis 27 ES valstybių energijos naudojimas prilygo apie 160 mln. tonų per tą laikotarpį sutaupytos energijos (Bendros efektyvaus energijos vartojimo tendencijos ir politika 27 ES valstybėse, ADEME 2009).

[4] 7224/1/07, 1 redakcija. 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados. Įgyvendinus šį tikslą iki 2020 m. būtų sutaupyta 368 mln. tonų naftos ekvivalento (Mtne) pirminės energijos (bendras vidaus suvartojimas atskaičius naudojimą neenergetinėms reikmėms), palyginti su numatomu 1842 Mtne suvartojimu tais metais. Šį tikslą dar kartą patvirtino 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovu Taryba ((2010 6 17 Nr. EUCO 13/10).

[5] COM(2010) 639.

[6] Šių veiksmų imtasi įgyvendinant 2006 m. Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą (COM(2006) 545); pažanga įvertinta pridedamame personalo darbo dokumente SEC(2011) 275.

[7] Naujausiu Komisijos skaičiavimu ir atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo priemones, įgyvendintas iki 2009 m. gruodžio mėn.

[8] Europos Vadovų Tarybos išvados, 2011 2 4. Nr. EUCO 2/11.

[9] COM(2011) 21.

[10] COM(2011) 112.

[11] COM(2008) 772. Komisijos komunikatas Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 % rodiklį.

[12] Apskaičiavimai pagrįsti pastatų sektoriaus duomenimis. Žr. dokumentą SEC(2011) 277. Prie Efektyvaus energijos vartojimo plano pridedamas poveikio vertinimas.

[13] SEC(2011) 277. Prie Efektyvaus energijos vartojimo plano pridedamas poveikio vertinimas.

[14] 2010/2107 (INI). Europos Parlamento pranešimas savo iniciatyva apie Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano persvarstymą.

[15] Žr. 13 išnašą.

[16] Ecorys , Ecofys ir BioIntelligence (2010). ES energijos taupymo veiksmų plano poveikio vertinimo pagrind˛iamasis tyrimas. Apskaičiavimas pagrįstas prielaida, kad vienam piliečiui tenka 5 m² viešųjų pastatų, t. y. kad bendras ES viešųjų pastatų patalpų plotas (neįskaitant socialinio būsto) sudaro 2,5 mlrd. m². Bendras patalpų plotas – 21 mlrd. m².

[17] COM(2008) 400. Komisijos komunikatas Viešieji pirkimai geresnei aplinkai u˛tikrinti.

[18] Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones; taip pat žr. neseniai sukurtą Netaršių transporto priemonių portalą, skirtą padėti valdžios institucijoms įgyvendinti šią direktyvą, – jame valdžios institucijoms ir galutiniams naudotojams pateikiama esamų transporto priemonių lyginamoji gyvavimo ciklo analizė (http://www.cleanvehicle.eu/).

[19] Pagal Europos programą „Energy Star“, kuria valstybių narių centrinės valdžios institucijos ir ES institucijos įpareigojamos pirkti įrangą, kuri leistų užtikrinti ne mažesnį efektyvumą nei numatyta pagal „Energy Star“ (Reglamentas (EB) Nr. 106/2008).

[20] Direktyvos 2010/31/EB dėl pastatų energinio naudingumo.

[21] Šiam teisės aktui, kaip ir kitoms šiame plane numatytoms įpareigojančioms priemonėms, bus taikomas išsamus poveikio vertinimas. Jame bus pateikta išsami siūlomo metinio renovacijos masto analizė, geriausio jos įgyvendinimo būdo patvirtinimas ir stebėsenos sistema.

[22] Ši procentinė dalis taikoma valstybių narių lygmeniu. Šiuo metu 27 ES valstybėse atnaujinama 1,2–1,5 % pastatų per metus. Viršutinioji riba atspindi didesnių nei 1000 m² pastatų pertvarkymo mastą (o dauguma viešųjų pastatų yra būtent tokie), todėl dvigubai daugiau pastatų reiškia 3 %. Žr. 13 išnašą ir SEC(2008) 2865.

[23] Įskaitant Daniją, Prancūziją ir Vokietiją.

[24] 2005 m. gatvių apšvietimui sunaudota 36 TWh elektros energijos.

Žr. http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_carried_out/docs/ia_2009/sec_2009_0324_en.pdf

[25] Pakto procedūra pradėta taikyti 2008 m. sausį; miestai ir regionai ėmė jungtis 2008 m. spalį, kai buvo baigtas rengti pakto tekstas. žr. http://www.eumayors.eu/home_en.htm.

[26] Diegiant žaliąją infrastruktūrą naudojami medžiai ir augalai miesto temperatūrai mažinti, mažinant vėsinimui reikalingos energijos poreikį. Tai vienas iš būdų prisitaikyti prie klimato kaitos. Be to, ji gali padėti sumažinti potvynių pavojų ir padėti gerinti vandens, oro ir ekosistemos kokybę. COM(2009) 147 galutinis, p. 5, COM(2011) 17 galutinis, p. 8.

[27] 2008 m. Žr. Eurostato leidinį Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai, 2010 m.

[28] Remiantis atnaujinimo pagal Žaliojo pastato programą pavyzdžiais, energijos vartojimą galima sumažinti iki 80 %.

[29] Pagal programos „Pažangi energija Europai“ iniciatyvos dėl statybose dirbančių specialistų mokymo ir kvalifikacijos efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos srityje ex ante vertinimą. Žr. Ecorys , Ecofys ir BioIntelligence (2010). ES energijos taupymo veiksmų plano poveikio vertinimo pagrindžiamasis tyrimas, p. 34.

[30] COM(2010) 682.

[31] Apskaičiuota, kad ES aktyviai veikia 700–1040 energetikos paslaugų įmonių, o rinkos dydis – 6,7–8,5 mlrd. EUR. Galimas rinkos dydis – 25 mlrd. EUR. žr. Bertoldi, Marino, Rezessy, Boza-Kiss (2010). Europos energetikos paslaugų įmonių rinka, JRC.

[32] Tokie sąrašai gali būti parengti nacionaliniu lygmeniu ir būti atviri bet kokiam energetinių paslaugų teikėjui. Tai būtų tik informacijos šaltinis. Jei norint patekti į sąrašą nebūtų reikalaujama akreditacijos ar kvalifikacijos, tai būtų užtikrinta, kad šie sąrašai neturėtų neigiamo poveikio, pvz., nesutrikdytų paslaugų rinkos. Jei būtų savanoriškai pateikiami kokybės ženklai ir rekomendacijos, tai būtų dar vienas būdas didinti pasitikėjimą siūlomų paslaugų kokybe.

[33] COM(2010) 677/4. Komisijos komunikatas „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“

[34] Direktyva 2003/87/EB su pakeitimais.

[35] Direktyva 2010/75/ES.

[36] Direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB

[37] Tai, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija ir Danija, taip pat Flandrijos regionas.

[38] Ecorys , Ecofys ir BioIntelligence (2010). ES energijos taupymo veiksmų plano poveikio vertinimo pagrind˛iamasis tyrimas.

[39] SEC(2011) 277. Prie Efektyvaus energijos vartojimo plano pridedamas poveikio vertinimas.

[40] 2008 m. Žr. Eurostato leidinį Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai, 2010 m.

[41] Direktyva 2003/96/EB.

[42] Žr. Komunikatą ELECTRA (COM(2009) 594.

[43] Eurochambres (2010). MVĮ energijos vartojimo efektyvumas – sėkmės veiksniai ir kliūtys.

[44] Komisija primena, kad, jei tarp paramos priemonių yra valstybės pagalba, valstybės narės privalo laikytis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių.

[45] Tam tikrais atvejais energijos valdymas būtų įtrauktas kaip bendros aplinkos valdymo sistemos dalis.

[46] Dėmesys bus sutelktas į 1) produktus, 2) variklių varomas sistemas (pvz., elektros variklius, tolydžiojo reguliavimo pavarą, kontrolės įrangą ir siurblius) ir 3) instaliacijas (pvz., montavimo darbų auditą).

[47] IRT sektorius paragintas sukurti ir pritaikyti bendras metodikas, skirtas įvertinti jo energinį naudingumą ir nustatyti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat darniai nustatyti, kaip kiekybiškai įvertinti sektoriaus galimybes prisidėti prie pažangos (COM(2010) 245, Europos skaitmeninė darbotvarkė).

[48] http://ec.europa.eu/energy/technology/set_plan/set_plan_en.htm.

[49] Reglamentai (EB) Nr. 397/2009 ir (ES) Nr. 832/2010.

[50] Įgyvendins Kreditanstalt für Wiederaufbau (KfW) ir Europos plėtros banko taryba (CEB).

[51] SEC(2010) 1409. Vartotojams skirtų Europos Sąjungos mažmeninių elektros energijos rinkų veikimas.

[52] Šaldytuvų, šaldiklių, televizorių, indų ploviklių, skalbiklių, ventiliatorių, tam tikro apšvietimo įrenginių ir skaitmeninių televizorių dekoderių.

[53] COM(2008) 660. 2009–2011 m. darbo plano pagal Ekologinio projektavimo direktyvą nustatymas.

[54] Skaičiavimus asociacijai „Glass for Europe“ atliko Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacija.

[55] Direktyvos 2006/32/EB, 2009/72/EB ir 2009/73/EB.

[56] Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus bendrųjų rinkos taisyklių.

[57] Pagal direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių pažangiųjų skaitiklių sistema turėtų būti įdiegta per pagrįstą laikotarpį.

[58] 2008 m. Žr. Eurostato leidinį Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai, 2010 m.

[59] Žr. pridedamą tarnybų darbo dokumentą SEC (2011) 276. Nacionaliniai efektyvaus energijos vartojimo planai – naujausia informacija apie įgyvendinimą.

[60] Šiuo metu taikomas efektyvaus energijos vartojimo teisynas pagal Energijos bendrijos sutartį pradėtas taikyti ES kaimyninėse Pietryčių ir Rytų Europos šalyse (naujesnes teisyno dalis dar ruošiamasi pradėti taikyti). Todėl efektyvaus energijos vartojimo skatinimo sistema, įskaitant 20 % planinį rodiklį, taikoma partneriams, norintiems įstoti į ES. Naujos ES efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvos bus automatiškai įtrauktos į Energijos bendrijos sutarties teisyną.

[61] Tai kiekvienai priemonei apskaičiuotas sutaupomos energijos kiekis (galimi dvigubo priskaičiavimo atvejai).

[62] Direktyvos 2006/32/EB ir 2004/8/EB.

[63] Į šį pasiūlymą bus įtrauktos šio plano priemonės, susijusios su prekių, paslaugų ir darbų viešuoju pirkimu, viešųjų pastatų renovacija, energiniu efektyvumu pagrįstu pirkimu, skirtingi interesai energinio naudingumo didinimo srityje, energetikos paslaugų įmonėmis, efektyvia energijos gamyba, galimybe į tinklą perduoti elektros energiją iš bendros šilumos ir elektros energijos gamybos sistemų, įsipareigojimais taupyti energiją, energetikos auditu, informacinėmis paslaugomis energijos vartotojams ir energijos vartojimo efektyvumu reglamentuojant tinklą.

Top