EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011DC0083
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Report on the mid-term evaluation of the «Europe for Citizens» Programme 2007 - 2013
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita
/* KOM/2011/0083 galutinis */
/* KOM/2011/0083 galutinis */ KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita
[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2011.3.1 KOM(2011) 83 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita TURINYS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita 2 1. ĮVADAS 4 1.1. Programa 4 1.2. Laikotarpio vidurio vertinimas 6 2. PAGRINDINIAI VERTINIMO REZULTATAI 6 2.1. Aktualumas 6 2.2. Bendras programos efektyvumas 6 2.3. Bendras programos veiksmingumas, poveikis ir dalyvavimo mastas 6 2.4. Rezultatų tvarumas ir sklaida 6 3. TOLESNI VEIKSMAI IR REKOMENDACIJOS 6 3.1. Siekti didesnio supratimo ir atsakomybės ES 6 3.2. Toliau gerinti programos įgyvendinimą 6 3.3. Siekti didesnės dalyvavimo pusiausvyros 6 3.4. Programos veiklos politinio poveikio ir poveikio žiniasklaidai didinimas 6 4. IŠVADOS 6 ĮVADAS Šioje ataskaitoje pateikiami svarbiausi 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai ir rekomendacijos, taip pat Komisijos nuomonė ir išvados, parengtos atsižvelgiant į šias rekomendacijas. Programa ES veiksmų programą „Europa piliečiams“, kuria siekiama skatinti aktyvų Europos pilietiškumą, 2006 m. gruodžio mėn. nustatė Europos Parlamentas ir Taryba[1]. Bendrieji programos tikslai yra tokie: 1. suteikti piliečiams galimybę veikti kartu ir dalyvauti kuriant glaudesnę, demokratinę bei į pasaulį orientuotą ir kultūrų įvairovės pagrindu suvienytą bei praturtintą Europą, tokiu būdu plėtojant Europos Sąjungos pilietybę; 2. ugdyti Europos identiteto jausmą, paremtą bendrosiomis vertybėmis, istorija ir kultūra; 3. skatinti piliečių priklausymo Europos Sąjungai jausmą; 4. pagerinti Europos piliečių toleranciją ir tarpusavio supratimą, gerbiant ir skatinant kultūrų ir kalbų įvairovę, kartu prisidedant prie kultūrų dialogo. Konkretūs programos „Europa piliečiams“ tikslai yra tokie: 5. suburti vietos bendruomenių narius iš visos Europos, kad jie galėtų dalintis ir keistis patirtimi, nuomonėmis ir vertybėmis, mokytis iš istorijos bei kurti ateitį; 6. skatinti veiksmus, diskusijas ir svarstymus pilietiškumo ir demokratijos Europoje, bendrų vertybių, bendros istorijos ir kultūros klausimais, bendradarbiaujant pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu; 7. priartinti Europą prie jos piliečių propaguojant Europos vertybes bei pasiekimus ir kartu išsaugant praeities atmintį; 8. skatinti visų dalyvaujančių šalių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų sąveiką, prisidedant prie kultūrų dialogo ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypač daug dėmesio skiriant veiklai, kuria siekiama plėtoti Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių iki 2004 m. balandžio 30 d., ir valstybių narių, įstojusių po šios datos, piliečių glaudesnius ryšius. 215 mln. EUR programos biudžetas[2] skirtas keturiems veiksmams įgyvendinti: 9. Aktyvūs piliečiai Europai: 10. miestų giminiavimasis; 11. piliečių projektai ir paramos priemonės. 12. Aktyvi Europos pilietinė visuomenė: 13. struktūrinė parama Europos viešosios politikos tyrimų organizacijoms (moksliniams institutams); 14. struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu; 15. parama pilietinės visuomenės organizacijų inicijuotiems projektams. 16. Kartu Europos labui: 17. patrauklūs renginiai, pvz., minėjimai, premijų įteikimai, meno renginiai, Europos masto konferencijos; 18. studijos, tyrimai, nuomonių apklausos; 19. informavimo ir sklaidos priemonės. 20. Gyva Europos atmintis: 21. svarbiausių su deportacija susijusių vietų ir archyvų išsaugojimas bei aukų paminėjimas. Tikėtasi tokių programos rezultatų: - veiklos dotacijas gavusių organizacijų vykdomos veiklos programos, pavyzdžiui, susitikimai, bendravimas su ES institucijomis, dokumentai, kuriuose pateikiamos nuomonės, tinklų kūrimas, dalijimasis gerąja patirtimi, informavimo kampanijos; - pilietinės visuomenės organizacijų rengiami susitikimai, švietimo ir mokymo programos ir priemonės, leidiniai ir informacijos sklaida; - piliečių susitikimai, konferencijos, informavimo kampanijos ir už giminiavimosi partnerystę atsakingų asmenų mokymas; - ES pirmininkaujančios šalies rengiami reikšmingi ES lygmens renginiai, aktyvaus pilietiškumo – piliečių dalyvavimo savanoriškoje, su judumu ar pilietiškumu susijusiose veikloje – tyrimai. Programa „Europa piliečiams“ pakeitė ankstesnę 2004–2006 m. Bendrijos veiksmų programą aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti. Įgyvendinant šią 72 mln. EUR biudžeto programą paaiškėjo, kad reikia skatinti nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir savivaldybėmis ir remti aktyvų piliečių dalyvavimą[3]. Programa „Europa piliečiams“ vykdoma 27 ES valstybėse narėse. Be to, nuo 2007 m. programoje dalyvauja Kroatija, o nuo 2009 m. – Albanija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. Pirmaisiais trejais programos įgyvendinimo metais dalyvaujančių organizacijų iš naujųjų valstybių narių skaičius nuolat didėjo. Ši tendencija ypač ryški Vengrijoje ir Lenkijoje. Programos įgyvendinimui vadovauja Europos Komisija, kuriai padeda Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA). Europos Komisija atsako už strateginį programos valdymą, įskaitant prioritetų ir tikslų nustatymą, biudžeto valdymą, vadovavimą programos įgyvendinimui ir jo stebėseną bei vertinimą. EACEA yra atsakinga už tam tikrų programos dalių valdymą prižiūrint Komisijai, t. y. ji vykdo veiklą, susijusią su dotacijų teikimu, informacijos, kurios reikia, kad programa „Europa piliečiams“ būtų tinkamai įgyvendinama, kaupimu, analize ir perdavimu Komisijai[4]. Be to, daugumoje dalyvaujančių šalių buvo įsteigti nacionaliniai informacijos centrai[5]. Nacionalinių informacijos centrų uždavinys – skleisti informaciją apie programą „Europa piliečiams“ kuo platesniam potencialių naudos gavėjų ratui, remti projektų dalyvius, nacionaliniu lygmeniu stebėti aktyvaus pilietiškumo raidą ir perduoti susijusią informaciją Europos Komisijai. Laikotarpio vidurio vertinimas Laikotarpio vidurio vertinimą atliko Komisija drauge su išorės ekspertais[6]. Bendrieji vertinimo tikslai buvo šie: 22. apžvelgti pirmųjų trejų programos įgyvendinimo metų rezultatus; 23. įvertinti kokybinius ir kiekybinius įgyvendinimo aspektus; 24. pateikti rekomendacijų ir patarimų, kaip būtų galima pagerinti tolesnį programos įgyvendinimą. Vertinant didžiausias dėmesys buvo skiriamas programos aktualumui, efektyvumui ir naudai bei jos derėjimui su kitomis priemonėmis, skirtomis aktyvaus Europos pilietiškumo plėtotei remti. Programa vertinta 2010 m., remiantis 2007–2009 m. duomenimis[7]. PAGRINDINIAI VERTINIMO REZULTATAI Aktualumas Laikotarpio vidurio vertinimas patvirtino programos „Europa piliečiams“ aktualumą, visų pirma siekiant bendrojo tikslo „suteikti piliečiams galimybę veikti kartu ir dalyvauti kuriant glaudesnę Europą, tokiu būdu plėtojant Europos Sąjungos pilietybę“ . Pagal programą remiama veikla daro teigiamą poveikį piliečiams, pavyzdžiui, stiprina priklausymo Europai ir europiečio tapatybės jausmą, keičia programos dalyvių požiūrį į pilietiškumą ir skatina juos aktyviau dalyvauti demokratiniuose procesuose, gerina jų žinias apie Europos Sąjungą ir jos institucijas, įkvepia labiau domėtis šiais klausimais. Vertintojai nustatė, kad dabartinė programa turi potencialą sustiprinti piliečių vaidmenį rengiant ir įgyvendinant naujas politines priemones ir strategijas, pavyzdžiui, strategiją „Europa 2020“. To galima pasiekti derinant programos prioritetus su Komisijos politiniais tikslais, remiant tokius projektus, kuriais būtų plėtojama naujų politinių iniciatyvų išbandymo veikla, užtikrinant platesnę projektų rezultatų sklaidą ir stiprinant programos sąsajas su kitomis ES programomis ir iniciatyvomis. Programa teikia akivaizdžios papildomos naudos – tai didesnis remiamų organizacijų vykdomos veiklos mastas ir aprėptis. Reikšmingiausia ES dalyvavimo teikiama papildoma nauda – poveikis pilietinės visuomenės sektoriaus pajėgumams ir tinklams, kurie ateityje turės įtakos politiniams procesams. Bendras programos efektyvumas Iš vertinimo matyti, kad programa tebėra populiari, o jos biudžetas, atsižvelgiant į pateikiamų paraiškų skaičių ir projektų patvirtinimo rodiklius, nėra pakankamas. Vertintojai taip pat nurodė, kad šiuo metu nepatenkinama tokių veiksmų ir priemonių, kaip „Gyva Europos atmintis“, veiklos dotacijos ir judumo priemonės, paklausa. Įgyvendinant dabartinę programą derinama veikla, kuria siekiama įtraukti mažesnius dalyvius ir kuria remiama pajėgumų plėtotė, ir taip užtikrinama tinkama pusiausvyra ir rentabilumas. Apskritai programos įgyvendinimu, įskaitant atsakomybės padalijimą Europos Komisijai ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA), visi dalyviai yra patenkinti. Komisijos ir Vykdomosios įstaigos atsakomybės pasidalijimas suteikė daugiau sinergijos galimybių, nes paraiškų teikimo tvarka buvo suderinta su kitų EACEA valdomų programų paraiškų teikimo tvarka, taigi, paraiškos tvarkomos ir informacija programos dalyviams teikiama veiksmingiau. Daugumos (77–78 proc.) apklaustų programos dalyvių nuomone, „Europa piliečiams“ informacijos centrų paslaugos buvo labai naudingos. Vis dėlto iš vertinimo matyti, kad tobulėti dar yra kur: reiktų stiprinti „Europa piliečiams“ informacijos centrų ir giminiavimosi koordinatorių tinklo bendradarbiavimą, taip pat labiau populiarinti tam tikrų šalių „Europa piliečiams“ informacijos centrų aprėptį ir veiklą. Vertintojai nustatė, kad būtų galima gerinti ir programos valdymą: reikėtų užtikrinti didesnį gairių nuoseklumą ir supaprastinti formas, siekti, kad paraiškos ir susijusi medžiaga būtų pateikiamos kuo anksčiau ir kad paraiškų teikėjams būtų užtikrinamas kokybiškas grįžtamasis ryšys. Bendras programos veiksmingumas, poveikis ir dalyvavimo mastas Atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyta, kad programos veiklos tikslai įgyvendinami, o dalyvių lūkesčiai patenkinami. Iš vertinimo rezultatų matyti, kad į programą įsitraukė nemažai naujų projektų rengėjų – tokių buvo beveik pusė apklaustųjų. Daugiausia naujokų „Gyvos Europos atminties“ veikloje (63 proc.), kiek mažiau, bet vis tiek nemažai – miestų giminiavimosi veikloje (maždaug 33 proc.). Kalbant apie geografinę projektų sklaidą, geriausiai atstovaujama Vidurio ir Vakarų Europos šalims, taip pat Italijai. Nepakankamai atstovaujama Šiaurės, Pietų, Pietryčių Europos šalims. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad atsižvelgiant į projektų partnerių kilmę ir dalyvių tautybę projektų sklaida yra kur kas platesnė, o geografinė aprėptis – tolygesnė. Vertintojai nustatė, kad programos veikloje dalyvauja proporcingai vyrų ir moterų, tačiau paprastai nepakankamai atstovaujama mažumoms, neįgaliesiems, socialiai atskirtoms visuomenės grupėms. Programos poveikį galima apibendrinti taip: 25. Pilietinės visuomenės organizacijų ir judėjimų rėmimas ir pajėgumų didinimas 26. Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų tarpininkių tarp viešosios politikos veikėjų ir piliečių vaidmenį. Vertintojai pažymėjo, kad šios organizacijos vykdo veiklą, pasižyminčią dideliu vadinamuoju daugiklio efektu: informuoja plačiąją visuomenę apie ES reikalus ir inicijuoja diskusijas aktualiais politiniais klausimais. 27. Miestų giminiavimosi veiklos skatinimas 28. Laikotarpio vidurio vertinimas parodė, kad programa skatina potencialius naudos gavėjus didinti projektų teminę aprėptį ir į veiklą integruoti naujas temas ar politikos sritis, pavyzdžiui, aplinkosaugos aspektus ar atminimo išsaugojimą. 29. Viešosios politikos tyrimų organizacijų (mokslinių institutų) veiklos masto didinimas 30. Iš vertinimo matyti, kad finansavimas pagal šią programą padėjo remiamoms organizacijoms skirti daugiau dėmesio Europai ir jos reikalams, visoje ES plėtoti partnerystę ir tinklus ir skleisti informaciją apie ES plačiajai visuomenei. 31. Teigiamas poveikis dalyviams, kuriems suteikta daugiau mokymosi, tarpusavio supratimo, tapatinimosi su ES galimybių 32. Vertintojai pažymi, kad dalyviai iš programos veiklos gauna daug naudos – užmezgami ryšiai su partneriais iš įvairių ES šalių, ugdomi nauji įgūdžiai, atsiranda naujų interesų, imama aktyviau dalyvauti ES lygmens renginiuose ar projektuose. Taigi vertinimas rodo, kad programos poveikis yra teigiamas ir atitinka jos tikslus. Rezultatų tvarumas ir sklaida Vertintojai nustatė, kad programos, kuria didinami pilietinės visuomenės pajėgumai, o dalyviai skatinami nenutraukti veiklos ir skleisti teigiamus rezultatus, veiklos tvarumas yra ilgalaikis. 53 proc. laikotarpio vidurio vertinimo tikslais apklaustų dalyvių ketino savarankiškai organizuoti ir viešinti renginius, o 45 proc. planavo ieškoti savų renginių idėjų. Programos dalyvių apklausa parodė, kad nutraukus ar sumažinus finansavimą programai būtų daromas neigiamas poveikis – mažėtų veiklos apimtis, dalyvių skaičius, silpnėtų tarptautinis matmuo, būtų menkiau bendradarbiaujama, mažėtų judumas. Tikėtina, kad dalis pilietinės visuomenės projektų būtų nutraukti. Įvertinus rezultatų sklaidos veiklą nustatyta, kad didžioji dauguma projektų rengėjų sėkmingai naudojosi įvairiais komunikacijos metodais, visų pirma organizavo renginius, naudodamiesi įvairių formų socialine ir (arba) sąveikiąja žiniasklaida ar daugialypės terpės sistemomis rengė spaudinius ir DVD. Buvo nustatytos kelios platesnės sklaidos kliūtys: nepakankamas komunikacijos veiklos finansavimas, reklamos ir vertimo kaina, šios srities specialistų trūkumas, nepakankamas nacionalinės žiniasklaidos dėmesys. TOLESNI VEIKSMAI IR REKOMENDACIJOS Laikotarpio vidurio vertinimo rekomendacijas galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes. Europos Komisija planuoja imtis reikiamų veiksmų, kad iki programos pabaigos įgyvendintų šias rekomendacijas, ir atsižvelgs į jas rengdama naują programą. Siekti didesnio supratimo ir atsakomybės ES Visų pirma vertintojai rekomenduoja stiprinti programos ir svarbiausių visuomenės problemų ir piliečiams aktualių klausimų sąsajas. Antra, reikėtų nustatyti, kaip programa galėtų padėti siekti svarbiausių ES strateginių tikslų ir politinių prioritetų, pavyzdžiui, nustatytų strategijoje „Europa 2020“, ir užtikrinti jos sąsajas su Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų veikla. Reikėtų skatinti projektus, glaudžiai susijusius su minėtos ES strategijos prioritetais. Trečia, šios rekomendacijos turėtų atsispindėti programos bendruosiuose ir metiniuose prioritetuose. Jau dabar pagal programą vis labiau remiami projektai, skirti dabartiniams ES politiniams klausimams spręsti. Projektų atrankos procese bus dedama daugiau pastangų, kad būtų nustatyti ir remiami tie projektai, kuriais veiksmingiausiai didinamas supratimas apie ES veiklą ir atsakomybė už ją. Nustatant metinius programos prioritetus, daugiau dėmesio bus skiriama politinėms aplinkybėms. Bus atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių reikmes ir interesus bei sinergiją su panašiomis ES remiamomis programomis ir iniciatyvomis. Toliau gerinti programos įgyvendinimą Siekiant gerinti programos įgyvendinimą ir padaryti reikiamus pakeitimus, rekomenduojama: - užtikrinti tinkamą pusiausvyrą, t. y. remti ne tik didžiąsias suinteresuotąsias šalis, bet ir mažesnius ir (arba) naujus dalyvius, didinant jų pajėgumą; - didinti tokių priemonių, kaip „Gyva Europos atmintis“ ir „Aktyvi pilietinė visuomenė“ finansavimą; - stengtis ne tik įtraukti kuo daugiau dalyvių, bet ir išlaikyti remiamos veiklos kokybę ir novatorišką turinį; - vertinti „Europa piliečiams“ informacijos centrų poveikį ir toliau didinti jų pajėgumus; - stiprinti visų sričių projektų rezultatų skleidėjų mokymą, pajėgumų plėtojimą ir paramą; - nuolat peržiūrėti paraiškų formų struktūrą ir turinį ir, kai tik įmanoma, jas supaprastinti; - paraiškas priimti ne tik trimis ES darbo kalbomis, bet ir kitomis oficialiosiomis kalbomis. Europos Komisija, bendradarbiaudama su Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąja įstaiga, jau ėmėsi veiksmų dabartinės programos įgyvendinimui pagerinti. Pavyzdžiui, ji ragina dalyvius ir „Europa piliečiams“ informacijos centrus reguliariai išsakyti savo nuomonę struktūrinio dialogo ir kitomis priemonėmis. Į jų nuomonę atsižvelgiama keičiant ir paprastinant programos įgyvendinimą. Vienas iš pavyzdžių – 2010 m. nustatyta vienodo dydžio suma visiems miestų giminiavimosi projektams. Rėmimo priemonės buvo įvestos siekiant padidinti projektų rengėjų pajėgumus, visų pirma miestų giminiavimosi srityje. Iš tokių priemonių naudos gauna ir kiti programos dalyviai, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijos. 2011 m. bus apsvarstyta galimybė perskirstyti finansinę paramą, atsižvelgiant į bendrą programos paketą, šiuo metu numatytą 2011–2013 m. finansinio programavimo dokumente, skirtingiems programos „Europa piliečiams“ veiksmams. 2011 m. toliau bus teikiama parama „Europa piliečiams“ informacijos centrams: jiems bus teikiamos mokymo paslaugos ir padedama reguliariai dalytis informacija. Europos Komisija aktyviai skatina visas ES valstybes nares ir kitas programoje dalyvaujančias šalis įsteigti „Europa piliečiams“ informacijos centrus. Siekti didesnės dalyvavimo pusiausvyros Laikotarpio vidurio vertinimo dokumente pabrėžiama, kad pagal programą remiamų projektų svarbiausių partnerių pasiskirstymas Europos Sąjungoje nėra tolygus. Be to, ne visos visuomenės grupės gauna naudos iš vykdomų projektų. Jau imtasi priemonių geresniam geografiniam pasiskirstymui užtikrinti. Jos bus taikomos ir ateityje. Pavyzdžiui, šalyse, kur įgyvendinama mažiau projektų, dedama daugiau pastangų, kad programos „Europa piliečiams“ informacijos centrai geriau viešintų pačią programą. Be to, Komisija toliau skatina steigti nacionalinius informacijos centrus visose programoje dalyvaujančiose šalyse. Populiarūs renginiai, pavyzdžiui, ES pirmininkaujančios šalies organizuojami renginiai ar kasmetinis sėkmingiausių projektų apdovanojimas „Golden Stars“, pritraukia daug dėmesio ir padeda viešinti programą visose dalyvaujančiose šalyse. Be to, geresnės geografinės aprėpties reikėtų siekti jau projektų atrankos etapu, pavyzdžiui, galima nustatyti aukštesnės kokybės reikalavimą toms šalims, kurių dalyvavimo programoje rodiklis gerokai didesnis už vidutinį. Sprendžiant sunkiai pasiekiamų visuomenės grupių klausimą, įgyvendinant programą itin daug dėmesio imta skirti vienodoms galimybėms dalyvauti programoje, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar negalios. Visų pirma remtas moterų dalyvavimas vietos lygmens demokratiniuose procesuose. Geresnis sunkiai pasiekiamų visuomenės grupių įtraukimas į veiklą bus skatinamas sėkmingų šios srities projektų dalyviams dalijantis mintimis ir gerąja patirtimi. Į jų patirtį bus atsižvelgiama įgyvendinant visą programą. Programos veiklos politinio poveikio ir poveikio žiniasklaidai didinimas Atlikus laikotarpio vidurio vertinimą, nustatyta, kad kol kas neišnaudotas politinio programos poveikio potencialas vykdant veiklą, kuria siekiama: - stiprinti vietos valdžios institucijų pajėgumų plėtotės ir pagal programą remiamos miestų giminiavimosi veiklos sąsajas; - išnagrinėti galimybes organizuoti renginius, spaudos konferencijas, plėtoti partnerystę ir apskritojo stalo diskusijas, kurie pritrauktų politikus, atitinkamų sričių ekspertus ir programoje dalyvaujančias organizacijas bei jų tinklus, kad būtų išnagrinėti konkretūs politiniai klausimai; - užtikrinti, kad projektų rezultatai, jei įmanoma, būtų pristatomi žiniasklaidoje ir į juos būtų atsižvelgiama politikos formavimo procese; - užmegzti tvirtesnius ryšius su kitomis ES programomis ir iniciatyvomis, pavyzdžiui, su programomis „Pagrindinės teisės ir pilietybė“, „Veiklus jaunimas“, „Kultūra“, „E. demokratija“ ir „E. dalyvavimas“; - skatinti įgyvendintų projektų rengėjus analizuoti jų sklaidos priemonių poveikį; - išsamiau vertinti 3 veiksmo „Kartu Europos labui“ efektyvumą, visų pirma žiniasklaidos dėmesio ir poveikio dalyviams aspektus. Komisija sieks, kad galutinėse ataskaitose būtų geriau analizuojamas ir vertinamas pavienių projektų poveikis. Ji pakeis galutinių ataskaitų struktūrą. IŠVADOS Atlikus vertinimą, patvirtinta programos „Europa piliečiams“ reikšmė skatinant piliečių dalyvavimą, stiprinant priklausymo Europai jausmą, didinant toleranciją ir tarpusavio supratimą. Įgyvendinant programą galimybė užmegzti ryšius ir dalyvauti Europos kūrimo procesuose, išreikšti savo nuomonę ir prisidėti prie politikos formavimo jau suteikta 2,8 mln. Europos piliečių ir jų organizacijų. Programa padėjo suburti įvairių šalių žmones ir bendruomenes. Vis dėlto vertinimo ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad tobulėti dar yra kur. Iš vertinimo matyti, kad programa yra populiari, o jos biudžetas, atsižvelgiant į pateikiamų paraiškų skaičių, nėra pakankamas. Norint pritraukti naujus projektų rengėjus ir toliau didinti programos daromą poveikį, reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę perskirstyti finansinę paramą iš dabartinio programos biudžeto. Jeigu būtų nuspręsta programą „Europa piliečiams“ tęsti pasibaigus dabartinei daugiametei finansinei programai, į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas būtų galima atsižvelgti rengiant 2014–2020 m. programą. Atlikus laikotarpio vidurio vertinimą nustatyta, kad visų pirma reikia stiprinti politinį programos poveikį. Todėl būsimoji programa turėtų būti glaudžiau susieta su svarbiausiais ES darbotvarkės klausimais. Ji turi derėti su siekiu gerinti Europos valdymą ir išnaudoti sinergiją su kitomis ES programomis ir politikos sritimis. [1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1904/2006/EB, OL L 378, 2006 12 27, p. 32. [2] 2009 m. biudžeto valdymo institucija papildomai skyrė 3 mln. EUR, 2010 m. – 1,775 mln. EUR, todėl bendras programos biudžetas padidėjo iki 219,775 mln. EUR. [3] Išsami Bendrijos veiksmų programos aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti išorės vertinimo ataskaita pateikiama internete adresu http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm#civilsocietyHeader. [4] 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimas 2009/336/EB, įsteigiantis, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga“, kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse, OL L 101, 2009 4 21, p. 26. [5] 2009 m. ir 2010 m. „Europa piliečiams“ informacinius centrus įsteigė ir Europos Komisijos finansinės paramos paprašė 17 valstybių narių. Dar penkios šalys šios programos informacinių centrų paslaugas teikė ad hoc pagrindu ir finansinės paramos neprašė. Dedamos pastangos, kad programos „Europa piliečiams“ informaciniai centrai būtų įsteigti visose programoje dalyvaujančiose šalyse. Visų informacijos centrų sąrašas pateikiamas internete adresu http://ec.europa.eu/citizenship/how-to-participate/doc714_en.htm. [6] ECOTEC Research and Consulting Ltd. , kuri 2010 m. spalio 4 d. pakeitė pavadinimą į ECORYS UK Limited. , žr. www.ecotec.com . [7] Suteikta 113 veiklos dotacijų, įgyvendinti 366 pilietinės visuomenės projektai, 141 atminimo išsaugojimo projektas, 9 novatoriški veiksmai, 29 piliečių projektai, 225 susigiminiavusių miestų tinklų projektai ir surengti 2 927 susigiminiavusių miestų piliečių susitikimai.