Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

COM(2011) 370 galutinis – 2011/0172 (COD)

2012/C 24/30

Pranešėjas André MORDANT

Bendrapranešėjis Thierry LIBAERT

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalimi ir 304 straipsniu, atitinkamai 2011 m. liepos 15 d. ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

COM(2011) 370 galutinis.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. spalio 7 d. priėmė savo nuomonę …

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 165 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK rekomenduoja Tarybai ir Europos Parlamentui pavesti Komisijai kuo skubiau įvertinti, ar ES gali pasiekti 20 proc. energijos sutaupymo tikslą, ir sutelkti kuo didesnes pastangas, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų.

1.2   EESRK ragina Komisijos skleisti valstybių narių taikomą gerąja praktiką, visų pirma pastatų fondo energijos vartojimo efektyvumo gerinimo srityje, ir ja remtis.

1.3   EESRK rekomenduoja Komisijai rasti papildomą Europos finansavimą priemonėms, kurios turėtų padėti pasiekti direktyvos tikslus ir padėti juos įgyvendinti.

1.4   EESRK prašo Komisijos skubiai išnagrinėti, kodėl menkai panaudojami turimi ištekliai ir prireikus persvarstyti finansavimo taisykles, išnagrinėti, kaip padidinti neseniai sukurto energijos vartojimo efektyvumo fondo vaidmenį tiek finansavimo šaltinių, tiek finansavimo suteikimo kriterijų aspektais, kurie turėtų padėti pasiekti aplinkos apsaugos, socialinių ir ekonominių tikslų.

1.5   Be to, EESRK prašo Komisijos išnagrinėti galimybę išplėsti „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą infrastruktūrai finansuoti“ į ją įtraukiant projektus, padedančius siekti nagrinėjamo pasiūlymo tikslų.

1.6   EESRK prašo Komisijos nedelsiant įvertinti, koks neišnaudotas efektyvaus energijos vartojimo potencialas glūdi pramonėje siekiant nustatyti atitinkamas priemones, kurias reikėtų priimti.

1.7   EESRK rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis išmetamo anglies dioksido ir kitų teršalų (nurodytų BREF dokumentuose) lyginamosios analizės priemonės galėtų būti naudojamos kaip direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų atveju ir būti įtrauktos į valdymo sistemą, kurioje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbdavius, profsąjungas ir NVO.

1.8   EESRK rekomenduoja sugriežtinti išmaniųjų skaitiklių diegimo sąlygas laikantis visuotinumo ir energijos prieinamumo vartotojams principo, taip pat asmens duomenų apsaugos principo.

1.9   EESRK reikalauja, kad nagrinėjamame pasiūlyme dėl direktyvos būtų numatyta, kad valstybės narės sušvelnins sąnaudų priemonėms poveikį galutinių vartotojų sąskaitoms, visų pirma, prireikus sąnaudų išmaniesiems skaitikliams, ir dėti pastangas, kad visos šios priemonės būtų nemokamos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams pagal valstybių narių nustatytas taisykles.

1.10   EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų išplėsti įmonių tarybų ir Europos darbų tarybų įgaliojimai į juos įtraukiant energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų įgyvendinti direktyvos tikslai.

1.11   EESRK prašo Komisijos tiksliau – dydžio ir veiklos srities požiūriais – apibrėžti sampratą „mažos ir vidutinės įmonės“, kad nebūtų nustatyta pernelyg plati apibrėžtis, leidžianti didelei daliai įmonių išvengti energijos vartojimo audito ir nedalyvauti siekiant direktyvos tikslų.

1.12   EESRK prašo Komisijos siekti labiau įtraukti transporto sektorių ir nagrinėjamoje direktyvoje numatyti priemones, padėsiančias pasiekti užsibrėžtus tikslus.

1.13   EESRK prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę numatyti daugiau ir gal net privalomų priemonių visam jų pastatų fondui ir pasisako už tai, kad būtų nustatyta planinė užduotis, kartu numatant atitinkamas finansavimo, skatinimo ir papildomas priemones.

1.14   EESRK prašo Komisijos padėti koordinuoti Europos lygmeniu, kuris būtinas norint patobulinti mokyklų ir universitetų programas, mokymo ir MTTV programas, kad jos atitiktų direktyva sprendžiamas problemas ir jos tikslus ir teiktų pirmenybę partnerystei šioje srityje.

1.15   EESRK pabrėžia, kad vietos ir regionų viešosios tarnybos gali atlikti lemiamą vaidmenį energijos audito srityje skatindamos privačius asmenis pagerinti jų būsto energijos vartojimo efektyvumą ir jiems padėdamos šiuo klausimu.

1.16   EESRK mano, kad vartotojai atlieka svarbų vaidmenį mažinant energijos suvartojimą. Europos Komisija turi užtikrinti, kad būtų sukurtos nacionalinės strategijos, kurios paskatintų vartotojus prisiimti įsipareigojimus ir sutelkti pastangas šioje srityje, kad būtų pasiekta kuo geresnių rezultatų tiek atskiriems vartotojams, tiek visai visuomenei. Energijos vartojimo efektyvumo politika turi būti remiama tinkamomis (finansinėmis) paskatomis, kurios vartotojams būtų patrauklios ir priimtinos. Nepalankioje padėtyje esančių vartotojų grupių poreikiai turi būti neatsiejama bet kokios energijos vartojimo efektyvumo politikos dalis.

2.   Įžanga

Šioje nuomonėje nagrinėjimas pasiūlymas dėl direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (COM(2011) 370 galutinis), paremtas galiojančiomis Termofikacijos ir Energetikos paslaugų direktyvomis, kuriuo siekiama jas sujungti į vieną visa apimantį teisės aktą, skirtą energijos vartojimo efektyvumo gerinimui energijos tiekimo ir galutinio jos vartojimo srityse.

3.   Svarbiausios Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, nuostatos.

3.1   ES nusistatė tikslą pasiekti, kad 2020 m. būtų sutaupoma 20 proc. pirminės energijos, ir šis tikslas tapo vienu iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo pagrindinių tikslų.

3.2   Pagal naujausias Komisijos prognozes, kuriose atsižvelgiama į nacionalinius 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kuriuos valstybės narės nustatė atsižvelgusios į strategiją „Europa 2020“, ES iki minėtos datos pasieks tik pusę 20 proc. tikslinio rodiklio. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas ragina Komisiją patvirtinti naują plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo strategiją, kad būtų imtasi ryžtingų veiksmų didelėms esamoms galimybėms išnaudoti.

3.3   Kad suteiktų naują postūmį energijos vartojimo efektyvumui, 2011 m. kovo 8 d. Komisija pristatė naują energijos vartojimo efektyvumo planą (EVEP), kuriame nustatė su energijos tiekimu ir naudojimu susijusias priemones, leidžiančias papildomai sutaupyti energijos.

4.   Bendros pastabos dėl pasiūlymo dėl direktyvos

4.1   Šioje nuomonėje remiamasi 2011 m. liepos 14 d. Komiteto nuomone dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas“ (CESE 1180/2011) ir ji papildoma. Visų pirma Komitetas primena savo šioje nuomonėje išdėstytą poziciją šilumos ir elektros energijos gamybos, bendros elektros energijos ir šilumos gamybos (5.3 punktas) ir energetikos paslaugų (5.4 punktas) klausimais. Be to Komitetas primena savo prašymą išnagrinėti padėtį pastatų energinio naudingumo sertifikavimo, buitinių prietaisų ženklinimo ir išmaniųjų skaitiklių srityse ir prireikus pakeisti šiuo metu galiojančias nuostatas.

4.2   Komitetas pritaria direktyvos pasiūlymo temai ir tikslams, kuriuo „nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje sistema, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiektas Europos Sąjungos tikslinis rodiklis sutaupyti 20 proc. pirminės energijos ir sudarytos sąlygos vėliau energiją vartoti dar efektyviau“. Komitetas yra įsitikinęs, kad svarbu skatinti energijos vartojimo efektyvumą ES, nes jame slypi neišnaudotas potencialas ir siekti šio tikslo Sąjungai naudinga tiek aplinkos apsaugos, tiek ekonominiu bei socialiniu požiūriais. EESRK pripažįsta, kad pastaraisiais metais imtasi daug teisėkūros ir kitokio pobūdžio iniciatyvų, susijusių su ekologiškais pastatais ir ekologiškais statybos produktais. Tačiau akivaizdžiai trūksta bendro ekologiškų statybų plano, todėl nepakankamai koordinuojami veiksmai ir švaistomi ištekliai. Būtų naudinga, kad Europos Komisija paskelbtų žaliąją knygą dėl ekologiškų statybų, kuri apimtų visas su statybomis ir statybinėmis medžiagomis susijusias iniciatyvas.

4.3   Komitetas pritaria pasiūlymui dėl direktyvos, kuriuo persvarstomos Termofikacijos direktyva 2004/8/EB ir Energetikos paslaugų direktyva 2006/32/EB, siekiant jas panaikinti sujungiant į vieną teisės aktą; toks bendras požiūris gali sudaryti palankias sąlygas sinergijai, visų pirma termofikacijos naudojimo šilumai ir elektros energijai gauti srityse, ir taip padėti pasiekti norimų tikslų. Komiteto manymu, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę geriau integruoti transporto sektorių, kad kartu su nagrinėjamoje direktyvoje numatytomis priemonėmis galima būtų prisidėti siekiant iškeltų tikslų.

4.4   Komiteto nuomone, būtina pasiekti tikslinį rodiklį – iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. pirminės energijos, todėl rekomenduoja numatyti Komisijai galimybę 2013 m. įvertinti, ar ES gali pasiekti šį tikslą remdamasi galiojančiomis nuostatomis. EESRK rekomenduoja sutelkti kuo didesnes pastangas, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų.

4.5   Atkreipdamas dėmesį į darbo vietų svarbą rengiant ir įgyvendinant siūlomas priemones, Komitetas apgailestauja, kad nėra jokių nuorodų į darbo vietas ir nepabrėžiama socialinio dialogo jose skatinimo svarba siekiant nustatytų tikslų. Labai svarbus siekiant tikslų yra darbuotojų įsitraukimas į energijos vartojimo efektyvumo programas ir dalyvavimas jose, taip pat atitinkamų švietimo ir mokymo programų regimas ir įgyvendinimas bei priemonės, skirtos geroms darbo sąlygoms ir darbuotojų saugai bei sveikatai užtikrinti. Vykdant socialinį dialogą būtina informuoti darbuotojus apie šiuos aspektus ir dėl jų konsultuotis, ir tokį dialogą reikia skatinti.

4.5.1   Be to, EESRK rekomenduoja, kaip ir Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją atveju, priimti priedą dėl mokymo, kurį užbaigus būtų išduodamas šioje direktyvoje nurodytų paslaugų teikėjo sertifikatas arba suteikiama atitinkama kvalifikacija.

4.6   Komitetui susirūpinimą kelia būtinų investicijų finansavimo klausimas. Nors daugeliu atvejų ES finansavimo dalis atrodo yra pernelyg maža, kad galėtų būti paskata, kaip pabrėžiama Komiteto nuomonės CESE 1180/2011 6.5.1 punkte; nagrinėjamo pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 4 punkte apsiribojama teiginiu, jog pasiūlymas dėl direktyvos „bus įgyvendinamas naudojant esamas biudžeto lėšas ir neturės poveikio daugiametei finansinei programai“. Žinoma, svarbu kiek įmanoma naudotis turimomis finansinėmis priemonėmis, tačiau reikia pripažinti, jog jos šiuo metu nėra pakankamos, nes valstybės narės ir regionai menkai panaudoja struktūrinių ir sanglaudos fondų turimas lėšas. Komitetas įsitikinęs, kad siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus reikia, kad Komisija:

4.7   Komitetas pažymi, kad pagal 2011 m. energijos vartojimo efektyvumo planą viešieji pastatai sudaro tik 12 proc. viso ES pastatų fondo. Todėl jis pabrėžia, likusios pastatų fondo dalies svarbą ir siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę numatyti daugiau ir gal net privalomų priemonių visam jų pastatų fondui ir pasisako už tai, kad toks tikslas būtų nustatytas, kartu numatant tinkamas finansavimo, skatinimo ir papildomas priemones. Visa tai dar labiau būtina dėl to, kad, kaip pabrėžiama pasiūlymo dėl direktyvos 15 konstatuojamojoje dalyje, „dabartinis pastatų fondas yra vienintelis didžiausių energijos taupymo galimybių teikiantis sektorius. Be to, pastatai turi esminę reikšmę siekiant ES tikslo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas iki 2050 m. sumažinti 80–95 proc. (palyginti su 1990 m.)“. Be kita ko, Komitetas pabrėžia, kad ES pastatų fondo energetinė renovacija:

5.   Konkrečios pastabos

5.1   4 straipsnyje, kuriame numatoma, kad kasmet būtų renovuojama 3 proc. viso valstybių narių viešosioms organizacijoms priklausančių patalpų ploto, pateikiama nuoroda į bendrą naudingąjį patalpų plotą, viršijantį 250 m2. Komitetas mano, kad šie įpareigojimai turėtų būti taikomi Europos Sąjungos institucijų užimamiems pastatams. Be to, Komitetui kelia abejonių ši minimali 250 m2 riba ir jam kyla klausimas, ar taip nebūtų sudarytos sąlygos nekilnojamojo turto agentūroms išvengti įpareigojimo renovuoti, kadangi socialinių būstų naudingasis plotas dažnai yra mažesnis. Taigi nustatytieji energijos vartojimo efektyvumo tikslai turi taip pat turėti socialinį matmenį – turi būti taikomos priemonės, kuriomis būtų padedama skurdžiausiems namų ūkiams mažinti sąskaitas už energiją skatinant didinti jų gyvenamų pastatų energinį naudingumą.

5.1.1   Tačiau esant dabartinei ekonominei padėčiai gali atsitikti taip, kad per nustatytą laikotarpį gali nepavykti įgyvendinti 4 ir 6 straipsnių nuostatose numatytus tikslus. EESRK mano, kad Komisija turėtų užtikrinti Europos solidarumą siekiant padėti valstybėms, kurios pačios negali pasiekti tikslų.

5.2   Nors 6 straipsnyje numatytos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos yra būtinos, tačiau su jomis susijusios papildomos sąnaudos. Komiteto manymu, būtina sušvelninti energijos vartojimo efektyvumo priemonių sąnaudų poveikį galutinių vartotojų sąskaitoms už energiją (žr. Komiteto nuomonės CESE 1180/2011 4.5.5 punktą). Visų pirma, jis mano, kad mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams renovacija turėtų būti nemokama, kaip buvo pabrėžta tos pačios Komiteto nuomonės CESE 1180/2011 6.7.2 punkte.

5.3   7 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad valstybės narės skatintų visų pirma mažąsias bei vidutines įmones atlikti energijos vartojimo auditą. Todėl, Komiteto manymu, būtų naudinga 2 straipsnyje pateikti „mažųjų ir vidutinių įmonių“ apibrėžtį.

5.4   7 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad įmonės, kurios nėra „mažosios ir vidutinės“, privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą vėliausiai iki 2014 m. birželio 30 d., o po to kas trejus metus, skaičiuojant nuo praėjusio energijos vartojimo audito. Komitetas mano, kaip minėta Komiteto nuomonės CESE 1180/2011 5.5.1 punkte, kad neišnaudotą energijos efektyvaus vartojimo potencialą galima rasti pramonėje, net jeigu ten jau padaryta pažanga šioje srityje ir net jeigu Europos lygmens priemonėmis, tokiomis kaip apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, jau nusitaikyta į energijai imlią pramonę. Tam kad būtų galima kuo greičiau nustatyti, koks yra neišnaudotas pramonės potencialas ir kokių atitinkamų priemonių reikia imtis, Komitetas siūlo:

5.4.1   Norint padidinti energijos vartojimo efektyvumą būtinas darbuotojų dalyvavimas. Be jų žinių, patirties ir noro rezultatų nebus galima pasiekti. Todėl EESRK rekomenduoja išnagrinėti ir plėtoti, kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis išmetamo anglies dioksido ir kitų teršiamųjų dujų lyginamosios analizės priemonės (BREF dokumentai, parengti IPTS Sevilijoje, kuriais paremta buvusioji TIPK direktyva (Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 2010 m. Direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų, ir kurie taip pat naudojami apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje bei apima energijos vartojimo efektyvumo rodiklius) galėtų būti tokiu pat būdu panaudotos nagrinėjamoje direktyvoje ir būtų įtrauktos į valdymo sistemą, kurioje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbdavius, profsąjungas ir NVO. Tokiu būdu šioje sistemoje galima būtų rengiant įvertinimus ir pasiūlymus atsižvelgti į numatomų energijos vartojimo efektyvumo priemonių sąnaudas ir naudą, taip pat, inter alia, į socialinį bei užimtumo aspektą, poveikį darbo sąlygoms, socialinę analizę ir normas, darbo vietų, kvalifikacijos ir profesinio mokymo preliminarių poreikių įvertinimo priemones ir į mechanizmus, kuriuos reikėtų atitinkamai įdiegti

5.5   8 straipsnio 1 dalyje nurodomos sąlygos, kurių reikia laikytis diegiant išmaniuosius skaitiklius. Komitetas mano, kad šių sąlygų nepakanka. Jis prašo, kad kiekviena valstybė laikydamasi savo teisės aktų reikalavimų atliktų preliminarų ir nuodugnų tokių skaitiklių sąnaudų ir naudos tyrimą, ir mano, kad šiame tyrime turėtų būti atsižvelgta, viena vertus, į išmaniųjų skaitiklių diegimo technines galimybes ir ekonominį naudingumą investuotojui, įskaitant jų priežiūros, tvarkymo ir pakeitimo sąnaudas, ir, kita vertus, į pavojų, kurį tokie skaitikliai keltų energijos prieinamumo visiems vartotojams principui, taip pat asmens duomenų apsaugos principui. Elektros energijos atveju šis tyrimas yra 2009 m. liepos 13 d. Direktyvos 2009/72/EB 1 priedo 2 dalyje nurodyto ekonominio vertinimo dalis.

5.6   10 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas parengti nacionalinį šildymo ir vėsinimo planą. Į jį reikėtų įtraukti konkurencijos aspektus siekiant spręsti problemas, kurios gali kilti dėl šilumos tiekimo mieste monopolio.

5.7   Kalbant labai konkrečiai, EESRK pabrėžia, kad svarbu plėtoti viešųjų administracijų teikiamas arba privačių bendrovių siūlomas energetikos paslaugas, kurių tikslas – įgyvendinti energijos vartojimo požiūriu efektyvesnius sprendimus, skirtus įmonėms, viešiesiems subjektams ar privatiems asmenims. Europos teikiamas finansavimas turėtų sudaryti galimybes jas vystyti ir padaryti prieinamas privatiems asmenims ir MVĮ visuotine svarba grindžiamomis sąlygomis.

5.8   Teisiniu požiūriu Komisijos dokumente nurodytos energinio naudingumo sutartys yra tokia sutartinių santykių su viešaisiais subjektais kontekste minima priemonė, kuri suteiks postūmį nuolatinėms didesnio energijos vartojimo efektyvumo paieškoms.

5.9   1 straipsnis dėl dalyko ir taikymo srities neturėtų būti taikomas pripažintos istorinės vertės pastatams, nes praktiniai ir estetiniai sunkumai, kylantys dėl, be kitų dalykų, išmaniųjų skaitiklių diegimo, istorinės vertės pastatuose dažniausiai yra daug didesni. Pavyzdžiui, paveldo išsaugojimo įstatymais istorinės vertės pastatų savininkams neretai draudžiama diegti naujas energijos valdymo sistemas. Valstybėms narėms turėtų būti leista kiekvienu atskiru atveju nuspręsti, ar konkrečiam pripažintos istorinės vertės pastatui reikėtų taikyti šią išimtį ir lankstesnius sprendimus.